16.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 226/28

1.1

EESRK palankiai vertina naująjį komunikatą, kurio tikslas valstybėms narėms pateikti gaires, kaip užtikrinti geriausius viešojo įsikišimo rezultatus. EESRK manymu, tai yra galimybė performuoti politiką atsižvelgiant į valstybių narių įgytą patirtį ir suteikti dar vieną postūmį ES elektros energijos rinkos integravimo procesui dėmesį aiškiau sutelkiant į naudą visuomenei (visų pirma pažeidžiamiausiems gyventojams) ir energijos nepritekliaus panaikinimą ES.

1.2

EESRK rekomenduoja paaiškinti sąvokas „viešasis įsikišimas“ ir „valstybės pagalba“. Geriausi viešojo įsikišimo rezultatai nėra užtikrinami ne sistemingai mažinant arba didinant šį įsikišimą ar pagalbą, o veikiau juos optimizuojant.

1.3

EESRK ragina užtikrinti didesnį nacionalinio ir vietos viešojo įsikišimo nuoseklumą Europos lygiu siekiant išvengti neigiamo poveikio rizikos.

1.4

EESRK atkreipia Komisijos dėmesį, kad komunikato tikslai gali trukdyti įgyvendinti 2020 m. tikslus.

1.5

Geriau integruota, gilesnė ir sklandesnė elektros energijos rinka turėtų būti naudinga tiek gamintojams, tiek vartotojams (įskaitant MVĮ, amatininkus ir kitus smulkius gamintojus). Tačiau nacionalinės sienos išlieka didele kliūtimi taisyklių, perdavimo pajėgumų, kainos struktūros ir kt. požiūriais.

1.6

EESRK primena, kad būtina vystyti perdavimo infrastruktūrą ir sustiprinti elektros energijos jungtis.

1.7

EESRK pritaria paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijai priemonių „europinimui“ ir prašo Komisijos supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmus siekiant skatinti tarpvalstybinę pagalbą.

1.8

EESRK pritaria, kad reikėtų persvarstyti paramą naujoms technologijoms, kai jos tampa brandžiomis technologijomis. EESRK mano, kad Komisija turėtų aiškiai apibrėžti sąvoką „brandus energijos šaltinis“ – ši apibrėžtis galėtų keistis laikui bėgant.

1.9

EESRK pritaria, kad elektros energijos rinka nėra savaiminis tikslas. Ją reikia kurti taip, kad ji būtų naudinga visiems vartotojams, visų pirma patiems pažeidžiamiausiems. EESRK pritaria minčiai parengti Europos lygio priemonių, įgalinančių vartotojus, kaip svarbius Europos elektros energijos rinkos dalyvius, tapti „dalyvaujančiais vartotojais“. EESRK ragina Komisiją šioje srityje imtis ryžtingesnių veiksmų ir parengti priemonių ir iniciatyvų, skirtų užtikrinti geriausius įmanomus viešojo įsikišimo rezultatus, kad būtų panaikintas energijos nepriteklius.

1.10

EESRK pabrėžia, kad elektros energija yra pagrindinė būtina prekė ir kad ją reikėtų atitinkamai valdyti. Valstybė narė, siekdama bendro ekonominio intereso, gali šioje srityje taikyti tam tikrus su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus. Visuotinė prieiga prie energijos turėtų būti pagrindinis Europos energetikos politikos uždavinys ir turėtų būti įtvirtinta Sutartyje. Konkurencijos tikslais geriausių viešojo įsikišimo rezultatų užtikrinimas energetikos sektoriuje neturėtų sumažinti ar apriboti su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, kuriuos yra nusprendę taikyti valstybės narės. EESRK ragina Komisiją šiuo klausimu būti itin atidžiai ir imtis priemonių geriau apsaugoti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus bei toliau juos stiprinti nepaisant dabartinių griežto taupymo priemonių.

2.1

2008 m. Europos Sąjunga užsibrėžė plataus užmojo klimato kaitos ir energetikos tikslus (3x20). Siekdamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų valstybės narės pažangą dažniausiai padarė dėl viešojo įsikišimo.

