AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           Pasiūlymo aplinkybės

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (DTD1)[1] yra vienintelis ES teisės aktas, kuriuo reguliuojamos draudimo produktų pardavimo vietos siekiant užtikrinti vartotojų teises. Ji buvo priimta 2002 m. gruodžio 9 d.; valstybės narės ją turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2005 m. sausio 15 d. Direktyva yra minimalaus suderinimo priemonė, numatanti aukšto lygio principus, ir 27 valstybėse narėse ji įgyvendinta iš esmės skirtingais būdais. Būtinybė persvarstyti DTD1 pripažinta dar 2005–2008 m., kai Komisija vykdė įgyvendinimo patikrinimą.

Po pastarojo meto ir naujausių neramumų finansų rinkose išryškėjo veiksmingos vartotojų apsaugos užtikrinimo visuose finansų sektoriuose svarba. 2010 m. lapkričio mėn. G20 paprašė EBPO, Finansinio stabilumo tarybos ir kitų suinteresuotų tarptautinių organizacijų suformuluoti bendrus finansinių paslaugų principus siekiant sustiprinti vartotojų apsaugą. G-20 aukšto lygio principų dėl finansinės vartotojų apsaugos projekte pabrėžiamas poreikis tinkamai reguliuoti ir (arba) prižiūrėti visus finansinių paslaugų teikėjus ir tarpininkus, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais. Šiuose principuose numatoma, kad vartotojams visada reikėtų taikyti palyginamus vartotojų apsaugos standartus. Šį DTD1 persvarstymą reikėtų vertinti tų gairių ir su jomis susijusių tarptautinių iniciatyvų kontekste.

Europos Parlamente svarstant direktyvą, kuria reglamentuojamas rizika grindžiamas požiūris į draudimo įmonių kapitalizavimą ir priežiūrą (Mokumas II, priimta 2009 m.)[2], buvo atskirai paprašyta persvarstyti DTD1. Kai kurie Parlamento nariai ir kai kurios vartotojų organizacijos teigė, kad po finansų krizės reikia gerinti draudėjų apsaugą ir tobulinti skirtingų draudimo produktų pardavimo praktikas. Ypač nerimauta dėl gyvybės draudimo produktų su investiciniais elementais pardavimo standartų. Siekdamas užtikrinti nuoseklumą visuose sektoriuose, Europos Parlamentas paprašė, kad persvarstant DTD1 būtų atsižvelgta į vykdomą Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD II)[3] persvarstymą. Vadinasi, visais atvejais, kai reguliuojama gyvybės draudimo produktų su investiciniais elementais pardavimo veikla, persvarstomos direktyvos (DTD2) pasiūlyme numatomi vartotojų apsaugos standartai turėtų būti tokie patys kaip ir FPRD II.

1.1.        Pasiūlymo tikslai

Persvarstomoje direktyvoje (DTD2) siekiama veiksmingai pagerinti mažmeninės draudimo rinkos reguliavimą. Jos tikslas – užtikrinti vienodas visų draudimo produktų prekybos dalyvių sąlygas ir sustiprinti draudėjų apsaugą.

Bendrieji šio persvarstymo tikslai yra neiškraipyta konkurencija, vartotojų apsauga ir rinkos integracija. Konkrečiai DTD2 projektu turėtų būti užtikrinti šie patobulinimai: į DTD1 taikymo sritį įtraukti visus platinimo kanalus (pavyzdžiui, tiesioginius draudikus, automobilių nuomos bendroves ir kt.); nustatyti, valdyti ir mažinti interesų konfliktus; labiau suderinti administracines sankcijas ir priemones, taikomas už pagrindinių šios direktyvos nuostatų pažeidimą; gerinti konsultacijų tinkamumą ir objektyvumą; užtikrinti, kad pardavėjų profesinė kvalifikacija atitiktų parduodamų produktų sudėtingumą; visoje ES supaprastinti ir suvienodinti patekimo į kitų valstybių draudimo rinkas procedūrą.

1.2.        Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Pasiūlymo tikslai dera su Sąjungos politikos sritimis ir siekiamais tikslais. Sutartyje yra numatyti veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti vidaus rinkos, kurioje teikiama aukšto lygio vartotojų apsauga, sukūrimą ir veikimą, taip pat laisvę teikti paslaugas.

Šis pasiūlymas yra „Vartotojų mažmeninių paslaugų teisės aktų rinkinio“ dalis; kiti rinkinio pasiūlymai – mažmeninių investicinių produktų paketų (MIPP) pasiūlymas dėl informacijos apie investicinius produktus atskleidimo ir KIPVPS V. MIPP iniciatyva siekiama užtikrinti nuoseklų horizontalųjį požiūrį į informacijos apie produktus, t. y. investicinius produktus ir draudimo produktus su investiciniais elementais (vadinamuosius draudimo mažmeninių investicinių produktų paketus[4]), atskleidimą, o į persvarstytas DTD1 ir FPRD bus įtrauktos nuostatos dėl pardavimo praktikos.

Be to, pasiūlymas dera su kitais ES teisės aktais ir politikos sritimis, visų pirma vartotojų apsaugos, investuotojų apsaugos ir rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros, kaip antai Mokumu II, FPRD II ir MIPP iniciatyva, ir juos papildo.

DTD2 reguliuos visų draudimo produktų – nuo ne gyvybės draudimo produktų, kaip antai transporto priemonių draudimo, iki gyvybės draudimo liudijimų, įskaitant tuos, kuriuose esama investicinių elementų, pavyzdžiui, su investiciniais vienetais susieto gyvybės draudimo produktus – pardavimo praktiką.

DTD2 ir toliau turės teisės akto, kuriuo siekiama minimalaus suderinimo, savybes. Tai reiškia, kad valstybės narės gali nuspręsti priimti griežtesnes nuostatas, jei tai būtina vartotojų apsaugai. Tačiau minimalūs DTD1 standartai bus gerokai sugriežtinti. Kai kurios naujosios direktyvos dalys bus sugriežtintos 2 lygio priemonėmis, siekiant taisykles suderinti su FPRD, visų pirma skyrius, kuriuo reglamentuojamas gyvybės draudimo liudijimų su investiciniai elementais platinimas.

2.           Konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatai ir poveikio vertinimas

Komisijos tarnybos paprašė Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI), buvusiojo Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto, pateikti nuomonę įvairiais su DTD persvarstymu susijusiais klausimais. EDPPI galutinę ataskaitą pateikė 2010 m. lapkričio mėn.[5]. 2010–2011 m. Komisijos tarnybos nuolat susitikdavo pasitarti dėl rengiamo persvarstymo su draudimo sektoriaus atstovais, vartotojų organizacijomis ir priežiūros institucijų atstovais. Nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2011 m. vasario 28 d. Komisijos tarnybos surengė viešas konsultacijas dėl DTD1 persvarstymo. Konsultacijų rezultatai taip pat iš esmės buvo palankūs Komisijos tarnybų išdėstytai persvarstymo krypčiai[6]. 2010 m. gruodžio 10 d. surengtas viešas svarstymas DTD2 klausimais. Diskutuota apie direktyvos taikymo sritį, draudimo tarpininkams taikytinus informavimo reikalavimus, interesų konfliktus, tarpvalstybinę prekybą ir profesinės kvalifikacijos reikalavimus[7]. 2011 m. balandžio 11 d. įvyko susitikimas su ekspertais iš valstybių narių ir EDPPI, aptarti viešų konsultacijų rezultatai, galima DTD2 struktūra ir turinys. Didžioji tuose susitikimuose dalyvavusių suinteresuotųjų šalių dauguma pritarė Komisijos tarnybų išdėstytai DTD1 persvarstymo krypčiai.

Laikydamasi „geresnio reglamentavimo“ politikos, Komisija atliko politikos alternatyvų poveikio vertinimą. Rengiant poveikio vertinimą pasinaudota keliais skirtingų Komisijos tarnybų užsakymu parengtais tyrimais. Pirmiausia Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas užsakė PricewaterhouseCoopers (PWC) parengti tyrimą, kuriame būtų išsamiai apžvelgta, kaip ES platinami draudimo produktai. 2011 m. liepos mėn. tyrimo ataskaita buvo baigta ir paskelbta Komisijos svetainėje[8]. Antra, šiame pasiūlyme atsižvelgiama į 2010 m. užsakytą tyrimą apie tai, kaip galimas draudimo produktų ir investicinių draudimo produktų platinimo taisyklių pakeitimas paveiktų sąnaudas ir naudą[9]. Trečia, naudotasi tyrimo, kuriuo siekta įvertinti įvairiose ES valstybėse teikiamų draudimo konsultacijų kokybę, išvadomis[10]. Pasinaudota ir ketvirtuoju tyrimu, kuriame skirtingi su investavimo sprendimų priėmimu susiję veiksniai nagrinėti elgesio ekonomikos požiūriu[11].

Poveikio vertinime svarstomoms politikos galimybėms įvertinti taikyti skirtingi kriterijai: rinkos integravimas rinkos dalyvių aspektu, vartotojų apsauga ir pasitikėjimas, vienodos sąlygos skirtingiems rinkos dalyviams, ekonominis veiksmingumas, t. y. kokiu mastu įgyvendinant politikos galimybes pasiekiami iškelti tikslai ir sudaromos palankesnės sąlygos draudimo rinkoms veikti ekonomiškai ir veiksmingai.

Naudojantis nurodytu PWC tyrimu ir sektoriaus statistika, pakoreguota Komisijos tarnybų, administracinės naštos įvertis rodo, kad dėl didelio paveiktų įmonių skaičiaus (maždaug 1 mln.) pasiūlymas apskritai reikštų santykinai nedideles sąnaudas – vidutiniškai 730 EUR kiekvienai įmonei.

Poveikio vertinimas baigtas 2012 m. Atsižvelgta į Europos Komisijos Poveikio vertinimo valdybos rekomendacijas, ypač dėl poveikio MVĮ. Pavyzdžiui, tarpininkaujančių MVĮ, kurioms šiuo metu direktyva netaikoma (o pagal šį pasiūlymą jos pateks į taikymo sritį), pagrindinė veikla iš esmės nėra draudimo tarpininkavimas (tarpininkavimas tėra papildoma veikla prie jų pagrindinio verslo, kaip antai kelionių agentų ar automobilių nuomos bendrovių atveju). Tiems tarpininkams bus taikoma paprastesnė tvarka (pasiūlymo 4 straipsnyje aptarta deklaravimo procedūra), kad jų vykdomas tarpininkavimas, kaip papildoma veikla, būtų ir proporcingai mažiau reglamentuojamas. Apskritai proporcingumo reikalavimai įvesti tam, kad būtų atsižvelgta į MVĮ susirūpinimą ir laikomasi principo, pagal kurį paprastesnių produktų atžvilgiu reikia mažiau taisyklių. Pavyzdžiui, kai kurie investiciniai produktai pateikiami kaip gyvybės draudimo liudijimai. Todėl bus sugriežtintos tokių produktų (gyvybės draudimo liudijimų su investiciniais elementais (investicinių draudimo produktų arba draudimo MIPP)) pardavimo veiklai taikomos taisyklės (VII skyrius).

3.           Teisiniai pasiūlymo aspektai

3.1.        Teisinis pagrindas

Pasiūlymas pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53 straipsnio 1 dalimi ir 62 straipsniu. Juo bus pakeista Direktyva 2002/92/EB ir siekiama derinti nacionalines nuostatas dėl draudimo tarpininkų ir kitų draudimo produktų pardavėjų. Į taikymo sritį įtraukiami tam tikri draudimo produktus papildomai parduodantys subjektai ir po pardavimo paslaugas teikiančios įmonės, kaip antai žalos (nuostolių) dydį nustatantys ekspertai ir reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administratoriai. Aiškiai išdėstoma, kaip naudotis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas; paaiškinami buveinės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijų įgaliojimai šiose srityse. Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas ir dalykas – suderinti nacionalines nuostatas dėl visiems draudimo produktų pardavėjams ir kitiems draudimo ir perdraudimo rinkose veikiantiems subjektams taikytinų veiklos vykdymo taisyklių, jų valdymo sąlygų ir jų priežiūros sistemų.

3.2.        Subsidiarumas ir proporcingumas

Vadovaujantis subsidiarumo principu (Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalis), veiksmų ES lygmeniu reikėtų imtis tik tuomet, kai numatytų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl pasiūlytų veiksmų masto ar poveikio jų geriau siekti ES lygiu.

Daugelis persvarstomų klausimų jau įtraukti į dabartinius DTD1 teisės aktus. Be to, draudimo rinkos vis labiau tampa tarpvalstybinės. Tokiomis aplinkybėmis įmonių ir rinkos operatorių konkurencijos sąlygos (tiek skaidrumo taisyklių, tiek vartotojų apsaugos sąlygos) skirtingose valstybėse turi būti palyginamos, ir tai vienas iš svarbiausių DTD1 tikslų. Šiuo metu reikia imtis Europos lygmens veiksmų siekiant atnaujinti ir iš dalies pakeisti DTD1 nustatytą reglamentavimo sistemą, kad būtų atsižvelgta į draudimo rinkų pokyčius, įvykusius įgyvendinus direktyvą. Vykstant tokiai integracijai pavieniai valstybių narių veiksmai būtų gerokai mažiau veiksmingi, suskaidytų rinkas ir taip lemtų reguliacinį arbitražą bei konkurencijos iškraipymus.

EDPPI turėtų tekti ypatingas vaidmuo įgyvendinant naująją visos ES sistemą. EDPPI turi turėti tam tikrus įgaliojimus, kad būtų galima pagerinti draudimo rinkų veikimą.

Pasiūlyme visapusiškai atsižvelgiama į proporcingumo principą, t. y. į tai, kad ES veiksmai turėtų būti tinkami tikslams pasiekti ir kad jais nebūtų viršijama to, kas būtina. Pasiūlymas suderinamas su šiuo principu atsižvelgiant į tinkamą viešojo intereso, kuriam gali kilti grėsmė, ir priemonių ekonominio veiksmingumo pusiausvyrą: nustatant šiuos reikalavimus labiausiai stengtasi suderinti klientų apsaugą, rinkų veiksmingumą ir šio sektoriaus išlaidas.

Atsižvelgiant į tą principą, pasiūlyme išskiriami skirtingi draudimo produktų pardavimo kanalai ir nustatomi paprastesni registracijos ir profesinės kvalifikacijos reikalavimai paprastų draudimo produktų pardavėjams. Pavyzdžiui, papildomų draudimo produktų, kurių rizika maža, pardavėjams, kaip antai automobilių nuomos bendrovėms ir kelionių agentams, vietoje reikalavimo registruotis kaip draudimo tarpininkams taikoma supaprastinta deklaravimo procedūra. Nustatant atlygio skaidrumo reikalavimus pasiūlyme taip pat išskiriami gyvybės draudimo produktai ir ne gyvybės draudimo produktai. Šių proporcingumo priemonių imamasi atsižvelgiant į skirtingą įvairių draudimo produktų sudėtingumo ir rizikos vartotojams lygį ir į ketinimą mažinti administracinę naštą draudimo produktus parduodančioms MVĮ.

3.3.        Derėjimas su SESV 290 ir 291 straipsniais

2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija priėmė reglamentų, kuriais įsteigiama Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), pasiūlymus. Šiuo atžvilgiu Komisija primena su SESV 290 ir 291 straipsniais susijusius pareiškimus, padarytus priimant Europos priežiūros institucijų steigimo reglamentus; juose teigiama: „Reguliavimo standartų priėmimo proceso klausimu Komisija pabrėžia unikalų finansinių paslaugų sektoriaus pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant į Lamfalussy struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV 39 deklaracijoje. Tačiau Komisija turi rimtų abejonių dėl to, ar jos vaidmeniui priimant deleguotus aktus ir įgyvendinimo priemones taikomi apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius.“

3.4.        Nuorodos į kitas direktyvas

Kadangi Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) dabar dar netaikoma, šiame pasiūlyme daromos nuorodos į apibrėžtis, išdėstytas Direktyvoje 73/239/EEB, Direktyvoje 2002/83/EB ir Direktyvoje 2005/68/EB. Direktyvos 73/239/EEB, 2002/83/EB ir 2005/68/EB bus panaikintos Direktyva 2009/138/EB.

3.5.        Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

I skyrius. Taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnyje išplečiama IMD1 taikymo sritis: į ją įtraukiama draudimo ir perdraudimo įmonių vykdoma draudimo sutarčių pardavimo veikla nedalyvaujant draudimo tarpininkui. Ji apima draudimo įmonių ir jų naudai vykdomą reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo veiklą, žalos (nuostolių) nustatymą ir ekspertinį reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimą.

Išlieka de minimis išimtis, pagal kurią nebuvo įtraukiama ir į DTD1 taikymo sritį, (prekių pardavimą papildančių draudimo liudijimų pardavėjas, 500 EUR neviršijančios metams apskaičiuotos įmokos, kitos išimties kriterijus tenkinančios sąlygos), išskyrus tai, kad proporcingai metams apskaičiuotos įmokos riba padidinama iki 600 EUR (mažiau nei 2 EUR per dieną). Ta 2 EUR draudimo įmokos suma skaičiuojama kiekvienai sutarčiai ir kiekvienai dienai. Pavyzdžiui, papildomą akinių draudimą parduodančios optikos parduotuvės ir toliau nepatenka į direktyvos taikymo sritį.

Parduodant paslaugas papildomai parduodamiems draudimo liudijimams direktyva po persvarstymo taikoma. Taip yra, pavyzdžiui, kai kelionių agentai parduoda kelionių draudimo liudijimus, automobilių nuomos ir lizingo bendrovės parduoda ne gyvybės draudimo liudijimus.

2 straipsnyje pateikiamos DTD1 apibrėžtys su keliais pakeitimais ir naujomis apibrėžtimis.

· „Draudimo tarpininkavimo“ apibrėžtis papildyta taip, kad apimtų 1 straipsniu praplėstą taikymo sritį; joje nurodoma, kad draudimo tarpininkavimu laikoma tam tikra draudimo produktų palyginimo svetainių veikla. Išbraukiama supažindinimo su galimybe veikla. Panašiai pataisyta „perdraudimo tarpininkavimo“ apibrėžtis.

· „Investiciniai draudimo produktai“ apibrėžiami taip, kad atitiktų Reglamento dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų (MIPP reglamento) investicinių produktų apibrėžtį.

· „Priklausomo draudimo tarpininko“ apibrėžtis praplečiama taip, kad apimtų tarpininkus, vykdančius veiklą, už kurią atsakingas kitas draudimo tarpininkas.

· „Konsultacijos“ apibrėžiamos kaip asmeninės rekomendacijos klientui teikimas jam paprašius ar kitaip.

· „Profesionalus klientas“ apibrėžiamas taip, kad jam nebūtų taikomos informavimo nuostatos.

· „Kryžminiu pardavimu“ vadinama veikla, kai du ar daugiau produktų parduodami kaip bendras paketas.

· „Neapibrėžtaisiais komisiniais“ vadinami komisiniai, kai mokėtina suma priklauso nuo rezultatų siekiant sutartų tikslų.

· „Glaudžiais ryšiais“ vadinami susitarimai su suinteresuotais asmenimis ir sąsajos, kurios galėtų trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

· „Atlygiu“ laikomos ne tik išmokos (atlyginimas, komisiniai ir kt.), bet ir visų rūšių ekonominė nauda.

· „Buveinės valstybės narės“, „priimančiosios valstybės narės“, „draudimo tarpininko“, „perdraudimo tarpininko“ ir „patvariosios laikmenos“ apibrėžtys pakeistos taip, kad taptų aiškesnės.

II skyrius. Registracijos reikalavimai

3 straipsnyje DTD1 registracijos reikalavimai didžia dalimi paliekami nekeisti, tačiau reikalaujama, kad EDPPI įsteigtų bendrą elektroninį registrą, su kuriuo būtų susietos nacionalinės duomenų bazės, ir kad būtų atskleisti tam tikri santykiai su kitais asmenimis. Šis bendras elektroninis registras veikia kaip portalas, siejantis nacionalinius registrus. Be to, asmenys, kuriems taikoma deklaravimo procedūra, nuo registracijos atleidžiami (žr. 4 straipsnį).

III skyrius. Deklaravimo procedūra

4 straipsnyje nustatoma supaprastinta procedūra, pagal kurią dvi asmenų grupės atleidžiamos nuo minėtosios registracijos procedūros ir įgyja galimybę užsiimti tarpininkavimu pateikus paprastą deklaraciją. Tai:

· asmenys, kurie, be pagrindinės profesinės veiklos, užsiima draudimo tarpininkavimu kaip papildoma veikla ir tenkina tam tikras kitas sąlygas (kaip antai kelionių agentai). Apibūdinant bendrais bruožais, kitos sąlygos reiškia tai, kad produktai turi papildyti kitą produktą ar paslaugą, jie neapima gyvybės draudimo ar atsakomybės rizikos, išskyrus atsitiktinio pobūdžio apsaugą;

· asmenys, kurie vykdo tik profesinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo ir žalos (nuostolių) nustatymo veiklą.

Deklaravimo procedūra pirmiausia numatyta draudimo produktus parduodantiems kelionių agentams, automobilių nuomos bendrovėms, taip pat žalos (nuostolių) dydį nustatantiems ekspertams ir reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administratoriams.

IV skyrius. Laisvė teikti paslaugas ir įsisteigimo laisvė

5, 6 ir 7 straipsniuose atspindimos DTD1 5 straipsnio nuostatos, persvarstytas FPRD pasiūlymas ir Liuksemburgo protokolas[12]. Juose taip pat paskirstomi įgaliojimai buveinės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms, ypač tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo tarpininkas nevykdo savo įsipareigojimų vykdydamas veiklą priimančioje valstybėje narėje.

V skyrius. Kitos organizacinės priemonės

8 straipsnyje išdėstyti profesiniai ir organizaciniai reikalavimai, numatyti DTD1 4 straipsnyje: reikalavimas turėti pakankamų žinių ir gebėjimų; nepriekaištingos reputacijos reikalavimas; reikalavimas turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą ir apsaugos priemonių tam atvejui, kai draudimo tarpininkas negali pervesti draudimo įmokos draudimo įmonei ar pareikalautos išmokėti draudimo sumos arba grąžinti įmokos apdraustajam. Kartu keliamas nuolatinio profesinio tobulinimosi reikalavimas. Siekiant proporcingo poveikio, asmenims, kurie tarpininkavimu užsiima kaip papildoma veikla ar kurie vykdo tik profesinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo veiklą, taikomos taisyklės bus proporcingos parduodamo produkto sudėtingumui. Todėl 8 straipsnis tokiems tarpininkams nebus taikomas visas.

