Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52017DC0662

    KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2016 m. metinė ataskaita

    COM/2017/0662 final

    Briuselis, 2017 11 13

    COM(2017) 662 final

    KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

    Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos politikos ir jos įgyvendinimo 2016 m. metinė ataskaita


    Turinys

    Įvadas Įvadas

    Pagrindinių 2016 m. remtų humanitarinės pagalbos operacijų apžvalga Pagrindinių 2016 m. remtų humanitarinės pagalbos operacijų apžvalga

    Papildoma informacija ir ištekliai Papildoma informacija ir ištekliai

    Įvadas

    Šioje ataskaitoje pristatoma svarbiausia Sąjungos humanitarinės pagalbos veikla ir politikos rezultatai 2016 m., įgyvendinti per Europos Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinį direktoratą (toliau – ECHO GD). Ši ataskaita parengta pagal 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos, kuriame reikalaujama, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų metinę ataskaitą, kurioje būtų apibendrinamos praėjusiais metais finansuotos operacijos.

    Pagrindinių 2016 m. remtų humanitarinės pagalbos operacijų apžvalga

    2016 m. padaugėjo humanitarinių krizių, jos tapo sudėtingesnės ir pavojingesnės. Vyko daugiau kaip 50 ginkluotų konfliktų, o padėtis vietovėse, kurias krėtė pavojingiausios didelio masto krizės, pvz., Sirijoje, Jemene, Pietų Sudane arba Čado ežero regione, pagerėjo nedaug arba visai nepagerėjo. Dėl gaivalinių nelaimių – susijusių su tokiomis didžiosiomis tendencijomis kaip klimato kaita, urbanizacija ir demografinis spaudimas – pastaraisiais metais kasmet maždaug 26 mln. žmonių turėdavo humanitarinių poreikių. 2016 m. humanitarinės pagalbos iš viso prireikė daugiau kaip 95 mln. žmonių keturiasdešimtyje šalių; beveik 65 mln. žmonių – daugiau nei kada nors anksčiau – buvo priversti persikelti (pusę jų sudarė vaikai).

    Dėl šių reikšmingų aplinkybių ES humanitarinės pagalbos biudžetas 2016 m. buvo didesnis nei kada nors anksčiau ir siekė 1,8 mlrd. EUR 1 .

    Atsakas į Sirijos krizę

    Didelė ES humanitarinės pagalbos biudžeto dalis skirta paramai pabėgėliams šalyse, labiausiai tiesiogiai nukentėjusiose nuo krizės Sirijoje, taip pat Sirijoje gyvenantiems žmonėms, kuriems prireikė humanitarinės pagalbos.

    Todėl, laikydamasi 2016 m. vasario mėn. Londone vykusioje konferencijoje duotų pažadų, Komisija humanitarinėms operacijoms Sirijoje ir kaimyninėse šalyse skyrė 454 mln. EUR.

    Sirijoje beveik pusė Komisijos humanitarinės pagalbos panaudota neatidėliotinoms gyvybės gelbėjimo ir neatidėliotinos humanitarinės pagalbos operacijoms. Be to, teikiant šią pagalbą tiektas saugus geriamasis vanduo, maistas, teiktos sanitarijos ir higienos paslaugos, vykdyta vaikų apsaugos veikla ir teikti skubios pagalbos reikmenys. Jordanijoje ir Libane naudojantis ES humanitarinės pagalbos lėšomis teikta pagalba grynaisiais pinigais pažeidžiamiausiems pabėgėliams, teiktos antrinės sveikatos priežiūros paslaugos gelbstint gyvybę, vykdyta neformaliojo švietimo veikla, teikta pastogė, higienos ir sanitarijos paslaugos ir tiektas vanduo. Taip pat daug dėmesio skirta tarpininkavimo veiksmams tarptautiniu lygmeniu skatinant užtikrinti netrikdomą galimybę naudotis humanitarine pagalba, pabėgėlių apsaugą ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi.

