This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012PC0360
Proposal for a DIRECTIVE OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on insurance mediation (recast)
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl draudimo tarpininkavimo (nauja redakcija)
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl draudimo tarpininkavimo (nauja redakcija)
/* COM/2012/0360 final - 2012/0175 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl draudimo tarpininkavimo (nauja redakcija) /* COM/2012/0360 final - 2012/0175 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Pasiūlymo aplinkybės Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB
dėl draudimo tarpininkavimo (DTD1)[1]
yra vienintelis ES teisės aktas, kuriuo reguliuojamos draudimo
produktų pardavimo vietos siekiant užtikrinti vartotojų teises. Ji
buvo priimta 2002 m. gruodžio 9 d.; valstybės narės ją
turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2005 m. sausio
15 d. Direktyva yra minimalaus suderinimo priemonė, numatanti aukšto
lygio principus, ir 27 valstybėse narėse ji įgyvendinta iš
esmės skirtingais būdais. Būtinybė persvarstyti DTD1
pripažinta dar 2005–2008 m., kai Komisija vykdė įgyvendinimo
patikrinimą. Po pastarojo meto ir naujausių neramumų
finansų rinkose išryškėjo veiksmingos vartotojų apsaugos
užtikrinimo visuose finansų sektoriuose svarba. 2010 m.
lapkričio mėn. G20 paprašė EBPO, Finansinio stabilumo tarybos ir
kitų suinteresuotų tarptautinių organizacijų suformuluoti
bendrus finansinių paslaugų principus siekiant sustiprinti
vartotojų apsaugą. G-20 aukšto lygio principų dėl finansinės
vartotojų apsaugos projekte pabrėžiamas poreikis tinkamai reguliuoti
ir (arba) prižiūrėti visus finansinių paslaugų
teikėjus ir tarpininkus, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais. Šiuose
principuose numatoma, kad vartotojams visada reikėtų taikyti
palyginamus vartotojų apsaugos standartus. Šį DTD1 persvarstymą
reikėtų vertinti tų gairių ir su jomis susijusių
tarptautinių iniciatyvų kontekste. Europos Parlamente svarstant direktyvą, kuria
reglamentuojamas rizika grindžiamas požiūris į draudimo įmonių
kapitalizavimą ir priežiūrą (Mokumas II, priimta 2009 m.)[2], buvo atskirai paprašyta
persvarstyti DTD1. Kai kurie Parlamento nariai ir kai kurios vartotojų
organizacijos teigė, kad po finansų krizės reikia gerinti draudėjų
apsaugą ir tobulinti skirtingų draudimo produktų pardavimo
praktikas. Ypač nerimauta dėl gyvybės draudimo produktų su
investiciniais elementais pardavimo standartų. Siekdamas užtikrinti
nuoseklumą visuose sektoriuose, Europos Parlamentas paprašė, kad
persvarstant DTD1 būtų atsižvelgta į vykdomą
Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD II)[3] persvarstymą. Vadinasi,
visais atvejais, kai reguliuojama gyvybės draudimo produktų su
investiciniais elementais pardavimo veikla, persvarstomos direktyvos (DTD2)
pasiūlyme numatomi vartotojų apsaugos standartai turėtų
būti tokie patys kaip ir FPRD II. 1.1. Pasiūlymo tikslai Persvarstomoje direktyvoje (DTD2) siekiama
veiksmingai pagerinti mažmeninės draudimo rinkos reguliavimą. Jos
tikslas – užtikrinti vienodas visų draudimo produktų prekybos dalyvių
sąlygas ir sustiprinti draudėjų apsaugą. Bendrieji šio persvarstymo tikslai yra
neiškraipyta konkurencija, vartotojų apsauga ir rinkos integracija.
Konkrečiai DTD2 projektu turėtų būti užtikrinti šie
patobulinimai: į DTD1 taikymo sritį įtraukti visus platinimo
kanalus (pavyzdžiui, tiesioginius draudikus, automobilių nuomos bendroves
ir kt.); nustatyti, valdyti ir mažinti interesų konfliktus; labiau
suderinti administracines sankcijas ir priemones, taikomas už pagrindinių
šios direktyvos nuostatų pažeidimą; gerinti konsultacijų
tinkamumą ir objektyvumą; užtikrinti, kad pardavėjų
profesinė kvalifikacija atitiktų parduodamų produktų
sudėtingumą; visoje ES supaprastinti ir suvienodinti patekimo į
kitų valstybių draudimo rinkas procedūrą. 1.2. Derėjimas su kitomis
Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Pasiūlymo tikslai dera su Sąjungos
politikos sritimis ir siekiamais tikslais. Sutartyje yra numatyti veiksmai,
kuriais siekiama užtikrinti vidaus rinkos, kurioje teikiama aukšto lygio
vartotojų apsauga, sukūrimą ir veikimą, taip pat
laisvę teikti paslaugas. Šis pasiūlymas yra „Vartotojų
mažmeninių paslaugų teisės aktų rinkinio“ dalis; kiti
rinkinio pasiūlymai – mažmeninių investicinių produktų
paketų (MIPP) pasiūlymas dėl informacijos apie investicinius
produktus atskleidimo ir KIPVPS V. MIPP iniciatyva siekiama užtikrinti
nuoseklų horizontalųjį požiūrį į informacijos
apie produktus, t. y. investicinius produktus ir draudimo produktus su
investiciniais elementais (vadinamuosius draudimo mažmeninių investicinių
produktų paketus[4]),
atskleidimą, o į persvarstytas DTD1 ir FPRD bus įtrauktos
nuostatos dėl pardavimo praktikos. Be to, pasiūlymas dera su kitais ES
teisės aktais ir politikos sritimis, visų pirma vartotojų
apsaugos, investuotojų apsaugos ir rizikos ribojimu pagrįstos
priežiūros, kaip antai Mokumu II, FPRD II ir MIPP iniciatyva, ir juos
papildo. DTD2 reguliuos visų draudimo produktų –
nuo ne gyvybės draudimo produktų, kaip antai transporto
priemonių draudimo, iki gyvybės draudimo liudijimų,
įskaitant tuos, kuriuose esama investicinių elementų,
pavyzdžiui, su investiciniais vienetais susieto gyvybės draudimo produktus
– pardavimo praktiką. DTD2 ir toliau turės teisės akto, kuriuo
siekiama minimalaus suderinimo, savybes. Tai reiškia, kad valstybės
narės gali nuspręsti priimti griežtesnes nuostatas, jei tai
būtina vartotojų apsaugai. Tačiau minimalūs DTD1 standartai
bus gerokai sugriežtinti. Kai kurios naujosios direktyvos dalys bus
sugriežtintos 2 lygio priemonėmis, siekiant taisykles suderinti su FPRD,
visų pirma skyrius, kuriuo reglamentuojamas gyvybės draudimo
liudijimų su investiciniai elementais platinimas. 2. Konsultacijų su suinteresuotosiomis
šalimis rezultatai ir poveikio vertinimas Komisijos tarnybos paprašė Europos draudimo
ir profesinių pensijų institucijos (EDPPI), buvusiojo Europos
draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų
komiteto, pateikti nuomonę įvairiais su DTD persvarstymu susijusiais
klausimais. EDPPI galutinę ataskaitą pateikė 2010 m.
lapkričio mėn.[5].
2010–2011 m. Komisijos tarnybos nuolat susitikdavo pasitarti dėl
rengiamo persvarstymo su draudimo sektoriaus atstovais, vartotojų
organizacijomis ir priežiūros institucijų atstovais. Nuo 2010 m.
lapkričio 26 d. iki 2011 m. vasario 28 d. Komisijos
tarnybos surengė viešas konsultacijas dėl DTD1 persvarstymo.