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų patikslinta pakankamų žinių ir gebėjimų sąvoka.

9 straipsniu reglamentuojamas visuotinės gerovės taisyklių skelbimas. Tas straipsnis skiriasi nuo DTD1 6 straipsnio ir dabar jame valstybės narės įpareigojamos skelbti visuotinės gerovės taisykles, o EDPPI įpareigojama rinkti ir skelbti informaciją apie tokias taisykles (su Trečiosiomis draudimo direktyvomis susiję visuotinės gerovės principai apžvelgiami Komisijos aiškinamajame komunikate dėl laisvės teikti paslaugas ir visuotinės gerovės draudimo sektoriuje, 2000/C 43/03).

10–12 straipsniuose pakartojamos ankstesnių 7, 9 ir 10 straipsnių nuostatos dėl kompetentingų institucijų, valstybių narių keitimosi informacija ir skundų.

13 straipsnyje reglamentuojamos ginčų su klientais sprendimo ne teismo tvarka procedūros ir ankstesnis DTD1 11 straipsnis sugriežtinamas reikalavimu (vietoj raginimo) valstybėms narėms nustatyti procedūras ir užtikrinti dalyvavimą jose.

14 straipsnyje aptariami naudojimosi tarpininkų paslaugomis apribojimai. Čia į ankstesnės DTD1 3 straipsnio 6 dalies taikymo sritį įtraukiamos perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkai, taip pat atsižvelgiama į deklaravimo procedūrą (žr. 4 straipsnį).

VI skyrius. Informavimo reikalavimai ir veiklos vykdymo taisyklės

15–20 straipsniuose pakartojami informacijos atskleidimo reikalavimai, nurodoma didelės rizikos išimtis, sugriežtinamos ankstesnio 12 straipsnio nuostatos ir išdėstomos ankstesnio 13 straipsnio informavimo sąlygos. Juose išdėstytos tokios papildomos nuostatos:

· tarpininkams taikytini bendrieji principai, kuriuose numatyta, kad tarpininkai turi veikti atsižvelgdami į klientų interesus;

· panašūs informavimo reikalavimai draudimo įmonėms;

· reikalavimas atskleisti draudimo tarpininkų atlygio apskaičiavimo pagrindą ir sumą;

· reikalavimas atskleisti draudimo įmonių ir tarpininkų pardavimo darbuotojams mokamą kintamo atlygio sumą;

· privalomas visiško atskleidimo reikalavimas parduodant gyvybės draudimo produktus ir atskleidimo klientui paprašius reikalavimas parduodant ne gyvybės draudimo produktus pereinamuoju 5 metų laikotarpiu. Praėjus 5 metų pereinamajam laikotarpiui parduodant ir ne gyvybės draudimo produktus bus automatiškai taikomas visiško atskleidimo reikalavimas. Pereinamuoju laikotarpiu pasiūlyme numatyti skirtingi reikalavimai gyvybės ir ne gyvybės draudimo atvejais. Parduodant gyvybės draudimo produktus atlygis (komisiniai) paprastai būna didesnis. Be to, gyvybės draudimo produktai panašesni į investicinius produktus ir jų pirkimas reiškia ilgalaikę investiciją. Kitaip yra ne gyvybės draudimo produktų atveju. Atlygis paprastai mažesnis (komisiniai siekia maždaug 5–10 % draudimo įmokos sumos) ir produkto rizika mažesnė. Daugumoje ES valstybių vartotojai gali labai paprastai ir nebrangiai pereiti prie kito, pakaitinio produkto;

· draudimo įmonių ir tarpininkų įpareigojimas prieš sudarant sutartį suteikti klientui pakankamai informacijos apie draudimo produktą, kad klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą;

· reikalavimas, kad EDPPI užtikrintų, kad jos gaunama informacija, susijusi su griežtesnėmis nacionalinėmis nuostatomis, būtų perduota draudimo įmonėms, tarpininkams ir vartotojams; ir

· kitos bendro reikalavimo teikti informaciją, kurią reikia teikti patvariąja laikmena, išimtys.

Siekiant didesnės vartotojų apsaugos tomis nuostatomis padidinamas skaidrumas, palyginti su pirmąja direktyva (2002/92/EB), tarpininko atlygio pobūdžio, struktūros ir sumos atžvilgiu, taip pat pagrindinės įmonės ir agento santykių, įskaitant tų santykių poveikį konsultacijoms, aiškumas. Pastaraisiais metais vartotojų apsauga pastebimai gerėjo; šiandien vartotojai vis labiau ieško informacijos ir atsižvelgia į išlaidas. Atskleidus skirtingus bendros kainos elementus (įskaitant tarpininko atlygį) klientai galės rinktis pagal draudimo apimtį, su juo susijusias paslaugas, pavyzdžiui, kai tarpininkas administruoja reikalavimus išmokėti draudimo išmoką, ir kainą. O tai savo ruožtu vartotojams užtikrins tinkamus, ekonomiškai efektyvius produktus ir tarpininkavimo paslaugas. Prievolė atskleisti informaciją apie atlygį turėtų teigiamai paveikti konkurenciją draudimo platinimo sektoriuje, nes užtikrins, kad vartotojams būtų suteikta daugiau informacijos apie produktus ir išlaidas, taip pat apie galimus interesų konfliktus. Vartotojams bus lengviau palyginti įvairiais platinimo kanalais parduodamų skirtingų produktų draudimo apsaugą ir kainas. Kelios ES valstybės narės jau reikalauja platinant kai kuriuos draudimo produktus atskleisti informaciją apie atlygį, o FPRD II to bus reikalaujama platinant investicinius produktus. Ta nauja informacija vartotojams suteiks išsamesnį tarpininko teikiamų paslaugų ir su jomis susijusių sąnaudų vaizdą. Tačiau reikalavimas atskleisti atlygį turi būti įgyvendinamas taip, kad būtų užtikrintas tarpininkų ir tiesioginių draudikų palyginimas. Informacija apie draudimo apsaugos kainą ir apie platinimo išlaidas sudarys sąlygas jas palyginti. Siekiant išvengti interesų konfliktų, visų pirma draudimo įmonės taip pat turėtų atskleisti savo darbuotojų kintamojo atlygio už produkto pardavimą skaičiavimo pagrindą. Tomis nuostatomis šalinamos pagrindinės su tarpvalstybiniu draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimu susijusios problemos: teisinio tikrumo stygius ir negalėjimas palyginti. Jei suderinta teisinė bazė bus patobulinta, tarpininkai ir jų klientai galbūt drąsiau imsis pardavinėti ar pirkti draudimo produktus kitose ES šalyse. Geriau atskleidžiant informaciją, palyginti produktus ir platinimo kanalus (kaip nurodyta pirmiau) bus lengviau – šiandien palyginti juos tarpvalstybinės prekybos kontekste nepaprastai sunku.

21 straipsnyje atsiranda nuostata dėl produktų grupavimo, reikalaujama informuoti klientą apie tai, kad produktai gali būti perkami atskirai, ir šiuo klausimu suteikti jam tam tikrą informaciją. Be to, EDPPI įpareigojama parengti, o vėliau atnaujinti tokios praktikos priežiūros gaires.

VII skyrius. Papildomi vartotojų apsaugos reikalavimai, susiję su investiciniais draudimo produktais

22 straipsniu nustatoma tų papildomų nuostatų taikymo sritis taip, kad į ją patektų draudimo tarpininkai ar įmonės, kai jie pardavinėja investicinius draudimo produktus.

23 straipsnyje pateikiamos papildomos interesų konfliktų nuostatos, kuriomis reikalaujama tokius konfliktus nustatyti. Straipsnyje Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotuoju aktu:

· nurodyti veiksmus, kurių galėtų prireikti siekiant nustatyti, išvengti, valdyti ir atskleisti tokius konfliktus; ir

· nustatyti kriterijus, kuriais vartotojų interesus galintys pažeisti konfliktai būtų skirstomi į tipus.

24 straipsnis pagrįstas FPRD II [23] straipsniu. Jame nustatomi FPRD II reikalavimai:

· veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, vadovaujantis savo klientų interesais;

· užtikrinti, kad informacija būtų aiški, teisinga ir neklaidinanti;

· teikti informaciją apie draudimo įmonę ar tarpininką ir jo paslaugas (ypač dėl to, ar konsultacijos teikiamos nepriklausomai), rinkos analizės mastą (ar bus teikiamas nuolatinis tinkamumo vertinimas), siūlomus produktus, investavimo strategijas ir išlaidas.

Straipsnyje sukonkretinama, kokiomis sąlygomis konsultaciją galima vadinti nepriklausoma; tarp reikalavimų yra rinkoje siūlomų produktų įvertinimo reikalavimas ir reikalavimas nepriimti atlygio iš trečiųjų asmenų.

Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų užtikrintas šio straipsnio laikymasis.

25 straipsnyje nustatoma, kaip įvertinti tinkamumą ir priimtinumą, ir reikalaujama iš kliento gauti informacijos. Kai parduodant produktus konsultacija neteikiama, tarpininkas arba įmonė turi gauti informaciją apie tai, kokios kliento žinios ir patirtis nustatant, ar produktas jam priimtinas. Kai parduodant produktus konsultuojama, tarpininkas arba įmonė turi gauti informaciją apie kliento finansinę padėtį ir investavimo tikslus, kad galėtų nustatyti, ar produktas jam tinkamas. Jei pasirodytų, kad produktas nepriimtinas ar netinkamas, tarpininkas ar įmonė turi apie tai klientą įspėti. Pardavėjas taip pat turi vesti apskaitą, į kurią įtraukiami paslaugų klientui teikimo sąlygų dokumentai, ir teikti klientui ataskaitas. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų užtikrintas tų nuostatų laikymasis.

VIII skyrius. Sankcijos

26 straipsnyje valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad kompetentingos institucijos imtųsi veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių sankcijų ir priemonių už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimą.

Fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę atsakingi už pažeidimą, turi būti taikomos administracinės sankcijos ir priemonės.

Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti visi reikiami tyrimo įgaliojimai ir jos turi bendradarbiauti tarpvalstybinių bylų atvejais.

27 straipsnyje reikalaujama skelbti už pažeidimus paskirtas sankcijas ar priemones.

28 straipsnyje apibrėžiami tam tikri pažeidimai ir nustatomos tarpininkams taikytinos administracinės sankcijos, įskaitant registracijos panaikinimą, draudimą atsakingiems asmenims eiti vadovaujamas pareigas ir pinigines sankcijas, kurios iki dviejų kartų viršytų padarius pažeidimą gautą naudą, jei ta nauda galėtų būti nustatyta.

Baudžiamosios sankcijos šiame pasiūlyme neaptariamos.

29 straipsnyje nurodomi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti skiriant sankcijas ir priemones, įskaitant dėl pažeidimo gautą naudą, tretiesiems asmenims padarytą žalą ir už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo laipsnį; EDPPI įpareigojama priimti sankcijų gaires. Straipsnyje taip pat reikalaujama apie visas sankcijas ar priemones ir apie jų pagrindimą pranešti tarpininkui ar įmonei.

30 straipsnyje reikalaujama nustatyti veiksmingą skatinimo pranešti apie pažeidimus tvarką ir tinkamos informatorių bei jų asmens duomenų apsaugos, taip pat už pažeidimus galimai atsakingų fizinių asmenų duomenų apsaugos mechanizmus.

31 straipsnyje reikalaujama kasmet EDPPI teikti suvestines ataskaitas apie pažeidimus, o EDPPI įpareigojama tą informaciją paskelbti. Šiuo klausimu Komisija įgaliojama priimti techninius įgyvendinimo standartus, o EDPPI įpareigojama juos parengti ir pateikti Komisijai per [6] mėnesius nuo direktyvos paskelbimo.

IX skyrius. Baigiamosios nuostatos

32–39 straipsniuose pakartojamos (kur tinka, atnaujintos) DTD1 baigiamosios nuostatos dėl teisės kreiptis į teismą, perkėlimo į nacionalinę teisę ir įsigaliojimo, panaikinami iki šiol galioję teisės aktai, nurodomi adresatai. Be to, 33 ir 34 straipsniuose nustatomos sąlygos, taikytinos Komisijos įgaliojimams priimti deleguotuosius aktus, kaip numatyta direktyvoje, o 35 straipsnyje nustatoma, kokia tvarka Komisija turėtų peržiūrėti ir vertinti įsigaliojusią direktyvą. Atliekant šią peržiūrą visų pirma įvertinamas 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų informacijos atskleidimo taisyklių poveikis ne gyvybės draudimo tarpininkams, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Konkretus poveikis Komisijos biudžetui aptartas prie šio pasiūlymo pridedamoje finansinėje pažymoje. Konkretus pasiūlymo poveikis biudžetui susijęs su EDPPI paskirtomis užduotimis, kaip nurodyta prie šio pasiūlymo pridėtoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

Pasiūlymas turi poveikį Bendrijos biudžetui.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

2012/0175 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl draudimo tarpininkavimo

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo Ssutartį Ö dėl Europos Sąjungos veikimo Õ, ypač į jos 47 straipsnio 2 dalį Ö 53 straipsnio 1 dalį Õ ir 55 Ö 62 Õ straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

ò naujas

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

ê 2002/92/EB

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

ò naujas

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

ê 2002/92/EB

ð naujas

laikydamiesi ð įprastos teisėkūros procedūros ï Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

ò naujas

(1)       2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo[13] reikia padaryti tam tikrų pakeitimų. Dėl aiškumo ta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)       kadangi pagrindinis šio pasiūlymo tikslas ir dalykas – suderinti nacionalines minėtų sričių nuostatas, pasiūlymas turėtų būti pagrįstas SESV 53 straipsnio 1 dalimi ir 62 straipsniu. Direktyva yra tinkamos formos dokumentas siekiant sudaryti sąlygas, kai būtina, šia direktyva reglamentuojamų sričių įgyvendinimo nuostatas pritaikyti visiems esamiems kiekvienos valstybės narės tam tikros rinkos ir teisinės sistemos ypatumams. Šia direktyva taip pat turėtų būti siekiama koordinuoti nacionalines taisykles dėl galimybės užsiimti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veikla, įskaitant profesinį reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimą ir žalos (nuostolių) nustatymą, todėl remiamasi Sutarties 53 straipsnio 1 dalimi. Be to, šis sektorius siūlo paslaugas visoje Sąjungoje, todėl direktyva taip pat grindžiama Sutarties 62 straipsniu;

ê 2002/92/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(3)       draudimo ir perdraudimo tarpininkams tenka svarbus vaidmuo Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ platinant draudimo ir perdraudimo produktus;

ê 2002/92/EB 2 konstatuojamoji dalis

pirmuoju žingsniu siekiant palengvinti draudimo agentų ir brokerių naudojimąsi įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas buvo 1976 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 77/92/EEB dėl priemonių, padedančių veiksmingai naudotis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas draudimo agentų ir brokerių veiklos (ISIC ex 630 grupė) srityje, ypač dėl pereinamųjų šios veiklos priemonių[14];

ê 2002/92/EB 3 konstatuojamoji dalis

Direktyva 77/92/EEB turėjo būti taikoma tol, kol įsigalios nuostatos, suderinančios nacionalines taisykles, reglamentuojančias draudimo agentų ir brokerių veiklos pradėjimą ir vykdymą;

ê 2002/92/EB 4 konstatuojamoji dalis

dauguma valstybių narių vadovavosi 1991 m. gruodžio 16 d. Komisijos rekomendacija 92/48/EEB dėl draudimo tarpininkų[15], ir tai padėjo suvienodinti nacionalines nuostatas dėl profesinių reikalavimų ir draudimo tarpininkų registracijos;

ê 2002/92/EB 9 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(4)       draudimo produktus gali platinti įvairūs asmenys ar institucijos, pavyzdžiui, agentai, brokeriai ir bankų draudimo operatoriai, ð draudimo įmonės, kelionių agentai ir automobilių nuomos bendrovės. ï ; Vienodas požiūris į operatorius ir kliento apsaugą yra būtinas, kad visi minėti asmenys ar institucijos būtų šios direktyvos subjektai;

ò naujas

(5)       taikant Direktyvą 2002/92/EB paaiškėjo, kad tam tikras jos nuostatas būtina patikslinti, siekiant palengvinti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos vykdymą, ir kad vartotojų apsaugos tikslais būtina išplėsti tos direktyvos taikymo sritį į ją įtraukiant visus draudimo produktų pardavimo atvejus, nesvarbu, ar draudimo produktus parduoda draudimo tarpininkai ar draudimo įmonės. Draudimo įmonės, tiesiogiai parduodančios draudimo produktus, turėtų būti įtrauktos į naujosios direktyvos taikymo sritį panašiu pagrindu kaip draudimo agentai ir brokeriai, kiek tai susiję su jų pardavimo paslaugų, po pardavimo teikiamų paslaugų ir reikalavimų išmokėti draudimo išmoką valdymo procesais;

(6)       siekiant užtikrinti vienodo lygio apsaugą nepriklausomai nuo to, kokiu kanalu vartotojai perka draudimo produktą – tiesiogiai iš draudimo įmonės ar netiesiogiai iš tarpininko – direktyva turi būti taikoma ne tik draudimo įmonėms, bet ir kitiems rinkos dalyviams, kurie draudimo produktų pardavimu užsiima kaip papildoma veikla (pvz., kelionių agentams ir automobilių nuomos bendrovėms, išimties taikymo sąlygų neatitinkantiems prekių tiekėjams);

(7)       ši direktyva turėtų būti taikoma asmenims, kurių veiklos tikslas yra padėti (kliento arba draudimo įmonės vardu) administruoti ir vykdyti draudimo ar perdraudimo sutartį, įskaitant profesinį reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimą, žalos (nuostolių) nustatymą arba ekspertinį reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimą;

ê 2002/92/EB 5 konstatuojamoji dalis

(8)       tačiau nacionalinėse nuostatose dar liko esminių skirtumų, kurie trukdo pradėti ir vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklą vidaus rinkoje; todėl tikslinga Direktyvą 77/92/EEB pakeisti kita direktyva;

ò naujas

(9)       po pastarojo meto ir naujausių neramumų finansų rinkose išryškėjo veiksmingos vartotojų apsaugos užtikrinimo visuose finansų sektoriuose svarba. Todėl tikslinga sustiprinti klientų pasitikėjimą ir labiau suvienodinti draudimo produktų platinimo reguliavimą siekiant užtikrinti pakankamą klientų apsaugos lygį visoje Sąjungoje. Klientų apsaugos priemonės turėtų būti pritaikytos kiekvienos klientų kategorijos (profesionalų ar kitų) ypatumams;

ê 2002/92/EB 11 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(10)     ši direktyva turėtų būti taikoma asmenims, kurie užsiima draudimo ð arba perdraudimo ï tarpininkavimo paslaugų teikimu tretiesiems asmenims gaudami už tai atlygį, kuris gali būti piniginio pobūdžio, arba gaudami kitokią sutartinę nuo atlikto darbo priklausančią ekonominę naudą;

ò naujas

(11)     ši direktyva turėtų būti taikoma asmenims, kurie interneto svetainėje arba kitais būdais teikia informaciją apie vieną arba daugiau draudimo ar perdraudimo sutarčių pagal kliento pasirinktus kriterijus arba kurie nustato draudimo ar perdraudimo produktų eiliškumą ar suteikia sutarties kainos nuolaidą, kai proceso pabaigoje klientas gali tiesiogiai sudaryti draudimo sutartį. Ji neturėtų būti taikoma vien supažindinimo su galimybėmis veiklai, kurią vykdant draudimo ar perdraudimo tarpininkams arba įmonėms teikiami duomenys ir informacija apie potencialius draudėjus arba potencialiems draudėjams teikiama informacija apie draudimo ar perdraudimo produktus arba draudimo ar perdraudimo tarpininką arba įmonę;

ê 2002/92/EB 12 konstatuojamoji dalis

(12)     ši direktyva neturėtų būti taikomanetaikoma kitos profesijos asmenims, pavyzdžiui, mokesčių ekspertams ar apskaitininkams, kurių konsultavimas draudimo klausimais yra atsitiktinio pobūdžio užsiimant pagrindine profesine veikla; ši direktyva taip pat neturėtų būti taikomanetaikoma teikiant bendro pobūdžio informaciją apie draudimo produktus, jeigu tokios veiklos tikslas nėra padėti klientui sudaryti arba vykdyti draudimo ar perdraudimo sutartį; ji netaikoma profesionaliai administruojant draudimo ar perdraudimo įmonei pateiktus reikalavimus išmokėti draudimo išmoką, patikslinant nuostolius ar atliekant ekspertinį reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimą;

ê 2002/92/EB 13 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(13)     ši direktyva neturėtų būti taikomanetaikoma asmenims, kurie draudimo tarpininkavimu užsiima kaip papildoma veikla, laikydamiesi tam tikrų griežtų sąlygų ð apribojimų, susijusių su draudimo liudijimu, visų pirma su žiniomis, kurių būtina turėti jį parduodant, draudžiama rizika ir draudimo įmokos suma ï;

ê 2002/92/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(14)     šioje direktyvoje pateikiamas sąvokos Ö apibrėžiamas Õ „priklausomas draudimo tarpininkas“ apibrėžimas, kuriame yra atsižvelgta Ö siekiant atsižvelgti Õ į kai kurių valstybių narių rinkos specifiką ir kuriuo siekiama sudaryti nustatyti tokiems tarpininkams taikomas sąlygas tokių tarpininkų registravimui;. Šios sąvokos apibrėžimu nesiekiama neleisti valstybėms narėms vartoti panašias sąvokas, taikomas draudimo tarpininkams, kurie, veikdami draudimo įmonės vardu, jos naudai ir tos įmonės visiška atsakomybe turi teisę rinkti draudimo įmokas arba klientui skirtas sumas, laikydamiesi šios direktyvos reikalavimų dėl finansinių garantijų;