2.2

Be to, 2011 m. vasario mėn. ES valstybių narių ir vyriausybių vadovai nurodė, kad užsibrėžtas tikslas yra iki 2014 m. baigti kurti energijos vidaus rinką. Nuo tada Komisija paskelbė keletą dokumentų šiuo tikslu. 2012 m. lapkričio 15 d. buvo paskelbtas komunikatas „Postūmis energijos vidaus rinkai“ su pradiniu energijos vidaus rinkos vertinimu ir jos baigimo kurti veiksmų planu. Po komunikato paskelbimo vyko viešasis klausymas dėl energijos vidaus rinkos, energijos gamybos pajėgumų pakankamumo ir pajėgumų mechanizmų.

2.3

2013 m. lapkričio 5 d. Komisija paskelbė dar vieną komunikatą „Elektros energijos vidaus rinkos kūrimas ir geriausių viešojo įsikišimo rezultatų užtikrinimas“ kartu su penkiais Komisijos departamentų parengtais dokumentais, kuriuose pateikiamos gairės dėl pajėgumų mechanizmų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos rėmimo schemų, valstybių narių bendradarbiavimo susitarimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir reagavimo į paklausą sprendimų.

2.4

Komisija nurodo, kad dėl vidaus rinkos sukūrimo ir energetikos bei klimato kaitos tikslų siekimo iškilo naujų iššūkių, kuriems spręsti reikalingos naujos, dažniausiai nacionalinio lygmens viešojo įsikišimo formos; tokiu būdu skatinama kurti ir remti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, užtikrinti tinkamus gamybos pajėgumus ir kt.

2.5

Šio Komisijos komunikato tikslas – pateikti valstybėms narėms gaires, kaip užtikrinti geriausius viešojo įsikišimo rezultatus, pritaikyti esamas įsikišimo priemones ir sukurti naujų. Jei viešasis įsikišimas yra netinkamas, jis gali rimtai sutrikdyti rinką ir padidinti energijos kainas tiek namų ūkiams, tiek įmonėms. Todėl Komisija parengė veiksmų, kurių reikia imtis prieš bet kokį viešąjį įsikišimą, sąrašą: nustatyti konkrečią problemą ir jos priežastį, įrodyti, kad rinka jos negali išspręsti; įvertinti galimą tarpusavio sąveiką su kitais politikos tikslais ir koordinuoti įvairias viešosios politikos priemones; įvertinti alternatyvias galimybes; sumažinti poveikį elektros energijos sistemoms; išlaikyti mažas sąnaudas; apsvarstyti poveikį gamintojų ir privačių asmenų sąnaudoms; stebėti, vertinti ir nutraukti šias priemones, kai tikslas pasiektas.

2.6

Komisijos manymu, siekiama laipsniškai sustiprinti Europos energijos rinką, kurioje tinkamai veiktų pasiūlos ir paklausos mechanizmai, kainų signalai atitiktų politikos tikslus, visiems dalyviams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir energija būtų gaminama našiai. Kai technologijos yra brandžios, joms reikėtų pradėti laipsniškai taikyti rinkos kainas, o paramos priemones galiausiai nutraukti. Tai reiškia, kad reikės laipsniškai panaikinti supirkimo tarifus ir pereiti prie supirkimo priemokų bei kitų rinkos paramos priemonių, kad gamintojai būtų skatinami reaguoti į rinkos tendencijas. Komisija taip pat ragina valstybes nares geriau koordinuoti savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijas, kad sumažintų vartotojų išlaidas energijai ir mokesčiams. Paramos sistemos turėtų būti geriau tarpusavyje suderintos.

2.7

Komunikatas, nors jis ir nėra teisiškai privalomas, apibūdina pagrindinius principus, kuriuos Komisija taikys vertindama viešąjį įsikišimą, susijusį su atsinaujinančiųjų išteklių energijai skirtomis paramos sistemomis, mechanizmais, darančiais poveikį pajėgumams, ir vartotojų paklausai pritaikyti skirtomis priemonėmis. Taigi nuo šių principų priklausys, kaip bus taikomos Europos taisyklės dėl valstybės pagalbos ir kaip bus įgyvendinami ES energetikos teisės aktai. Komisija taip pat ketina pasiūlyti teisinių priemonių siekiant užtikrinti, kad šie principai būtų iki galo įgyvendinti.

