31.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/43

Pranešėjas:

Arno METZLER

Bendrapranešėjis:

Stefano PALMIERI

1.1.

EESRK vertina ir remia Europos Komisijos pastangas išnaudoti visą su paslaugų sektoriumi susijusį bendrosios rinkos potencialą. Vis dėlto EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į dabartinę politinę padėtį daugelyje valstybių narių, bet koks ES kišimasis į griežtai valstybių narių kompetencijai priklausančias sritis gali sukelti politinių nesutarimų. Todėl net ir tais atvejais, kai teisiškai įmanoma laikytis griežtesnių vykdymo užtikrinimo priemonių, rimtos politinės krizės sąlygomis tokios priemonės gali būti netikslingos. Todėl EESRK rekomenduoja, kai tai įmanoma, laikytis pozityvaus požiūrio ir taikyti geriausią praktiką ir konsultacijas, o ne vykdymo užtikrinimo priemones.

1.2.

EESRK visiškai pritaria Komisijos tikslui stiprinti ES dialogą su valstybėmis narėmis ankstyvuoju bet kokio teisėkūros proceso etapu, siekiant užkirsti kelią, kad nacionaliniu lygmeniu nebūtų priimti teisės aktai, trukdantys Europos integracijos procesui. EESRK rekomenduoja išplėsti šį dialogą ir dėmesį skirti ne tik atitikčiai Paslaugų direktyvai, bet taip pat ES pirminei teisei, ypač Pagrindinių teisių chartijai, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp darbuotojų teisių bei vartotojų apsaugos ir ekonominių laisvių. Turėtų būti nurodyta už atitikties kontrolę atsakingos institucijos sudėtis ir ji turėtų būti sudaryta taip, kad būtų griežtai laikomasi pirmiau minėtų teisės aktų ir principų.

1.2.1.

EESRK siūlo vadovautis teigiamu požiūriu ir nustatyti principą, pagal kurį tik teigiamas konsultavimosi procedūros rezultatas turėtų teisinę galią priemonės projektui suteiktos „atitikties garantijos“ forma. Tais atvejais, kai atitikties vertinimas yra neigiamas, Komisijos sprendimas neturėtų būti privalomas ir turėtų būti taikomos jau turimos po priemonės priėmimo taikytinos procedūros.

1.3.

EESRK teigiamai vertina tai, kad nustatyta išsami ir visapusiška proporcingumo patikra, kurią valstybės narės galės atlikti ir kuri yra grindžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Komitetas mano, kad ši koncepcija galėtų padėti tobulinti nacionalines proporcingumo procedūras. EESRK pabrėžia, kad proporcingumo patikrai bus reikalingas glaudus valstybių narių kompetentingų institucijų ir profesinių organizacijų bendradarbiavimas.

1.3.1.

EESRK mano, kad įpareigojimas atlikti patikrą prieš priimant bet kokias naujas profesijų reglamentavimo nuostatas nėra geriausias metodas užtikrinti veiksmingą ir aktyvų tokios patikros taikymą. Todėl jis rekomenduoja patikrą įvesti tik kaip pasiūlymą dėl paslaugų nacionaliniams reguliuotojams.

1.4.

EESRK teigiamai vertina pastangas skatinti paslaugų teikėjų judumą ir mano, kad paslaugų teikėjams vis dėlto būtų sudėtinga aiškintis ir atitikti paslaugos teikimo reikalavimus, taikomus kitoje valstybėje narėje. Tačiau pagrindinės atsakomybės už procedūros atlikimą perdavimas buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms prieštarauja priimančiosios valstybės narės principui, pagal kurį įmonių ir darbuotojų veiklai taikoma valstybės, kurioje tokia veikla vykdoma, teisė.

1.4.1.

EESRK pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad jokia forma nebūtų nustatytas kilmės šalies principas. Todėl jis akcentuoja, kad paslaugų e. kortele būtų įdiegta keletas šiuo principu grindžiamų elementų, suteikiant paslaugų teikėjams galimybę bendrauti tik su buveinės valstybe nare kaip tarpininke, ir reikalaujant, kad priimančiosios valstybės narės pripažintų buveinės valstybės narės sprendimus dėl dokumentų autentiškumo, taip apribojant kontrolės mechanizmus ir tokiu būdu suderinant keitimąsi duomenimis, pagrįstą kilmės šalies principu.

1.4.2.

EESRK pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad priimančiosios valstybės narės ir toliau pačios turėtų spręsti, kokiomis procedūromis vadovautis registruojant antrinį įsisteigimą, įskaitant profesinės kvalifikacijos pripažinimo aspektus. Visiškai elektroninė procedūra kartu su ribotomis galimybėmis priimančiosioms valstybėms narėms tikrinti buveinės valstybei narei paslaugų e. kortele pateikiamą informaciją suteiks galimybę lengviau steigti priedangos įmones mokesčių vengimo ir socialinio dempingo tikslais.

1.4.3.

Siekiant užtikrinti, kad paslaugų e. kortelėje pateikta informacija visada būtų naujausia ir kad būtų užkirstas kelias „duomenų kapinių“ atsiradimui, EESRK rekomenduoja dar kartą apsvarstyti vienkartinio duomenų pateikimo principą ir nustatyti e. paslaugų kortelės galiojimo terminą.

1.4.4.