Konsultacijų rezultatai taip pat iš esmės buvo palankūs
Komisijos tarnybų išdėstytai persvarstymo krypčiai[6]. 2010 m. gruodžio 10 d. surengtas
viešas svarstymas DTD2 klausimais. Diskutuota apie direktyvos taikymo
sritį, draudimo tarpininkams taikytinus informavimo reikalavimus,
interesų konfliktus, tarpvalstybinę prekybą ir profesinės
kvalifikacijos reikalavimus[7].
2011 m. balandžio 11 d. įvyko susitikimas su ekspertais iš
valstybių narių ir EDPPI, aptarti viešų konsultacijų
rezultatai, galima DTD2 struktūra ir turinys. Didžioji tuose susitikimuose
dalyvavusių suinteresuotųjų šalių dauguma pritarė
Komisijos tarnybų išdėstytai DTD1 persvarstymo krypčiai. Laikydamasi „geresnio reglamentavimo“ politikos,
Komisija atliko politikos alternatyvų poveikio vertinimą. Rengiant
poveikio vertinimą pasinaudota keliais skirtingų Komisijos
tarnybų užsakymu parengtais tyrimais. Pirmiausia Vidaus rinkos ir
paslaugų generalinis direktoratas užsakė PricewaterhouseCoopers
(PWC) parengti tyrimą, kuriame būtų išsamiai apžvelgta, kaip ES
platinami draudimo produktai. 2011 m. liepos mėn. tyrimo ataskaita
buvo baigta ir paskelbta Komisijos svetainėje[8]. Antra, šiame pasiūlyme
atsižvelgiama į 2010 m. užsakytą tyrimą apie tai, kaip
galimas draudimo produktų ir investicinių draudimo produktų
platinimo taisyklių pakeitimas paveiktų sąnaudas ir naudą[9]. Trečia, naudotasi tyrimo,
kuriuo siekta įvertinti įvairiose ES valstybėse teikiamų
draudimo konsultacijų kokybę, išvadomis[10]. Pasinaudota ir ketvirtuoju
tyrimu, kuriame skirtingi su investavimo sprendimų priėmimu
susiję veiksniai nagrinėti elgesio ekonomikos požiūriu[11]. Poveikio vertinime svarstomoms politikos
galimybėms įvertinti taikyti skirtingi kriterijai: rinkos
integravimas rinkos dalyvių aspektu, vartotojų apsauga ir
pasitikėjimas, vienodos sąlygos skirtingiems rinkos dalyviams,
ekonominis veiksmingumas, t. y. kokiu mastu įgyvendinant politikos
galimybes pasiekiami iškelti tikslai ir sudaromos palankesnės sąlygos
draudimo rinkoms veikti ekonomiškai ir veiksmingai. Naudojantis nurodytu
PWC tyrimu ir sektoriaus statistika, pakoreguota Komisijos tarnybų,
administracinės naštos įvertis rodo, kad dėl didelio
paveiktų įmonių skaičiaus (maždaug 1 mln.) pasiūlymas
apskritai reikštų santykinai nedideles sąnaudas – vidutiniškai 730
EUR kiekvienai įmonei. Poveikio vertinimas
baigtas 2012 m. Atsižvelgta į Europos Komisijos Poveikio vertinimo
valdybos rekomendacijas, ypač dėl poveikio MVĮ. Pavyzdžiui,
tarpininkaujančių MVĮ, kurioms šiuo metu direktyva netaikoma (o
pagal šį pasiūlymą jos pateks į taikymo sritį),
pagrindinė veikla iš esmės nėra draudimo tarpininkavimas
(tarpininkavimas tėra papildoma veikla prie jų pagrindinio verslo,
kaip antai kelionių agentų ar automobilių nuomos bendrovių
atveju). Tiems tarpininkams bus taikoma paprastesnė tvarka (pasiūlymo
4 straipsnyje aptarta deklaravimo procedūra), kad jų vykdomas
tarpininkavimas, kaip papildoma veikla, būtų ir proporcingai mažiau
reglamentuojamas. Apskritai proporcingumo reikalavimai įvesti tam, kad
būtų atsižvelgta į MVĮ susirūpinimą ir laikomasi
principo, pagal kurį paprastesnių produktų atžvilgiu reikia
mažiau taisyklių. Pavyzdžiui, kai kurie investiciniai produktai pateikiami
kaip gyvybės draudimo liudijimai. Todėl bus sugriežtintos tokių
produktų (gyvybės draudimo liudijimų su investiciniais
elementais (investicinių draudimo produktų arba draudimo MIPP))
pardavimo veiklai taikomos taisyklės (VII skyrius). 3. Teisiniai pasiūlymo aspektai 3.1. Teisinis pagrindas Pasiūlymas
pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 53 straipsnio 1
dalimi ir 62 straipsniu. Juo bus pakeista Direktyva 2002/92/EB ir siekiama
derinti nacionalines nuostatas dėl draudimo tarpininkų ir kitų
draudimo produktų pardavėjų. Į taikymo sritį
įtraukiami tam tikri draudimo produktus papildomai parduodantys subjektai
ir po pardavimo paslaugas teikiančios įmonės, kaip antai žalos
(nuostolių) dydį nustatantys ekspertai ir reikalavimų
išmokėti draudimo išmoką administratoriai. Aiškiai išdėstoma,
kaip naudotis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas; paaiškinami
buveinės ir priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijų įgaliojimai šiose srityse. Pagrindinis šio pasiūlymo
tikslas ir dalykas – suderinti nacionalines nuostatas dėl visiems draudimo
produktų pardavėjams ir kitiems draudimo ir perdraudimo rinkose
veikiantiems subjektams taikytinų veiklos vykdymo taisyklių, jų
valdymo sąlygų ir jų priežiūros sistemų. 3.2. Subsidiarumas ir
proporcingumas Vadovaujantis subsidiarumo principu (Europos
Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalis), veiksmų ES lygmeniu
reikėtų imtis tik tuomet, kai numatytų tikslų
valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl dėl
pasiūlytų veiksmų masto ar poveikio jų geriau siekti ES
lygiu. Daugelis persvarstomų klausimų jau
įtraukti į dabartinius DTD1 teisės aktus. Be to, draudimo rinkos
vis labiau tampa tarpvalstybinės. Tokiomis aplinkybėmis
įmonių ir rinkos operatorių konkurencijos sąlygos (tiek
skaidrumo taisyklių, tiek vartotojų apsaugos sąlygos)
skirtingose valstybėse turi būti palyginamos, ir tai vienas iš
svarbiausių DTD1 tikslų. Šiuo metu reikia imtis Europos lygmens
veiksmų siekiant atnaujinti ir iš dalies pakeisti DTD1 nustatytą
reglamentavimo sistemą, kad būtų atsižvelgta į draudimo
rinkų pokyčius, įvykusius įgyvendinus direktyvą.