3.2

EESRK visada pritarė Komisijos iniciatyvoms, skirtoms baigti kurti energijos vidaus rinką. EESRK taip pat nurodo, kad šiuo tikslu jis pritaria minčiai sukurti Europos energetikos bendriją (EEB). Skatinant solidarumą, bendradarbiavimą ir integraciją, visų pirma rinkos ir infrastruktūros srityje, EEB suteiktų galimybę optimaliai sustiprinti bendrą energetikos klausimų valdymą.

3.3

Vidaus rinka negali egzistuoti, kol prekybai energija vis dar nepanaikintos „nacionalinės sienos“, o tarpvalstybiniams pajėgumams turi būti taikomos tokios pat sąlygos kaip ir sienų nekertančioms linijoms ar vamzdynams. Komunikate reikėtų pabrėžti, kad pagrindinė kliūtis de facto sienų panaikinimui energijos vidaus rinkoje vis dar yra prieiga prie tarpvalstybinių pajėgumų, o ne tik nacionalinių taisyklių skirtumai. Pavyzdžiui, bendrai taikant įleidimo-išleidimo (angl.entry-exit) taškų kainodaros modelį ir pajėgumų paskirstymo metodiką energijos perdavimui visose valstybėse narėse būtų galima suteikti postūmį tarpvalstybinei prekybai; pirmenybę reikėtų teikti modeliui „iš taško į tašką“, nes jis perdavimo sistemos operatorius skatina investuoti į pasieniui būdingų perdavimo kliūčių panaikinimą savo paslaugų teikimo zonose. Tai bus naudinga visiems rinkos dalyviams, įskaitant nepastovios atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkos dalyvius. Komisija ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) be Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) turi peržiūrėti paskirstymo mechanizmus ir į perdavimo sistemos operatorių pareigas įtraukti energijos mainus. Peržiūra reikalinga tam, kad nesusidarytų jokių „dirbtinių kliūčių“ prie nacionalinių sienų, kurios galėtų apriboti energijos srautus tarp valstybių narių. Tokių dirbtinių kliūčių gali susidaryti dėl nacionalinės protekcionistinės politikos, kuria siekiama nustatyti vienodus tarifus šalies viduje, arba dėl galimo nacionalinių perdavimo sistemos operatorių piktnaudžiavimo komerciniai tikslais, kurie vidaus energijos kliūtis perkelia į pasienio paslaugų teikimo zoną. Tokios taisyklės paskatintų perdavimo sistemos operatorius savo investicijas nukreipti į geresnes tarpvalstybines perdavimo tinklų jungtis.

3.4

Siekiant baigti kurti energijos vidaus rinką, EESRK prašo sustiprinti elektros energijos jungtis. EESRK remia visas iniciatyvas, kuriomis siekiama sklandesnio ir veiksmingesnio naudojimosi elektros energijos tinklais atsižvelgiant į atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymą; pritaria bendradarbiavimo iniciatyvoms, kaip kad Coreso – Europos elektros energijos kontrolės centro pirmtakui.

3.5

Be to, EESRK visada palankiai vertino didėjantį atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą (2). EESRK remia 2050 m. veiksmų plano tikslus.

3.6

Paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijai priemonės buvo įgyvendinamos laikotarpiu, kai atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis buvo nedidelė, o technologijos buvo dar nebrandžios. Šiandien atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis energijos išteklių vartojimo struktūroje labai padidėjo ir ilgainiui dar augs. EESRK pritaria Komisijai, kad tinkamai laikantis subsidiarumo principo viešąjį įsikišimą reikia vertinti atsižvelgiant į energijos šaltinių ir technologijų brandos laipsnį. Tačiau EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų aiškiai apibrėžti sąvoką „brandus energijos išteklius“ ir ją persvarstyti atsižvelgiant į būsimą technologijų pažangą. EESRK taip pat nurodo, kad paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijai priemonių vertinimas ir koregavimas turi būti atliekamas taip, kad būtų užtikrinta, jog vartotojai, visų pirma pažeidžiamiausi, galėtų naudotis visais Europos elektros energijos rinkos teikiamais privalumais. EESRK rekomenduoja imtis saugumo priemonių, kad būtų užtikrinta, jog šis paramos koregavimas netrukdytų siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. EESRK rekomenduoja Komisijai rengiant naujų Sąjungos gairių dėl valstybės pagalbos aplinkos ir energetikos srityje projektą atkreipti dėmesį į šį aspektą.

