Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52013XG0614(02)

Tarybos išvados dėl kokybiško darbo su jaunimu svarbos jaunimo vystymusi, gerovei ir socialinei įtraukčiai

OL C 168, 2013 6 14, p. 5–9 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

14.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 168/5


Tarybos išvados dėl kokybiško darbo su jaunimu svarbos jaunimo vystymusi, gerovei ir socialinei įtraukčiai

2013/C 168/03

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI POLITINĮ ŠIO KLAUSIMO KONTEKSTĄ, VISŲ PIRMA:

1.

Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje (1), kuriuo nustatyta, kad gerovė ir socialinė įtrauktis yra dvi iš aštuonių jos veiklos sričių, ir pabrėžiama, kad darbo su jaunimu rėmimas ir plėtojimas turėtų būti laikomas įvairius sektorius apimančia veikla siekiant bendrų sistemos tikslų; ir kuriuo rekomenduojama daugiau dėmesio skirti jaunimo socialinei įtraukčiai, sveikatai ir gerovei;

2.

Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Komisijos komunikatą „2020 m. Europa“, kuriame pripažįstama, kad darbas su jaunimu atlieka neformaliojo mokymosi galimybių suteikimo visam jaunimui funkciją;

3.

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (2);

4.

pirmininkaujančios Airijos 2013 m. kovo 11–13 d. Dubline surengtos ES jaunimo konferencijos bendras išvadas (3).

REMDAMIESI:

5.

Tarybos ir 2010 m. lapkričio 19 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl darbo su jaunimu, kurioje raginama gerinti darbo su jaunimu išmanymą ir stiprinti darbo su jaunimu vaidmenį, visų pirma skatinant, remiant ir plėtojant darbą su jaunimu įvairiais lygiais.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

6.

Jaunimas aktyviai prisideda prie socialinės infrastruktūros, taip pat prie bendruomenių, tiek geografinių, tiek interesais grindžiamų bendruomenių, gyvybingumo. Jaunimas – tai įvairialypė ir dinamiška gyventojų grupė, gyvenanti įvairiomis sąlygomis, turinti įvairius poreikius, reikalavimus ir siekius. Demografija, biografija, įvairovė, pereinamieji laikotarpiai ir galimybės – tai veiksniai, kurie turi tiesioginės įtakos jaunimui ir kartais apsprendžia tai, koks yra jaunimas. Todėl formuojant jaunimo politiką tokius veiksnius reikėtų apsvarstyti ir į juos atsižvelgti; ši politika turėtų suteikti galimybių bei galių ir propaguoti lygias galimybes visiems jaunuoliams.

7.

Darbas su jaunimu yra plati sąvoka, apimanti plačią jaunimo, su jaunimu vykdomą ir jam skirtą socialinio, kultūrinio, šviečiamojo ar politinio pobūdžio veiklą. Tokia veikla taip pat vis daugiau apima sportą ir jaunimui skirtas paslaugas. Darbas su jaunimu priklauso nemokyklinio švietimo sričiai, taip pat specialios laisvalaikio veiklos sričiai, kurias vykdo specialistai arba savanoriai, dirbantys su jaunimu, ir jaunimo lyderiai. Darbas su jaunimu organizuojamas įvairiais būdais (jį organizuoja jaunimo vadovaujamos organizacijos, jaunimui skirtos organizacijos, neoficialios grupės arba jis organizuojamas pasitelkiant jaunimo tarnybas ir valdžios institucijas). Jis vykdomas įvairiomis formomis ir būdais (pvz., atvira prieiga, grupinis metodas, programomis grindžiamas požiūris, įtraukimas ir atskyrimas) ir formuojamas vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu.

8.

Vykdant darbą su jaunimu daugiausia dėmesio skiriama jaunimo asmeniniam tobulėjimui ir socialiniam vystymuisi ir jo sritis yra išplėstinė, apimanti ir įtraukianti jaunimą pagal jo poreikius ir interesus, ir jį vykdant atsižvelgiama į jaunimo aplinką. Tokia aprėptis ir sritis papildo kitą jaunimui skirtą politikos veiklą, todėl vykdant darbą su jaunimu jaunimui gali būti suteikiama galimybė naudotis informacijos centrais, burtis į grupes ir siekti pažangos.