    2016 m. ES taip pat ėmė taikyti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę 2 , kad padėtų reaguoti į Turkijos priimtų trijų milijonų pabėgėlių poreikius. 2016 ir 2017 m. šiai priemonei skirta 1,4 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos dalimi didžiausias dėmesys skiriamas paramai daugiausia ne stovyklose gyvenantiems pabėgėliams (jie sudaro didžiąją daugumą pabėgėlių Turkijoje ir yra pažeidžiamiausi). Šiuo tikslu Komisija – dirbdama pagal Pasaulio maisto programą ir per Turkijos Raudonojo Pusmėnulio draugiją – pradėjo įgyvendinti ligi šiol didžiausią ES humanitarinį projektą – Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemą (angl. ESSN), kurią taikant siekiama kas mėnesį pervesti grynųjų pinigų milijonui pažeidžiamiausių pabėgėlių, naudojant debetines korteles.

    Reagavimas į humanitarinius poreikius Afrikoje

    Reagavimas į humanitarines krizes Afrikoje, kaip ir ankstesniais metais, buvo dar viena svarbi ES humanitarinės pagalbos dalis. Ypatingas dėmesys skirtas sudėtingoms ekstremaliosioms situacijoms Sahelyje, Somalio pusiasalyje ir Čado ežero regione, susidariusioms ne tik dėl apsirūpinimo maistu saugumo krizių, bet ir dėl kelių užsitęsusių konfliktų. Reaguodama į krizes Užsachario Afrikoje Komisija iš viso skyrė 747 mln. EUR. Daugiausia šios sumos skirta Sudanui ir Pietų Sudanui (192 mln. EUR), Somalio pusiasaliui (203 mln. EUR) ir Vakarų Afrikai (140 mln. EUR). Somalio pusiasalyje ir Sahelyje svarbus Komisijos strategijos tikslas buvo užtikrinti glaudžius ryšius su ES parama vystymuisi, siekiant padidinti nukentėjusių bendruomenių atsparumą. Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) ES toliau labai aktyviai teikė humanitarinę pagalbą vykdydama nuoseklų ryžtingą dėl CAR prisiimtą įsipareigojimą: teikė trumpalaikę ir ilgalaikę pagalbą konfliktų aukoms šioje šalyje bei pabėgėliams kaimyninėse šalyse ir padėjo didinti jų atsparumą.

    Irakas, platesnis Artimųjų Rytų regionas ir Šiaurės Afrika

    ES atliko pagrindinį vaidmenį teikdama pagalbą konflikto Irake aukoms (159 mln. EUR) ir buvo viena iš pagrindinių dalyvių tarptautiniuose tarpininkavimo veiksmuose (be kita ko, per aukšto lygio renginį JT Generalinėje Asamblėjoje, kuriam vadovavo Komisijos narys Ch. Stylianides). Naudodamasi ES civilinės saugos mechanizmu 3 ES taip pat padėjo siųsti ir koordinuoti iš ES valstybių narių teikiamą pagalbą natūra per su Mosulu susijusį konfliktą.

    Be to, ES toliau teikė daug paramos humanitarinėms operacijoms Jemene (70 mln. EUR) – jame toliau blogėjo ir su pagrindiniais humanitariniais poreikiais, ir su tarptautinės humanitarinės teisės laikymusi susijusi padėtis, taip pat Palestinoje (25 mln. EUR). Šiaurės Afrikoje toliau teikta parama siekiant padėti patenkinti humanitarinius sahravių pabėgėlių ir nuo konflikto nukentėjusių Libijos gyventojų poreikius.

    Ukraina

    ES ir toliau buvo viena iš svarbiausių humanitarinės pagalbos teikėjų per Ukrainos krizę. Ji teikė maistą, pastogę, sveikatos priežiūros paslaugas ir psichologinę pagalbą pažeidžiamiausiems nuo konflikto Rytų Ukrainoje kenčiantiems žmonėms. ES humanitariniam atsakui į šią krizę iš viso skirta 28,4 mln. EUR.

