Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo

(COM(2018) 238 final – 2018/0112 (COD))

(2018/C 440/31)

Pranešėjas:

Marco VEZZANI

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2018 5 28 Europos Sąjungos Taryba, 2018 5 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2018 9 6
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 9 19
Plenarinė sesija Nr.	537
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	190 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento ir laiko jį pirmuoju svarbiu žingsniu siekiant didinti verslo klientams teikiamų internetinio tarpininkavimo paslaugų sąžiningumą ir skaidrumą. EESRK visų pirma pažymi, kad šis pasiūlymas labai svarbus, nes juo pirmą kartą reguliuojami įmonių tarpusavio (B2B) santykiai, susiję su elektronine prekyba, ir rekomenduoja nedelsiant jį patvirtinti, kad būtų užpildytos reguliavimo spragos.

1.2.

Tačiau Komitetas mano, kad vien šiuo reglamentu nebus išspręstos visos su bendrąja skaitmenine rinka susijusios problemos ir ji nebus užbaigta. Pagrindinė reglamento kryptis yra skaidrumas, tačiau vien jo nepakanka siekiant sureguliuoti tokią dinamišką ir sudėtingą rinką kaip skaitmeninė rinka, kurioje neproporcingą pasaulinio masto veikėjų ir verslo klientų (visų pirma MVĮ) jėgų pasiskirstymą galima panaikinti tik nustačius aiškesnes ribas ir šalių santykius ir išsprendžiant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi problemą. Todėl EESRK rekomenduoja kuo greičiau spręsti su socialiniu skaitmeninimo aspektu susijusius klausimus paspartinant socialinį dialogą. Taip pat nemažiau svarbu spręsti su mokesčių dempingu, duomenų ekonomika ir duomenų nuosavybe susijusias problemas laikantis visapusiško požiūrio, kaip tai daro Komisija kitose srityse.

1.3.

EESRK rekomenduoja į reglamentą įtraukti draudimą dėl kainų lygybės nuostatų, kurios šiuo metu trukdo konkurencijai, kenkia bendrovėms ir vartotojams ir gali sukurti didžiųjų interneto platformų oligopolinę arba monopolinę padėtį. Labai svarbu, kad vartotojams būtų sudarytos sąlygos įsigyti prekių ir paslaugų mažesnėmis kainomis, įmonės galėtų savo interneto svetainėje veiksmingai plėtoti verslą, o naujos interneto platformos – vystyti savo veiklą ir sąžiningai konkuruoti su jau veikiančiomis platformomis.

1.4.

EESRK mano, kad galimos nevienodos sąlygos (pvz., reitingas), kurios palankios tam tikroms bendrovėms (visų pirma susijusios su mokėjimais), turi būti ne tik aiškiai išdėstytos sutartyse su verslo klientais, bet ir aiškiai atpažįstamos vartotojams ieškant prekių ar paslaugų internete, pateikiant užrašą „remiamas skelbimas“, „mokamas skelbimas“ ar pan. Taip pat svarbu informuoti verslo klientus ir vartotojus apie pagrindinius parametrus, kuriais remiantis nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatomas verslo klientų reitingas.

1.5.

Komitetas pritaria, kad būtų nustatyti neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai ir rekomenduoja nustatyti suderintus kriterijus, kad būtų užtikrintas tarpininkų nepriklausomumas. EESRK mano, kad prekybos rūmai, kurie jau veiksmingai vykdo minėtą veiklą, gali būti tinkamas pasirinkimas. Ne mažiau svarbu, kad mechanizmai, kuriais įgyvendinamos draudžiamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią verslo klientams daromai žalai ir jos išvengti, būtų nesudėtingi, aiškūs ir nebrangūs.

1.6.

EESRK mano, kad ES interneto platformų ekonominės stebėsenos centras atliks labai svarbų vaidmenį tiek įgyvendinant šį reglamentą, tiek vykdant kitas su juo susijusias teisėkūros iniciatyvas. Tai suteikia šiai įstaigai didelės svarbos ne tik techniniu, bet ir politiniu požiūriu. Remdamasis daugeliu šia tema parengtų savo nuomonių, Komitetas pasirengęs pasiūlyti savo pagalbą ir paremti ekspertų grupės darbą paskirdamas savo atstovą stebėtojo teisėmis, kuris perduotų pilietinės visuomenės poziciją.

