(-1)

mokesčių mokėtojų, pirmiausia visų įmonių, lygybė mokesčių srityje yra būtina bendrosios rinkos sąlyga. Koordinuotas ir suderintas požiūris įgyvendinant nacionalines mokesčių sistemas yra labai svarbus užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą, kartu užkertant kelią mokesčių vengimui ir pelno perkėlimui;

(-1a)

mokesčių vengimas ir mokesčių slėpimas kartu su pelno perkėlimo sistemomis iš vyriausybių ir gyventojų atėmė išteklius, kurių reikia, be kita ko, siekiant užtikrinti visuotinę nemokamą prieigą prie valstybinių švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų ir valstybinių socialinių paslaugų, ir atėmė iš valstybių galimybę užtikrinti prieinamo būsto ir visuomeninio transporto teikimą bei kurti infrastruktūrą, kuri būtina norint užtikrinti socialinį vystymąsi ir ekonomikos augimą. Trumpai tariant, tokios sistemos buvo neteisybės, nelygybės ir ekonominių, socialinių ir teritorinių skirtumų veiksnys;

(-1b)

teisinga ir veiksminga pelno mokesčių sistema turėtų atitikti poreikį nedelsiant priimti pažangią ir teisingą visuotinę mokesčių politiką, skatinti turto perskirstymą ir padėti kovoti su nelygybe;

(1)

pastaruoju metu pelno mokesčių vengimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasaulyje. 2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pripažįstama, kad būtina skubiai daryti pažangą kovojant su mokesčių vengimu tiek pasaulio, tiek Sąjungos lygiu. Komunikatuose „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (16) ir „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ (17) Komisija nustatė prioritetą – poreikį pereiti prie sistemos, pagal kurią mokesčiai būtų mokami valstybėje, kurioje gaunamas pelnas. Kitas Komisijos nustatytas prioritetas – poreikis reaguoti į  mūsų visuomenės lūkesčius dėl teisingumo ir mokesčių skaidrumo;

(1)

skaidrumas yra būtinas siekiant užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą. Pastaruoju metu pelno mokesčių vengimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasaulyje. 2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pripažįstama, kad būtina skubiai daryti pažangą kovojant su mokesčių vengimu tiek pasaulio, tiek Sąjungos lygiu. Komunikatuose „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (16) ir „2015 m. Komisijos darbo programa. Nauja pradžia“ (17) Komisija nustatė prioritetą – poreikį pereiti prie sistemos, pagal kurią mokesčiai būtų mokami valstybėje, kurioje gaunamas pelnas. Kitas Komisijos nustatytas prioritetas – poreikis reaguoti į  Europos piliečių lūkesčius dėl skaidrumo ir poreikis būti pavyzdiniu modeliu kitoms šalims. Labai svarbu, kad siekiant skaidrumo būtų atsižvelgta į konkurentų tarpusavio sąveiką ;

(2)

2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (18) pripažįstama, kad didesnis skaidrumas įmonių apmokestinimo srityje gali pagerinti mokesčių surinkimą, padidinti mokesčių administratorių darbo efektyvumą ir užtikrinti didesnį visuomenės pasitikėjimą mokesčių sistemomis ir vyriausybėmis;

(2)

2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (18) pripažįstama, kad didesnis skaidrumas , glaudesnis bendradarbiavimas ir konvergencija Sąjungos įmonių apmokestinimo politikos srityje gali pagerinti mokesčių surinkimą, padidinti mokesčių administratorių darbo efektyvumą , padėti politikos formuotojams įvertinti esamą apmokestinimo sistemą siekiant parengti būsimus teisės aktus ir užtikrinti didesnį visuomenės pasitikėjimą mokesčių sistemomis ir vyriausybėmis ir pagerinti sprendimų priėmimą investicijų srityje, remiantis tikslesniais įmonių rizikos profiliais ;

(2a)

viešos ataskaitos pagal šalis yra veiksminga ir tinkama priemonė, kuria didinamas tarptautinių įmonių veiklos skaidrumas ir visuomenei suteikiama galimybė įvertinti tos veiklos poveikį realiajai ekonomikai. Ji taip pat padidins suinteresuotųjų subjektų galimybę tinkamai įvertinti įmonių prisiimtą riziką, padės priimti tikslia informacija pagrįstas strategijas ir didins sprendimus priimančių subjektų galimybes įvertinti nacionalinių teisės aktų veiksmingumą ir poveikį;

