30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/9

Pranešėjas

Stefano MALLIA

1.1.

ES turi dėti daugiau pastangų, kad būtų atkreiptas dėmesys į išskirtines problemas, su kuriomis susiduria salos. Tokių problemų negalima išspręsti vien sanglaudos politika.

1.2.

Salos susiduria su įvairiomis struktūrinėmis kliūtimis, kurios dažnai lemia sudėtingas sąlygas verslui plėtoti. EESRK yra įsitikinęs, kad tokios svarbios politikos sritys, kaip bendroji rinka, konkurencijos politika, transporto politika, kaimo plėtros ir žuvininkystės politika, taip pat ES iniciatyvos ir programos, kuriomis remiama švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto politika, turi būti lanksčiau taikomos salų ekonomikai.

1.3.

EESRK mano, kad reikėtų iš naujo įvertinti Eurostato taikomus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma salų regiono apibrėžtis, ir taikyti tinkamesnius kriterijus (žr. 2.4–2.6 punktus).

1.4.

Neįgaliesiems ir apskritai visiems nepalankioje padėtyje esantiems asmenims reikėtų skirti ypatingą dėmesį, nes paprastai jie daugiau nei kiti junta saloms kylančių problemų poveikį.

1.5.

EESRK manymu, būtina, jog pastangos padėti saloms būtų pirmiausia nukreiptos į galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis, į tvaraus augimo ir visiško užimtumo, konkurencingumo ir sanglaudos skatinimą Europos salose.

1.6.

Salos ir salų regionai dažnai suteikia išskirtines galimybes švarios energijos sprendimams įgyvendinti. EESRK remia visas Europos Komisijos pastangas šioje srityje, o konkrečiau – salų perėjimą prie 100 % švarios energijos sprendimų.

1.7.

EESRK remia Europos Parlamento raginimą Komisijai parengti išsamų tyrimą dėl Europos salų patiriamų papildomų sąnaudų.

1.8.

EESRK ragina Komisiją ir Tarybą visus salų regionus arba salas, esančias valstybėmis narėmis, sanglaudos politikoje po 2020 m. laikyti tinkamas su infrastruktūra susijusiam finansavimui. Atsižvelgiant į tai, visoms 2014–2020 m. laikotarpio lėšoms, skirtoms sušvelninti specifiniams suvaržymams, su kuriais susiduria salos, turi būti atliekamas jų veiksmingumo ex post vertinimas.

1.9.

EESRK ragina Komisiją nustatyti tinkamesnę teisės aktų sistemą, susijusią su valstybės pagalbos teikimu salų regionuose ir salose, kurios pačios yra salų valstybės narės.

1.10.

EESRK ragina Komisiją intensyvinti veiksmų koordinavimą per teritorijų ir miestų vystymo tarpžinybinę darbo grupę ir naudojantis teritorinio poveikio vertinimų priemone, peržiūrėti svarbiausius teisės aktus ir nustatyti, kur galėtų būti įtrauktos nuostatos dėl izoliuotumo.

2.1.

Europos salose gyvena daugiau kaip 21 mln. žmonių. Tai sudaro maždaug 4 % visų 28 ES šalių gyventojų. Sudėjus visų ES salų gyventojus (išskyrus salų valstybių – Didžiosios Britanijos, Airijos, Kipro ir Maltos), mes taptume 11-ta tankiausiai apgyvendinta Europos šalimi (1). Reikia skubiai sukurti integruotą politikos sistemą, kad būtų išspręstos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos problemos, kurios kyla Europos saloms.

2.2.

ES turi pripažinti problemų, su kuriomis susiduria salos, išskirtinumą. Šiuo požiūriu būtinos pastangos tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, kad būtų maksimaliai išnaudotas visas ES salų potencialas.

2.3.