2.   Įžanga

2.1.

Interneto platformos ir paieškos sistemos yra labai svarbus skaitmeninės ekosistemos elementas ir daro didelę įtaką jos organizavimui bei veikimui. Pastaraisiais metais jų vaidmuo tapo pagrindinis plėtojant tinklą, nes kūrė naujus socialinius ir ekonominius modelius, kuriais grindžiamas gyventojų ir įmonių pasirinkimas ir veiksmai.

2.2.

Elektroninės prekybos apimtys Europoje proporcingai didėja. Apskaičiuota, kad 2017 m. mažmeninės prekybos apyvarta siekė 602 mlrd. EUR (14 % daugiau nei 2016 m.). Šie duomenys visiškai atitiko ankstesnių metų augimo tendencijas, kai pardavimų apyvarta sudarė 530 mlrd. EUR (15 % daugiau nei 2015 m.) (1).

2.3.

Remiantis Eurostato duomenimis (2), 2016 m. 20 % 28 ES šalių bendrovių vykdė elektroninės prekybos veiklą. Už šių skaičių slypi dideli skirtumai, susiję su bendrovių dydžiu. Internetu prekiauja 44 % stambiųjų įmonių, 29 % vidutinių įmonių ir tik 18 % mažųjų įmonių.

2.4.

85 % elektroninę prekybą vykdančių įmonių naudojasi savo interneto svetaine, tačiau nuolat auga interneto platformų naudojimas; jomis naudojasi 39 % įmonių (verslo klientai) (3). Tai lemia du veiksniai: didėjantis MVĮ susidomėjimas elektronine prekyba; joms interneto platformos yra strateginė priemonė, suteikianti galimybę patekti į skaitmeninę rinką; sparčiai didėjantis bendradarbiavimo platformų skaičius (socialiniai tinklai) realiame ir virtualiame vartotojų gyvenime.

2.5.

Nors daugiau nei milijonas Europos MVĮ naudojasi internetinio tarpininkavimo paslaugomis, tokias paslaugas teikiančių platformų yra palyginti nedaug. Dėl šios priežasties MVĮ, viena vertus, tampa visiškai priklausomos nuo interneto platformų ir paieškos sistemų, o, kita vertus, interneto platformoms ir paieškos sistemoms suteikiama galimybė atlikti vienašalius veiksmus, kuriais pažeidžiami teisėti įmonių ir vartotojų interesai.

2.6.

Remiantis kito Komisijos atlikto tyrimo rezultatais, beveik 50 % interneto platformose veikiančių Europos įmonių patiria problemų. Be to, 38 % atvejų su sutartiniais santykiais susijusios problemos lieka neišspręstos, o 26 % atvejų jos išsprendžiamos, tačiau taip pat kyla sunkumų (4).

2.7.

Visų pirma vartotojai netiesiogiai patiria laisvos ir sąžiningos konkurencijos ribojimo pasekmes. Ribojimas pastebimas įvairiose situacijose: pradedant neskaidriu prekių ir paslaugų reitingo nustatymu ir baigiant pasirinkimo stoka dėl mažo įmonių pasitikėjimo skaitmenine rinka.

2.8.

Įmonėms skirti teisių gynimo mechanizmai yra riboti, sunkiai prieinami ir dažnai neveiksmingi. Neatsitiktinai didžioji dauguma įmonių orientuotos į savo gaminių pardavimą internetu savo šalies teritorijoje (93 %), daugiausia dėl teisinės sistemos susiskaidymo, dėl kurio tarpvalstybinių ginčų sprendimų procesas yra ilgas ir sudėtingas (5).

2.9.

Iki šiol Europos teisės aktuose daugiausia dėmesio buvo skiriama siekiant apibrėžti įmonių santykį su vartotojais (B2C) elektroninėje prekyboje, tačiau niekada nebuvo ryžtingai sprendžiamas įmonių ir interneto platformų santykio (B2B) klausimas.

