31.8.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 288/120

Pranešėjas:

Luca JAHIER

1.1

Kultūra turi atlikti svarbų vaidmenį dabartinėje pasaulinėje politinėje aplinkoje, kurioje vėl iškilo grėsmė pagarbai žmogaus teisėms, tolerancijai, bendradarbiavimui ir savitarpio solidarumui. Todėl EESRK teigiamai vertina bendrą komunikatą, iš kurio matyti, kad kultūros poveikis aiškiai suprantamas, kuris yra įspūdingas esamų programų rinkinys ES ir nacionaliniu lygmeniu ir kuriame pabrėžiamos galimos veiklos sritys tarptautinių kultūrinių mainų srityje.

1.2

Taigi EESRK ragina žengti kitą žingsnį ir ne „kurti ES strategiją“, o pereiti prie aiškios strategijos ir veiksmų plano priėmimo ir vėlesnio įgyvendinimo. Veiksmų planu turėtų būti atsakyta į keturis struktūrinius poreikius: aiškiai apibrėžti valdymą ES lygmeniu; siekti koordinuoti ir teikti subsidiarumu grįstą paramą valstybių narių lygmeniu; patikslinti finansinius aspektus ir skatinti kurti tarpusavyje susijusių kultūros srities subjektų tinklus, kurie atstovautų klestinčiai kultūrinei pilietinei visuomenei.

1.3

Kad būtų visapusiškai pripažinta kultūros svarba tvarumui, EESRK ragina pripažinti kultūrą ketvirtuoju darnaus vystymosi ramsčiu, lygiaverčiu ekonominiam, socialiniam ir aplinkos ramsčiams.

1.4

EESRK teigiamai vertina faktą, kad kultūra pripažįstama labai svarbiu taikos ir stabilumo garantu, todėl yra nepaprastai svarbi siekiant pagrindinio Europos Sąjungos tikslo – „skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ (ES sutarties 3 straipsnis). Taigi EESRK ragina ES remiantis pačios Europos patirtimi tapti pasauline lydere užtikrinant, saugant ir propaguojant taiką visame pasaulyje.

1.4.1

Tai galima būtų skatinti, pavyzdžiui, kuriant eksperimentines iniciatyvas, tokias kaip nauja iniciatyva „Baltasis balandis“, kuri grindžiama ES vaidmeniu Šiaurės Airijos taikos procese ir pagal kurią į konfliktų sprendimo strategijas įtraukiamas labai reikalingas kultūros ir taikos stiprinimo aspektas.

1.4.2

Kultūros, kaip taikos ir stabilumo ramsčio, skatinimas yra neatsiejamas nuo raginimo atkreipti dėmesį į meninės išraiškos laisvę kaip žmogaus teisę ir remti pasaulines iniciatyvas, kuriomis saugomos menininkų teisės, taip pat toliau plėtoti tokias iniciatyvas Europos lygmeniu.

1.4.3

EESRK žino, kad kultūra gali būti netinkamai naudojama ir kad ja gali būti manipuliuojama siekiant stiprinti autoritarinę, populistinę ar kitą politinę darbotvarkę. ES mainai sudaro sąlygas išreikšti daugelio suinteresuotųjų subjektų nuomones ir pliuralistinius požiūrius, be jokių propagandai būdingų kontrolės elementų. Kultūra, paremta labai gausia įvairove, neišvengiamai padės įveikti populistines tendencijas ir kovoti su valstybės skatinama kultūros propaganda, padės užmegzti ryšius tarp tautų ir atverti galimybes glaudesniam bendradarbiavimui ir mainams.

1.5

EESRK pabrėžia, kad pilietinė visuomenė yra svarbi pagrindinė veikėja, dalyvaujanti darnios visuomenės gyvenime ir plėtojant visas kultūros iniciatyvas. Todėl ES turėtų investuoti į paramą, skiriamą organizuotos pilietinės visuomenės vystymuisi kultūros srityje.

1.5.1

EESRK pabrėžia naudą, gaunamą įgyvendinant programas, pagal kurias tyrinėjami kultūros ryšiai su ekonominėmis, socialinėmis ir politinėmis plėtros strategijomis, o kultūra, kuri buvo nereikšmingas politikos srities aspektas, padaroma pagrindiniu aspektu.

1.5.2

Platesne prasme, EESRK skatina kurti studijų ir mainų programas kultūros srityje, pritaikant sėkmingą programos ERASMUS modelį.

1.5.3

EESRK palankiai vertina raginimą sukurti kultūrinės pilietinės visuomenės forumą, įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus. EESRK įsipareigoja ateityje remti tokias organizuotas konsultacijas ir dialogą.

1.6

EESRK pripažįsta kultūros svarbą ir kūrybos sektorius kaip pagrindinį ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir darnaus vystymosi veiksnį. Komunikate pabrėžiama keletas aspektų ir programų, kurias EESRK visapusiškai remia. Todėl Komitetas skatina pakankamai investuoti į šią sritį.