ê 2002/92/EB 14 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(15)     draudimo ir perdraudimo tarpininkai, ð kurie yra fiziniai asmenys, ï turėtų būti įregistruoti valstybių narių, kuriose yra jų gyvenamoji vieta arba pagrindinė buveinė, kompetentingose institucijose, jeigu jie atitinka griežtus profesinius reikalavimus, keliamus jų kompetencijai, gerai reputacijai, profesinės civilinės atsakomybės draudimui ir finansiniam pajėgumui; ð draudimo ir perdraudimo tarpininkai, kurie yra juridiniai asmenys, turėtų būti įregistruoti valstybių narių, kuriose yra jų registruotoji buveinė (arba, jei pagal nacionalinę teisę jie neturi registruotosios buveinės, jų pagrindinė buveinė), kompetentingose institucijose, jeigu jie atitinka griežtus profesinius reikalavimus, keliamus jų gebėjimams, gerai reputacijai, profesinės civilinės atsakomybės draudimui ir finansiniam pajėgumui. Valstybėse narėse jau įregistruoti draudimo tarpininkai neprivalo vėl registruotis pagal šią direktyvą; ï

ê 2002/92/EB 6 konstatuojamoji dalis ir 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(16)     draudimo ir perdraudimo tarpininkams turėtųi būti sudarytos sąlygos naudotis Sutartyje įtvirtintaomis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas. ši Ö Todėl Õ registracija ð savo buveinės valstybėje narėje arba jai pateikta deklaracija ï turėtų leisti draudimo ir perdraudimo tarpininkams veikti kitose valstybėse narėse pagal įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus, jeigu kompetentingos institucijos vadovavosi atitinkama pranešimų teikimo tvarka;

ê 2002/92/EB 16 konstatuojamoji dalis (naujas)

(17)     reikia numatyti sankcijas asmenims, kurie draudimo ar perdraudimo tarpininkavimu užsiima neįsiregistravę, draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios naudojasi neregistruotų tarpininkų paslaugomis, ir tarpininkams, kurie nesilaiko pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų;

ò naujas

(18)     siekiant padidinti skaidrumą ir palengvinti tarpvalstybinę prekybą, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) turėtų sukurti, paskelbti ir nuolat atnaujinti bendrą elektroninę duomenų bazę, kurioje būtų saugomi įrašai apie visus draudimo ir perdraudimo tarpininkus, kurie pranešė apie ketinimą naudotis savo įsisteigimo laisve arba laisve teikti paslaugas. Kad EDPPI turėtų galimybę tai padaryti, valstybės narės turėtų nedelsdamos teikti jai atitinkamą informaciją. Šioje duomenų bazėje turėtų būti nuoroda į kiekvieną atitinkamą kompetentingą instituciją kiekvienoje valstybėje narėje. Kiekvienos valstybės narės kiekviena kompetentinga institucija turėtų savo interneto svetainėje pateikti nuorodą į šią duomenų bazę;

(19)     turėtų būti aiškiai nustatytos buveinės ir priimančiosios valstybių narių atitinkamos teisės ir pareigos prižiūrėti draudimo ir perdraudimo tarpininkus, kuriuos jos įregistravo arba kurie vykdo draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą jų teritorijose naudodamiesi įsisteigimo laisve arba laisve teikti paslaugas;

(20)     valstybės narės neturėtų taikyti registracijos reikalavimų draudimo tarpininkams, kurie draudimo tarpininkavimu užsiima kaip papildoma veikla, kiek tai susiję su tam tikrų rūšių draudimo sutartimis arba profesiniu reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimu, žalos (nuostolių) nustatymu ar ekspertiniu reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimu, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus dėl žinių, gebėjimų ir geros reputacijos ir taikomus informavimo ir veiklos vykdymo reikalavimus, ir jei kompetentingai institucijai pateikta veiklos deklaracija;

ê 2002/92/EB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(21)     tai, kad draudimo tarpininkai negali laisvai veikti visoje Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ, trukdo tinkamai funkcionuoti vienai bendrajai draudimo rinkai;

ò naujas

(22)     svarbu užtikrinti draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir tiesioginių draudikų darbuotojų, dalyvaujančių vykdant veiklą, susijusią su draudimo liudijimų pardavimo parengiamuoju darbu, pardavimu ir paslaugomis po pardavimo, aukštą profesionalumo ir kompetencijos lygį. Todėl tarpininko, tiesioginių draudikų darbuotojų ir automobilių nuomos bendrovių bei kelionių agentų darbuotojų profesinės žinios, taip pat asmenų, užsiimančių reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimu, žalos (nuostolių) nustatymu ar ekspertiniu reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimu, profesinės žinios turi atitikti šios veiklos sudėtingumą. Turėtų būti užtikrintas tęstinis mokymas;

ê 2002/92/EB 8 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(23)     todėl nacionalinių nuostatų dėl profesinių ir registracijos reikalavimų asmenims, kurie pradeda ir vykdo draudimo ð ar perdraudimo ï tarpininkavimo veiklą, derinimas gali būti naudingas ir vienos bendrosios finansinių paslaugų rinkos sukūrimui, ir klientų apsaugos šioje srityje stiprinimui;

ò naujas

(24)     siekiant paskatinti tarpvalstybinę prekybą reikėtų nustatyti tarpininkų žinių ir gebėjimų abipusio pripažinimo principus;

(25)     nacionalinė kvalifikacija, priskirta 3 arba aukštesniam lygmeniui pagal Europos kvalifikacijų sąrangą, nustatytą 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo[16], turėtų būti priimtina priimančiajai valstybei narei kaip įrodymas, kad draudimo ar perdraudimo tarpininkas atitinka žinių ir gebėjimų reikalavimus, kurie yra registracijos pagal šią direktyvą sąlyga. Ši sąranga padeda valstybėms narėms, švietimo įstaigoms, darbdaviams ir kitiems asmenims palyginti kvalifikacijas įvairiose visos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemose. Tai esminė darbo rinkos kūrimo visoje Sąjungoje priemonė. Ši sąranga sukurta ne tam, kad pakeistų nacionalines kvalifikacijų sistemas; ja siekiama papildyti valstybių narių veiksmus sudarant joms geresnes sąlygas bendradarbiauti;

(26)     nepaisant egzistuojančių draudikams ir tarpininkams skirtų bendro paso sistemų, Europos draudimo rinka tebėra labai suskaidyta. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas užsiimti tarpvalstybine veikla ir padidinti skaidrumą vartotojams, valstybės narės užtikrina, kad būtų paskelbtos visuotinės gerovės taisyklės, taikomos jų teritorijose, taip pat turėtų būti viešai paskelbtas bendras elektroninis registras ir informacija apie visų valstybių narių visuotinės gerovės taisykles, taikomas draudimo ir perdraudimo tarpininkavimui;

ê 2002/92/EB 17 konstatuojamoji dalis

(27)     kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra esminis dalykas siekiant apsaugoti klientus ir užtikrinti draudimo bei perdraudimo veiklos patikimumą vienoje bendrojoje rinkoje;

ê 2002/92/EB 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(28)     draudimo tarpininkų ð arba įmonių ï ir klientų ginčams spręsti valstybėse narėse būtina nustatyti tinkamą Ö tinkamas Õ ir veiksmingasą ð neteisminio ï skundų pateikimo ir žalos atlyginimo proacedūras, tam tikrais atvejais taikant esamas procedūras. ð Reikėtų nustatyti veiksmingas neteisminio skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūras, pagal kurias būtų sprendžiami draudimo įmonių arba asmenų, parduodančių ar siūlančių draudimo produktus, ir klientų ginčai dėl šioje direktyvoje nustatytų teisių ir pareigų. Siekiant padidinti neteisminio ginčų sprendimo procedūrų, pagal kurias nagrinėjami klientų pateikti skundai, veiksmingumą, šioje direktyvoje turėtų būti numatyta, kad draudimo įmonės arba asmenys, parduodantys ar siūlantys draudimo produktus, turi dalyvauti ginčų nagrinėjimo procedūrose dėl šioje direktyvoje nustatytų teisių ir pareigų, kuriuos prieš juos pradėjo klientai ir kurių metu nepriimamas privalomas sprendimas. Tokių neteisminio ginčų sprendimo procedūrų tikslas – greičiau ir pigiau išspręsti draudimo įmonių arba asmenų, parduodančių ar siūlančių draudimo produktus, ir klientų ginčus ir palengvinti naštą teismų sistemai. Tačiau neteisminio ginčų sprendimo procedūros neturėtų pažeisti tokių procedūrų šalių teisių teikti ieškinius teismams; ï

ê 2002/92/EB 23 konstatuojamoji dalis

ð naujas

nepažeisdamos klientų teisės kreiptis į teismą, valstybės narės turėtų ð užtikrinti, kad alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) subjektai, nagrinėjantys šioje direktyvoje nurodytus ginčus, ï skatinti neteisminiam ginčų sprendimui įsteigtas valdžios ar privačias institucijas bendradarbiautųi nagrinėjant tarpvalstybinius ginčus. ð Valstybės narės turėtų skatinti tokius ginčus nagrinėjančius AGS subjektus prisijungti prie Skundų dėl finansinių paslaugų tinklo (FIN-NET)[17]; ï Tokio bendradarbiavimo tikslas galėtų būti, pavyzdžiui, sudaryti galimybę klientams kreiptis į valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, įkurtas neteismines institucijas ir skųstis dėl kitoje valstybėje narėje įsisteigusių draudimo tarpininkų. FIN-NET tinklo sukūrimas leidžia teikti klientams daugiau pagalbos, kai jie naudojasi tarpvalstybinėmis paslaugomis. Nuostatose dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos turi būti atsižvelgta 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendaciją 98/257/EB dėl principų, taikomų institucijoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą[18].

ò naujas

(29)     daugelis draudimo tarpininkų ir įmonių vienu metu užsiima vis įvairesnių rūšių veikla, todėl padidėja konflikto tarp šių skirtingų veiklos rūšių ir klientų interesų galimybė. Dėl to būtina, kad valstybės narės numatytų taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad tokie konfliktai negalėtų neigiamai paveikti kliento interesų;

(30)     vartotojams turėtų būti iš anksto teikiama aiški informacija apie draudimo produktą parduodančių asmenų statusą ir jų gaunamą atlygį. Reikia nustatyti privalomus informacijos apie Europos draudimo tarpininkų ir draudimo įmonių statusą atskleidimo reikalavimus. Ši informacija turėtų būti teikiama vartotojui prieš sudarant sutartį. Jos tikslas – parodyti ryšį tarp draudimo įmonės ir tarpininko (kai tinka), taip pat tarpininkų atlygio struktūrą ir dydį;

(31)     siekiant sušvelninti draudimo produkto pardavėjo ir pirkėjo interesų konfliktus, būtina užtikrinti, kad būtų atskleidžiama pakankamai informacijos apie draudimo produktų platintojų atlygį. Todėl gyvybės draudimo produktų atveju tarpininkas ir draudimo tarpininko arba draudimo įmonės darbuotojas turėtų būti įpareigoti informuoti klientą apie savo atlygį prieš pardavimą. Kai parduodami kiti draudimo produktai, taikomas 5 metų pereinamasis laikotarpis, kuriuo privaloma klientą informuoti apie jo teisę reikalauti šios informacijos ir klientui prašant ji turi būti pateikta;

(32)     siekiant klientui teikti palyginamą informaciją apie teikiamas draudimo tarpininkavimo paslaugas nepriklausomai nuo to, ar klientas jas perka per tarpininką, ar tiesiogiai iš draudimo įmonės, ir neiškreipti konkurencijos skatinant draudimo įmones draudimo produktus klientams parduoti tiesiogiai, o ne per tarpininkus, kad išvengtų informavimo reikalavimų, draudimo įmonėms taip pat reikėtų nustatyti reikalavimą teikti informaciją apie atlygį, kurį jos gauna už draudimo produktų pardavimą, klientams, su kuriais teikdamos draudimo tarpininkavimo paslaugas jos bendrauja tiesiogiai;

(33)     šiuo pasiūlymu siekiama stiprinti vartotojų apsaugą, todėl kai kurios jo nuostatos taikomos tik įmonių santykiams su vartotojais (B2C), visų pirma nuostatos, reglamentuojančios draudimo tarpininkų ar kitų draudimo produktų pardavėjų veiklos vykdymo taisykles;

(34)     kad būtų išvengta netinkamo pardavimo atvejų, parduodant draudimo produktus, jei reikia, turėtų būti teikiamos sąžiningos ir profesionalios konsultacijos;

ê 2002/92/EB 18 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(35)     klientui labai svarbu žinoti, ar draudimo tarpininkas jį Ö klientą Õ konsultuoja apie daugelio draudimo įmonių produktus, ar tik apie keleto tam tikrų draudimo įmonių siūlomus produktus;

ê 2002/92/EB 20 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(36)     ð vartotojai vis labiau kliaujasi asmeninėmis rekomendacijomis, todėl tikslinga įtraukti konsultacijų apibrėžtį. Prieš konsultuodamas draudimo tarpininkas ar įmonė turėtų įvertinti kliento poreikius, reikmes ir finansinę situaciją. ï Jeigu tarpininkas pareiškia, kad jis konsultuoja apie daugelio draudimo įmonių produktus, jis turėtų atlikti sąžiningą ir pakankamai išsamią rinkoje esančių produktų analizę. Be to, visi ð draudimo ï tarpininkai ð ir draudimo įmonės ï turėtų paaiškinti priežastis, kuriomis grindžia vienokius ar kitokius savo patarimus;

ò naujas

(37)     prieš sudarant sutartį, įskaitant atvejus, kai parduodant produktus konsultacija neteikiama, klientui turėtų būti suteikta svarbi informacija apie draudimo produktą, kad klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą. Draudimo tarpininkas turėtų sugebėti paaiškinti klientui pagrindines savo parduodamo draudimo produkto ypatybes;

(38)     reikėtų nustatyti vienodas taisykles, kad draudimo produktą parduodančiam asmeniui būtų suteikta tam tikra galimybė rinktis visos informacijos pateikimo klientui būdą, leidžiant naudoti elektroninių ryšių priemones, kai tai yra tinkama, atsižvelgiant į sandorio aplinkybes. Tačiau klientui turėtų būti suteikta galimybė gauti informaciją popierine forma. Siekiant užtikrinti vartotojams galimybę gauti informaciją, visa ikisutartinė informacija visada turėtų būti teikiama nemokamai;

ê 2002/92/EB 21 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(39)     būtinybė reikalauti tos informacijos atskleidimo yra mažesnė, kai klientas nori sudaryti yra komercinės irar pramoninės rizikos perdraudimo ar draudimo sutartį ð arba yra profesionalus klientas (žr. direktyvos I priedą) ïnorinti sudaryti bendrovė;

ê 2002/92/EB 19 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(40)     šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti ð minimalūs ï ð draudimo įmonių ir ï draudimo tarpininkų įsipareigojimai dėl informacijos teikimo klientams. Šiuo klausimu valstybės narės gali Ö turėtų galėti Õ išlaikyti arba nustatyti griežtesnes nuostatas, kurios gali būti taikomos draudimo tarpininkams ð ir draudimo įmonėms ï, nesvarbu, kur yra jų gyvenamoji vieta ð kokios nuostatos galioja jų buveinės valstybėje narėje ï, kai jie ð draudimo ï tarpininkavimo veiklą vykdo tos valstybės narės teritorijoje, jeigu visos tokios griežtesnės nuostatos atitinka Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės aktus, įskaitant 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)[19]. ð Valstybė narė, kuri, be šios direktyvos nuostatų, siūlo taikyti ir taiko papildomas draudimo tarpininkus ir draudimo produktų pardavimą reglamentuojančias nuostatas, turėtų užtikrinti, kad dėl tų nuostatų atsirandanti administracinė našta būtų proporcinga vartotojų apsaugai. Siekdamos užtikrinti vartotojų apsaugą ir išvengti netinkamo draudimo produktų pardavimo, valstybės narės turėtų leisti išimties tvarka taikyti griežtesnius reikalavimus tokiems draudimo tarpininkams, kurie draudimo tarpininkavimu užsiima kaip papildoma veikla, jei jos mano, kad tai būtina ir proporcinga; ï

ò naujas

(41)     kryžminis pardavimas yra įprasta mažmeninių finansinių paslaugų teikėjų strategija visoje Sąjungoje. Toks pardavimas vartotojams gali būti naudingas, tačiau tam tikrais atvejais vartotojų interesų gali būti paisoma nepakankamai. Pavyzdžiui, tam tikros kryžminio pardavimo ar produktų formos, visų pirma siejimas, kai dvi ar daugiau finansinių paslaugų parduodamos kartu viename pakete ir bent vienos iš tų paslaugų ar produktų atskirai įsigyti neįmanoma, gali iškreipti konkurenciją ir neigiamai paveikti vartotojų judumą bei gebėjimą priimti informacija pagrįstus sprendimus. Siejimo pavyzdys – reikalavimas atidaryti einamąją sąskaitą teikiant draudimo paslaugą vartotojui, kad būtų galima mokėti įmokas, arba reikalavimas sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį, kai vartotojui teikiamas vartojimo kreditas, kad būtų galima apdrausti finansuojamą automobilį. Nors grupavimas, kai dvi ar daugiau finansinių paslaugų arba produktų parduodami kartu viename pakete, tačiau kiekvieną iš jų galima įsigyti atskirai, taip pat gali iškreipti konkurenciją ir neigiamai paveikti klientų judumą bei gebėjimą priimti informacija pagrįstus sprendimus, klientai bent turi galimybę pasirinkti ir todėl yra mažesnė rizika, kad draudimo tarpininkai nesilaikys savo įpareigojimų pagal šią direktyvą. Tokių praktikų naudojimas turėtų būti atidžiai įvertinamas siekiant skatinti konkurenciją ir didinti vartotojų pasirinkimo galimybes;

(42)     draudimo sutartys, susijusios su investicijomis, dažnai siūlomos klientams kaip galima investicinių produktų, kuriems taikoma Direktyva [FPRD II][20], alternatyva arba pakaitalas. Siekiant užtikrinti nuoseklią investuotojų apsaugą ir išvengti reguliacinio arbitražo rizikos, svarbu, kad mažmeniniams investiciniams produktams (investiciniams draudimo produktams, kaip apibrėžta Reglamente dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų) būtų taikomi tie patys veiklos vykdymo standartai, įskaitant, be kita ko, reikalavimą teikti tinkamą informaciją, reikalavimą, kad konsultacijos būtų tinkamos, paskatų apribojimus, taip pat reikalavimus valdyti interesų konfliktus, o nepriklausomų konsultantų atveju – apribojimus dėl atlygio formos. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) turėtų dirbti kartu, kad priimdamos gaires užtikrintų kuo didesnį veiklos vykdymo standartų, skirtų mažmeniniams investiciniams produktams, kuriems taikoma [FPRD II] arba ši direktyva, nuoseklumą. Investicinių draudimo produktų atveju šioje direktyvoje numatyti standartai, taikomi visoms draudimo sutartims (šios direktyvos VII skyrius), ir griežtesni standartai, skirti investiciniams draudimo produktams, taikomi bendrai. Todėl asmenys, užsiimantys draudimo tarpininkavimu dėl investicinių draudimo produktų, turėtų laikytis veiklos vykdymo standartų, taikomų visoms draudimo sutartims, ir taip pat griežtesnių standartų, taikomų investiciniams draudimo produktams;

(43)     siekiant užtikrinti, kad draudimo įmonės ir asmenys, užsiimantys draudimo tarpininkavimu, laikytųsi šios direktyvos nuostatų ir kad visoje Sąjungoje jiems būtų sudarytos panašios sąlygos, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės numatytų administracines sankcijas ir priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasios. Esamų įgaliojimų ir jų praktinio taikymo apžvalga, kuria siekiama skatinti sankcijų ir priemonių konvergenciją, pateikta 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikate dėl sankcijų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo[21]. Todėl valstybių narių nustatytos administracinės sankcijos ir priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus dėl subjektų, kuriems taikoma sankcija arba priemonė, kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant sankciją arba priemonę, sankcijų arba priemonių skelbimo, pagrindinių įgaliojimų taikyti sankcijas ir administracinių piniginių sankcijų dydžių;

(44)     visų pirma kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti pinigines sankcijas, kurios būtų pakankamai didelės, kad atsvertų tikėtiną naudą ir turėtų atgrasomąjį poveikį net didesnėms įstaigoms ir jų vadovams;

(45)     siekiant užtikrinti, kad sankcijos visose valstybėse narėse būtų taikomos nuosekliai, nustatant administracinės sankcijos arba priemonės rūšį ir administracinės piniginės sankcijos dydį, valstybių narių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes;

(46)     siekiant sustiprinti sankcijų atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei ir informuoti apie taisyklių pažeidimus, kurie gali pakenkti klientų apsaugai, apie taikomas sankcijas ir priemones turėtų būti skelbiama, išskyrus atvejus, kai susidaro tam tikros aiškiai nurodytos aplinkybės. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, informacija apie taikomas sankcijas ir priemones turėtų būti skelbiama anonimiškai, jei dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala;

(47)     kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti galimus pažeidimus, joms turėtų būti suteikti reikiami tyrimo įgaliojimai, jos turėtų sukurti veiksmingus mechanizmus, kuriais skatintų pranešti apie galimus arba padarytus pažeidimus;

(48)     šioje direktyvoje turėtų būti nurodytos ir administracinės sankcijos, ir priemonės, nepaisant to, ar pagal nacionalinę teisę jos priskiriamos prie sankcijų, ar prie priemonių;

(49)     šia direktyva neturėtų būti pažeidžiamos jokios valstybių narių teisės nuostatos, susijusios su nusikalstama veika;

(50)     kad būtų pasiekti šioje direktyvoje nustatyti tikslai, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriuose būtų pateikta išsami informacija apie pakankamų tarpininko žinių ir kompetencijos sąvokas, apie interesų konfliktų valdymą, veiklos vykdymo įpareigojimus, susijusius su draudimo mažmeninių investicinių produktų paketais, ir apie procedūras bei formas, taikomas teikiant informaciją apie sankcijas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(51)     finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas nuoseklus jų suderinimas ir tinkama vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti EDPPI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;

(52)     pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnius ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija)[22], 10–15 straipsniuose nustatyta tvarka Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus dėl pakankamų tarpininko žinių ir gebėjimų sąvokų, kaip nurodyta [8] straipsnyje, dėl interesų konfliktų valdymo, kaip nurodyta [17 ir 23] straipsniuose, ir dėl veiklos vykdymo įpareigojimų, susijusių su draudimo mažmeninių investicinių produktų paketais, kaip nurodyta [24 ir 25 straipsniuose], taip pat techninius įgyvendinimo standartus dėl procedūrų bei formų, taikomų teikiant informaciją apie sankcijas, kaip nurodyta [30] straipsnyje. Šių deleguotųjų aktų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus turėtų parengti EDPPI;

(53)     asmens duomenų tvarkymui, kurį atlieka EDPPI pagal šį reglamentą, taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[23], prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms institucijoms, ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos ES institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[24], prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;

(54)     šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip įtvirtinta Sutartyje;

(55)     pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(56)     ši direktyva turėtų būti peržiūrėta praėjus penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius, taip pat pokyčius kitose Sąjungos teisės srityse arba valstybių narių patirtį įgyvendinant Sąjungos teisę, visų pirma dėl produktų, kuriems taikoma Direktyva 2003/41/EB;

ê 2002/92/EB 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(57)     Direktyva 77/92/EEB Ö 2002/92/EB Õ turėtų būti panaikintapripažinta netekusia galios,Ö ; Õ

ò naujas

(58)     pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo Direktyvos 2002/92/EB nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal Direktyvą 2002/92/EB;

(59)     ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų, susijusių su Direktyvos 2002/92/EB perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

ê 2002/92/EB

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ APIBRĖŽTYSIMAI

1 straipsnis Taikymo sritis

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

1.           Ši direktyva nustato fizinių ir juridinių asmenų, įsteigtų valstybėje narėje arba norinčių ten įsisteigti, draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklos, ð įskaitant profesinį reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimą ir žalos (nuostolių) nustatymą, ï pradėjimoą ir vykdymoą Ö taisykles Õ.