Šia nuomone siekiama atnaujinti ES lygmens diskusijas dėl izoliuotumo vertės Europos politikoje, kuri būtų konkrečiai susijusi su sanglaudos politika po 2020 m., skatinti vadovautis požiūriu „iš apačios į viršų“, kuris grindžiamas konkretesniu pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimu sprendimų priėmimo procese, kad būtų nustatyta tikraisiais žmonių poreikiais pagrįsta politika ir programos. Partnerystė ir daugiapakopis valdymas, kaip nustatyta BNR (2), turi būti toliau stiprinama laikotarpiu po 2020 m.

2.3.1.

Šia nuomone taip pat siekiama patvirtinti tinkamą politinių rekomendacijų rinkinį, į kurį būtų įtraukta „įtraukiųjų salų“ sąvoka, praktiškai įgyvendinti „efektyvumo“ ir „lygybės“ principus, kuriais visose Europos salose būtų remiamasi skatinant konkurencingumą ir socialinę sanglaudą:

2.4.

Remiantis Eurostato apibrėžtimi (3), sala – tai bet kokia teritorija, atitinkanti šiuos penkis kriterijus: 1) ne mažiau kaip vieno kvadratinio kilometro plotas; 2) ne mažiau kaip vieno kilometro atstumas nuo žemyninės dalies; 3) ne mažiau kaip 50 nuolatinių gyventojų; 4) nėra nuolatinio susisiekimo su žemynu; 5) nėra ES kapitalo.

2.5.

Europos salas taip pat galima sugrupuoti pagal geografinius aspektus, NUTS (Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra) klasifikaciją ir dydį.

2.6.

Izoliuotumą galima apibrėžti pagal šiuos tris aspektus: 1) mažumas, 2) atokumas ir 3) pažeidžiamumas (4).

2.7.

ES pradėjo skirti didesnį dėmesį saloms, kai dvi mažos salų valstybės – Kipras ir Malta – tapo ES narėmis.

2.7.1.

2008 m. Žaliojoje knygoje dėl teritorinės sanglaudos (5) pasiūlyta tokia teritorinės sanglaudos apibrėžtis: „įvairovės pavertimas privalumu, kuriuo prisidedama prie darnaus visos ES vystymosi“. Šiuo atžvilgiu izoliuotumą galima laikyti privalumu ir galimo vystymosi šaltiniu.

2.8.

2014–2020 m. ES sanglaudos politika sudaro pagrindą ES programoms priderinti prie teritorijų, kuriose susiklosčiusios nepalankios sąlygos, pvz., salų, poreikių, ypač atsižvelgiant į pagrindinius teritorinius iššūkius, kurie nurodyti Bendroje strateginėje programoje. Rengiant sanglaudos politiką po 2020 m., naujos priemonės, skirtos remti integruotas teritorijų vystymo strategijas, pvz., integruotų teritorinių investicijų ir bendruomenės inicijuoto vietos vystymo, kurios buvo parengtos 2014–2020 m. laikotarpiui, turi būti toliau analizuojamos iš salų perspektyvos.

2.9.

Atsižvelgiant į EESRK nuomonę „Specifinės salų problemos“ ir „Pažangiosios salos“ (6), ir atlikus strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą (7), tapo aišku, kad kalbant apie salas, Sanglaudos politikos fondai nepadarė laukiamo poveikio. Akivaizdu, kad reikia iš naujo svarstyti šį aspektą.

2.10.

2016 m. sausio mėn. rezoliucija dėl ypatingos salų padėties (8) Europos Parlamentas nustatė pagrindą, kuriuo remiantis turi būti peržiūrėta dabartinė ES politika.

3.1.

Remiantis tinklo ESPON atlikto tyrimo Euroislands išvadomis (9), prieš analizuojant problemas, su kuriomis susiduria Europos salos, naudinga glaustai apibrėžti „privalumus ir trūkumus“ ir „galimybes ir grėsmes“, kad būtų geriau atsižvelgta į sunkumus, su kuriais salos susidurs ateityje.

3.1.1.

Kalbant apie „privalumus“, gyvenimo kokybė, didelis gamtinis ir kultūrinis kapitalas ir stipri kultūrinė tapatybė yra realūs svertai, kuriais reikėtų pasinaudoti kuriant naują gerovę ir užimtumą salose.