1.6.1

Įgūdžių lavinimas kultūros srityje ir kūrybos sektoriuose suteikia pagrindą plėtoti šias galimybes.

1.6.2

EESRK remia programos „Kultūros sostinės“ vystymą tarptautiniu lygmeniu, bendradarbiaujant su Europos Taryba ir UNESCO, taip pat esamų miestų tinklų stiprinimą vykdant jų mainus kultūros klausimais.

1.7

Komitetas pabrėžia, kad kultūrinė perspektyva turėtų tapti esmine visų būsimų tarptautinių susitarimų, pavyzdžiui, naujos partnerystės su AKR šalimis po 2020 m., dalimi.

1.8

EESRK mano, kad reikėtų pasinaudoti teigiama dinamika, atsiradusia ruošiantis artėjantiems 2018 m., paskelbtiems Europos kultūros paveldo metais, skatinant priimti ir toliau įgyvendinti kultūros veiksmų planą palaikant tarptautinius santykius.

2.1

Bendrame komunikate apibrėžiamas požiūris į ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategiją, atsižvelgiant į ES kaip pasaulinės veikėjos vaidmenį.

2.2

Komunikate siūloma imtis trilypės veiklos įgyvendinant šią strategiją: 1) taikyti pagrindinius ES veiksmų principus, 2) laikytis trijų pagrindinių tokios veiklos krypčių ir 3) taikyti siūlomą strateginį požiūrį į kultūrinę diplomatiją.

2.3

Siūlomais pagrindiniais principais pabrėžiama būtinybė remti kultūrų įvairovę ir pagarbą žmogaus teisėms kaip esminį demokratijos, stabilumo ir darnaus vystymosi pagrindą, įskaitant saviraiškos laisvę ir kūrybos laisvę, būtinybė ne tik plėtoti Europos kultūrų įvairovę, bet ir pabrėžti abipusiškumą, taigi ir tarpusavio pagarbą bei tarpkultūrinį dialogą. Be to, komunikate pabrėžiama papildomumo ir subsidiarumo esamų valstybių narių pastangų atžvilgiu būtinybė. Jame skatinamas kompleksinis požiūris, neapsiribojant vaizduojamuoju menu siaurąja prasme ir įtraukiant politiką ir veiklą kultūrų dialogo, turizmo, švietimo, mokslinių tyrimų ir kūrybos sektoriaus srityse. Galiausiai komunikate paaiškinama, kad būtina vengti veiklos dubliavimo, atsižvelgiant į esamas bendradarbiavimo sistemas ir finansines priemones, t. y. į konkrečias temines programas ir geografinio bendradarbiavimo sistemas, jau siūlomas ES.

2.4

Trys pasiūlytos veiklos kryptys siekiant plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis yra šios: a) kultūros kaip darnaus socialinio ir ekonominio augimo varomosios jėgos rėmimas, b) kultūros ir kultūrų dialogo skatinimas siekiant taikių bendruomenių santykių ir c) bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje stiprinimas.

2.5

Pagal kryptį, kuria siekiama remti kultūrą kaip darnaus socialinio ir ekonominio augimo varomąją jėgą, siūloma padėti kitoms šalims plėtoti kultūros politiką, stiprinti kultūros ir kūrybos sektorius, taip pat remti vietos valdžios institucijų vaidmenį šalyse partnerėse.

2.6

Kultūros politikos plėtotė gali būti remiama, gilinant politinį dialogą ir stiprinant valdymo sistemas, taip pat keičiantis tiksline patirtimi.

2.7

Pabrėžiamas kultūros ir kūrybos sektorių vaidmuo skatinant pažangų, darnų ir integracinį augimą, ir tai rodo, kad kultūros indėlis žemų ir vidutinių pajamų šalyse sudaro 1,5–3,7 proc. BVP (pagal UNESCO kultūros įtakos vystymuisi rodiklius). Todėl komunikate siūloma dalytis patirtimi ir toliau plėtoti šį sektorių, stiprinti kūrybos centrus ir klasterius, ugdyti atitinkamus įgūdžius, taip pat sukurti aiškią reglamentavimo sistemą, siekiant remti MVĮ ir teritorinį bendradarbiavimą.

2.8

Pabrėžiama, kad svarbu remti kultūrą vykdant miestų plėtrą, ypač atkreipiamas dėmesys į jos poveikį augimui ir socialinei sanglaudai, užsimenama ir apie būtinybę padaryti viešąją erdvę prieinamą visiems žmonėms, taip pat apie audiovizualinių programų ir struktūros poveikį.

2.9

Antra komunikate siūloma veiklos kryptis – kultūros ir kultūrų dialogo skatinimas siekiant taikių bendruomeninių santykių – yra remti kultūros sektoriaus veikėjų ir menininkų bendradarbiavimą, dialogą ir jų kūrinių judumą.