Vykstant tokiai integracijai pavieniai valstybių narių veiksmai
būtų gerokai mažiau veiksmingi, suskaidytų rinkas ir taip
lemtų reguliacinį arbitražą bei konkurencijos iškraipymus. EDPPI turėtų tekti ypatingas vaidmuo
įgyvendinant naująją visos ES sistemą. EDPPI turi
turėti tam tikrus įgaliojimus, kad būtų galima pagerinti
draudimo rinkų veikimą. Pasiūlyme visapusiškai atsižvelgiama į
proporcingumo principą, t. y. į tai, kad ES veiksmai
turėtų būti tinkami tikslams pasiekti ir kad jais
nebūtų viršijama to, kas būtina. Pasiūlymas suderinamas su
šiuo principu atsižvelgiant į tinkamą viešojo intereso, kuriam gali
kilti grėsmė, ir priemonių ekonominio veiksmingumo
pusiausvyrą: nustatant šiuos reikalavimus labiausiai stengtasi suderinti
klientų apsaugą, rinkų veiksmingumą ir šio sektoriaus
išlaidas. Atsižvelgiant į tą principą,
pasiūlyme išskiriami skirtingi draudimo produktų pardavimo kanalai ir
nustatomi paprastesni registracijos ir profesinės kvalifikacijos
reikalavimai paprastų draudimo produktų pardavėjams. Pavyzdžiui,
papildomų draudimo produktų, kurių rizika maža,
pardavėjams, kaip antai automobilių nuomos bendrovėms ir
kelionių agentams, vietoje reikalavimo registruotis kaip draudimo
tarpininkams taikoma supaprastinta deklaravimo procedūra. Nustatant
atlygio skaidrumo reikalavimus pasiūlyme taip pat išskiriami gyvybės
draudimo produktai ir ne gyvybės draudimo produktai. Šių
proporcingumo priemonių imamasi atsižvelgiant į skirtingą
įvairių draudimo produktų sudėtingumo ir rizikos
vartotojams lygį ir į ketinimą mažinti administracinę
naštą draudimo produktus parduodančioms MVĮ. 3.3. Derėjimas su SESV 290 ir
291 straipsniais 2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija
priėmė reglamentų, kuriais įsteigiama Europos
bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių
pensijų institucija (EDPPI) ir Europos vertybinių popierių ir
rinkų institucija (EVPRI), pasiūlymus. Šiuo atžvilgiu Komisija
primena su SESV 290 ir 291 straipsniais susijusius pareiškimus, padarytus
priimant Europos priežiūros institucijų steigimo reglamentus; juose
teigiama: „Reguliavimo standartų priėmimo proceso klausimu Komisija
pabrėžia unikalų finansinių paslaugų sektoriaus
pobūdį, kuris susiformavo atsižvelgiant į Lamfalussy
struktūrą ir kuris aiškiai pripažintas SESV 39 deklaracijoje.
Tačiau Komisija turi rimtų abejonių dėl to, ar jos
vaidmeniui priimant deleguotus aktus ir įgyvendinimo priemones taikomi
apribojimai atitinka SESV 290 ir 291 straipsnius.“ 3.4. Nuorodos į kitas
direktyvas Kadangi Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir
perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) dabar dar
netaikoma, šiame pasiūlyme daromos nuorodos į apibrėžtis,
išdėstytas Direktyvoje 73/239/EEB, Direktyvoje 2002/83/EB ir Direktyvoje
2005/68/EB. Direktyvos 73/239/EEB, 2002/83/EB ir 2005/68/EB bus panaikintos
Direktyva 2009/138/EB. 3.5. Išsamus pasiūlymo
paaiškinimas I skyrius. Taikymo sritis ir apibrėžtys 1 straipsnyje
išplečiama IMD1 taikymo sritis: į ją įtraukiama draudimo ir
perdraudimo įmonių vykdoma draudimo sutarčių pardavimo
veikla nedalyvaujant draudimo tarpininkui. Ji apima draudimo įmonių
ir jų naudai vykdomą reikalavimų išmokėti draudimo
išmoką administravimo veiklą, žalos (nuostolių) nustatymą
ir ekspertinį reikalavimų išmokėti draudimo išmoką
vertinimą. Išlieka de minimis išimtis, pagal
kurią nebuvo įtraukiama ir į DTD1 taikymo sritį,
(prekių pardavimą papildančių draudimo liudijimų
pardavėjas, 500 EUR neviršijančios metams apskaičiuotos
įmokos, kitos išimties kriterijus tenkinančios sąlygos),
išskyrus tai, kad proporcingai metams apskaičiuotos įmokos riba
padidinama iki 600 EUR (mažiau nei 2 EUR per dieną). Ta 2 EUR draudimo
įmokos suma skaičiuojama kiekvienai sutarčiai ir kiekvienai
dienai. Pavyzdžiui, papildomą akinių draudimą parduodančios
optikos parduotuvės ir toliau nepatenka į direktyvos taikymo
sritį. Parduodant paslaugas papildomai parduodamiems
draudimo liudijimams direktyva po persvarstymo taikoma. Taip yra, pavyzdžiui,
kai kelionių agentai parduoda kelionių draudimo liudijimus,
automobilių nuomos ir lizingo bendrovės parduoda ne gyvybės
draudimo liudijimus. 2 straipsnyje
pateikiamos DTD1 apibrėžtys su keliais pakeitimais ir naujomis
apibrėžtimis. · „Draudimo tarpininkavimo“ apibrėžtis papildyta taip, kad
apimtų 1 straipsniu praplėstą taikymo sritį; joje nurodoma,
kad draudimo tarpininkavimu laikoma tam tikra draudimo produktų palyginimo
svetainių veikla. Išbraukiama supažindinimo su galimybe veikla. Panašiai
pataisyta „perdraudimo tarpininkavimo“ apibrėžtis. · „Investiciniai draudimo produktai“ apibrėžiami taip, kad
atitiktų Reglamento dėl investicinių produktų
pagrindinės informacijos dokumentų (MIPP reglamento)
investicinių produktų apibrėžtį. · „Priklausomo draudimo tarpininko“ apibrėžtis praplečiama
taip, kad apimtų tarpininkus, vykdančius veiklą, už kurią
atsakingas kitas draudimo tarpininkas. · „Konsultacijos“ apibrėžiamos kaip asmeninės rekomendacijos
klientui teikimas jam paprašius ar kitaip. · „Profesionalus klientas“ apibrėžiamas taip, kad jam
nebūtų taikomos informavimo nuostatos. · „Kryžminiu pardavimu“ vadinama veikla, kai du ar daugiau produktų
parduodami kaip bendras paketas. · „Neapibrėžtaisiais komisiniais“ vadinami komisiniai, kai
mokėtina suma priklauso nuo rezultatų siekiant sutartų
tikslų. · „Glaudžiais ryšiais“ vadinami susitarimai su suinteresuotais asmenimis
ir sąsajos, kurios galėtų trukdyti priežiūros institucijai
veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas. · „Atlygiu“ laikomos ne tik išmokos (atlyginimas, komisiniai ir kt.), bet
ir visų rūšių ekonominė nauda. · „Buveinės valstybės narės“, „priimančiosios
valstybės narės“, „draudimo tarpininko“, „perdraudimo tarpininko“ ir
„patvariosios laikmenos“ apibrėžtys pakeistos taip, kad taptų
aiškesnės. II skyrius. Registracijos reikalavimai 3 straipsnyje DTD1
registracijos reikalavimai didžia dalimi paliekami nekeisti, tačiau
reikalaujama, kad EDPPI įsteigtų bendrą elektroninį registrą,
su kuriuo būtų susietos nacionalinės duomenų bazės, ir
kad būtų atskleisti tam tikri santykiai su kitais asmenimis. Šis
bendras elektroninis registras veikia kaip portalas, siejantis nacionalinius
registrus. Be to, asmenys, kuriems taikoma deklaravimo procedūra, nuo
registracijos atleidžiami (žr. 4 straipsnį). III skyrius. Deklaravimo procedūra 4 straipsnyje
nustatoma supaprastinta procedūra, pagal kurią dvi asmenų
grupės atleidžiamos nuo minėtosios registracijos procedūros ir
įgyja galimybę užsiimti tarpininkavimu pateikus paprastą
deklaraciją. Tai: · asmenys, kurie, be pagrindinės profesinės veiklos, užsiima
draudimo tarpininkavimu kaip papildoma veikla ir tenkina tam tikras kitas
sąlygas (kaip antai kelionių agentai). Apibūdinant bendrais
bruožais, kitos sąlygos reiškia tai, kad produktai turi papildyti
kitą produktą ar paslaugą, jie neapima gyvybės draudimo ar
atsakomybės rizikos, išskyrus atsitiktinio pobūdžio apsaugą; · asmenys, kurie vykdo tik profesinio reikalavimų išmokėti
draudimo išmoką administravimo ir žalos (nuostolių) nustatymo
veiklą. Deklaravimo procedūra pirmiausia numatyta
draudimo produktus parduodantiems kelionių agentams, automobilių
nuomos bendrovėms, taip pat žalos (nuostolių) dydį nustatantiems
ekspertams ir reikalavimų išmokėti draudimo išmoką
administratoriams. IV skyrius. Laisvė teikti paslaugas ir
įsisteigimo laisvė 5, 6 ir 7 straipsniuose atspindimos DTD1 5 straipsnio nuostatos, persvarstytas FPRD
pasiūlymas ir Liuksemburgo protokolas[12].