3.7

Pagal tą patį principą, reikėtų panaikinti paramą atsinaujinančiųjų išteklių energijai pakankamai išplėtotoms technologijoms, tačiau ją taip pat tinkamai koordinuoti su funkcine prekybos taršos leidimais rinka. EESRK pritaria Komisijai, kad parama atsinaujinančiųjų išteklių energijai turi būti lanksti, proporcinga, regresyvi ir konkurencinga, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija galėtų vis aktyviau reaguoti į rinkos signalus ir konkuruoti su įprastiniais įrenginiais. Tiesioginę paramą atsinaujinančiųjų išteklių energijai reikia laipsniškai pakeisti puikiai veikiančia apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir galiausiai ją nutraukti.

3.8

EESRK pritaria Komisijos iniciatyvoms „europinti“ paramą atsinaujinančiųjų išteklių energijai. Siekiant skatinti šiuo metu retai naudojamą tarpvalstybinę paramą, Komisija turėtų toliau paprastinti valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmus. Tikėtina, kad paramos „europinimas“ taip pat netaps realybe tol, kol valstybės narės galės formuoti atskirą politiką, „pelnytis kitų sąskaita“ arba nustatyti neigiamus apribojimus kaimyninėms šalims (pvz., dėl paramos sparčiam atsinaujinančiųjų išteklių energijos vystymui Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje energija turi būti perduodama aplinkinėmis linijomis (angl. k. loop flows), todėl šiose šalyse didėja išlaidos elektros energijai, nes reikia subalansuoti tiekimą ir užtikrinti jo saugumą). Tokias problemas paprasčiau spręsti dabar, kol sistema dar palyginti nauja, nes vėliau priklausomybės nuo įprastos tvarkos poveikis bus dar stipresnis.

3.9

Viena aktuali, su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusi problema yra ta, kad jos gamyba yra nepastovi, jai reikalingi subalansavimo, atsarginiai arba rezerviniai pajėgumai. Komunikate atkreipiamas dėmesys į riziką, kurią kelia valstybių narių parama atsarginiams pajėgumams iš esmės gali būti skiriama nenašioms elektrinėms arba ja gali būti subsidijuojamas iškastinis kuras. Pirmiausia problemą reikėtų sumažinti vystant veiksmingas tos pačios dienos, balansavimo ir pagalbinių paslaugų rinkas. Jei jos būtų iš tiesų efektyvios ir veiktų tarpvalstybiniu lygiu su tinkamais kainų signalais, jos galėtų pakankamai gerai sureguliuoti rinką ir papildomų pajėgumų mechanizmas taptų nebereikalingas. Visi rezervų arba pajėgumų atlygio mechanizmai turi būti pagrįsti rinka, neutralūs technologijų požiūriu, nediskriminaciniai ir juose turi turėti teisę dalyvauti kitų valstybių atstovai (3).

3.10

Šiuo metu skirtingose valstybėse narėse skiriasi gamybos adekvatumo užtikrinimo standartai ir mechanizmai bei su tiekimo ir paklausos pusiausvyra susijusios problemos. Siekiant užtikrinti tiekimo saugumą ir sukurti rezervinius pajėgumus (šie klausimais yra nacionalinio pobūdžio), reikalingas viešasis įsikišimas. Kadangi rinkos tampa vis labiau tarpusavyje susijusios ir vis labiau priklausomos viena nuo kitos ir siekiant išvengti skirtingų, susiskaidžiusių sistemų egzistavimo, reikėtų skatinti šalių konsultacijas ir bendradarbiavimą, visų pirma Elektros energijos koordinavimo grupėje, o Komisija turėtų išnagrinėti Europos energijos gamybos pajėgumų rinkos, pagrįstos iki šiol įgyta gera patirtimi, galimybę.