(2b)

ataskaitos pagal šalis taip pat turės teigiamą poveikį darbuotojų teisėms į informaciją ir konsultacijas, kaip numatyta Direktyvoje 2002/14/EB, ir, plėsdamos žinias apie įmonių veiklą, įmonių dialogo kokybei;

(4)

2015 m. lapkričio mėn. paraginęs sukurti pasaulinę teisingą ir pažangią tarptautinę mokesčių sistemą, G 20 patvirtino EBPO „Veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo“ (BEPS), kurio tikslas – pateikti vyriausybėms aiškių tarptautinių sprendimų, kaip spręsti problemą, susijusią su dabartinių taisyklių spragomis ir neatitikimais, kuriais pasinaudojant įmonių pelnas perkeliamas į vietas, kuriose apmokestinimo nėra arba jis labai mažas ir kuriose negali būti sukuriama tikroji vertė. Visų pirma BEPS plano 13 veiksmu nustatoma, kad tam tikros tarptautinės įmonės turi teikti konfidencialias ataskaitas pagal šalis nacionaliniam mokesčių administratoriui. 2016 m. sausio 27 d. Komisija priėmė Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį. Vienas iš šio dokumentų rinkinio tikslų – iš dalies pakeičiant Tarybos direktyvą 2011/16/ES (20) į Sąjungos teisę perkelti BEPS plano 13 veiksmą;

(4)

2015 m. lapkričio mėn. paraginęs sukurti pasaulinę teisingą ir pažangią tarptautinę mokesčių sistemą, G 20 patvirtino EBPO „Veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo“ (BEPS), kurio tikslas – pateikti vyriausybėms aiškių tarptautinių sprendimų, kaip spręsti problemą, susijusią su dabartinių taisyklių spragomis ir neatitikimais, kuriais pasinaudojant įmonių pelnas perkeliamas į vietas, kuriose apmokestinimo nėra arba jis labai mažas ir kuriose negali būti sukuriama tikroji vertė. Visų pirma BEPS plano 13 veiksmu nustatoma, kad tam tikros tarptautinės įmonės turi teikti konfidencialias ataskaitas pagal šalis nacionaliniam mokesčių administratoriui. 2016 m. sausio 27 d. Komisija priėmė Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį. Vienas iš šio dokumentų rinkinio tikslų – iš dalies pakeičiant Tarybos direktyvą 2011/16/ES (20) į Sąjungos teisę perkelti BEPS plano 13 veiksmą . Vis dėlto apmokestinant pelną, kai kuriama vertė, reikia taikyti visapusiškesnį požiūrį į ataskaitas pagal šalis, kurios pagrįstos viešomis ataskaitomis ;

(4a)

Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) turėtų nustatyti aukštesnius atitinkamus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir tarptautinius apskaitos standartus (TAS), kad būtų lengviau priimti viešų ataskaitų pagal šalis reikalavimus;

(4b)

viešos ataskaitos pagal šalis Sąjungoje Direktyva 2013/36/ES jau nustatytos bankų sektoriuje ir Direktyva 2013/34/ES nustatytos gavybos ir medienos ruošos pramonėje;

(4c)

Sąjunga, priėmusi precedento neturinčias viešas ataskaitas pagal šalis, parodė, kad ji tapo pirmaujančia pasaulyje kovos su mokesčių vengimu srityje;

(4d)

kadangi kova su mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu gali būti sėkminga tik ėmusis bendrų veiksmų tarptautiniu lygmeniu, būtina, kad Sąjunga, toliau pirmaudama pasaulyje šioje kovoje, derintų savo veiksmus su tarptautiniais veikėjais, pvz., EBPO sistemoje. Vienašališki veiksmai, net jeigu jie labai plataus užmojo, iš tiesų negali būti sėkmingi, nes tokiais veiksmais kartu keliamas pavojus Europos įmonių konkurencingumui ir daroma žala Sąjungos investicijų aplinkai;

