27.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 366/149

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 13 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į SESV 43 straipsnį dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP) veikimo,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (COM(2012)0006),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (1),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi taikant ES teisės aktus gyvūnų gerovės srityje padedama užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungoje ir, savo ruožtu, puikiai veikiančią vidaus rinką;

B.

kadangi ES piliečiai labai suinteresuoti gyvūnų gerove ir, kaip vartotojai, pageidauja rinktis remdamiesi konkrečia informacija;

C.

kadangi gyvūnų gerovę reglamentuojančios nacionalinės taisyklės negali prieštarauti ES bendrosios rinkos principams;

D.

kadangi gyvūnų gerovė susijusi su gyvūnų ir visuomenės sveikata;

E.

kadangi dėl gyvūnų gerovę reglamentuojančių ES ir nacionalinių taisyklių sudėtingumo ir skirtingo aiškinimo atsiranda teisinis neapibrėžtumas ir dėl to gali stipriai susilpnėti kai kurių valstybių narių gamintojų konkurencinė padėtis;

F.

kadangi gyvūnų gerovės lygis Sąjungoje yra vienas iš aukščiausių pasaulyje;

G.

kadangi gyvūnų gerovė turėtų būti toliau gerinama remiantis įsigalėjusiomis mokslinėmis išvadomis ir reikiamą dėmesį skiriant žemės ūkio gyvulininkystės veiksmingumui ir konkurencingumui; kadangi siekiant užtikrinti gyvūnų gerovės standartų aiškumą visoje ES būtų naudinga apibrėžti gerą gyvulininkystę;

H.

kadangi aukšto lygio gyvūnų gerovė svarbi norint užtikrinti tvarumą, nors tam ir būtinos investicijos bei papildomos veiklos išlaidos, kurios nėra proporcingai paskirstomos visoje maisto grandinėje;

1.

ragina Komisiją nedelsiant įgyvendinti likusius Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. punktus;

2.

primygtinai ragina Komisiją įvertinti esamą strategiją ir parengti naują plataus masto 2016–2020 m. laikotarpio gyvūnų gerovės apsaugos strategiją siekiant tęsti su ankstesniąja strategija pradėtą darbą ir užtikrinti, kad toliau visose valstybėse narėse galiotų aukštų gyvūnų gerovės standartų sistema;

3.

ragina Komisiją užtikrinti, kad teisės aktų sistema būtų atnaujinta, išsami ir aiški ir kad ją taikant būtų visapusiškai įgyvendinti SESV 13 straipsnio reikalavimai; vis dėlto pakartoja, kad dėl administracinio supaprastinimo jokiu būdu neturi sumažėti gyvūnų gerovės lygis; pabrėžia, kad šie tikslai nėra tarpusavyje nesuderinami;

4.

pabrėžia, kad SESV 13 straipsnis yra bendro taikymo, horizontalusis ir yra toks pat svarbus, kaip žemės ūkio, aplinkos ar vartotojų apsaugos nuostatos;

5.

primena, kad Parlamentas dalyvauja vykstančiose derybose ir yra priėmęs teisės aktus, kuriais siekiama spręsti su gyvūnų gerove susijusias problemas, pvz., susijusias su gyvūnų sveikata, zootechninėmis sąlygomis, ekologine gamyba ir oficialiąja kontrole;

6.

pripažįsta įvairių valstybių narių ūkininkų pastangas užtikrinti gyvūnų gerovę;

7.

primygtinai ragina Komisiją pritaikyti politikos priemones arba nustatyti naujas priemones su gyvūnų gerove susijusioms problemoms spręsti, kai esama aiškių šias problemas patvirtinančių mokslo įrodymų; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip valstybėse narėse įgyvendinami su gyvūnų gerove susiję ES teisės aktai;

8.

atsižvelgdamas į atitinkamų teisės aktų sudėtingumą ir didelį jų skaičių, pažymi, kad yra susirūpinęs dėl veiksmingo šiuo metu galiojančių ES teisės aktų, susijusių su gyvūnų gerove, įgyvendinimo ir vykdymo; pabrėžia, kad dabartinių teisės aktų vykdymo ir jų laikymosi pagerinimas turėtų būti pagrindinis tikslas visose gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklėse;

9.

primygtinai ragina Komisiją taip pat būti ambicingesnei ir į savo prekybos politiką ir derybas dėl tarptautinių prekybos susitarimų kaip ne prekybos aspektą įtraukti gyvūnų gerovės standartų abipusiškumo principą ir priskirti jį prie savo prioritetų, taip pat skatinti užtikrinti gyvūnų gerovę trečiosiose šalyse reikalaujant, kad importuojami gyvūnai ir produktai atitiktų lygiaverčius gyvūnų gerovės standartus ir būtų atliekama griežta jų kontrolė;

10.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti deramą BŽŪP finansavimą, kuris atitiktų mūsų užmojų mastą, kad nebūtų leista perkelti gamybos ir prekybos į tas šalis ir žemynus, kuriuose gyvūnų gerovės standartai žemesni;

11.

ragina Komisiją parengti geriausią moksliškai pagrįstą praktiką, ja keistis ir ją platinti, taip pat remti inovacijas ir mokslinius tyrimus naujų gyvūnų gerovės užtikrinimo metodų ir technologijų kūrimo srityje;

12.

primena, kad maisto tiekimo grandinėje nėra pusiausvyros ir dėl to nukenčia pirminiai gamintojai, o dėl tokių sąlygų mažėja investicijos į gyvūnų gerovę ūkiuose;

13.

primena, kad gamintojams tenka labai daug administracinių reikalavimų ir kad, nuolat siekiant supaprastinti administravimą, ši ES strategija neturėtų labiau didinti dabartinės naštos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti investicijų į šį sektorių stabilumą ir nuspėjamumą ir tuo pat metu užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarptautiniu mastu;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.