3.11

EESRK pritaria Komisijai, kad viešasis įsikišimas atlieka svarbų vaidmenį siekiant Europos energetikos ir klimato kaitos tikslų. Komitetas mano, kad geriausi viešojo įsikišimo rezultatai nėra užtikrinami mažinant arba didinant viešąsias pastangas, o verčiau jas optimizuojant. Komitetas mano, kad toks įsikišimas turėtų atlikti dar didesnį vaidmenį stengiantis kovoti su energijos nepritekliumi; mano, kad šioje srityje reikėtų geriau pasinaudoti viešuoju įsikišimu ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymų ir iniciatyvų dėl šių aspektų.

3.12

Tačiau komitetas pabrėžia, kad labai svarbu imtis priemonių užtikrinti, kad viešasis įsikišimas nacionaliniu, regionų ar vietos lygiu būtų nuoseklus visoje Europoje; tam tikromis aplinkybėmis toks įsikišimas gali duoti neigiamų rezultatų Europos lygiu.

3.13

EESRK taip pat nurodo, kad su sąlyga, jog iš esmės neiškreipiama konkurencija ir laikomasi valstybės pagalbos taisyklių, energijos išteklių vartojimo struktūra yra nacionalinės kompetencijos klausimas. Kadangi toks įsikišimas daro poveikį kitoms Europos valstybėms, EESRK mano, kad siekiant didesnio nuoseklumo Europos lygiu, reikėtų sustiprinti valstybių narių veiklos koordinavimą, visų pirma Elektros energijos koordinavimo grupėje.

3.14

Todėl EESRK nurodo, kad Komisijai derėtų aiškiai atskirti viešąjį įsikišimą ir valstybės pagalbą.

3.15

Viešasis įsikišimas turi įtakos energijos sąnaudoms ir kainoms. Komisija pripažįsta, kad lyginimo tikslais sudėtinga nustatyti kiekvienos energetikos technologijos sąnaudas, taigi ir įvertinti kokio viešojo įsikišimo reikia. EESRK dar kartą rekomenduoja, kad Komisija šioje ataskaitoje pateiktų energijos nepritekliaus Sąjungoje analizę, Europos strategiją ir veiksmų planą, kaip su juo kovoti.

3.16

Kuo didesnė, labiau integruota ir likvidesnė taps elektros energijos rinka, tuo bus didesnis jos stabilumas ir tuo mažiau reikės įvairaus ad hoc arba laikino viešojo įsikišimo, šiuo metu keliančio koordinavimo problemų.

3.17

Komisija teisingai atkreipė dėmesį į, pavyzdžiui, tiekimo saugumo arba ES ekonomikos kainų konkurencingumo praradimo klausimus, kurie ne visada atitinka strategijos „20-20-20“ arba 2050 m. tikslus. Taigi siekiant klimato kaitos dokumentų rinkinio tikslų didėja energijos sąnaudos asmenims ir įmonėms ir mažinamas konkurencingumas. Kita vertus, dėl paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijai didmeninė elektros energijos kaina gali tapti pernelyg maža ir iškreipti investavimo į rezervinius pajėgumus signalus. Turi būti atidžiai stebimos priemonės, kuriomis siekiama strategijos „20-20-20“ tikslų, kad iškraipymai nenusvertų privalumų.

3.18

Be to, abejonių kelia ir Komisijos pasiūlymas skatinti ilgalaikes naujų elektrinių statybos sutartis, kurias, siekiant užtikrinti energijai imlių pramonės šakų konkurencingumą, turėtų sudaryti elektros energijos gamintojai ir būsimi galutiniai vartotojai. Komisija pripažįsta, kad kyla pavojus, jog gali būti trukdoma patekti į rinką, ir kad tokias sutartis reikėtų atidžiai išnagrinėti siekiant įvertinti, ar nauda būtų didesnė nei sąnaudos, ir ar jos faktiškai nemažins konkurencingumo. Be to, energijai imlius vartotojus dažniausiai labiau domina patikimai energiją tiekiančios įprastinį kurą deginančios elektrinės. Parama šioms elektrinėms gali sužlugdyti kitų sričių ES politiką – nuo paramos atsinaujinančiųjų išteklių energijai iki Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos nuostatų laikymosi. Kraštutiniais atvejais sprendimus priimantiems asmenims būtų itin apmaudu, jei pramoninis vartotojas dėl kokios nors priežasties galiausiai nuspręstų perkelti veiklą.