(4e)

didesnis skaidrumas atskleidžiant finansinius rezultatus yra naudingas visiems, nes mokesčių administratoriai veiks veiksmingiau, pilietinė visuomenė bus labiau įtraukta, darbuotojai bus geriau informuojami, o investuotojai mažiau vengs rizikos. Be to, įmonėms bus naudingi geresni santykiai su šiais suinteresuotaisiais subjektais, dėl to padidės stabilumas ir dėl aiškesnio rizikos profilio ir geresnės reputacijos bus lengviau gauti finansavimą;

(5)

padidinta visuomenės Sąjungoje veiklą vykdančių tarptautinių įmonių pelno mokesčių mokėjimo kontrolė – itin svarbus veiksnys siekiant toliau skatinti įmonių atsakomybę, prisidėti prie mokesčių pagrindu kuriamos gerovės, skatinti sąžiningesnę konkurenciją Sąjungos mokesčių srityje rengiant geresne informacija pagrįstus viešus debatus ir atkurti visuomenės pasitikėjimą nacionalinių mokesčių sistemų teisingumu. Tokią kontrolę visuomenė gali vykdyti, jei bus teikiamos ataskaitos apie pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kur įsisteigusi tarptautinių įmonių grupės pagrindinė patronuojančioji įmonė;

(5)

be didesnio skaidrumo, kuris užtikrinamas teikiant ataskaitas pagal šalis nacionaliniams mokesčių administratoriams, padidinta visuomenės Sąjungoje veiklą vykdančių tarptautinių įmonių pelno mokesčių mokėjimo kontrolė – itin svarbus veiksnys skatinant įmonių atskaitomybę ir siekiant toliau skatinti įmonių socialinę atsakomybę, prisidėti prie mokesčių pagrindu kuriamos gerovės, skatinti sąžiningesnę konkurenciją Sąjungos mokesčių srityje rengiant geresne informacija pagrįstus viešus debatus ir atkurti visuomenės pasitikėjimą nacionalinių mokesčių sistemų teisingumu. Tokią kontrolę visuomenė gali vykdyti, jei bus teikiamos ataskaitos apie pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kur įsisteigusi tarptautinių įmonių grupės pagrindinė patronuojančioji įmonė . Vis dėlto visuomenės kontrolė turi būti vykdoma nedarant žalos investicijų aplinkai Sąjungoje arba Sąjungos įmonių, ypač MVĮ, apibrėžtų šioje direktyvoje, ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, apibrėžtų Reglamente (ES) 2015/1017  (1a) , kurioms neturėtų būti taikoma pagal šią direktyvą nustatyta pareiga teikti ataskaitas, konkurencingumui;

(5a)

Komisija apibrėžė, kad įmonių socialinė atsakomybė (angl. CSR) yra įmonių atsakomybė už savo poveikį visuomenei. Įmonių socialinę atsakomybę turėtų nustatyti įmonės. Valdžios institucijos gali teikti paramą sumaniai derindamos įvairias savanoriškas politikos priemones ir, kai reikia, papildomą reglamentavimą. Įmonės gali tapti socialiai atsakingos laikydamosi įstatymų arba į savo verslo strategiją ir veiklą integruodamos socialines, aplinkos apsaugos, etikos, vartotojų ar žmogaus teisių problemas, arba vykdydamos abi šias veiklas;

(6)

kai grupės įmonės yra įsisteigusios Sąjungoje, visuomenė turėtų turėti galimybę kontroliuoti visą grupės veiklą. Grupių, vykdančių veiklą Sąjungoje tik per patronuojamąsias įmones arba filialus, patronuojamosios įmonės ir filialai turėtų skelbti šią pagrindinės patronuojančiosios įmonės ataskaitą ir užtikrinti jos prieinamumą. Tačiau dėl proporcingumo ir efektyvumo priežasčių prievolė skelbti ataskaitą ir užtikrinti jos prieinamumą turėtų būti taikoma tik Sąjungoje įsisteigusioms vidutinėms arba didžiosioms patronuojamosioms įmonėms arba valstybėje narėje atidarytiems panašaus dydžio filialams. Todėl Direktyvos 2013/34/ES taikymo sritis turėtų būti atitinkamai išplėsta ir į ją turėtų būti įtraukti Sąjungai nepriklausančiose valstybėse įsisteigusios įmonės filialai, atidaryti valstybėje narėje;