ê 2002/92/EB

2.           Ši direktyva netaikoma asmenims, teikiantiems tarpininkavimo paslaugas sudarant draudimo sutartis, jeigu įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos:

(a) draudimo sutarčiai sudaryti reikia tik žinoti apie teikiamą draudimo apsaugą;

(b) draudimo sutartis nėra gyvybės draudimo sutartis;

(c) draudimo sutartimi nėra apdraudžiama jokia atsakomybės rizika;

(d) draudimo tarpininkavimas nėra pagrindinė asmens profesinė veikla;

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

(e) draudimo paslauga papildo bet kurio tiekėjo siūlomasą produktą ar paslaugą Ö prekes Õ ir apima draudimo apsaugą nuo: i) to tiekėjo siūlomų prekių sugedimo, praradimo ar sugadinimo rizikos;

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

ii)       bagažo sugadinimo ar praradimo bei kitų rizikų, susijusių su šio tiekėjo organizuojama kelione, net jeigu draudimas apima gyvybės atsakomybės rizikos draudimą, jeigu toks draudimas papildo pagrindinę draudimo apsaugą nuo rizikų, susijusių su tokia kelione;

(f) ð draudimo sutarties ï metinės draudimo įmokos suma, ð apskaičiuota proporcingai siekiant gauti metinę sumą, ï neviršija 500 eurų Ö 600 EUR Õ , o bendras draudimo sutarties terminas, įskaitant visus pratęsimus, nėra ilgesnis kaip penkeri metai.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

3.           Ši direktyva netaikoma draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo paslaugoms, susijusiomis su rizika ir įsipareigojimais už Bendrijos Ö Sąjungos Õ ribų.

ê 2002/92/EB

ð naujas

Ši direktyva neturi įtakos valstybių narių įstatymams, reglamentuojantiems draudimo ð ir perdraudimo ï tarpininkavimo veiklą, kurią jos teritorijoje pagal laisvės teikti paslaugas principą vykdo trečiosiose šalyse įsteigtosi draudimo ir perdraudimo ð įmonės arba ï tarpininkai, jeigu garantuojamas vienodo požiūrio į visus asmenis, kurie užsiima draudimo ð ir perdraudimo ï tarpininkavimu ar turi leidimą juo užsiimti toje rinkoje, taikymas.

Ši direktyva nereglamentuoja nei draudimo ð ar perdraudimo ï tarpininkavimo veiklos, vykdomos trečiosiose šalyse, nei Bendrijos draudimo ar perdraudimo įmonių veiklos, kaip apibrėžta 1973 m. liepos 24 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, suderinimo(8), ir 1979 m. kovo 5 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 79/267/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio gyvybės draudimo veiklos pradėjimu ir vykdymu, suderinimo(9), kurią jos vykdo per draudimo tarpininkus trečiosiose šalyse.

ò naujas

Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria jų draudimo tarpininkai, įsisteigdami ar vykdydami draudimo tarpininkavimo veiklą trečiojoje šalyje.

ê 2002/92/EB

ð naujas

2 straipsnis Sąvokų apibrėžtysimai

Šioje direktyvoje:

1.           „draudimo įmonė“ – įmonė, kuri gavo oficialų leidimą pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį arba Direktyvos 79/267/EEB 6 straipsnį;

2.           „perdraudimo įmonė“ – įmonė, išskyrus draudimo ar valstybės, kuri nėra narė, draudimo įmonę, kurios pagrindinė veikla yra draudimo įmonės, valstybės, kuri nėra narė, draudimo įmonės ar kitos perdraudimo įmonės perleidžiamos rizikos prisiėmimas ð kuri gavo oficialų leidimą pagal Direktyvos 2005/68/EB 3 straipsnį ï;

ê 2002/92/EB

ð naujas

3.           „draudimo tarpininkavimas“ – veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe ð konsultavimu dėl galimybės ï sudaryti draudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartis ar kitu draudimo sutarčių parengiamuoju darbu, taip pat veikla, susijusi su draudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ar vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, ð ir profesinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo bei žalos (nuostolių) nustatymo veikla ï. Jeigu šią veiklą vykdo draudimo įmonė arba draudimo įmonės darbuotojas, veikiantis tos draudimo įmonės atsakomybe, tai ji nėra laikoma draudimo tarpininkavimu. ð Ši veikla laikoma draudimo tarpininkavimu ir tuo atveju, jei yra vykdoma draudimo įmonės be draudimo tarpininko. ï

ò naujas

Šioje direktyvoje draudimo tarpininkavimu nelaikoma jokia toliau nurodyta veikla:

ê 2002/92/EB

ð naujas

(a) Draudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas atsitiktinis informacijos teikimas ð klientui, ï užsiimant kita profesine veikla, jeigu tos veiklos tikslas nėra ð jeigu informacijos teikėjas nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas ï padėti klientui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį; profesionalus draudimo įmonei pateiktų reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimas; nuostolių patikslinimas ar ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas.

ò naujas

(b) vien duomenų ir informacijos teikimas draudimo tarpininkams arba draudimo įmonėms apie potencialius draudėjus arba informacijos teikimas potencialiems draudėjams apie draudimo produktus arba draudimo tarpininką ar draudimo įmonę;

4.           „investicinis draudimo produktas“ – draudimo sutartis, kurią taip pat galima priskirti prie investicinių produktų, kaip apibrėžta [Reglamento dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų] 2 straipsnio a punkte;

ê 2002/92/EB

ð naujas

5.           „draudimo tarpininkas“ – bet kuris fizinis arir juridinis asmuo, ð išskyrus draudimo įmonę, ï kuris pradeda arir vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą ir už tai gauna, gaudamas už tai atlygį;

ê 2002/92/EB

ð naujas

64.         „perdraudimo tarpininkavimas“ – veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe ð konsultavimu dėl galimybės ï sudaryti perdraudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti perdraudimo sutartis ar kitu perdraudimo sutarčių parengiamuoju darbu, taip pat veikla, susijusi su perdraudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant ar vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, ð ir profesinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo bei žalos (nuostolių) nustatymo veikla ï. Jeigu šią veiklą vykdo perdraudimo įmonė arba perdraudimo įmonės darbuotojas, veikiantis tos perdraudimo įmonės atsakomybe, tai ji nėra laikoma perdraudimo tarpininkavimu. ð Ši veikla laikoma perdraudimo tarpininkavimu ir tuo atveju, jei yra vykdoma perdraudimo įmonės be perdraudimo tarpininko. ï

ò naujas

Šioje direktyvoje perdraudimo tarpininkavimu nelaikoma jokia toliau nurodyta veikla:

ê 2002/92/EB

(a) Perdraudimo tarpininkavimu taip pat nelaikomas atsitiktinis informacijos teikimas užsiimant kita profesine veikla, jeigu tos veiklos tikslas nėra padėti klientui sudaryti ar vykdyti perdraudimo sutartį; profesionalus perdraudimo įmonei pateiktų reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimas; nuostolių patikslinimas ar ekspertinis reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimas;

ò naujas

(b) vien duomenų ir informacijos teikimas perdraudimo tarpininkams arba perdraudimo įmonėms apie potencialius draudėjus arba informacijos teikimas potencialiems draudėjams apie perdraudimo produktus arba perdraudimo tarpininką ar perdraudimo įmonę;

ê 2002/92/EB

ð naujas

76.         „perdraudimo tarpininkas“ – bet kuris fizinis arir juridinis asmuo, ð išskyrus perdraudimo įmonę, ï kuris pradeda arir vykdo perdraudimo tarpininkavimo veiklą ir už tai gauna, gaudamas už tai atlygį;

87.         „priklausomas draudimo tarpininkas“ – bet kuris asmuo, kuris draudimo tarpininkavimu užsiima vienos arba, jeigu draudimo produktai tarpusavyje nekonkuruoja, kelių draudimo įmonių ð arba draudimo tarpininkų ï vardu ir jų naudai, tačiau nerenka draudimo įmokų ar klientui skirtų išmokų, o visa atsakomybė už produktus tenka atitinkamoms draudimo įmonėms. ð arba draudimo tarpininkams, jei draudimo tarpininkai, kurių atsakomybe veikia tas asmuo, patys neveikia kitos draudimo įmonės ar tarpininko atsakomybe ï;

Asmuo, kuriam draudimo tarpininkavimas užsiimant pagrindine profesine veikla yra papildoma veikla, taip pat laikomas priklausomu draudimo tarpininku, veikiančiu vienos ar kelių draudimo įmonių atsakomybe už atitinkamus produktus, jeigu draudimas, kaip papildoma paslauga, įeina į jo pagrindinės profesinės veiklos produktus ir paslaugas, o pats asmuo įmokų ir klientui skirtų išmokų nerenka;

ò naujas

9.           „konsultacijos“ – rekomendacijų teikimas klientui jo prašymu arba draudimo įmonės ar draudimo tarpininko iniciatyva;

ò naujas

10.         „neapibrėžtieji komisiniai“ – komisinių forma mokamas atlygis, kai mokėtina suma priklauso nuo rezultatų siekiant sutartų tikslų, susijusių su veikla, kurią tarpininkas vykdė bendradarbiaudamas su tuo draudiku;

ê 2002/92/EB

118.       „didelės rizikos“ – suprantama taip, kaip apibrėžta Direktyvos 73/239/EEB 5 straipsnio d punkte;

129.       „buveinės valstybė narė“:

(a) jeigu tarpininkas yra fizinis asmuo – tai valstybė narė, kurioje yra jo gyvenamoji vieta ir kurioje jis vykdo veiklą;

(b) jeigu tarpininkas yra juridinis asmuo – tai valstybė narė, kurioje yra jo registruotojia buveinė, arba, jeigu pagal savo nacionalinius įstatymus jis registruotosios buveinės neturi, valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė;

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

1310.     „priimančioji valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje draudimo ar perdraudimo tarpininkas turi filialą Ö nuolatinę buvimo vietą ar nuolatinę buveinę Õ arba teikia paslaugas ð ir kuri nėra jo buveinės valstybė narė ï;

1412.     „ilgalaikio saugojimo Ö patvarioji Õ laikmena“ – patvarioji laikmena, yra bet kokia priemonė, kuri leidžia klientui jam asmeniškai skirtą informaciją išsaugoti taip, kad ji būtų prieinama ateityje tiek laiko, kiek reikia atitinkamos informacijos paskirčiai, ir kuri leidžia atgaminti saugomą informaciją jos nepakeičiant. ð kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio m punkte; ï Ilgalaikio saugojimo laikmena visų pirma apima diskelius, pastoviosios atminties kompaktinius diskus (CD-ROM), universaliuosius skaitmeninius (optinius) diskus (DVD) ir asmeninių kompiuterių kaupiklius, kuriuose saugomas elektroninis paštas, tačiau neapima interneto svetainių, nebent jos atitinka pirmojoje pastraipoje nurodytus kriterijus.

ò naujas

(15)        „kryžminis pardavimas“ – siūlymas pirkti draudimo paslaugą arba produktą kartu su kita paslauga ar produktu kaip paketo dalį arba kaip kito susitarimo sudarymo ar paketo įsigijimo sąlyga;

(16)        „glaudūs ryšiai“ – situacija, nurodyta Direktyvos [FPRD II] 4 straipsnio 31 dalyje;

(17)        „pagrindinė veiklos vieta“ – vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai;

(18)        „atlygis“ – bet kokie už draudimo tarpininkavimo veiklą siūlomi ar mokami komisiniai, atlyginimas, mokestis ar kitokia išmoka, įskaitant bet kokios rūšies ekonominę naudą;

(19)        „siejimas“ – siūlymas pirkti vieną ar daugiau papildomų paslaugų kartu su draudimo paslauga ar produktu kaip paketą, kai ši draudimo paslauga arba produktas vartotojui atskirai neteikiami;

(20)        „grupavimas“ – siūlymas pirkti vieną ar daugiau papildomų paslaugų kartu su draudimo paslauga ar produktu kaip paketą, kai ši draudimo paslauga arba produktas vartotojui taip pat teikiami atskirai, tačiau nebūtinai tomis pačiomis sąlygomis kaip sugrupuoti su papildomomis paslaugomis.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

II SKYRIUS

REGISTRACIJOS REIKALAVIMAI

3 straipsnis Registracija

1.           ð Išskyrus 4 straipsnyje nurodytus atvejus, ï dDraudimo ir perdraudimo tarpininkai registruojasi savo buveinės valstybės narės kompetentingoje institucijoje, kaip apibrėžta 7 straipsnio 2 dalyje. ð Draudimo įmonės, registruotos valstybėse narėse pagal Direktyvą 73/239/EEB, Direktyvą 2002/83/EB ir Direktyvą 2005/68/EB, ir jų darbuotojai neprivalo vėl registruotis pagal šią direktyvą. ï

Nepažeisdamos pirmosios pastraipos, valstybės narės gali nustatyti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės bei kitos institucijos gali bendradarbiauti Ö bendradarbiauti Õ su kompetentingomis institucijomis registruojant draudimo ir perdraudimo tarpininkus bei taikant jiems 4 8 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. Visų pirma priklausomus draudimo tarpininkus gali registruoti draudimo įmonė, arba draudimo įmonių asociacija ð arba draudimo ar perdraudimo tarpininkas ï, prižiūrint kompetentingai institucijai.

ò naujas

Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo tarpininkas veikia draudimo ar perdraudimo įmonės arba kito registruoto draudimo ar perdraudimo tarpininko atsakomybe, pastarasis tarpininkas arba įmonė privalo užtikrinti, kas jis atitiktų šioje direktyvoje nustatytas registracijos sąlygas. Tokiu atveju atsakomybę prisiimantis asmuo arba įmonė, gavę iš valstybių narių informaciją šio straipsnio 7 dalies a ir b punktuose nurodytais klausimais, įsitikina, kad laikomasi reikalavimų pagal šio straipsnio 7 dalies c punktą. Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad už tarpininką atsakomybę prisiimantis asmuo ar įmonė tą tarpininką registruotų.

ê 2002/92/EB

ð naujas

Valstybėms narėms nereikia pirmojoje ir antrojoje pastraipose nustatyto reikalavimo taikyti visiems fiziniams asmenims, kurie dirba ð draudimo ar perdraudimo ï įmonėje ð arba registruotam draudimo ar perdraudimo tarpininkui ï ir ð kurie ï vykdo draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

Visus juridinius asmenis registruoja Vvalstybės narės Ö užtikrina juridinių asmenų registraciją Õ, registre nurodydamosa fizinių asmenų, kurie administracijoje atsako už tarpininkavimo veiklą, vardus ir pavardes.

2.           Valstybės narės gali turėti daugiau nei vieną draudimo ir perdraudimo tarpininkų registrą, jeigu jos nustato kriterijus, pagal kuriuos turi būti registruojami tarpininkai.

ò naujas

Valstybės narės sukuria internetinę registracijos sistemą, kurią sudaro viena interneto svetainėje pateikiama registracijos forma, kuri turėtų būti lengvai prieinama draudimo tarpininkams ir įmonėms ir kurią būtų galima užpildyti tiesiogiai internetu.

ê 2002/92/EB

3.           Valstybės narės pasirūpina, kad būtų įsteigtas vienas informacijos centras, kuris leistų greitai ir lengvai prieiti prie minėtuose registruose elektroniniu būdu kaupiamos ir nuolatos atnaujinamos informacijos. Šiame informacijosniame centre taip pat teikiama tapatybėsę nustatymoanti informacija apie 1 dalies pirmojoje pastraipoje minėtą kiekvienos valstybės narės kompetentingą instituciją. Registre taip pat nurodomaturi būti nurodyta šalis ar šalys, kuriose tarpininkas vykdo veiklą pagal įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus.

ò naujas

4.           EDPPI sukuria, paskelbia savo svetainėje ir nuolat atnaujina bendrą elektroninį registrą, kuriame registruojami draudimo ir perdraudimo tarpininkai, apie savo ketinimą vykdyti tarpvalstybinę veiklą pranešę pagal IV skyrių. Kad EDPPI turėtų galimybę tai padaryti, valstybės narės nedelsdamos teikia jai atitinkamą informaciją. Šiame registre pateikiama nuoroda į kiekvieną atitinkamą kompetentingą instituciją kiekvienoje valstybėje narėje. Šiame registre taip pat pateikiamos nuorodos į visų valstybių narių kompetentingų institucijų interneto svetaines, o iš tų svetainių galima patekti į registrą.

ê 2002/92/EB

3. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkai (įskaitant priklausomus tarpininkus) ir perdraudimo tarpininkai būtų registruojami tik jeigu jie atitinka 4 8 straipsnyje nustatytus profesinius reikalavimus.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad iš registro būtų išbraukiami minėtų reikalavimų nebeatitinkantys draudimo tarpininkai (įskaitant priklausomus tarpininkus) ir perdraudimo tarpininkai. Registracijos galiojimą reguliariai tikrina kompetentinga institucija. Jei būtina, buveinės valstybė narė apie tarpininko išregistravimą bet kokiomis tinkamomis priemonėmis praneša priimančiajai valstybei narei.

ò naujas

5.           Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos neregistruotų draudimo ar perdraudimo tarpininko, kol neįsitikina, kad tarpininkas atitinka 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

ê 2002/92/EB

ð naujas

4. Kompetentingos institucijos draudimo ir perdraudimo tarpininkams gali išduoti dokumentą, kuriuo remdamasis bet kuris suinteresuotas asmuo gali patikrinti ð visus ï 2 dalyjepastraipoje minėtus registrus ir įsitikinti, ar tarpininkai yra tinkamai įregistruoti.

Tokiame dokumente turi būti pateikiama bent 12 straipsnio 1 dalies a ir b 16 straipsnio a ir b punktuose nurodyta informacija; o juridinio asmens atveju – šio straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyto fizinio asmens (fizinių asmenų) vardas ir pavardė (vardai ir pavardės).

Valstybė narė reikalauja, kad dokumentas būtų grąžintas jį išdavusiai kompetentingai institucijai, kai atitinkamas draudimo ar perdraudimo tarpininkas išbraukiamas iš registro.

5. Registruotiems draudimo ir perdraudimo tarpininkams leidžiama pradėti ir vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Bendrijoje pagal įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus.

ò naujas

6.           Valstybės narės nustato, kad tarpininkų paraiškos įtraukti į registrą išnagrinėjamos per šešis mėnesius nuo išsamios paraiškos pateikimo, o pareiškėjui nedelsiant pranešama apie sprendimą.

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų tinkamas priemones, kurios sudarytų sąlygas nuolat stebėti, ar draudimo ir perdraudimo tarpininkai vis dar atitinka šios direktyvos registracijos reikalavimus.

7.           Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos kaip vieną iš registracijos sąlygų nustatytų reikalavimą draudimo ir perdraudimo tarpininkams pateikti tokią informaciją:

(a) pateikti informaciją savo kompetentingoms institucijoms apie akcininkų arba narių, kurie gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys ir turi didesnį nei 10 % tarpininko akcijų paketą, tapatybę ir tų paketų dydžius;

(b) pateikti informaciją savo kompetentingoms institucijoms apie asmenų, turinčių glaudžių ryšių su draudimo ar perdraudimo tarpininku, tapatybę;

(c) įtikinamai įrodyti, kad akcijų paketai ar glaudūs ryšiai netrukdo kompetentingai institucijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.

8.           Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atsisakytų registruoti tarpininką, jei trečiosios šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys vieno ar kelių fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais draudimo ar perdraudimo tarpininkas susijęs glaudžiais ryšiais, veiklą, arba sunkumai, atsirandantys įgyvendinant tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, joms trukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

III SKYRIUS

SUPAPRASTINTA REGISTRACIJOS PROCEDŪRA. VEIKLOS DEKLARACIJA

4 straipsnis  Deklaravimo procedūra norint teikti papildomas draudimo tarpininkavimo, profesinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo ar žalos (nuostolių) įvertinimo paslaugas

1.           3 straipsnyje nustatyti registracijos reikalavimai netaikomi draudimo tarpininkui, kuris draudimo tarpininkavimu užsiima kaip papildoma veikla, jei jo veikla atitinka visas šias sąlygas:

(a) draudimo tarpininkavimas nėra pagrindinė draudimo tarpininko profesinė veikla;

(b) draudimo tarpininkas tarpininkauja parduodant tik tam tikrus draudimo produktus, kurie papildo kitą produktą ar paslaugą, ir juos aiškiai nurodo deklaracijoje;

(c) atitinkami draudimo produktai neapima gyvybės draudimo arba atsakomybės rizikos draudimo, nebent toks draudimas atsitiktinai papildo pagrindinę draudimo apsaugą.

2.           3 straipsnyje nustatyti registracijos reikalavimai netaikomi draudimo tarpininkams, kurių vienintelė veikla yra profesinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo arba žalos (nuostolių) įvertinimo paslaugos.

3.           Visi draudimo tarpininkai, kuriems taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalys, pateikia savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai deklaraciją, kurioje informuoja kompetentingą instituciją apie savo tapatybę, adresą ir profesinę veiklą.

4.           Tarpininkams, kuriems taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalys, yra taikomos šios direktyvos I, III, IV, V, VIII, IX skyrių ir 15 bei 16 straipsnių nuostatos.