2.10

Minimas kultūrų dialogo gebėjimas skatinti taikos kūrimą, pasitelkiant kultūrą kaip priemonę tiek konfliktų prevencijai, tiek susitaikymui pokonfliktinėse visuomenėse užtikrinti, taip pat išvardijamos įvairios esamos priemonės.

2.11

Trečioji komunikate siūloma kryptis – bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje stiprinimas kaip svarbi kultūrų įvairovės apraiška ir priemonė turizmui ir ekonomikos augimui skatinti. Todėl siūloma remti kultūros paveldo mokslinius tyrimus, kovoti su neteisėta prekyba ir prisidėti prie tarptautinių pastangų apsaugoti kultūros paveldo vietas, vadovaujant UNESCO.

2.12

Kaip trečioji veikla, komunikate siūlomas strateginis ES požiūris į kultūrinę diplomatiją, skatinant visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas papildomumas ir sąveika: visų lygių valdžios institucijų, vietos kultūros organizacijų ir pilietinės visuomenės, Komisijos ir jos vyriausiosios įgaliotinės, valstybių narių ir jų kultūros institutų. Siūlomos įvairios tvirtesnio bendradarbiavimo formos.

2.13

Be to, komunikate pabrėžiama studentų, tyrėjų ir absolventų kultūrinių mainų svarba, pasitelkiant esamas ir kol kas dar neišplėtotas mainų programas.

3.1

EESRK teigiamai vertina bendrą komunikatą, kurį pasiūlė Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė. Šiuo metu, kai ryškėja visuomenės susiskaidymas ir populistinės tendencijos, kultūra turi atlikti vis didesnį vaidmenį, stiprindama pilietinės visuomenės ryšius, skatindama tarpusavio supratimą, puoselėdama įvairovę ir mainus, taip pat kovodama su paviršutinišku požiūriu.

3.2

Iš komunikato tampa aišku, kad kultūros poveikis yra suvoktas, pats komunikatas yra įspūdingas esamų priemonių rinkinys ES ir nacionaliniu lygmeniu, jame pabrėžiamos įvairios galimos veiklos sritys kultūrinių mainų ir diplomatijos srityje.

3.3

Tačiau šiuo metu Komitetas pabrėžia, kad strategiją būtina patobulinti. Veiksmų plane turi būti tiksliai apibrėžti pagrindiniai klausimai ir strategiškai svarbios šalys – tai padės įgyvendinti tikslinį požiūrį ir nuodugniai įvertinti pirmą strategijos etapą atsižvelgiant į galiojančią vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP 2014-2020 m.). Turėtų būti pabrėžiama, kad strategija yra svarbi bendradarbiavimo su ES kaimyninėmis šalimis ir plėtros šalimis požiūriu.

3.4

Išorės santykių srityje kultūra negali būti laikoma neutralia ir nepriklausančia nuo dalyvaujančių šalių politinių aplinkybių. Tiek istoriniai, tiek dabartiniai pavyzdžiai rodo, kad kultūra gali būti netinkamai naudojama ir kad ja gali būti manipuliuojama siekiant stiprinti autoritarinę, populistinę ar kitą politinę darbotvarkę. Todėl, nors vykdant ES mainus kultūra iš tikrųjų padeda įgyvendinti darbotvarkę, svarbu pabrėžti, kad, priešingai nei propaganda, ES mainai sudaro sąlygas išreikšti daugelio suinteresuotųjų subjektų požiūrius ir įvairias nuomones. Todėl ES atsisakoma propagandai būdingos kontrolės. Šiuo požiūriu kultūra, paremta labai gausia įvairove, neišvengiamai padės įveikti populistines tendencijas ir kovoti su valstybės skatinama kultūros propaganda, padės užmegzti ryšius tarp tautų, griauti didėjančias sienas, įveikti augančius išankstinius nusistatymus ir atverti galimybes glaudesniam bendradarbiavimui ir mainams.

3.5

Vykdant kultūrinį švietimą, grindžiamą kūrybiniais procesais ir įvairovės puoselėjimu, įskaitant kultūrinius mainus, galima toliau ugdyti tautų sąmoningumą ir didinti atsparumą kultūros naudojimui populistine prasme.

3.6

Komitetas taip pat pabrėžia, kad, atsižvelgiant į daugelį atitinkamų direktoratų ir suinteresuotųjų subjektų, turi būti nustatyta skaidri valdymo struktūra, kad būtų vadovaujama bendradarbiavimui, siekiant pateikti aiškius pasiūlymus ir rezultatus. Ši struktūra vis dėlto turėtų pasižymėti lankstumu, kad nebūtų užkrauta papildoma administracinė našta. Turėtų būti paskirtas vadovaujantis administratorius, kuris tvarkytų turimas lėšas.