    Atsakas į gaivalines nelaimes

    Skubus ir veiksmingas atsakas į gaivalines nelaimes buvo svarbus Komisijos prioritetas ir 2016 m. Jis grindžiamas ir per organizacijas partneres teikiama humanitarine pagalba, ir ES civilinės saugos mechanizmu, kuriuo per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (angl. ERCC) sudaromos palankesnės sąlygos teikti valstybių narių pagalbą natūra ir ši pagalba yra koordinuojama.

    Svarbus 2016 m. prioritetas buvo atsakas į 2016 m. El Niño reiškinį, kuris tais metais pasireiškė bene smarkiausiai. Neatidėliotinai humanitarinei pagalbai nuo El Niño nukentėjusiems žmonėms Komisija skyrė 298 mln. EUR.

    Komisija taip pat buvo pasirengusi teikti paramą netikėtų gaivalinių nelaimių atvejais. Konkrečiai ES teikė finansavimą siekdama padėti nukentėjusiesiems nuo tropinio ciklono „Winston“ Fidžyje ir sausros Papua Naujojoje Gvinėjoje, o teikdama humanitarinę pagalbą ir mobilizuodama Europos civilinės saugos pagalbą padėjo nuo 2016 m. Ekvadorą sukrėtusio žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms.

    Kompleksiniai klausimai

    Švietimas ekstremaliosiose situacijose

    Švietimo skatinimas ekstremaliosiose situacijose pastaraisiais metais buvo svarbus Komisijos prioritetas. 2016 m. Komisija, laikydamasi įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė įgaliojimus gavęs Komisijos narys Ch. Stylianides, daugiau kaip 4 proc. savo pradinio humanitarinės pagalbos biudžeto skyrė švietimo programoms per humanitarines krizes.

    Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas humanitariniais klausimais

    Komisija aktyviai dalyvavo 2016 m. gegužės 23–24 d. Stambule vykusiame Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime humanitariniais klausimais (angl. WHS). ES prisiėmė apie 100 įsipareigojimų. Juos sudarė, be kita ko, nauja, vystymosi tikslais grindžiama priverstinio gyventojų perkėlimo politika 4 , naujos humanitarinės apsaugos gairės, aktyvus dalyvavimas sudarant ir pasirašant svarbų susitarimą (angl. „Grand Bargain“) siekiant padidinti pagalbos veiksmingumą ir efektyvumą, tolesnis švietimo ekstremaliosiose situacijose finansavimas humanitarinio biudžeto lėšomis ir Neįgaliųjų įtraukimo į humanitarinius veiksmus chartijos 5 bei Miestų krizių chartijos 6 pasirašymas.

    Susitarimas „Grand Bargain“

    Komisija atliko vadovaujamą vaidmenį derybose dėl susitarimo „Grand Bargain“ rengiantis Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais ir pirmais jame nustatytų įsipareigojimų įgyvendinimo metais. Pagal susitarimą „Grand Bargain“ pagalbos teikėjai ir įgyvendinančios agentūros įsipareigojo įgyvendinti tam tikrą veiksmų rinkinį, kad imdamosi bendrų veiksmų ir laikydamosi tarpusavio įsipareigojimų galėtų didinti humanitarinių veiksmų veiksmingumą. Komisija ne tik padėjo derėtis dėl viso susitarimo „Grand Bargain“, bet ir yra viena iš darbo krypties dėl nešališko ir išsamaus humanitarinių poreikių vertinimo iniciatorių. Ši darbo kryptis laikoma labai svarbia, nes ja sukuriamas pagrindas strateginiam planavimui ir finansavimui, taip pat tikslingam ir efektyviam humanitariniam atsakui.

    Humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąryšis

    Humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąryšio svarba buvo viena iš svarbiausių diskusijų temų įvairiuose daugiašaliuose renginiuose ir Europos lygmeniu. 2016 m. šiuo atžvilgiu padaryta pažanga ir politikos lygmeniu (pvz., atnaujintas Europos konsensusas dėl vystymosi 7 , Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimas humanitariniais klausimais ir susitarimas „Grand Bargain“), ir veiksmų lygmeniu.