IV SKYRIUS

LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS IR ĮSISTEIGIMO LAISVĖ

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

65 straipsnis Pranešimas apie įsisteigimą ir paslaugų teikimą kitose valstybėse narėse Ö Naudojimasis laisve teikti paslaugas Õ

1.           Visi draudimo ar perdraudimo tarpininkai, kurie ketina pirmą kartą vykdyti veiklą ð kitos valstybės narės teritorijoje ï vienoje ar keliose valstybėse narėse naudodamiesi laisve teikti paslaugas ar įsisteigimo laisve, apie tai informuoja Ö savo Õ buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją Ö kompetentingai institucijai Õ ð pateikia šią informaciją: ï

Gavusios tokį pranešimą, kompetentingos institucijos per vieną mėnesį apie draudimo ar perdraudimo tarpininko ketinimą informuoja visas apie tai norinčias žinoti valstybių narių kompetentingoms institucijas ir tuo pat metu informuoja atitinkamą tarpininką.

Draudimo ar perdraudimo tarpininkas veiklą gali pradėti praėjus vienam mėnesiui nuo datos, kai jį buveinės valstybės narės kompetentinga institucija informavo apie antrojoje pastraipoje nurodytą pranešimą. Tačiau jeigu priimančioji valstybė narė nenori būti informuota apie šį faktą, tarpininkas savo veiklą gali pradėti vykdyti iš karto.

2. Valstybės narės, norinčios būti informuotos, kaip nustatyta 1 dalyje, apie tai praneša Komisijai. Komisija savo ruožtu apie tai informuoja visas kitas valstybes nares.

3. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai paskelbtos sąlygos, kurių dėl visuotinės gerovės turi būti laikomasi vykdant atitinkamą veiklą jų teritorijoje.

ò naujas

(a) tarpininko pavadinimą (vardą, pavardę), adresą ir registracijos numerį;

(b) valstybę narę ar valstybes nares, kurioje (kuriose) tarpininkas ketina vykdyti veiklą;

(c) tarpininko kategoriją ir, jei taikoma, bet kokios atstovaujamos draudimo ar perdraudimo įmonės pavadinimą;

(d) informaciją apie svarbias draudimo grupes, jei taikoma;

(e) profesinių žinių ir gebėjimų įrodymą.

2.           Per vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri nedelsdama patvirtina, kad informaciją gavo. Buveinės valstybė narė raštu informuoja draudimo ar perdraudimo tarpininką, kad priimančioji valstybė narė informaciją gavo ir kad draudimo ar perdraudimo įmonė gali pradėti veiklą priimančiojoje valstybėje narėje.

Gavusi 1 dalyje nurodytą informaciją priimančioji valstybė narė pripažįsta ankstesnę patirtį draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo srityje, kurią patvirtina registracija arba deklaracija buveinės valstybėje narėje, kaip reikalaujamų žinių ir gebėjimų įrodymą.

3.           Ankstesnės registracijos ar deklaracijos įrodymas patvirtinamas pareiškėjo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ar įstaigos suteikta registracija arba gauta deklaracija, kurias pareiškėjas pateikia kartu su priimančiajai valstybei narei teikiama paraiška.

4.           Pasikeitus kokiai nors informacijai, perduotai laikantis 1 dalies, draudimo ar perdraudimo tarpininkas apie tai raštu praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, likus mažiausiai mėnesiui iki tokio pakeitimo įgyvendinimo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija kuo skubiau ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo informacijos gavimo dienos informuoja apie tokius pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

6 straipsnis  Naudojimasis įsisteigimo laisve

1.           Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo tarpininkas, kuris ketina pasinaudoti įsisteigimo laisve ir įsteigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, pirmiausia apie tai praneštų savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir pateiktų jai šią informaciją:

(a) tarpininko pavadinimą (vardą, pavardę), adresą ir, kai taikoma, registracijos numerį;

(b) valstybę narę, kurios teritorijoje jis planuoja įsteigti filialą arba turėti nuolatinę buvimo vietą;

(c) tarpininko kategoriją ir, jei taikoma, bet kokios atstovaujamos draudimo ar perdraudimo įmonės pavadinimą;

(d) informaciją apie svarbias draudimo grupes, jei taikoma;

(e) veiklos programą, kurioje nurodoma planuojama vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veikla ir buveinės organizacinė struktūra; taip pat nurodoma agentų, jei tarpininkas ketina naudotis jų paslaugomis, tapatybė;

(f) adresą priimančiojoje valstybėje narėje, kur galima gauti dokumentus;

(g) už buveinės ar nuolatinės buvimo vietos valdymą atsakingų asmenų vardus ir pavardes.

2.           Jei buveinės valstybės narės kompetentinga institucija neturi pagrindo manyti, kad draudimo ar perdraudimo tarpininko administracinė struktūra ar finansinė būklė, atsižvelgiant į numatomą tarpininkavimo veiklą, yra netinkama, per mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija persiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri nedelsdama patvirtina, kad informaciją gavo. Buveinės valstybė narė raštu informuoja draudimo ar perdraudimo tarpininką, kad priimančioji valstybė narė informaciją gavo ir kad draudimo ar perdraudimo įmonė gali pradėti veiklą priimančiojoje valstybėje narėje.

3.           Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako perduoti informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, per mėnesį nuo visos 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos apie tokio atsisakymo priežastis ji informuoja draudimo ar perdraudimo tarpininką.

4.           Pasikeitus kokiai nors informacijai, perduotai laikantis 1 dalies, draudimo ar perdraudimo tarpininkas apie tai raštu praneša buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, likus mažiausiai mėnesiui iki tokio pakeitimo įgyvendinimo. Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija kuo skubiau ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo informacijos gavimo dienos informuoja apie tuos pakeitimus priimančiosios valstybės narės kompetentingą instituciją.

7 straipsnis Buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetencijos pasidalijimas

1.           Jei draudimo tarpininko pagrindinė veiklos vieta yra kitoje valstybėje narėje, tos kitos valstybės narės kompetentinga institucija gali susitarti su buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, kad ji vykdys buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos funkcijas šios direktyvos VI, VII ir VIII skyriuose nustatytų įpareigojimų atžvilgiu. Jei taip susitariama, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša apie tai draudimo tarpininkui ir EDPPI.

2.           Priimančiosios valstybės narė kompetentinga institucija prisiima atsakomybę užtikrinti, kad paslaugos, kurias jos teritorijoje teikia buveinė, atitiktų VI ir VII skyriuose nurodytus ir pagal tuos skyrius priimtomis priemonėmis nustatytus reikalavimus.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę tikrinti buveinę ir reikalauti atlikti pakeitimus, kurių būtinai reikia, kad kompetentinga institucija galėtų užtikrinti VI ir VII skyriuose nustatytų įpareigojimų vykdymą ir priemonių, priimtų pagal tuos skyrius ir taikomų tos šalies teritorijoje buveinės teikiamoms paslaugoms ar vykdomai veiklai, taikymą.

3.           Jeigu priimančioji valstybė narė turi pagrindo daryti išvadą, kad draudimo ar perdraudimo tarpininkas, veikiantis jos teritorijoje naudodamasis laisve teikti paslaugas arba per buveinę, pažeidžia šioje direktyvoje nustatytus įpareigojimus, ji tas išvadas pateikia buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri imasi atitinkamų priemonių. Tais atvejais, kai nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, draudimo ar perdraudimo tarpininkas toliau veikia aiškiai pažeisdamas priimančiosios valstybės narės vartotojų interesus ar kenkdamas tinkamam draudimo ar perdraudimo rinkų veikimui, draudimo ar perdraudimo tarpininkui taikomos šios priemonės:

(a) priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia vartotojams ir tinkamam draudimo ir perdraudimo rinkų veikimui apsaugoti, įskaitant galimybę uždrausti draudimo ar perdraudimo tarpininkams pažeidėjams pradėti bet kokias tolesnes operacijas jos teritorijoje; apie tokias priemones priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Komisiją;

(b) priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį; tokiais atvejais EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus, kai kyla nesutarimų tarp priimančiosios ir buveinės valstybių narių kompetentingų institucijų.

4.           Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad jos teritorijoje savo buveinę turintis draudimo ar perdraudimo tarpininkas pažeidžia įstatymų ar norminių aktų nuostatas, priimtas toje valstybėje narėje vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis, suteikiančiomis priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms atitinkamus įgaliojimus, tos institucijos reikalauja, kad atitinkamas draudimo ar perdraudimo tarpininkas ištaisytų susidariusią padėtį.

Tais atvejais, kai nepaisant priemonių, kurių ėmėsi priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, draudimo ar perdraudimo tarpininkas toliau veikia aiškiai pažeisdamas priimančiosios valstybės narės vartotojų interesus ar kenkdamas tinkamam draudimo ir perdraudimo rinkų veikimui, draudimo ar perdraudimo tarpininkui taikomos šios priemonės:

(a) priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų tinkamų priemonių, kurių reikia vartotojams ir tinkamam rinkų veikimui apsaugoti, įskaitant galimybę uždrausti draudimo ar perdraudimo tarpininkams pažeidėjams pradėti bet kokias tolesnes operacijas jos teritorijoje; apie tokias priemones priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja Komisiją;

(b) priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį; tokiais atvejais EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus, kai kyla nesutarimų tarp priimančiosios ir buveinės valstybių narių kompetentingų institucijų.

V SKYRIUS

KITI ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI

ê 2002/92/EB

ð naujas

48 straipsnis Profesiniai ð ir organizaciniai ï reikalavimai

ê 2002/92/EB

ð naujas

1.           Draudimo ir perdraudimo tarpininkai, ð įskaitant tuos, kurie šia veikla užsiima kaip papildoma veikla, asmenys, užsiimantys profesinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo, žalos (nuostolių) nustatymo ar ekspertinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimo veikla, ir draudimo įmonių, užsiimančių draudimo tarpininkavimo veikla, darbuotojai ï privalo turėti atitinkamų žinių ir gebėjimų, kuriuos nustato tarpininko ð arba įmonės ï buveinės valstybė narė, ð kad galėtų tinkamai vykdyti savo užduotis ir pareigas, naudodamiesi tinkama profesine patirtimi, atitinkančia produktų, kuriuos parduodant jie tarpininkauja, sudėtingumą ï.

ò naujas

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo tarpininkai ir draudimo įmonių darbuotojai, užsiimantys draudimo tarpininkavimo veikla, atnaujintų savo žinias ir gebėjimus tęsdami profesinį tobulinimąsi, kad būtų užtikrintas tinkamas jų veiklos rezultatų lygis.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

Buveinės Vvalstybės narės reikalaujamas sąlygas, susijusias su žiniomis ir gebėjimais, gali suderinti su ð konkrečia ï draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo bei platinamų produktų, Ö kuriuos parduodant tarpininkaujama, Õ specifika, ypač jei draudimo tarpininkavimas nėra pagrindinė tarpininko profesinė veikla. Tokiais atvejais tarpininkas draudimo tarpininkavimu gali užsiimti tik tada, kai visišką atsakomybę už jo Ö tarpininko Õ veiksmus prisiima šiame straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantis draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė.

Valstybės narės gali nustatyti, kad 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais atvejais draudimo įmonė ð arba tarpininkas ï patikrina, ar tarpininkų žinios ir gebėjimai yra pakankami tos pačios dalies pirmojoje pastraipoje išvardytiems įsipareigojimams vykdyti, ir, jei būtina, rengia tarpininkų mokymą, atitinkantį tarpininko parduodamų produktų reikalavimus.

Valstybės narės neprivalo šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodyto reikalavimo taikyti visiems draudimo įmonėje ð arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui ï dirbantiems fiziniams asmenims, užsiimantiems draudimo arir perdraudimo Ö tarpininkavimo Õ veikla. Valstybės narės užtikrina, kad pakankamai tokių įmonių administracijoje dirbančių ir už tarpininkavimą parduodant draudimo ð ir perdraudimo ï produktus atsakingų asmenų, taip pat ir visi kiti tiesiogiai su draudimo arir perdraudimo Ö tarpininkavimo Õ veikla susiję asmenys turėtų žinių ir gebėjimų, būtinų savo pareigoms atlikti.

2.           Draudimo ir perdraudimo tarpininkai ð ir draudimo įmonių darbuotojai, užsiimantys draudimo tarpininkavimo veikla, ï turi būti geros reputacijos. Mažiausias reikalavimas – neturėti teistumo ar nebūti įtrauktam į jokį kitą teistumui pagal nacionalinius įstatymus prilyginamą dokumentą dėl rimtos baudžiamosios veikos, susijusios su nusikaltimais nuosavybei arba kitais nusikaltimais, susijusiais su finansine veikla; tarpininkai neturėtų būti prieš tai paskelbti bankrutavusiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie buvo reabilituoti pagal nacionalinius įstatymus.

Remiantis 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatomis, valstybės narės gali leisti draudimo įmonėms patikrinti perdraudimo tarpininkų reputaciją.

Valstybės narės neprivalo šios dalies pirmojoje pastraipoje nurodyto reikalavimo taikyti visiems ð draudimo ï įmonėje ð arba draudimo ir perdraudimo tarpininkui ï dirbantiems fiziniams asmenims, kurie užsiima draudimo ir perdraudimo tarpininkavimu. Valstybės narės užtikrina, kad tokių įmonių administracijos struktūra ir visi tiesiogiai su draudimo ar perdraudimo tarpininkavimu susiję darbuotojai atitiktų minėtą reikalavimą.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

3.           Draudimo ir perdraudimo tarpininkai apsidraudžia profesiniu draudimu, galiojančiu visoje Bendrijoje Ö Sąjungos teritorijoje Õ, arba pasirūpina kita profesiniam draudimui prilyginama garantija, apsaugančia nuo profesinio aplaidumo pasekmių. Draudimo ar garantijos suma yraturėtų būti ne mažesnė nei 1 000 000 eurų Ö 1 120 000 EUR Õ kiekvienam atskiram reikalavimui išmokėti draudimo išmoką, arba iš viso 1 500 000 eurų Ö 1 680 000 EUR Õ per metus visiems reikalavimams išmokėti draudimo išmoką, išskyrus tuos atvejus, kai šia draudimo ar jam prilyginama garantija jau yra pasirūpinusi draudimo, perdraudimo ar kita įmonė, kurios vardu veikia draudimo ar perdraudimo tarpininkas, arba kuri yra įgaliojusi draudimo ar perdraudimo tarpininkus veikti jos naudai, arba jeigu įmonė prisiima visišką atsakomybę už tarpininko veiksmus.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

4            Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių klientams apsaugotiapsaugoti klientus, kai draudimo tarpininkas negali pervesti draudimo įmokos draudimo įmonei arba pervesti pareikalautosą išmokėti draudimo sumosą, arba grąžinti įmokosą apdraustajam.

Šios priemonės gali būti bet kurios vienos ar daugiau iš šių formų:

(a) įstatymuose ar sutartyje nustatytos nuostatos, pagal kurias tarpininkui kliento sumokėtos pinigų sumos laikomos sumokėtomis įmonei, o tarpininkui įmonės sumokėtos pinigų sumos nelaikomos sumokėtomis klientui tol, kol klientas juos faktiškai gauna;

(b) reikalavimas, kad draudimo tarpininkų finansinis pajėgumas nuolatos sudarytų 4 % gautų metinių draudimo įmokų sumos, bet ne mažiau kaip 15 000 eurų Ö 16 800 EUR Õ;

(c) reikalavimas, kad kliento pinigų sumos būtų pervedamos per griežtai atskirtas kliento sąskaitas ir kad iš tų sąskaitų bankroto atveju nebūtų atsiskaitoma su kitais kreditoriais;

(d) reikalavimas įsteigti garantinį fondą.

5.           Draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklai vykdyti būtina, kad tarpininkai nuolatos atitiktų šiame straipsnyje nustatytus profesinius reikalavimus.

6.           Valstybės narės gali sugriežtinti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus arba juos papildyti kitais reikalavimais jų jurisdikcijai priklausantiems draudimo ir perdraudimo tarpininkams.

7.           ð EDPPI reguliariai tikslina ï 3Trečioje ir 4ketvirtoje dalyse nurodytasos sumasos yra reguliariai tikslinamos pagal Europos vartotojų kainų indekso, kurį skelbia Eurostatas, pasikeitimus. Pirmasis patikslinimas atliekamas po penkerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o visi kiti – kas penkeri metai nuo paskutinio patikslinimo datos.

Nurodytos sumos keičiamos automatiškai, padauginant bazinę eurais išreikštą sumą iš vartotojų kainų indekso procentinio pokyčio nuo šios direktyvos įsigaliojimo iki pirmojo patikslinimo datos arba nuo paskutinio patikslinimo datos iki naujo patikslinimo datos, suapvalinant rezultatą iki sveikojo skaičiaus.

EDPPI parengia reguliavimo standartų projektus, kuriuos taikant 3 ir 4 dalyse nurodyta bazinė eurais išreikšta suma pritaikoma pagal vartotojų kainų indekso procentinį pokytį nuo šios direktyvos įsigaliojimo iki pirmojo patikslinimo datos arba nuo paskutinio patikslinimo datos iki naujo patikslinimo datos, suapvalinant rezultatą iki sveikojo skaičiaus.

Tuos techninių reguliavimo standartų projektus EDPPI pateikia Komisijai per penkerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o vėlesnes peržiūrėtas jų versijas – kas penkeri metai nuo paskutinės peržiūros datos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

ò naujas

8.           Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 33 straipsnį. Tuose deleguotuosiuose aktuose patikslinama:

(a) tarpininko pakankamų žinių ir gebėjimų sąvoka, kai tarpininkas teikia draudimo tarpininkavimo paslaugas savo klientams, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje;

(b) tinkami kriterijai, pagal kuriuos visų pirma nustatomas profesinės kvalifikacijos, patirties ir įgūdžių, būtinų užsiimant draudimo tarpininkavimu, lygis;

(c) veiksmai, kurių pagrįstai turėtų imtis draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, kad atnaujintų savo žinias ir gebėjimus tęsdami profesinį tobulinimąsi, taip siekdami užtikrinti tinkamą savo veiklos rezultatų lygį.

ê 2002/92/EB

5 straipsnis

Įgytų teisių išsaugojimas

Valstybės narės gali nustatyti, kad asmenys, kurie tarpininkavimo veiklą vykdė iki 2000 m. rugsėjo 1 d., buvo įregistruoti ir turėjo išsilavinimą bei patirtį, kurios lygis atitinka šioje direktyvoje reikalaujamą lygį, automatiškai įregistruojami į kuriamus registrus iš karto, kai bus įvykdyti 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai.

ò naujas

9 straipsnis Visuotinės gerovės taisyklių skelbimas

1.           Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos tinkamai paskelbtų svarbias nacionalines teisines nuostatas, pagal kurias saugoma visuotinė gerovė ir kurios taikomos vykdant draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą jų teritorijose.

2.           Valstybė narė, kuri, be šios direktyvos nuostatų, siūlo taikyti ir taiko papildomas draudimo tarpininkus ir draudimo produktų pardavimą reglamentuojančias nuostatas, užtikrina, kad dėl tų nuostatų atsirandanti administracinė našta būtų proporcinga vartotojų apsaugai. Valstybės narės toliau prižiūri šias nuostatas siekdamos užtikrinti, kad taip būtų ir toliau.

3.           EDPPI pateikia visuotinės gerovės taisyklių standartinį informacijos lapą, kurį turi užpildyti kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos. Jame pateikiamos nuorodos į kompetentingų institucijų interneto svetaines, kur paskelbta informacija apie visuotinės gerovės taisykles. Tokią informaciją nacionalinės kompetentingos institucijos reguliariai atnaujina, o EDPPI ją paskelbia savo interneto svetainėje anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, visas nacionalines visuotinės gerovės taisykles suskirstydama į kategorijas pagal įvairias atitinkamas teisės sritis.

4.           Valstybės narės įsteigia vieną kontaktinį punktą, atsakingą už informacijos apie visuotinės gerovės taisykles teikimą savo atitinkamoje valstybėje narėje. Toks kontaktinis punktas turėtų būti tinkama kompetentinga institucija.

5.           EDPPI ataskaitoje išnagrinėja valstybių narių paskelbtas visuotinės gerovės taisykles, kaip nurodyta šiame straipsnyje, ir atitinkamai informuoja Komisiją, atsižvelgdama į tinkamą šios direktyvos taikymą ir vidaus rinkos veikimą, iki 20XX X X [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo].

ê 2002/92/EB

710 straipsnis Kompetentingos institucijos

1.           Valstybės narės skiria kompetentingas institucijas, įgaliotas užtikrinti šios direktyvos įgyvendinimą. Valstybės narės informuoja Komisiją apie kompetentingos institucijos paskyrimą, pranešdamos apie bet kokį šių pareigų padalijimą.

2.           1 dalyjePirmojoje pastraipoje nurodytos institucijos yra arba valdžios institucijos, arba pagal nacionalinius įstatymus ar nacionalinių įstatymų šiam tikslui aiškiai įgaliotos valdžios institucijų pripažintos įstaigos. Draudimo ar perdraudimo įmonės negali būti kompetentingomis institucijomis.

3.           Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi įgaliojimai, būtini jų pareigoms atlikti. Daugiau nei vieną kompetentingą instituciją savo teritorijoje turinti valstybė narė užtikrina, kad kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiautų tam, kad galėtų veiksmingai atlikti savo atitinkamas pareigas.

ò naujas

8 straipsnis

Sankcijos

1. Valstybės narės numato atitinkamas sankcijas asmenims, kurie draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veikla užsiima neįsiregistravę valstybėje narėje ir nėra nurodyti 1 straipsnio 2 dalyje.

2. Valstybės narės numato atitinkamas sankcijas draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios naudojasi valstybėje narėje neįregistruotų ir 1 straipsnio 2 dalyje nenurodytų asmenų teikiamomis draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis.

3. Valstybės narės numato atitinkamas sankcijas draudimo ar perdraudimo tarpininkams, kurie nesilaiko nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva.

4. Ši direktyva neturi įtakos priimančiųjų valstybių narių teisei imtis atitinkamų priemonių, kad užkirstų kelią arba baustų už savo teritorijoje įvykdytus pažeidimus, prieštaraujančius dėl visuotinės gerovės priimtų įstatymų ar norminių aktų nuostatoms. Šios priemonės apima galimybę neleisti įstatymus pažeidžiantiems draudimo ar perdraudimo tarpininkams pradėti bet kokią tolesnę veiklą valstybių narių teritorijoje.