9.

Sprendžiant daugialypio pobūdžio marginalizacijos ir atskirties visuomenėje klausimą, reikia laikytis visapusiško ir įvairius sektorius apimančio požiūrio į socialinę įtrauktį.

10.

Darbas su jaunimu atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią socialinei atskirčiai ir didinant socialinę įtrauktį. Darbas su jaunimu visiems jaunuoliams suteikia vystymosi erdvę ir galimybių ir yra grindžiamas neformaliojo mokymosi ir savišvietos procesu (4) ir savanorišku dalyvavimu (5).

11.

Veiksmingai dirbant su jaunimu ir įgyvendinant jaunimo iniciatyvas siekiama suteikti galių jaunuoliams ir paskatinti jų aktyvų dalyvavimą visuomenėje. Tai suteikia jiems gyvenimui reikalingų gebėjimų, kompetencijų bei patirties ir tuo pačiu kuo labiau padidina apsauginius veiksnius, kurie sustiprina visų jaunuolių, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, vystymąsi, gerovę, autonomiją ir socialinę įtrauktį.

12.

Kokybiškas darbas su jaunimu yra įsipareigojimas nuolat užtikrinti ir stiprinti optimalų paslaugų darbo su jaunimu srityje teikimą ir praktinį darbą jaunimui. Jaunimo organizacijos, jaunimo tarnybos ir su jaunimu dirbantys asmenys, dirbantys su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, yra atsakingi už veiklos ir programų, kurios aktualios ir kuriomis atsižvelgiama į jaunimo interesus, poreikius ir patirtį, ir kurios yra grindžiamos įrodymais bei orientuotos į rezultatus, planavimą ir vykdymą. Kokybišku darbu su jaunimu turėtų būti pasiekta, kad įsitraukdami į darbo su jaunimu veiklą jaunuoliai gautų didžiausią naudą.

MANO, KAD:

13.

Socialinė įtrauktis turėtų aprėpti ir apimti visus jaunuolius ir jų problemas, ypač daug dėmesio skiriant tiems, kurie turi mažiau galimybių.

Darbo su jaunimu prisidedant prie politikos tikslų, įskaitant socialinės įtraukties tikslą, galimybes galima dar geriau optimizuoti laikantis į kokybę orientuoto ir įrodymais grindžiamo požiūrio, pagal kurį paslaugų darbo su jaunimu srityje modelio ir teikimo centre yra jaunimas. Laikantis šio požiūrio, jaunimo dalyvavimas, vystymasis ir pažanga remiami taip, kad būtų pripažįstami jaunuolių pranašumai, didinamas atsparumas ir kompetencijos bei pripažįstamos jaunuolių galimybės kurti asmeninį, bendruomeninį ir socialinį kapitalą. Kokybiškas darbas su jaunimu – universali tema; jis duoda naudos jaunimui, tobulina darbo su jaunimu praktinį darbą ir juo prisidedama siekiant platesnių politikos tikslų.

a)

Jaunimas į darbą su jaunimu įtraukiamas svarbiu jų gyvenime vystymosi laikotarpiu ir todėl jam tenka itin parankus vaidmuo siekiant gerinti jaunimo vystymąsi (asmeninėje, socialinėje, mokymosi, profesinio mokymosi ir profesinėje srityse), gerovę ir socialinę įtrauktį.

b)

Darbas su jaunimu suteikia patirties ir galimybių visiems jaunuoliams ir jis vykdomas tiek kaip atvirosios prieigos veikla, tiek kaip kryptinga parama, kuriomis galima sustiprinti jaunuolių kompetencijas, kartu pašalinant kliūtis, su kuriomis jie susiduria, ir gali atlikti ypatingą vaidmenį jaunuolių, turinčių mažiau galimybių, ir nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo (NEET) gyvenime.

c)

Darbo su jaunimu sąranga yra įvairi. Ši gausa ir įvairovė (sektorinė, organizacinė ir teminė) turėtų būti pripažįstama.

d)