2.10.

Dėl šios priežasties Komisija į pasiūlymą dėl bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos peržiūros (6) įtraukė iniciatyvą, kuria siekiama papildyti šį Europos teisės aktų aspektą, kad būtų užtikrintas nešališkumas ir skaidrumas ir išvengta piktnaudžiavimo, susijusio su reguliavimo spragomis ar dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų atsiradusiu susiskaidymu.

3.   Svarbiausios pasiūlymo nuostatos

3.1.

Pasiūlymu siekiama reguliuoti interneto platformų ir paieškos sistemų įmonėms teikiamas tarpininkavimo paslaugas. Jos taip pat apima programinės įrangos internetines paslaugas (mobiliųjų programėlių parduotuvės) ir bendradarbiavimo platformų teikiamas internetines paslaugas (socialiniai tinklai).

3.2.

Reglamentas taikomas visiems tarpininkavimo paslaugų internetu teikėjams (įsisteigusiems ES ar už jos ribų), jeigu verslo klientai arba bendrovių interneto svetainių naudotojai yra įsisteigę ES ir bent dalį savo prekių ar paslaugų teikia Europos vartotojams. Visų pirma vartotojai turi būti ES teritorijoje, tačiau jų gyvenamoji vieta nebūtinai turi būti Europoje ir jie nebūtinai turi turėti Europos pilietybę.

3.3.

Siekdamos užtikrinti nešališkumą ir skaidrumą, platformos turi paprastai ir aiškiai informuoti bendroves apie sutarties sąlygas. Apie galimus pakeitimus turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Visų pirma turės būti informuojama apie pranešimų skelbimo tvarką ir numatytus paslaugos teikimo sustabdymo ir nutraukimo kriterijus.

3.4.

Pasiūlyme taip pat numatyta, kad bendrovės turi būti informuojamos apie parametrus, pagal kuriuos nustatomas reklaminių skelbimų ar interneto svetainių reitingas, taip pat ir tada, kai imamas mokestis. Galimos nevienodos sąlygos, kurios būtų palankios paties paslaugų teikėjo arba jo kontroliuojamų verslo klientų vartotojams siūlomoms prekėms ar paslaugoms, turi būti aiškiai išdėstytos sutarties sąlygose.

3.5.

Siekdama geriau ginti mažųjų įmonių teises, Komisija numato, kad internetinių paslaugų teikėjai turi sukurti skundų nagrinėjimo vidaus sistemą. Skundai turės būti išnagrinėjami per trumpą laikotarpį, o vartotojai turės būti aiškiai informuojami apie rezultatus. Be to, paslaugų teikėjai bus įpareigoti reguliariai skelbti ataskaitas apie išnagrinėtų skundų skaičių, dalyką ir nagrinėjimo trukmę, taip pat apie priimtus sprendimus.

3.6.

Taip pat numatoma ginčų sprendimo neteismine tvarka sistema. Taip bendrovė galės kreiptis į sutarties sąlygose paslaugų teikėjo iš anksto nurodytą tarpininką.

3.7.

Tarpininkai turės būti nešališki ir nepriklausomi subjektai. Paslaugų teikėjai raginami skatinti kurti tarpininkų asociacijas, visų pirma siekiant spręsti tarpvalstybinius ginčus.

3.8.

Reikalavimų laikymosi išlaidos daugiausia teks paslaugų teikėjams, o MVĮ neturės jų padengti (7). Minėtos priemonės netrukdo spręsti ginčus teismine tvarka, tačiau yra skirtos tam, kad būtų galima veiksmingai per tam tikrą laiką išspręsti ginčus.

3.9.

Naujoji reguliavimo sistema bus stebima. Todėl numatyta įsteigti ES interneto platformų ekonominės stebėsenos centrą (8), kuris teiks paramą Komisijai tiek analizuojant skaitmeninės rinkos raidą, tiek vertinant reglamento įgyvendinimo pažangą ir jo poveikį. Surinkti duomenys padės atlikti reglamento peržiūrą kas trejus metus.