Juose taip pat paskirstomi įgaliojimai buveinės ir
priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms,
ypač tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo tarpininkas nevykdo savo
įsipareigojimų vykdydamas veiklą priimančioje valstybėje
narėje. V skyrius. Kitos organizacinės
priemonės 8 straipsnyje
išdėstyti profesiniai ir organizaciniai reikalavimai, numatyti DTD1 4
straipsnyje: reikalavimas turėti pakankamų žinių ir
gebėjimų; nepriekaištingos reputacijos reikalavimas; reikalavimas
turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą ir
apsaugos priemonių tam atvejui, kai draudimo tarpininkas negali pervesti
draudimo įmokos draudimo įmonei ar pareikalautos išmokėti
draudimo sumos arba grąžinti įmokos apdraustajam. Kartu keliamas
nuolatinio profesinio tobulinimosi reikalavimas. Siekiant proporcingo poveikio,
asmenims, kurie tarpininkavimu užsiima kaip papildoma veikla ar kurie vykdo tik
profesinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo
veiklą, taikomos taisyklės bus proporcingos parduodamo produkto
sudėtingumui. Todėl 8 straipsnis tokiems tarpininkams nebus taikomas
visas. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius
aktus, kuriais būtų patikslinta pakankamų žinių ir
gebėjimų sąvoka. 9 straipsniu
reglamentuojamas visuotinės gerovės taisyklių skelbimas. Tas
straipsnis skiriasi nuo DTD1 6 straipsnio ir dabar jame valstybės
narės įpareigojamos skelbti visuotinės gerovės taisykles, o
EDPPI įpareigojama rinkti ir skelbti informaciją apie tokias
taisykles (su Trečiosiomis draudimo direktyvomis susiję
visuotinės gerovės principai apžvelgiami Komisijos aiškinamajame
komunikate dėl laisvės teikti paslaugas ir visuotinės
gerovės draudimo sektoriuje, 2000/C 43/03). 10–12 straipsniuose pakartojamos
ankstesnių 7, 9 ir 10 straipsnių nuostatos dėl
kompetentingų institucijų, valstybių narių keitimosi informacija
ir skundų. 13 straipsnyje
reglamentuojamos ginčų su klientais sprendimo ne teismo tvarka
procedūros ir ankstesnis DTD1 11 straipsnis sugriežtinamas reikalavimu
(vietoj raginimo) valstybėms narėms nustatyti procedūras ir
užtikrinti dalyvavimą jose. 14 straipsnyje
aptariami naudojimosi tarpininkų paslaugomis apribojimai. Čia į
ankstesnės DTD1 3 straipsnio 6 dalies taikymo sritį įtraukiamos
perdraudimo įmonės, draudimo ir perdraudimo tarpininkai, taip pat
atsižvelgiama į deklaravimo procedūrą (žr. 4 straipsnį). VI skyrius. Informavimo reikalavimai ir veiklos
vykdymo taisyklės 15–20 straipsniuose
pakartojami informacijos atskleidimo reikalavimai, nurodoma didelės
rizikos išimtis, sugriežtinamos ankstesnio 12 straipsnio nuostatos ir
išdėstomos ankstesnio 13 straipsnio informavimo sąlygos. Juose
išdėstytos tokios papildomos nuostatos: · tarpininkams taikytini bendrieji principai, kuriuose numatyta, kad
tarpininkai turi veikti atsižvelgdami į klientų interesus; · panašūs informavimo reikalavimai draudimo įmonėms; · reikalavimas atskleisti draudimo tarpininkų atlygio
apskaičiavimo pagrindą ir sumą; · reikalavimas atskleisti draudimo įmonių ir tarpininkų
pardavimo darbuotojams mokamą kintamo atlygio sumą; · privalomas visiško atskleidimo reikalavimas parduodant gyvybės
draudimo produktus ir atskleidimo klientui paprašius reikalavimas parduodant ne
gyvybės draudimo produktus pereinamuoju 5 metų laikotarpiu.
Praėjus 5 metų pereinamajam laikotarpiui parduodant ir ne
gyvybės draudimo produktus bus automatiškai taikomas visiško atskleidimo
reikalavimas. Pereinamuoju laikotarpiu pasiūlyme numatyti skirtingi
reikalavimai gyvybės ir ne gyvybės draudimo atvejais. Parduodant
gyvybės draudimo produktus atlygis (komisiniai) paprastai būna
didesnis. Be to, gyvybės draudimo produktai panašesni į investicinius
produktus ir jų pirkimas reiškia ilgalaikę investiciją. Kitaip
yra ne gyvybės draudimo produktų atveju. Atlygis paprastai mažesnis
(komisiniai siekia maždaug 5–10 % draudimo įmokos sumos) ir produkto
rizika mažesnė. Daugumoje ES valstybių vartotojai gali labai
paprastai ir nebrangiai pereiti prie kito, pakaitinio produkto; · draudimo įmonių ir tarpininkų įpareigojimas prieš
sudarant sutartį suteikti klientui pakankamai informacijos apie draudimo
produktą, kad klientas galėtų priimti informacija
pagrįstą sprendimą; · reikalavimas, kad EDPPI užtikrintų, kad jos gaunama informacija,
susijusi su griežtesnėmis nacionalinėmis nuostatomis, būtų
perduota draudimo įmonėms, tarpininkams ir vartotojams; ir · kitos bendro reikalavimo teikti informaciją, kurią reikia
teikti patvariąja laikmena, išimtys. Siekiant didesnės vartotojų apsaugos
tomis nuostatomis padidinamas skaidrumas, palyginti su pirmąja direktyva
(2002/92/EB), tarpininko atlygio pobūdžio, struktūros ir sumos
atžvilgiu, taip pat pagrindinės įmonės ir agento santykių,
įskaitant tų santykių poveikį konsultacijoms, aiškumas.
Pastaraisiais metais vartotojų apsauga pastebimai gerėjo; šiandien
vartotojai vis labiau ieško informacijos ir atsižvelgia į išlaidas.
Atskleidus skirtingus bendros kainos elementus (įskaitant tarpininko
atlygį) klientai galės rinktis pagal draudimo apimtį, su juo
susijusias paslaugas, pavyzdžiui, kai tarpininkas administruoja reikalavimus
išmokėti draudimo išmoką, ir kainą. O tai savo ruožtu
vartotojams užtikrins tinkamus, ekonomiškai efektyvius produktus ir
tarpininkavimo paslaugas. Prievolė atskleisti informaciją apie
atlygį turėtų teigiamai paveikti konkurenciją draudimo
platinimo sektoriuje, nes užtikrins, kad vartotojams būtų suteikta
daugiau informacijos apie produktus ir išlaidas, taip pat apie galimus
interesų konfliktus. Vartotojams bus lengviau palyginti įvairiais
platinimo kanalais parduodamų skirtingų produktų draudimo
apsaugą ir kainas. Kelios ES valstybės narės jau reikalauja
platinant kai kuriuos draudimo produktus atskleisti informaciją apie
atlygį, o FPRD II to bus reikalaujama platinant investicinius produktus.