EESRK taip pat rekomenduoja panaikinti ribojamąsias atšaukimo procedūras ir ypač akcentuoja būtinybę, kad galutinį sprendimą priimtų teismai, kad kiekviena valstybė narė galėtų atlikti veiksmingą jos teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos kontrolę.

1.4.5.

Pasiūlyme nustatyti griežti terminai, per kuriuos turėtų būti patikrintas informacijos, kurią pateikė pareiškėjas paslaugų e. kortelei gauti, teisingumas. Tai turėtų būti dar kartą apsvarstyta, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai laiko paraiškoms apdoroti.

1.4.6.

Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti paminėta, kad reikia nustatyti tiek valstybei narei, tiek prašančiajai įmonei veiksmingas sankcijas, atgrasančias nuo piktnaudžiavimo Europos paslaugų e. kortele.

1.4.7.

Todėl EESRK siūlo aiškiau nustatyti, kad dėl bet kokių profesinių kvalifikacijų pripažinimo aspektų, susijusių su naująja e. kortele, pirmenybė teikiama Direktyvai dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Turi būti aiškiai nustatyta, kad paslaugų e. kortelė negali būti išduodama specialistams, užsiimantiems profesine praktika, reglamentuojama kilmės ir (arba) priimančiojoje valstybėje, neatsižvelgiant į tai, ar profesinė veikla vykdoma savarankiškai ar įmonėje.“

1.4.8.

Kad e. kortele negalėtų piktnaudžiauti fiktyviai savarankiškai dirbantys asmenys, EESRK nuomone, e. kortelė neturėtų būti išduodama fiziniams asmenims, kuriems nepriklauso organizuota asmenų ir išteklių, leidžiančių vykdyti ūkinę veiklą, grupė.

1.4.9.

EESRK norėtų suabejoti, ar esama IMI sistema, šiuo metu grindžiama standartizuotais keliomis kalbomis pateiktais klausimais ir (arba) formomis ir rankiniu keitimusi duomenimis valstybių narių prašymu bei optimaliu valstybių narių bendradarbiavimu, atitinka dabartinius elektroninio keitimosi duomenimis pokyčius. Todėl EESRK mano, kad IMI sistemą reikia įvertinti pagal tai, ar ji užtikrina didžiausią įmanomą veiksmingumą, suderinamumą ir papildomumą su esamomis nacionalinėmis ir (arba) socialinių partnerių keitimosi duomenimis sistemomis, įskaitant tokias sektorių iniciatyvas kaip socialinės asmens tapatybės kortelės.

1.4.10.

Pasiūlymu įdiegiama suderinta Europos išankstinio pranešimo sistema komandiruotiems darbuotojams, pagrįsta savanorišku valstybių narių dalyvavimu, kuri sudarytų sąlygas vėlesniam privalomam išplėtimui, o tai nėra nei pageidautina, nei suderinama su Direktyvos 2014/67/ES nuostatomis (1). Todėl EESRK siūlo dar kartą pagalvoti apie tokios sistemos įgyvendinimą.

1.4.11.

Remdamasis išsakytomis abejonėmis ir faktu, kad naudojantis esamos būklės keitimosi duomenimis sistema minėtų reikalavimų garantijoms gali būti neįmanoma įgyvendinti, EESRK mano, kad e. kortelės taikymas jos dabartine forma gali turėti nuomonėje išdėstytų neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti neproporcingos ir nusverti jos teikiamus privalumus. Todėl EESRK siūlo išsamiau konsultuotis su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais dėl šios sistemos konfigūracijos ir atitinkamai ją pakeisti, kad būtų užtikrintas veiksmingas valstybių narių bendradarbiavimas, prieš tęsiant procedūras. EESRK galėtų būti paprašytas pradėti diskusiją siekiant surasti alternatyvų sprendimą dėl paslaugų e. kortelės, kad būtų veiksmingiau įtrauktos jau esamos registravimo ir kvalifikacijų sistemos.

1.5.

EESRK norėtų pabrėžti, kad tai, jog esama reglamentavimo koncepcijų skirtumų, savaime dar nereiškia, kad reikia reformos. EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos nustatytą naują ribojamumo rodiklį, nes juo užtikrinamas aukštesnis analizės standartas, palyginti su EBPO produktų rinkos reguliavimu. Tačiau turėtų būti visiškai aišku, kad ribojamumo rodiklis yra neutralus ir pagal jį nesprendžiama nei apie reglamentavimo vertę, nei apie jo pagrįstumą.

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Paslaugų dokumentų rinkinyje nenagrinėjamos elektroninės paslaugos, nors, jo nuomone, tai yra nauja ir besiformuojanti verslo rūšis, kuriai reikia skirti ypatingą dėmesį. Atsižvelgiant į tai, kad judumo potencialas šiame sektoriuje yra itin didelis, vartotojams ypatingai sunku patikrinti kvalifikacijas bei teisinių reikalavimų vykdymą ir įvertinti būtiniausius kokybės reikalavimus, todėl gali prireikti specialių priemonių. Todėl labai reikėtų iniciatyvos, skirtos elektroninių paslaugų vidaus rinkai. Reikia naujų elementų, kuriais būtų galima grįsti asmeninį pasitikėjimą nepažįstant paslaugų teikėjo asmeniškai.

1.7.