    Komisijos tarnybos glaudžiai bendradarbiavo Haityje reaguodamos į uraganą „Matthew“, pirmiausia siekdamos didinti apsirūpinimo maistu saugumą bei kaimo vietovių ir miestų atsparumą. Siekiant įveikti sudėtingą krizę Nigerijos šiaurės rytuose, buvo parengtas bendras požiūris į atsparumą. Komisijos tarnybos ėmėsi preliminarių veiksmų siekdamos kartu nustatyti bandomąsias šalis, kad būtų galima toliau gerinti humanitarinės veiklos ir vystymosi srityse ir siekti geresnių rezultatų.

    Priverstinio perkėlimo srityje Komisijos tarnybos kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) glaudžiai bendradarbiauja remdamos operacijas, kuriomis siekiama įgyvendinti visapusišką, vystymosi tikslais grindžiamą požiūrį į priverstinį perkėlimą. Ši veikla vykdoma taip pat imantis tolesnių veiksmų dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtos Niujorko deklaracijos dėl pabėgėlių ir migrantų. Kartu padedama įgyvendinti 2016 m. paskelbtą Visuotinę Europos Sąjungos strategiją.

    Stiprintas bendradarbiavimas humanitarinės veiklos ir vystymosi srityse: naudojantis per Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą humanitariniais klausimais įsteigtu fondu „Education Cannot Wait“ siekta reaguoti į nuo krizių ir konfliktų nukentėjusių vaikų švietimo poreikius ir sukurti tvaresnes švietimo sistemas nestabilioje aplinkoje ir krizinėmis aplinkybėmis.

    Įgyvendindama iniciatyvą „Sahelio atsparumo didinimo partnerystė“ (pranc. AGIR) Komisija taip pat toliau taikė sąryšio metodą, kad pagerintų aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą Sahelyje. Šioje srityje ES, siekdama remti atsparumo didinimo veiklą Vakarų Afrikoje, įsipareigojo 2014–2020 m. laikotarpiui skirti 1,5 mlrd. EUR paramos vystymuisi.

    Reagavimas į 2015 ir 2016 m. El Niño krizę – dar vienas geras humanitarinės veiklos ir vystymosi procesų dalyvių, tarptautinės bendruomenės ir nacionalinės bei vietos valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimo pavyzdys; visas ES finansavimas siekė 539 mln. EUR.

    Dirbdama nuo krizių nukentėjusiose šalyse ES toliau taikė principą „nepakenk“ ir siekė užtikrinti, kad imantis jos remiamų veiksmų būtų atsižvelgiama į konfliktus.

    Grynieji pinigai kaip pagalbos priemonė

    Laikydamasi savo įsipareigojimų pagal susitarimą „Grand Bargain“, Komisija toliau plėtojo grynaisiais pinigais grindžiamos paramos taikymą tinkamomis aplinkybėmis. Grynaisiais pinigais kaip pagalbos priemone vis dažniau naudotasi atliekant neribotus įvairios paskirties pervedimus, kuriais užtikrinamas remiamų gyventojų orumas, galimybė rinktis ir lankstumas. Kiti grynųjų pinigų kaip pagalbos priemonės naudojimo pranašumai yra didesnis efektyvumas, ekonominis naudingumas, o galiausiai – didesnis veiksmingumas pagalbos teikėjų ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu, nes daugiau pagalbos pasiekia pažeidžiamiausius gyventojus. Jei buvo įmanoma ir tinkama, šią priemonę stengtasi derinti su vietos ir nacionaliniais mechanizmais, pvz., socialinės apsaugos sistemomis.

    Priverstinis perkėlimas

    Atsižvelgdama į smarkiai didėjantį dėl konfliktų priverstų persikelti žmonių skaičių pasaulyje ir į nerimą keliančią vis labiau užsitęsiančios priverstinės migracijos tendenciją, Komisija oficialiai priėmė naują vystymosi tikslais grindžiamą politikos požiūrį į priverstinį perkėlimą. Šia politika siekiama išvengti užsitęsusios priverstinės migracijos ir laipsniškai panaikinti jau perkeltų asmenų priklausomybę nuo humanitarinės pagalbos. Šiuo nauju požiūriu pirmiausia siekiama didinti savarankiškumą ir suteikti galimybę perkeltiems asmenims gyventi oriai įsitraukiant į juos priimančiųjų visuomenių veiklą, kol bus sudarytos sąlygos savanoriškai grįžti arba persikelti. Be to, siekiant gerinti žinių apie užsitęsusią priverstinę migraciją ir jos veiksnius bazę, 2016 m. birželio mėn. buvo sukurtas Europos Komisijos Migracijos ir demografijos žinių centras (KCMD).