Ta nauja informacija vartotojams suteiks išsamesnį tarpininko
teikiamų paslaugų ir su jomis susijusių sąnaudų
vaizdą. Tačiau reikalavimas atskleisti atlygį turi būti
įgyvendinamas taip, kad būtų užtikrintas tarpininkų ir
tiesioginių draudikų palyginimas. Informacija apie draudimo apsaugos
kainą ir apie platinimo išlaidas sudarys sąlygas jas palyginti.
Siekiant išvengti interesų konfliktų, visų pirma draudimo
įmonės taip pat turėtų atskleisti savo darbuotojų
kintamojo atlygio už produkto pardavimą skaičiavimo pagrindą.
Tomis nuostatomis šalinamos pagrindinės su tarpvalstybiniu draudimo
tarpininkavimo paslaugų teikimu susijusios problemos: teisinio tikrumo
stygius ir negalėjimas palyginti. Jei suderinta teisinė bazė bus
patobulinta, tarpininkai ir jų klientai galbūt drąsiau imsis
pardavinėti ar pirkti draudimo produktus kitose ES šalyse. Geriau
atskleidžiant informaciją, palyginti produktus ir platinimo kanalus (kaip
nurodyta pirmiau) bus lengviau – šiandien palyginti juos tarpvalstybinės
prekybos kontekste nepaprastai sunku. 21 straipsnyje
atsiranda nuostata dėl produktų grupavimo, reikalaujama informuoti
klientą apie tai, kad produktai gali būti perkami atskirai, ir šiuo
klausimu suteikti jam tam tikrą informaciją. Be to, EDPPI
įpareigojama parengti, o vėliau atnaujinti tokios praktikos
priežiūros gaires. VII skyrius. Papildomi vartotojų apsaugos
reikalavimai, susiję su investiciniais draudimo produktais 22 straipsniu
nustatoma tų papildomų nuostatų taikymo sritis taip, kad į
ją patektų draudimo tarpininkai ar įmonės, kai jie
pardavinėja investicinius draudimo produktus. 23 straipsnyje pateikiamos
papildomos interesų konfliktų nuostatos, kuriomis reikalaujama tokius
konfliktus nustatyti. Straipsnyje Komisijai suteikiami įgaliojimai
deleguotuoju aktu: · nurodyti veiksmus, kurių galėtų prireikti siekiant
nustatyti, išvengti, valdyti ir atskleisti tokius konfliktus; ir · nustatyti kriterijus, kuriais vartotojų interesus galintys
pažeisti konfliktai būtų skirstomi į tipus. 24 straipsnis
pagrįstas FPRD II [23] straipsniu. Jame nustatomi FPRD II
reikalavimai: · veikti garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, vadovaujantis savo
klientų interesais; · užtikrinti, kad informacija būtų aiški, teisinga ir
neklaidinanti; · teikti informaciją apie draudimo įmonę ar
tarpininką ir jo paslaugas (ypač dėl to, ar konsultacijos
teikiamos nepriklausomai), rinkos analizės mastą (ar bus teikiamas
nuolatinis tinkamumo vertinimas), siūlomus produktus, investavimo
strategijas ir išlaidas. Straipsnyje sukonkretinama, kokiomis
sąlygomis konsultaciją galima vadinti nepriklausoma; tarp
reikalavimų yra rinkoje siūlomų produktų įvertinimo
reikalavimas ir reikalavimas nepriimti atlygio iš trečiųjų
asmenų. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius
aktus, kuriais būtų užtikrintas šio straipsnio laikymasis. 25 straipsnyje
nustatoma, kaip įvertinti tinkamumą ir priimtinumą, ir
reikalaujama iš kliento gauti informacijos. Kai parduodant produktus konsultacija
neteikiama, tarpininkas arba įmonė turi gauti informaciją apie
tai, kokios kliento žinios ir patirtis nustatant, ar produktas jam priimtinas.
Kai parduodant produktus konsultuojama, tarpininkas arba įmonė turi
gauti informaciją apie kliento finansinę padėtį ir
investavimo tikslus, kad galėtų nustatyti, ar produktas jam tinkamas.
Jei pasirodytų, kad produktas nepriimtinas ar netinkamas, tarpininkas ar
įmonė turi apie tai klientą įspėti. Pardavėjas
taip pat turi vesti apskaitą, į kurią įtraukiami
paslaugų klientui teikimo sąlygų dokumentai, ir teikti klientui
ataskaitas. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais
būtų užtikrintas tų nuostatų laikymasis. VIII skyrius. Sankcijos 26 straipsnyje
valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad kompetentingos
institucijos imtųsi veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų
administracinių sankcijų ir priemonių už nacionalinių
nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimą. Fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie pagal
nacionalinę teisę atsakingi už pažeidimą, turi būti
taikomos administracinės sankcijos ir priemonės. Kompetentingoms institucijoms turėtų
būti suteikti visi reikiami tyrimo įgaliojimai ir jos turi
bendradarbiauti tarpvalstybinių bylų atvejais. 27 straipsnyje reikalaujama
skelbti už pažeidimus paskirtas sankcijas ar priemones. 28 straipsnyje
apibrėžiami tam tikri pažeidimai ir nustatomos tarpininkams taikytinos
administracinės sankcijos, įskaitant registracijos panaikinimą,
draudimą atsakingiems asmenims eiti vadovaujamas pareigas ir pinigines
sankcijas, kurios iki dviejų kartų viršytų padarius
pažeidimą gautą naudą, jei ta nauda galėtų būti
nustatyta. Baudžiamosios sankcijos šiame pasiūlyme
neaptariamos. 29 straipsnyje
nurodomi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti skiriant sankcijas ir
priemones, įskaitant dėl pažeidimo gautą naudą, tretiesiems
asmenims padarytą žalą ir už pažeidimą atsakingo asmens
bendradarbiavimo laipsnį; EDPPI įpareigojama priimti sankcijų
gaires. Straipsnyje taip pat reikalaujama apie visas sankcijas ar priemones ir
apie jų pagrindimą pranešti tarpininkui ar įmonei. 30 straipsnyje
reikalaujama nustatyti veiksmingą skatinimo pranešti apie pažeidimus
tvarką ir tinkamos informatorių bei jų asmens duomenų
apsaugos, taip pat už pažeidimus galimai atsakingų fizinių asmenų
duomenų apsaugos mechanizmus. 31 straipsnyje reikalaujama
kasmet EDPPI teikti suvestines ataskaitas apie pažeidimus, o EDPPI
įpareigojama tą informaciją paskelbti. Šiuo klausimu Komisija
įgaliojama priimti techninius įgyvendinimo standartus, o EDPPI įpareigojama
juos parengti ir pateikti Komisijai per [6] mėnesius nuo direktyvos
paskelbimo. IX skyrius. Baigiamosios nuostatos 32–39 straipsniuose
pakartojamos (kur tinka, atnaujintos) DTD1 baigiamosios nuostatos dėl
teisės kreiptis į teismą, perkėlimo į nacionalinę
teisę ir įsigaliojimo, panaikinami iki šiol galioję teisės
aktai, nurodomi adresatai. Be to, 33 ir 34 straipsniuose nustatomos
sąlygos, taikytinos Komisijos įgaliojimams priimti deleguotuosius
aktus, kaip numatyta direktyvoje, o 35 straipsnyje nustatoma, kokia
tvarka Komisija turėtų peržiūrėti ir vertinti
įsigaliojusią direktyvą. Atliekant šią peržiūrą
visų pirma įvertinamas 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų
informacijos atskleidimo taisyklių poveikis ne gyvybės draudimo
tarpininkams, kurie yra mažosios ir vidutinės įmonės. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Konkretus poveikis Komisijos biudžetui aptartas
prie šio pasiūlymo pridedamoje finansinėje pažymoje. Konkretus
pasiūlymo poveikis biudžetui susijęs su EDPPI paskirtomis užduotimis,
kaip nurodyta prie šio pasiūlymo pridėtoje finansinėje
teisės akto pasiūlymo pažymoje. Pasiūlymas turi poveikį Bendrijos
biudžetui. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) 2012/0175 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl draudimo tarpininkavimo (nauja redakcija) (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo Ssutartį Ö dėl
Europos Sąjungos veikimo Õ, ypač į
jos 47 straipsnio 2
dalį Ö 53 straipsnio 1
dalį Õ ir 55 Ö 62 Õ straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, ò naujas teisės akto
projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, ê 2002/92/EB atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komiteto nuomonę, ò naujas pasikonsultavę
su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ê 2002/92/EB ð naujas laikydamiesi ð įprastos teisėkūros
procedūros ï Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, kadangi: ò naujas (1) 2002 m.
gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/92/EB
dėl draudimo tarpininkavimo[13]
reikia padaryti tam tikrų pakeitimų. Dėl aiškumo ta direktyva
turėtų būti išdėstyta nauja redakcija; (2) kadangi
pagrindinis šio pasiūlymo tikslas ir dalykas – suderinti nacionalines
minėtų sričių nuostatas, pasiūlymas turėtų
būti pagrįstas SESV 53 straipsnio 1 dalimi ir 62 straipsniu.
Direktyva yra tinkamos formos dokumentas siekiant sudaryti sąlygas, kai
būtina, šia direktyva reglamentuojamų sričių
įgyvendinimo nuostatas pritaikyti visiems esamiems kiekvienos
valstybės narės tam tikros rinkos ir teisinės sistemos
ypatumams. Šia direktyva taip pat turėtų būti siekiama
koordinuoti nacionalines taisykles dėl galimybės užsiimti draudimo ir
perdraudimo tarpininkavimo veikla, įskaitant profesinį
reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimą ir
žalos (nuostolių) nustatymą, todėl remiamasi Sutarties 53 straipsnio
1 dalimi. Be to, šis sektorius siūlo paslaugas visoje Sąjungoje,
todėl direktyva taip pat grindžiama Sutarties 62 straipsniu; ê 2002/92/EB 1
konstatuojamoji dalis (pritaikytas) (3) draudimo ir perdraudimo
tarpininkams tenka svarbus vaidmuo Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ platinant draudimo
ir perdraudimo produktus; ê 2002/92/EB 2
konstatuojamoji dalis pirmuoju žingsniu
siekiant palengvinti draudimo agentų ir brokerių naudojimąsi
įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas buvo 1976 m. gruodžio 13
d. Tarybos direktyva 77/92/EEB dėl priemonių, padedančių
veiksmingai naudotis įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas
draudimo agentų ir brokerių veiklos (ISIC ex 630 grupė) srityje,
ypač dėl pereinamųjų
šios veiklos priemonių[14]; ê 2002/92/EB 3
konstatuojamoji dalis Direktyva
77/92/EEB turėjo būti taikoma tol, kol įsigalios nuostatos,
suderinančios nacionalines taisykles, reglamentuojančias draudimo
agentų ir brokerių veiklos pradėjimą ir vykdymą; ê 2002/92/EB 4
konstatuojamoji dalis dauguma
valstybių narių vadovavosi 1991 m. gruodžio 16 d. Komisijos
rekomendacija 92/48/EEB dėl draudimo tarpininkų[15], ir tai padėjo suvienodinti nacionalines
nuostatas dėl profesinių reikalavimų ir draudimo
tarpininkų registracijos; ê 2002/92/EB 9
konstatuojamoji dalis ð naujas (4) draudimo produktus gali
platinti įvairūs asmenys ar institucijos, pavyzdžiui, agentai,
brokeriai ir bankų draudimo operatoriai,
ð draudimo įmonės,
kelionių agentai ir automobilių nuomos bendrovės. ï ; Vienodas požiūris į
operatorius ir kliento apsaugą yra būtinas, kad visi minėti
asmenys ar institucijos būtų šios direktyvos subjektai; ò naujas (5) taikant
Direktyvą 2002/92/EB paaiškėjo, kad tam tikras jos nuostatas
būtina patikslinti, siekiant palengvinti draudimo ir perdraudimo
tarpininkavimo veiklos vykdymą, ir kad vartotojų apsaugos tikslais
būtina išplėsti tos direktyvos taikymo sritį į ją
įtraukiant visus draudimo produktų pardavimo atvejus, nesvarbu, ar
draudimo produktus parduoda draudimo tarpininkai ar draudimo įmonės.
Draudimo įmonės, tiesiogiai parduodančios draudimo produktus,
turėtų būti įtrauktos į naujosios direktyvos taikymo
sritį panašiu pagrindu kaip draudimo agentai ir brokeriai, kiek tai
susiję su jų pardavimo paslaugų, po pardavimo teikiamų
paslaugų ir reikalavimų išmokėti draudimo išmoką valdymo
procesais; (6) siekiant
užtikrinti vienodo lygio apsaugą nepriklausomai nuo to, kokiu kanalu
vartotojai perka draudimo produktą – tiesiogiai iš draudimo
įmonės ar netiesiogiai iš tarpininko – direktyva turi būti
taikoma ne tik draudimo įmonėms, bet ir kitiems rinkos dalyviams,
kurie draudimo produktų pardavimu užsiima kaip papildoma veikla (pvz.,
kelionių agentams ir automobilių nuomos bendrovėms, išimties
taikymo sąlygų neatitinkantiems prekių tiekėjams); (7) ši
direktyva turėtų būti taikoma asmenims, kurių veiklos
tikslas yra padėti (kliento arba draudimo įmonės vardu)
administruoti ir vykdyti draudimo ar perdraudimo sutartį, įskaitant
profesinį reikalavimų išmokėti draudimo išmoką
administravimą, žalos (nuostolių) nustatymą arba ekspertinį
reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimą; ê 2002/92/EB 5
konstatuojamoji dalis (8) tačiau
nacionalinėse nuostatose dar liko esminių skirtumų, kurie trukdo
pradėti ir vykdyti draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklą
vidaus rinkoje; todėl tikslinga Direktyvą 77/92/EEB
pakeisti kita direktyva; ò naujas (9) po
pastarojo meto ir naujausių neramumų finansų rinkose
išryškėjo veiksmingos vartotojų apsaugos užtikrinimo visuose
finansų sektoriuose svarba. Todėl tikslinga sustiprinti klientų
pasitikėjimą ir labiau suvienodinti draudimo produktų platinimo
reguliavimą siekiant užtikrinti pakankamą klientų apsaugos
lygį visoje Sąjungoje. Klientų apsaugos priemonės
turėtų būti pritaikytos kiekvienos klientų kategorijos
(profesionalų ar kitų) ypatumams; ê 2002/92/EB 11
konstatuojamoji dalis ð naujas (10) ši direktyva turėtų
būti taikoma asmenims, kurie užsiima draudimo ð arba perdraudimo ï tarpininkavimo paslaugų teikimu tretiesiems asmenims gaudami už
tai atlygį, kuris gali būti piniginio pobūdžio, arba gaudami
kitokią sutartinę nuo atlikto darbo priklausančią
ekonominę naudą; ò naujas (11) ši
direktyva turėtų būti taikoma asmenims, kurie interneto
svetainėje arba kitais būdais teikia informaciją apie vieną
arba daugiau draudimo ar perdraudimo sutarčių pagal kliento
pasirinktus kriterijus arba kurie nustato draudimo ar perdraudimo produktų
eiliškumą ar suteikia sutarties kainos nuolaidą, kai proceso
pabaigoje klientas gali tiesiogiai sudaryti draudimo sutartį. Ji
neturėtų būti taikoma vien supažindinimo su galimybėmis
veiklai, kurią vykdant draudimo ar perdraudimo tarpininkams arba
įmonėms teikiami duomenys ir informacija apie potencialius
draudėjus arba potencialiems draudėjams teikiama informacija apie
draudimo ar perdraudimo produktus arba draudimo ar perdraudimo tarpininką
arba įmonę; ê 2002/92/EB 12
konstatuojamoji dalis (12) ši direktyva neturėtų būti taikomanetaikoma
kitos profesijos asmenims, pavyzdžiui, mokesčių ekspertams ar
apskaitininkams, kurių konsultavimas draudimo klausimais yra atsitiktinio
pobūdžio užsiimant pagrindine profesine veikla; ši direktyva taip pat neturėtų būti taikomanetaikoma
teikiant bendro pobūdžio informaciją apie draudimo produktus, jeigu
tokios veiklos tikslas nėra padėti klientui sudaryti arba vykdyti
draudimo ar perdraudimo sutartį; ji netaikoma
profesionaliai administruojant draudimo ar perdraudimo įmonei pateiktus
reikalavimus išmokėti draudimo išmoką, patikslinant nuostolius ar
