52017IP0487

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52017IP0487 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52017IP0487

Help

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“ (2017/2069(INI))

OL C 369, 2018 10 11, pp. 11–21 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:: 12/12/2017; Balsavimo data
Date of vote:: 12/12/2017
Date of debate:: 11/12/2017

Author:: Europos Parlamentas, Konstitucinių reikalų komitetas, Kultūros ir švietimo komitetas, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, Peticijų komitetas, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Form:: Rezoliucija savo iniciatyva
Parliamentary term:: aštuntoji įstatymų leidžiamoji valdžia
Internal reference:: 2017/2069(INI)
Session:: 2017-2018

Treaty:

Europos Sąjungos sutartis , Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo , Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

Legal basis:

Link

Select all documents mentioning this document

Instruments cited:

Link

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Sąjungos pilietybė

Directory code:

20.20.00.00 Žmonių Europa / Europos pilietybė

HTML

PDF

Official Journal

11.10.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/11

P8_TA(2017)0487

2017 m. ES pilietybės ataskaita: piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“ (2017/2069(INI))

(2018/C 369/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje. 2017 m. ES pilietybės ataskaita“ (COM(2017)0030),

—	atsižvelgdamas į pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 25 straipsnį parengtą 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Pažanga siekiant veiksmingos ES pilietybės 2013–2016 m.“ (COM(2017)0032),

—	atsižvelgdamas į Komisijos vykdytų 2015 m. viešų konsultacijų dėl ES pilietybės rezultatus ir į 2015 m. „Eurobarometro“ tyrimų rinkimų teisių ir pilietybės srityje rezultatus,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 6 ir 9–12 straipsnius, į SESV 18–25 straipsnius ir į ES pagrindinių teisių chartijos 11, 21 ir 39–46 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintą teisinės valstybės nuostatų laikymąsi,

—	atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta laisvo asmenų judėjimo teisė,

—	atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje įtvirtintą teisę pateikti peticiją,

—	atsižvelgdamas į SESV 165 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į SESV 227 straipsnyje įtvirtintą teisę pateikti peticiją,

—	atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į SESV Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 29 d. Tarybos išvadas dėl bendrosios rinkos strategijos (1) ir ypač į dokumentą dėl 2015 m. rugsėjo 18 d. Lisabonoje įvykusio neformalaus SOLVIT centrų susitikimo rezultatų (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją „2013 m. ES pilietybės ataskaita. ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis ES mokyklose“ (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl tarpvalstybinių įvaikinimo aspektų (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją (7) dėl programos „Europa piliečiams“, įgyvendinimo,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (COM(2016)0411),

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą dėl komiteto Darbo grupės vaiko gerovės klausimais veiklos (8) ir ypač į jo išvadas,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2015 m. Peticijų komiteto veiklos (9),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 23 d. Peticijų komiteto nuomonę (10) ir į 2017 m. birželio 1 d. Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (11) dėl Komisijos ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2015 m.),

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto 2016 m. ir 2017 m. surengtus klausymus, visų pirma į 2017 m. gegužės 11 d. LIBE, PETI ir EMPL komitetų surengtą bendrą viešąjį klausymą „ES piliečių padėtis ir teisės Jungtinėje Karalystėje“, 2016 m. spalio 11 d. viešąjį klausymą „Kliūtys ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje“, 2017 m. gegužės 4 d. viešąjį klausymą „Kova su diskriminacija ir mažumų apsauga“, 2016 m. kovo 15 d. Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato bei Europos Parlamento LIBE, PETI, AFCO ir JURI komitetų surengtą bendrą viešąjį klausymą „Sąjungos pilietybė praktikoje“ ir 2017 m. birželio 29 d. LIBE ir PETI komitetų surengtą bendrą klausymą dėl bepilietybės,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto 2016 m. vasario 23 d. surengtą klausymą „ES pagrindinių teisių chartijos (51 straipsnio) taikymo srities išplėtimas?“, 2016 m. birželio 21 d. klausymą „Skaidrumas ir informacijos laisvė ES institucijose“ ir 2017 m. birželio 22 d. klausymą „Atkurti piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą Europos projektu“, taip pat į ankstesnius per šią kadenciją surengtus klausymus „Teisė teikti peticijas“ (2015 m. birželio 23 d.) ir „Europos piliečių iniciatyva“ (2015 m. vasario 26 d.),

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto prašymu Parlamento C teminio skyriaus 2016 m. ir 2017 m. užsakytus tyrimus „Kliūtys ES piliečiams ir jų šeimos nariams naudotis teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje“, „Diskriminacijos atvejai, nurodyti gautose peticijose“, „Brexit“ poveikis teisei pateikti peticijas ir Peticijų komiteto kompetencijai, įsipareigojimams ir veiklai“ ir „Peticijų komiteto apsaugos vaidmuo atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir ją įgyvendinant“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto bei Moterų teisų ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0385/2017),

A.	kadangi ES pilietybė ir su ja susijusios teisės pirmą kartą buvo nustatytos 1992 m. Mastrichto sutartimi ir buvo toliau stiprinamos Lisabonos sutartimi, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio mėn., taip pat ES pagrindinių teisių chartija;

B.	kadangi norint naudotis pilietybės teikiamomis teisėmis, pirmiausia reikia užtikrinti visas žmogaus teises, visų pirma ekonomines, socialines ir kultūrines teises, ir sudaryti galimybę jomis naudotis;

C.	kadangi nepaprastai svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuriuo siekiama ES sutartyse nustatytų tikslų, pvz., visiško užimtumo ir socialinės pažangos, kad būtų galima veiksmingai naudotis teisėmis ir laisvėmis, kurias suteikia ES pilietybė;

kadangi galimybė įgyti ES pilietybę priklauso nuo valstybės narės pilietybės, kurią reglamentuoja nacionaliniai įstatymai; kadangi tuo pačiu metu iš šio instituto kyla teisės ir pareigos, kurios yra nustatytos ES teisėje ir nepriklauso nuo valstybių narių; kadangi dėl pirmiau nurodytos priežasties tiesa ir tai, kad šios teisės ir pareigos negali būti nepagrįstai apribotos valstybių narių, įskaitant jų subnacionalinio lygmens institucijas; kadangi, kalbant apie galimybę įgyti nacionalinę pilietybę, valstybės narės turėtų vadovautis ES teisės principais, kaip antai proporcingumo ir nediskriminavimo principais, kurie yra išsamiai išaiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; kadangi pagal Sutartis kiekvienam ES piliečiui ES institucijos turi skirti vienodą dėmesį;