    Pamirštos krizės

    ES toliau ypatingą dėmesį skyrė paramai nuo vadinamųjų pamirštų krizių nukentėjusiems asmenims – paprastai jiems skiriama bent 15 proc. pradinio humanitarinės pagalbos biudžeto. Pavyzdžiui, ES toliau teikė humanitarinę pagalbą sahraviams pabėgėliams Alžyre, viduje perkeltiems asmenims Mianmare ir Sudane, nuo konfliktų nukentėjusiems gyventojams Pakistane ir Darfūro pabėgėliams Čade.

    Neatidėliotinos pagalbos priemonių rinkinys

    ES neatidėliotinos humanitarinės pagalbos priemonių rinkinys skirtas skubiai imtis veiksmų staiga susidarius ekstremaliosioms situacijoms. Jį sudaro trys finansavimo mechanizmai, skirti epidemijoms, nedidelio masto atsakui ir paramai Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos Neatidėliotinos pagalbos nelaimės atveju fondui (angl. DREF). Finansiniai asignavimai iš viso siekė 11,5 mln. EUR; iš šios sumos 3,5 mln. EUR skirta epidemijoms, 5 mln. EUR – nedidelio masto atsakui, o 3 mln. EUR – DREF.

    „ECHO Flight“, kitas humanitarinis transportas ir logistikos veikla

    Kai kuriomis krizinėmis aplinkybėmis dėl su saugumu susijusių apribojimų arba trūkstamos tinkamos infrastruktūros pasiekti nuošalias vietoves ir žmones, kuriems reikia pagalbos, gali tik humanitarinės oro pajėgos. Jų paslaugomis taip pat naudojamasi vykdant medicininį ir saugumo evakavimą. Siekdama atsižvelgti į šiuos prieigos nesaugiomis arba kitokiomis sudėtingomis aplinkybėmis poreikius, Komisija finansuoja konkrečias transporto ir logistikos programas, pirmiausia – per Jungtinių tautų humanitarinę oro tarnybą (angl. „United Nations Humanitarian Air Service“) ir mechanizmą „Logistics Cluster“ (šis finansavimas iš viso sudaro 20,97 mln. EUR). Komisija taip pat turi savo tarnybą „ECHO Flight“, kuria gali naudotis humanitarinės pagalbos darbuotojai krizių paveiktose vietovėse Užsachario Afrikoje (jai skirta šiek tiek mažiau nei 14 mln. EUR).



    Humanitarinės pagalbos operacijų vertinimas

    ECHO GD vertinimo programa įgyvendinama penkerius metus. Į ją siekiama įtraukti visą per šį laikotarpį vykdomą ECHO GD veiklą. Humanitarinės pagalbos srityje tai užtikrinama atliekant įvairius geografinius ir teminius vertinimus, apimančius visus svarbius ECHO GD humanitarinių intervencijų aspektus. Be to, per kiekvieną penkerių metų laikotarpį atliekamas vienas visapusiškas vertinimas, grindžiamas 30 esamų vertinimų, o prireikus – papildomais moksliniais tyrimais. Toks visapusiškas vertinimas atliekamas 2017 m. ir apima 2012–2016 m. laikotarpį. Jį atliekant aiškinamas bendrasis ES humanitarinės pagalbos politikos įgyvendinimas.