atliekant ekspertinį reikalavimų išmokėti draudimo išmoką
vertinimą; ê 2002/92/EB 13
konstatuojamoji dalis ð naujas (13) ši direktyva neturėtų būti taikomanetaikoma
asmenims, kurie draudimo tarpininkavimu užsiima kaip papildoma veikla,
laikydamiesi tam tikrų griežtų
sąlygų ð apribojimų, susijusių su draudimo
liudijimu, visų pirma su žiniomis, kurių būtina turėti
jį parduodant, draudžiama rizika ir draudimo įmokos suma ï; ê 2002/92/EB 10
konstatuojamoji dalis (pritaikytas) (14) šioje direktyvoje pateikiamas sąvokos
Ö apibrėžiamas Õ „priklausomas
draudimo tarpininkas“ apibrėžimas, kuriame yra atsižvelgta Ö siekiant
atsižvelgti Õ į kai
kurių valstybių narių rinkos specifiką ir kuriuo siekiama sudaryti
nustatyti tokiems
tarpininkams taikomas sąlygas tokių
tarpininkų registravimui;. Šios sąvokos apibrėžimu nesiekiama
neleisti valstybėms narėms vartoti panašias sąvokas, taikomas
draudimo tarpininkams, kurie, veikdami draudimo įmonės vardu, jos
naudai ir tos įmonės visiška atsakomybe turi teisę rinkti
draudimo įmokas arba klientui skirtas sumas, laikydamiesi šios direktyvos
reikalavimų dėl finansinių garantijų; ê 2002/92/EB 14
konstatuojamoji dalis ð naujas (15) draudimo ir perdraudimo
tarpininkai, ð kurie yra fiziniai asmenys, ï turėtų būti įregistruoti valstybių
narių, kuriose yra jų gyvenamoji vieta arba
pagrindinė buveinė, kompetentingose
institucijose, jeigu jie atitinka griežtus profesinius
reikalavimus, keliamus jų kompetencijai, gerai reputacijai,
profesinės civilinės atsakomybės draudimui ir finansiniam
pajėgumui; ð draudimo ir perdraudimo tarpininkai,
kurie yra juridiniai asmenys, turėtų būti įregistruoti
valstybių narių, kuriose yra jų registruotoji buveinė
(arba, jei pagal nacionalinę teisę jie neturi registruotosios
buveinės, jų pagrindinė buveinė), kompetentingose
institucijose, jeigu jie atitinka griežtus profesinius reikalavimus, keliamus
jų gebėjimams, gerai reputacijai, profesinės civilinės
atsakomybės draudimui ir finansiniam pajėgumui. Valstybėse
narėse jau įregistruoti draudimo tarpininkai neprivalo vėl
registruotis pagal šią direktyvą; ï ê 2002/92/EB 6
konstatuojamoji dalis ir 15 konstatuojamoji dalis (pritaikytas) ð naujas (16) draudimo ir perdraudimo
tarpininkams turėtųi
būti sudarytos sąlygos naudotis Sutartyje įtvirtintaomis
įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas. ši Ö Todėl Õ registracija ð savo buveinės valstybėje
narėje arba jai pateikta deklaracija ï turėtų leisti draudimo ir perdraudimo tarpininkams veikti
kitose valstybėse narėse pagal įsisteigimo laisvės ir
laisvės teikti paslaugas principus, jeigu kompetentingos institucijos
vadovavosi atitinkama pranešimų teikimo tvarka; ê 2002/92/EB 16
konstatuojamoji dalis (naujas) (17) reikia numatyti
sankcijas asmenims, kurie draudimo ar perdraudimo tarpininkavimu užsiima
neįsiregistravę, draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios
naudojasi neregistruotų tarpininkų paslaugomis, ir tarpininkams,
kurie nesilaiko pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių
nuostatų; ò naujas (18) siekiant
padidinti skaidrumą ir palengvinti tarpvalstybinę prekybą,
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI)
turėtų sukurti, paskelbti ir nuolat atnaujinti bendrą
elektroninę duomenų bazę, kurioje būtų saugomi
įrašai apie visus draudimo ir perdraudimo tarpininkus, kurie pranešė
apie ketinimą naudotis savo įsisteigimo laisve arba laisve teikti
paslaugas. Kad EDPPI turėtų galimybę tai padaryti,
valstybės narės turėtų nedelsdamos teikti jai
atitinkamą informaciją. Šioje duomenų bazėje
turėtų būti nuoroda į kiekvieną atitinkamą
kompetentingą instituciją kiekvienoje valstybėje narėje.
Kiekvienos valstybės narės kiekviena kompetentinga institucija
turėtų savo interneto svetainėje pateikti nuorodą į
šią duomenų bazę; (19) turėtų
būti aiškiai nustatytos buveinės ir priimančiosios
valstybių narių atitinkamos teisės ir pareigos
prižiūrėti draudimo ir perdraudimo tarpininkus, kuriuos jos
įregistravo arba kurie vykdo draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo
veiklą jų teritorijose naudodamiesi įsisteigimo laisve arba
laisve teikti paslaugas; (20) valstybės
narės neturėtų taikyti registracijos reikalavimų draudimo
tarpininkams, kurie draudimo tarpininkavimu užsiima kaip papildoma veikla, kiek
tai susiję su tam tikrų rūšių draudimo sutartimis arba
profesiniu reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimu,
žalos (nuostolių) nustatymu ar ekspertiniu reikalavimų išmokėti
draudimo išmoką vertinimu, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus
dėl žinių, gebėjimų ir geros reputacijos ir taikomus
informavimo ir veiklos vykdymo reikalavimus, ir jei kompetentingai institucijai
pateikta veiklos deklaracija; ê 2002/92/EB 7
konstatuojamoji dalis (pritaikytas) (21) tai, kad draudimo tarpininkai
negali laisvai veikti visoje Bendrijoje Ö Sąjungoje Õ, trukdo tinkamai
funkcionuoti vienai bendrajai draudimo rinkai; ò naujas (22) svarbu
užtikrinti draudimo ir perdraudimo tarpininkų ir tiesioginių
draudikų darbuotojų, dalyvaujančių vykdant veiklą,
susijusią su draudimo liudijimų pardavimo parengiamuoju darbu,
pardavimu ir paslaugomis po pardavimo, aukštą profesionalumo ir
kompetencijos lygį. Todėl tarpininko, tiesioginių draudikų
darbuotojų ir automobilių nuomos bendrovių bei kelionių
agentų darbuotojų profesinės žinios, taip pat asmenų,
užsiimančių reikalavimų išmokėti draudimo išmoką
administravimu, žalos (nuostolių) nustatymu ar ekspertiniu
reikalavimų išmokėti draudimo išmoką vertinimu, profesinės
žinios turi atitikti šios veiklos sudėtingumą. Turėtų
būti užtikrintas tęstinis mokymas; ê 2002/92/EB 8
konstatuojamoji dalis ð naujas (23) todėl nacionalinių
nuostatų dėl profesinių ir registracijos reikalavimų
asmenims, kurie pradeda ir vykdo draudimo ð ar perdraudimo ï tarpininkavimo veiklą, derinimas gali būti naudingas ir vienos
bendrosios
finansinių paslaugų rinkos sukūrimui, ir klientų apsaugos
šioje srityje stiprinimui; ò naujas (24) siekiant
paskatinti tarpvalstybinę prekybą reikėtų nustatyti
tarpininkų žinių ir gebėjimų abipusio pripažinimo
principus; (25) nacionalinė
kvalifikacija, priskirta 3 arba aukštesniam lygmeniui pagal Europos
kvalifikacijų sąrangą, nustatytą 2008 m. balandžio
23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos
mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo[16], turėtų būti
priimtina priimančiajai valstybei narei kaip įrodymas, kad draudimo
ar perdraudimo tarpininkas atitinka žinių ir gebėjimų
reikalavimus, kurie yra registracijos pagal šią direktyvą sąlyga.