Kalbant apie abipusio pasitikėjimo problemą, kuri yra svarbus aspektas diskusijose dėl Paslaugų dokumentų rinkinio ir ypač dėl paslaugų e. kortelės, EESRK siūlo įvertinti esamas specialistų ir įmonių registravimo ir susijusio akreditavimo sistemas ir kokybės užtikrinimo priemones. Kadangi paslaugų vidaus rinka valstybėse narėse vis dar kelia didelį susirūpinimą, EESRK pritartų iniciatyvai surinkti daugiau informacijos apie aktyvesnės tarpvalstybinės veiklos poveikį. Įgyvendinant šią iniciatyvą būtų atsižvelgiama į ekonominį poveikį, tačiau daugiausia dėmesio būtų skiriama kitiems klausimams, pavyzdžiui, užimtumui, darbo sąlygoms ir vartotojų apsaugai. Jeigu objektyviai būtų nustatyta problemų, jas būtų galima spręsti siekiant padidinti valstybių narių pasitikėjimą ilguoju laikotarpiu. Be pakankamo tarpusavio pasitikėjimo paslaugų vidaus rinka niekada nebus veiksmingai įgyvendinta.

2.1.

Paslaugų sektorius sudaro du trečdalius ES ekonomikos ir jam tenka 90 proc. naujai sukurtų darbo vietų. Priemonių rinkinys, kuriuo siekiama palengvinti įmonėms ir specialistams teikti paslaugas galimai 500 milijonų žmonių ES klientūrai, turi padėti sustiprinti paslaugų sektorių, siekiant išnaudoti visą jo potencialą.

2.2.1.

Griežtesni reikalavimai, taikomi pranešimo apie priemones, susijusias su Paslaugų direktyva, procedūroms, neleis valstybėms narėms priimti diskriminacinių, nepagrįstų ir neproporcingų nacionalinių leidimų išdavimo sistemų ar su paslaugomis susijusių reikalavimų.

2.3.1.

Valstybės narės dažnai turi svarių priežasčių reglamentuoti profesijas, grindžiamas poreikiu apsaugoti pagrindinius viešojo intereso tikslus. Kiekvienu konkrečiu atveju valstybės narės pačios sprendžia, ar reikia taikyti apribojimus galimybei pradėti profesinę veiklą ir ją vykdyti.

2.3.2.

Siekiant užkirsti kelią tam, kad dabartinis nevienodas profesijų reglamentavimo tikrinimas ES darytų neigiamą poveikį paslaugų teikimui ir specialistų judumui, nustatyta proporcingumo patikra, kurią valstybės narės turės atlikti prieš priimdamos ar iš dalies keisdamos nacionalines profesijų reglamentavimo nuostatas.

2.3.3.

Direktyvoje išdėstyti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama atliekant vertinimą, pavyzdžiui, rizikos pobūdis, profesijai priskirtų veiklos sričių apimtis, ryšys tarp kvalifikacijos ir veiklos rūšių, priemonės ekonominis poveikis ir pan.

2.3.4.

Sutartyse nurodoma, kad reglamentavimas privalo būti proporcingas; tačiau, įvykdžius šią nuostatą, galimybė rinktis, ar ir kaip reglamentuoti profesiją tebepriklauso valstybių narių kompetencijai.

2.4.1.

Paslaugų e. kortelė yra nauja, visiškai elektroninė procedūra, skirta savarankiškai dirbantiems asmenims ir įmonėms daugelyje sričių, kaip antai statybos sektorius, valymo ir verslo paslaugos. Ji turi pakeisti administracinius formalumus skirtingomis kalbomis, nes paslaugos teikėjas vadovaujasi procedūra savo buveinės šalies kalba ir jo veiklą administruoja buveinės šalis.

2.4.2.

E. kortelės procedūra grindžiama buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės bendradarbiavimu, vykdomu per esamą Vidaus rinkos informacinę (IMI) sistemą. Naudojimasis IMI sistema neturi pakeisti pagal direktyvas 96/71/EB (2) ir 2014/67/ES (3) darbuotojų komandiravimui taikomų taisyklių esmės.

2.4.3.

Europos paslaugų e. kortelė yra panaši į Europos profesinę kortelę. Tačiau nors Europos profesinė kortelė palengvina paslaugų teikimą pripažįstant fizinių asmenų kaip darbuotojų ar savarankiškai dirbančių paslaugų teikėjų profesines kvalifikacijas, e. kortelė apima gerokai daugiau reikalavimų.

2.5.1.

Profesinių paslaugų reglamentavimas yra valstybių narių prerogatyva, todėl galioja skirtingi reglamentavimo modeliai. Nepaisant to, koks modelis taikomas kiekvienoje šalyje ar regione, komunikatu siekiama padėti valstybėms narėms panaikinti konkrečias nepagrįstas esmines kliūtis ir užtikrinti, kad valstybės narės „teisingai“ suprastų reglamentavimą.

2.5.2.

Rekomendacijos dėl reformos apima daug įvairių reikalavimų ir pateikia išsamią reglamentavimo nuostatų, taikomų architektams, statybos inžinieriams, apskaitininkams, teisininkams, patentiniams patikėtiniams, nekilnojamojo turto agentams ir turistų gidams, analizę. Europos Komisija nelaiko, kad visi šie reikalavimai ir nuostatos pažeidžia Sąjungos teisę.

2.5.3.

Siekdama paremti kokybinę kliūčių analizę, Europos Komisija nustatė naują profesijų reglamentavimo ribojamumo rodiklį. Jis apima aspektus, susijusius su požiūriu į reglamentavimą, kvalifikacijos reikalavimais ir kitais reikalavimais, taikomais norintiems pradėti veiklą ir ją vykdyti.