    2016 m. biudžetas

    1. ECHO GD sudarytų finansavimo susitarimų sąrašas 8 : 

    http://ec.europa.eu/echo/files/funding/agreements/agreements_2016.pdf

    2. 2016 m. ECHO GD biudžeto vykdymas

    2016 M. ECHO BIUDŽETO VYKDYMAS

    Regionas / šalis

    Suma

    Afrika

    767

    Sudanas ir Pietų Sudanas

    192

    Centrinė Afrika

    94

    Didžiųjų ežerų regionas

    63

    Somalio pusiasalis

    203

    Pietų Afrika, Indijos vandenynas

    47

    Vakarų Afrika

    140

    Šiaurės Afrika

    20

    Afrika

    10

    Artimieji Rytai ir kaimyninės Europos šalys

    747

    Artimieji Rytai

    634

    Kaimyninės Europos šalys

    114

    Azija, Ramiojo vandenyno regionas

    119

    Pietvakarių ir Vidurinė Azija

    73

    Pietryčių Azija ir Ramiojo vandenyno regionas

    47

    Centrinė ir Pietų Amerika, Karibų jūros regionas

    46

    Centrinė ir Pietų Amerika

    28

    Karibų jūros regionas

    18

    Pasaulio nelaimės

    41

    Civilinė sauga

    42

    ES pagalbos savanoriai

    8

    Pieno gaminių skirstymas

    30

    Papildomos operacijos ir pagalba

    89

    IŠ VISO

    1,889

    (mln. EUR)


    Papildoma informacija ir ištekliai

    ·Papildoma informacija apie ECHO GD:

    http://ec.europa.eu/echo/en

    ·Finansinė informacija apie Europos Komisijos humanitarinės pagalbos veiklą 2016 m.:    
    http://ec.europa.eu/echo/funding-evaluations/funding-decisions-hips_en

    ·Informacija apie praėjusių metų operacijas:     http://ec.europa.eu/echo/about/annual_reports_en.htm

    ·2016 m. metinė veiklos ataskaita, ECHO DG: https://ec.europa.eu/info/publications/annual-activity-reports-2016_lt

    ·2016 m. metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita:
    https://ec.europa.eu/info/node/10237

    ·ECHO GD vertinimo ataskaitos:
    http://ec.europa.eu/echo/funding-evaluations/evaluations_en

    · Europos Komisijos ir valstybių narių humanitarinės pagalbos finansavimo duomenys: https://euaidexplorer.ec.europa.eu

    · 2016 m. finansuotų partnerių sąrašas:

    2016 M. PARTNERIAI. HUMANITARINĖS PAGALBOS OPERACIJOS

    Partnerio pavadinimas

    Partnerio valstybė

    ACCIÓN CONTRA EL HAMBRE - ES

    ISPANIJA

    ACTED - FR

    PRANCŪZIJA

    ACTION AGAINST HUNGER - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    ACTION CONTRE LA FAIM - FR

    PRANCŪZIJA

    ACTIONAID - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    ADRA DANMARK - DK

    DANIJA

    ADRA DEUTSCHLAND E.V. - DE

    VOKIETIJA

    AGA KHAN FOUNDATION - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    AGENCY FOR CO-OPERATION AND RESEARCH IN DEVELOPMENT - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    AGRONOMES ET VETERINAIRES SANS FRONTIERES - FR

    PRANCŪZIJA

    ALLIANCE POUR L'ACTION MEDICALE INTERNATIONALE - FR

    PRANCŪZIJA

    ČLOVEK V TÍSNI, O.P.S. - CZ

    ČEKIJA

    ARBEITER-SAMARITER-BUND DEUTSCHLAND E.V. - DE

    VOKIETIJA

    ARTSEN ZONDER GRENZEN - NL

    NYDERLANDAI

    ASSOCIAZIONE INTERNAZIONALE VOLONTARI LAICI- SERVIZIO DI PACE - IT

    ITALIJA

    CARE - AT

    AUSTRIJA

    CARE - DE

    VOKIETIJA

    CARE - FR

    PRANCŪZIJA

    CARE - NL

    NYDERLANDAI

    CARE - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    CARITAS - AT

    AUSTRIJA

    CARITAS - CH

    ŠVEICARIJA

    CARITAS - DE

    VOKIETIJA

    CARITAS - FR

    PRANCŪZIJA

    CARITAS - LU

    LIUKSEMBURGAS

    CATHOLIC AGENCY FOR OVERSEAS DEVELOPMENT - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    CESVI FONDAZIONE ONLUS – IT