Darbas su jaunimu turėtų užimti aiškiai apibrėžtą padėtį nuolatiniame švietimo ir mokymosi visą gyvenimą procese ir apimti neformaliojo mokymosi ir savišvietos sritis. Tokia padėtimi turėtų būti pripažįstamos darbo su jaunimu galimybės dar labiau nei šiuo metu atsižvelgti į jaunimo poreikius ir vertinamas darbo su jaunimu vaidmuo kuriant įtraukią visuomenę.

e)

Kokybinis įrodymais grindžiamas požiūris gali būti viena iš svarbių priemonių darbo su jaunimu politikos ir paslaugų prieinamumui, matomumui, poveikiui ir veiksmingumui gerinti.

f)

Kokybiškas darbas su jaunimu gali apimti tinkamas vertinimo sistemas, grindžiamas savęs vertinimu arba tarpusavio vertinimu, ir, kai tai įmanoma, patvirtinamas nepriklausomu vertinimu. Tokios sistemos padeda darbo su jaunimu organizacijoms, programoms bei veiklai ir gali pagerinti organizacinius pajėgumus ir veiksmingumą bei aiškiai parodyti visuomenei, ką duoda darbas su jaunimu ir koks yra jo poveikis.

g)

Kokybės sistemos užtikrina, kad jaunimo nuomonėse tektų itin svarbus vaidmuo kuriant ir teikiant darbo su jaunimu paslaugas, kad organizacijos, programos ir veikla atitiktų jaunimo poreikius bei siekius ir būtų aktualios.

h)

Kokybės sistemos padeda su jaunimu dirbantiems asmenims tobulinti savo praktinį darbą ir gebėjimus, nes sukuriama apmąstymams, dialogui ir veiklai skirta struktūra ir erdvė.

i)

Darbu su jaunimu, daugiausia dėmesio skiriant asmeniniam tobulėjimui ir socialiniam vystymuisi, prisidedama siekiant įvairių su jaunimu susijusių politikos rezultatų, visų pirma švietimo ir mokymo, sveikatos, užimtumo ir dalyvavimo kultūroje bei sporte srityse. Pripažįstant išskirtines darbo su jaunimu funkcijas, galėtų būti daugiau dėmesio skiriama tam, kad būtų nustatyta, koks gali būti darbo su jaunimu įnašas šiose platesnėse politikos srityse.

NUSTATO ŠIUOS PRIORITETUS SIEKIANT UŽTIKRINTI IR INTENSYVINTI KOKYBIŠKĄ DARBĄ SU JAUNIMU JAUNUOLIŲ VYSTYMOSI, GEROVĖS IR SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES TIKSLAIS:

14.

Siekiant užtikrinti, kad darbas su jaunimu būtų aktualus bei atitiktų jaunimo interesus ir poreikius, ir siekiant optimaliausio jo vaidmens jaunuolių vystymosi, gerovės ir socialinės įtraukties srityje nustatyti šie prioritetai:

a)

nuolatiniame švietimo ir mokymosi visą gyvenimą procese propaguoti papildomąją funkciją atliekantį darbą su jaunimu, kurio tikslas – didinti jaunuolių patyrimą ir paruošti jaunuolius gyvenimui;

b)

remti didesnį jaunimo politikos (prioritetų nustatymo), paslaugų teikimo (organizacijų veiklos, programų ir veiklos organizavimo) ir praktinio darbo (organizacijų veiklos, programų ir veiklos vykdymo) suderinamumą pabrėžiant glaudesnį politiką formuojančios bendruomenės, mokslinių tyrimų bendruomenės ir vykdomosios bendruomenės ir jaunimo bendruomenės bendradarbiavimą ir keitimąsi žiniomis siekiant užtikrinti, kad darbas su jaunimu būtų labiau koordinuojamas ir grindžiamas įrodymais;

c)

propaguoti mechanizmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad darbas su jaunimu būtų kokybiškas, orientuotas į rezultatus ir grindžiamas įrodymais;

d)

sukurti palankias kokybės sistemas, įskaitant vertinimo priemones, skirtas naudoti vykdant darbą su jaunimu kaip jaunuolių vystymosi, gerovės ir socialinės įtraukties poveikio didinimo priemones. Tokios sistemos turėtų būti tinkamai įdiegiamos, remiamos bei apie jas turėtų būti tinkamai pranešama ir į jas turėtų būti įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant jaunuolius;