(6)

kai grupės įmonės yra įsisteigusios Sąjungoje ir už jos ribų, visuomenė turėtų turėti galimybę kontroliuoti visą grupės veiklą. Sąjungoje įsisteigusios grupės įmonės turėtų laikytis Sąjungos gero mokesčių srities valdymo principų. Tarptautinės įmonės veikia visame pasaulyje ir šių įmonių elgesys daro didelį poveikį besivystančioms šalims. Suteikus piliečiams galimybę susipažinti su įmonių informacija pagal šalis, jiems ir mokesčių administratoriams savo šalyse būtų suteikta galimybė stebėti ir vertinti tas įmones ir reikalauti, kad jos būtų atsakingos. Sąjunga, reikalaudama, kad informacija būtų viešai skelbiama visose mokesčių jurisdikcijose, kuriose tarptautinė įmonė vykdo veiklą, padidintų savo politikos nuoseklumą vystymosi srityje ir apribotų galimas mokesčių vengimo sistemas šalyse, kuriose vidaus išteklių sutelkimas nurodytas kaip svarbi Sąjungos vystymosi politikos dalis;

(8)

ataskaitoje apie pelno mokestį turėtų būti pateikiama informacija, susijusi su visa įmonės arba visos susijusių įmonių grupės, kurią kontroliuoja pagrindinė patronuojančioji įmonė, veikla. Informacija turėtų būti pagrįsta BEPS plano 13 veiksmo ataskaitų teikimo specifikacijomis ir turėtų apsiriboti tik tuo, kas yra būtina, kad visuomenė galėtų vykdyti efektyvią kontrolę ir kad būtų užtikrinta, kad dėl informacijos atskleidimo nekiltų neproporcinga rizika arba neatsirastų nepalankių sąlygų. Į ataskaitą taip pat turėtų būti įtrauktas trumpas veiklos pobūdžio apibūdinimas. Toks apibūdinimas galėtų būti atliekamas remiantis kategorijomis, nurodytomis EBPO dokumento „Transfer Pricing Guidelines on Documentation“ V skyriaus III priedo 2 lentelėje. Ataskaitoje turėtų būti išdėstyti bendri faktai ir pateikti paaiškinimai, jeigu yra esminių sukauptų ir sumokėtų mokesčių sumų neatitikimų grupės lygmeniu, atsižvelgiant į atitinkamas ankstesnių finansinių metų sumas;

(8)

ataskaitoje apie pelno mokestį turėtų būti pateikiama informacija, susijusi su visa įmonės arba visos susijusių įmonių grupės, kurią kontroliuoja pagrindinė patronuojančioji įmonė, veikla. Teikiant informaciją turėtų būti atsižvelgta į BEPS plano 13 veiksmo ataskaitų teikimo specifikacijas ir turėtų būti apsiribota tik tuo, kas yra būtina, kad visuomenė galėtų vykdyti efektyvią kontrolę ir kad būtų užtikrinta, kad dėl informacijos atskleidimo nekiltų neproporcinga rizika arba neatsirastų nepalankių sąlygų , susijusių su atitinkamų įmonių konkurencingumu ar klaidingu aiškinimu . Į ataskaitą taip pat turėtų būti įtrauktas trumpas veiklos pobūdžio apibūdinimas. Toks apibūdinimas galėtų būti atliekamas remiantis kategorijomis, nurodytomis EBPO dokumento „Transfer Pricing Guidelines on Documentation“ V skyriaus III priedo 2 lentelėje. Ataskaitoje turėtų būti išdėstyti bendri faktai ir pateikti paaiškinimai , pvz. , jeigu yra esminių sukauptų ir sumokėtų mokesčių sumų neatitikimų grupės lygmeniu, atsižvelgiant į atitinkamas ankstesnių finansinių metų sumas;