    ITALIJA

    CHRISTIAN AID - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    COMITATO INTERNAZIONALE PER LO SVILUPPO DEI POPOLI - IT

    ITALIJA

    CONCERN WORLDWIDE - IE

    AIRIJA

    COOPERAZIONE INTERNAZIONALE - IT

    ITALIJA

    DANISH COMMITTEE FOR AID TO AFGHAN REFUGEES - DK

    DANIJA

    DANSK FLYGTNINGEHJAELP - DK

    DANIJA

    DEUTSCHE WELTHUNGERHILFE E.V. - DE

    VOKIETIJA

    EVANGELISCHES WERK FÜR DIAKONIE UND ENTWICKLUNG E.V. - DE

    VOKIETIJA

    FAO

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    FEDERACION DE ASOCIACIONES MEDICUS MUNDI ESPAÑA - ES

    ISPANIJA

    FEDERATION HANDICAP INTERNATIONAL - FR

    PRANCŪZIJA

    FOLKEKIRKENS NODHJAELP - DK

    DANIJA

    FONDAZIONE TERRE DES HOMMES ITALIA ONLUS - IT

    ITALIJA

    FUNDACION ALIANZA POR LOS DERECHOS, LA IGUALD Y LA SOLIDARIDAD INTERNACIONAL - ES

    ISPANIJA

    FUNDACION OXFAM INTERMON - ES

    ISPANIJA

    FUNDACIÓN PLAN INTERNATIONAL ESPAÑA - ES

    ISPANIJA

    FUNDACIÓN SAVE THE CHILDREN - ES

    ISPANIJA

    GOAL - IE

    AIRIJA

    GRUPPO DI VOLONTARIATO CIVILE - IT

    ITALIJA

    HELP - HILFE ZUR SELBSTHILFE E.V. - DE

    VOKIETIJA

    HELPAGE INTERNATIONAL - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    ICRC

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    IFRC

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    INTERNATIONAL MEDICAL CORPS - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    INTERNATIONAL NGO SAFETY ORGANISATION - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    INTERNATIONAL RESCUE COMMITTE - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    INTERSOS - IT

    ITALIJA

    IOM

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    ISLAMIC RELIEF WORLDWIDE - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    JOHANNITER-UNFALL-HILFE E.V. - DE

    VOKIETIJA

    KIRKENS NØDHJELP - NO

    NORVEGIJA

    KIRKON ULKOMAANAPU SR. - FI

    SUOMIJA

    LA CHAINE DE L'ESPOIR - FR

    PRANCŪZIJA

    LUTHERAN WORLD FEDERATION - CH

    ŠVEICARIJA

    MALTESER HILFSDIENST E.V. - DE

    VOKIETIJA

    MDECINS DU MONDE - BE

    BELGIJA

    MEDAIR - CH

    ŠVEICARIJA

    MEDECINS DU MONDE - FR

    PRANCŪZIJA

    MEDECINS SANS FRONTIERES - BE

    BELGIJA

    MEDECINS SANS FRONTIERES - CH

    ŠVEICARIJA

    MEDICO INTERNATIONAL E.V - DE

    VOKIETIJA

    MEDICOS DEL MUNDO ESPAÑA - ES

    ISPANIJA

    MERCY CORPS EUROPE - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    MISSION AVIATION FELLOWSHIP INTERNATIONAL - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    MISSION OST FORENING - DK

    DANIJA

    MOVIMIENTO POR LA PAZ, EL DESARME Y LA LIBERTAD - ES

    ISPANIJA

    MUSLIM AID - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    NORWEGIAN REFUGEE COUNCIL – NO

    NORVEGIJA

    OXFAM – UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    OXFAM ITALIA ONLUS ASSOCIAZIONE – IT

    ITALIJA

    OXFAM-SOLIDARITE(IT) – BE

    BELGIJA

    PELASTAKAA LAPSET - RÄDDA BARNEN - FI

    SUOMIJA

    PLAN INTERNATIONAL - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    PLAN INTERNATIONAL SVERIGE INSAMLINGSSTIFTELSE - SE