3.19

EESRK visiškai pritaria, kad elektros energijos vidaus rinka nėra savaiminis tikslas. Elektros energijos rinka turi būti naudinga visiems, visų pirma pažeidžiamiausiems gyventojams. Reikalingos pastangos ją baigti kurti, nes dabar ši rinka yra pernelyg susiskaidžiusi. Tai daro neigiamą poveikį Europos vartotojų laisvei pasirinkti tiekėją ir jų biudžetui (kainos yra pernelyg didelės), energijos tiekimo saugumui, pastangoms spręsti klimato kaitos problemą ir perėjimui prie tvarios energetikos. Įgyvendinant Europos energetikos politiką, reikėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų panaikintas energijos nepriteklius.

3.20

Reagavimas į paklausą ir energijos vartojimo efektyvumas suteikia nemažai galimybių sumažinti vartojimą piko metu. Nepaisant technologijų pažangos, šios galimybės vis dar neišnaudojamos. EESRK ypač ragina skatinti įgalinti vartotojus, kad jie patys spręstų energetinius klausimus ir taptų „dalyvaujančiais vartotojais“. Technologijos, pavyzdžiui, pažangieji skaitikliai, turi būti iš esmės sukurti taip, kad tiktų visiems vartotojams, įskaitant pačius pažeidžiamiausius, jie turi puikiai veikti ir būti naudingi – jie turi suteikti lengvai suprantamą, skaidrią informaciją be papildomų išlaidų, taip palengvindami pažangų energijos paklausos reguliavimą (ir užtikrindami duomenų apsaugą/konfidencialumą. EESRK pritaria mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros skatinimui energetikos sektoriuje (daugiausiai pažangiųjų įrenginių ir energijos saugojimo srityse).

3.21

Viešasis įsikišimas yra itin svarbus dar ir todėl, kad reagavimas į paklausą ir paklausos valdymas neretai nepagrįstai užkrauna naštą vartotojams. Todėl pažeidžiamiausiems vartotojams siūlomos paramos rūšį reikia pritaikyti prie konkrečios jų padėties, o paramos gavimo sąlygos turėtų būti teisingos ir nuspėjamos.

3.22

EESRK namo, kad norint pritaikyti ir sumažinti paklausą, vien reagavimo į paklausą ir paklausos valdymo technologijų nepakanka. EESRK pritarė aktyvesnėms gyventojų informuotumo didinimo kampanijos ir įgalinimui Europos lygiu įgyvendinant įvairias, energetinio solidarumo fondo remiamas (4) iniciatyvas. EESRK pritaria energijos vartojimo efektyvumo didinimui pastatuose (su profesionaliu pastatų energinio naudingumo sertifikavimu) siekiant išspręsti pastatų, kuriuose „nuteka“ energija, klausimą ir panaikinti tokių pastatų pardavimo ar nuomos praktiką.

3.23

Europos energijos vartotojai yra vieni labiausiai nepatenkintų šia rinka. Svarbiausi vartotojams aktualūs klausimai, kuriuos reikia spręsti, kad būtų remiamas gerai veikiančios energetikos rinkos kūrimas yra: prieiga prie energijos, patikima informacija apie pasiūlymus, įskaitant nepriklausomą palyginimą, sutarčių nuostatų skaidrumas, apsauga nuo klaidinančios ir agresyvios rinkodaros, bendras informacijos punktas, suprantama vartotojams skirta informacija, veiksmingas Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimas, galimybės lengvai pakeisti tiekėją, veiksmingos teisių gynimo priemonės pagrįstų skundų atveju (5) ir kovos su energijos nepritekliumi priemonės. Nepriklausoma energijos rinkų stebėsena taip pat labai svarbi norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir suteikti naudos vartotojui. Pažanga šiose srityse galėtų užtikrinti didesnę socialinę ir politinę paramą ES energetikos politikai.