3.1.2.

Kalbant apie „trūkumus“, izoliuotumas daro tiesioginę ir nuolatinę įtaką tam tikriems svarbiausiems salos patrauklumo kriterijams, pvz., prieinamumui, viešojo intereso paslaugoms, privačioms paslaugoms ir tinklams, masto ekonomijai ir rinkos organizavimui.

3.1.3.

„Galimybės“ gali būti įvardytos kaip gyvenimo kokybės, kokybiškų ir saugių maisto produktų, specifinio pobūdžio turizmo ir apgyvendinimo paslaugų paklausa. Šiais veiksniais reikėtų pasinaudoti ir paversti juos privalumais sprendžiant dėl pagrindinių nepalankių izoliuotumo sąlygų, susijusių su nedideliu dydžiu, atokumu ir pažeidžiamumu, kylančius sunkumus.

3.1.4.

„Grėsmės“ gali būti susijusios su klimato kaita, globalizacija, ekonomikos krizėmis, kylančiomis energijos kainomis, vandens trūkumu, dirvožemio blogėjimu ir žuvų išteklių nykimu.

3.2.

NET jeigu Europos salų patiriamų problemų poveikis smarkiai skiriasi atsižvelgiant į konkrečius veiksnius (10), jį įmanoma sugrupuoti į tris pagrindines grupes: 1) salų ekonomika; 2) socialinė lygybė; 3) aplinkos išsaugojimas.

3.3.

Salų ekonomika. Vidutinis salų BVP, tenkantis vienam gyventojui, mažesnis už 28 ES šalių vidurkį (11). Paprastai jų ekonominės konvergencijos procesas lėtesnis nei likusiuose ES regionuose. Daugelyje salų BVP lygis ir užimtumas užtikrinami turizmu ir dideliu viešuoju sektoriumi, rodančiu mažą ekonomikos konkurencingumą.

3.3.1.

Aukšta transporto kaina ir jungčių su kitomis teritorijomis stygius salų teritorijoms kelia didelę problemą. Reikia pripažinti ir lanksčiai spręsti šią problemą, kad salų ekonomikai būtų suteikta galimybė gyvuoti ir klestėti. Nors teisinė sistema, būtent ES reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, leidžia valstybėms narėms pačioms organizuoti viešųjų paslaugų teikimą, siekiant užtikrinti reguliarų susisiekimą su salų teritorijomis, reikia patikrinti, koks iš tikrųjų yra šios priemonės poveikis.

3.3.2.

Kitas aspektas, kuris neigiamai veikia salų ekonomikos konkurencingumą, susijęs su monokultūros ekonomika, kai tam tikrų salų ekonomikos specializacija susijusi tik su viena ar keletu ekonomikos sričių (pvz., turizmu) arba jų ekonominė veikla yra ribota dėl nedidelio salų dydžio.

3.3.3.

EESRK remia Europos Parlamento raginimą Komisijai atlikti išsamų tyrimą/analizę dėl Europos saloms kylančių papildomų išlaidų, susijusių su keleivių ir prekių vežimo sistema, energijos tiekimu ir patekimu į rinką, ypač MVĮ.

3.4.

Socialinė lygybė. Per pastarąjį dešimtmetį Europos salose gerokai pakito socialinė lygybė dėl įvairių vidaus ir išorės veiksnių: transporto, ekonominių pokyčių, gyvenimo būdo, kultūros ir siekių pokyčių. Ekonomikos krizė neigiamai paveikė socialinės lygybės veiksnius.

3.4.1.

Demografinis nuosmukis daro įtaką mažiausiai išsivysčiusioms saloms, kurios paprastai labiau nukenčia dėl senėjančios visuomenės.

3.4.2.