e)

dirbti siekiant užtikrinti, kad darbo su jaunimu iniciatyvos (paslaugos ir praktinis darbas) būtų grindžiamos pačių jaunuolių nuomonėmis bei siekiais, tokiu būdu sukuriant įtraukią erdvę jaunuoliams vystytis ir įgauti galių;

f)

atsižvelgiant į charakteringą darbo su jaunimu vientisumą bei poveikį, nustatyti ir pripažinti asmeninius, socialinius ir profesinius gebėjimus bei kompetencijas, kurie atsiranda jaunuoliams dalyvaujant darbe su jaunimu, kad darbo su jaunimu poveikis atitinkamoms politikos sritims ir praktinėms disciplinoms taptų matomas.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR DERAMAI ATSIŽVELGIANT Į SUBSIDIARUMO PRINCIPĄ:

15.

Pasitelkiant atvirąjį koordinavimo metodą skatinti ryšių stiprinimą (tiek politikos lygiu, tiek praktiškai) su sritimis, susijusiomis su jaunimu, pavyzdžiui, sveikatos, švietimo ir mokymo, užimtumo, kultūros ir sporto sritimis.

16.

Paslaugų teikimo ir praktinio darbo su jaunimu srityse skatinti daugiausia dėmesio skirti darbo su jaunimu kokybei ir rezultatams, kurie prisidėtų prie jaunimo vystymosi, gerovės ir socialinės įtraukties.

17.

Remti intensyvesnį visų darbo su jaunimu srities suinteresuotųjų subjektų (visų pirma tyrėjų, politiką formuojančių asmenų, pilietinės visuomenės organizacijų, specialistų ir jaunimo) bendradarbiavimą, kad būtų nustatytas kokybiško darbo su jaunimu poveikis patiems jaunuoliams, jaunimo sektoriui ir susijusioms politikos sritims, pvz., plėtojant įrodymus apie kokybiško darbo su jaunimu poveikį ir sudarant palankesnes sąlygas neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimui ir patvirtinimui bei tobulinant juos nacionaliniu ir ES lygiais.

18.

Skatinti ir remti jaunuolius vykdant švietimo, pilietinės visuomenės ir kokybiškas jaunimo iniciatyvas, skirtas dalyvauti demokratiniame gyvenime ir pasinaudoti turimomis ir naujomis priemonėmis, kuriomis prisidedama prie politikos plėtojimo, tokiu būdu stiprinant jų plėtojimą, gerovę ir socialinę įtrauktį.

19.

Skatinti, pasitelkiant kokybiško darbo su jaunimu galimybes bei programas, jaunimo patirtinį mokymąsi ir gebėjimų ugdymą, įskaitant perduodamus gebėjimus, ir pripažįstant bei patvirtinant tokius gebėjimus ir kompetencijas.

20.

Remti jaunimo sektorių šiam kuriant savo struktūras, darbo metodus ir ryšių kanalus, siekiant padėti kuo daugiau jaunuolių, ypač tiems, kuriems gresia socialinė atskirtis.

21.

Skatinti ir remti savanorystę paslaugų jaunimui srityje siekiant skatinti įvairovę, socialinę įtrauktį ir kurti socialinį kapitalą.

22.

Skatinti kokybiško darbo su jaunimu indėlį kuo labiau didinant finansavimo galimybes veiksmingam darbui su jaunimu remti.

23.

Pasitelkiant atitinkamas programas, platformas ir išteklių saugyklas skatinti Europos ir tarptautiniu lygiu keistis geros praktikos, mokymo, gebėjimų įgijimo ir tarpusavio mokymosi pavyzdžiais į kokybę orientuoto darbo su jaunimu srityje.

24.