3.7

Nors kultūra turėtų turėti savo atskirą vertę, EESRK pabrėžia, kad kultūrą būtina integruoti į gretimas sritis, sudarant sąlygas kultūrai propaguoti užsibrėžtus tikslus ir veiksmus, taip pat pripažįstant jos svarbą Europos projektui. Tačiau šiuo metu kultūra nėra įtraukta į esamus veiksmų planus, įskaitant 2017 m. Komisijos darbo programą. Kultūra turi būti vis dažniau įtraukiama į Europos Komisijos prioritetus ir veiksmus, o pirmieji konkretūs veiksmai turi būti įtraukti į 2018 m. Europos Komisijos darbo programą.

3.8

Kultūra labai svarbi stiprinant ES kaip pasaulinės veikėjos vaidmenį, įskaitant aiškiai nurodytose pagrindinėse srityse, visų pirma įgyvendinant ES strategiją dėl Sirijos, ES pasaulinę strategiją bei Afrikos ir ES partnerystę.

3.9

Atsižvelgdamas į kultūros ir kūrybos sektorių svarbą, EESRK siūlo imtis priemonių užtikrinti, kad visose būsimose derybose tarptautiniu lygmeniu, pradedant nuo kitų derybų įgaliojimų derėtis dėl naujos partnerystės su AKR šalimis po 2020 m., būtų atsižvelgta į klausimus, susijusius su kultūros ir kūrybos sektoriais. Tai pasakytina apie prekybos derybas, kuriose ES turėtų imtis būtinų priemonių siekiant remti, saugoti ir skatinti Europos kultūrinę veiklą (1).

3.10

EESRK turėtų įtraukti kultūros temą į nuolatinių savo tarnybų veiklą ir savo įprastą darbą.

3.11

EESRK palankiai vertina kultūros svarbos mūsų visuomenių vystymuisi svarbą ir jos poveikį pagrindiniams politikos klausimams. Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad vaizduojamasis menas ir kultūra neturėtų būti vertinami tik dėl jų strateginės ir materialinės vertės, bet kartu turi būti pripažinta jų tikroji vertė, nes tai visos žmonijos švyturiai.

3.12

Apie teises į kultūrą vos užsimenama, tačiau strategijoje šis Europos vertybių principas turėtų būti vertinamas kaip kultūros pažinimo, mainų ir plėtros pagrindas. Strategijoje taip pat būtų galima atkreipti dėmesį į svarbų darbą, kurį atlieka JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR (2)) specialusis pranešėjas kultūrinių teisių klausimais.

3.13

Nors komunikate teigiama, kad naudodamiesi skaitmeninėmis priemonėmis žmonės dažnai įsitraukia į tarpvalstybinę veiklą ir kad dėl skaitmeninės revoliucijos išaugo mainų ir kultūrinio bendradarbiavimo paklausa, nepakankamai dėmesio skiriama šio perėjimo prie skaitmeninių technologijų padariniams ir potencialui tarptautinių kultūrinių santykių srityje. Taigi labai svarbu atlikti mokslinius tyrimus ir nustatyti perėjimo prie skaitmeninių technologijų poveikį, ypač atsižvelgiant į poveikį žmonių kultūriniams mainams, ir ištirti tiek jo teikiamas galimybes, tiek šališkumo ir dezinformacijos riziką. Šiuo požiūriu kultūriniai mainai sudaro sąlygas žmonėms labiau domėtis ir skatinti prieigą prie informacijos bei turimų išteklių internete.

3.14

Abejonių kelia tai, kad skaitmeninės priemonės nurodytos kaip šiuos mainus skatinantis veiksnys, nes ekonominiai pokyčiai ir socialiniai iššūkiai gali būti vertinami kaip svarbiausia jėga, skatinanti pasaulinius pokyčius.

3.15

Atsižvelgdamas į dabartinius įvykius, EESRK siūlo į komunikatą įtraukti religijų dialogą kaip kultūrų dialogo elementą, įskaitant filosofines ir nereligines organizacijas, kad būtų galima semtis „įkvėpimo iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo“, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos preambulėje ir pagal SESV 17 straipsnį. Tai būtų galima skatinti naudojant eksperimentines iniciatyvas, pavyzdžiui, suteikiant galimybę studentams ir mokslininkams iš konfesinių universitetų bei religinių mokyklų mokytis pagal programą „Erasmus“.

3.16

Komunikate kultūros poveikis darniam vystymuisi aptariamas poskirsnyje dėl integracinio ir subalansuoto ekonomikos augimo (3). EESRK apgailestauja, kad šis klausimas toliau nėra pabrėžiamas, atsižvelgiant į idėją, kad kultūra turėtų būti atskiras ramstis, kuriuo remiamas darnus vystymasis. Pastaraisiais metais vis daugiau organizacijų (4) pritaria šiam požiūriui, kuriuo pabrėžiama, kad kultūra turi būti laikoma ne mažiau svarbia nei kiti vystymosi aspektai: ekonomika, socialinė įtrauktis ir aplinka. EESRK aktyviai remia šį požiūrį. Šie aspektai savo ruožtu yra susiję su kultūra kaip pagrindiniu įtraukios bendruomenės kūrimo aspektu.