Tam tikrose salų sistemose (pvz., Viduržemio jūros salose) pabėgėlių migracija padarė įtaką socialinės lygybės standartams. Pastaruoju metu į salų teritorijas atvyko didelis skaičius migrantų, kurių tam tikrais atvejais netgi daugiau nei vietos gyventojų, kurie savo ruožtu nėra pasirengę suteikti reikiamos paramos ir pagalbos. EESRK ragina Komisiją toliau stiprinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) sinergiją ir skatina valstybes nares ir regionus naudotis ESI fondais įgyvendinant veiksmingą integracijos politiką, apimančią švietimą, užimtumą, aprūpinimą būstu ir nediskriminavimą.

3.4.3.

ES iniciatyvose ir programose, kuriomis remiama švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto politika, pavyzdžiui, programa „Erasmus +“, reikėtų atsižvelgti į salų izoliuotumą, taip pat į kartais pasitaikantį įgūdžių ir žinių, kurios užtikrintų deramą tarptautinių mainų ir bendrų veiksmų finansavimą ir įgyvendinimą, trūkumą.

3.4.4.

Neįgalieji ir apskritai visi nepalankioje padėtyje esantys asmenys patiria didesnį minėtų problemų poveikį nei kiti. Sanglaudos politikos, pagal kurią reikalaujama, kad galutiniai naudos gavėjai sudarytų galimybę pasinaudoti ESI fondais finansuojamais projektais nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, pavyzdžiu turėtų būti vadovaujamasi visose ES politikos srityse.

3.5.

Aplinkos išsaugojimas. Europos salos dažnai įsikūrusios regionuose, kurie dėl biologinės įvairovės laikomi unikaliomis vietomis.

3.5.1.

Viena iš priežasčių, dėl ko taip yra – didelė buveinių fragmentacija. Laikoma, kad daugelyje salų yra itin didelė sausumos ir jūrų biologinė įvairovė. Iš esmės tai rodo faktas, kad daugumoje salų yra saugomų teritorijų.

3.5.2.

Europos salos turi unikalių gamtinių savybių, tačiau jų ekosistemos taip pat yra pažeidžiamos ir joms didelį poveikį daro žmogaus veikla ir kiti išorės veiksniai. Joms taip pat gali būti būdingas ribotas dirbamos žemės plotas, sausra, kylantis jūros lygis ir dirvožemio erozija.

3.5.3.

Visos salos daugiau ar mažiau susiduria su rimtomis problemomis, susijusiomis su jūros tarša, ypač pavojinga tarša plastiko atliekomis, kuri yra endeminė mūsų vandenynuose (kurią daugiausia lemia ne salose vykdoma veikla), dykumėjimu ir kraštovaizdžio būklės blogėjimu, gėlo vandens trūkumu, priklausomybe nuo iškastinio kuro, atliekų ir nuotekų tvarkymu.

4.1.

Šiuos iššūkius pakeisti galima suderinant ir gerinant ekonominio, aplinkos ir socialinio darnumo pusiausvyrą, laikantis „holistinio požiūrio“, kuriuo siekiama įgyvendinti „kokybiškų salų“, „žaliųjų salų“ ir „lygių galimybių salų“ sąvokas.

4.2.

EESRK manymu, labai svarbu Europos salose skatinti darnų augimą (ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį) ir skatinti visišką užimtumą, inovacijas, konkurencingumą ir sanglaudą ir šiuo tikslu stiprinti ir įvairinti tam tikrą ekonominę veiklą, siekiant solidarumo tarp pačių salų ir tarp salų bei žemyninės dalies.

4.2.1.

Nepaisant dydžio ir izoliuotumo padarinių, salų gaminiai, pagaminti iš vietos išteklių ir remiantis praktine patirtimi, gali būti konkurencingi. Tokios strategijos, kuri turi būti orientuota į „nišinę sritį“, sėkmingumui būtinos naujos žinios, inovacijos ir kvalifikuoti žmogiškieji ištekliai.

4.3.

EESRK tvirtai įsitikinęs, kad tokios svarbios politikos sritys, kaip bendroji rinka, konkurencijos politika, transporto politika, kaimo plėtros politika ir žuvininkystės politika, turi būti lanksčiau taikomos salų ekonomikai. Norint pasiekti būtinus tikslus, negalima pasikliauti vien sanglaudos politika.