3.10.

Pasiūlyme įtvirtinta atstovaujamųjų organizacijų, asociacijų ar viešųjų įstaigų teisė taikyti draudžiamąsias priemones siekiant nutraukti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų daromus šio reglamento nuostatų pažeidimus ar juos uždrausti.

3.11.

Komisija ragina internetinių paslaugų teikėjus ir jiems atstovaujančias organizacijas parengti elgesio kodeksus ir taip prisidėti prie tinkamo reglamento taikymo, visų pirma atsižvelgiant į MVĮ poreikius.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK vienas pirmųjų pradėjo remti skaitmeninę plėtrą ir su ja susijusius ekonominius bei socialinius procesus. Visų pirma Komitetas, suvokdamas su skaitmeninimu susijusią riziką ir jo teikiamus privalumus, visada skatino Komisiją sukurti saugią, aiškią, skaidrią ir sąžiningą bendrąją skaitmeninę rinką.

4.2.

EESRK, vadovaudamasis savo ankstesnėmis nuomonėmis (9), palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti internetinių tarpininkavimo paslaugų nešališkumą ir skaidrumą. Komitetas itin teigiamai vertina pasiūlyme išdėstytą lankstų požiūrį, nes turės būti nustatyta nuolat besikeičiančiam sektoriui skirta aiški orientacinė sistema, kartu užtikrinant sąžiningą konkurenciją.

4.3.

Komitetas mano, kad ši iniciatyva yra labai svarbi siekiant apsaugoti MVĮ, kurios yra pagrindinės šių paslaugų naudotojos (10), ir sukurti teisės aktų sistemą, kuri užtikrintų sąžiningą ir veiksmingą konkurenciją. Taip pat labai svarbu, kad MVĮ būtų sudarytos sąlygos kuo labiau padidinti savo augimo galimybes, naudojantis tiek savo interneto svetainėmis, tiek interneto platformomis.

4.4.

Todėl svarbu turėti omenyje, kad patekimas į skaitmeninę rinką MVĮ yra labai sudėtingas uždavinys. Joms reikia keisti savo gamybos ir paskirstymo sistemą, įgyti naujų profesinių įgūdžių ir specialių gebėjimų, taip pat vykdyti atitinkamas investicijas, be kurių būtų priverstos automatiškai pasitraukti iš rinkos, o tai taip pat padarytų neigiamą poveikį įvaizdžiui. Todėl būtina nustatyti papildomų priemonių, įskaitant finansines, kuriomis būtų remiamas šis perėjimas.

4.5.

EESRK mano, kad kainų lygybės nuostatos (dar vadinamos „palankiausiai vertinamo kliento sąlygomis“) šiuo metu yra didelė kliūtis, trukdanti plėtoti sąžiningą ir atvirą konkurenciją bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Šios nuostatos įpareigoja verslo klientą tam tikroje interneto platformoje nustatyti savo mažiausią įkainį, tiek kitų interneto platformų, tiek savo interneto svetainės atžvilgiu. Tai labai iškraipo rinką, nes taip prisidedama prie nedaugelio esamų interneto platformų stiprinimo (užkertant kelią naujų platformų kūrimui), ribojamos vartotojų galimybės pasinaudoti mažesnėmis kainomis, o verslo klientas susaistomas su platforma atimant iš jo galimybę sukurti savo tiesioginio paskirstymo tinklą su vartotojais. Ši praktika konkurencijos institucijų iniciatyva jau uždrausta daugelyje ES valstybių (11); tai davė teigiamų rezultatų rinkos veikimui ir suteikė naudos tiek įmonėms, tiek vartotojams. Dėl šių priežasčių EESRK tikisi, kad greitai, galbūt įgyvendinant šį reglamentą, šios nuostatos bus uždraustos visoje ES.

4.6.