E.	kadangi ES piliečiai pasitiki valstybėmis narėmis, įskaitant jų subnacionalinio lygmens institucijas, kad jos taikys Bendrijos teisę ir savo nacionalinius įstatymus, nes tai būtina sąlyga norint veiksmingai naudotis teisėmis, kurias jiems suteikia ES pilietybė;

F.	kadangi pastangos skatinti ES pilietybę yra susijusios su demokratijos kokybės Europos Sąjungoje gerinimu, realiu naudojimusi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir galimybe visiems piliečiams dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

G.	kadangi bet koks vienašališkas valstybės narės sienų pakeitimas mažų mažiausiai yra ES sutarties 2 straipsnio, 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas, be to, apsunkina galimybes naudotis visomis ES pilietybės teikiamomis teisėmis;

kadangi Lisabonos sutartyje įtvirtintos neatimamos su ES pilietybe susijusios teisės ir garantijos, įskaitant, be kita ko, laisvę keliauti, dirbti ir studijuoti kitoje valstybėje narėje, dalyvauti Europos politiniame gyvenime, skatinti lygybę ir pagarbą įvairovei, taip pat būti saugomam nuo diskriminacijos, visų pirma tos teisės ir garantijos, kuriomis naudojamasi turint šią pilietybę; kadangi dėl vis dažnesnio naudojimosi teise laisvai judėti ES viduje per pastaruosius dešimtmečius atsirado mišrių šeimų, kurių nariai turi skirtingų šalių pilietybę, dažnai įskaitant ir vaikus; kadangi, nors ES pilietybės kaip instituto stiprinimas savaime yra teigiama tendencija, tai taip pat apima konkrečius poreikius ir kelia sunkumų įvairiose srityse, įskaitant teisinius aspektus;

kadangi Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES („Brexit“) perspektyva buvo atkreiptas dėmesys į ES pilietybės teisių svarbą ir jų esminį vaidmenį kasdieniame milijonų ES piliečių gyvenime, taip pat Europos Sąjungoje buvo paskleista daugiau informacijos apie galimą teisių praradimą, kurį dėl „Brexit“ patirtų abi pusės, visų pirma atsižvelgiant į 3 milijonus ES piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, ir 1,2 milijonus Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių ES;

J.	kadangi dėl pastarųjų įvykių Jungtinėje Karalystėje, humanitarinės pabėgėlių krizės, didelio nedarbo ir skurdo ir plintančios ksenofobijos bei rasizmo sumažėjo pasitikėjimas ES sistema ir apskritai visu Europos projektu;

kadangi laisvo judėjimo teisė ir jos įgyvendinimas turi itin didelę reikšmę ES pilietybei ir papildo kitas ES vidaus rinkos laisves; kadangi jauni Europos gyventojai ypatingai vertina judėjimo laisvę, kurią, dėl jos pripažinimo ir populiarumo, ES piliečiai laiko pačiu didžiausiu ES laimėjimu po taikos užtikrinimo;

L.	kadangi, kaip matyti iš daugelio peticijų, laisvo judėjimo teisė ir teisė ja naudotis buvo pažeistos įvairiose valstybėse narėse, kurios išsiuntė ES piliečius iš savo teritorijos arba grasino tai padaryti;

kadangi, kaip matyti iš Komisijai ir SOLVIT pateiktų peticijų ir skundų, ES piliečiai patiria didelių sunkumų naudodamiesi savo pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis – tai susiję su rimtomis ekonomikos ir užimtumo problemomis, kurias dar labiau apsunkina valstybių narių taikomos administracinės ir biurokratinės kliūtys, taip pat su dezinformacija ir (arba) valstybių narių valdžios institucijų nenoru bendradarbiauti;

kadangi nediskriminavimo dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos principas, kaip įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje, yra pagrindinė ES pilietybės išraiška; kadangi tai taip pat labai svarbu norint sėkmingai naudotis judėjimo laisve, kaip nurodyta peticijose;

O.	kadangi pagarba mažumoms priklausančių asmenų teisėms yra viena iš pagrindinių ES vertybių, įtvirtintų Sutartyse; kadangi apie 8 proc. ES piliečių priklauso kuriai nors tautinei mažumai ir apie 10 proc. kalba regioninėmis arba mažumų kalbomis; kadangi reikia stiprinti veiksmingą mažumų apsaugą;

P.	kadangi piliečių teisių ir demokratinių institucijų stiprinimas apima kovą su diskriminacija ir lyčių nelygybe, vadovaujantis darnaus vystymosi tikslais;

Q.	kadangi nepakankamas moterų, užimančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, skaičius, ypač politikos srityje ir bendrovių valdybų lygmeniu, trukdo vystyti gebėjimus ir silpnina moterų dalyvavimą ES demokratiniame gyvenime;

R.	kadangi moterų dalyvavimas ir vadovavimas priimant politinius sprendimus iki šiol varžomi įvairių kliūčių, pvz., įsisenėjusių su lytimi susijusių stereotipų ir pastarojo meto ekonominės krizės padarinių, įskaitant neigiamą jų poveikį lyčių lygybės problemų sprendimui;