3.24

EESRK pritaria tam, kad vartotojai („gaminantys vartotojai“) vietos lygiu gamintų atsinaujinančiųjų išteklių energiją (6). Šis reiškinys sparčiai vystosi daugelyje šalių, visų pirma Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai itin svarbu energijos balansui Europoje, pigesnės energijos tiekimui ir išmetamo CO2 kiekio mažinimui. Gaminančių vartotojų vaidmuo energijos rinkoje yra susijęs su energijos nepritekliaus problemos sprendimu. Pažangieji tinklai ir pažangieji skaitikliai sudaro galimybę gaminantiems vartotojams teikti nedidelės jėgainės pagamintos energijos mainų paslaugas. Iki 2020 m. pabaigos Jungtinėje Karalystėje veiks apie 8 mln. tokios rūšies įrenginių, pagaminančių apie 40 GW elektros energijos. Įdarbintų žmonių skaičius viršys 1 00  000. Gaminantiems vartotojams reikėtų teikti valstybės paramą, kad būtų pašalintos teisinės kliūtys, ir finansinę paramą (paramą veiklai) sumontavimo ir priežiūros paslaugų forma, visų pirma investicijų srityje. Tačiau siekiant užtikrinti, kad gaminantys vartotojai būtų visiškai atsakingi už disbalansą, kurį jie gali sukurti tiekdami energiją į sistemą, ir parengti rinka grindžiamas priemones ir kainodaros mechanizmus, kurie skatintų juos sumažinti šį disbalansą, taip pat turėtų būti įgyvendintos veiksmingos taisyklės.

3.25

Elektros energija nėra tokia pat prekė, kaip visos kitos. Tai yra pagrindinė bendra prekė ir ją reikėtų atitinkamai valdyti. Valstybė narė, siekdama bendro ekonominio intereso, gali šioje srityje taikyti tam tikrus su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus. EESRK ne kartą ragino visuotinę prieigą prie energijos įtraukti į ES energetikos politikos tikslus ir ją įtvirtinti Sutartyje. Todėl EESRK pabrėžia, jog reikia būtinai užtikrinti, kad tuo atveju, kai valstybės narės vadovaujasi Direktyva 2009/72/EB, viešojo įsikišimo racionalizavimo procese ir pagal konkurencijos principą su visuotinės svarbos viešąja paslauga susiję įsipareigojimai (visų pirma saugumas, prieiga prie energijos ir įperkama energija, reguliarumas, elektros energijos kokybė ir kaina, aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir klimato apsaugą, kaip nustatyta minėtos direktyvos 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse) išliktų tokie pat griežti. EESRK ragina Komisiją šioje srityje būti itin atidžiai ir prašo kiekvienais metais pateikti ataskaitą dėl šio svarbaus aspekto, į metinę ataskaitą dėl vidaus rinkos įtraukiant konkretesnį, išsamesnį vertinimą, ar valstybės narės laikosi reikalavimų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų srityje, taip pat ragina imtis konkrečių iniciatyvų, kad šie įsipareigojimai būtų geriau užtikrinti arba net sustiprinti Europos lygiu.

3.26

Didmeninės prekybos energija skaidrumas ir stabilumas galiausiai yra svarbūs visų subjektų interesų apsaugai, kad galutinių vartotojų išlaidos nebūtų pernelyg didelės ir būtų remiamas geras energetikos bendrovių valdymas neatsižvelgiant į tai, ar jos yra valstybinės, ar privačios. Komisija turėtų įvertinti, kaip įgyvendinamas Reglamentas dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (REMIT) ir, jei reikia, pasiūlyti sprendimų. Didmeninės prekybos energija skaidrumas suteiktų galimybę greitai aptikti problemas, pavyzdžiui, piktnaudžiavimą rinka arba antikonkurencinę elgseną, ir remti konkurencijos institucijų įsikišimą.