EESRK pažymi, kad šiuo metu didžioji internetinių tarpininkavimo paslaugų rinkos dalis yra kelių didžiųjų subjektų, kurių dauguma yra už ES ribų, rankose. Todėl svarbu, kad teisės aktų įgyvendinimo etape taip pat būtų stebima ir užtikrinama sąžininga konkurencija tarp platformų, taip pat būtų suteikiama galimybė naujoms, visų pirma Europos, platformoms patekti į rinką.

4.7.

EESRK su malonumu pastebi, kad daug jo ankstesnėse nuomonėse pateiktų rekomendacijų ir pasiūlymų buvo įtraukti į reglamentą. Visų pirma Komitetas pastebi akivaizdų panašumą ir tęstinumą, kiek tai susiję su sutarčių sąlygų skaidrumu ir aiškumu, reitingų parametrų aiškinimu ir galimomis nevienodomis sąlygomis, ginčų sprendimo neteismine tvarka mechanizmų nustatymu, interneto platformų atsakomybės didinimu (elgesio kodeksai) ir procesų stebėsena (12). Visų pirma pažymima, kad apie galimas nevienodas sąlygas, kurios būtų palankios siūlomoms prekėms ar paslaugoms (dažnai už atlygį), vartotojams būtų pranešama aiškiai ir suprantamai.

4.8.

Komitetas mano, kad pasiūlymas tinkamai dera su platesne bendrosios skaitmeninės rinkos teisės aktų sistema, kuri vis dėlto toli gražu nėra išbaigta. Europos Sąjunga pagal veiklos rezultatus atsilieka nuo pagrindinių pasaulinių konkurentų ir nusileidžia naudotojų, bendrovių ir elektroninių operacijų skaičiumi. Todėl EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant užbaigti viso elektroninės prekybos sektoriaus ir plačiąja prasme elektroninio dalyvavimo reguliavimo sistemą, kad internetas ir skaitmeninė rinka taptų saugia erdve, teikiančia galimybių visiems.

4.9.

Duomenų ekonomika yra labai svarbus skaitmeninės rinkos elementas. EESRK pabrėžia, kad duomenų nuosavybės klausimas negali būti paliktas spręsti tik tarp dviejų subjektų sudaromomis sutartimis. Be to, informacijos skaidrumas, numatytas nuomonėje aptariamame pasiūlyme, neišsprendžia esminio klausimo, susijusio su galimu tokių duomenų panaudojimu, kai juos gauna privatus asmuo. Dėl šių priežasčių EESRK rekomenduoja Komisijai skubiai spręsti šį klausimą ir jį reglamentuoti, pirmiausia apsaugant naudotojų interesus ir pačią duomenų ekonomikos sąvoką (13).

4.10.

EESRK nuomone, bendrojoje skaitmeninėje rinkoje turi būti užtikrintos vienodos sąlygos visiems, tiek Europos, tiek trečiųjų šalių, ekonominės veiklos subjektams. Dėl šios priežasties Komitetas rekomenduoja Komisijai kovoti su bet kokia nesąžiningos prekybos praktika, kaip antai mokesčių dempingu skaitmeninėje srityje, ir nustatyti, kad pelno mokestis turi būti mokamas ten, kur vykdoma atitinkama ekonominė veikla (14), taip pat atitikti faktinę veiklos apimtį (15). Nurodoma, kad, pvz., 2015 m. platforma „Airbnb“ Prancūzijoje sumokėjo tik 69 tūkst. EUR mokesčių, palyginti su maždaug 5 mlrd. EUR, kuriuos sumokėjo visas viešbučių sektorius (16).

4.11.

Komitetas mano, kad būtina kuo greičiau užbaigti visos elektroninės prekybos grandinės teisės aktų sistemą, siekiant suteikti tinkamas garantijas ir apsaugą visiems bendrojoje skaitmeninėje rinkoje dalyvaujantiems subjektams (17). EESRK mano, kad labai svarbu spręsti prieštaringai vertinamus klausimus, susijusius su socialiniu aspektu, įskaitant: darbo užmokesčio, sutarčių, skaitmeninėse platformose dirbančių asmenų darbo sąlygų ir laiko (18) ar su jomis susijusių teikiamų paslaugų klausimus (19). Todėl rekomenduojama greičiau pradėti Europos socialinio dialogo procesą (20). Be to, atsižvelgiant į tai, jog vis daugėja teisės aktų, kuriais reguliuojamas šis sektorius, rekomenduojama parengti ES piliečių interneto teisių kodeksą (21).