S.	kadangi tarpvalstybinių šeimos ginčų atvejais visoje ES iki šiol susiduriama su didelėmis spragomis smurto dėl lyties ir smurto šeimoje aukų apsaugos srityje;

kadangi diskriminacija, kurią moterys patiria visoje ES, yra kliūtis lygybei užtikrinti; kadangi moterys tebėra nepakankamai atstovaujamos kaip rinkėjos, taip pat vadovaujamose pareigose – nesvarbu, ar tai būtų pareigos, į kurias renkama, ar valstybės tarnyboje, ar akademinėje srityje, ar žiniasklaidoje, ar privačiame sektoriuje; kadangi paplitusi moterų patiriama daugialypė diskriminacija ir tai, kad neproporcingai daug moterų patiria skurdą ir socialinę atskirtį, joms trukdo visapusiškai naudotis savo pilietinėmis teisėmis;

kadangi teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui, kaip nustatyta SESV 20 ir 227 straipsniuose ir ES pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje, yra vienas iš ES pilietybės ramsčių, antra pagal žinomumą ES piliečių teisė ir turi sukurti sąsają tarp piliečių ir ES institucijų vykdant atvirą, demokratinį ir skaidrų procesą;

V.	kadangi pagrindinės ES piliečių teisės gali būti užtikrintos laikantis naujo požiūrio aiškinant Pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnį;

kadangi ES piliečiams yra tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente ir jie turi demokratinę teisę būti išrinkti ir balsuoti ES rinkimuose, net jei jie gyvena kitoje valstybėje narėje; kadangi Sąjungos piliečių, kurie pasinaudojo savo teise laisvai judėti, galimybės balsuoti Europos Parlamento ir vietos rinkimuose nėra vienodai palankios ir skatinamos visose valstybėse narėse; kadangi įvairiose peticijose buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog esama biurokratinių kliūčių ir administracinio ar kitokio pobūdžio trūkumų, su kuriais susiduria kitoje valstybėje narėje gyvenantys asmenys, norėdami pasinaudoti teise balsuoti nacionaliniuose arba regioniniuose rinkimuose savo kilmės valstybėje narėje; kadangi kai kuriems piliečiams, pavyzdžiui, neįgaliesiems, trukdoma naudotis šia demokratine teise tose valstybėse narėse, kurios yra ratifikavusios Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, tačiau nesilaiko savo įsipareigojimo reformuoti rinkimų įstatymus, kad neįgaliesiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti savo balsavimo teise;

kadangi piliečiai turi teisę kartu su kitais ES piliečiais iš visų valstybių narių organizuoti ar remti Europos piliečių iniciatyvą (EPI), kuri turėtų suteikti jiems galimybę padėti nustatyti ES teisėkūros darbotvarkę; kadangi EPI yra svarbi tiesioginės demokratijos priemonė, kuria piliečiams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti nustatant ES politikos kryptis ir rengiant teisės aktus; kadangi ši priemonė turėtų būti skaidri ir veiksminga; kadangi iki šiol šios teisės įgyvendinimas nebuvo patenkinamas;

kadangi sukūrus Šengeno erdvę ir į ES teisės sistemą integravus Šengeno acquis labai sustiprėjo judėjimo laisvė ES ir tai yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso laimėjimų; kadangi Europos Sąjungos Taryba savo 2011 m. birželio 9 d. išvadose Nr. 9166/3/11 ir 9167/3/11 patvirtino, kad Bulgarijos ir Rumunijos vertinimo procesas sėkmingai baigtas ir kad jos techniškai pasirengusios prisijungti prie Šengeno erdvės;

kadangi saugumas yra vienas iš didžiausią susirūpinimą ES piliečiams keliančių klausimų; kadangi ES turėtų įtikinti savo piliečius, kad jų laisvė saugoma, o jų saugumas užtikrinamas visoje jos teritorijoje, užtikrindama, kad lygiai taip pat gerbiamos ir saugomos jų laisvės ir teisės; kadangi terorizmas yra pasaulinė grėsmė, kurią reikia efektyviai spręsti vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos piliečių saugumas;

AA.

kadangi, remiantis Komisijos poveikio vertinimu (SEC(2011)1556), pridėtu prie pasiūlymo, po kurio buvo priimta 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti (12), beveik septyni milijonai ES piliečių vyksta į ES nepriklausančias valstybes, kuriose jų pačių šalis neturi ambasados ar konsulato, arba ten gyvena; kadangi prognozuojama, kad iki 2020 m. neatstovaujamų ES piliečių skaičius padidės bent iki 10 milijonų; kadangi ES piliečiai, gyvenantys ES nepriklausančios šalies teritorijoje, kurioje nėra jų kilmės valstybės narės atstovybės, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų apsaugą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai;

atkreipia dėmesį į Komisijos 2017 m. ES pilietybės ataskaitą, kurioje pateikiamas ateinančių metų veiklos sričių naujų prioritetų sąrašas; primena, kad už tinkamą ES teisės taikymą yra bendrai atsakingos valstybės narės ir ES institucijos; pabrėžia, kad šiuo požiūriu Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, atlieka itin svarbų vaidmenį įgyvendinant SESV 258–260 straipsnius; tvirtina, kad norint veiksmingai reaguoti į piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus, reikia nustatyti prioritetus ir aiškiai apibrėžtus, konkrečius įsipareigojimus ir veiksmus artimiausiems trejiems metams; primygtinai ragina Komisiją paspartinti ES teisės vykdymo užtikrinimo politiką, išnaudojant visas turimas priemones ir mechanizmus;

pažymi, kad teisė pateikti peticiją, kreiptis į Europos ombudsmeną, susipažinti su dokumentais ir naudotis registrais yra pagrindiniai ir akivaizdūs ES pilietybės elementai, užtikrinantys didesnį sprendimų priėmimo skaidrumą; todėl išreiškia savo pageidavimą, kad šios teisės būtų skatinamos ir pabrėžiamos kaip pagrindiniai Komisijos ES pilietybės ataskaitos elementai ir būtų tinkamai joje atspindėtos;

pabrėžia, kad dėl sklandesnio peticijų nagrinėjimo Europos Parlamente ir 2014 m. pabaigoje pradėjusio veikti Peticijų komiteto portalo buvo sudarytos palankesnės sąlygos naudotis teise pateikti peticiją, nes tai leidžia nesunkiai pateikti peticijas ir veiksmingiau jas tvarkyti, kaip matyti ir atitinkamose Peticijų komiteto metinėse ataskaitose; ragina nedelsiant baigti įgyvendinti numatytus tolesnius projekto veiksmus, nes tai sudarys sąlygas peticijos pateikėjams ir jos rėmėjams dar interaktyviau stebėti peticijos procesą;