3.17

EESRK pabrėžia, kad siekiant užtikrinti meninį tobulėjimą ir vykdyti mainus labai svarbūs yra bendros kūrybos procesai, tačiau šis veiksnys nėra minimas komunikate. Bendra kūryba ne tik skatina lygiaverčius mainus ir mokymąsi, bet ir gali lemti novatoriškus darbus, kurie toliau skatina ir meninį tobulėjimą, ir augimą, įskaitant ekonominį ir socialinį vystymąsi.

3.18

Komitetas pabrėžia, kad kultūriniai mainai ir dialogas turėtų būti grindžiami objektyviais duomenimis, kad jie kuo geriau atitiktų kultūrinius ir meninius ryšius tam tikroje šalyje ar regione. Šiuo tikslu reikia išnagrinėti kultūros praktiką, privalumus ir iššūkius tiek šalyse partnerėse, tiek su šalimis partnerėmis. Įdomi iniciatyva yra Europos Tarybos kultūros politikos ir tendencijų Europoje sąvadas.

3.19

Be to, taikant būtinus ilgalaikius požiūrius reikia atlikti nuolatinę stebėseną ir peržiūrą, kuriomis užtikrinamas kultūros mainų ir sąveikų poveikis ir abipusė nauda.

3.20

Mainų srityje turėtų būti atsižvelgiama į finansavimą vertimui raštu ir žodžiu, rengiant programas, kuriomis skatinami kultūros mainai.

3.21

EESRK pabrėžia, kad rengiant naujas programas būtina skleisti informaciją apie programą tiek ES, tiek šalyse partnerėse, taip pat jų piliečiams, paaiškinant požiūrį, skatinant iniciatyvas ir suteikiant informacijos apie finansavimo galimybes. Siekiant remti šias pastangas, galėtų būti plėtojami įvairūs esami kanalai („Euronews“, kultūrinių premijų programos).

3.22

Komitetas taip pat pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į subnacionalinio lygmens struktūrų, regionų ir miestų vaidmenį, kaip akcentuota 2017 m. vasario 7–8 d. Europos regionų komiteto priimtoje nuomonėje.

3.23

Komitetas pabrėžia, kad itin svarbu skatinti atvirus mainus ir valstybių tarpusavio nesutarimų, susijusių su nacionaliniam kultūros paveldui priklausančių artefaktų turėjimu, sprendimą.

3.24

Nors EESRK palankiai vertina šį komunikatą ir laukia pasiūlymų, kurie būtų paversti konkrečiais veiksmais, jis nori toliau svarstyti sritis, kurioms pasiūlyme skirta nepakankamai dėmesio ir kurios yra šios: a) kultūra kaip taikos ir stabilumo ramstis, b) kultūra ir pilietinė visuomenė, c) kultūros ir kūrybos sektoriaus darnus augimas ir vystymas.

3.25

Atsižvelgdamas į artėjančių Europos kultūros paveldo metų svarbą ir matomumą, EESRK siūlo, kad šia programa ir teigiama dinamika būtų naudojamasi vystant ir pradedant įgyvendinti 2018 m. veiksmų planą dėl kultūros išorės santykių srityje.

4.1

EESRK teigiamai vertina faktą, kad kultūra pripažįstama labai svarbiu taikos ir stabilumo ramsčiu, Todėl kultūra labai svarbi toliau siekiant pagrindinio Europos Sąjungos tikslo „skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ (ES sutarties 3 straipsnis).

4.2

Europos Sąjunga turi užimti teisėtą savo, kaip pasaulinės lyderės, vietą užtikrinant, apsaugant ir skatinant taiką visame pasaulyje. Jos Nobelio premiją laimėjęs modelis, kuris po pasaulinių karų padėjo užtikrinti ilgiausią taikos ir klestėjimo laikotarpį Europoje, yra įrodymas, kad pasaulis gali juo vadovautis šioje srityje. ES pasiekti rezultatai žmogaus teisių, demokratijos, lygybės, tolerancijos, supratimo ir tarpusavio pagarbos srityse yra neprilygstami tarptautinėje arenoje. Susiduriant su globaliais šiandienio pasaulio iššūkiais, ES šūkis „Suvienijusi įvairovę“ turi didesnį rezonansą nei bet kada per jos 60 metų istoriją.

4.3

EESRK pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas mainams konfliktų prevencijos, sprendimo ir susitaikymo po konflikto srityse. Kultūros ir meno erdvėje galima atvirai keistis nuomonėmis ir ugdyti tarpusavio pasitikėjimą. Nors komunikate užsimenama apie kultūrą ikikonfliktinėse ir pokonfliktinėse situacijose, šis aspektas turi būti ypač išplėstas, nes kultūros sektoriaus veikėjai iš trečiųjų šalių taip pat turi vertingos patirties šioje srityje, o tai suteikia galimybių abipusiai naudingiems apmąstymams. Pagarba kultūrinėms žmogaus teisėms turėtų būti įtraukta į taikos susitarimus, kurie taip pat padeda užtikrinti, kad būtų gerbiamos kultūrinės mažumos pokonfliktinėse teritorijose (5).