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

EESRK pritaria plačiai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų sąvokos apibrėžčiai. Šis principas pagrįstas sparčia ir nenuspėjama interneto ir elektroninės prekybos raida. Dėl šios priežasties EESRK mano, kad labai svarbu reguliuoti tokių paslaugų valdymo būdus ir laiką, kad jas teikiantys skaitmeninės srities subjektai negalėtų per trumpą laiką keisti jų pobūdžio ar paskirties dėl sparčiai ir nenuspėjamai besikeičiančio tinklo (22).

5.2.

Komitetas mano, kad nagrinėjamu pasiūlymu užpildomos didelės teisės aktų spragos ir jis yra labai svarbus siekiant panaikinti dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų atsiradusį susiskaidymą, kuris šiuo metu yra viena pagrindinių problemų, kylančių sprendžiant tarpvalstybinius ginčus, priežasčių. Be to, Komitetas mano, kad pasiūlymas tinkamai dera su jau esama bendrosios skaitmeninės rinkos reglamentavimo sistema ir keliais teisės aktais, kuriais jau dabar daugiau ar mažiau tiesiogiai reguliuojamas B2B santykis. Išsami teisinė sistema, pagrįsta pagrindinėmis ES vertybėmis, yra tinkama siekiant suteikti plačią veiksmų laisvę institucijoms, kurios turi užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių suteikiant joms veiksmingas galimybes imtis veiksmų.

5.3.

EESRK pritaria tam, kad internetinių paslaugų teikėjai skelbtų skelbimų ir interneto svetainių reitingų pagrindinius parametrus. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad ši iniciatyva turi būti valdoma atidžiai, nes galėtų būti sudarytos palankios sąlygos verslo klientų sukčiavimui, kuris pakenktų kitoms bendrovėms arba vartotojams ir iškraipytų rinką.

5.4.

Tarpininkams teks pagrindinis vaidmuo sprendžiant ginčus neteismine tvarka. EESRK mano, kad nėra visiškai aiškios tarpininkų funkcijos ir jų įdarbinimo tvarkos ir atkreipia dėmesį į skirtumus tarp valstybių narių bei rekomenduoja nustatyti suderintus kriterijus, kurie užtikrintų šių tarpininkų nepriklausomumą. Komitetas siūlo išnagrinėti galimybę sukurti Europos profesinį registrą, siekiant sustiprinti verslo klientų pasitikėjimą. Taip pat siūloma remtis prekybos rūmų profesine patirtimi ir jau sėkmingai nacionaliniu lygmeniu jų vykdoma veikla.

5.5.

EESRK palankiai vertina tai, jog nustatytos draudžiamojo pobūdžio priemonės, skirtos verslo klientų apsaugai. Ši priemonė labai svarbi siekiant įveikti „baimės faktorių“, kuris dažnai trukdo mažųjų įmonių veiklai, palyginti su stambiomis šiame sektoriuje veikiančiomis tarptautinėmis bendrovėmis. Komiteto nuomone, nustatyti mechanizmai, kuriais įgyvendinamos šios priemonės, yra aiškūs, nesudėtingi ir nebrangūs.

5.6.

Stebėsenos centras bus labai svarbus stebint skaitmeninės rinkos raidą ir paties reglamento tinkamą ir visapusišką įgyvendinimą. EESRK pabrėžia, kad ekspertai turi būti atrenkami labai atidžiai, užtikrinant jų nepriklausomumą ir nešališkumą. Be to, EESRK siūlo savo pagalbą remiant ekspertų grupės darbą ir skiria stebėtoją, prisidėdamas prie organizuotos pilietinės visuomenės vizijos kūrimo (23).

5.7.

Nors manoma, kad reglamentas, papildytas suderinta sankcijų sistema, yra tinkamesnė priemonė, EESRK palankiai vertina raginimą internetinių paslaugų teikėjams parengti elgesio kodeksą, kad būtų užtikrintas visapusiškas ir tinkamas teisės aktų įgyvendinimas.