pabrėžia, jog tam, kad būtų sėkmingai naudojamasi pilietybės teikiamomis teisėmis, valstybėse narėse turi būti paisoma visų teisių ir laisvių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad įdiegtas demokratija ir dalyvavimu grindžiamas valdymas, kuo didesnis skaidrumo lygis ir visų piliečių tiesioginis dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose galiausiai stiprina ES pilietybę; ragina valstybes nares geriau informuoti ES piliečius apie jų teises ir pareigas ir padėti sudaryti vienodas sąlygas naudotis šiomis teisėmis ir jas gerbti tiek savo kilmės šalyje, tiek ir kitose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių pasirinkimą netaikyti tam tikrų ES sutarčių dalių, dėl kurio piliečių teisės de facto skiriasi;

labai apgailestauja, kad praėjus beveik dešimtmečiui nepadaryta didelės pažangos, siekiant priimti ES kovos su diskriminacija direktyvą; ragina visas ES institucijas ir valstybes nares nedelsiant atnaujinti atitinkamas derybas; atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą aktyviai remti pastangas užbaigti šias derybas;

mano, kad turėtų būti padidintas ES politikos kovos su diskriminacija srityje veiksmingumas ir pašalintos likusios kliūtys; rekomenduoja Komisijai atnaujinti pirmąsias dvi kovos su diskriminacija direktyvas, t. y. Tarybos direktyvą 2000/43/EB ir Tarybos direktyvą 2000/78/EB, kad jos atitiktų dabartinę Sutarčių versiją ir ES pagrindinių teisių chartiją;

ragina patvirtinti veiksmingą reglamentavimo sistemą ir koordinavimo priemones ES ir valstybių narių lygmeniu siekiant užtikrinti aukšto lygio socialinę apsaugą ir stabilias, gerai apmokamo darbo vietas; mano, kad šis požiūris yra itin svarbus siekiant stiprinti pagrindines teises ir laisves, kurias suteikia ES pilietybė;

pabrėžia, kad ES ir valstybių narių lygmeniu priimtos griežto taupymo priemonės pagilino ekonominius ir socialinius skirtumus ir tokiu būdu labai apribojo praktinį naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, kurias suteikia ES pilietybė;

primena savo 2017 m. rugsėjo 14 d. priimtus pakeitimus (13) ir Komisijos pasiūlymą priimti išsamią direktyvą dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su valstybių narių gaminių ir paslaugų, įskaitant įvairiarūšį transportą, prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615); rekomenduoja, kad teisės aktų leidėjai paspartintų savo veiksmus siekiant priimti Europos prieinamumo aktą; palankiai vertina pasiektą tarpinstitucinį susitarimą įgyvendinti Marakešo sutartį dėl ES autorių teisių teisės, kuriai Peticijų komitetas pritarė nuo 2011 m., ir dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares skubiai ratifikuoti Marakešo sutartį; ragina visas valstybes nares ratifikuoti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir pasirašyti jos protokolą; pritaria, kad tarpusavyje pripažįstamos ES neįgaliojo kortelės naudojimas būtų išplėstas įtraukiant kuo daugiau valstybių narių; ragina valstybes nares palengvinti neįgaliųjų ir funkcinių sutrikimų turinčių asmenų judumą ES; pabrėžia, kad reikia didinti ES interneto svetainių prieinamumą neįgaliesiems;

10.

ragina Komisiją imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su LGBTI asmenų diskriminacija ir kovoti su homofobija, apibrėžiant konkrečius veiksmus, kurių reikia imtis nacionaliniu ir ES lygmeniu; kartu ragina ES institucijas atidžiai stebėti LGBTI asmenų teises ir skatinti LGBTI asmenų ir jų šeimų tarptautinių teisių pripažinimą ES;

11.

primena, kad moterų ir vyrų lygybės principas gali būti įgyvendintas tik strategiškai jį integruojant į visų sričių ES politiką, be kita ko, pasitelkiant dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis visose valstybėse narėse; ragina Komisiją imtis reikšmingų priemonių šalinant diskriminaciją ir kovoti su diskriminacinio pobūdžio pareiškimais, kurie yra nukreipti prieš moteris ES ir kuriais skatinami lyčių stereotipai; pakartoja, kad visoje Europoje turi būti investuojama į švietimą pilietybės ir pilietiškumo bei lyčių lygybės srityje; atkreipia dėmesį į vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus ES, kurie milijonams moterų trukdo užsitikrinti visišką ekonominį savarankiškumą; atkreipia dėmesį į jaunimo – visų pirma moterų ir mergaičių – politinio aktyvumo svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis papildomų veiksmų jų dalyvavimui skatinti;

12.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ES pasirašyti Stambulo konvenciją ir užbaigti prisijungimą prie jos; tačiau apgailestauja, kad, apsiribojus dviem sritimis, t. y. klausimais, susijusiais su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose bei prieglobsčiu ir negrąžinimu, kyla teisinio netikrumo problema dėl ES prisijungimo aprėpties; primygtinai ragina valstybes nares paspartinti derybas dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo ir įgyvendinimo; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, skubiai ratifikuoti šią konvenciją, taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris; teigiamai vertina Komisijos pateiktą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros teisės aktų rinkinį ir ragina visas institucijas kuo greičiau įgyvendinti šias priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti moterų įdarbinimą ir atstovavimą vadovaujamose pareigose ir imtis konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, taikant tinkamas strategijas, siekiant patenkinti pažeidžiamų piliečių, patiriančių tarpsektorinę daugialypę diskriminaciją, poreikius, kad tokie piliečiai galėtų naudotis savo pilietinėmis teisėmis; ragina Tarybą įdėti daugiau pastangų, kad nebūtų blokuojama direktyva dėl moterų bendrovių valdybose; pakartoja savo raginimą Komisijai priimti dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ kaip komunikatą;