4.4

ES vaidmuo Šiaurės Airijos taikos procese yra svarbus kaip galimas taikos kūrimo strategijos pagrindas pasauliniu mastu. Pavyzdžiui, nauja iniciatyva „Baltasis balandis“ galėtų būti grindžiama vaidmeniu, kurį ES atliko Šiaurės Airijos taikos procese, įgyvendindama savo unikalią programą PEACE (6). Pasauliniu mastu ji galėtų būti visa apimanti iniciatyva, užtikrinanti pagrindinių pilietinės ir politinės visuomenės veikėjų indėlį. Ją būtų galima susieti su nauju Europos solidarumo korpusu ir atspindėti ERASMUS modelį, tačiau ji nebūtų skirta tik jaunimui. Iniciatyva galėtų apimti sąveiką su visomis kitomis ES priemonėmis gynybos, saugumo ir diplomatijos srityse, įtraukiant labai reikalingą kultūros ir taikos stiprinimo aspektą į konfliktų sprendimo strategijas. Taip būtų skatinamas kultūrų dialogas, tarpusavio pagarba, tolerancija ir supratimas, pasitelkiant kultūrą, švietimą ir žiniasklaidą.

4.5

EESRK atkreipia dėmesį į organizuotos pilietinės visuomenės, politinių fondų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį kuriant taiką ir užtikrinant susitaikymą. Jų patirtis turi būti perimta, o jų perspektyvos – integruotos ir skatinamos.

4.6

Komitetas pabrėžia, kad, siekiant skatinti taiką ir stabilumą, kultūrinės iniciatyvos ir mainai turi būti vystomi bendradarbiaujant su vietos veikėjais ir dedant pastangas palaikyti ryšius su vietos gyventojais, ne tik tais, kuriems paprastai skiriamos kultūros ir meno programos.

4.7

Tarpvyriausybiniu lygmeniu pagirtinos Europos Tarybos iniciatyvos. Bendradarbiavimas su Europos Taryba galėtų būti stiprinamas, pasitelkiant jos patirtį tose organizacijos šalyse, kurios yra ES kaimyninės šalys. Pavyzdžiui, EESRK atkreipia dėmesį į Kultūros ir demokratijos rodiklių sistemą, taip pat Jaunimo taikos stovyklos iniciatyvą, pagal kurią sudaromos sąlygos jaunimui ir jaunimo organizacijoms iš per konfliktus nukentėjusių regionų įsitraukti į dialogą ir konfliktų transformacijos veiklą, grindžiamą švietimu žmogaus teisių klausimais ir tarpkultūriniu mokymusi. Ši programa galėtų būti jaunimo kultūrų dialogo pavyzdys.

4.8

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į kultūros poveikį sprendžiant saugos ir saugumo klausimus miesto teritorijose, kaip nurodyta neseniai atliktame tyrime „Europos kultūra, miestai ir identitetas“, ir siūlo skatinti keistis informacija apie teigiamą patirtį šioje srityje (7).

4.9

Turėtų būti skatinama geriau suprasti kultūros poveikį jaunimo radikalėjimui ir jos praradimą. Turi būti pabrėžtas kultūros veiklos ir paveldo poveikis socialiniam stabilumui ir sanglaudai, taip pat užkirstas kelias netinkamam kultūros ir paveldo naudojimui kaip priemonei, kuria siekiama skatinti radikalią ar nacionalistinę darbotvarkę.

4.10

Kultūra, kaip taikos ir stabilumo ramstis, turi būti skatinama kartu atkreipiant dėmesį į meninės išraiškos laisvę kaip žmogaus teisę. PVO lygmeniu įgyvendinamos pasaulinės iniciatyvos, kuriomis remiami persekiojami menininkai (pvz., „Freemuse“, „Observatoire de la Liberté de la Création Artistique“). Reikėtų skatinti jų plėtrą ir tinklaveiką Europos NVO aplinkoje.

5.1

EESRK pabrėžia, kad būtina ugdyti aktyvią pilietinę visuomenę, siekiant skatinti aktyvų ir integracinį augimą bei kultūros vystymąsi. Pilietinės visuomenės veikla turėtų būti stiprinama vykdant kultūros dialogą ir mainus bei gebėjimų stiprinimo veiklą (8). Administracinių PVO pajėgumų vystymas yra svarbus elementas siekiant užtikrinti bendrą kūrybą ir mainus vienodu lygmeniu.

5.2

Todėl EESRK pritaria tikslui stiprinti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios veikia šalių partnerių kultūros srityse. Poreikis integruoti kultūros sektoriaus veikėjus yra pagrįstai pabrėžtas, ir EESRK atkreipia dėmesį į šių pastangų svarbą ne tik kultūrų dialogui, bet ir jų įvairovei bei teisėms į kultūrą.