5.8.

Komitetas pažymi, kad šiuo metu, daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose, didžiosios platformos vykdo prekybos veiklą, kuria siekiama iš rinkos išstumti kitus subjektus, kaip antai nemokamų siuntimų atveju, darant žalą siuntinių pristatymo įmonėms. Dėl tokių aspektų vidutinės trukmės laikotarpiu gali susidaryti oligopolinė padėtis, kuri būtų žalinga bendrovėms ir vartotojams. Todėl EESRK ragina Komisiją atidžiai prižiūrėti šiuos procesus.

5.9.

EESRK mano, kad šis pasiūlymas turės reikšmingą netiesioginį poveikį tiek vartotojams, kuriems bus suteikta didesnė gaminių įvairovė didinant konkurenciją tarp bendrovių, tiek darbo vietoms, kurias kurs daugiau skaitmeninėje rinkoje veikiančių bendrovių. Todėl svarbu, kad mažosios skaitmeninės platformos (pvz., kooperatyvų platformos) galėtų rasti savo nišą skaitmeninėje rinkoje.

5.10.

EESRK dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares remti skaitmeninės inovacijos procesus įgyvendinant atitinkamas skaitmeninio raštingumo strategijas kartu su tikslinėmis švietimo ir mokymo programomis, ypatingą dėmesį skiriant nepilnamečiams ir labiausiai pažeidžiamiems asmenims (24). Be to, Komitetas mano, kad siekiant didinti verslo klientų informuotumą būtina užtikrinti verslo asociacijų dalyvavimą informuotumo didinimo ir mokymų rėmimo veikloje, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, kad jos galėtų visapusiškai pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamomis galimybėmis.

---

(1)  2017 m. Europos elektroninės prekybos ataskaita.

(2)  Eurostatas, Digital economy and society statistics – enterprises, 2018 m.

(3)  Eurostatas, Web sales of ES enterprises, 2018 m.

(4)  http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-3372_lt.htm

(5)  2017 m. Eurostato elektroninės prekybos statistiniai duomenys.

(6)  COM(2017) 228 final.

(7)  Rekomendacija 2003/361/EB.

(8)  Stebėsenos centras bus įsteigtas remiantis Komisijos sprendimu C(2018) 2393. Jame dirbs ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 15 nepriklausomų ekspertų, atrinktų viešo konkurso tvarka. Ekspertai eis pareigas dvejus metus ir vykdys šias funkcijas nemokamai.

(9)  OL C 75, 2017 3 10, p. 119; OL C 81, 2018 3 2, p. 102; OL C 12, 2015 1 15, p. 1 ir OL C 271, 2013 9 19, p. 61.

(10)  OL C 389, 2016 10 21 p. 50.

(11)  Vokietija, Prancūzija, Italija, Švedija, Belgija, Austrija.

(12)  OL C 75, 2017 3 10, p. 119; OL C 81, 2018 3 2, p. 102.

(13)  OL C 345, 2017 10 13, p. 130; OL C 345, 2017 10 13, p. 138.

(14)  OL C 75, 2017 3 10, p. 119.

(15)  OL C 367, 2018 10 10, p. 73.

(16)  http://www.lastampa.it/2016/08/11/esteri/airbnb-in-francia-riscoppia-il-caso-tasse-KfgawDjefZxFdSNydZs8XP/pagina.html

(17)  INT/845, Dirbtinio intelekto poveikis užimtumui, Franca Salis Madinier ir Ulrich Samm, 2018 m. (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(18)  OL C 125, 2017 4 21, p. 10.

(19)  OL C 75, 2017 3 10, p. 119.

(20)  OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(21)  OL C 271, 2013 9 19, p. 127.

(22)  OL C 75, 2017 3 10, p. 119.

(23)  Komisijos sprendimo C(2018) 2393 10 straipsnis.

(24)  OL C 173, 2017 5 31, p. 45; OL C 173, 2017 5 31, p. 1.