Įsteigti teminę ekspertų grupę, kuri nagrinėtų darbo su jaunimu kokybės sistemas ES valstybėse narėse siekiant apsvarstyti bendrų rodiklių ar programų kūrimo galimybes. Šios grupės darbas bus grindžiamas būsimu Europos Komisijos tyrimu. Šio darbo rezultatai bus išdėstyti ataskaitoje, kurioje atsispindės Jaunimo darbo grupei skirtos rekomendacijos. Priede pateikiamas šios teminės ekspertų grupės siūlomų įgaliojimų ir narystės joje pagrindinių principų projektas.

PRAŠO KOMISIJOS:

25.

Siekti remtis savo būsimo tyrimo dėl darbo su jaunimu vertės nustatant, kokių iniciatyvų reikia siekiant skatinti, kad darbas su jaunimu būtų kokybiškas ir veiksmingas, rezultatais.

26.

Atsižvelgti į kitus mokslinius tyrimus ir iniciatyvas šioje srityje. Skleisti rezultatus ir plėtoti mokymosi procesus politikos, mokslinių tyrimų, praktikos ir jaunimo bendruomenių, taip pat su šia politika susijusiose srityse.

27.

Apsvarstyti, kokia būtų tinkama tolesnė veikla, susijusi su būsimu tyrimu apie darbo su jaunimu vertę ir teminės ekspertų grupės darbo su jaunimu kokybės klausimu rezultatais.


(1)  2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (OL C 311, 2009 12 19, p. 1) ir Tarybos ir Komisijos bendra ataskaita dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo 2012 m. (OL C 394, 2012 12 20, p. 5).

(2)  OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(3)  Dok. 7808/13.

(4)  Neformalusis mokymasis ir savišvieta, kaip apibrėžta 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22).

(5)  2010 m. lapkričio 19 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl darbo su jaunimu, p. 3.


PRIEDAS

Europos Sąjungos valstybių narių ir Komisijos įsteigtinos teminės ekspertų grupės įgaliojimų ir siūlomų narystės kriterijų projektas

Tikslas

Išnagrinėti darbo su jaunimu kokybės sistemas ES valstybėse narėse ir apsvarstyti bendrų rodiklių arba programų kūrimo galimybes. Be kita ko, bus pavaizduota darbo su jaunimu praktika, procesas ir rezultatas ir atskleista, kokį poveikį darbas su jaunimu turi jaunuolių aktyvumui, vystymuisi ir pažangai.

Narystė

Valstybių narių dalyvavimas šioje teminėje ekspertų grupėje bus savanoriškas. Valstybės narės gali prisijungti bet kuriuo metu.

Valstybės narės turėtų per Komisiją paskirti asmenis, turinčius šios teminės srities patirties ir žinių. Paskirti asmenys užtikrins, kad nacionalinės valdžios institucijos ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai būtų informuoti apie ekspertų grupės darbo pažangą.

Prireikus teminė ekspertų grupė savo sudėtį gali papildyti papildomais paskirtais asmenimis.

Teminė ekspertų grupė taip pat gali pasikviesti jaunimo suinteresuotųjų subjektų atstovus ir atstovus iš ES nepriklausančių programoje „Veiklus jaunimas“ arba vėlesnėse programose dalyvaujančių šalių, jeigu mano, kad tai tikslinga.

Darbo tvarka

Teminės ekspertų grupės darbas bus sutelktas į užduotis ir bus atitinkamos trukmės (ne ilgiau 18 mėnesių). Grupė parengs išsamius grupės įgaliojimus ir nuoseklią darbo programą, nustatydama įvertinamus ir pasiekiamus rezultatus.

Pirmininką ir bendrapirmininkį grupė išsirinks įžanginiame teminės ekspertų grupės posėdyje.

Visi posėdžiai bus rengiami Briuselyje; tačiau valstybės narės savo šalyse kartais gali surengti posėdžius, jeigu būtų pageidaujama.

Komisija suteiks praktinių žinių, taip pat teiks logistinę pagalbą bei sekretoriato paslaugas steigiant šią ekspertų grupę ir jai vykdant veiklą.

Grupė reguliariai teiks atnaujintą informaciją apie pažangą Jaunimo darbo grupei.

Galutinė ekspertų grupės ataskaita, įskaitant rekomendacijas, bus pateikta Jaunimo darbo grupei informuoti apie darbo su jaunimu politikos ir paslaugų teikimo pokyčius.


Top