5.3

EESRK norėtų pabrėžti, kad būtina įtraukti nevyriausybines organizacijas ir fondus tiek Europoje, tiek šalyse partnerėse, kaip svarbius dalyvius ir išteklius sėkmingiems mainams ir dialogui užtikrinti. Todėl turėtų būti tinkamai naudojamos nacionalinių veikėjų programos, telkiamos grupės ir iš jų mokomasi, pavyzdžiui, Robert Bosch fondo veikla palaikant tarptautinius santykius ir įgyvendinant „Interarts“ projektus, tokius kaip ES finansuojamas projektas „Veiklios bendruomenės, didinančios kultūros viešąją vertę pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse“ („SouthMed CV“) (finansuojamą pagal Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD programą EUROMED), kuriuo siekiama kultūrą – nereikšmingą politikos srities aspektą – padaryti pagrindiniu aspektu, ištiriant jos potencialius ryšius su ekonominėmis, socialinėmis ir politinėmis plėtros strategijomis.

5.4

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kultūros mainai neturi būti susiję tik su menininkais ir kultūros srities suinteresuotaisiais subjektais, bet turėtų apimti stiprų visų piliečių informavimo ir dalyvavimo aspektą. Nepaisant visų pastangų ištaisyti šią padėtį, kultūros ir meno mainai pasiekia ribotą skaičių žmonių, kurių socialiniai, kultūriniai ir išsilavinimo poreikiai dažnai būna panašūs. Todėl į kultūros programas turėtų būti aiškiai įtraukti mainai, susiję su dalyvavimu grindžiamomis kultūros iniciatyvomis ir meninio švietimo plėtra. Tik tokiu atveju bus galima išnaudoti meno ir kultūros teikiamas galimybes skatinti stabilumą, taiką ir darnų vystymąsi.

5.5

EESRK labai teigiamai vertina programą ERASMUS+ ir jos svarbą mainams, tarpusavio supratimui bei mokymuisi. ES lygmeniu nėra panašių iniciatyvų, skirtų kultūros sektoriaus veikėjams ir piliečiams, veikiantiems kultūros ir meno srityje. Galėtų būti plačiau apsvarstytas konkrečios mainų ir judumo programos, skirtos menui ir kultūrai, plėtojimas.

5.6

Yra daug mainų ir pažintinių vizitų programų, skirtų menininkams ir kultūros sektoriaus veikėjams, kurias dvišaliu pagrindu finansuoja nacionalinės kultūros institucijos. Turi būti išnagrinėta didesnė šių programų tarpusavio sąveika, įskaitant ir su nevyriausybinėmis iniciatyvomis, pavyzdžiui, Roberto Cimetta fondu.

5.7

Tarptautinis bendradarbiavimas ir judumas turi būti pripažįstami kaip vertybė siekiant ugdyti kultūrinį tapatumą laikais, kai demografiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai taip pat byloja apie mažėjančius atstumus šalyse ir tarp šalių. Šie pokyčiai turi įtakos kultūros procesams, taip pat suteikia daugiau galimybių plėtoti tarpvalstybinę kultūrinę tinklaveiką. Toks judumas, jeigu jis bus tinkamai remiamas, be teigiamo poveikio ekonominiams mainams, gali prisidėti prie kultūrinio tapatumo ugdymo ir savo ruožtu skatinti taikos kūrimą ir socialinę sanglaudą. Šis judumas turi būti kruopščiai suderintas su parama siekiant užtikrinti tvirtų struktūrų kūrimą ir kultūros ir kūrybos iniciatyvų ateitį.

5.8

EESRK pabrėžia, kad kultūriniai tinklai gali skatinti kultūros specialistų mainus, formuoti kultūrinį kraštovaizdį ir ugdyti aktyvią kultūrinę pilietinę visuomenę. Todėl jis siūlo skatinti mainus su Europos kultūros tinklais, sukūrus finansavimo liniją programoje „Kūrybiška Europa“. Galėtų būti skatinami tarptautiniu lygmeniu palaikomi ryšiai su esamais tinklais ir tinklų plėtra įvairiuose regionuose.

5.9

EESRK taip pat pabrėžia kitų dabartinės programos „Kūrybiška Europa“ krypčių naudą ir ragina išnagrinėti visas finansavimo galimybes atsižvelgiant į tai, kad dėl jų gali būti skatinami tarptautiniu lygmeniu vykdomi kultūros mainai.

5.10

EESRK palankiai vertina raginimą sukurti pilietinės visuomenės forumą, kuris apimtų visus susijusius suinteresuotuosius subjektus ir atliktų svarbų vaidmenį plėtojant pirmiau minėtą veiksmų planą dėl tarptautinių kultūrinių ryšių. Tokia platforma galėtų veikti kaip kasmetinis forumas, pagrįstas horizontaliaisiais mainais ir diskusijomis, organizuojant palydovinius susitikimus įvairiuose geografiniuose regionuose ES ir už jos ribų.