5. Visos priemonės, kuriomis nustatomos sankcijos ar draudimo ar perdraudimo tarpininko veiklos apribojimai, turi būti tinkamai pagrįstos, apie jas turi būti pranešta atitinkamam tarpininkui. Kiekviena tokia priemonė gali būti apskųsta valstybės narės, kuri ją patvirtino, teismams.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

911 straipsnis Keitimasis informacija tarp valstybių narių

1.           Įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja, kad užtikrintų tinkamą šios direktyvos nuostatų taikymą.

2.           Kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie draudimo ir perdraudimo tarpininkus, kuriems buvo taikytos 8 straipsnio 3 dalyje nustatytos Ö VIII skyriuje nurodytos Õ sankcijos arba 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos priemonės, jeigu dėl to tarpininkai gali būti išbraukti iš registro. Be to, institucijos prašymu kompetentingos institucijos gali keistis bet kokia kita svarbia informacija.

3.           Visi asmenys, kuriems reikia gauti arba paskelbti su šia direktyva susijusią informaciją, yra įpareigoti saugoti profesinę paslaptį taip, kaip nustatyta 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičiančios Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva)(10), 16 straipsnyje ir 1992 m. lapkričio 10 d. Tarybos direktyvos 92/96/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu gyvybės draudimu, derinimo, iš dalies keičiančios Direktyvas 79/267/EEB ir 90/619/EEB (trečioji gyvybės draudimo direktyva)(11), 15 straipsnyje.

1012 straipsnis Skundai

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, leidžiančios klientams ir kitiems suinteresuotiems asmenims (ypač vartotojų asociacijoms) įregistruoti skundus dėl draudimo irar perdraudimo tarpininkų ð ir įmonių ï veiksmų. Į skundus turi būti atsakyta visais atvejais.

ê 2002/92/EB

1113 straipsnis Žalos atlyginimas neteismine tvarka

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

1.           Valstybės narės skatina nustatyti Ö užtikrina, kad būtų nustatytos Õ tinkamoas, ir veiksmingoas, ð objektyvios ir nepriklausomos ï skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūroas, leidžiančioas draudimo tarpininkų ir klientų, ð taip pat draudimo įmonių ir klientų ï ginčus spręsti neteismine tvarka, tam tikrais atvejais pasinaudojant esančiomis institucijomis. ð Valstybės narės taip pat užtikrina, kad visos draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai dalyvautų neteisminio ginčų sprendimo procedūrose, kai įvykdomos šios sąlygos:

(a) procedūros pabaigoje priimami sprendimai nėra privalomi;

(b) senaties terminas, per kurį ginčą galima perduoti spręsti teismui, yra sustabdomas tam laikui, kol vyksta alternatyvaus ginčų sprendimo procedūra;

(c) reikalavimo senaties terminas yra sustabdomas tam laikui, kol vyksta procedūra;

(d) procedūra nieko nekainuoja arba kainuoja nedaug;

(e) elektroninės priemonės nėra vienintelis būdas šalims dalyvauti procedūroje;

(f) išimtiniais atvejais, kai to reikia dėl situacijos skubos, galima imtis laikinųjų priemonių. ï

2.           Valstybės narės skatina Ö užtikrina, kad Õ šiosas institucijoas bendradarbiautųi sprendžiant tarpvalstybinius ginčus.

16 14 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę Ö Naudojimosi tarpininkų paslaugomis apribojimas Õ

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ð ir perdraudimo ï įmonės ð ir tarpininkai ï naudotųsi tik registruotų draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir Ö arba Õ 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, ð arba 4 straipsnyje nurodytus deklaravimo reikalavimus įvykdžiusių asmenų ï teikiamomis draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis.

VI III SKYRIUS

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

INFORMAVIMOCIJOS REIKALAVIMAI TARPININKAMS Ö IR VEIKLOS VYKDYMO TAISYKLĖS Õ

ò naujas

15 straipsnis

Bendrasis principas

1.           Valstybės narės reikalauja, kad teikdamas draudimo tarpininkavimo paslaugas klientams arba jų naudai draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė veiktų garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, vadovaudamiesi savo klientų interesais.

2.           Visa informacija, įskaitant draudimo tarpininko arba draudimo įmonės rinkodaros pranešimus, adresuota esamiems ar galimiems klientams, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Rinkodaros pranešimai turi būti aiškiai atpažįstami.

ê 2002/92/EB

ð naujas

1216 straipsnis  ð Bendroji ï dDraudimo tarpininko ð arba draudimo įmonės ï teikiama informacija

ò naujas

Valstybės narės nustato taisykles, kurias taikant užtikrinama, kad:

(a) prieš sudarydamas bet kokią draudimo sutartį draudimo tarpininkas (įskaitant priklausomus tarpininkus) klientams atskleistų tokią informaciją:

i)       savo tapatybę, adresą ir tai, kad jis yra draudimo tarpininkas;

ii)       ar jis teikia kokias nors konsultacijas apie parduodamus draudimo produktus;

ê 2002/92/EB

eiii)    informaciją apie 1012 straipsnyje nurodytas procedūras, kurios leidžia klientams ir kitiems suinteresuotiems asmenims pateikti skundus dėl draudimo ar perdraudimo tarpininkų veiksmų, ir prireikus dėl 1113 straipsnyje nurodytų skundų pateikimo ir žalos atlyginimo neteismine tvarka procedūrų. ;

ò naujas

iv)      informaciją apie registrą, kuriame jis įregistruotas, ir būdus, kaip patikrinti, ar jis įregistruotas; ir

v)      ar tarpininkas atstovauja klientui ar veikia draudimo įmonės vardu arba jos naudai;

(b) prieš sudarydama bet kokią draudimo sutartį draudimo įmonė klientams atskleistų tokią informaciją:

i)       savo tapatybę, adresą ir tai, kad ji yra draudimo įmonė;

ii)       ar ji teikia kokias nors konsultacijas apie parduodamus draudimo produktus;

iii)      informaciją apie 12 straipsnyje nurodytas procedūras, kurios leidžia klientams ir kitiems suinteresuotiems asmenims pateikti skundus dėl draudimo įmonių veiksmų ir dėl 13 straipsnyje nurodytų skundų pateikimo ir žalos atlyginimo neteismine tvarka procedūrų.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

1217 straipsnis  Ö Interesų konfliktai ir skaidrumas Õ

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

1.           Prieš sudarydamas bet kokią pirminę draudimo sutartį ir, jei būtina, iš dalies ją pakeičiant ar atnaujinant, draudimo tarpininkas ð (įskaitant priklausomus tarpininkus) ï klientui suteikia bent jau tokią informaciją:

(a) tarpininko tapatybė, adresas;

(b) registras, kuriame jis įregistruotas, ir būdai, kaip patikrinti, ar jis įsiregistravęs;

ca)     ar Ö tarpininkas Õ turi, tiesiogiai ar netiesiogiai, akcijų, sudarančių daugiau nei 10 % balsavimo teisių arba kapitalo tam tikroje draudimo įmonėje;

db)    ar atitinkama draudimo įmonė arba atitinkamos draudimo įmonės patronuojančiojiti įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai turi akcijų, sudarančių daugiau nei 10 % balsavimo teisių arba kapitalo draudimo tarpininko įmonėje;

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

c)      Be to, draudimo tarpininkas dėl siūlomos sutarties klientui pateikia tokią informaciją:

i)        ar tarpininkas konsultuoja remdamasis 2 dalyje nustatyta pareiga pateikti Ö remdamasis Õ sąžiningaą analizeę; arba

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ii)       ar tarpininkas yra sutartimi įsipareigojęs vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą, bendradarbiaudamas išskirtinai tik su viena ar keliomis draudimo įmonėmis. Tokiu atveju, klientui pareikalavus, tarpininkas pateikia tokių draudimo įmonių pavadinimus; arba

iii)      ar tarpininkas nėra sutartimi įsipareigojęs vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą, bendradarbiaudamas išskirtinai tik su viena ar keliomis draudimo įmonėmis ir nekonsultuoja remdamasis 2 dalyje nustatyta pareiga pateikti Ö remdamasis Õ sąžiningaą analizeę. TokiuŠiuo atveju, klientui pareikalavus, tarpininkas pateikia pavadinimus tų draudimo įmonių, su kuriomis jis gali bendradarbiauti ir bendradarbiauja. Ö ; Õ

Tais atvejais, kai informacija teikiama tik klientui pareikalavus, klientas informuojamas apie teisę tos informacijos pareikalauti.

ò naujas

d)      dėl draudimo sutarties gaunamo atlygio pobūdį;

e)      ar su draudimo sutartimi jis dirba:

i)        už atlyginimą, kuris yra tiesiogiai kliento mokamas atlygis; arba

ii)       už bet kokios rūšies komisinius, kurie yra į draudimo įmoką įskaičiuotas atlygis; arba

iii)      už atlygį, kurio pagrindas yra i ir ii punktų derinys;

f)       jei tarpininkas gaus bet kokios rūšies atlyginimą ar komisinius, visą atlygio, susijusio su siūlomais ar aptariamais draudimo produktais, sumą arba, jei tikslios sumos neįmanoma pateikti, viso atlyginimo, komisinių arba jų abiejų derinio apskaičiavimo pagrindą;

g)      jei komisinių suma priklauso nuo rezultatų siekiant sutartų tikslų arba ribų, susijusių su veikla, kurią tarpininkas vykdė bendradarbiaudamas su draudiku, informaciją apie tuos tikslus ar ribas, taip pat juos pasiekus mokėtinas sumas.

2.           Nukrypstant nuo 1 dalies f punkto, penkerius metus po šios direktyvos įsigaliojimo datos draudimo sutarčių, išskyrus bet kuriai iš Direktyvos 2002/83/EB I priede nurodytų grupių priskiriamas sutartis, tarpininkas, prieš sudarydamas tokią draudimo sutartį, jei jam bus mokamas atlyginimas ar komisiniai:

(a) nurodo klientui atlyginimo, komisinių arba jų abiejų derinio sumą arba, jei tikslios sumos neįmanoma pateikti, jų apskaičiavimo pagrindą, kai klientas to reikalauja;

(b) informuoja klientą apie jo teisę reikalauti a punkte nurodytos informacijos.

3.           Draudimo įmonė arba draudimo tarpininkas taip pat informuoja klientą apie bet kokio kintamo atlygio, kurį gauna bet kuris jų darbuotojas už atitinkamo draudimo produkto platinimą ir valdymą, pobūdį ir apskaičiavimo pagrindą.

4.           Jei klientas atlieka kokius nors mokėjimus pagal draudimo sutartį po jos sudarymo, draudimo įmonė arba tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją pagal šį straipsnį apie kiekvieną tokį mokėjimą.

5.           Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 33 straipsnį. Tuose deleguotuosiuose aktuose patikslinama:

(a) tinkami kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, kaip informacija apie tarpininko atlygį, įskaitant neapibrėžtuosius komisinius, atskleidžiama klientui, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies f ir g punktuose ir 2 dalyje;

(b) tinkami kriterijai, pagal kuriuos visų pirma nustatomas viso atlyginimo, komisinių ar jų abiejų derinio apskaičiavimo pagrindas;

(c) veiksmai, kurių pagrįstai turėtų imtis draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, kad atskleistų klientui informaciją apie savo atlygį.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

1218 straipsnis ð Konsultacijos ir pardavimo standartai, kai konsultacijos neteikiamos ï

31.         Prieš sudarydamas kiekvieną konkrečią sutartį, draudimo tarpininkas ð (įskaitant priklausomus tarpininkus) arba draudimo įmonė, ï turi nurodyti, visų pirma remdamiesiasis kliento pateikta informacija, Ö nustato: Õ bent jau

a)      to kliento poreikius ir reikalavimus;, taip pat

b)      Ö ir klientui nurodo Õ pagrindines priežastis, kuriomis remdamiesiasis jiejis klientui davė ð (jei davė) ï vieną ar kitą patarimą dėl tam tikro Ö nurodyto Õ draudimo produkto.

32.         Ši ð 1 dalies a ir b punktuose nurodyta ï informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomos draudimo sutarties Ö produkto Õ sudėtingumą ð ir klientui kylančios finansinės rizikos lygį ï.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

23.         Jeigu draudimo tarpininkas ð arba draudimo įmonė ï informuoja klientą, kad jis Ö jie Õ konsultuoja remdamiesiasis sąžiningos analizės rezultatais, jis Ö jie Õ privalo konsultuoti atlikęs pakankamai išsamią rinkoje siūlomų draudimo sutarčių analizę, kad galėtų vadovaudamiesiasis profesionaliais kriterijais klientui rekomenduoti sudaryti jo poreikius tinkamai atitinkančią draudimo sutartį.

ò naujas

4.           Prieš sudarant sutartį, nesvarbu, konsultacija teikiama ar ne, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė klientui suteikia svarbią informaciją apie draudimo produktą suprantama forma, kad klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, atsižvelgdami į draudimo produkto sudėtingumą ir kliento tipą.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

1219 straipsnis  ð Informacijos teikimo išimtys ir lankstumo sąlyga ï

41.         Pirmoje, antroje ir trečioje dalyse Ö 16, 17 ir 18 straipsniuose Õ nurodytos informacijos teikti nereikia, kai draudimo tarpininkas ð arba draudimo įmonė ï tarpininkauja draudžiant nuo didelės rizikos, arba kai tarpininkauja perdraudimo tarpininkai ð arba perdraudimo įmonės arba kai tarpininkaujama profesionaliems klientams, kaip nurodyta priede ï.

52.         Valstybės narės gali išlaikyti arba priimti griežtesnes įstatymų nuostatas dėl 1 dalyje Ö 16, 17 ir 18 straipsniuose Õ nurodytų informavimocijos reikalavimų, jeigu tos nuostatos neprieštarauja Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės aktams. Valstybės narės praneša ð EDPPI ir ï Komisijai apie pirmojoje pastraipoje minimas Ö tokias Õ nacionalines nuostatas.

3.           Siekdama kuo didesnio skaidrumo visomis tinkamomis priemonėmis, Komisija ð EDPPI ï užtikrina, kad jos gauta informacija apie nacionalinesių nuostatas bus taip pat perduota klientams, ir draudimo tarpininkams ð ir draudimo įmonėms ï.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

1320 straipsnis Informacijos teikimo sąlygos

1.           Visa informacija, kurią tarpininkas turi pateikti klientui pagal 12 straipsnį Ö 16, 17 ir 18 straipsnius Õ, pateikiama ð klientams ï:

(a) popierine formauje ar kitoje ilgalaikio saugojimo laikmenoje, kuri klientui yra priimtina ir prieinama;

(b) aiškiai ir tiksliai, kad klientas suprastų; ð ir ï

ê 2002/92/EB

ð naujas

(c) valstybės narės, ð kurioje yra draudimo rizika, arba valstybės narės, ï kurioje prisiimtas įsipareigojimas, oficialia kalba arba bet kuria kita kalba, dėl kurios susitaria šalys. ð Informacija pateikiama nemokamai. ï

ò naujas

2.           Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, 16, 17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija gali būti teikiama klientui vienu iš šių būdų:

a)       patvariąja laikmena, išskyrus popierių, kai įvykdomos 4 dalyje nustatytos sąlygos; arba

b)       interneto svetainėje, kai įvykdomos 5 dalyje nustatytos sąlygos.

3.           Tačiau, kai 16, 17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija pateikiama patvariąja laikmena, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje, klientui paprašius popierinė kopija jam pateikiama nemokamai.

4.           16, 17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija gali būti teikiama patvariąja laikmena, išskyrus popierių, jei įvykdomos šios sąlygos:

(a) naudoti patvariąją laikmeną yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp tarpininko ar draudimo įmonės ir kliento; ir

(b) klientui buvo suteikta galimybė pasirinkti, ar gauti informaciją popierine forma, ar patvariąja laikmena, ir klientas pasirinko tą kitą laikmeną.

5.           16, 17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija gali būti pateikiama interneto svetainėje, jei ji adresuojama asmeniškai klientui arba jei įvykdomos šios sąlygos:

(a) 16, 17 ir 18 straipsniuose nurodytą informaciją pateikti interneto svetainėje yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp tarpininko ar draudimo įmonės ir kliento;

(b) klientas sutiko, kad 16, 17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija būtų pateikta interneto svetainėje;

(c) klientui elektroniniu būdu pranešamas interneto svetainės adresas ir vieta interneto svetainėje, kurioje galima susipažinti su 16, 17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija;

(d) užtikrinama, kad 16, 17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija būtų prieinama interneto svetainėje tiek laiko, kiek klientui pagrįstai gali reikėti su ja susipažinti.

6.           Taikant 4 ir 5 dalis laikoma, kad informaciją pateikti patvariąja laikmena, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp tarpininko ar draudimo įmonės ir kliento, jeigu galima įrodyti, kad klientas turi galimybę reguliariai naudotis internetu. Jeigu tai veiklai vykdyti klientas pateikia elektroninio pašto adresą, tai laikoma tokiu įrodymu.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

73.         Prekiaujant draudimo produktais telefonu, iš anksto klientui teikiama informacija turi atitikti Bendrijos Ö Sąjungos Õ reikalavimus, taikomus nuotolinei prekybai vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis. Be to, informacija pagal 1 ð ar 2 ï dalyje nustatytus reikalavimus klientui pateikiama iš karto sudarius sutartį.

ò naujas

21 straipsnis

Kryžminis pardavimas

1.           Valstybės narės leidžia taikyti grupavimą, bet ne siejimą.

2.           Kai draudimo paslauga arba produktas siūlomi kartu su kita paslauga ar produktu kaip paketas, draudimo įmonė arba, kai taikoma, draudimo tarpininkas pasiūlo ir informuoja klientą, kad atskiras paketo sudedamąsias dalis galima įsigyti atskirai ir atskirai pateikia kiekvienos paketo sudedamosios dalies, kurią galima nusipirkti iš jo arba per jį, įkainius ir mokesčius.

3.           Ne vėliau kaip [20XX m.] gruodžio 31 d. EDPPI parengia ir periodiškai atnaujina kryžminio pardavimo vertinimo ir priežiūros gaires, kuriose visų pirma nurodomos situacijos, kai kryžminis pardavimas neatitinka įpareigojimų, nustatytų 16, 17 ir 18 straipsniuose arba šio straipsnio 1 dalyje.

VII SKYRIUS

PAPILDOMI VARTOTOJŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU INVESTICINIAIS DRAUDIMO PRODUKTAIS

22 straipsnis Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatyti papildomi draudimo tarpininkavimo reikalavimai, kai parduodant investicinius draudimo produktus draudimo tarpininkavimu užsiima:

(a) draudimo tarpininkas;

(b) draudimo įmonė.

23 straipsnis Interesų konfliktai

1.           Valstybės narės reikalauja, kad draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės imtųsi visų tinkamų veiksmų, siekdamos nustatyti interesų konfliktus, kurių gali kilti užsiimant draudimo tarpininkavimu, tarp tų draudimo tarpininkų ar įmonių, įskaitant jų vadovus, darbuotojus ir priklausomus draudimo tarpininkus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir klientų, arba tarp vieno kliento ir kito kliento.

2.           Jeigu pagal 15, 16 ir 17 straipsnius draudimo tarpininko ar draudimo įmonės taikyti veiksmai yra nepakankami, siekiant patikimai užkirsti kelią žalos, kuri gali būti padaryta esamų ir galimų klientų interesams dėl interesų konfliktų, rizikai, prieš imdamasis veiklos kliento vardu draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė aiškiai atskleidžia informaciją klientui apie bendrą interesų konfliktų pobūdį ar priežastis.

3.           Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 33 straipsnį, kuriais patikslinama:

(a) veiksmai ir veiksmingos organizacinės bei administracinės priemonės, kurių pagrįstai turėtų imtis draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, kad teikdami draudimo tarpininkavimo paslaugas nustatytų interesų konfliktus, užkirstų jiems kelią, juos valdytų ir atskleistų apie juos informaciją;

(b) tinkami interesų konfliktų, galinčių pažeisti draudimo tarpininko ar draudimo įmonės esamų ar galimų klientų interesus, tipų nustatymo kriterijai.

24 straipsnis Bendrieji principai ir informacija klientams

1.           Valstybės narės reikalauja, kad teikdamas draudimo tarpininkavimo paslaugas klientams arba jų naudai draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė veiktų garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, vadovaudamiesi savo klientų interesais, ir visų pirma laikytųsi šiame straipsnyje ir 25 straipsnyje nustatytų principų.

2.           Visa informacija, įskaitant draudimo tarpininko arba draudimo įmonės rinkodaros pranešimus, adresuota esamiems ar galimiems klientams, yra teisinga, aiški ir neklaidinanti. Rinkodaros pranešimai yra aiškiai atpažįstami.

3.           Esamiems arba galimiems klientams pateikiama tinkama informacija apie:

(a) draudimo tarpininką arba draudimo įmonę ir jų paslaugas. Teikiant konsultacijas, informacijoje nurodoma, ar konsultacijos teikiamos nepriklausomai ir ar jos grindžiamos plačia ar labiau ribota rinkos analize, taip pat nurodoma, ar draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė nuolat teiks klientui rekomenduoto draudimo produkto tinkamumo vertinimą;

(b) draudimo produktus ir siūlomas investavimo strategijas. Tai turėtų apimti atitinkamas gaires ir įspėjimus dėl rizikos, susijusios su investicijomis į tuos produktus arba konkrečiomis investavimo strategijomis; ir

(c) išlaidas ir susijusius mokesčius.

4.           Šiame straipsnyje nurodyta informacija turėtų būti teikiama suprantama forma taip, kad esami arba galimi klientai galėtų tinkamai suprasti konkretaus siūlomo draudimo produkto pobūdį ir riziką ir priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija. Šios informacijos pateikimo forma gali būti standartizuota.

5.           Kai draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė informuoja klientą, kad teikiamos nepriklausomos konsultacijos dėl draudimo, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė:

(a) įvertina pakankamai daug draudimo produktų rinkoje. Draudimo produktai turėtų būti įvairūs jų rūšies ir emitentų arba produktų teikėjų atžvilgiu, jie neturėtų būti tik tie, kuriuos parengia arba teikia su draudimo tarpininku arba draudimo įmone glaudžiai susiję subjektai; ir

(b) už klientams teikiamą paslaugą nepriima ir negauna atlyginimo, komisinių arba kokios nors piniginės naudos, kurią moka arba teikia trečiasis asmuo arba jo vardu veikiantis asmuo.