(9)

kad būtų užtikrintas informacijos išsamumas ir piliečiai galėtų geriau įvertinti, kaip tarptautinės įmonės prisideda prie gerovės kūrimo kiekvienoje valstybėje narėje , informacija turėtų būti suskirstyta pagal valstybes nares. Be to, tam tikrų mokesčių jurisdikcijų, keliančių konkrečių problemų, atveju turėtų būti pateikiama labai išsami su tarptautinių įmonių operacijomis susijusi informacija. Visų kitų trečiųjų valstybių operacijų atveju turėtų būti pateikiami agreguoti skaičiai ;

(9)

kad būtų užtikrintas informacijos išsamumas ir piliečiai galėtų geriau įvertinti, kaip tarptautinės įmonės prisideda prie gerovės kūrimo kiekvienoje jurisdikcijoje , kurioje jos vykdo veiklą (ir Sąjungoje , ir už jos ribų) , nedarant žalos įmonių konkurencingumui , informacija turėtų būti suskirstyta pagal jurisdikciją. Ataskaitos apie pelno mokestį gali būti tinkamai suprantamos ir naudojamos tik, jei informacija pateikiama išskaidytai pagal kiekvieną mokesčių jurisdikciją;

(9a)

kai atskleisti numatytą informaciją įmonė galėtų laikyti neskelbtina komercine informacija, įmonė turėtų galėti paprašyti savo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo atskleisti ne visą informaciją. Tais atvejais, kai atitinkama nacionalinė kompetentinga institucija nėra mokesčių administratorius, priimant atitinkamą sprendimą turėtų dalyvauti kompetentingas mokesčių administratorius;

(11)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimų nesilaikymo atvejai būtų atskleisti visuomenei, vienas ar daugiau teisės aktais nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių turėtų tikrinti, ar ataskaita apie pelno mokestį buvo pateikta ir pristatyta pagal šios direktyvos reikalavimus ir ar buvo užtikrintas jos prieinamumas atitinkamoje įmonės arba susijusios įmonės interneto svetainėje;

(11)

siekiant užtikrinti, kad reikalavimų nesilaikymo atvejai būtų atskleisti visuomenei, vienas ar daugiau teisės aktais nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių turėtų tikrinti, ar ataskaita apie pelno mokestį buvo pateikta ir pristatyta pagal šios direktyvos reikalavimus, ar buvo užtikrintas jos prieinamumas atitinkamoje įmonės arba susijusios įmonės interneto svetainėje ir ar viešai atskleista informacija atitinka įmonių finansinę informaciją, kurios auditas atliktas per šioje direktyvoje nustatytą terminą ;

(11a)

apie įmonių ir filialų padarytus ataskaitų apie pelno mokestį teikimo reikalavimų pažeidimus, dėl kurių valstybės narės skyrė sankcijas pagal Direktyvą 2013/34/ES, reikėtų pranešti viešajam registrui, kurį tvarko Komisija. Tos sankcijos gali apimti, inter alia, administracines baudas, pašalinimą iš viešųjų konkursų ir Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo nesuteikimą;

(13)

kad būtų nustatytos tam tikros mokesčių jurisdikcijos, apie kurias turi būti pateikta labai išsami informacija, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį, kad ji galėtų parengti bendrą tokių mokesčių jurisdikcijų Sąjungos sąrašą. Šis sąrašas turėtų būti sudarytas pagal tam tikrus kriterijus ir remiantis Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016) 24 final) 1 priedu. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija vykdytų tinkamas konsultacijas, be kita ko, ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, kurį patvirtino Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija ir kuris dar turi būti oficialiai pasirašytas, nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(13a)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2013/34/ES 48b straipsnio 1, 3, 4 ir 6 dalių ir 48c straipsnio 5 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011  (1a) ;

(14)

kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jos poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(14)

kadangi šios direktyvos tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jos poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Todėl, kad būtų galima spręsti tarpvalstybinio aspekto problemą, Sąjungos veiksmai yra pagrįsti, jei esama agresyvaus mokesčių planavimo ir sandorių kainodaros susitarimų. Šia iniciatyva reaguojama į suinteresuotųjų šalių išreikštą susirūpinimą dėl būtinybės šalinti iškraipymus bendrojoje rinkoje nekeliant pavojaus Sąjungos konkurencingumui. Dėl jos neturėtų atsirasti papildomos administracinės naštos įmonėms, kilti kitų mokesčių konfliktų arba dvigubo apmokestinimo rizika. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui , susijusiam bent su didesniu skaidrumu, pasiekti;