4.3.1.

Siekiant skatinti „kokybiškas salas“, pirmiau minėtose politikos srityse reikia teikti pirmenybę naudojimuisi „atviromis ir socialinėmis inovacijomis“, kad būtų kuriamos naujos darbo galimybės ir įmonės ir taip būtų sukurtos gyventojams patrauklesnės salos.

4.4.

Labai svarbu, kad valstybės narės, pasinaudodamos ESI fondais, tvirčiau laikytųsi įsipareigojimo darniai valdyti aplinką ir užtikrinti jos apsaugą, taip pat didinti salų teritorinius privalumus. Taip pat gyvybiškai svarbu, kad būtų įgyvendintos strategijos, kuriomis siekiama sumažinti tokių išteklių, kaip vanduo, žemė, energija, naudojimą, ir perdirbti tiek įmonių, tiek vietos gyventojų atliekas.

4.5.

EESRK mano, kad Europos salų prioritetas – „žiedinė ekonomika“. Europos salų žiedinės ekonomikos modelio sukūrimas padės apsaugoti salų ekonomiką nuo išteklių tiekimo grėsmių ir nepastovių pagrindinių produktų kainų.

4.6.

Salos ir salų regionai dažnai sudaro išskirtines galimybes švarios energijos sprendimams įgyvendinti. Europos Komisija tai pripažino ir įsipareigojo remti geriausių turimų technologijų plėtojimą ir diegimą ES salose ir salų regionuose, įskaitant keitimąsi geriausia praktika finansavimo ir teisinės bei reglamentavimo tvarkos srityje (12). EESRK ragina Komisiją imtis tokių veiksmų kartu su valstybėmis narėmis ir salų valdžios institucijomis ir siūlo savo visapusišką paramą įgyvendinant nuoseklią teisinę sistemą, kuri padėtų Europos saloms pereiti prie 100 % švarios energijos sprendimų.

4.7.

EESRK remia teritorijų vystymo, pagrįsto vienoda visų salos piliečių prieiga prie visuotinės svarbos paslaugų (VSP), salų ir žemyninės dalies sistemų kooperacija, geresniu paslaugų prieinamumu, darniu judumu ir transporto rūšių bei ryšių infrastruktūros tobulinimu, skatinimą.

4.8.

Labai svarbu skatinti persikvalifikavimo ir mokymosi visą gyvenimą procesus, kurie sudaro galimybę kuo geriau pasinaudoti vietoje esančiais žmogiškaisiais ištekliais, užtikrinti vienodas sąlygas ir galimybes neįgaliesiems ir remti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą, kaip strateginį vietos išteklių. Be to, yra nepaprastai svarbu skatinti salose gyvenančius jaunus žmones aktyviau dalyvauti ES programose, kuriomis siekiama skatinti judumą mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo tikslais, pvz., „Erasmus +“.

4.9.

Dėl iššūkių, su kuriais artimiausiais metais susidurs ES salos, be tvirtos politinės paramos, taip pat reikės aktyvesnio pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimo naujos, saloms skirtos strategijos kūrimo procese, taip pat verslo sistemos, sustiprintos MVĮ konkurencingumui didinti skirtomis priemonėmis.

4.9.1.

Todėl viešieji ir privatūs ekonomikos subjektai, socialiniai partneriai ir įvairios organizuotos pilietinės visuomenės grupės turi turėti praktinių žinių, susijusių su ES politika, programomis ir finansavimo galimybėmis, pasinaudodami ad hoc mokymo programomis, organizacine parama ir technine pagalba.

4.10.

EESRK pabrėžia, kad skaitmeniniai pajėgumai yra būtina priemonė, skirta Europos salų susisiekimo kliūtims kompensuoti. Reikia daugiau investuoti į informacinę ir ryšių infrastruktūrą ir technologijas, kuriomis būtų užtikrintas reikiamas viešųjų paslaugų prieinamumas, kad būtų patenkinti visų salų teritorijų gyventojų poreikiai.