13.

primena, kad tradicinės mažumos koegzistuoja jau šimtmečius, o dauguma šių kultūrų – Europos žemyne; pabrėžia, kad ES institucijos turi imtis aktyvesnio vaidmens mažumų apsaugos srityje, pavyzdžiui, skatinant informuotumo didinimo susitikimus, seminarus ir rezoliucijas, taip pat imantis konkrečių administracinių veiksmų ES institucijose; yra įsitikinęs, kad ES turėtų nustatyti aukštus mažumų apsaugos standartus – pradėdama tarptautinės teisės, pvz., Europos Tarybos, dokumentuose kodifikuotais standartais – ir kad šie standartai turėtų būti nepajudinamai įtvirtinti teisinėje sistemoje, pagal kurią visoje ES užtikrinama demokratija, teisinės valstybės principai ir pagrindinės teisės; ragina visas valstybes nares nebedelsti ir iki galo ratifikuoti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją bei sąžiningai įgyvendinti Sutartis; taip pat primena, kad reikia įgyvendinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) suformuluotus principus; apgailestauja dėl bet kokios retorikos, kuri skatina diskriminaciją dėl pilietybės; ragina nacionalines vyriausybes rasti ilgalaikius sprendimus ir skatinti kalbų įvairovės kultūrą valstybėse narėse ir visoje ES, neapsiribojant oficialiosiomis ES kalbomis, kadangi tiek Sutartyse, tiek ES pagrindinių teisių chartijoje pateikiamos nuorodos į tautinių mažumų apsaugą ir vykdomą diskriminaciją dėl kalbos;

14.

yra nepaprastai susirūpinęs dėl didelio skaičiaus romų Europoje, kurie patiria diskriminacinę gimimų registraciją ir todėl neturi tapatybės dokumentų ir negali pasinaudoti būtinomis pagrindinėmis paslaugomis savo gyvenamosios vietos šalyse, todėl taip pat negali naudotis jokiomis savo teisėmis Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares nedelsiant imtis taisomųjų priemonių šiuo atžvilgiu, kad būtų užtikrintos jų pagrindinės žmogaus teisės ir visos įgyjant ES pilietybę suteikiamos teisės; ragina Komisiją įvertinti ir stebėti padėtį valstybėse narėse ir inicijuoti asmenų, kurių pilietybė nepripažinta ir kurie neturi galimybės gauti asmens dokumento, tapatybės nustatymą ir apsaugą;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti konkrečių priemonių laivo judėjimo kliūtims pašalinti, laikantis Parlamento 2017 m. kovo 15 d. rezoliucijos dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje (14) ir 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijos dėl vaiko interesų apsaugos visoje ES, grindžiamos Europos Parlamentui pateiktomis peticijomis (15);

16.

ragina Komisiją reguliariai stebėti, kaip valstybėse narėse taikoma Direktyva 2004/38/EB, ir imtis atitinkamų priemonių potencialioms judėjimo laisvės kliūtims šalinti; teigiamai vertina e. mokymosi priemonę Sąjungos piliečių laisvo judėjimo srityje, kuri padeda vietos valdžios institucijoms geriau suprasti su laisvu judėjimu susijusias teises ir pareigas;

17.

pripažįsta Komisijos pastangas sudaryti geresnes sąlygas gauti įvairią informaciją ir pagalbą apie ES ir jos suteikiamas teises piliečiams, naudojantis tokiais tinklais kaip „Europe Direct“, portalu „Jūsų Europa“ ir e. teisingumo portalu, siekiant geriau informuoti asmenis, kurie naudojasi savo, kaip ES piliečio, teisėmis; pritaria Komisijos pasiūlymui dėl bendrųjų skaitmeninių vartų, kad piliečiai galėtų nesudėtingai internetu gauti informaciją, pagalbą ir problemų sprendimo paslaugas, susijusias su naudojimusi teisėmis bendrojoje rinkoje;

18.

ragina Komisiją stiprinti SOLVIT tinklą, gerinant sąveiką tarp jos tarnybų ir nacionalinių centrų, siekiant užtikrinti geresnį neišspręstų ir pasikartojančių bylų tolesnį nagrinėjimą ir glaudesnį įvairių ES teisės aktų vykdymo užtikrinimo priemonių, pvz., „EU Pilot“ ir CHAP, koordinavimą; tuo pat metu ragina valstybes nares skatinti ES piliečius naudotis SOLVIT tinklu ir jo paslaugomis, taip pat kitais teisių gynimo ir piliečių dalyvavimo mechanizmais, tiek Sąjungos lygmeniu (pvz., per Europos Parlamento Peticijų komitetą, Europos ombudsmeną ar Europos piliečių iniciatyvą), tiek nacionaliniu lygmeniu (pvz., per vietos ar regioninius ombudsmenus, peticijų komitetus arba tautos teisėkūros iniciatyvas);

19.

pritaria 2017 m. ES pilietybės ataskaitoje Komisijos prisiimtam įsipareigojimui surengti ES masto informavimo ir sąmoningumo didinimo kampaniją apie ES piliečių teises, siekiant padėti piliečiams geriau suprasti savo teises; atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, reikalinga norint iš tikrųjų padidinti ES pilietybės svarbą, ir kad tokia informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl naudojimosi Sutartyse nustatytomis teisėmis ir teisėmis, kurias garantuoja ES pagrindinių teisių chartija; rekomenduoja propaguoti skaidrumą ir aktyvią konsulinę pagalbą, kaip tinkamiausias tam priemones, taip pat tinkamai skelbti informaciją, kuri reikalinga norint sudaryti palankesnes sąlygas įsikurti naujai atvykstantiems asmenims;

20.

primena, kad galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, socialinės apsaugos sistemų koordinavimas ir profesinių kvalifikacijų pripažinimas kitose valstybėse narėse yra sritys, kuriose ES piliečiai dažnai susiduria su sunkumais, ir ragina Komisiją užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą siekiant ištaisyti susiklosčiusią padėtį;

21.

reiškia susirūpinimą dėl visuomenėje augančio politinio nepasitenkinimo; pabrėžia, kad būtina teikti prioritetą kovai su ksenofobija, rasizmu, diskriminacija ir neapykantą kurstančiomis kalbomis;

22.

pripažįsta, kad didesnio rinkėjų dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose skatinimo veiksmai yra bendra ES ir valstybių narių atsakomybė; ragina pastarąsias skatinti demokratinį dalyvavimą, geriau informuojant piliečius apie jų teisę būti išrinktiems ir balsuoti vietos ir Europos Parlamento rinkimuose įvairiais kanalais ir suprantama kalba, taip pat pašalinti visas kliūtis, trukdančias jiems dalyvauti, pvz., ekonominę, socialinę diskriminaciją ar diskriminaciją dėl kalbos, nesąžiningą veiklą ar korupciją; primygtinai ragina valstybes nares panaikinti prieinamumo kliūtis neįgaliems piliečiams ir sudaryti palankesnes sąlygas balsuoti ne savo įprastoje balsavimo apylinkėje gyvenantiems, dirbantiems ar studijuojantiems piliečiams, pvz., taikant elektroninio identifikavimo ir balsavimo sprendimus;

23.

mano, kad Rinkimų akto reforma galėtų būti galimybė Sąjungai tapti dar demokratiškesne; atkreipia dėmesį į tai, kad tūkstančiai europiečių pritaria šiai nuomonei; primena, kad būtina skatinti dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose didinant Europos politinių partijų regimumą ir kad Europos Parlamento rinkimų europinio pobūdžio stiprinimas yra bendra ES ir valstybių narių atsakomybė; ragina Tarybą atliekant pirmiau minėto akto peržiūrą įtraukti sąrašus, į kuriuos būtų integruotas lyčių aspektas ir kurie būtų proporcingi lyties požiūriu; prašo Komisijos imtis veiksmų dėl skundų dėl naudojimosi teise balsuoti Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimuose, parengti konkretų veiksmų planą dėl elektroninio balsavimo Europos Parlamento rinkimuose įdiegimo anksčiausią įmanomą datą ir pasirūpinti, kad ta sistema būtų plačiau prieinama visiems ES piliečiams; primygtinai ragina valstybes nares imtis visų galimų priemonių, kad jokios valstybės pilietybės neturintys ir nuolat ES valstybėse narėse gyvenantys asmenys būtų skatinami įgyti priimančiosios valstybės narės pilietybę, kad galėtų naudotis visomis ES piliečių teisėmis; mano, kad į kitą valstybę narę persikėlę ir ten gyvenantys ES piliečiai turėtų turėti galimybę naudotis savo teise balsuoti nacionaliniuose savo kilmės šalies rinkimuose; ragina valstybes nares, atimančias pilietines teises iš piliečių, nusprendusių ilgam apsigyventi kitoje valstybėje narėje, palengvinti jiems sąlygas ir išsaugoti jų teisę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose; ragina Komisiją imtis reikalingų veiksmų siekiant, kad neįgalieji galėtų naudotis savo balsavimo teise be jokios diskriminacijos; pritaria galimybei papildomai prie nacionalinių tapatybės nustatymo dokumentų pradėti taikyti Europos tapatybės kortelę;

24.

atkreipia dėmesį į naujausią Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017)0482), kuriame siūloma persvarstyti 2011 m. vasario 16 d. Reglamentą (ES) Nr. 211/2011 siekiant pagerinti iniciatyvos veikimą; tikisi, kad persvarsčius reglamentą EPI priemonė bus skaidresnė, veiksmingesnė ir patogesnė naudotojams ir drauge bus užtikrintas demokratinis ir platesnio masto piliečių dalyvavimas vykdant diskusijas dėl Europos ir nustatant darbotvarkę; pabrėžia svarbų Parlamento atliksimą teisėkūros vaidmenį ir gero bendradarbiavimo su Komisija persvarstant reglamentą svarbą; ragina Komisiją įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama persvarstyti su EPI susijusias teisinio priimtinumo sąlygas, registracijos reikalavimus ir nagrinėjimo procedūras;

25.

mano, kad vadovaujantis Sąjungos pilietybės interesais būtina, jog Komisija imtųsi veiksmų, kuriais būtų stiprinamas Europos kultūros aspektas; ragina pagal programą „Europa piliečiams“ finansuoti novatoriškesnius projektus, kurie galėtų turėti sisteminį poveikį; siūlo lygiagrečiai su programa „Europa piliečiams“ sukurti ją papildančią programą „Pažink Europą“;

26.

siūlo Komisijai Sąjungos pilietybės stiprinimo ir naudojimosi ta pilietybe tikslais skatinti vietos valdžios institucijas paskirti tarybos narius, atsakingus už Europos Sąjungos reikalus, nes būtent šis lygmuo yra arčiausiai piliečių;

27.

rekomenduoja Komisijai visose savo centrinėse būstinėse, įskaitant atstovybes valstybėse narėse, įdiegti gavimo registrą, kad piliečiai galėtų raštu ar asmeniškai kreiptis į bet kurią ES instituciją ir turėtų atitinkamas garantijas;

28.

rekomenduoja Komisijai, bendradarbiaujant su universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, įdiegti pranešimų perdavimo sistemas, kuriose būtų pažymimas pranešimų turinys, data ir siuntėjas, kad piliečiai galėtų kreiptis į ES institucijas nuotoliniu būdu raštu ir turėtų atitinkamas garantijas;

29.

reiškia įsitikinimą, kad pagrindinės teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, laisva žiniasklaida ir galimybės susipažinti su įvairiomis visuomenės bei žiniasklaidos nuomonėmis yra neatsiejamos sveikos demokratijos sudedamosios dalys, ir todėl yra narystės ES konstitucinis pagrindas, kaip įtvirtinta ES sutarties 2 ir 6 straipsniuose; pabrėžia, kad būtina aiškiai apibrėžta ES kovos su propaganda, nukreipta prieš Europos Sąjungą, ir neteisinga informacija politika, taip pat būtina stiprinti viešosios žiniasklaidos nepriklausomumą nuo vyriausybių; siūlo visų valstybių narių viešosiose žiniasklaidos priemonėse skirti tam tikrą minimalų laiką turiniui, susijusiam su ES reikalais; siūlo ES institucijoms toliau kurti Europos televizijos kanalus, transliuojamus visose valstybėse narėse ir visomis ES oficialiosiomis kalbomis, ir nuo mažens ugdyti piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; remia spaudos ir daugialypės terpės produktų sklaidą visomis oficialiosiomis ES kalbomis; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog reikia toliau didinti Europos žurnalistų informuotumą;

30.

mano, kad kalbų įvairovė ir skaidrumas yra pagrindinės priemonės, padėsiančios priartinti piliečius prie ES ir įtraukti juos į su ja susijusią veiklą; pažymi, kad teisė susipažinti su dokumentais sudaro 30 proc. 2016 m. Europos ombudsmenės atliktų tyrimų, ir todėl rekomenduoja propaguoti teisę susipažinti su dokumentais ir išversti kuo daugiau dokumentų į visas oficialiąsias ES kalbas; remia intensyvesnį dialogą su piliečiais ir skatina vykdyti viešąsias diskusijas siekiant pagerinti ES piliečių supratimą apie ES poveikį jų kasdieniam gyvenimui ir sudaryti jiems sąlygas dalyvauti keičiantis nuomonėmis televizijos programose tikslinei auditorijai skirtu laiku; ragina sukurti horizontaliąją direktyvą dėl informavimo apie pažeidimus, kurioje būtų nustatyti tinkami pranešimo apie pažeidimo atvejus būdai ir procedūros;

31.

pritaria viešųjų paslaugų kultūros skatinimui ES ir nacionalinėse institucijose ir mano, kad ES turėtų būti pavyzdžiu taikant aukščiausius administracinius ir skaidrumo standartus, kaip numatyta ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje; siūlo, kad vietos lygmeniu veikiantys ES biurai valstybėse narėse būtų pertvarkyti į vieno langelio principu veikiančius biurus, kuriuose būtų siūlomos visapusiškos paslaugos ES piliečiams, siekiant sumažinti biurokratiją ir kliūtis, su kuriomis susiduriama naudojantis ES pilietybe suteikiamomis teisėmis; pabrėžia, jog svarbu, kad tai būtų projektas, grindžiamas vienkartinio duomenų pateikimo principu, kurį vykdant būtų pašalinta nereikalinga našta Europos įmonėms, kurių prašoma pakartotinai pateikti tuos pačius duomenis ir dokumentus vykdant tarpvalstybines operacijas;

32.

pabrėžia, kad prieinamas švietimas atlieka esminį vaidmenį informuojant ES piliečius apie jų teises; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ svarbu skatinti universaliųjų įgūdžių ugdymą, kuriuo didinamas kultūrų tarpusavio supratimas ir aktyvus dalyvavimas įvairiose visuomenėse; ragina valstybes nares mokyklų programose daugiau dėmesio skirti pilietiniam ugdymui, ypatingą dėmesį teikiant ES pilietybei ir taip pat ES reikalams, ir atitinkamai pritaikyti mokytojų mokymą; primena, kad reikia padėti mokytojams ir švietimo specialistams į savo mokymą įtraukti informaciją apie ES teises ir pilietybę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia toliau skatinti ir plėtoti internetines platformas, kad švietimo specialistai galėtų naudotis naujoviška daugiakalbe mokymo medžiaga, kuri padėtų mokinius paskatinti ir motyvuoti mokytis apie ES; ragina Komisiją pradėti įgyvendinti Europos pilietiškumo ugdymo strategiją, atsižvelgiant į rekomendacijas parengti mokymo programas, kuriose būtų numatyti mokyklų vizitai į ES institucijas;

33.

primena, kad pagal galiojančius ES teisės aktus valstybės narės išstojimas iš Sąjungos reiškia, kad jos piliečiai praras Europos Sąjungos pilietybę; apgailestauja dėl to, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES taps pirmuoju per visą istoriją atveju, kai piliečiai neteks jiems pagal ES sutartis suteiktų teisių; pabrėžia, kad šis teisių praradimas gali turėti didelį poveikį jų kasdieniam gyvenimui; pabrėžia, kad bet koks susitarimas turėtų būti grindžiama tokiais principais kaip teisingumas, simetrija, sąžiningas elgesys, abipusiškumas ir nediskriminavimas, taip pat visapusiška pagarba ES teisės aktų, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją ir jos vykdymo užtikrinimo sistemą, vientisumui; ragina abi derybų šalis pirmenybę teikti visiems nuo to nukentėjusiems piliečiams ir apsaugoti jų teises; ragina derybų šalis po Jungtinės Karalystės išstojimo kiek įmanoma išsaugoti visas susijusias socialines, ekonomines ir šeimos teises, o ypač teises sveikatos priežiūros srityje;

34.

siūlo paskelbti gegužės 9 d. Europos valstybinė švente, siekiant Europoje sustiprinti priklausymo Europos šeimai jausmą;

35.

primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinės teisės aktai būtų pakankamai aiškūs ir išsamūs, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiama piliečių ir jų šeimų laisvo judėjimo teisė, tinkamai mokyti kompetentingas nacionalines valdžios institucijas ir tiksliai skleisti konkrečią informaciją suinteresuotiesiems subjektams, taip pat skatinti gerą bendradarbiavimą ir greitą keitimąsi informacija su kitomis nacionalinėmis administracijomis, ypač kai tai susiję su tarpvalstybiniu draudimu ir senatvės pensijomis; ragina siekti glaudesnio priimančiųjų valstybių narių ir atitinkamų konsulatų bendradarbiavimo, kuris užtikrins tinkamą pagalbos teikimo tinklą ir sąžiningą elgesį tarpvalstybinėse bylose, visų pirma tais atvejais, kurie susiję su vaiko globa; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tarpvalstybinio sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimo;

36.

ragina Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą leisti visoms šalims, kurios atitinka būtinuosius techninius kriterijus, tapti Šengeno erdvės narėmis, kad visi ES piliečiai galėtų naudotis judėjimo laisve nevaržomi pasienio kontrolės;

37.

primena, kad ES teisės aktai dėl saugumo turi būti atnaujinti, naudingi ir veiksmingi, užkertant kelią didėjančioms saugumo grėsmėms, jas nustatant arba į jas reaguojant; ragina nedelsiant įgyvendinti Europos saugumo darbotvarkę, geriau taikyti galiojančius šios srities ES teisės aktus ir užtikrinti veiksmingesnius informacijos mainus ir koordinavimą tarp valstybių narių bei su ES agentūromis; palankiai vertina Komisijos iniciatyvas stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą saugumo srityje; pabrėžia, kad, kovojant su terorizmu, svarbu visapusiškai gerbti pagrindines teises; pabrėžia, kad, norint veiksmingai apsaugoti ES piliečius, nepaprastai svarbu derinti ES vidaus ir išorės veiksmus saugumo srityje;

38.

ragina ES institucijas ir valstybes nares didinti pastangas siekiant sukurti veiksmingą ir tikrą saugumo sąjungą, kurioje būtų atsižvelgiama į visus terorizmo grėsmės aspektus;

39.

mano, kad deradikalizacija ir radikalizacijos prevencija yra absoliutus ES prioritetas, ir ryžtingai ragina stiprinti konkrečias tarpsektorines programas, nukreiptas į švietimą, savanorišką ir kultūrinę veiklą bei jaunimo darbą, taip pat deradikalizacijos programas institucijose, vietos bendruomenėse, pilietinėje visuomenėje, religinėse bendruomenėse ir regionų administracijose; yra įsitikinęs, kad visapusišką politiką šioje srityje turėtų lydėti ilgalaikiai iniciatyvūs deradikalizacijos procesai teismų sferoje; pabrėžia, kad būtina kurti socialinės įtraukties strategijas ir kovos su diskriminacija politiką; ragina valstybes nares holistiškai spręsti radikalizacijos problemą ir pasinaudoti Komisijos iniciatyva sukurto Informacijos apie radikalizaciją tinklo ekspertinėmis žiniomis; pabrėžia, kad radikalizacijos prevenciją galima remti ir vykdant veiksmus, kurie finansuojami pagal tokias ES programas, kaip Europos struktūriniai ir investicijų fondai, „Horizontas 2020“ ir „Europa piliečiams“;

40.

ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2015/637, siekiant užtikrinti konsulinę ES piliečių apsaugą trečiosiose valstybėse, kuriose jų valstybė narė atstovybės neturi;

41.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl naujo, saugesnio formato ES laikinojo kelionės dokumento ES piliečiams, kuriems neatstovaujama už ES ribų ir kurių pasas buvo pavogtas, pamestas, sugadintas arba laikinai nepasiekiamas, kad jiems būtų užtikrinta galimybė saugiai grįžti namo;

42.

pabrėžia, kad nusikaltimų ir terorizmo aukoms turi būti nediskriminuojant užtikrinamos pakankamos teisės visoje ES ir kad su šiais asmenimis turėtų būti elgiamasi pagarbiai ir nepažeidžiant jų orumo, taip pat kad jiems turėtų būti teikiama reikiama pagalba atsižvelgiant į individualius jų ir jų šeimų poreikius; pabrėžia, kad vis daugiau ES piliečių nukenčia nuo teroristinių išpuolių ne savo šalyje, todėl ragina valstybėse narėse skubiai parengti protokolus, siekiant padėti kitos šalies pilietybę turintiems europiečiams teroristinio išpuolio atveju, remiantis pasiūlymu dėl Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu; pabrėžia, kad reikalinga speciali direktyva dėl terorizmo aukų apsaugos;

43.

apgailestauja dėl tarpvalstybinių kliūčių, kylančių sprendžiant civilinės teisės ar socialinius klausimus, pavyzdžiui, šeimos teisės ar pensijų srityje, kurios daugeliui piliečių neleidžia visapusiškai naudotis savo ES pilietybe;

44.

apgailestauja, kad tėvai ir vaikai įvairiose valstybėse narėse turi nevienodas galimybes kreiptis į teismą gyvenimo skyrium ar skyrybų atveju – dėl to šimtai ES gyvenančių tėvų kreipėsi į Peticijų komitetą primygtinai ragindami, kad šis būtų aktyvesnis, nors jo kompetencija šioje srityje yra labai ribota;

45.

ragina valstybes nares tvirčiau bendradarbiauti siekiant užtikrinti smurto dėl lyties aukų apsaugą ir pasirūpinti, kad tarpvalstybinių šeimos ginčų atvejais būtų paisoma vaiko interesų;

46.

palankiai vertina sukurtą Europos solidarumo korpusą jauniems ES piliečiams ir ragina užtikrinti, kad ši iniciatyva būtų tinkamai finansuojama, kad kokybiškos darbo vietos nebūtų pakeičiamos neatlygintina savanoriška veikla;

47.

ragina valstybes nares įdiegti koordinavimo ir bendradarbiavimo priemones siekiant veiksmingai spręsti dvigubo apmokestinimo ir diskriminavimo mokesčių srityje tarptautiniu mastu problemas ir labiau atsižvelgti į realią tarpvalstybinio darbuotojų judumo padėtį; mano, kad šiuo metu dvigubo apmokestinimo problema sprendžiama nepakankamai, nes ji yra tvarkoma naudojantis esamais dvišaliais mokesčių susitarimais arba vienašaliais valstybių narių veiksmais, ir kad būtina laiku imtis bendrų veiksmų ES lygmeniu;

48.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos ombudsmenui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Tarybos dokumentas 6622/16.

(2) Tarybos dokumentas 14268/15.

(3) OL C 378, 2017 11 9, p. 146.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0106.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0385.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0013.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0063.

(8) PE 601.177v04-00.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0512.

(10) PE 597.698v03-00. Taip pat žr. pranešimą A8-0265/2017.