3.1.

EESRK vertina ir remia Europos Komisijos pastangas išnaudoti visą su paslaugų sektoriumi susijusį bendrosios rinkos potencialą. Paslaugų dokumentų rinkinyje numatytos tarpusavyje susijusios priemonės neabejotinai yra patikimas būdas siekti šio tikslo. Vis dėlto EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į rimtą politinę krizę daugelyje valstybių narių, bet koks ES kišimasis į valstybių narių išimtinės kompetencijos sritis gali sukelti politinių nesutarimų. Abi teisėkūros institucijos, kurias naujoji pranešimo procedūra ir privaloma proporcingumo patikra, regis, galėtų paveikti, ir ilgalaikės tradicinės nacionalinio profesijų reglamentavimo sistemos dažnai laikomos nacionalinių sistemų pagrindu ir todėl turi būti vertinamos kaip jautrūs klausimai. Net jei teisiškai ir įmanoma taikyti griežtesnes atitikties užtikrinimo priemones, esant dabartinei situacijai tai nebūtinai būtų reikštų jautrų šio klausimo sprendimą. Gerosios praktikos įgyvendinimas ar konsultavimasis galėtų būti kur kas veiksmingesnės priemonės.

3.1.1.

EESRK pabrėžia, kad reikia atkreipti deramą dėmesį į Europos Sąjungoje teikiamų paslaugų kokybę ir saugą.

3.1.2.

Be to, EESRK norėtų akcentuoti, kad sveikatos priežiūros ir pacientų apsaugos sritys yra itin delikačios. Jei Komisijos veiksmai galėtų papildyti valstybių narių veiksmus, privaloma suteikti joms visą atsakomybę, taip pat galimybę taikyti griežtesnes pacientų apsaugos priemones, kaip numatyta SESV 168 straipsnyje.

3.2.

Kadangi būtina užtikrinti, jog pagrindiniai suinteresuotieji subjektai pritartų naujam savo profesijos reglamentavimui, kad jis būtų patikimas ir veiksmingas, EESRK siūlo konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, profesinėmis organizacijomis, socialiniais partneriais, vartotojų apsaugos institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, dėl praktinio numatytų priemonių taikymo.

3.3.

Turime suprasti, kad tokiomis aplinkybėmis nustatę naujas prievoles ir vykdymo užtikrinimo priemones, galėtume sudaryti įspūdį, tarsi apskritai būtų manoma, jog valstybės narės nepakankamai geba suprasti Paslaugų direktyvos ir Profesinių kvalifikacijų direktyvos reikalavimų, nors iš tiesų daugumoje valstybių narių tokios teisėkūros priemonės kaip proporcingumo patikra yra vienas iš pagrindinių bet kokios nacionalinės teisėkūros procedūros reikalavimų.

3.4.

Esama rizikos, kad daugeliu paslaugų dokumentų rinkinio nuostatų bus ištrinta skiriamoji riba tarp laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvės. Todėl EESRK pabrėžia, jog svarbu išlaikyti šią skiriamąją ribą, aiškiai apibrėžtą ir Paslaugų direktyvoje, ir Profesinių kvalifikacijų direktyvoje, bei Europos Teisingumo Teismo praktika, vertinant proporcingumo patikros, taikomos naujiems nacionaliniams profesijas reglamentuojantiems teisės aktams, rezultatus ir įgyvendinant Europos paslaugų e. kortelės reglamentą ir direktyvą. Todėl, siekiant užtikrinti sąžiningą įmonių konkurenciją, diskriminacinės priemonės turėtų būti draudžiamos, o turėtų būti sudaromos darbo sąlygos, nustatytos įstatymais ir kolektyviniais susitarimais priimančioje šalyje, taip pat turėtų būti laikomasi vartotojų teisių bei sveikatos ir saugos taisyklių.

3.5.

EESRK atkreipia dėmesį, kad paslaugų sektoriaus augimas neturėtų lemti socialinio dempingo ir sukčiavimo (4). Todėl EESRK pabrėžia, jog trūksta pakankamų apsaugos priemonių, kad darbuotojų teisių ir vartotojų apsauga būtų aukšto lygio visose valstybėse narėse, ir atkreipia dėmesį į pavojų, kad įdiegus kilmės šalies principą būtų pažeidžiamos pagrindinės taisyklės, pagal kurias įmonių ir darbuotojų veiklą reglamentuoja valstybės, kuriose ši veikla vykdoma, įstatymai.

3.6.

EESRK pritaria sektorių, kuriam skirtas pasiūlymas dėl Europos paslaugų e. kortelės, suinteresuotųjų subjektų nuomonei ir abejoja šios teisėkūros iniciatyvos pridėtine verte ir naudingumu.

3.7.

Deja, siūlomu vidaus rinkos teisės aktų rinkiniu nesprendžiamos realios problemos, su kuriomis susiduria kai kurie sektoriai, kuriems skirti pasiūlymai. EESRK mano, jog svarbu sumažinti blogos reputacijos įmonių sukčiavimo ir piktnaudžiavimo vidaus rinka galimybes, kad būtų sukurtos vienodos veiklos sąlygos valstybėms narėms ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams ir jų tarpusavio pasitikėjimas.

4.1.1.

EESRK pritaria Komisijos tikslui stiprinti savo dialogą su valstybėmis narėmis ankstyvuoju teisėkūros proceso etapu, siekiant užkirsti kelią tam, kad būtų priimti standartai, trukdantys veikti bendrajai rinkai. Reikėtų pagalvoti ir apie galimybę išplėsti šį dialogą ir dėmesį skirti ne tik atitikčiai Paslaugų direktyvai, bet ir ES pirminei teisei, ypač Pagrindinių teisių chartijai, kad būtų užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisių bei vartotojų apsaugos ir ekonominių laisvių. Turėtų būti patikslinta už atitikties kontrolę atsakingos institucijos sudėtis ir ji turėtų būti sudaryta taip, kad būtų griežtai laikomasi pirmiau minėtų teisės aktų ir principų ir kad būtų užtikrintas reprezentatyvumas ir nepriklausomumas.

4.1.2.

Vis dėlto EESRK nori atkreipti dėmesį į tai, kad pasiūlymas, regis, daro didelį tiesioginį poveikį nacionalinėms teisėkūros procedūroms.

4.1.3.

Pasiūlymu išplečiama pranešimo procedūros, nustatytos Paslaugų direktyvoje, taikymo sritis; be to, jis gana sudėtingas. Kartu su sustabdymo laikotarpiu ji riboja nacionalinės teisės aktų leidėjų galimybę imtis reformų per trumpą laiką net ir nedidelių teisės aktų pakeitimų atveju.

4.1.4.

Vykdymo užtikrinimo priemonės, pavyzdžiui, atidėjimo terminas, įspėjimo mechanizmas ir Komisijos sprendimas, reikalaujantis, kad valstybė narė susilaikytų nuo priemonės projekto priėmimo, gerokai sulėtina nacionalinius teisėkūros procesus ir esmingai apriboja nacionalinio teisės aktų leidėjo laisvę. Siekiant užtikrinti demokratinę teisėkūros procedūrą, būtina išsaugoti visą nacionalinių parlamentų įstatymų leidžiamąją galią. EESRK labai abejoja, ar nustatant griežtesnes vykdymo užtikrinimo priemones net ir tais klausimais, kuriems taikomas subsidiarumo principas, kišimasis į valstybių narių teisėkūros procedūras yra proporcingas, juo labiau, kai yra puikiai tam tinkančios procedūros, taikomos po priėmimo.

4.1.5.

Neigiami sprendimai dėl nacionalinių įstatymų, reglamentų ar administracinių nuostatų projektų atitikties neturėtų būti privalomi. EESRK siūlo, kad tik teigiamas konsultavimosi procedūros rezultatas turėtų teisinę galią priemonės projektui suteiktos „atitikties garantijos“ forma. Vadovavimasis tokiu teigiamo rezultato principu būtų labai naudingas valstybėms narėms ir jas motyvuotų dalyvauti numatytoje konsultavimosi procedūroje ir priimti su tuo susijusias pastangas. Tais atvejais, kai atitikties vertinimas yra neigiamas, Komisijos sprendimas neturėtų būti privalomas ir turėtų būti taikomos jau turimos po priemonės priėmimo taikytinos procedūros.

4.1.6.

EESRK pabrėžia, kad, Paslaugų direktyvoje nustatyta pranešimo procedūra neturės poveikio teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti.

4.2.1.

EESRK teigiamai vertina tai, kad nustatyta išsami ir visapusiška proporcingumo patikra, kurią valstybės narės galės atlikti ir kuri yra grindžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Komitetas mano, kad ši koncepcija galėtų padėti patobulinti nacionalines proporcingumo procedūras.

4.2.2.

EESRK pabrėžia, kad atliekant proporcingumo patikrinimą, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama profesiniams reikalavimams, valstybių narių institucijoms ir profesinėmis organizacijoms, atsakingomis už konkrečios reglamentuojamosios profesijos paslaugų kokybės užtikrinimą, reikės glaudžiai bendradarbiauti. Be to, jame turėtų būti numatyta socialinių partnerių ir vartotojų apsaugos organizacijų teisė suteikti konsultaciją, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi darbuotojų ir vartotojų teisių. Šių organizacijų struktūra griežtai privalo išlikti valstybių narių rankose.

4.2.3.

Vis dėlto EESRK abejoja, ar direktyva, kuria įgyvendinama prievolė atlikti patikrą prieš priimant bet kokias naujas profesijų reglamentavimo nuostatas, yra geriausias būdas užtikrinti reikalavimo atlikti šią patikrą vykdymą. Todėl Komitetas pageidautų, kad būtų parengtos gairės, kurios suteiktų valstybėms narėms galimybę kuo geriau pritaikyti patikrą prie savo teisėkūros sistemų.

4.2.4.

Daugybė pasiūlytų proporcingumo vertinimo kriterijų, kuriuos reikia apsvarstyti, yra gana plataus ir atviro pobūdžio ir suteikia galimybę gauti įvairius vertinimo rezultatus, kurie priklausys nuo pasirinkto patikros metodo, patikrą atliekančių asmenų ar įstaigų ir pan. Jie yra visiškai tinkami kaip pagalbinės gairės, bet nelabai tinkami kaip privaloma procedūra, turinti didelį poveikį visam teisėkūros procesui. Be to, kad minėtieji kriterijai nebūtų laikomi kliūtimis, turėtų būti užtikrinta, kad jie yra neutralūs ir jais nesinaudojama vertinant reglamentavimo vertingumą ar pagrįstumą. Bet kuriuo atveju, jei įmanoma, jie turėtų būti konkretūs ir objektyvūs, kad jais būtų galima naudotis kaip gairėmis.

4.2.5.

Proporcingumo patikra daugumoje valstybių narių jau yra vienas iš pagrindinių bet kokios nacionalinės teisėkūros procedūros reikalavimų. Proporcingumo kriterijų suderinimu būtų įsikišta į nacionalinę teisėkūros kompetencijos sritį ir tai galėtų lemti neproporcingų prievolių nustatymą kai kuriose valstybėse narėse bei tolesnius iškraipymus rinkoje.

4.2.6.

Direktyva yra susijusi tik su ex ante reglamentavimu (pvz., nuosavybės teisės apsauga, privaloma registracija, kvalifikacijos reikalavimai ir pan.), net jei ex post reglamentavimu (pvz., profesinės kvalifikacijos sertifikavimo sistemos, vietos lygmens taisyklės ar statybos leidimai) gali būti smarkiai ribojamas paslaugų teikimas. Todėl atrodo, kad objektyviai atlikti reglamentavimo sistemų lyginimą yra sudėtinga.

4.2.7.

Nustačius prievolę teikti proporcingumo patikros ataskaitas, grindžiamas gana sudėtinga ir iš dalies net moksline vertinimo sistema, galėtų būti sulėtintos bet kokios su profesijų reglamentavimu susijusios reformos ar net trukdoma jas įgyvendinti.

4.2.8.

Nors Europos Komisija pabrėžia, kad sprendimą dėl to, ar ir kaip reglamentuoti profesijas, ir toliau priims valstybės narės, ši laisvė yra labai teorinio pobūdžio. Jeigu privalomos patikros rezultatas bus neigiamas, vargu ar teisės aktų leidėjui bus įmanoma kokiu nors būdu įrodyti atitiktį Paslaugų direktyvai. Be to, šį pasiūlymą reikia vertinti kartu su pasiūlymu dėl naujos pranešimo procedūros pagal Paslaugų direktyvą, nes, kalbant apie profesijų reglamentavimo nuostatas, priemonės dažnai patektų į abiejų direktyvų taikymo sritį. Teisės aktų leidėjas iš esmės neturėtų jokios laisvės, nes prievole pranešti taip pat reikalaujama pateikti informaciją, kuria įrodoma atitiktis Paslaugų direktyvai, o tai – tokių besidubliuojančių priemonių atveju – reikštų, kad būtų reikalaujama pateikti proporcingumo patikros rezultatus.

4.2.8.1

Todėl EESRK abejoja, ar neigiamas prievolės taikyti suderintą proporcingumo patikrą įgyvendinimo poveikis nacionalinio teisės aktų leidėjo laisvės suvaržymo požiūriu, ypač atsižvelgiant į siūlomą naują sugriežtintą pranešimo procedūrą, gali būti pateisinamas jos privalumais. Komitetas mano, kad neprivalomos gairės arba pasiūlymas konsultuotis galėtų turėti panašų efektą be jokio neigiamo poveikio.

4.3.1.

EESRK teigiamai vertina pastangas skatinti paslaugų teikėjų judumą ir mano, kad paslaugų teikėjams vis dėlto būtų sudėtinga aiškintis ir atitikti paslaugos teikimo reikalavimus, taikomus kitoje valstybėje narėje.

4.3.2.

Tačiau pagrindinės atsakomybės už procedūros atlikimą perdavimas buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms prieštarauja nustatytam priimančiosios valstybės narės principui. Paslaugų e. kortelė neturėtų neleisti vykdyti kontrolės, kurią valstybė narė turi taikyti jos teritorijoje vykdomai ekonominei veiklai, ar jai trukdyti. Todėl siūlomoje paslaugų e. kortelėje neturi būti jokių kilmės šalies principo elementų. Vis dėlto, EESRK remia iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, inter alia, sudarant aiškius susitarimus dėl keitimosi tinkamais ir teisingais duomenimis ir kontrolės sistemų.

4.3.3.

Yra pagrindo manyti, kad kai kurie paslaugų e. kortelės bruožai, pavyzdžiui, principo „tik vieną kartą“ taikymas teikiant informaciją, jos neterminuotas galiojimas, valstybių narių įpareigojimas naudoti informaciją, pateiktą paslaugų e. kortelėje, be galimybės prašyti vėlesniame etape pateikti informacijos teisingumo įrodymą, taip pat ribojančios atšaukimo procedūros, pagal kurias gali būti reikalaujama, kad galutinį sprendimą priimtų teismas, galėtų kelti pavojų atitikties nacionaliniams įstatymams ir darbuotojų teisių užtikrinimo kontrolei.

4.3.4.

EESRK taip pat pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad naudojant IMI sistemą iš esmės nepasikeičia darbuotojų komandiravimui pagal Direktyvą 2014/67/ES taikytinos taisyklės ir kad šiuo metu Europos Parlamento ir Tarybos peržiūrimoje Darbuotojų komandiravimo direktyvoje aiškiai nustatytas „vienodo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje“ principas, nepažeidžiant darbo sąlygų, nustatytų priimančios valstybės narės teisės aktais ir kolektyviniais susitarimais, ir sveikatos ir darbo saugos bei vartotojų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

4.3.5.

Neaišku, kokį poveikį turės pasiūlymas dėl Europos paslaugų e. kortelės esamoms sektorių socialinės tapatybės kortelėms, kurias inicijavo nacionalinės valdžios institucijos arba socialiniai partneriai, ir kokia būtų jų sąveika su siūlomu IMI sistemos išplėtimu. Be to, esama duomenų, įskaitant Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą, kad dabartinė IMI sistema turi tam tikrų trūkumų, kuriuos būtina šalinti, pavyzdžiui, dėl susijusio darbo krūvio ir nepakankamai aiškių atsakymų į prašymus (5). Todėl EESRK mano, kad IMI sistemą reikia iš naujo įvertinti ir šiuo metu ji dar nėra parengta užtikrinti optimalų valstybių narių bendradarbiavimą. IMI sistemą reikėtų patobulinti siekiant sudaryti geresnes kontrolės sąlygas toje šalyje, kurioje vykdoma ekonominė veikla, ir užtikrinti papildomumą esamoms sistemoms, taip pat, atsižvelgiant į galimybes keistis duomenimis realiuoju laiku (tiesioginė prieiga prie duomenų bankų) papildomai prie rankinio keitimosi duomenimis, kuris šiuo metu įmanomas pagal IMI sistemą.

4.3.6.

Vis dėlto EESRK yra susirūpinęs, kad kilmės šalies principas, susijęs su kvalifikacijų pripažinimu, galėtų būti įdiegtas „aplinkiniu keliu“. Paslaugų e. kortele būtų įdiegta keletas kilmės šalies principu grindžiamų elementų, suteikiant paslaugų teikėjams galimybę bendrauti tik su buveinės valstybe nare kaip tarpininke, reikalaujant, kad priimančiosios valstybės narės pripažintų buveinės valstybės narės sprendimus dėl dokumentų galiojimo ir jų turinio teisingumo ir taip apribojant kontrolės mechanizmus ir tokiu būdu suderinant keitimąsi duomenimis, pagrįstą kilmės šalies principu.

4.3.7.

Reikalavimas, kad koordinuojanti institucija patikrintų profesines kvalifikacijas kuo greičiau, kaip yra siūloma, atrodo ypač probleminis. Tokie laiko terminai turėtų būti persvarstyti, nes kompetentinga institucija, atsakinga už paslaugų e. kortelę, kiekvienu atveju turi koordinuoti veiksmus su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis dėl įvairių teisinių reikalavimų aspektų. Be to, reikėtų aiškiau nurodyti, kad Profesinių kvalifikacijų direktyva yra viršesnė už visus profesinio pripažinimo aspektus, susijusius su naująja e. kortele.

4.3.8.

Visiškai elektroninė sistema kartu su ribotomis galimybėmis priimančiosioms valstybėms narėms tikrinti buveinės valstybei narei paslaugų e. kortele pateikiamą informaciją suteiks galimybę lengviau steigti priedangos įmones mokesčių vengimo ir socialinio dempingo tikslais. Todėl EESRK mano, kad procedūrą reikia dar toliau koreguoti siekiant užtikrinti, kad tokiems dalykams būtų užkirstas kelias.

4.3.8.1

Be to, pasiūlyme nepaaiškinama, kuriuos elementus turėtų įvertinti priimančioji valstybė, kad galėtų paskelbti, jog paslaugų teikėjas yra teisėtai įsisteigęs toje valstybėje. Visų pirma nėra jokių nuorodų į faktinius elementus, išvardytus Direktyvoje 2014/67/ES, siekiant nustatyti, ar įmonė iš tiesų toje valstybėje narėje vykdo daug veiklos.

4.3.9.

Būtina tikrinti tapatybę ir išsamiai išnagrinėti dokumentų originalus, kad prastos reputacijos ir nusikalstamoms įmonėms būtų užkirsta galimybė įgyti teisę pradėti veiklą (panaši diskusija užkirto kelią tam, kad būtų priimta SUP direktyva (direktyva dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių (6)). Todėl priimančioji valstybė narė privalo būti visiškai atsakinga už Europos paslaugų e. kortelės išdavimo procedūrą.

4.3.9.1

Priimančiosios valstybės narės pačios turi nuspręsti, kokiomis procedūromis vadovautis registruojant antrinį įsisteigimą, įskaitant profesinės kvalifikacijos pripažinimo aspektus. Įtraukiant valstybes nares kaip tarpininkes į filialų steigimo procedūrą, buveinės ir priimančiosios valstybės narės valdžios institucijoms bus užkraunama papildoma administracinė našta ir tai galėtų trukdyti atlikti išsamias patikras šalyje, kur išaiškėtų piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, darbuotojų ir vartotojų teisių srityje, atvejai.

4.3.10.

Nors siūlomame reglamente tvirtinama, kad komandiruojamiems darbuotojams taikomos išankstinio informavimo sistemos į jo taikymo sritį neįtrauktos, pasiūlymu nustatoma komandiruojamiems darbuotojams taikoma suderinta Europos išankstinio pranešimo sistema, grindžiama savanorišku valstybių narių dalyvavimu. Taip būtų sudarytos sąlygos vėlesniam privalomam išplėtimui, o tai nėra nei pageidautina, nei suderinama su Direktyvos 2014/67/ES nuostatomis. Vykstant politinėms diskusijoms dėl Vykdymo užtikrinimo direktyvos 2014/67/ES buvo aiškiai sutarta, kad užtikrinimo priemones turi sukurti priimančiosios valstybės narės kompetentinga nacionalinė institucija (Direktyvos 2014/67/ES 9 straipsnis).

4.3.11.

Paslaugų e. kortelės panaikinimo procedūroms vykdyti reikia gauti galutinį teismo sprendimą ir pateikti paslaugų teikėjams keletą mechanizmų, suteikiančių jiems galimybę tuo metu toliau teikti savo paslaugas. Todėl sunku vykdyti veiksmingą ex post kontrolę, kurią atlieka priimančiosios valstybės narės, ir todėl – užtikrinti darbuotojų teises ir galiojančių teisės aktų vykdymą. Pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų už piktnaudžiavimą Europos paslaugų e. kortele nenumatyta jokių atgrasančių sankcijų nei valstybei narei, nei paraišką teikiančiai įmonei.

4.3.12.

Reglamentu fiziniams asmenims suteikiama teisė prašyti paslaugų e. kortelės. Kai kuriuose sektoriuose esama didelės rizikos, kad kortele bus piktnaudžiaujama, taip skatinant fiktyvų savarankišką darbą.

4.3.13.

Atsižvelgiant į tai, kad savarankiško darbo statusas priklauso nuo veiklos vykdymo būdo, išduodančioji buveinės valstybės narės institucija negali išduoti e. kortelės, liudijančios, kad savarankiškai dirbantis asmuo veikia pagal priimančiosios valstybės narės taisykles.

4.3.14.

Savarankiškai dirbančiam asmeniui išduotai kortelei panaikinti reikia galutinio teismo sprendimo. Tai užkirstų kelią galimybei piktnaudžiavimo atvejais skubiai panaikinti kortelę ir skatintų fiktyviai savarankiškai dirbančius asmenis tęsti savo veiklą, kol bus gautas galutinis teismo sprendimas. Taip atsirastų didelė spraga, kuri sužlugdytų pastangas kovoti su nedeklaruojamu darbu, pavyzdžiui, Europos platformą, skirtą bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti.

4.3.15.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES lygmeniu taikoma panaši procedūra išduodant su darbuotojų komandiravimu susijusias PD A1 formas jau parodė, jog gali kilti keblumų, kai išskirtinai pasikliaunama, kad buveinės valstybė narė patvirtins atvykstančių paslaugų teikėjų duomenis, ypač tais atvejais, kai fiktyviai naudojamasi savarankiškai dirbančio asmens statusu. Šiuo atveju poveikio vertinimo ataskaitoje, pridedamoje prie pasiūlymo iš dalies pakeisti Direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo, teigiama, kad „PD A1 dokumentuose pateikiamos informacijos tikslumas negali būti užtikrintas, be kita ko, dėl to, kad siunčiamųjų šalių institucijos nevykdo pakankamos oficialios kontrolės“ (7).

4.3.16.

Pasiūlymu nustatoma suderinta priemonė informacijai apie draudimo apimtį teikti. Vis dėlto, kadangi ši priemonė bus susijusi su paslaugų e. kortele, informaciją reikės pateikti tik vieną kartą ir dėl to galimai sumažės priimančiojoje valstybėje narėje atliekamų patikrinimų ir vykdomos kontrolės veiksmingumas.

4.3.16.1

Be to, draudimo bendrovės bus priverstos skaičiuoti įmokas remdamosi buveinės valstybėje narėje turimais duomenimis, o taip bus kišamasi į draudimo bendrovių, turinčių teisę ir privalančių vertinti riziką, veiklą.

4.3.17.

Komisija pasilieka plačius įgyvendinimo įgaliojimus paslaugų e. kortelės turinio ir techninių parametrų požiūriais; vis dėlto suderinimas šioje srityje gali apriboti valstybių narių galimybę vykdyti veiksmingą atvykstančių paslaugų teikėjų kontrolę darbuotojų sveikatos ir saugos, darbuotojų teisių srityje.

4.4.1.

EESRK norėtų pabrėžti, kad tai, jog esama reglamentavimo koncepcijų skirtumų, savaime dar nereiškia, kad reikia reformos. Daugybė reglamentavimo nuostatų yra grindžiamos tradicijomis ir patirtimi. Jos yra svarbios klientų apsaugai ir turi būti išlaikytos. Vadinamasis lygiavertiškumo principas grindžiamas tuo, kad sukurtos šios skirtingos sistemos. EESRK atsižvelgia į tai, kad nacionalinės profesinės sistemos yra grindžiamos senomis tradicijomis. Tyrimo projektas atskleidžia visiškai skirtingus rezultatus dėl reguliavimo mažinimo priemonių privalumų.

4.4.2.

EESRK teigiamai vertina naują ribojamumo rodiklį, nes juo užtikrinamas aukštesnis analizės standartas, palyginti su EBPO produktų rinkos reguliavimu. Vis dėlto dar esama elementų, kuriuos vertėtų persvarstyti (pvz., kvalifikacijos kėlimo priskyrimas neigiamam apribojimui neatrodo tinkamas). EESRK norėtų pabrėžti, kad, siekiant užtikrinti nediskriminacinį požiūrį į skirtingas reglamentavimo sistemas, reikėtų įtraukti ne tik ex ante reglamentavimo priemones (pvz., nuosavybės teisės apsauga, kvalifikacijos reikalavimai), bet ir ex post reglamentavimo priemones (pvz., statybų kodeksų ir planavimo leidimų reikalavimai). Be to, turėtų būti visiškai aišku, kad ribojamumo rodiklis yra neutralus ir pagal jį nesprendžiama nei apie reglamentavimo vertingumą, nei apie jo pagrįstumą.