5.1.

EESRK mano, kad reikėtų iš naujo apsvarstyti Eurostato kriterijų, pagal kuriuos nustatoma salų apibrėžtis, tinkamumą.

5.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad 2014–2020 m. bendroje strateginėje programoje (13) reikalaujama, kad valstybės narės atsižvelgtų į geografinius ar demografinius ypatumus ir imtųsi veiksmų konkrečioms kiekvieno regiono teritorinėms problemoms spręsti, kad būtų išlaisvintas jų specifinis vystymosi potencialas, tuo pačiu padedant joms siekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo pačiu veiksmingiausiu būdu. Reikia papildomų pastangų šia kryptimi, kad būtų pasiekta labiau apčiuopiamų rezultatų.

5.3.

Remiant Europos salų konkurencingumą ir sanglaudą, sudėtingiausia padidinti jų patrauklumą. Remiantis tyrimo Euroislands  (14) išvada, planuojant vystymosi procesus, kuriais siekiama užtikrinti pažangų, tvarų ir įtraukų Europos salų augimą, reikia atsižvelgti į du pagrindinius veiksnius: patrauklumą gyventi ir patrauklumą verslui.

5.4.

Atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliuciją dėl ypatingos salų padėties ir į Periferinių jūros regionų konferencijos (angl. CPMR) rezoliucijas, EESRK numato šiuos tolesnius veiksmus, kuriais bus didinamas salų patrauklumas:

5.5.

EESRK remia RK raginimą atkurti uostamiesčius ir uostų teritorijas intensyviau ir tikslingiau teikiant paramą pagal sanglaudos politiką ar kitas ES politikos sritis bei išnaudojant teritorinės darbotvarkės, miestų darbotvarkės, Leipcigo chartijos ar Amsterdamo pakto teikiamas galimybes (15).

5.6.

Didžioji dalis sanglaudos politikos lėšų skiriamos mažiau išsivysčiusiems regionams. Regionų klasifikacija sanglaudos politikoje iš esmės grindžiama regiono BVP, kuris dėl įvairių priežasčių anaiptol nėra puikus rodiklis.

5.6.1.

Atsižvelgiant į EESRK išvadas dėl strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros, reikėtų išnagrinėti papildomus struktūrinių fondų lėšų skirstymo metodikos rodiklius, kuriais būtų galima papildyti BVP. Pagal šį scenarijų turėtų padidėti salų teritorijoms skiriamas finansavimas. EESRK ragina Komisiją, be BVP, sukurti kitus rodiklius, kuriais būtų atsižvelgiama į salų ekonominį, socialinį ir aplinkos pažeidžiamumą.

5.6.2.

Laikantis „ne tik BVP“ požiūrio Europos salos galėtų būti klasifikuojamos kaip „mažiau išsivysčiusios teritorijos“. Šiuo atveju visos Europos salos galėtų pasinaudoti sanglaudos fondais strateginei infrastruktūrai kurti ir įgyvendinti, taip pat galėtų būti padidintas pagalbos įmonių konkurencingumui ir šių teritorijų sanglaudai dydis ir šis dydis galėtų būti moduliuojamas pagal jų patrauklumo lygį.

5.6.3.

Komisija turėtų ištirti saloms skirtų inovatyvių veiksmų programos pridėtinę vertę ir siekti nustatyti ir išbandyti inovatyvius darnaus salų vystymo po 2020 m. sprendimus.

5.6.4.

Atsižvelgiant į kai kurių Europos salų (pakrančių, vidaus teritorijos ir kalnų vietovių) geomorfologines bei ekonomines ypatybes, įmanoma įgyvendinti inovatyvų požiūrį, kuriuo siekiama skatinti ESI fondų papildomumą ir strategijų, skirtų remti „mėlynąjį augimą“ ir „kaimo plėtrą“, sinergiją.