    ŠVEDIJA

    PLAN IRELAND CHARITABLE ASSISTANCE - IE

    AIRIJA

    POLSKA AKCJA HUMANITARNA - PL

    LENKIJA

    PRACTICAL ACTION - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    PREMIERE URGENCE INTERNATIONALE - FR

    PRANCŪZIJA

    RADDA BARNENS RKSFORBUND - SE

    ŠVEDIJA

    RED BARNET - DK

    DANIJA

    RED CROSS - BE

    BELGIJA

    RED CROSS - DE

    VOKIETIJA

    RED CROSS - DK

    DANIJA

    RED CROSS - ES

    ISPANIJA

    RED CROSS - FI

    SUOMIJA

    RED CROSS - FR

    PRANCŪZIJA

    RED CROSS - LU

    LIUKSEMBURGAS

    RED CROSS - NL

    NYDERLANDAI

    RED CROSS - NO

    NORVEGIJA

    RED CROSS - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    REDD BARNA - NO

    NORVEGIJA

    REDR - ENGINEERS FOR DISASTER RELIEF - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    RELIEF INTERNATIONAL - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    SAVE THE CHILDREN - NL

    NYDERLANDAI

    SAVE THE CHILDREN ITALIA ONLUS - IT

    ITALIJA

    SOLIDAR SUISSE - CH

    ŠVEICARIJA

    SOLIDARITES INTERNATIONAL - FR

    PRANCŪZIJA

    SOS SAHEL INTERNATIONAL FRANCE - FR

    PRANCŪZIJA

    SOS-KINDERDORF INTERNATIONAL - AT

    AUSTRIJA

    STICHTING OXFAM NOVIB - NL

    NYDERLANDAI

    STICHTING WAR CHILD - NL

    NYDERLANDAI

    STICHTING WORLD VISION NEDERLAND - NL

    NYDERLANDAI

    SVENSKA KYRKAN - SE

    ŠVEDIJA

    TEARFUND - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    TERRE DES HOMMES - CH

    ŠVEICARIJA

    THE INTERNATIONAL CATHOLIC MIGRATION COMMISSION - CH

    ŠVEICARIJA

    THE SAVE THE CHILDREN FUND - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    TIERÄRZTE OHNE GRENZEN E.V. - DE

    VOKIETIJA

    TRIANGLE GENERATION HUMANITAIRE - FR

    PRANCŪZIJA

    TROCAIRE - IE

    AIRIJA

    UN - OCHA

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UN - OHCHR

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UN - PAHO

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UNDP

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UNESCO

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UNFPA

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UNHCR

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UNICEF

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UNISDR

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UNOPS

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UNRWA

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    UNWOMEN

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    WFP

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    WHO

    TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

    WORLD VISION - DE

    VOKIETIJA

    WORLD VISION - UK

    JUNGTINĖ KARALYSTĖ

    ZOA - NL

    NYDERLANDAI

    (1)  Į šią sumą įtrauktas 173 mln. EUR finansavimas iš Europos plėtros fondo.
    (2)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimas C(2015) 9500 dėl Sąjungos ir valstybių narių veiksmų derinimo taikant koordinavimo mechanizmą – pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę (OL C 407, 2015 12 8, p. 8) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimu dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimas C(2015) 9500.
    (3)  http://ec.europa.eu/echo/what/civil-protection/mechanism_en.
    (4)  Komisijos komunikatas „Gyventi oriai: kai priklausomybę nuo pagalbos pakeičia savarankiškumas. Priverstinis perkėlimas ir vystymasis“, COM(2016) 234 final.
    (5)  http://humanitariandisabilitycharter.org/.
    (6)   https://unhabitat.org/wp-content/uploads/2016/05/Global-Alliance-for-Urban-Crises-Charter-for-WHS-Final.pdf .
    (7)  https://ec.europa.eu/europeaid/policies/european-development-policy/european-consensus-development_en.
    (8) Jame nurodyti susijusių organizacijų partnerių pavadinimai.
    Top