5.11

EESRK įsipareigoja ateityje remti tokias organizuotas konsultacijas ir dialogą su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais išorės santykių srityje. EESRK toliau svarstys, kaip jo vaidmuo ir darbo metodai galėtų konkrečiai ir struktūriškai padėti plėtoti pirmiau minėtą veiksmų planą.

6.1

Kultūra turėtų būti visiškai pripažįstama ketvirtuoju darnaus vystymosi ramsčiu. Tai leidžia suderinti prieštaringas kultūros vizijas ir panaudoti tai kaip tikrai vertingą ekonomikos augimo ar kultūros priemonę, kuriai neturėtų būti taikomi ekonominiai prioritetai.

6.2

EESRK pabrėžia darnumo ir alternatyvių augimo priemonių, pavyzdžiui, didesnės visuomenės gerovės, svarbą.

6.3

Komunikate pabrėžiama keletas svarbių klausimų, susijusių su kultūros ir kūrybos sektoriaus (tai daugiausia MVĮ (9)) indėliu į darnų vystymąsi, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ir EESRK aiškiai remia šiuos klausimus. Kaip pabrėžiama komunikate, 2004–2013 m. pasaulinė prekyba kūrybos sektoriaus produktais daugiau nei padvigubėjo (10), o kultūros ir kūrybos pramonė sukuria 3 proc. pasaulio BVP ir daugiau nei 30 mln. darbo vietų (11).

6.4

Turi būti pabrėžta, kad būtina investuoti į atitinkamų gebėjimų ugdymą, siekiant išnaudoti augimo galimybes kūrybos sektoriuje. Reikia remti vietos rinkas. Judumo programomis, kuriomis skatinamas gebėjimų ugdymas, neturėtų būti didinamas vadinamasis protų nutekėjimo poveikis, kuris yra žalingas šalims partnerėms.

6.5

Europos kultūros sostinių patirtis parodė kultūros plėtros poveikį ekonominiam ir socialiniam vystymuisi miestų vietovėse. Galėtų būti plėtojami su kitomis šalimis įgyvendinami mainų ir gebėjimų stiprinimo veiksmai, susiję su iššūkiais, taip pat strategijos, kurios lėmė tokį augimą.

6.6

Kitos tarptautinės organizacijos ir regionai kultūros sostinių koncepciją perėmė kaip geriausios patirties pavyzdį (pavyzdžiui, Islamo švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (ISESCO) paskirtos Islamo kultūros sostinės). Reikėtų ištirti galimą bendradarbiavimą ir sąveiką, siekiant kuo labiau padidinti abipusę naudą ir mokymąsi. Įgyvendinant šią programą galėtų būti įvertinta tarptautinė kultūros sostinių schema arba miestų partnerystė.

6.7

Kitas vietovių ir miestų ryšių pavyzdys yra Europos Tarybos projektas „Europos kultūros keliai“. Ši programa galėtų būti tiriama ir vystoma tarptautiniu mastu, plečiant jos galimybes didinti kultūrinį turizmą ir bendrų tarptautinių kultūrinių šaknų supratimą.

6.8

EESRK pabrėžia, kad būtina skatinti ir palengvinti miestų bendradarbiavimą bei tinklų kūrimą Europoje ir už jos ribų. Daugelis Europos miestų turi patirties formuojant kultūros politiką ir jos ryšį su kitomis darnaus vystymosi sritimis (pvz., ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, socialinės įtraukties, kūrybinio švietimo, kultūrinio turizmo ir t. t.). Tai vertinga vykdant ilgalaikį Europos ir kitų pietinių pasaulio šalių bendradarbiavimą, ir ES taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį palengvinant miestų bendradarbiavimą bei tinklaveiką Europoje ir už jos ribų. Siekiant šio tikslo jau sukurtos atitinkamos iniciatyvos, kurios gali tinkamai prisidėti prie ilgalaikio bendradarbiavimo, įskaitant programas „Pavyzdiniai miestai“ ir „Pirmaujantys miestai“.

6.9

Miestų tinklai, kurie plėtoja priemones kultūros srityje, pavyzdžiui, „Eurocities“, „Mercociudades“, „Africities“, UNESCO kūrybinių miestų tinklas, „Les Arts et la Ville“, Australijos kultūros plėtros tinklas arba Kanados kūrybinių miestų tinklas, taip pat turėtų būti laikomi vertingu ištekliumi.

6.10

EESRK apgailestauja, kad kuriant bendrą strategiją siūlomuose veiksmuose neatsižvelgiama į lyčių klausimą. Nors lyčių lygybė yra mūsų Europos vertybių pagrindas, tyrimai rodo, kad matomi ir svarbias pozicijas užimantys menininkai patiria lyčių nelygybę. Be to, UNESCO nurodė, kad taikant kultūrinio turizmo ir kultūros plėtros priemones gaunama nevienoda nauda. Todėl EESRK primygtinai reikalauja atsižvelgti į šį aspektą.