6.           Komisija įgaliojama pagal 33 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis užtikrinama, kad draudimo tarpininkai arba draudimo įmonės, teikdamos draudimo tarpininkavimo paslaugas savo klientams, laikytųsi šiame straipsnyje nustatytų principų. Tuose deleguotuosiuose aktuose patikslinama:

(a) esamam ar galimam klientui siūlomos (-ų) ar suteiktos (-ų) paslaugos (-ų) pobūdis, atsižvelgiant į sandorių rūšį, objektą, dydį ir dažnumą; ir

(b) siūlomų ar aptariamų produktų, įskaitant įvairių rūšių draudimo produktus, pobūdis.

25 straipsnis Tinkamumo bei priimtinumo vertinimas ir atsiskaitymas klientams

1.           Teikdamas konsultaciją draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė gauna būtiną informaciją apie esamo ar galimo kliento žinias ir patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos srityje, taip pat informaciją apie esamo ar galimo kliento finansinę padėtį ir investicinius tikslus, kurios pagrindu draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė turėtų rekomenduoti esamam ar galimam klientui tinkamus draudimo produktus.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad užsiimdami draudimo tarpininkavimu, kai produktai parduodami neteikiant konsultacijų, draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės paprašytų esamo ar galimo kliento pateikti informaciją apie savo žinias ir patirtį siūlomo ar reikalaujamo konkrečios rūšies produkto ar paslaugos investicijų srityje, leidžiančią draudimo tarpininkui arba draudimo įmonei įvertinti, ar numatyta draudimo paslauga arba produktas klientui yra priimtini.

Jeigu, remdamasis pagal ankstesnę pastraipą gauta informacija, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė mano, kad produktas ar paslauga netinka esamam ar galimam klientui, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė įspėja esamą ar galimą klientą. Šio įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota.

Jei esami ar galimi klientai nepateikia pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė juos įspėja, kad draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė negali įvertinti, ar numatoma teikti paslauga arba produktas jiems tinka. Šio įspėjimo pateikimo forma gali būti standartizuota.

3.           Draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė tvarko apskaitą, į kurią įtraukiamas dokumentas ar dokumentai, kaip antai sutartis, dėl kurios susitarė draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė ir klientas, nustatantys šalių teises ir pareigas ir kitas sąlygas, pagal kurias draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė teiks paslaugas klientui. Sutarties šalių teisės ir pareigos gali būti įtrauktos pateikiant nuorodą į kitus dokumentus ar teisės aktus.

4.           Iš draudimo tarpininko arba draudimo įmonės klientas privalo gauti tinkamas ataskaitas apie klientams suteiktą paslaugą. Šiose ataskaitose pateikiami periodiški pranešimai klientams, atsižvelgiant į susijusių draudimo produktų rūšį ir sudėtingumą ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį, taip pat, kai taikoma, nurodomos išlaidos, susijusios su kliento naudai sudarytais sandoriais ir suteiktomis paslaugomis. Teikdamas konsultacijas, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė sukonkretina, kaip teikiamos konsultacijos atitinka kliento asmenines savybes.

5.           Komisija įgaliojama pagal 33 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais užtikrinama, kad draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, teikdami draudimo tarpininkavimo paslaugas savo klientams, laikytųsi šiame straipsnyje nustatytų principų. Tuose deleguotuosiuose aktuose patikslinama:

(a) esamam ar galimam klientui siūlomos (-ų) ar suteiktos (-ų) paslaugos (-ų) pobūdis, atsižvelgiant į sandorių rūšį, objektą, dydį ir dažnumą;

(b) siūlomų ar aptariamų produktų, įskaitant įvairių rūšių draudimo produktus, pobūdis.

VIII SKYRIUS

SANKCIJOS IR PRIEMONĖS

26 straipsnis Administracinės sankcijos ir priemonės

1.           Valstybės narės užtikrina, kad jų administracinės sankcijos ir priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo įmonėms arba draudimo ar perdraudimo tarpininkams nustatyti įpareigojimai, juos pažeidus administracinės sankcijos ir priemonės galėtų būti taikomos jų valdymo organo nariams ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.

3.           Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, jog sankcijomis ar priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.

27 straipsnis Sankcijų skelbimas

Valstybės narės numato, kad kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama skelbia apie bet kokią sankciją ar priemonę, taikytą už nacionalinių nuostatų, priimtų įgyvendinant šią direktyvą, pažeidimus, įskaitant informaciją apie pažeidimo tipą ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę, nebent dėl tokio informacijos atskleidimo kiltų didelis pavojus draudimo ir perdraudimo rinkoms. Jei dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai.

28 straipsnis Pažeidimai

1.           Šis straipsnis taikomas:

(a) valstybėje narėje neregistruotam draudimo ar perdraudimo tarpininkui, kuriam netaikoma 1 straipsnio 2 dalis arba 4 straipsnis;

(b) asmeniui, kuris teikia papildomas draudimo paslaugas nepateikęs deklaracijos, kaip nustatyta 4 straipsnyje, arba kuris pateikė tokią deklaraciją, tačiau neatitinka 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

(c) draudimo ar perdraudimo įmonei arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui, kurie naudojasi asmenų, neregistruotų valstybėje narėje, nenurodytų 1 straipsnio 2 dalyje ir nepateikusių deklaracijos pagal 4 straipsnį, teikiamomis draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis;

(d) draudimo ar perdraudimo tarpininkui, kuris buvo įregistruotas pateikęs klaidingą informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis priemonėmis, taip pažeisdamas 3 straipsnį;

(e) draudimo ar perdraudimo tarpininkui arba draudimo įmonei, neatitinkantiems 8 straipsnio nuostatų;

(f) draudimo įmonei arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui, nesilaikantiems veiklos vykdymo reikalavimų pagal VI ir VII skyrius.

2.           Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones:

(a) viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis ar juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

(b) įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

(c) draudimo ar perdraudimo tarpininko registracijos pagal 3 straipsnį panaikinimą;

(d) draudimą bet kuriam draudimo ar perdraudimo tarpininko arba draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo organo nariui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti pareigas dirbant draudimo ar perdraudimo tarpininkams arba draudimo ar perdraudimo įmonėse;

(e) juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 % juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais; jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje;

(f) fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamą sumą nacionaline valiuta šios direktyvos įsigaliojimo dieną.

Jei galima nustatyti naudą, gautą padarius pažeidimą, valstybės narės užtikrina, kad viršutinė jos dydžio riba būtų ne žemesnė nei du kartus už tą naudą didesnė suma.

29 straipsnis Veiksmingas sankcijų taikymas

1.           Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

(a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

(b) atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

(c) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

(d) atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

(e) trečiųjų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

(f) atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį ir

(g) atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

2.           EDPPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl administracinių sankcijų ir priemonių rūšių ir administracinių piniginių sankcijų dydžio.

3.           Ši direktyva neturi įtakos priimančiųjų valstybių narių teisei imtis atitinkamų priemonių, kad užkirstų kelią arba baustų už savo teritorijoje įvykdytus pažeidimus, prieštaraujančius dėl visuotinės gerovės priimtų įstatymų ar norminių aktų nuostatoms. Šios priemonės apima galimybę neleisti draudimo ar perdraudimo tarpininkams pažeidėjams pradėti bet kokią tolesnę veiklą savo teritorijoje.

30 straipsnis Pranešimas apie pažeidimus

1.           Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms institucijoms pranešti apie nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, pažeidimus.

2.           Tos priemonės apima bent:

(a) specialias pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras;

(b) tinkamą draudimo ar perdraudimo įmonių arba tarpininkų darbuotojų, kurie demaskuoja tose įmonėse padarytus pažeidimus, apsaugą ir

(c) asmens duomenų, susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsaugą laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų.

31 straipsnis Su sankcijomis susijusios informacijos teikimas EDPPI

1.           Valstybės narės kasmet pateikia EDPPI apibendrintą informaciją apie visas administracines priemones arba administracines sankcijas, nustatytas pagal 26 straipsnį.

EDPPI šią informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

2.           Jei kompetentinga institucija viešai paskelbia apie administracinę priemonę arba administracinę sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša EDPPI.

3.           EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl informacijos teikimo procedūrų ir formų, kaip nurodyta šiame straipsnyje.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [XX / įrašyti konkrečią datą – 6 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo / taikymo dienos].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

ê 2002/92/EB

IV IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis Teisė kreiptis į teismą

Valstybės narės užtikrina, kad būtų galima kreiptis į teismą dėl sprendimų, priimtų draudimo tarpininko, perdraudimo tarpininko ar draudimo įmonės atžvilgiu remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, priimtomis vadovaujantis šia direktyva.

ò naujas

32 straipsnis Duomenų apsauga

1.           Valstybėse narėse tvarkant asmens duomenis pagal šią direktyvą valstybės narės taiko Direktyvą 95/46/EB.

2.           EDPPI tvarkant asmens duomenis pagal šią direktyvą taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

33 straipsnis Deleguotieji aktai

Komisija įgaliojama pagal 34 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 8, 17, 23, 24 ir 25 straipsnių.

34 straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           8, 17, 23, 24 ir 25 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 8, 17, 23, 24 ir 25 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.           Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal 8, 17, 23, 24 ir 25 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ar Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.

35 straipsnis Peržiūra ir vertinimas

1.           Po penkerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija peržiūri šią direktyvą. Atliekant peržiūrą apskritai apžvelgiamas praktinis šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymas, deramai atsižvelgiant į pokyčius mažmeninių investicinių produktų rinkose, taip pat į patirtį, įgytą praktiškai taikant šią direktyvą ir Reglamentą dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų ir [FPRD II]. Atliekant peržiūrą apsvarstoma galimybė šios direktyvos nuostatas taikyti produktams, kuriems taikoma Direktyva 2003/41/EB. Atliekant šią peržiūrą specialiai analizuojamas 17 straipsnio 2 dalies poveikis, atsižvelgiant į konkurenciją tarpininkavimo paslaugų, susijusių su sutartimis, išskyrus bet kuriai iš Direktyvos 2002/83/EB I priede nurodytų grupių priskiriamas sutartis, rinkoje, ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų poveikis draudimo tarpininkams, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės.

2.           Pasikonsultavusi su Europos priežiūros institucijų jungtiniu komitetu, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pirmą ataskaitą.

3.           Iki 20XX X X [ketveri metai po direktyvos įsigaliojimo] ir vėliau bent kas dvejus metus EDPPI parengia antrą šios direktyvos taikymo ataskaitą. Prieš paskelbdama savo ataskaitą EDPPI konsultuojasi su EVPRI.

4.           Trečioje ataskaitoje, kuri turi būti parengta iki 20XX X X [dveji metai po direktyvos įsigaliojimo], EDPPI įvertina draudimo tarpininkų rinkų struktūros raidą.

5.           Ataskaitoje, kurią EDPPI turi parengti iki 20XX X X [ketveri metai po direktyvos įsigaliojimo], kaip nurodyta 3 dalyje, nagrinėjama, ar 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos turi pakankamai įgaliojimų ir išteklių savo užduotims atlikti.

6.           3 dalyje nurodytoje ataskaitoje nagrinėjami bet šie klausimai:

(a) draudimo tarpininkų rinkos struktūros pokyčiai;

(b) tarpvalstybinės veiklos tendencijų pokyčiai;

(c) tarpinis įvertinimas, ar pagerėjo konsultacijų ir pardavimo metodų kokybė ir koks šios direktyvos poveikis draudimo tarpininkams, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės.

7.           Toje pačioje ataskaitoje EDPPI įvertina šios direktyvos poveikį.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

1636 straipsnis Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.           Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2005 m. sausio 15 d., įgyvendina šią direktyvą ð ne vėliau kaip [data], įgyvendina šios direktyvos [1–39] straipsnius ir I priedą ï. Apie tai Jjos nedelsdamos praneša Ö pateikia Õ Komisijai ð tų teisės aktų nuostatų tekstą ï.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones ð tas nuostatas ï, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. ð Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kuri panaikinama šia direktyva, yra laikomos nuorodomis į šią direktyvą. ï Nuorodos darymo tvarką ð ir to teiginio formuluotę ï nustato valstybės narės.

2.           Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų ð nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų ï tekstus. Pranešime pateikiama lentelė, kurioje nurodomos nacionalinės nuostatos, atitinkančios šią direktyvą.

1537 straipsnis Panaikinimas

Direktyva 77/92/EEB Ö 2002/92/EB Õ panaikinama nuo [priėmimo data 20XX] 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos ð , nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su tos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminu. ï

ò naujas

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

ê 2002/92/EB (pritaikytas)

ð naujas

1738 straipsnis Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja ð dvidešimtą ï dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų Ö Sąjungos Õ oficialiajame leidinyje dieną.

ê 2002/92/EB

1839 straipsnis Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

ò naujas

I PRIEDAS PROFESIONALŪS KLIENTAI

Profesionalus klientas – tai klientas, turintis patirties, žinių ir kompetencijos, leidžiančių jam pačiam priimti sprendimus ir tinkamai įvertinti kylančią riziką. Visi toliau nurodyti subjektai turėtų būti laikomi profesionaliais, teikiant bet kokias draudimo paslaugas, vykdant veiklą ir sudarant sandorius dėl draudimo produktų pagal šią direktyvą.

1.           Subjektai, kurie turi gauti veiklos leidimą finansų rinkose arba kurių veikla šiose rinkose turi būti reguliuojama. Turėtų būti laikoma, kad toliau pateiktame sąraše yra nurodyti visi subjektai, gavę veiklos leidimus ir vykdantys minėtiems subjektams būdingą veiklą: pagal direktyvą valstybėje narėje veiklos leidimą gavę subjektai, nesiremiant direktyva valstybėje narėje veiklos leidimą gavę ar jos reguliuojami subjektai ir šalyje, kuri nėra valstybė narė, veiklos leidimą gavę ar jos reguliuojami subjektai:

(a) kredito įstaigos;

(b) draudimo ir perdraudimo tarpininkai ir investicinės įmonės;

(c) kitos veiklos leidimus gavusios ar reguliuojamos finansų įstaigos;

(d) draudimo ir perdraudimo įmonės;

(e) kolektyvinio investavimo sistemos ir tokių sistemų valdymo įmonės;

(f) pensijų fondai ir tokių fondų valdymo įmonės;

(g) prekiautojai biržos prekėmis ir biržos prekių išvestinėmis priemonėmis;

(h) vietos įmonės;

(i) kiti instituciniai investuotojai.

2.           Didelės įmonės, atitinkančios du iš toliau pateiktų pagal įmonės dydį taikomų reikalavimų:

– bendra balanso suma: 20 000 000 EUR;

– grynoji apyvarta: 40 000 000 EUR;

– nuosavos lėšos: 2 000 000 EUR.

3.           Šalies ir regiono vyriausybės, įskaitant valdžios institucijas, valdančias valstybės skolą nacionaliniu ar regionų lygmeniu, centriniai bankai, tarptautinės ir viršvalstybinės institucijos, pavyzdžiui, Pasaulio bankas, TVF, ECB, EIB ir kitos panašios tarptautinės organizacijos.

4.           Kiti instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veikla – investicijos į finansines priemones, įskaitant subjektus, užsiimančius turto pakeitimu vertybiniais popieriais ar kitais finansavimo sandoriais. Pirmiau paminėti subjektai laikomi profesionaliais. Tačiau jie gali reikalauti juos laikyti neprofesionaliais, o įmonės gali sutikti suteikti jiems didesnę apsaugą. Jeigu įmonės klientas yra pirmiau nurodyta įmonė, prieš suteikdama kokias nors paslaugas, ši įmonė turi informuoti klientą, kad, remiantis įmonėje turima informacija, toks klientas laikomas profesionaliu ir su juo bus atitinkamai elgiamasi, nebent įmonė ir klientas susitartų kitaip. Be to, įmonė turi pranešti klientui, kad jis turi teisę reikalauti pakeisti susitarimo sąlygas, siekdamas užsitikrinti didesnę apsaugą.

Profesionaliu laikomas klientas turi pats reikalauti jam suteikti didesnę apsaugą, jeigu jis mano, kad negalės tinkamai įvertinti ar valdyti kilusios rizikos. Didesnė apsauga bus suteikta tuomet, kai profesionaliu laikomas klientas sudaro su įmone rašytinį susitarimą, kad pagal taikytinas veiklos vykdymo taisykles jis nelaikomas profesionaliu klientu. Tokiame susitarime turėtų būti nurodyta, ar tai taikoma kuriai nors vienai ar kelioms paslaugoms ar sandoriams arba vienos ar kelių rūšių produktams ar sandoriams.

ò naujas

II PRIEDAS AIŠKINAMIEJI DOKUMENTAI

Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos.

Šios direktyvos atveju Komisija laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas dėl šių priežasčių:

Direktyvos ir atitinkamo sektoriaus sudėtingumas.

Draudimo ir draudimo produktų platinimo sritis labai sudėtinga ir gali būti labai techniška asmenims, neturintiems specialiųjų šios srities žinių. Neparengus aiškios struktūros aiškinamųjų dokumentų, perkėlimo į nacionalinę teisę priežiūros užduotis užimtų neproporcingai daug laiko. Šis pasiūlymas – nauja redakcija išdėstyto Draudimo tarpininkavimo direktyvos (DTD) teksto peržiūra. Nors daugelio nuostatų esmė nepasikeitė, įrašytos kelios naujos nuostatos, o tam tikros esamos nuostatos pataisytos arba išbrauktos. Teksto struktūra, forma ir pateikimas visiškai nauji. Nauja struktūra būtina tam, kad būtų galima aiškesne ir logiškesne tvarka išdėstyti teisines nuostatas, tačiau dėl to prižiūrint perkėlimą į nacionalinę teisę reikės laikytis struktūrinio požiūrio.

Kai kurios siūlomos direktyvos nuostatos gali turėti poveikį tam tikroms nacionalinės teisės sritims, kaip antai bendrovių, komercinei ar mokesčių teisei, arba kitoms valstybių narių teisės aktų sritims. Direktyva taip pat gali turėti įtakos nacionalinei antrinei teisei, įskaitant finansų ar draudimo tarpininkams skirtus teisės aktus ir bendrąsias veiklos vykdymo taisykles. Visų šių artimų sričių tarpusavio sąsajos gali reikšti, priklausomai nuo taikomos sistemos valstybėse narėse, kad kai kurios nuostatos bus įgyvendinamos priimant naujas arba taikant galiojančias tų sričių taisykles; turėtų būti pateikta aiški tų taisyklių apžvalga.

Derėjimas ir sąsajos su kitomis iniciatyvomis

Šis pasiūlymas yra „Vartotojų mažmeninių paslaugų teisės aktų rinkinio“ dalis; kiti rinkinio pasiūlymai – mažmeninių investicinių produktų paketų (MIPP) pasiūlymas dėl informacijos apie produktus atskleidimo (Reglamentas dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 2003/71/EB ir 2009/65/EB) ir KIPVPS V. MIPP iniciatyva siekiama užtikrinti nuoseklų horizontalųjį požiūrį į informacijos apie produktus, t. y. investicinius produktus ir draudimo produktus su investiciniais elementais (vadinamuosius investicinius draudimo produktus), atskleidimą, o į persvarstytas DTD ir FPRD (Finansinių priemonių rinkų direktyvą) bus įtrauktos nuostatos dėl pardavimo praktikos. Be to, pasiūlymas dera su kitais ES teisės aktais ir politikos kryptimis, visų pirma vartotojų apsaugos, investuotojų apsaugos ir rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros, kaip antai „Mokumu II“ (Direktyva 2009/138/EB), FPRD II (FPRD nauja redakcija) ir pirmiau minėta MIPP iniciatyva, ir juos papildo.

Naujoji DTD ir toliau turės teisės akto, kuriuo siekiama minimalaus suderinimo, savybes. Tai reiškia, kad valstybės narės gali nuspręsti priimti griežtesnes nuostatas, jei tai būtina vartotojų apsaugai. Tačiau minimalūs DTD standartai bus gerokai sugriežtinti. Kai kurios naujosios direktyvos dalys bus sugriežtintos 2 lygio priemonėmis, siekiant taisykles suderinti su FPRD II, visų pirma skyrius, kuriuo reglamentuojamas gyvybės draudimo liudijimų su investiciniais elementais (toliau – investiciniai draudimo produktai, žr. toliau), platinimas. Taip siekiama suderinti investicinių draudimo produktų pardavimą visoje ES, priimant 2 lygio priemones[25]. Tai naujos nuostatos, palyginti su pradinės direktyvos tekstu. Svarbu, kad Komisija turėtų galimybę palyginti galutinę situaciją įvairiose valstybėse narėse ir tinkamai atlikti savo užduotį prižiūrėti, kaip taikoma Sąjungos teisė. Be to, direktyvoje numatyta nuostata dėl peržiūros; kad galėtų surinkti visą svarbią informaciją apie tų taisyklių veikimą, Komisijai būtina turėti galimybę stebėti jų įgyvendinimą nuo pat pradžių.

Skyrius dėl investicinių draudimo produktų. Pasiūlyme numatytas skyrius, kuriame nustatomi papildomi vartotojų apsaugos reikalavimai, susiję su investiciniais draudimo produktais.

Matyti tvirta politinė valia įrašyti tokias nuostatas, tačiau šioje naujoje srityje turima labai nedaug patirties. Todėl labai svarbu, kad Komisija gautų perkėlimo į nacionalinę teisę dokumentus, kuriuose būtų paaiškinta, kaip valstybės narės tokias nuostatas įgyvendino.

Dėl valstybėms narėms taikomo reikalavimo pateikti aiškinamuosius dokumentus numatoma maža papildoma administracinė našta. Kaip minėta, dabartinis tekstas galioja nuo 2002 m. (kai buvo priimta pradinė direktyva). Taigi pareiga valstybėms narėms pranešti apie savo įgyvendinimo nuostatas nebus labai didelė našta, nes apie daugumą tokių nuostatų jos jau kurį laiką teikia informaciją. Numatoma nedidelė papildoma administracinė našta dėl to, kad iš valstybių narių reikalaujama aiškinamųjų dokumentų apie naujas direktyvos dalis, yra proporcinga ir būtina, kad Komisija galėtų atlikti savo užduotį prižiūrėti, kaip taikoma Sąjungos teisė.

Remdamasi išdėstyta informacija, Komisija mano, kad reikalavimas pateikti aiškinamuosius dokumentus siūlomos direktyvos atveju yra proporcingas ir juo neviršijama to, kas būtina siekiant veiksmingai įvykdyti užduotį prižiūrėti, kad direktyva būtų tiksliai perkelta į nacionalinę teisę.