(15)

šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(15)

apskritai pagal šią direktyvą atskleistos informacijos mastas proporcingas viešo skaidrumo ir visuomenės kontrolės didinimo tikslams. Taigi laikoma, kad šioje direktyvoje užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(16)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (24) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(16)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (24) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos , pvz., lyginamosios diagramos forma . Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas , kad būtų pasiektas šios direktyvos tikslas ir būtų išvengta galimo nepateikimo ir neatitikimų, susijusių su valstybių narių įgyvendinimu pagal jų nacionalinės teisės aktus ;

a)

atidariusi filialą įmonė yra arba grupės susijusi įmonė, kurią kontroliuoja valstybės narės nacionalinės teisės aktais nereglamentuojama pagrindinė patronuojančioji įmonė, kurios konsoliduotosios grynosios pajamos yra didesnės kaip 750 000 000 EUR, arba nesusijusi įmonė, kurios grynosios pajamos yra didesnės kaip 750 000 000 EUR;

a)

atidariusi filialą įmonė yra arba grupės susijusi įmonė, kurią kontroliuoja valstybės narės nacionalinės teisės aktais nereglamentuojama pagrindinė patronuojančioji įmonė, kurios konsoliduotosios grynosios pajamos jos balanse yra 750 000 000  EUR arba viršija šią sumą , arba nesusijusi įmonė, kurios grynosios pajamos yra 750 000 000  EUR arba viršija šią sumą ;

b)

a punkte nurodyta pagrindinė patronuojančioji įmonė neturi 3 dalyje nurodytos vidutinės arba didžiosios patronuojamosios įmonės.

b)

a punkte nurodyta pagrindinė patronuojančioji įmonė neturi 3 dalyje nurodytos vidutinės arba didžiosios patronuojamosios įmonės , kuriai jau taikomos ataskaitų tekimo prievolės .

a)

trumpą veiklos pobūdžio apibūdinimą;

a)

pagrindinės įmonės pavadinimą ir, jei taikoma, visų patronuojamųjų įmonių sąrašą, trumpą jų veiklos pobūdžio apibūdinimą ir atitinkamą jų geografinę vietą ;

b)

darbuotojų skaičių;

b)

darbuotojų skaičių , išreikštą visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičiumi ;

ba)

ilgalaikį turtą, išskyrus grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus;

c)

grynųjų pajamų sumą, į kurią įtraukiamos pajamos , gautos su susijusiomis šalimis;

c)

grynųjų pajamų sumą, įskaitant atskyrimą tarp pajamų , gautų su susijusiomis šalimis, ir pajamų, gautų su nesusijusiomis šalimis;

ga)

įstatinį kapitalą;

gb)

gautas valstybės subsidijas ir politikams, politinėms organizacijoms bei politiniams fondams dovanotas lėšas;

gc)

ar įmonės, patronuojamosios įmonės ar filialai naudojasi lengvatine mokesčių tvarka, lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu ar lygiaverte tvarka;

1.

skaidrumas ir informacijos mainai, įskaitant keitimąsi informacija gavus prašymą ir automatinius finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainus;

2.

sąžininga konkurencija mokesčių srityje;

3.

G 20 ir (arba) EBPO nustatyti standartai;

4.

kiti susiję standartai, įskaitant tarptautinius standartus, kuriuos nustatė Finansinių veiksmų darbo grupė.

2a)

įterpiamas šis straipsnis:

—

įmonėmis ir filialais, iš kurių reikalaujama pateikti ataskaitas apie pelno mokestį, visų pirma apie tai, ar būtų tikslinga išplėsti šio skyriaus taikymo sritį įtraukiant į ją didžiąsias įmones, apibrėžtas šios direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje, ir didžiąsias grupes, apibrėžtas 3 straipsnio 7d dalyje;

—

ataskaitos apie pelno mokestį turiniu, apibrėžtu 48c straipsnyje;

—

laikina nukrypti leidžiančia nuostata, numatyta 48c straipsnio 3 dalies 3a–3f pastraipose.

2b)

įterpiamas šis straipsnis:

3a)

51 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: