EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 03 04

COM(2016) 109 final

2016/0062(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1 Pagrindiniai faktai

Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Konvencija Nr. 210) (toliau – Konvencija) Ministrų Komitetas priėmė 2011 m. balandžio 7 d. Ji pateikta pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d. Pagal Konvencijos 75 straipsnį ją pasirašyti ir patvirtinti gali Europos Tarybos valstybės narės, valstybės, kurios nėra Europos Tarybos narės, dalyvavusios rengiant Konvenciją, bei Europos Sąjunga. Prisijungti prie Konvencijos 76 straipsnyje išdėstytomis sąlygomis gali ir kitos valstybės, kurios nėra Europos Tarybos narės. Derybos dėl Konvencijos vykdytos šešiuose specialaus ad hoc komiteto posėdžiuose 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis šiuose posėdžiuose dalyvavo stebėtojos teisėmis. Konvenciją patvirtinus dešimtai Europos Tarybos valstybei narei, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Konvencija įsigaliojo. 2016 m. vasario 1 d. Konvenciją buvo ratifikavusios dvylika ES valstybių narių, ją pasirašiusių – dvidešimt penkios.

Konvencija buvo pasirašyta Europos Sąjungos vardu pagal [...] Tarybos sprendimą (XXX) 1 , su sąlyga, kad ji bus sudaryta vėliau.

Smurtas prieš moteris yra moterų žmogaus teisių pažeidimas ir kraštutinė diskriminacijos forma, grindžiama lyčių nelygybe ir padedanti jai išlikti ir didėti. Moterų ir vyrų lygybė yra viena pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir tikslų, kaip pripažįstama Sutartyse (Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 3 straipsniuose, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje). Chartijoje taip pat pripažįstama teisė į žmogaus orumą, teisė į gyvybę ir teisė į asmens neliečiamybę, taip pat draudžiamas nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir visų rūšių vergija bei priverstinis darbas (Chartijos 1–5 straipsniai). Be to, moterų apsauga nuo smurto yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurios šalimi ES yra kartu su savo valstybėmis narėmis 2 , nustatytas įpareigojimas. Šios konvencijos įgyvendinimą stebintis JT komitetas rekomendavo ES ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją ir taip griežčiau kovoti su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites 3 .

Apskritai ES yra tvirtai pasiryžusi kovoti su smurtu ne tik savo teritorijoje, bet ir vykdydama tarptautines iniciatyvas 4 .

ES laikosi tvirtos pozicijos 5 , kad būtina panaikinti smurtą prieš moteris, ir finansuoja konkrečias kampanijas ir visuomeninius kovos su šiuo smurtu projektus. Galiojančiuose teisės aktuose dėl nusikaltimų aukų apsaugos, vaikų seksualinio išnaudojimo ir prievartos, prieglobsčio ir migracijos atsižvelgiama į konkrečius smurto dėl lyties aukų poreikius.

Nepaisant nacionalinio ir ES lygmens pastangų, smurtas prieš moteris vis dar kelia didelį susirūpinimą. 2014 m. Pagrindinių teisių agentūros paskelbtas tyrimas 6 parodė, kad ES viena iš trijų moterų yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą po to, kai sulaukė 15 m. amžiaus; viena iš dvidešimties moterų buvo išžaginta, 75 % kvalifikuotų specialisčių ar aukščiausios vadovybės narių moterų yra nukentėjusios nuo seksualinio priekabiavimo; viena iš dešimties moterų yra nukentėjusi nuo persekiojimo arba seksualinio priekabiavimo naudojantis naujomis technologijomis.

Smurtas dėl lyties daro poveikį ne tik sveikatai ir gerovei, bet ir moterų dalyvavimui darbo rinkoje, todėl turi neigiamos įtakos jų ekonominei nepriklausomybei ir visai ekonomikai. Europos lyčių lygybės institutas apskaičiavo, kad smurtas dėl lyties prieš moteris ES atsieina apie 226 mlrd. EUR per metus 7 .

1.2Konvencijos tikslas ir turinys

Kaip nustatyta Konvencijos I skyriuje, ja sukuriama išsami teisinė sistema, kuria siekiama apsaugoti moteris ir mergaites nuo visų formų smurto, įskaitant smurtą šeimoje, užtikrinti smurto prieš jas prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą ir panaikinti šį smurtą. Konvencija apima įvairias priemones – nuo duomenų rinkimo ir informuotumo didinimo iki teisinių priemonių, kuriomis kriminalizuojamas įvairių formų smurtas prieš moteris. Konvencija apima aukų apsaugos ir paramos paslaugų teikimo priemones, joje atsižvelgiama į smurto dėl lyties aspektą prieglobsčio ir migracijos srityse, taip pat tarpvalstybinius aspektus. Konvencija nustatomas specialus stebėsenos mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad Šalys veiksmingai įgyvendintų jos nuostatas.

Konvencijoje apibrėžtos svarbiausios visame tekste vartojamos sąvokos. Konvencijoje moterų sąvokos apibrėžtis apima jaunesnes nei 18 m. mergaites. Šalys privalo pasmerkti visų formų diskriminaciją, užtikrindamos, kad jų teisės sistemose būtų taikomas moterų ir vyrų lygybės principas, ir būtų aiškiai nustatoma, kad gali būti imamasi atitinkamų pozityvių veiksmų. Konvencija yra žmogaus teisių apsaugos dokumentas, taigi visos Šalys įpareigojamos užtikrinti, kad valstybiniai subjektai nevykdytų jokių smurto veiksmų, ir vykdyti išsamius patikrinimus, kad būtų užtikrinama nevalstybinių subjektų smurto veiksmų prevencija ir kad tokie veiksmai būtų tiriami, už juos būtų baudžiama ir žala būtų atitaisoma. Aiškiai nurodyta, kad Konvencija taikoma tiek taikos, tiek ginkluoto konflikto metu. Nors Konvencijoje nustatyti teisiškai privalomi įpareigojimai, tik kiek tai susiję su moterimis, raginama ją taikyti visoms smurto šeimoje aukoms, t. y. ir vyrams bei berniukams.

II skyriuje pastaruoju metu Europos Tarybos priemonėse įtvirtintas vadinamasis trijų „P“ metodas (prevencijos, apsaugos ir baudžiamojo persekiojimo – angl. „Prevention“, „Protection“ ir „Prosecution“) papildomas įpareigojimu nustatyti integruotą politiką 8 ir problemą spręsti visapusiškai: pripažįstama, kad teisinių priemonių, grindžiamų vien trijų „P“ metodu, nepakaks, kad smurtas prieš moteris būtų panaikintas. Taigi įpareigojama visomis priemonėmis daugiausia dėmesio skirti aukų teisėms ir užtikrinti veiksmingą visų susijusių subjektų – t. y. institucijų, agentūrų ir organizacijų – tarpusavio bendradarbiavimą visais lygmenimis: nacionaliniu, regioniniu ir vietos. Nevyriausybinės organizacijos ir pilietinė visuomenė turi būti pripažįstamos svarbiais subjektais ir Šalys turi skatinti ir remti jų veiklą. Šalys privalo skirti tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių kovos su smurto ir jo prevencijos integruotai politikai, priemonėms ir programoms įgyvendinti, be kita ko, privalo tinkamai finansuoti nevyriausybinius subjektus. Be to, Konvencijoje pripažįstama, kad, siekiant užtikrinti veiksmingą politikos formavimą ir pagal priežiūros mechanizmą vykdomų priemonių stebėseną, itin svarbu sistemingai ir tinkamai rinkti patikimus ir palyginamus duomenis.

Viena pagrindinių nuostatų susijusi su koordinavimo institucijos paskyrimu ir prireikus vienos ar kelių oficialių institucijų, atsakingų už politikos ir priemonių koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą (įskaitant duomenų rinkimo, analizės ir sklaidos koordinavimą), paskyrimu ir įkūrimu.

III skyriuje aprašyti Šalių įsipareigojimai prevencijos srityje. Atsižvelgiant į Konvencijos esmę, Šalys privalo taikyti daugialypį metodą, kuris apimtų informuotumo didinimą, lyčių lygybės ir smurto problemos įtraukimą į formalųjį švietimą visais lygmenimis pasitelkiant tinkamą mokymo medžiagą ir mokymo programas, taip pat nesmurtinių priemonių ir lyčių lygybės klausimų įtraukimą į neformaliojo švietimo, sporto, kultūros, laisvalaikio ir žiniasklaidos sritis. Šalys privalo užtikrinti, kad su aukomis ir nusikaltimų vykdytojais dirbantys specialistai būtų tinkamai rengiami. Taip pat reikia diegti nusikaltimų vykdytojų paramos ir gydymo programų užtikrinimo priemones. Žiniasklaidos ir informacijos technologijų sektoriai turi būti skatinami prisidėti prie medžiagos ir savanoriškų standartų rengimo.

IV skyriuje nustatyti bendrieji principai, susiję su informavimo pobūdžiu, paramos paslaugomis ir smurto aukų bei liudytojų apsauga. Skyriuje išvardytos sritys, kuriose Šalys turi numatyti tam tikras priemones. Šios priemonės apima galimybes naudotis bendrosios paramos paslaugomis, kaip antai teisinio ir psichologinio pobūdžio konsultacijomis, taip pat specialistų paslaugomis, įskaitant prieglaudas, nemokamas ir nuolat prieinamas pagalbos telefonu linijas, specialią medicinos ir teismo medicinos paramą seksualinio smurto aukoms. Be to, turi būti atsižvelgiama į vaikų liudytojų poreikius. Be to, reikia nustatyti priemones, kuriomis smurto veiksmų liudytojai ar asmenys, turintys pagrįstų priežasčių manyti, kad toks veiksmas galėjo ar gali būti įvykdytas, būtų skatinami pranešti apie smurtą. Taip pat reikia nustatyti taisykles, reglamentuojančias, kokiomis sąlygomis specialistai, pranešdami apie įvykdytus arba galimus smurto veiksmus, nepažeidžia bendros pareigos saugoti konfidencialumą.

V skyriuje dėl materialinės teisės nustatyta, kokių formų smurtas reikalauja baudžiamosios teisės priemonių, taip pat nurodyta, kad tam tikrus nusikaltimus Šalys privalo įtraukti į savo baudžiamąją teisę. Tai psichologinis smurtas grasinant ar taikant prievartą, persekiojimas 9 , fizinis smurtas, seksualinis smurtas ir išžaginimas, priverstinė santuoka, moterų lyties organų žalojimas, priverstinis abortas ir (arba) sterilizacija bei seksualinis priekabiavimas. Šalys turi imtis priemonių, kad nė vieno iš šių nusikaltimų nebūtų galima pateisinti garbe. Konvencijos Šalys įpareigojamos kriminalizuoti pagalbą, kurstymą ir mėginimą įvykdyti nusikaltimus, taip pat liepimą tretiesiems asmenims vykdyti šiuos nusikaltimus, ir numatyti tinkamas atgrasomojo pobūdžio sankcijas. Siekiant nustatyti sankciją gali būti atsižvelgiama į kitos Šalies jau priimtą galutinį nuosprendį. Pagal Konvenciją nacionalinės teisės sistemose turi būti nustatytos tam tikros atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, Konvencijoje taip pat reikalaujama, kad Šalys užtikrintų pakankamas civilines teisių gynimo priemones ir teisę reikalauti kompensacijos iš nusikaltimų vykdytojų, taip pat suteiktų papildomą valstybės kompensaciją 10 nurodytų nusikaltimų aukoms. Į smurto atvejus turi būti atsižvelgiama teismo procese dėl globos, lankymo teisių ir vaikų saugumo. Procedūriniu požiūriu Konvencijos Šalys įpareigojamos nustatyti jurisdikciją dėl jų teritorijoje vieno iš jų piliečių arba asmenų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje, įvykdytų veiksmų arba stengtis nustatyti jurisdikciją dėl nusikaltimų, įvykdytų prieš vieną iš jų piliečių arba asmenų, kurių įprastinė gyvenamoji vieta yra jų teritorijoje 11 . Galiausiai Šalims draudžiama nustatyti privalomas alternatyvaus ginčų sprendimo procedūras.

VI skyriuje aptariama proceso teisė ir apsaugos priemonės vykdant tyrimus ir teismo procesus. Šalys turi užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos sparčiai suteiktų apsaugą aukoms, įskaitant įrodymų rinkimą, ir įvertintų mirties pavojų bei padėties rimtumą. Ypatingą dėmesį reikia skirti nusikaltimų vykdytojų galimybėms įsigyti šaunamųjų ginklų. Teisės sistemose turi būti numatyta galimybė nustatyti skubią priemonę, apribojančią teismo nutartį, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ar panašią apsaugos priemonę, aukai neužkraunant nereikalingos finansinės ar administracinės naštos. Paprastai sunkiausi nusikaltimai privalo nepriklausyti vien nuo aukos pareiškimo ar skundo 12 . Šiame Konvencijos skyriuje pateiktas nebaigtinis sąrašas priemonių, kurių tikslas – apsaugoti aukų teises ir interesus, įskaitant jų kaip liudytojų poreikius visuose tyrimų ir teismo procesų etapuose. Pavyzdžiui, Šalys turi imtis apsaugos nuo bauginimo ir pakartotinės viktimizacijos priemonių, taip pat užtikrinti, kad tais atvejais, kai nusikaltimo vykdytojas pabėgo arba buvo paleistas, aukos būtų iš anksto apie tai informuojamos, ir kad būtų vengiama aukos ir nusikaltimo vykdytojo kontakto, kiek tai įmanoma. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nukentėjusių vaikų ir vaikų liudytojų specialiesiems poreikiams. Šalys turi numatyti teisę į teisinę pagalbą. Be to, senaties terminas turi būti aiškinamas taip, kad sunkiausių nusikaltimų atveju būtų galima veiksmingai inicijuoti procesą po to, kai auka sulaukė pilnametystės 13 .

VII skyriuje atsižvelgiama į tai, kad moterys migrantės ir prieglobsčio prašytojos yra ypač pažeidžiamos dėl smurto dėl lyties, ir šiame kontekste pateikiamas lyčių aspektu grindžiamas smurto supratimas. Šiame skyriuje nukentėjusioms moterims migrantėms numatoma galimybė gauti atskirą leidimą gyventi 14 . Smurtas dėl lyties turi būti laikomas tam tikra persekiojimo forma ir pabėgėlio statuso klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į lyčių aspektu grindžiamą supratimą. Be to, Šalys turi nustatyti lyčių aspektu grindžiamą prieglobsčio suteikimo tvarką. Šiame skyriuje taip pat kalbama apie nuo smurto nukentėjusių moterų negrąžinimo principo laikymąsi.

VIII skyriuje kalbama apie Šalių tarpusavio bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu įgyvendinant Konvenciją ir naudojimąsi atitinkamomis regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis. Šalys turi užtikrinti, kad ieškinius dėl nusikaltimų, padarytų kitos šalies teritorijoje, būtų galima pareikšti aukos nuolatinės gyvenamosios vietos šalyje. Tais atvejais, kai asmeniui gresia smurtas, Šalys turėtų viena kitą apie tai informuoti, kad būtų galima imtis apsaugos priemonių. Šiame skyriuje nustatytas įsipareigojimas tvarkyti asmens duomenis laikantis Europos Tarybos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (Nr. 108).

IX skyriuje nustatytas Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos mechanizmas. Iš nepriklausomų ir aukštos kvalifikacijos ekspertų, kurie yra Šalių piliečiai, turi būti sudaryta nepriklausoma ekspertų grupė (GREVIO) 15 (nuo 10 iki daugiausia 15 16 narių) 17 . Rinkimų procedūrą nustatė Ministrų Komitetas 18 . GREVIO narius renka Šalių komitetas.

Šalys teikia ataskaitas GREVIO, o šis taip pat gali atlikti konkretesnius tyrimus bei šalių vizitus. GREVIO ataskaitų projektus teikia Šalims, kad šios pateiktų pastabų. Galutinės ataskaitos ir išvados išsiunčiamos susijusiai Šaliai ir Šalių komitetui. Šis gali nuspręsti priimti atitinkamai Šaliai skirtas rekomendacijas. GREVIO taip pat gali priimti bendras rekomendacijas. Nacionaliniai parlamentai kviečiami prisidėti prie stebėsenos veiklos. GREVIO vykdo veiklą pagal savo Darbo tvarkos taisykles 19 .

Šalių komitetas sudarytas iš Konvencijos Šalių atstovų. Jis renka GREVIO narius. Jis posėdžiauja, kai to pareikalauja trečdalis Šalių, Šalių komiteto pirmininkas arba Europos Tarybos generalinis sekretorius.

X skyriuje išaiškinama, kad Konvencija neturi poveikio Šalių įsipareigojimams pagal kitas tarptautines priemones, ir kad Šalys turi teisę laisvai sudaryti kitus tarptautinius susitarimus dėl Konvencijoje reglamentuojamų klausimų ir taip papildyti ar sustiprinti jos nuostatas.

XI skyriuje nustatyta Konvencijos keitimo tvarka. Dėl šių pakeitimų konsultuojamasi su Šalimis, kurios nėra Europos Tarybos narės.

XII skyriuje pateikiamos baigiamosios nuostatos. Be kita ko, išaiškinta, kad Konvencijos nuostatos nepažeidžia palankesnių šalies ar privalomos tarptautinės teisės nuostatų, taip pat pateiktas straipsnis dėl ginčų sprendimo ir nuostatos, susijusios su Konvencijos pasirašymu, ratifikavimu, įsigaliojimu ir Šalių, kurios nėra Europos Tarybos narės, prisijungimu. Aiškiai nurodyta, kad Konvenciją gali pasirašyti Europos Sąjunga (75 straipsnio 1 dalis), ir kad ji ratifikuojama, priimama ir patvirtinama, o būtini dokumentai turi būti pateikiami Europos Tarybos generaliniam sekretoriui. Bet kuri ES valstybė, pasirašydama ar ratifikuodama Konvenciją, gali nurodyti teritorinį taikymą. Galimos išlygos dėl tam tikrų nuostatų. Šios išlygos galioja penkerius metus ir gali būti atnaujintos tam pačiam laikotarpiui.

Konvencija papildyta priedėliu, kuriame išdėstytos GREVIO narių (ir kitų delegacijų narių) privilegijos ir imunitetai per šalių vizitus, per kuriuos jie vykdo savo uždavinius.

1.3 Politikos tikslas, kurio ES siekia sudarydama Konvenciją

Konvencijoje išdėstytas požiūris visapusiškai atitinka Sąjungos daugialypį požiūrį į smurto dėl lyties reiškinį ir ES vidaus ir išorės politikos srityse galiojančių priemonių esmę. Šios Konvencijos sudarymas būtų aiški politinė žinia, kad ES įsipareigojusi kovoti su smurtu prieš moteris, derinti savo vidaus ir išorės veiksmus, užtikrinti papildomumą nacionaliniu ir ES lygmenimis ir padidinti savo patikimumą ir pagerinti atskaitomybę tarptautiniams partneriams. Tai taip pat padėtų sustiprinti ES kovos su smurtu prieš moteris veiksmus – būtų užtikrintas darnesnis požiūris vidaus lygmeniu ir veiksmingesnis vaidmuo tarptautiniuose forumuose.

2.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

2.1 ES kompetencija sudaryti Konvenciją

Valstybės narės išsaugo kompetenciją, kiek tai susiję su didele dalimi Konvencijos, visų pirma daugeliu materialinės baudžiamosios teisės nuostatų ir kitų V skyriuje nustatytų nuostatų, jeigu jos yra pagalbinio pobūdžio, tačiau nemaža Konvencijos nuostatų dalis priklauso ES kompetencijai, todėl Konvenciją turėtų ratifikuoti ir ES, ir valstybės narės.

Visų pirma pagal SESV 157 straipsnį Sąjungos kompetencijai priklauso I skyriuje aptariama kova su diskriminacija ir lyčių lygybė, taip pat Konvencijos 40 straipsnyje aptariamas seksualinis priekabiavimas užimtumo ir profesinės veiklos, galimybių naudotis prekėmis bei paslaugomis ir tiekti prekes ar teikti paslaugas srityse. Be to, pagal SESV 82 ir 84 straipsnius ES kompetencijai priklauso ir antrinės teisės aktuose yra nustatytos IV ir VI skyriuose aptariamos priemonės, susijusios su aukų apsauga ir parama joms, tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu, proceso teise ir apsauga. Kalbant apie moterų ir vaikų seksualinį išnaudojimą, teisinis veiksmų pagrindas yra SESV 83 straipsnio 1 dalis. Pagal SESV 79 ir 78 straipsnius ES kompetencijai priklauso tam tikri Konvencijos VII skyriuje aptariamų prieglobsčio ir migracijos sričių klausimai. Judžių ES piliečių ir jų sutuoktinių iš trečiųjų šalių leidimas gyventi, taip pat trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, ir jų sutuoktinių leidimas gyventi, pagal SESV 18, 21, 46, 50, 78 ir 79 straipsnius priklauso ES kompetencijai. Konsulinės apsaugos aspektai (žr. Konvencijos 18 straipsnio 5 dalį) ES kompetencijai priklauso pagal SESV 23 straipsnį. Galiausiai, pagal SESV 81 ir 82 straipsnius Sąjungos kompetencijai priklauso tarpvalstybinės civilinės ir baudžiamosios bylos, susijusios su priemonėmis, įtrauktomis į VIII skyrių dėl tarptautinio bendradarbiavimo 20 . Šiame skyriuje taip pat nustatyti įsipareigojimai, susiję su duomenų apsauga, o pagal SESV 16 straipsnį šis klausimas priklauso Sąjungos kompetencijai.

Sąjunga yra priėmusi daug teisės aktų daugelyje šių sričių: dėl seksualinio priekabiavimo užimtumo ir profesinės veiklos srityje, dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo 21 ; dėl nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos baudžiamojo proceso, įskaitant tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, kontekste 22 ; dėl prieglobsčio ir migracijos, taip pat trečiųjų šalių piliečių leidimo gyventi 23 ; dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose 24 ; dėl materialinės baudžiamosios teisės nuostatų dėl vaikų apsaugos (kiek tai susiję su mergaitėmis, šios nuostatos įtrauktos į Konvencijos taikymo sritį) 25 ; dėl su nepilnamečių apsauga susijusių nuostatų dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dėl diskriminacijos komerciniuose pranešimuose ir neapykantos (be kita ko, dėl lyties) kurstymo draudimo 26 , taip pat duomenų apsaugos 27 . Priimta ir Sąjungos teisės aktų dėl valstybių narių bendradarbiavimo ES piliečių konsulinės apsaugos klausimu aspektų 28 .

Be to, ES ir valstybės narės yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos susitariančiosios šalys 29 , tad turi atitinkamų įsipareigojimų. Konvencijos 6, 7, 15 ir 16 straipsniuose reikalaujama, kad Konvencijos Šalys, kiek leidžia jų kompetencija, užtikrintų, kad neįgalios moterys ir vaikai turėtų vienodas teises ir kad neįgalieji būtų saugomi nuo išnaudojimo, smurto ir prievartos.

Tokiu mastu, kokiu Konvencija gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį, Sąjunga turi išimtinę kompetenciją pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį. Taip yra, pavyzdžiui, kai sprendžiami su trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės, įskaitant asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, leidimu gyventi susiję klausimai, kiek tai numatyta Sąjungos teisės aktuose, taip pat klausimai, susiję su tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimu ir nusikaltimų aukų teisėmis. Net jei dauguma minėtų nuostatų yra būtiniausios taisyklės, negalima atmesti galimybės, kad, atsižvelgiant į naujausią teismų praktiką, kai kurioms iš jų taip pat gali būti daromas poveikis arba gali būti pakeista jų taikymo sritis.

2.2 Siūlomo Tarybos sprendimo teisinis pagrindas

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, ES priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie apima priemonės tikslą ir turinį 30 . Jei išnagrinėjus ES priemonę paaiškėja, kad ja siekiama dviejų tikslų arba tikslas turi dvi sudedamąsias dalis, ir jei vieną iš šių tikslų arba vieną iš šių dalių galima išskirti kaip pagrindinį (-ę) ar dominuojantį (-čią), o kitą tik kaip papildomą, priemonė turi būti grindžiama tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba pagrindinė ar dominuojanti sudedamoji dalis. Išimtiniais atvejais, jei nustatoma, kad priemone siekiama kelių tikslų, iš kurių nė vienas nėra papildomas ir netiesioginis, palyginti su kitais, tokia priemonė turi būti grindžiama skirtingais konkrečiais teisiniais pagrindais 31 .

Šiuo atveju pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo reikšmingą teisinį pagrindą sudaro: 16 straipsnis (duomenų apsauga), 19 straipsnio 1 dalis (diskriminacija dėl lyties), 23 straipsnis (kitos valstybės narės piliečių konsulinė apsauga), 18, 21, 46, 50 straipsniai (laisvas piliečių judėjimas, laisvas darbuotojų judėjimas ir įsisteigimo laisvė), 78 straipsnis (prieglobstis ir papildoma bei laikinoji apsauga), 79 straipsnis (imigracija), 81 straipsnis (teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose), 82 straipsnis (teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose), 83 straipsnis (ES masto nusikalstamos veikos apibrėžtis ir sankcijos už ypač sunkius nusikaltimus, turinčius tarpvalstybinį pobūdį), 84 straipsnis (nederinamosios priemonės nusikaltimų prevencijos srityje) ir 157 straipsnis (vyrų ir moterų lygios galimybės ir vienodas požiūris į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinės veiklos srityse).

Iš esmės, nors Konvencija apima keletą komponentų, jos svarbiausias tikslas – užkirsti kelią smurtiniams nusikaltimams prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, ir apsaugoti tokių nusikaltimų aukas. Todėl atrodo tikslinga sprendimą grįsti Sąjungos kompetencija pagal SESV V antraštinę dalį ir visų pirma jos 82 straipsnio 2 dalį ir 84 straipsnį. Konvencijos nuostatos kitose srityse, pvz., duomenų apsaugos, papildo priemones, kurioms Konvencijoje skiriama daugiausia dėmesio 32 . Todėl pagrindinis teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi ES galėtų naudotis savo kompetencija visos Konvencijos atžvilgiu, išskyrus aspektus, kurie nepriklausytų jos kompetencijai, yra SESV 82 straipsnio 2 dalis ir 84 straipsnis.

2.3 Išvada

Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja tarpusavyje susijusi Sąjungai suteiktai kompetencija ir Sąjungai nesuteikta kompetencija, Konvencijos Šalimis turi tapti tiek valstybės narės, tiek Sąjunga. Kadangi kompetencijos sritys yra tarpusavyje susijusios, Komisija mano, kad taip pat tikslinga sudaryti Komisijos ir valstybių narių susitarimus dėl pagal Konvenciją nustatytų įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmų (koordinavimo institucija pagal 10 straipsnį, ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo įsipareigojimai ekspertų grupei (Konvencijos 11 straipsnio 3 dalis, 66–70 straipsniai).

2016/0062 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 2 dalį ir 84 straipsnį, kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą 33 ,

kadangi:

(1)pagal [...] Tarybos sprendimą [XXX] 34 , Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Konvencija) pasirašyta [...] su sąlyga, kad ji bus sudaryta vėliau;

(2)Konvencija, kurios Šalimis yra ... šalys, įskaitant ... valstybes nares, yra pirma tarptautinė priemonė, kurios tikslas – panaikinti smurtą prieš moteris, įskaitant jaunesnes nei 18 m. mergaites, kuris yra viena pagrindinių išlikusios moterų ir vyrų nelygybės priežasčių, sukuriant išsamią teisinių ir politinių priemonių sistemą, kuria siekiama užtikrinti smurto prieš moteris prevenciją, taip pat apsaugoti tokio smurto aukas ir teikti joms pagalbą. Konvencija įsigaliojo 2014 m. balandžio 1 d. Pagal Konvencijos 75 straipsnį Europos Sąjunga gali tapti Konvencijos Šalimi;

(3)Konvencija sukuriama išsami ir daugialypė teisinė moterų apsaugos nuo visų formų smurto sistema. Ja siekiama užtikrinti smurto prieš moteris ir mergaites prevenciją, vykdyti atitinkamą baudžiamąjį persekiojimą ir panaikinti šį smurtą. Konvencija apima įvairias priemones – nuo duomenų rinkimo ir informuotumo didinimo iki teisinių priemonių, kuriomis kriminalizuojamas įvairių formų smurtas prieš moteris. Konvencija apima aukų apsaugos ir paramos paslaugų teikimo priemones, joje taip pat atsižvelgiama į smurto dėl lyties aspektą prieglobsčio ir migracijos srityse. Konvencija nustatomas specialus stebėsenos mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad Šalys veiksmingai įgyvendintų jos nuostatas;

(4)tai, kad Europos Sąjunga sudaro Konvenciją, padės užtikrinti vyrų ir moterų lygybę visose srityse, o tai yra vienas pagrindinių Sąjungos tikslų ir vertybių, užtikrintinų visose jos veiklos srityse pagal Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį. Smurtas prieš moteris yra moterų žmogaus teisių pažeidimas ir kraštutinė diskriminacijos forma, grindžiama lyčių nelygybe ir padedanti jai išlikti ir didėti. Įsipareigodama įgyvendinti Konvenciją Sąjunga patvirtina savo įsipareigojimą kovoti su smurtu prieš moteris savo teritorijoje ir visame pasaulyje ir sustiprina savo dabartinius politinius veiksmus ir esamą plačios apimties teisinę sistemą baudžiamojo proceso teisės srityje, kuri itin svarbi moterims ir mergaitėms;

(5)nors valstybės narės išsaugo kompetenciją dėl įvairių formų smurtinio elgesio su moterimis kriminalizavimo pagal savo nacionalinę materialinę baudžiamąją teisę, kaip reikalaujama Konvencijoje, Sąjungos kompetencijai priklauso dauguma Konvencijos nuostatų ir ji yra priėmusi išsamių taisyklių šiose srityse. Visų pirma Sąjunga yra priėmusi taisyklių dėl nusikaltimų aukų teisių, konkrečiai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES 35 . Konvencijoje taip pat atsižvelgiama į moterų migrančių bei asmenų, prašančių prieglobsčio arba papildomos apsaugos, šiose srityse, kuriose esama išsamių ES teisės aktų, nustatant su lyčių aspektais susijusią perspektyvą;

(6)Sąjunga turi išimtinę kompetenciją tokiu mastu, kokiu Konvencija gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį;

(7)Konvencija turėtų papildyti galiojančias taisykles ir prisidėti prie nuoseklaus Sąjungos teisės aktų aiškinimo. Sudariusi Konvenciją Sąjunga turėtų prisidėti prie pagal Konvenciją vykdomos įgyvendinimo ir stebėsenos veiklos;

(8)tiek Sąjunga, tiek jos valstybės narės yra kompetentingos srityse, kurioms taikoma Konvencija. Todėl Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų tapti Konvencijos Šalimis, kad kartu galėtų vykdyti Konvencijoje nustatytus įsipareigojimus ir nuosekliai naudotis joms suteiktomis teisėmis;

(9)Airijai ir Jungtinei Karalystei Direktyva 2012/29/ES yra privaloma, todėl jos dalyvauja priimant šį sprendimą;

(10)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(11)Konvencija turėtų būti patvirtinta Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinama Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo.

Konvencijos tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, įgaliotą Europos Sąjungos vardu deponuoti Konvencijos 75 straipsnio 2 dalyje numatytą patvirtinimo aktą ir taip išreikšti Europos Sąjungos sutikimą būti saistomai Konvencijos.

3 straipsnis

Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais, nedarydama poveikio atitinkamai valstybių narių kompetencijai, koordinavimo įstaigos vaidmenį pagal Konvencijos 10 straipsnį atlieka ir ataskaitų teikimo įsipareigojimus pagal Konvencijos IX skyrių vykdo Komisija.

4 straipsnis

1.Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais pagal Konvenciją sukurtų institucijų, visų pirma Konvencijos 67 straipsnyje nurodyto Šalių komiteto, posėdžiuose Sąjungai atstovauja Komisija. Visų pirma Komisija Sąjungos vardu renka, siūlo ir dalyvauja skiriant Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės (GREVIO) ekspertus.

2.Kadangi Konvencija taip pat apima klausimus, dėl kurių Europos Sąjungai nesuteikta kompetencija, Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja, visų pirma stebėsenos, ataskaitų teikimo, balsavimo tvarkos ir Konvencijos 10 straipsnyje nurodytos koordinavimo institucijos veikimo klausimais. Jos iš anksto nustato tinkamą minėtų klausimų sprendimo tvarką, taip pat atstovavimo atitinkamoms pozicijoms pagal Konvenciją sukurtų institucijų posėdžiuose tvarką. Ši tvarka išdėstoma elgesio kodekse, dėl kurio, jei įmanoma, turi būti susitarta prieš deponuojant oficialaus patvirtinimo Sąjungos vardu dokumentą.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną 36 .

Priimta Briuselyje

(1) NUORODA Į OL L.

(2) 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu, OL L 23, 2010 1 27, p. 35–36.

(3) Baigiamosios pastabos dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos, CRPD/C/EU/CO/1, 2015 9 4 http://tbinternet.ohchr.org/_layouts/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CRPD%2fC%2fEU%2fCO%2f1&Lang=en

(4) http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/05/26-fac-dev-council-conclusions-gender-development/ ; Tarybos išvados dėl 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų plano, http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2015/10/26-fac-conclusions-gender-development/ ; Tarybos išvados dėl 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/en/pdf ; ES gairės dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų ir mergaičių diskriminacija http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cmsUpload/16173cor.en08.pdf .

(5) Pvz., žr. COM(2010) 491 final, Komisijos komunikatas „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ ( http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1396540108305&uri=CELEX%3A52010DC0491 ); 2010 m. kovo 8 d. Tarybos išvados dėl smurto prieš moteris panaikinimo Europos Sąjungoje, https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/113226.pdf ; Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, SWD(2015) 278 final  http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/documents/151203_strategic_engagement_en.pdf .

(6) http://fra.europa.eu/en/publication/2014/violence-against-women-eu-wide-survey-main-results-report

(7) Dėl smurto dėl lyties patiriami nuostoliai Europos Sąjungoje. Ataskaita, 2014 12 5, http://eige.europa.eu/node/393 .

(8) Žr. Konvencijos aiškinamąją ataskaitą, https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=09000016800d383a .

(9) Už psichologinį smurtą ir persekiojimą Šalys gali numatyti tik nebaudžiamojo pobūdžio sankcijas (žr. 78 straipsnio 3 dalį).

(10) Šalys gali pareikšti išlygą dėl šio įsipareigojimo (žr. 78 straipsnio 2 dalį).

(11) Išlygos gali būti pareiškiamos dėl kelių susijusios nuostatos aspektų (žr. 44 straipsnį).

(12) Vis dėlto Šalys gali pareikšti išlygą dėl nesunkių fizinio smurto nusikaltimų (žr. 78 straipsnio 2 dalį).

(13) Šalims leidžiama pareikšti išlygą dėl šių nusikaltimų: priverstinės santuokos, moterų lyties organų žalojimo, priverstinio aborto ir (arba) sterilizacijos. Seksualiniam smurtui, įskaitant išžaginimą, negali būti taikoma išimtis pagal šią išlygą.

(14) Šalys gali pareikšti išlygą dėl 59 straipsnio dėl leidimo gyventi (žr. 78 straipsnio 2 dalį).

(15) Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupė.

(16) Šie penki papildomi nariai bus paskirti Konvenciją ratifikavus 25-ai Šaliai.

(17) Du nariai negali būti tos pačios Šalies piliečiai.

(18) Rezoliucija CM/Res(2014)43 dėl Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės (GREVIO) narių rinkimo tvarkos, 2014 11 19, https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?Ref=CM/Res%282014 %2943&Language=lanFrench&Ver=original&Site=COE&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864 .

(19) Jos priimtos GREVIO pirmajame posėdyje, 2015 m. rugsėjo 21–23 d., https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=090000168048358b .

(20) Žr., pavyzdžiui, Konvencijos aiškinamosios ataskaitos 329 dalį, kurioje teigiama, kad Konvencijos 62 straipsnio 2 dalis yra pagrįsta 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (OL L 82, 2001 3 22, p. 1).

(21) 2004 m. gruodžio 13 d. Direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, OL L 372, 2004 12 21, p. 37;  2006 m. liepos 5 d. Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo, OL L 204, 2006 7 26, p. 23; 2010 m. liepos 7 d. Direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, OL L 180, 2010 7 15, p. 1. 

(22) Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, OL L 315, 2012 11 14, p. 57. 

(23) Tarp susijusių antrinės teisės aktų – 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, OL L 261, 2004 8 6, p. 19; Direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, OL L 251, 2003 10 3, p. 12. Direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, OL L 348, 2008 12 24, p. 98;  Direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, OL L 168, 2009 6 30, p. 24. Direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, OL L 337, 2011 12 20, p. 9. Direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija), OL L 180, 2013 6 29, p. 96; Direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, OL L 180, 2013 6 29, p. 60; taip pat žr. Direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, OL L 158, 2004 4 30, p. 77, ir Tarybos direktyvą 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, OL L 16, 2004 1 23, p. 44.

(24) Reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose, OL L 181, 2013 6 29, p. 4; Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles, OL L 26, 2003 1 31, p. 41; Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms, OL L 261, 2004 8 6, p. 15; Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą, OL L 337, 2008 12 16, p. 102; Direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio, OL L 338, 2011 12 21, p. 2; Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio, OL L 93, 2009 4 7, p. 23; Tarybos sprendimas 2009/316/TVR dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal Pamatinio sprendimo 2009/315/TVR 11 straipsnį, OL L 93, 2009 4 7, p. 33; Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose, OL L 220, 2008 8 15, p. 32.

(25) Direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, OL L 335, 2011 12 17, p. 1.

(26) Direktyva 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva), OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

(27) Direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281, 1995 11 23, p. 31; Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos, OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

(28) Direktyva (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti, OL L 106, 2015 4 24, p. 1.

(29) 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu, OL L 23, 2010 1 27, p. 35.

(30) C-377/12, Komisija prieš Tarybą, 34 punktas.

(31) Ten pat, 34 punktas.

(32) Tai, kad tam tikras elementas gali būti papildomas, nereiškia, kad Sąjunga dėl jo neturi išimtinės kompetencijos. Sąjungos taisyklių teisinis pagrindas savaime nėra svarbus sprendžiant, ar tarptautinis susitarimas turi įtakos toms taisyklėms: tarptautinio teisės akto teisinį pagrindą lemia pagrindinė sudedamoji jo dalis, o taisyklė, poveikis kuriai yra nagrinėjamas, gali būti tik papildoma sudedamoji šio teisės akto dalis. Išimtine Sąjungos kompetencija pirmiausia siekiama išsaugoti Sąjungos teisės veiksmingumą ir tinkamą jos taisyklėmis nustatytų sistemų veikimą, nepaisant galimų apribojimų, nustatytų Sutarties nuostata, kuria institucijos rėmėsi priimdamos tokias taisykles (Nuomonės 1/03, EU:C:2006:81, 131 punktas).

(33) OL C […], […], p. […].

(34) OL L …

(35) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).

(36) Konvencijos įsigaliojimo Europos Sąjungoje datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 03 04

COM(2016) 109 final

PRIEDAS

EUROPOS TARYBOS KONVENCIJA DĖL SMURTO PRIEŠ MOTERIS IR SMURTO ŠEIMOJE PREVENCIJOS IR KOVOS SU JUO

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu

   Europos Tarybos sutarčių serija - Nr. 210

Europos Tarybos Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo

Stambulas, 2011-05-11

   Preambulė

       Europos Tarybos valstybės narės ir kitos pasirašančios šalys,

       Besiremdamos Žmogaus teisių ir pamatinių laisvių apsaugos konvencija (ETS Nr. 5, 1950) ir jos protokolais, Europos socialine chartija (ETS Nr. 35, 1961, peržiūrėta 1996, ETS Nr. 163), Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis (CETS Nr. 197, 2005) ir Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos prieš seksualinį išnaudojimą ir tvirkinimą (CETS, Nr. 201, 2007);

       Besiremdamos šiomis Europos Tarybos valstybių narių Ministrų komiteto rekomendacijomis: Rekomendacija Rec(2002)5 dėl moterų apsaugos prieš smurtą; Rekomendacija CM/Rec(2007)17 dėl lyčių lygybės standartų ir mechanizmų; Rekomendacija CM/Rec(2010)10 dėl moterų ir vyrų vaidmens vykdant konfliktų prevenciją ir juos sprendžiant bei palaikant santarvę, taip pat kitomis aktualiomis rekomendacijomis;

       Atsižvelgdamos į Europos žmogaus teisių teismo, kuris nubrėžia svarbias gaires smurto prieš moteris srityje, didėjantį precedentinių bylų skaičių;

       Atsižvelgdamos į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (1966), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (1966), Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo („CEDAW“, 1979) ir jos fakultatyvinį protokolą (1999), taip pat CEDAW komiteto Bendrųjų rekomendacijų Nr. 19 dėl smurto prieš moteris, Jungtinių Tautų konvenciją dėl vaiko teisių (1989) ir jos fakultatyvinį protokolą (2000) ir Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų su negalia teisių (2006);

       Atsižvelgdamos į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą (2002);

       Besiremdamos pagrindiniais tarptautinės humanitarinės teisės principais, ypač Ženevos konvencija (IV) dėl civilių apsaugos karo metu (1949) ir jos papildomais I ir II protokolais (1977);

       Smerkdamos visas smurto prieš moteris formas ir smurtą šeimoje;

       Pripažindamos, kad de jure ir de facto lygybės tarp moterų ir vyrų įgyvendinimas yra esminis faktorius siekiant smurto prieš moteris prevencijos;

       Pripažindamos, kad smurtas prieš moteris yra istoriškai susiklosčiusių nelygių santykių tarp vyrų ir moterų išraiška, kuri lėmė vyrų dominavimą ir moterų diskriminavimą bei užkirto kelią pilnavertei moterų pažangai;

       Pripažindamos, kad struktūriškai smurtas prieš moteris yra smurtas dėl lyties, ir kad smurtas prieš moteris yra vienas iš esminių socialinių mechanizmų, dėl kurio moterys ne savo noru atsiduria žemesnėje padėtyje lyginant su vyrais;

       Pripažindamos, išreiškus rimtą susirūpinimą, kad moterys ir mergaitės dažnai patiria įvairių formų smurtą, pavyzdžiui, smurtą šeimoje, seksualinį priekabiavimą, žaginimą, priverstinę santuoką, nusikalstamus veiksmus, įvykdomus prisidengus „garbe“, moters lyties organų žalojimą, kuris yra rimtas moterų ir merginų žmogaus teisių pažeidimas ir esminė kliūtis siekiant lygybės tarp moterų ir vyrų;

       Pripažindamos nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus karinių konfliktų metu, kurie paliečia ir civilius gyventojus, ypač moteris jas dideliu mastu ar sistemingai žaginant ir naudojant seksualinį smurtą, ir pripažindamos padažnėjusius smurto dėl lyties atvejus tiek karinių konfliktų metu, tiek jiems pasibaigus.

       Pripažindamos, kad moterys ir mergaitės labiau rizikuoja patirti smurtą dėl lyties nei vyrai;

       Pripažindamos, kad dėl smurto šeimoje neproporcingai dažniau kenčia moterys, ir kad vyrai taip pat gali tapti smurto šeimoje aukomis;

       Pripažindamos, kad vaikai yra smurto šeimoje aukos, apimant tuos atvejus, kai vaikai mato smurtą savo šeimoje;

       Siekdamos sukurti Europą, kuri būtų be smurto prieš moteris ir smurto šeimoje,

       Šalys susitarė:

I skyrius – Tikslai, apibrėžimai, lygybė ir nediskriminacija, lyčių įsipareigojimai

       1 straipsnis – Konvencijos tikslai

   1    Šios konvencijos tikslai yra:

       a    saugoti moteris nuo visų smurto formų, vykdyti jų prevenciją, patraukti smurtautojus baudžiamojon atsakomybėn ir panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje;

       b    prisidėti prie visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo ir skatinti realią lygybę tarp moterų ir vyrų, apimant ir daugiau teisių moterims suteikimą;

       c    sukurti išsamias gaires, strategijas ir priemones, skirtas apsaugoti ir padėti visoms smurto prieš moteris ir smurto šeimoje aukoms;

       d    skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje;

       e    suteikti paramą ir pagalbą organizacijoms ir teisėtvarkos institucijoms, kad jos galėtų aktyviai bendradarbiauti siekiant įgyvendinti integruotus principus norint panaikinti smurtą prieš moteris ir smurtą šeimoje.

   2    Tam, kad galima būtų užtikrinti, jog Šalys efektyviai įgyvendins Konvencijos nuostatus, šia Konvencija sukuriamas specialus stebėsenos mechanizmas.

       2 straipsnis – Konvencijos taikymo sritis

   1    Ši konvencija taikoma visoms smurto prieš moteris, apimant smurtą šeimoje, formoms, dėl kurių neproporcingai dažniau nukenčia moterys.

   2    Šalys yra skatinamos taikyti šią Konvenciją visoms smurto šeimoje aukoms. Šalys, taikydamos šios Konvencijos nuostatus, turi kreipti ypatingą dėmesį moterims, kurios tapo smurto dėl lyties aukomis.

   3    Ši Konvencija taikoma tiek taikos, tiek karinio konflikto metu.

       3 straipsnis – Apibrėžimai

       Šioje Konvencijoje:

       a    „smurtas prieš moteris“ yra suvokiamas kaip žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacijos prieš moteris forma ir reiškia visus smurto dėl lyties veiksmus, kurie lemia, arba galimai lemia fizinę, seksualinę, psichologinę ir ekonominę žalą ir nukentėjimą moterims. Šie veiksmai apima ir grasinimus, prievartą ar savavališką laisvės atėmimą tiek viešai, tiek privačioje erdvėje;

       b    „smurtas šeimoje“ reiškia visus fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio smurto veiksmus, kurių imamasi šeimoje ar namų ūkyje arba tarp buvusių ar esamų sutuoktinių ar partnerių, nepriklausomai nuo to, ar smurtautojas dalinasi ar dalinosi tuo pačiu būstu kaip ir auka;

       c    „lytis“ reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kurios tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams;

       d    „smurtas prieš moteris dėl lyties“ reiškia smurtą, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris arba kurį neproporcingai dažnai patiria moterys;

       e    „auka“ reiškia bet kurį fizinį asmenį, kuris patiria veiksmus, apibrėžtus punktuose a ir b;

       f    „moterys“ apima ir mergaites, kurioms yra mažiau nei 18 metų.

       4 straipsnis – Pamatinės teisės, lygybė ir nediskriminacija

   1    Šalys įsipareigoja imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių puoselėti ir saugoti visų, ypač moterų, teisę gyventi be smurto tiek viešame, tiek privačiame gyvenime.

   2    Šalys smerkia visas diskriminacijos prieš moteris formas ir neatidėliotinai privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių šios diskriminacijos prevencijai, konkrečiai:

-savo nacionalinėse konstitucijose ar kituose atitinkamuose teisės aktuose įgyvendindamos lygybės tarp moterų ir vyrų principą ir užtikrindamos praktinį šio principo įgyvendinimą;

-uždrausdamos diskriminaciją prieš moteris, jei reikia, taikant ir sankcijas;

-panaikindamos įstatymus ir nusistovėjusią tvarką, jei tai diskriminuoja moteris.

   3    Šios Konvencijos nuostatus, ypač susijusius su priemonių, skirtų ginti aukų teises, taikymu, Šalys įsipareigoja vykdyti be diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitų įsitikinimų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, seksualinės orientacijos, lyties tapatumo, amžiaus, sveikatos būklės, neįgalumo, šeiminės padėties, migrantų arba pabėgėlių statuso ar kito statuso.

   4    Ypatingos priemonės, kurių reikia imtis norint apsaugoti moteris nuo smurto dėl lyties ir vykdyti jo prevenciją, nėra laikomos diskriminacija pagal šios Konvencijos sąlygas.

       5 straipsnis – Valstybių įsipareigojimai ir patikra

   1    Šalys privalo nedalyvauti jokiuose smurto prieš moteris veiksmuose ir užtikrinti, kad valstybių valdžia, pareigūnai, agentūros, institucijos ir kiti asmenys, veikiantys valstybės vardu, laikysis šio įsipareigojimo.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių vykdyti patikrai, kad būtų galima vykdyti prevenciją, tirti, bausti ir atitaisyti žalą nukentėjusiems nuo smurto veiksmų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, kurių ėmėsi ne valstybės vardu veikiantys asmenys.

       6 straipsnis – Lyčių lygybės politika

       Šalys pasižada įtraukti lyčių aspektą įgyvendinant šios Konvencijos nuostatus ir vertinant jų poveikį ir skatinti bei efektyviai įgyvendinti lygybės tarp moterų ir vyrų politiką bei daugiau teisių moterims suteikimą.

II straipsnis – Integruota politika ir duomenų rinkimas

       7 straipsnis – Visapusiška ir koordinuota politika

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių vykdyti ir taikyti visoje šalyje efektyvią, visapusišką ir koordinuotą politiką, kuri apimtų visas aktualias priemones, skirtas prevencijai ir kovai su visomis smurto formomis, numatytomis šios Konvencijos taikymo srityje, ir kuri holistiškai kovotų su smurtu prieš moteris.

   2    Šalys privalo užtikrinti, kad politika, išdėstyta 1 punkte, numatys, jog visų priemonių tikslas bus aukos teisės, ir ji bus įgyvendinama efektyviai bendradarbiaujant visoms susijusioms agentūroms, institucijoms ir organizacijoms.

   3    Pagal šį straipsnį taikomos priemonės privalo apimti, jei reikia, visas susijusias šalis, pavyzdžiui, vyriausybines agentūras, nacionalinius, regioninius ir vietos parlamentus ir valdžias, nacionalines žmogaus teises ginančias institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas.

       8 straipsnis – Finansiniai ištekliai

       Šalys privalo skirti atitinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų galima adekvačiai taikyti integruotą politiką, priemones ir programas, skirtas prevencijai ir kovai su visomis smurto formomis, numatytomis šios Konvencijos taikymo srityje, apimant ir tas, kurios vykdomos nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės.

       9 straipsnis – Nevyriausybinės organizacijos ir pilietinė visuomenė

       Šalys privalo pripažinti, skatinti ir įvairiu lygmeniu remti su smurtu kovojančių nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės darbą ir palaikyti efektyvų bendradarbiavimą su jomis.

       10 straipsnis – Koordinuojanti institucija

   1    Šalys privalo paskirti ar įkurti vieną ar daugiau oficialių institucijų, atsakingų už politikos ir priemonių, skirtų prevencijai ir kovai su visomis smurto formomis, numatytomis šioje Konvencijoje, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą.

   2    Šalys privalo užtikrinti, kad pagal šį straipsnį paskirtos ar įkurtos institucijos gaus bendrojo pobūdžio informaciją apie priemones, taikytinas pagal VIII skyrių.

   3    Šalys privalo užtikrinti, kad pagal šį straipsnį paskirtos ar įkurtos institucijos turės galimybę tiesiogiai bendrauti ir puoselėti santykius su analogiškomis kitų Šalių institucijomis.

       11 straipsnis – Duomenų rinkimas ir moksliniai tyrimai

   1    Siekiant įgyvendinti šią Konvenciją, Šalys privalo įsipareigoti:

       a    reguliariai rinkti aktualius į kategorijas suskirstytus statistinius duomenis apie visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, atvejus;

       b    palaikyti visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, mokslinius tyrimus tam, kad būtų galima išnagrinėti esmines šio reiškinio priežastis ir poveikį, dažnumą ir apkaltinamųjų nuosprendžių dažnumą, taip pat priemonių, skirtų taikyti šią Konvenciją, efektyvumą.

   2    Šalys privalo stengtis reguliariai vykdyti gyventojų apklausas tam, kad būtų galima įvertinti visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, dažnumą ir tendencijas.

   3    Šalys privalo užtikrinti, kad pagal šį straipsnį surinkta informacija bus prieinama visuomenei.

III skyrius – Prevencija

       12 straipsnis – Bendrieji įsipareigojimai

   1    Šalys privalo imtis reikiamų priemonių skatinti socialinių ir kultūrinių moterų bei vyrų elgesio modelių pokyčius siekiant panaikinti išankstinę nuomonę, papročius, tradicijas ir visus kitus veiksmus, kurie paremti idėja, kad moteris yra nepilnavertė, arba stereotipiniais moterų ir vyrų vaidmenimis.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, skirtų visų smurto formų, kurias numato šios Konvencijos taikymo sritis, prevencijai tiek per fizinius ar juridinius asmenis.

   3    Visos priemonės, kurių bus imamasi pagal šį skyrių, privalo atsižvelgti į konkrečius pažeidžiamų dėl susiklosčiusių aplinkybių asmenų poreikius ir ypač į visų aukų žmogaus teises.

   4    Šalys privalo imtis reikiamų priemonių skatinti visus visuomenės narius, ypač vyrus ir berniukus, prisidėti prie visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, prevencijos.

   5    Šalys privalo užtikrinti, kad kultūra, papročiai, religija, tradicijos ar vadinamoji „garbė“ nebus laikomi bet kokių smurtinių veiksmų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, pateisinimu.

       Šalys imsis reikiamų priemonių skatinti programas ir veiklas, skirtas suteikti moterims daugiau teisių.

       13 straipsnis – Visuomenės informavimas

   1    Šalys privalo skatinti ir reguliariai visais lygmenimis įgyvendinti visuomenės informavimo kampanijas ar programas, kurios apimtų ir bendradarbiavimą su nacionalinėmis žmogaus teisių ir lygybės institucijomis, pilietine visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis, ypač, jei tai aktualu, moterų organizacijomis, tam, kad būtų galima informuoti visuomenę apie skirtingas visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, išraiškas, jų pasekmes vaikams ir poreikį vykdyti tokio smurto prevenciją.

   2    Šalys privalo užtikrinti, kad informacija apie galimas priemones, skirtas smurto veiksmų, numatytų šioje Konvencijoje, prevencijai bus plačiai skleidžiama visuomenei.

       14 straipsnis – Ugdymas

   1    Šalys privalo imtis, jei reikia, atitinkamų žingsnių, kad į formalųjį visų ugdymo lygmenų mokymosi turinį būtų įtraukta pagal besimokančiųjų gebėjimus pritaikyta mokymo medžiaga apie lygybę tarp moterų ir vyrų, lyčių vaidmenis be stereotipų, tarpusavio pagarbą, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus tarpasmeniniuose santykiuose, smurtą prieš moteris dėl lyties ir teisę į asmeninių principų laikymąsi.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų žingsnių, kad būtų skatinami 1 pastraipoje numatyti principai neformaliojo ugdymo įstaigose, taip pat sporto, kultūros ir laisvalaikio įstaigose bei žiniasklaidoje.

       15 straipsnis – Specialistų mokymas

   1    Šalys privalo suteikti arba stiprinti mokymą specialistams, kurie dirba su nuo visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, nukentėjusiomis aukomis arba asmenimis, vykdžiusiais tokius smurto atvejus. Mokymas būtų skirtas kalbėti apie tokio smurto prevenciją ir kovą su juo, lygybę tarp moterų ir vyrų, aukų poreikius ir teises bei antrinės viktimizacijos prevenciją.

   2    Šalys įsipareigoja skatinti, kad 1 pastraipoje numatytas mokymas apimtų ir mokymą apie koordinuotą įvairių institucijų bendradarbiavimą tam, kad būtų galima efektyviai nukreipti smurto, numatyto šios Konvencijos taikymo srityje, aukas į atitinkamas institucijas.

       16 straipsnis – Prevencinė intervencija ir priežiūros programos

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų sukurtos ar palaikomos programos, skirtos mokyti smurtautojus šeimoje nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose tam, kad būtų galima išvengti tolesnio smurto atvejų ir pakeisti polinkį smurtauti.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų sukurtos ar palaikomos priežiūros programos, skirtos smurtautojų, ypač seksualinių smurtautojų, recidyvo prevencijai.

   3    Imdamosi priemonių, numatytų 1 ir 2 pastraipose, Šalys privalo užtikrinti, kad labiausiai bus rūpinamasi aukų saugumu, jų parama ir teisėmis, ir kad šios programos, jei reikia, bus kuriamos ir įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su pagalbos aukoms specialistais.

       17 straipsnis – Privataus sektoriaus ir žiniasklaidos dalyvavimas

   1    Šalys privalo skatinti privatų sektorių, informacinių ir komunikacinių technologijų sektorių bei žiniasklaidą, atsižvelgiant į žodžio laisvę ir jų savarankiškumą, dalyvauti kuriant ir įgyvendinat politiką, nustatant gaires bei savaime reglamentuojančias normas, skirtas smurto prieš moteris prevencijai ir jų orumo skatinimui.

   2    Bendradarbiaudamos su privačiu sektoriumi, Šalys privalo ugdyti ir skatinti vaikų, tėvų ir ugdymo darbuotojų įgūdžius valdyti informacinę ir komunikacinę aplinką, kuri pateikia seksualinio arba smurtinio pobūdžio turinį, kuris yra galimai žalingas.

IV skyrius – Apsauga ir parama

       18 straipsnis – Bendrieji įsipareigojimai

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių apsaugoti aukoms nuo bet kokių tolesnio smurto veiksmų.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, atitinkančių vietos įstatymus, kad būtų galima užtikrinti atitinkamus mechanizmus, numatančius efektyvų bendradarbiavimą tarp visų susijusių valstybinių agentūrų, apimant ir teismus, prokuratūras, teisėtvarkos institucijas, vietinę bei regioninę valdžias, bei nevyriausybinių organizacijų ir kitų susijusių organizacijų bei įstaigų. Šis bendradarbiavimas būtų skirtas skatinti liudytojų bei aukų, nukentėjusių nuo visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, apsaugą ir paramą, apimant ir nukreipimą į bendrosios ir specialiosios pagalbos institucijas, detaliau aprašomas šios Konvencijos 20 ir 22 straipsniuose.

   3    Šalys privalo užtikrinti, kad pagal šį skyrių numatomos priemonės turės:

       -    būti pagrįstos supratimu apie smurtą prieš moteris bei smurtą šeimoje ir akcentuoti žmogaus teises ir aukos saugumą;

       - būti pagrįstos integruotu požiūriu, apimančiu aukų santykius, smurtautojus, vaikus ir platesnį socialinį kontekstą;

       - siekti antrinės viktimizacijos prevencijos;

       - siekti suteikti moterims, kaip smurto aukoms, daugiau teisių ir ekonominio savarankiškumo;

-apimti, jei reikia, įvairias apsaugos ir paramos paslaugas tose pačiose patalpose;

-patenkinti specialius pažeidžiamų asmenų, apimant ir vaikus, poreikius ir būti jiems prieinamoms.

   4    Paslaugų teikimas privalo nepriklausyti nuo to, ar auka nori pateikti kaltinimus ar liudyti prieš bet kurį smurtautoją.

   5    Šalys privalo imtis atitinkamų priemonių suteikti piliečiams ir kitoms aukoms konsulinę ir kitą apsaugą ir juos remti, jei jie turi teisę į tokią apsaugą pagal tarptautinę teisę.

       19 straipsnis – Informacija

       Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų galima užtikrinti, jog aukos gaus atitinkamą ir laiku pateiktą informaciją apie galimą paramą ir teisines priemones jiems suprantama kalba.

       20 straipsnis – Bendrosios pagalbos paslaugos

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog aukoms bus prieinamos paslaugos, palengvinančios jų sveikimą nuo patirto smurto. Šios priemonės turėtų apimti, jei reikia, tokias paslaugas kaip teisinės ir psichologinės konsultacijos, finansinė parama, būstas, ugdymas, mokymas ir pagalba ieškant darbo vietos.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog aukoms bus prieinamos sveikatos apsaugos bei socialinės paslaugos, jog šioms paslaugoms bus skiriama pakankamai išteklių, o specialistai bus mokyti pagelbėti aukoms ir nukreipti jas į kitas atitinkamas institucijas.

       21 straipsnis – Pagalba pateikiant individualius/kolektyvinius skundus

       Šalys privalo užtikrinti, kad aukos gaus informacijos apie atitinkamus regioninius ir tarptautinius individualių/kolektyvinių skundų mechanizmus ir jie joms bus prieinami. Šalys privalo skatinti, kad aukoms būtų tiksliai ir aiškiai suteikiama pagalba kaip pateikti tokius skundus.

       22 straipsnis – Specialiosios pagalbos paslaugos

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad atitinkamai pagal geografinį pasiskirstymą aukoms, nukentėjusioms nuo visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, būtų suteikiamos ar organizuojamos skubios, trumpalaikės ir ilgalaikės specialiosios pagalbos paslaugos.

   2    Šalys privalo suteikti ir organizuoti specialiąsias pagalbos moterims paslaugas visoms moterims, kurios yra nukentėjusios nuo smurto, ir jų vaikams.

       23 straipsnis – Prieglobstis

       Šalys įsipareigoja imtis reikiamų įstatyminių ir kitų priemonių, kad būtų numatytas tinkamas, lengvai prieinamas ir pakankamas prieglobstis, kuris aktyviai padėtų aukoms ir būtų naudojamas kaip jų saugus būstas, ypač moterims ir jų vaikams.

       24 straipsnis – Telefonų pagalbos linijos

       Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad visoje šalyje būtų įkurtos ištisą parą veikiančios nemokamos telefono pagalbos linijos, kurių tikslas būtų teikti skambinantiesiems patarimus dėl visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, konfidencialiai ir atsižvelgiant į skambinančiųjų anonimiškumą.

       25 straipsnis – Pagalba aukoms, nukentėjusioms nuo seksualinio smurto

       Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų įkurta pakankamai daug tinkamų, lengvai prieinamų prievartos ir seksualinio smurto aukų nukreipimo centrų, kurie teiktų medicininės bei teismo ekspertizės, traumų gydymo ir konsultavimo paslaugas.

       26 straipsnis – Apsauga ir parama vaikams liudytojams

1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog teikiant apsaugą ir paramą aukoms bus atsižvelgta į vaikų, liudijusių visas smurto formas, numatytas tos Konvencijos taikymo srityje, teises ir poreikius.

2    Priemonės, kurios bus taikomos pagal šį straipsnį, privalo apimti vaikų, liudijusių visas smurto formas, numatytas šios Konvencijos taikymo srityje, amžių atitinkantį psichologinį konsultavimą ir atsižvelgti į visus vaiko poreikius.

   27 straipsnis – Pareiškimas

   Šalys privalo imtis reikiamų priemonių skatinti visus asmenis kompetentingoms institucijoms ar organizacijoms pranešti visų smurto atvejų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, įvykdymą arba numanymą, kad jie galėjo arba gali būti įvykdyti.

   28 straipsnis – Specialistų pareiškimas

   Šalys privalo imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad konfidencialumo nuostatai, kuriuos kai kuriems specialistams numato vidaus darbo taisyklės, nesudarys jiems kliūčių galimybei pranešti kompetentingoms institucijoms ar organizacijoms apie įvykdytą ar ateityje galimai įvykdytiną sunkų smurto atvejį, kurį numato šios Konvencijos taikymo sritis, esant atitinkamoms sąlygoms ir pagrindui taip manyti.

V skyrius – Materialinė teisė

   29 straipsnis – Civiliniai ieškiniai ir gynimo priemonės

1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad aukoms būtų galima suteikti atitinkamą civilinę gynimo priemonę prieš smurtautoją.

2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad aukoms būtų galima suteikti, sutinkamai su bendraisiais tarptautinės teisės principais, atitinkamą civilinę gynimo priemonę dėl valdžios institucijų, kurios nesugebėjo savo kompetencijų ribose imtis būtinų prevencinių ar apsaugos priemonių.

   30 straipsnis – Kompensacija

1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, kad aukos turės teisę reikalauti kompensacijos iš smurtautojų dėl bet kokios nusikalstamos veikos, numatytos šioje Konvencijoje.

2    Turi būti suteikta atitinkama valstybės kompensacija toms aukoms, kurios patyrė rimtų kūno sužalojimų ar sveikatos sutrikdymą, atsižvelgiant į tai, kad nuostolių nepadengia kiti asmenys, pavyzdžiui, smurtautojas, draudimas ar valstybinės sveikatos ir socialinės institucijos. Tai neužkerta kelio Šalims reikalauti iš smurtautojo sumokėti kompensaciją atbuline tvarka, jei tik galima visiškai užtikrinti aukos saugumą.

3    Priemonės, kurių bus imamasi pagal 2 pastraipą, privalės užtikrinti, kad kompensacija bus išmokėta tinkamu laiku.

   31 straipsnis – Globa, lankymo teisės ir saugumas

1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog sprendžiant vaikų globos ir lankymo teisių klausimus bus atsižvelgta į smurto aktus, kuriuos apima šios Konvencijos taikymo sritis.

2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog įgyvendinat vaikų globos ir lankymo teises nesukeliamas pavojus aukos ar vaikų saugumui.

   32 straipsnis – Priverstinės santuokos civilinės pasekmės

Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų galima užtikrinti, kaip priverstines santuokas užginčyti, anuliuoti ar nutraukti neperkeliant finansinės ir administracinės naštos ant aukos pečių.

   33 straipsnis – Psichologinis smurtas

   Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyčinis rimtas asmens psichologinės būsenos žalojimas per prievartą ar grasinimus yra laikoma nusikaltimu.

   34 straipsnis – Persekiojimas

   Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyčiniai pasikartojantys grasinimai kito asmens atžvilgiu, sukeliantys jam baimę ar keliantys grėsmę jo saugumui, yra laikoma nusikaltimu.

   35 straipsnis – Fizinis smurtas

   Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyčiniai fizinio smurto atvejai prieš kitą asmenį yra laikoma nusikaltimu.

   36 straipsnis – Seksualinis smurtas, apimant ir išžaginimą

1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog šis tyčinis elgesys yra nusikaltimas:

   a    priverstinis vaginalinis, analinis ar oralinis seksualinis įsiskverbimas bet kuria kūno    dalimi ar daiktu į kito asmens kūną;

   b    priverstinis kitų seksualinių veiksmų atlikimas;

   c    liepimas kitam asmeniui priverstinai atlikti seksualinius veiksmus su trečiu asmeniu.

2    Sutikimas atlikti seksualinius veiksmus turi būti duodamas savanoriškai ir laisva valia, atsižvelgiant į aplinkybes.

3    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog 1 pastraipoje numatyti atvejai bus taikomi ir buvusiems bei dabartiniams sutuoktiniams ar poroms, pagal šalies įstatymus laikomoms partneriais.

   37 straipsnis – Priverstinė santuoka

1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyčinė suaugusiojo ar vaiko prievarta tuoktis yra laikoma nusikaltimu.

2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyčinis suaugusiojo ar vaiko išviliojimas iš tos teritorijos, kurioje jis gyvena tam, kad būtų sudaryta priverstinė santuoka, yra laikoma nusikaltimu.

   38 straipsnis – Moters lyties organų žalojimas

   Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog šis tyčinis elgesys yra nusikaltimas:

   a    moters visų ar dalies didžiųjų lytinių lūpų, mažųjų lytinių lūpų ar klitorio išpjovimas,    užsiuvimas ar kitoks žalojimas;

   b    liepti ar priversti moterį atlikti bet kurį žalojimą, nurodytą punkte a;

   c    raginti, liepti ar priversti mergaitę atlikti bet kurį žalojimą, nurodytą punkte a.

       39 straipsnis – Priverstinis abortas ir priverstinė sterilizacija

       Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog šis tyčinis elgesys yra nusikaltimas:

       a    aborto atlikimas moteriai be jos išankstinio ar informuoto sutikimo;

       b    operacija, kurios tikslas arba pasekmė yra moters gebėjimo natūraliu būdu susilaukti palikuonių praradimas ir kuriai moteris nedavė sutikimo arba nesuprato procedūros esmės.

       40 straipsnis – Seksualinis priekabiavimas

       Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog bet koks žodinių, nežodinių ar fizinių seksualinio pobūdžio veiksmų vykdymas turint tikslą pažeminti asmens orumą, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią atmosferą, turės baudžiamųjų ar kitų teisinių pasekmių.

       41 straipsnis – Pagalba arba kurstymas ir bandymas

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad tyčinę pagalbą arba kurstymą atlikti veiksmus, nurodytus šios Konvencijos 33, 34, 35, 36, 37, 38.a ir 39 straipsniuose, būtų galima laikyti nusikaltimu.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad bandymą atlikti veiksmus, nurodytus šios Konvencijos 35, 36, 37, 38.a ir 39 straipsniuose, būtų galima laikyti nusikaltimu.

       42 straipsnis – Nepriimtinas nusikaltimų pateisinimas, apimant ir nusikaltimus, padarytus vadinamosios „garbės“ vardan

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog kultūra, papročiai, religija, tradicijos ar vadinamoji „garbė“ nebus nusikalstamų veiksmų, nurodytų šios Konvencijos taikymo srityje, pateisinimu. Tai ypač aktualu, kai teigiama, kad auka peržengė kultūrines, religines, socialines ar tradicines tinkamo elgesio normas ir papročius.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog asmens raginimas vaiką įvykdyti bet kurį iš 1 pastraipoje nurodytų veiksmų nesumažins to asmens teisinės atsakomybės už tuos įvykdytus veiksmus.

       43 straipsnis – Pareiškimas dėl baudžiamosios veikos

       Baudžiamoji veika, nurodyta šioje Konvencijoje, bus tokia ir laikoma, nepaisant aukos ir smurtautojo santykių pobūdžio.

       44 straipsnis – Teisingumo vykdymas

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas, kai baudžiamoji veika, nurodyta šioje Konvencijoje, įvykdyta:

       a    jų teritorijoje; arba

       b    laive, plaukiojančiame su jų vėliava; arba

       c    lėktuve, registruotame pagal jų įstatymus;

       d    jų piliečio; arba

       e    asmens, turinčio nuolatinio gyventojo statusą jų teritorijoje..

   2    Šalys privalo dėti pastangas imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas, jei nusikalstama veika, nurodyta šioje Konvencijoje, įvykdyta vienam jų piliečių arba asmenų, turinčių nuolatinio gyventojo statusą jų teritorijoje.

   3    Tam, kad būtų inicijuojamas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos pagal 36, 37, 38 ir 39 šios Konvencijos straipsnius, Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog jų teisingumo vykdymas nebus subordinuojamas dėl sąlygos, kad veika laikoma nusikalstama toje teritorijoje, kurioje ji įvykdoma.

   4    Tam, kad būtų inicijuojamas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos pagal 36, 37, 38 ir 39 šios Konvencijos straipsnius, Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog jų teisingumo vykdymas pagal 1 pastraipos d ir e punktus nebus subordinuojamas dėl sąlygos, kad baudžiamasis persekiojimas gali būti inicijuojamas tik tada, kai auka praneša apie nusikalstamą veiką arba kai Valstybė pateikia informaciją apie nusikalstamos veikos įvykdymo vietą.

   5    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų užtikrintas baudžiamosios veikos, nurodytos šioje Konvencijoje, teisingumo vykdymas tais atvejais, kai įtariamas smurtautojas yra jų teritorijoje ir jos neekstradikuoja smurtautojo kitai Šaliai, išimtinai dėl jos ar jo pilietybės.

   6    Kai daugiau nei viena Šalis pareiškia teises į teisingumo vykdymą dėl nusikalstamos veikos, nurodytos šioje Konvencijoje, visos susijusios Šalys, jei reikia, tarpusavyje privalo konsultuotis tam, kad būtų nustatyta tinkamiausia jurisdikcija baudžiamajam persekiojimui.

   7    Atsižvelgiant į bendrąsias tarptautinės teisės nuostatas, ši Konvencija neišskiria jokios jurisdikcijos, kurią vykdo Šalis, atsižvelgdama į šalies įstatymus.

       45 straipsnis – Sankcijos ir priemonės

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, užtikrinti, jog nusikalstama veika, nurodyta šioje Konvencijoje, bus baudžiama efektyviomis, atitinkamomis ir atgrasančiomis sankcijomis atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą. Šios sankcijos privalo apimti, jei reikia, teismo nuosprendžius apriboti laisvę, kurių pagrindu galima būtų vykdyti ekstradiciją.

   2    Šalys gali naudoti kitas priemones smurtautojams, pavyzdžiui:

-nuteistųjų stebėseną ar priežiūrą;

-tėvystės teisių atėmimą, jei vaiko interesų, kurie gali apimti ir aukos saugumą, negalima užtikrinti kitaip.

       46 straipsnis – Sunkinančios aplinkybės

       Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog šios                aplinkybės, turint omeny, kad jos savaime dar nesudaro dalies nusikalstamos veikos, gali,        kartu su kitomis šalies įstatymų nuostatomis, būti laikomos sunkinančiomis aplinkybėmis        priimant teismo nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatomos šioje Konvencijoje:

       a    nusikalstama veika įvykdyta prieš buvusį ar esamą sutuoktinį ar partnerį, kuris tokiu            yra laikomas pagal šalies įstatymus, ir šią veiką įvykdė šeimos narys, asmuo, būstu            besidalijantis su auka arba asmuo, kuris piktnaudžiavo savo įtaka;

       b    nusikalstama veika, arba susijusios nusikalstamos veikos, buvo įvykdytos daugiau nei            vieną sykį;

       c    nusikalstama veika įvykdyta prieš asmenį, kuris dėl tam tikrų aplinkybių yra labiau            pažeidžiamas;

       d    nusikalstama veika įvykdyta prieš vaiką arba jam matant;

       e    nusikalstama veika įvykdyta dviejų arba daugiau bendrininkų;

       f    nusikalstama veika įvykdyta itin žiauriai;

       g    nusikalstama veika įvykdyta naudojant ginklą ar juo grasinant;

       h    dėl nusikalstamos veikos aukai padaryta didelė fizinė ar psichologinė žala;

       i    smurtautojas anksčiau buvo teistas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos.

       47 straipsnis – Kitos Šalies vykdomas nuosprendis

       Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog                priimant nuosprendį būtų sudarytos galimybės atsižvelgti į galutinius nuosprendžius,            susijusius su nusikalstama veika, numatyta šioje Konvencijoje, kurie buvo priimti kitoje            Šalyje.

       48 straipsnis – Draudimas taikyti alternatyvius ginčų sprendimo būdus priimant            nuosprendį

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog visų                formų smurto, numatyto šioje Konvencijoje, atveju nebus taikomi alternatyvūs ginčų            sprendimo būdai, apimant ir tarpininkavimą ir taikinimą.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tam, kad būtų atliktas baudos mokėjimas, bus tinkamai atsižvelgta į smurtautojo galimybę prisiimti finansinius įsipareigojimus aukai.

VI skyrius – Tyrimas, baudžiamasis persekiojimas, proceso teisė ir apsaugos priemonės

       49 straipsnis – Bendrieji įsipareigojimai

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog tyrimai ir teismo procesai, susiję su visomis smurto formomis, numatytomis šios Konvencijos taikymo srityje, bus vykdomi be pernelyg didelio atidėliojimo visų procesų metu atsižvelgiant į aukos teises.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, sutinkamai su pagrindiniais žmogaus teisių principais ir suprantant, kad smurto atvejis įvykdytas dėl lyties, jog būtų užtikrintas efektyvus nusikalstamos veikos, numatytos šioje Konvencijoje, tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas.

       50 straipsnis – Greitas atsakas, prevencija ir apsauga

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog atsakingos teisėtvarkos institucijos laiku ir tinkamai reaguos į visas smurto formas, numatytas šios Konvencijos taikymo srityje, suteikdamos aukoms tinkamą ir skubią apsaugą.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog atsakingos teisėtvarkos institucijos laiku ir tinkamai vykdys visų smurto formų, numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, prevenciją ir apsaugą nuo jų, apimant ir prevencinių operatyvinių priemonių panaudojimą ir įrodymų rinkimą.

       51 straipsnis – Rizikos vertinimas ir rizikos valdymas

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog atitinkamos institucijos vykdys pavojaus gyvybei, situacijos rimtumo ir recidyvo rizikos vertinimą tam, kad būtų galima valdyti riziką ir, jei reikia, suteikti koordinuotą saugumą ir paramą.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog 1 pastraipoje nurodyto vertinimo metu deramai bus atsižvelgta, visų tyrimo etapų metu ir taikant apsaugos priemones, į tai, ar smurto, numatyto šios Konvencijos taikymo srityje, išpuolių vykdytojas turi šaunamųjų ginklų arba gauna priėjimą prie jų.

       52 straipsnis – Įsakymai kritiškos padėties metu

       Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog kompetentingos institucijos tiesioginės grėsmės situacijose turės įgaliojimus įsakyti smurtautojui palikti aukos ar asmens, patekusio į riziką, namus ilgesniam laiko tarpui ir uždrausti smurtautojui įeiti į aukos ar asmens, patekusio į riziką, namus ir su jais bendrauti. Pagal šį straipsnį taikomos priemonės privalo duoti pirmenybę aukų ar asmenų, patekusių į riziką, saugumui.

       53 straipsnis – Įsakymai nesiartinti ir apsaugos įsakymai

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog aukoms, nukentėjusioms nuo smurto, numatyto šios Konvencijos taikymo srityje, bus prieinamos tokios apsaugos priemones kaip įsakymai nesiartinti ir apsaugos įsakymai.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jos įsakymai nesiartinti ir apsaugos įsakymai, numatyti 1 pastraipoje bus:

-išduodami skubiai apsaugai neperkeliant finansinės ir administracinės naštos ant aukos pečių;

-išduodami konkrečiam laiko tarpui arba kol bus pakeisti ar atšaukti;

-jei reikia, išduoti ex parte pagrindu, turinčiu skubų įsigaliojimą;

-prieinami nepriklausomai nuo, arba kartu su kitais teisiniais procesais;

-galimai išduodami tolesniuose teisiniuose procesuose.

   3    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog 1                pastraipoje nurodytų įsakymų nesiartinti ir apsaugos įsakymų nesilaikymo atveju bus            taikomas efektyvios, atitinkamos ir atgrasančios baudžiamosios ar kitos teisinės sankcijos.

       54 straipsnis – Tyrimai ir įrodymai

       Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog bet kokio civilinio ar baudžiamojo proceso metu įrodymai, susiję seksualine istorija ir elgesiu su auka bus nagrinėjami tik tada, jei jie tiesiogiai susiję ir būtini.

       55 straipsnis – Ex parte ir ex officio procesai

   1    Šalys privalo užtikrinti, kad nusikalstamos veikos, numatytos šios Konvencijos 35, 36, 37, 38 ir 39 straipsniuose tyrimai arba baudžiamasis persekiojimas nepriklausys vien tik nuo aukos pareiškimo ar skundo, jei nusikalstama veika visiškai arba dalinai įvykdyta toje pačioje teritorijoje, ir kad baudžiamasis persekiojimas gali būti tęsiamas net jei auka atsiims savo pareiškimą arba skundą.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, atitinkamai pagal vietos įstatymų numatytus nuostatus, jog nusikalstamos veikos, nurodytos šioje Konvencijoje, tyrimų ir teisinių procesų metu vyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei teisininkams, dirbantiems su smurto šeimoje bylomis, bus sudaryta galimybė padėti ir/arba paremti aukas, jei jos to prašo.

       56 straipsnis – Apsaugos priemonės

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad visų tyrimų ir teisinio proceso etapų metu būtų ginamos aukų teisės ir interesai, apimant ir jų specialiuosius poreikius, jei jie yra liudytojai, ypač šiomis priemonėmis:

       a    numatant jų ir jų šeimų bei liudytojų apsaugą nuo grasinimų, keršto ir pakartotinės    viktimizacijos;

       b    užtikrinant, kad aukos, bent tais atvejais, kai joms ir jų šeimoms yra iškilusi grėsmė,    būtų informuotos apie tai, kad smurtautojas pabėgo arba yra laikinai arba visam    laikui paleistas;

       c    informuojant aukas, atitinkamai pagal vietos įstatymų numatytas sąlygas, apie jų    teises ir jiems prieinamas paslaugas bei tolesnes priemones, kurių imtasi pagal jų    skundą, apie kaltinimus, bendrą tyrimo ar proceso eigą ir aukų vaidmenį juose ir apie    galutinį bylos rezultatą;

       d    leidžiant aukoms, jei tai atitinka vietos įstatymų procedūrines normas, būti    išklausytoms, tiesiogiai ar per atstovus pateikti įrodymus ir savo nuomonę, poreikius    ir susirūpinimus ir kad į tai būtų atsižvelgta;

       e    suteikiant aukoms tinkamas pagalbos paslaugas tam, kad jų teisės ir interesai būtų    pateikti tinkamai ir į juos deramai atsižvelgta;

       f    užtikrinant, kad gali būti imamasi priemonių ginti aukos privatumą ir įvaizdį;

       g    užtikrinant, kad, jei įmanoma, bus vengiama kontakto tarp aukos ir smurtautojo    teisme ir teisėtvarkos institucijose;

       h    suteikiant aukoms nepriklausomo ir kompetentingo vertėjo paslaugas, kai jos    dalyvauja procesuose arba kai pateikia įrodymus;

       i    suteikiant aukoms galimybę duoti parodymus pagal šalies įstatymų numatytas    nuostatas, teismo salėje nedalyvaujant arba bent nesant įtariamam smurtautojui,    naudojantis tinkamomis komunikacinėmis technologijomis, jei tai įmanoma.

   2    Jei auka yra vaikas arba vaikas yra smurto prieš moteris arba smurto šeimoje liudytojas, jam privaloma taikyti, jei reikia, specialias apsaugos priemones atsižvelgiant į vaiko interesus.

       57 straipsnis – Teisinė pagalba

       Šalys privalo suteikti aukoms teisę į teisinę paramą ir nemokamą teisinę pagalbą pagal šalies įstatymų numatytas sąlygas.

       58 straipsnis – Senaties terminas

       Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog senaties terminas inicijuoti bet kokį teisinį procesą dėl nusikalstamos veikos, numatytos šios Konvencijos 36, 37, 38 ir 39 straipsniuose, tęsis pakankamai ilgai ir atitiks įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumą tam, kad būtų galima efektyviai inicijuoti procesą po to, kai auka sulaukė pilnametystės.

VII skyrius – Migracija ir prieglobstis

       59 straipsnis – Leidimas gyventi

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog aukoms, kurioms leidimas gyventi šalyje priklauso nuo sutuoktinio ar partnerio, kuris tokiu laikomas pagal šalies įstatymus, nutraukus santuoką ar partnerystę, nepriklausomai nuo jų trukmės, bus suteiktas atskiras leidimas gyventi, jei aplinkybės itin sudėtingos. Sąlygas, susijusias su atskiro leidimo gyventi išdavimu ir jo trukme nustatys šalies įstatymai.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog aukos galės pradėti išsiuntimo iš šalies atidėjimo procesą, jei leidimas gyventi šalyje priklauso nuo sutuoktinio arba partnerio, kuris tokiu laikomas pagal šalies įstatymus, leidimo gyventi šalyje, ir jos galės prašyti atskiro leidimo gyventi.

   3    Šalys aukoms išduos pratęsiamą leidimą gyventi vienos iš šių dviejų arba abiejų situacijų atveju:

       a    kai kompetentinga institucija mano, kad aukų buvimas šalyje būtinas dėl jų asmeninės    situacijos;

       b    kai kompetentinga institucija mano, kad aukų buvimas šalyje būtinas tam, kad jos    galėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis tyrimo arba baudžiamojo    persekiojimo metu.

   4    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog priverstinės santuokos aukos, kurios santuokos tikslu buvo atgabentos į kitą šalį ir dėl to prarado leidimą gyventi šalyje, kurioje nuolat gyvena, atgautų šį leidimą.

       60 straipsnis – Prieglobsčio prašymas dėl lyties

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog smurtas prieš moteris dėl lyties būtų pripažintas kaip persekiojimo forma, atitinkanti 1951 m. Konvencijos 1 A(2) straipsnį dėl Pabėgėlių statuso, ir kaip didelės žalos forma, suteikianti teisę į papildomą apsaugą.

   2    Šalys privalo užtikrinti, kad kiekvienas Konvencijos pagrindų bus interpretuojamas atsižvelgiant į lytį, ir kad nustačius, jog aukos persekiojamos dėl vieno ar daugiau šių pagrindų, besikreipiantiems bus suteiktas pabėgėlio statusas pagal taikomas susijusias priemones.

   3    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog priėmimo procedūrų metu bus atsižvelgta į lytį ir bus sukurtos pagalbos tarnybos prašantiems prieglobsčio, taip pat bus atsižvelgta į lytį prieglobsčio procedūrų metu, apimant ir tokias procedūras kaip pabėgėlio statuso nustatymas ir tarptautinės apsaugos prašymas.

       61 straipsnis – Negrąžinimo principas

   1    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, kad būtų paisoma negrąžinimo principo, atsižvelgiant į esamus tarptautinės teisės įpareigojimus.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių, užtikrinti, jog smurto prieš moteris aukos, kurioms būtina apsauga, nepriklausomai nuo jų statuso ar gyvenamosios vietos nebus grąžinamos į šalį, kur jų gyvybei iškiltų pavojus arba kur jos galėtų patirti kankinimus arba nežmonišką ar žeminančią bausmę ar elgesį su jomis.

VIII skyrius – Tarptautinis bendradarbiavimas

       62 skyrius – Bendrieji principai

   1    Šalys privalo tarpusavyje kiek galima daugiau bendradarbiauti, remiantis šios Konvencijos nuostatais bei taikant susijusias tarptautines ir regionines bendradarbiavo priemones civilinių ir baudžiamųjų procesų metu, susitarimus dėl vieningų ir abipusių teisės aktų ir šalies įstatymų, turint tikslą:

       a    kovoti, persekioti visas smurto formas, numatytas šios Konvencijos taikymo    srityje, ir vykdyti jų prevenciją;

       b    suteikti aukoms apsaugą ir pagalbą;

       c    vykdyti tyrimus ir procesus, susijusius su nusikalstama veika, atitinkančia šią    Konvenciją;

       d    įgyvendinti svarbias civilines ir baudžiamąsias teismo nutartis, apimant ir apsaugos    orderius.

   2    Šalys privalo imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog nusikalstamos veikos, atitinkančios šią Konvenciją, aukos, jei nusikalstama veika įvykdyta kitoje Šalyje, nei auka gyvena, turės galimybę kompetentingoms institucijoms pateikti prašymą dėl leidimo gyventi toje Šalyje.

   3    Jei Šalis, teikianti tarpusavio teisinę pagalbą pagal sutartį su kita Šalimi dėl baudžiamųjų procesų, ekstradicijos arba dėl civilinių ar baudžiamųjų nutarimų vykdymo, kuriuos paskyrė kita Šalis atitinkamai pagal šią Konvenciją, gauna prašymą dėl tokio teisinio bendradarbiavimo iš kitos Šalies, su kuria sutarties neturi, šią Konvenciją galima laikyti teisiniu pagrindu tarpusavio bendradarbiavimui dėl baudžiamųjų procesų, ekstradicijos arba dėl civilinių ar baudžiamųjų nutarimų vykdymo, kuriuos paskyrė kita Šalis dėl nusikalstamos veikos, atitinkančios šią Konvenciją.

   4    Šalys privalo dėti pastangas integruoti, jei reikia, prevencijos ir kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje elementus į pagalbos programas, skirtas bendradarbiauti su trečiosiomis Šalimis, apimant ir dvišalių bei daugiašalių sutarčių su trečiosiomis Šalimis pasirašymą siekiant palengvinti apsaugoms aukoms procesą pagal 18 straipsnio 5 pastraipą.

       63 straipsnis – Priemonės asmenims, patekusiems į riziką

       Kai Šalis, remdamasi turima informacija, turi pagrindo manyti, kad asmuo yra patekęs į nusikalstamos veikos, nurodytos 36, 37, 38 ir 39 šios Konvencijos straipsniuose, riziką kitos Šalies teritorijoje, Šalis, turinti informacijos, raginama nedelsiant perduoti tą informaciją antrajai Šaliai tam, kad būtų užtikrintos atitinkamos apsaugos priemonės. Tokioje informacijoje, atitinkamai pagal situaciją, privalo būti nurodytos ir esamos apsaugos priemonės, skirtos asmeniui, patekusiam į riziką.

       64 straipsnis – Informacija

   1    Informaciją suteikianti Šalis privalo laiku informuoti informacijos prašančią Šalį apie galutinius sprendimus dėl veiksmų, nurodytų šiame skyriuje. Informaciją suteikianti Šalis taip pat privalo laiku informuoti informacijos prašančią Šalį apie visas aplinkybes, dėl kurių neįmanoma vykdyti siekiamų veiksmų arba dėl kurių šis vykdymas būtų atidėtas ypač ilgam laikui.

   2    Šalis gali, remdamasi savo įstatymais, be išankstinio prašymo perduoti kitai Šaliai savo tyrimo metu gautą informaciją, jei mano, kad ši informacija padės ją gaunančiai Šaliai užkirsti kelią nusikalstamai veikai, nurodytai šioje Konvencijoje, inicijuoti ar vykdyti tyrimus arba procesus, susijusius su tokia nusikalstama veika arba paskatins prašymą bendradarbiauti su ta Šalimi pagal šio skyriaus nuostatus.

   3    Šalis, gaunanti informacijos pagal 2 pastraipą, privalo perduoti šią informaciją savo kompetentingoms institucijoms tam, kad būtų galima pradėti procesus, jei jų reikia, arba tam, kad ši informacija būtų panaudota susijusiuose civiliniuose ir baudžiamuosiuose procesuose.

       65 – Duomenų apsauga

       Asmeniniai duomenys privalo būti saugomi ir naudojami pagal įsipareigojimus, kuriuos Šalys priėmė pagal Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108).

IX skyrius – Stebėsenos mechanizmas

       66 straipsnis – Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupė

   1    Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupė (toliau vadinama „GREVIO“) privalo stebėti, kaip Šalys vykdo šios Konvencijos įgyvendinimą.

   2    GREVIO privalo sudaryti mažiausiai 10 ir daugiausiai 15 narių, atsižvelgiant į jų lytį, gyvenamąją vietą pagal geografiją bei įvairių disciplinų žinias. Grupės narius privalo rinkti Šalių komitetas iš Šalių paskirtų kandidatų ketverių metų kadencijai, pratęsiamai vieną kartą; kandidatai turi būtų Šalių piliečiai.

   3    Pirmieji 10 narių rinkimai turi būti surengti per vienerių metų laikotarpį nuo šios Konvencijos įsigaliojimo. Papildomų 5 narių rinkimai turi būti surengti, kai prie Konvencijos prisijungia ar ją ratifikuoja 25-oji šalis.

   4    GREVIO narių rinkimai turi būti pagrįsti šiais principais:

       a    jie privalo būti atrenkami vadovaujantis skaidria procedūra iš aukštos moralės asmenų, turinčių pripažintą kompetenciją žmogaus teisių, lyčių lygybės, smurto prieš moteris ir smurto šeimoje arba pagalbos aukoms ir jų apsaugos srityse arba pademonstravusių profesionalią patirtį srityse, kurias apima ši Konvencija;

       b    du GREVIO nariai negali būti tos pačios Šalies piliečiais;

       c    jie turėtų atstovauti pagrindinėms teisinėms sistemoms;

       d    jie turėtų atstovauti atitinkamoms institucijoms, dirbančioms smurto prieš moteris ir smurto šeimoje srityse;

       e    jie privalo neperžengti savo kompetencijos ribų ir išlikti nepriklausomi bei nešališki vykdydami savo funkcijas, taip pat privalo efektyviai vykdyti savo pareigas.

   5    GREVIO narių rinkimų procedūrą privalo nustatyti Europos Tarybos Ministrų komitetas, po konsultacijų su Šalimis ir gavęs jų vieningą pritarimą, per šešis mėnesius po šios Konvencijos įsigaliojimo.

   6    GREVIO privalo priimti savo darbo bei procedūrų taisykles.

   7    GREVIO nariai bei kiti delegacijų nariai, vykdydami vizitus į šalis, kaip išdėstyta 68 straipsnio 9 ir 14 pastraipose, turės teisę į privilegijas ir imunitetą, nurodytus šios Konvencijos priede.

       67 straipsnis – Šalių komitetas

   1    Šalių komitetas turi būti sudarytas iš Šalių, priimančių šią konvenciją, atstovų.

   2    Šalių komitetą turi sušaukti Europos Tarybos Generalinis sekretorius. Pirmasis posėdis turi būti surengtas per vienerių metų laikotarpį nuo šios Konvencijos įsigaliojimo tam, kad būtų išrinkti GREVIO nariai. Posėdžiai toliau turi būti rengiami tuomet, kai to pareikalauja trečdalis Šalių, Šalių komiteto pirmininkas arba Generalinis sekretorius.

   3    Šalių komitetas privalo priimti savo darbo bei procedūrų taisykles.

       68 straipsnis – Procedūros

   1    Remdamosi GREVIO sudarytu klausimynu, Šalys turi pateikti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui ataskaitą apie įstatymines ir kitas priemones, susijusias su šios Konvencijos nuostatais tam, kad jas apsvarstytų GREVIO.

   2    GREVIO turi apsvarstyti ataskaitą, pateiktą pagal 1 pastraipoje nurodytą procedūrą, su susijusių Šalių atstovais.

   3    Tolesnės vertinimo procedūros turi būti suskirstytos į turus, kurių trukmę nustatys GREVIO. Kiekvieno turo pradžioje GREVIO privalo atrinkti konkrečius nuostatus, kuriais turi būti paremta vertinimo procedūra, ir išsiųsti klausimyną.

   4    GREVIO turi apibrėžti tinkamas priemones vykdyti šią stebėsenos procedūrą. Grupė gali nuspręsti naudoti klausimyną kiekviename vertinimo ture, kuris būtų naudojamas kaip Šalių Konvencijos įgyvendinimo vertinimo procedūros pagrindas. Klausimynas turi galioti visoms Šalims. Šalys turi atsakyti į klausimyno klausimus, taip pat pateikti ir visą kitą informaciją, kurios prašo GREVIO.

   5    GREVIO gali gauti informaciją apie šios Konvencijos įgyvendinimą iš nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės, taip pat iš nacionalinių žmogaus teisių gynimo institucijų.

   6    GREVIO turi deramai atsižvelgti į esamą informaciją, kurią galima gauti iš kitų regioninių ir tarptautinių priemonių ir institucijų, dirbančių srityse, kurias apima šios Konvencijos taikymo sritis.

   7    Sudarant klausimyną kiekvienam vertinimo turui, GREVIO turi deramai atsižvelgti į esamus surinktus duomenis ir mokslinius tyrimus Šalyse, kaip tai nurodyta 11 šios Konvencijos straipsnyje.

   8    GREVIO gali gauti informaciją apie šios Konvencijos įgyvendinimą iš Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro, Parlamentinės Asamblėjos ir susijusių specialiųjų Europos Tarybos bei kitų tarptautinių institucijų. GREVIO turi būti supažindinta su šioms institucijoms pateikiamais skundais ir jų nagrinėjimo rezultatais.

   9    Bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis ir su nepriklausomų nacionalinių ekspertų pagalba GREVIO gali papildomai organizuoti vizitus į šalis, jei gautos informacijos nepakanka arba 14 pastraipoje numatytais atvejais. Šių vizitų metu GREVIO gali talkinti konkrečių sričių ekspertai.

   10    GREVIO turi parengti ataskaitos projektą, kurioje pateiktų Konvencijos įgyvendinimo vertinimo nuostatų analizę, taip pat savo pasiūlymus, kaip konkreti Šalis galėtų spręsti nustatytas problemas. Šis ataskaitos projektas turi būti pateiktas pastaboms Šaliai, kuri yra vertinama. Į Šalies pastabas GREVIO turi atsižvelgti priimant ataskaitą.

   11    Remiantis visa gauta informacija ir Šalių pastabomis, GREVIO turi priimti ataskaitą ir išvadas dėl priemonių, kurių imasi Šalis įgyvendindama šios Konvencijos nuostatus. Ši ataskaita ir išvados turi būti išsiųstos Šaliai ir Šalių komitetui. GREVIO priėmus ataskaitą ir išvadas, jie, kartu su galutinėmis Šalies pastabomis, turi būti paviešinti.

   12    Be išankstinių nuostatų dėl procedūrų, nurodytų 1-8 straipsniuose, Šalių komitetas gali priimti, remiantis GREVIO ataskaita ir išvadomis, rekomendacijas Šaliai, (a) dėl priemonių, kurių reikia imtis, kad būtų įgyvendintos GREVIO išvados, jei reikia, nustatant terminą, kada turi būti pateikta informacija apie šį įgyvendinimą ir (b) dėl bendradarbiavimo su šia Šalimi skatinimo, kurio tikslas – tinkamas šios Konvencijos įgyvendinimas.

   13    Jei GREVIO gaus patikimos informacijos, nurodančios, kad susidarė situacija, reikalaujanti neatidėliojamo dėmesio tam, kad būtų galima išvengti arba apriboti rimtų šios Konvencijos pažeidimo atvejų skaičių, grupė gali pareikalauti skubiai pateikti specialią ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi vykdyti sunkių, masinių ar pastovių smurto prieš moteris reiškinių prevencijai.

   14    Atsižvelgiant į informaciją, kurią pateikė susijusi Šalis, taip pat ir į kitą patikimą gautą informaciją, GREVIO gali paskirti vieną ar daugiau savo narių vykdyti tyrimą ir neatidėliotinai pateikti GREVIO ataskaitą. Gavus įgaliojimą ir Šalies sutikimą, tyrimas gali apimti ir vizitą į jos teritoriją.

   15    Išanalizavus tyrimo, nurodyto 14 pastraipoje, rezultatus, GREVIO turi perduoti šiuos rezultatus susijusiai Šaliai ir, jei reikia, Šalių komitetui bei Europos Tarybos Ministrų komitetui kartu su pastabomis ir rekomendacijomis.

       69 straipsnis – Bendros rekomendacijos

       GREVIO gali priimti, jei reikia, bendras šios Konvencijos įgyvendinimo rekomendacijas.

       70 straipsnis – Parlamento dalyvavimas stebėsenoje

   1    Nacionaliniai parlamentai turi būti pakviesti dalyvauti priemonių, skirtų įgyvendinti šią Konvenciją, stebėsenos procese.

   2    Šalys turi pateikti GREVIO ataskaitas savo nacionaliniams parlamentams.