ò naujas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslas (-ai)

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl draudimo tarpininkavimo (DTD2), kuria panaikinama Direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (DTD1)

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[26]

Vidaus rinka – Finansų rinkos

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[27]

¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Didinti finansų rinkų saugą ir veiksmingumą; stiprinti finansinių paslaugų vidaus rinką.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Sukurti vienodas veiklos sąlygas; mažinti interesų konfliktus; gerinti konsultacijas dėl sudėtingų produktų; mažinti kliūtis veikti tarpvalstybiniu mastu.

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymo tikslas: išplėsti DTD taikymo sritį į ją įtraukiant visus platinimo kanalus; nustatyti, valdyti ir mažinti interesų konfliktus; kelti administracinių sankcijų už pardavimo taisyklių pažeidimus suderinimo lygį; didinti konsultacijų tinkamumą ir objektyvumą; užtikrinti, kad pardavėjų profesinė kvalifikacija atitiktų parduodamų produktų sudėtingumą; supaprastinti ir suderinti patekimo į kitų valstybių narių rinkas procedūrą visoje ES.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Turėtų būti rengiamos ataskaitos dėl vartotojų apsaugos; dėl pažangos siekiant užtikrinti neiškreiptą konkurenciją; dėl tarpvalstybinės veiklos raidos ir siūlomų priemonių poveikio draudimo rinkoms.

1.5         Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Taikant persvarstytą direktyvą valstybėse narėse:

•        Dėl naujų taisyklių vartotojai turėtų daugiau pasirinkimo galimybių ir padidėtų gaunamų paslaugų kokybė.

•        Tikėtina, kad dėl geresnės informacijos ir didesnio skaidrumo padidėtų konkurencija ir tai būtų naudinga efektyviai veikiantiems tarpininkams.

•        Būtų suderintas draudimo tarpininkų ir kitų draudimo produktų pardavėjų veiklos leidimų išdavimas ir priežiūra ir pagerėtų nacionalinių priežiūros institucijų veiklos koordinavimas.

•        Visi ES veikiantys draudimo produktų pardavėjai būtų tinkamai reguliuojami, atsižvelgiant į proporcingumą ir MVĮ poreikius.

•        Visų draudimo produktų pardavėjų profesinė kvalifikacija atitiks parduodamo produkto sudėtingumą.

•        Numatoma aktyvesnė tarpvalstybinė veikla.

•        Pagerėtų sankcijų taikymo tvarka sukuriant tinkamą ir vienodą pagrindinių direktyvos pažeidimų prevencijos ir šalinimo sistemą.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

1) Dėl nenuoseklaus reguliavimo gali padidėti administracinės išlaidos ir padaugėti reguliacinio arbitražo atvejų.

2) Nesiėmus veiksmų ES lygiu gali padaugėti netinkamo draudimo produktų pardavimo atvejų.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Vien investicinių produktų pardavimo praktika jau reguliuojama Finansinių priemonių rinkų direktyvoje (FPRD); patvirtinus DTD2 pasiūlymą, tuos produktus galintys pakeisti investicijomis grindžiami draudimo produktai bus panašiai reguliuojami ES lygiu. FPRD taikymo rezultatas – didesnė konkurencija tarp finansinių priemonių, platesnis pasirinkimas investuotojams ir geresnės vartotojų apsaugos taisyklės.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

DTD peržiūra siūloma pagal reformų programą, kurią Europos Komisija pasiūlė savo komunikate „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“. Pasiūlymas yra suderintas su MIPP iniciatyva, FPRD II pasiūlymu ir direktyva „Mokumas II“.

1.6         Trukmė ir finansinis poveikis

ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota[28]

– ¨         Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– X          Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2016 m.

¨      Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[29]

¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨         vykdomosioms įstaigoms

– ý         Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[30]

– ¨         nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨         asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

-

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), projekto 81 straipsnyje numatyta per trejus metus nuo faktinės EDPPI veikimo pradžios įvertinti patirtį, įgytą jai veikiant. Todėl Komisija skelbs bendrą ataskaitą, kuri bus teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Papildomi ištekliai EDPPI, numatyti dėl šio pasiūlymo, reikalingi tam, kad EDPPI galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir ypač atlikti savo vaidmenį:

•        sukurti, paskelbti ir nuolat atnaujinti bendrą elektroninį registrą;

•        užtikrinti DTD 2 taisyklių suvienodinimą ir koordinavimą rengiant reguliavimo standartus;

•        stiprinti ir užtikrinti nuoseklų nacionalinių reguliavimo įgaliojimų taikymą pateikiant gaires ir rengiant techninius įgyvendinimo standartus;

•        rinkti ir skelbti informaciją apie sankcijas ir visuotinės gerovės taisykles;

•        stebėti ir vertinti pasiūlymą (3 ataskaitos).

Be šių išteklių nebūtų galima užtikrinti, kad EDPPI laiku ir veiksmingai atliks savo vaidmenį.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Valdymo ir kontrolės sistemos bus taikomos ir šiame pasiūlyme numatytoms EDPPI funkcijoms, kaip numatyta EDPPI reglamente.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, EDPPI be jokių apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos.

EDPPI prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems EDPPI darbuotojams.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas.....................................................] || DA / NDA ([31]) || ELPA šalių[32] || šalių kandidačių[33] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| 12.0403.01 [EDPPI – subsidija pagal 1 ir 2 antraštines dalis (Personalo ir administracinės išlaidos)] || DA || TAIP || NE || NE || NE

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

GD: Vidaus rinkos ir paslaugų || || || 2014 metai[34] || 2015 metai || 2016 metai || || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

Ÿ Veiklos asignavimai || || || || || || || ||

12.0404.01 || Įsipareigojimai || (1) || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844

Mokėjimai || (2) || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami  konkrečių programų rinkinio lėšomis[35] || || || || || || || ||

Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų Vidaus rinkos ir paslaugų GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844

Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844

Ÿ IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844

Mokėjimai || (5) || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844

Ÿ IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844

Mokėjimai || =5+ 6 || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844

Pastabos:

Po pirmųjų 3 metų (2014–2016 m.), per kuriuos EDPPI turės daugiau vienkartinių užduočių, situaciją reikės įvertinti iš naujo, kad būtų galima nustatyti, kiek žmogiškųjų išteklių iš tikrųjų reikės šioje direktyvoje numatytoms užduotims atlikti, ir išnagrinėti išteklių perskirstymo galimybes.

Minėti veiklos asignavimai susiję su konkrečiomis pagal pasiūlymą EDPPI skirtomis užduotimis:

1)           Užduotimis, susijusiomis su įpareigojimu sukurti, paskelbti ir nuolat atnaujinti bendrą elektroninę duomenų bazę.

EDPPI turėtų sukurti, paskelbti ir nuolat atnaujinti bendrą elektroninę duomenų bazę, kurioje būtų saugomi įrašai apie visus draudimo ir perdraudimo tarpininkus, kurie pranešė apie ketinimą naudotis savo įsisteigimo laisve arba laisve teikti paslaugas. Kad EDPPI turėtų galimybę tvarkyti tokį registrą, valstybės narės nedelsdamos teikia jai atitinkamą informaciją. Šiame registre turėtų būti pateikiama nuoroda į kiekvienos valstybės narės kompetentingą instituciją.

2)           Užduotys, susijusios su DTD 2 taisyklių suvienodinimu ir koordinavimu rengiant standartus (5 deleguotieji aktai ir nuolatinės užduotys).

EDPPI turėtų dirbti kartu, kad užtikrintų kuo didesnį veiklos vykdymo standartų, skirtų mažmeniniams investiciniams produktams, kuriems taikoma FPRD II arba DTD2, nuoseklumą.

EDPPI turės parengti penkis deleguotuosius aktus dėl:

1)      tarpininko tinkamų profesinių žinių ir gebėjimų turinio;

2)      interesų konfliktų, susijusių su investicinių draudimo produktų pardavimu;

3)      bendrųjų principų ir informacijos klientams, susijusios su investicinių draudimo produktų pardavimu;

4)      išsamių tinkamumo ir priimtinumo testų, skirtų investicinių draudimo produktų pardavimui;

5)      kaip informacija apie atlygį, įskaitant neapibrėžtuosius komisinius, atskleidžiama klientui.

Nuolatinė užduotis

EDPPI taip pat turės tam tikrų nuolatinių užduočių, pvz., įsikišti, kai buveinės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos nesutaria, visų pirma tokiose situacijose, kai draudimo ar perdraudimo tarpininkas nevykdo įsipareigojimų vykdydamas veiklą priimančiojoje valstybėje narėje.

3)           Užduotys, susijusios su nuosekliu nacionalinių reguliavimo įgaliojimų taikymu pateikiant gaires ir rengiant techninius įgyvendinimo standartus (1 įgyvendinimo standartas, 2 gairės, nuolatinės užduotys).

EDPPI turės parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl informacijos apie valstybių narių taikomas administracines priemones ir sankcijas pateikimo procedūrų ir formų.

EDPPI taip pat turės paskelbti gaires dėl kryžminio pardavimo (siejimo) priežiūros. Ji turės paskelbti gaires dėl administracinių priemonių ir sankcijų rūšių ir administracinių piniginių sankcijų dydžio.

4)           Užduotys, susijusios su informacijos rinkimu ir skelbimu (saugyklos bei nuolatinės užduotys)

EDPPI turės pateikti visuotinės gerovės taisyklių standartinį informacijos lapą, kurį turi užpildyti kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos.

Ji taip pat turės tam tikrų nuolatinių užduočių:

EDPPI turės rinkti ir skelbti informaciją apie visuotinės gerovės taisykles. Ji taip pat turės užtikrinti, kad jos gauta informacija apie griežtesnes nacionalines nuostatas dėl informacijos reikalavimų ir interesų konfliktų būtų perduoda draudimo įmonėms, tarpininkams ir vartotojams. Savo metinėje ataskaitoje ji taip pat skelbia informaciją apie sankcijas.

5)           Užduotys, susijusios su pasiūlymo stebėjimu ir vertinimu (3 ataskaitos).

EDPPI turės parengti dvi ataskaitas apie šios direktyvos taikymą (vieną po 4 metų nuo įsigaliojimo, o kitą – po 6 metų). Šiose ataskaitose EDPPI įvertina draudimo tarpininkų rinkų struktūrą. EDPPI išnagrinėja, ar kompetentingos institucijos turi pakankamai įgaliojimų ir išteklių savo užduotims atlikti. EDPPI atskiroje ataskaitoje turės išnagrinėti, ar galiojančios visuotinės gerovės taisyklės atitinka vidaus rinkos tikslą.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || || || IŠ VISO

Vidaus rinkos ir paslaugų GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 0 || 0 || 0 || || || || ||

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || || || || ||

IŠ VISO Vidaus rinkos ir paslaugų GD || Asignavimai || 0 || 0 || 0 || || || || ||

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0 || 0 || 0 || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || 2014 metai[36] || 2015 metai || 2016 metai || || || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844

Mokėjimai || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844

3.2.2.     Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Konkretūs pasiūlymo tikslai išdėstyti 1.4.2 skirsnyje. Jie bus pasiekti nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant siūlomas teisėkūros priemones ir dalyvaujant EDPPI. Nors kiekvienam veiklos tikslui neįmanoma priskirti konkrečių skaitinių rezultatų, EDPPI vaidmuo ir indėlis siekiant pasiūlymo tikslų išsamiai apibūdinti 3.2.1 skirsnyje.

3.2.3.     Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.  Suvestinė

– X          Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– ¨         Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– X       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– ¨      Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Pastabos:

Dėl pasiūlymo Vidaus rinkos ir paslaugų GD nereikės papildomų žmogiškųjų ir administracinių išteklių. Ištekliai, šiuo metu naudojami Direktyvai 2002/92/EB įgyvendinti, bus ir toliau tam naudojami.

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– X          Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka siūlomą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą ¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

Pasiūlyme numatytos papildomos užduotys, kurias turės vykdyti EDPPI. Tam reikės papildomų išteklių pagal 12.0403.01 biudžeto eilutę. Tai jau įtraukta į siūlomą daugiametę 2014–2020 m. finansinę programą.

– ¨         Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[37]

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– ¨         Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– ý         Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || || || Iš viso

Valstybės narės per ES nacionalines priežiūros institucijas* || 0,452 || 0,407 || 0,407 || || || || || 1,266

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 0,452 || 0,407 || 0,407 || || || || || 1,266

* Skaičiavimas grindžiamas dabartiniu EDPPI reglamente numatytu finansavimo mechanizmu (valstybių narių įnašas sudaro 60 proc., o Bendrijos – 40 proc.).

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– ý      Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨      Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨         nuosaviems ištekliams

– ¨         įvairioms įplaukoms

Finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos, pridedamos prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl draudimo tarpininkavimo ir draudimo produktų pardavimo, kuria panaikinama Direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (DTD), priedas

Išlaidos, susijusios su EDPPI užduotimis, apskaičiuotos kaip personalo išlaidos (1 antraštinė dalis) pagal Komisijai pateiktame EDPPI 2012 m. biudžeto projekte nurodytą išlaidų klasifikaciją. Komisijos pasiūlyme numatytos nuostatos, pagal kurias EDPPI turi parengti 5 deleguotuosius aktus ir 1 techninį įgyvendinimo standartą. Be to, EDPPI taip pat turės parengti 2 gaires, daugiausia skirtas valdžios institucijų bendradarbiavimui užtikrinti, ir 3 ataskaitas direktyvos veiksmingumui stebėti ir įvertinti, tvarkyti tarpininkų, ketinančių vykdyti veiklą tarptautiniu mastu, registrą ir atlikti tam tikras kitas nuolatines užduotis. Daroma prielaida, kad direktyva įsigalios 2013 m. pabaigoje, todėl papildomų EDPPI išteklių reikės nuo 2014 m. Papildomi darbuotojai skaičiuoti EDPPI techniniams standartams, gairėms ir ataskaitoms parengti ir kitoms nuolatinėms užduotims atlikti. Kalbant apie pareigų pobūdį, siekiant sėkmingai ir laiku parengti naujus techninius standartus reikės, visų pirma, papildomų politikos formavimo, teisės ir poveikio vertinimo pareigūnų.

Vertinant poveikį visos darbo dienos ekvivalento vienetų, kurie reikalingi deleguotiesiems aktams, techniniams standartams, gairėms ir ataskaitoms parengti, skaičiui, darytos tokios prielaidos:

1.           vienas politikos formavimo pareigūnas parengia vidutiniškai 1,5 deleguotojo akto ir (arba) techninio standarto per metus ir tas pats politikos formavimo pareigūnas gali rengti susijusias gaires ar ataskaitas. Jie taip turės atlikti užduotis, susijusias su informacijos rinkimu ir skelbimu, ir nuolatines užduotis (žr. pirmiau). Tai reiškia, kad reikia 4 politikos formavimo pareigūnų;

2.           vienas poveikio vertinimo pareigūnas reikalingas rengiant minėtus techninius standartus;

3.           vienas teisininkas reikalingas rengiant minėtus techninius standartus ir gaires.

Tai reiškia, kad nuo 2014 m. papildomai reikia 6 visos darbo dienos ekvivalento vienetų.

Daryta prielaida, kad šis didesnis visos darbo dienos ekvivalento vienetų skaičius liks 2015 ir 2016 m., nes labiausiai tikėtina, kad standartai bus užbaigti tik 2015 m., o 2016 m. gali prireikti juos iš dalies keisti.

Kitos prielaidos:

1.           remiantis visos darbo dienos ekvivalento vienetų paskirstymu 2012 m. biudžeto projekte, daroma prielaida, kad papildomi 6 visos darbo dienos ekvivalento vienetai – tai 4 laikinieji darbuotojai (74 %), 1 deleguotasis nacionalinis ekspertas (16 %) ir 1 sutartininkas (10 %);

2.           vidutinis metinis atlyginimas įvairių kategorijų darbuotojams nustatomas remiantis Biudžeto GD nurodymais;

3.           Frankfurtui taikomas atlyginimo korekcinis koeficientas – 0,948;

4.           numatomos mokymo išlaidos – 1 000 EUR vienam visos darbo dienos ekvivalento vienetui per metus;

5.           komandiruočių išlaidos – 10 000 EUR vienam darbuotojui, apskaičiuota remiantis 2012 m. biudžeto projekte numatytomis komandiruotėmis;

6.           su įdarbinimu susijusios išlaidos (kelionė, viešbutis, sveikatos patikrinimai, įsikūrimo ir kitos išmokos, persikraustymo išlaidos ir t. t.) – 12 700 EUR, apskaičiuota remiantis 2012 m. biudžeto, skirto įdarbinimui, projektu, vienam naujam darbuotojui.

Kitų trejų metų būtino biudžeto padidinimo apskaičiavimo metodas išsamiau pristatytas toliau esančioje lentelėje. Apskaičiavimas grindžiamas faktu, kad iš Bendrijos biudžeto finansuojama 40 % išlaidų.

Išlaidų rūšys || Skaičiavimai || Suma (tūkstančiais)

2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || Iš viso

1 antraštinė dalis: Personalo išlaidos 11 Atlyginimai ir išmokos - iš jų laikiniesiems darbuotojams - iš jų deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams - iš jų sutartininkams 12 Su įdarbinimu susijusios išlaidos 13 Komandiruočių išlaidos 15 Mokymas Iš viso pagal 1 antraštinę dalį: Personalo išlaidos Iš jų Bendrijos įnašas (40 %) Iš jų valstybių narių įnašas (60 %) || =4*127*0,948 =1*73*0,948 =1*64*0,948 =6*12,7 =6*10 =6*1 || 482 69 61 76 60 6 754 302 452 || 482 69 61 60 6 678 271 407 || 482 69 61 60 6 678 271 407 || 1446 207 183 76 180 18 2,110 844 1,266

Toliau esančioje lentelėje pateiktas siūlomas keturių laikinųjų darbuotojų etatų planas:

ò naujas

[1]               OL L 9, p. 3.

[2]               2009 m. lapkričio 25 d. Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), OL L 335, p. 1.

[3]               Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (Nauja redakcija); COM(2011)656 galutinis.

[4]               Taikymo sritis aprašyta MIPP poveikio vertinime http://ec.europa.eu/internal_market/finservices-retail/docs/investment_products/29042009_impact_assessment_en.pdf

[5]               https://www.ceiops.eu/fileadmin/tx_dam/files/publications/reports/IMD-advice-20101111/20101111-CEIOPS-Advice-on-IMD-Revision.pdf

[6]               Rezultatai paskelbti adresu: http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2010/insurance-mediation_en.htm         

[7]               Svarstymo protokolas skelbiamas šioje svetainėje: http://ec.europa.eu/internal_market/insurance/docs/mediation/20101210hearing/panel-summary_en.pdf.

[8]               Sąnaudų analizė pagrįsta PWC tyrimo duomenimis ir peržiūrėta Komisijos tarnybų. Tyrimas apėmė penkias valstybes nares (BE, DE, FR, FI, UK). Kai kurie dalyviai nepanoro ar negalėjo pateikti tikslių sąnaudų paskaičiavimų. Duomenis įvertinusioms Komisijos tarnyboms pasirodė, kad kai kurie respondentai sumas be suprantamo paaiškinimo ar pateisinimo išpūtė.

[9]               http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2010/prips/costs_benefits_study_en.pdf

[10]             http://ec.europa.eu/consumers/rights/docs/investment_advice_study_en.pdf

[11]             http://ec.europa.eu/consumers/strategy/consumer_behaviour_en.htm

[12]             Protokolas dėl Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, ypač taikant 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo.

[13]             OL L 9, 2003 1 15, p. 3.

[14]             OL L 26, 1977 1 31, p. 12. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[15]             OL L 17, 1992 1 28, p. 32.

[16]             OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

[17]             http://ec.europa.eu/internal_market/fin-net/index_en.htm

[18]             OL L 113, 1998 4 13, p. 31.

[19]             OL L 138, 2000 7 13, p. 1.

[20]             Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (nauja redakcija); COM(2011) 656 galutinis.

[21]             COM(2010) 716.

[22]             OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

[23]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[24]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[25]             DTD peržiūra grindžiama „Lamfalussy procesu“ (keturių lygių reguliavimo metodas, kurį rekomendavo Europos vertybinių popierių rinkų reguliavimo ekspertų komitetas, kurio pirmininkas – baronas Alexandre Lamfalussy, ir patvirtino 2001 m. kovo mėn. Stokholme susitikusi Europos Vadovų Taryba; juo siekiama veiksmingiau reguliuoti vertybinių popierių rinkas), kuris toliau išplėtotas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija): 1 lygiu Europos Parlamentas ir Taryba bendru sprendimu priima direktyvą, kurioje nustatyti bendri principai ir kuria Komisija įgaliojama imtis veiksmų 2 lygiu ir priimti deleguotuosius aktus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnis, C 115/47) arba įgyvendinimo aktus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnis, C 115/47). Rengdama deleguotuosius aktus Komisija konsultuosis su valstybių narių paskirtais ekspertais. Komisijos prašymu, EDPPI gali konsultuoti Komisiją techninės informacijos, kuri turės būti įtraukta į 2 lygio teisės aktus, klausimais. Be to, 1 lygio teisės aktais galima įgalioti EDPPI parengti techninių reguliavimo arba įgyvendinimo standartų projektus pagal EDPPI reglamento 10 ir 15 straipsnius, o Komisija gali tuos standartus priimti (atsižvelgdama į Tarybos ir Parlamento prieštaravimo teisę dėl techninių reguliavimo standartų). 3 lygiu EDPPI taip pat rengia rekomendacijas, gaires ir lygina reguliavimo praktiką taikydama tarpusavio vertinimo metodą, siekdama užtikrinti nuoseklų 1 ir 2 lygiais priimtų taisyklių įgyvendinimą ir taikymą. Galiausiai Komisija tikrina, ar valstybės narės laikosi ES teisės aktų, ir gali imtis teisinių veiksmų prieš jų nesilaikančias valstybes nares.

[26]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[27]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[28]             Pasiūlymas yra neribotos trukmės, bet po pirmųjų 3 metų (per kuriuos EDPPI turi daugiau vienkartinių užduočių) EDPPI naujų nuolatinių užduočių vykdymas turėtų būti užtikrintas perskirstant išteklius.

[29]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[30]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[31]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[32]             ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[33]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[34]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[35]             Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[36]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[37]             Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.