   3    Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja turi būti reguliariai kviečiama stebėti šios Konvencijos įgyvendinimą.

X skyrius – Santykis su kitomis tarptautinėmis priemonėmis

       71 straipsnis – Santykis su kitomis tarptautinėmis priemonėmis

   1    Ši Konvencija neturės įtakos kitų tarptautinių priemonių, kurių Šalimis yra arba bus šios Konvencijos Šalys, ir kurių nuostatai apima šioje Konvencijoje numatytus klausimus, įpareigojimams.

   2    Šios Konvencijos Šalys gali sudaryti dvišales arba daugiašales tarpusavio sutartis dėl šioje Konvencijoje nagrinėjamų klausimų tam, kad būtų galima papildyti arba sustiprinti jos nuostatus arba palengvinti jos principų taikymą.

XI skyrius – Konvencijos pataisos

       72 straipsnis - Pataisos

   1    Visi Šalies pateikti šios Konvencijos pataisų siūlymai turi būti perduoti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, kuris savo ruožtu turi juos perduoti Europos Tarybos Valstybėms narėms, visoms pasirašiusioms šalims, visoms Šalims, Europos Sąjungai, visoms šalims, pakviestoms pasirašyti šią Konvenciją atitinkamai pagal 75 straipsnio nuostatus, ir visoms šalims, pakviestoms prisijungti prie šios Konvencijos pagal 76 straipsnio nuostatus.

   2    Europos Tarybos Ministrų komitetas turi apsvarstyti pateiktas pataisas ir, pasikonsultavus su šios Konvencijos Šalimis, kurios nėra Europos Tarybos narės, gali priimti pataisas daugumos principu, numatytu Europos Tarybos Statuto 20.d straipsnyje.

   3    Ministrų komiteto pagal 2 pastraipą priimtos pataisos tekstas turi būti perduotas Šalių patvirtinimui.

   4    Visos pataisos, priimtos pagal 2 pastraipą, įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po vieno mėnesio laiko tarpo, kuris turi praeiti po, kai Šalys praneš Generaliniam sekretoriui apie savo sutikimą.

XII skyrius – Baigiamieji straipsniai

       73 straipsnis – Šios Konvencijos poveikis

       Šios Konvencijos nuostatai neturi pakenkti šalies įstatymų nuostatams ir įpareigojančioms tarptautinėms priemonėms, kurios jau yra įsigalioję arba kurios gali įsigalioti ir pagal kuriuos asmenims būtų suteikiamos palankesnės teisės siekiant kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje bei vykdyti jų prevenciją.

       74 straipsnis – Ginčų sprendimas

   1    Šalys ginčus, kylančius dėl šios Konvencijos nuostatų taikymo ar interpretavimo pirmiausia privalo bandyti spręsti derybų, taikinimo ar arbitražo keliu arba bet kokiu kitu taikiu būdu, dėl kurio jos tarpusavyje susitarė.

   2    Europos Tarybos Ministrų komitetas gali taikyti ginčų sprendimo procedūras, kurias galėtų naudoti Šalys spręsdamos tarpusavio ginčus, jei jos to pageidautų.

       75 straipsnis – Sutarties pasirašymas ir įsigaliojimas

   1    Šią Konvenciją gali pasirašyti Europos Tarybos Valstybės narės, Valstybės, nesančios Europos Tarybos narėmis, kurios dalyvavo rengiant šią Konvenciją, bei Europos Sąjunga.

   2    Ši Konvencija pateikiama ratifikavimui, pritarimui ir aprobavimui. Ratifikavimo, pritarimo ir aprobavimo dokumentai turi būti pateikti Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.

   3    Ši Konvencija įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai 10 pasirašančiųjų šalių, įskaitant mažiausiai aštuonias Europos Tarybos nares, pareikš sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvencijos pagal 2 pastraipos nuostatus.

   4    Jei bet kuri valstybė, nurodyta 1 pastraipoje arba Europos Sąjunga pareikš sutikimą įsipareigoti pagal šią Konvenciją, ji įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai pateikiami ratifikavimo, pritarimo ir aprobavimo dokumentai.

       76 straipsnis – Prisijungimas prie Konvencijos

   1    Įsigaliojus Konvencijai, Europos Tarybos Ministrų komitetas gali, pasikonsultavus su šios Konvencijos Šalimis ir gavus jų vieningą pritarimą, pakviesti bet kurią Valstybę, kuri nėra Europos Tarybos narė ir kuri nedalyvavo rengiant šią Konvenciją, prisijungti prie šios Konvencijos, sprendimą priėmus daugumos principu, numatytu Europos Tarybos Statuto 20.d straipsnyje, ir vieningu Šalių atstovų Ministrų komitete balsu.

   2    Bet kuriai prisijungiančiai Valstybei Konvencija įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai pateikiamas prisijungimo dokumentas Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.

       77 straipsnis – Teritorinis taikymas

   1    Bet kuri Valstybė arba Europos Sąjunga gali pasirašant Konvenciją arba teikiant ratifikavimo, pritarimo, aprobavimo arba prisijungimo dokumentus nurodyti teritoriją ar teritorijas, kurioms bus taikoma ši Konvencija.

   2    Bet kuri Šalis gali bet kada vėliau, pateikus deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, išplėsti šios Konvencijos taikymą bet kuriai kitai teritorijai, nurodytai deklaracijoje, už kurios tarptautinius santykius Šalis yra atsakinga arba kurios vardu Šalis įgaliota prisiimti įsipareigojimus. Šiai teritorijai Konvencija įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai Europos Tarybos Generalinis sekretorius gaus deklaraciją.

   3    Bet kokia deklaracija, sudaryta remiantis 1 ir 2 pastraipomis dėl teritorijos, nurodytos toje deklaracijoje, gali būti atšaukta pranešus apie tai Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui. Atšaukimas įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai Europos Tarybos Generalinis sekretorius gaus tokį pranešimą.

       78 straipsnis – Išlygos

   1    Negali būti daroma jokių išlygų jokiam šios Konvencijos nuostatui, išskyrus pateiktus 2 ir 3 pastraipose.

   2    Bet kuri Valstybė arba Europos Sąjunga Konvencijos pasirašymo metu arba teikdama ratifikavimo, pritarimo ir aprobavimo dokumentus, pateikus deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui, gali deklaruoti, kad ji pasilieka teisę netaikyti arba taikyti tik konkrečiais atvejais ar sąlygomis nuostatus, išdėstytus:

-30 straipsnyje, 2 pastraipoje;

-44 straipsnyje, 1.e, 3 ir 4 pastraipose;

-55 straipsnyje, 1 pastraipoje atsižvelgiant į 35 straipsnį dėl nesunkios nusikalstamos veikos;

-58 straipsnyje atsižvelgiant į 37, 38 ir 39 straipsnius;

-59 straipsnyje.

   3    Bet kuri Valstybė arba Europos Sąjunga Konvencijos pasirašymo metu arba teikdama            ratifikavimo, pritarimo ir aprobavimo dokumentus, pateikus deklaraciją Europos Tarybos        Generaliniam sekretoriui, gali deklaruoti, kad ji pasilieka teisę taikyti nebaudžiamąsias            sankcijas vietoje baudžiamųjų nusikalstamoms veikoms, apibrėžtoms 33 ir 34                straipsniuose.

   4    Bet kuri šalis gali visiškai arba dalinai atsiimti išlygą pateikus deklaraciją Europos Tarybos        Generaliniam sekretoriui. Deklaracija įsigalios nuo tos dienos, kai Europos Tarybos            Generalinis sekretorius ją gaus.

       79 straipsnis – Galiojimas ir išlygų peržiūrėjimas

   1    78 straipsnio 2 ir 3 pastraipose nurodytos išlygos susijusioms Šalims galios penkerius            metus nuo tos dienos, kai įsigalios ši Konvencija, tačiau išlygos gali būti atnaujintos            tokiam pačiam laikotarpiui.

   2    Europos Tarybos Generalinis sekretorius prieš aštuoniolika mėnesių turi pranešti susijusiai        Šalį apie išlygos galiojimo pabaigą. Ne daugiau nei prieš tris mėnesius iki išlygos galiojimo        pabaigos Šalis turi pranešti Generaliniam sekretoriui, ar ji nori išlygą pratęsti, teikti jos            pataisas arba ją atsiimti. Jei susijusi Šalis nepraneša savo sprendimo, Generalinis            sekretorius turi informuoti Šalį, kad jos išlyga automatiškai pratęsiama šešių mėnesių            laikotarpiui. Jei Šalis per tą laikotarpį nepraneš apie savo sprendimą išlygą pratęsti arba        teikti jos pataisas, išlyga bus panaikinta.

   3    Jei Šalis teikia deklaraciją išlygai pagal 78 straipsnio 2 ir 3 pastraipas, prieš jos atnaujinimą        arba pareikalavus ji turi GREVIO pagrįsti, kodėl nori ją toliau taikyti.

       80 straipsnis – Denonsavimas

   1    Kiekviena šalis gali bet kuriuo metu denonsuoti šią Konvenciją pranešdama apie tai            Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.

   2    Denonsavimas įsigalios pirmą dieną sekančio mėnesio po trijų mėnesių laiko tarpo, kuris turi praeiti po tos dienos, kai Europos Tarybos Generalinis sekretorius gaus tokį pranešimą.

       81 straipsnis – Informavimas

       Europos Tarybos generalinis sekretorius turi informuoti Europos Tarybos Valstybes nares, Valstybes, kurios nėra Europos Tarybos narės ir kurios dalyvavo rengiant šią Konvenciją, kiekvieną pasirašiusią šalį, kiekvieną Šalį, Europos Sąjungą ir kiekvieną Valstybę, pakviestą prisijungti prie šios Konvencijos, apie:

       a    kiekvieną Konvencijos pasirašymą;

       b    kiekvieną pateiktą ratifikavimo, pritarimo, aprobavimo ir prisijungimo dokumentą;

       c    kiekvieną datą, kai įsigalioja ši Konvencija pagal 75 ir 76 straipsnius;

       d    kiekvieną pataisą, priimtą pagal 72 straipsnį ir šių pataisų įsigaliojimo datas;

       e    kiekvieną išlygą ir išlygos atsiėmimą, atliktus pagal 78 straipsnį;

       f    kiekvieną denonsavimą pagal 80 straipsnio nuostatus;

       g    kiekvieną kitą aktą, pranešimą ar informaciją, susijusius su šia Konvencija.

       Tai patvirtindami, žemiau pasirašiusieji, atitinkamai įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.

       Sudaryta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra autentiški ir sudaro vieną egzempliorių, kuris turi būti saugomas Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos generalinis sekretorius turi pateikti patvirtintus teksto nuorašus kiekvienai Europos Tarybos Valstybei narei, Valstybėms, kurios nėra Europos Tarybos narės ir kurios dalyvavo rengiant šią Konvenciją, Europos Sąjungai ir kiekvienai Valstybei, pakviestai prisijungti prie šios Konvencijos.

Priedas – Privilegijos ir imunitetas (66 straipsnis)

   1    Šis priedas yra taikomas GREVIO nariams, nurodytiems šios Konvencijos 66 straipsnyje, taip pat kitiems delegacijų nariams šalių vizitų metu. Šiame priede terminas „kiti delegacijų nariai šalių vizitų metu“ apima nepriklausomus nacionalinius ekspertus ir specialistus, nurodytus šios Konvencijos 68 straipsnio 9 pastraipoje, Europos Tarybos darbuotojus ir vertėjus, įdarbintus Europos Tarybos ir lydinčius GREVIO šalių vizitų metu.

   2    Vykdant funkcijas, susijusias su pasiruošimu šalių vizitams ir pačiais šalių vizitais, tolesnių darbų bei kelionių, susijusių su šių funkcijų vykdymu, atveju, GREVIO nariai ir kiti delegacijų nariai šalių vizitų metu turi šias privilegijas ir imunitetą:

       a    imunitetą areštui, sulaikymui ir asmeninio bagažo paėmimui bei imunitetą bet kokiam teisiniam procesui dėl žodžių bei kitų veiksmų, kuriuos nariai ištarė, parašė arba įgyvendino oficialiai vykdydami savo pareigas;

       b    atleidimą nuo bet kokių jų judėjimo laisvės apribojimų išvykstant ir atvykstant į šalį, kurioje gyvena, bei išvykstant ir atvykstant į šalį, kurioje vykdo savo funkcijas; taip pat atleidimą nuo užsieniečių registravimo procedūros šalyje, į kurią vyksta arba pro kurią vyksta vykdydami savo funkcijas.

   3    Kelionių, į kurias nariai vyksta vykdydami savo funkcijas, metu, GREVIO ir kitiems šalių vizitų delegacijų nariams bus suteiktos tos pačios muitų ir valiutos sąlygos kaip ir užsienio vyriausybių atstovams, vykdantiems laikinas oficialias pareigas.

   4    Dokumentai, susiję su Konvencijos įgyvendinimo vertinimu, kuriuos ruošia GREVIO ir kiti šalių vizitų delegacijų nariai yra neliečiami tuo atveju, jei jie susiję su GREVIO veikla. Oficialiai GREVIO korespondencijai arba oficialiam GREVIO narių ir kitų šalių vizitų delegacijų narių bendravimui negali būti taikomi sulaikymai ar cenzūra.

   5    Tam, kad būtų galima užtikrinti visišką GREVIO narių ir kitų šalių vizitų delegacijų narių žodžio laisvę ir savarankiškumą vykdant savo pareigas, imunitetas teisiniam procesui dėl žodžių bei kitų veiksmų, kuriuos nariai ištarė, parašė arba įgyvendino vykdydami savo pareigas, bus ir toliau taikomas nepaisant to, kad tie asmenys jau nebeatlieka savo pareigų.

   6    Privilegijos ir imunitetas yra suteikiami asmenims, nurodytiems šio priedo 1 pastraipoje tam, kad būtų galima užtikrinti nepriklausomą funkcijų vykdymą dėl GREVIO, o ne savo asmeninių interesų. Asmenims, nurodytiems šio priedo 1 pastraipoje, imunitetą gali atšaukti Europos Tarybos Generalinis sekretorius tais atvejais, kai, jo ar jos nuomone, toks imunitetas trukdytų teisingumui arba kai jį galima atšaukti nepažeidžiant GREVIO interesų.