Ši sąranga padeda valstybėms narėms, švietimo įstaigoms,
darbdaviams ir kitiems asmenims palyginti kvalifikacijas įvairiose visos
Sąjungos švietimo ir mokymo sistemose. Tai esminė darbo rinkos
kūrimo visoje Sąjungoje priemonė. Ši sąranga sukurta ne
tam, kad pakeistų nacionalines kvalifikacijų sistemas; ja siekiama
papildyti valstybių narių veiksmus sudarant joms geresnes
sąlygas bendradarbiauti; (26) nepaisant
egzistuojančių draudikams ir tarpininkams skirtų bendro paso
sistemų, Europos draudimo rinka tebėra labai suskaidyta. Siekiant
sudaryti geresnes sąlygas užsiimti tarpvalstybine veikla ir padidinti
skaidrumą vartotojams, valstybės narės užtikrina, kad
būtų paskelbtos visuotinės gerovės taisyklės, taikomos
jų teritorijose, taip pat turėtų būti viešai paskelbtas bendras
elektroninis registras ir informacija apie visų valstybių narių
visuotinės gerovės taisykles, taikomas draudimo ir perdraudimo
tarpininkavimui; ê 2002/92/EB 17
konstatuojamoji dalis (27) kompetentingų
institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra esminis
dalykas siekiant apsaugoti klientus ir užtikrinti draudimo bei perdraudimo
veiklos patikimumą vienoje bendrojoje rinkoje; ê 2002/92/EB 22
konstatuojamoji dalis (pritaikytas) ð naujas (28) draudimo tarpininkų ð arba įmonių ï ir klientų ginčams spręsti valstybėse narėse
būtina nustatyti tinkamą Ö tinkamas Õ ir veiksmingasą ð neteisminio ï skundų pateikimo ir žalos atlyginimo proacedūras, tam
tikrais atvejais taikant esamas procedūras. ð Reikėtų nustatyti veiksmingas
neteisminio skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūras, pagal
kurias būtų sprendžiami draudimo įmonių arba asmenų,
parduodančių ar siūlančių draudimo produktus, ir
klientų ginčai dėl šioje direktyvoje nustatytų teisių
ir pareigų. Siekiant padidinti neteisminio ginčų sprendimo
procedūrų, pagal kurias nagrinėjami klientų pateikti
skundai, veiksmingumą, šioje direktyvoje turėtų būti
numatyta, kad draudimo įmonės arba asmenys, parduodantys ar
siūlantys draudimo produktus, turi dalyvauti ginčų
nagrinėjimo procedūrose dėl šioje direktyvoje nustatytų
teisių ir pareigų, kuriuos prieš juos pradėjo klientai ir
kurių metu nepriimamas privalomas sprendimas. Tokių neteisminio
ginčų sprendimo procedūrų tikslas – greičiau ir pigiau
išspręsti draudimo įmonių arba asmenų,
parduodančių ar siūlančių draudimo produktus, ir
klientų ginčus ir palengvinti naštą teismų sistemai.
Tačiau neteisminio ginčų sprendimo procedūros
neturėtų pažeisti tokių procedūrų šalių
teisių teikti ieškinius teismams; ï ê 2002/92/EB 23
konstatuojamoji dalis ð naujas nepažeisdamos klientų teisės kreiptis
į teismą, valstybės narės turėtų ð užtikrinti, kad alternatyvaus
ginčų sprendimo (AGS) subjektai, nagrinėjantys šioje direktyvoje
nurodytus ginčus, ï skatinti neteisminiam
ginčų sprendimui įsteigtas valdžios ar privačias
institucijas bendradarbiautųi nagrinėjant
tarpvalstybinius ginčus. ð Valstybės narės
turėtų skatinti tokius ginčus nagrinėjančius AGS
subjektus prisijungti prie Skundų dėl finansinių paslaugų
tinklo (FIN-NET)[17]; ï Tokio
bendradarbiavimo tikslas galėtų būti, pavyzdžiui, sudaryti
galimybę klientams kreiptis į valstybėje narėje, kurioje
jie gyvena, įkurtas neteismines institucijas ir skųstis dėl
kitoje valstybėje narėje įsisteigusių draudimo
tarpininkų. FIN-NET tinklo sukūrimas leidžia teikti klientams daugiau pagalbos, kai jie naudojasi
tarpvalstybinėmis paslaugomis. Nuostatose dėl ginčų
nagrinėjimo tvarkos turi būti atsižvelgta 1998 m. kovo 30 d.
Komisijos rekomendaciją 98/257/EB dėl principų, taikomų
institucijoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų
sprendimą[18]. ò naujas (29) daugelis
draudimo tarpininkų ir įmonių vienu metu užsiima vis
įvairesnių rūšių veikla, todėl padidėja konflikto
tarp šių skirtingų veiklos rūšių ir klientų
interesų galimybė. Dėl to būtina, kad valstybės
narės numatytų taisykles, kuriomis būtų užtikrinama, kad
tokie konfliktai negalėtų neigiamai paveikti kliento interesų; (30) vartotojams
turėtų būti iš anksto teikiama aiški informacija apie draudimo
produktą parduodančių asmenų statusą ir jų
gaunamą atlygį. Reikia nustatyti privalomus informacijos apie Europos
draudimo tarpininkų ir draudimo įmonių statusą atskleidimo
reikalavimus. Ši informacija turėtų būti teikiama vartotojui
prieš sudarant sutartį. Jos tikslas – parodyti ryšį tarp draudimo
įmonės ir tarpininko (kai tinka), taip pat tarpininkų atlygio
struktūrą ir dydį; (31) siekiant
sušvelninti draudimo produkto pardavėjo ir pirkėjo interesų
konfliktus, būtina užtikrinti, kad būtų atskleidžiama pakankamai
informacijos apie draudimo produktų platintojų atlygį.
Todėl gyvybės draudimo produktų atveju tarpininkas ir draudimo
tarpininko arba draudimo įmonės darbuotojas turėtų
būti įpareigoti informuoti klientą apie savo atlygį prieš
pardavimą. Kai parduodami kiti draudimo produktai, taikomas 5 metų
pereinamasis laikotarpis, kuriuo privaloma klientą informuoti apie jo
teisę reikalauti šios informacijos ir klientui prašant ji turi būti
pateikta; (32) siekiant
klientui teikti palyginamą informaciją apie teikiamas draudimo
tarpininkavimo paslaugas nepriklausomai nuo to, ar klientas jas perka per
tarpininką, ar tiesiogiai iš draudimo įmonės, ir neiškreipti
konkurencijos skatinant draudimo įmones draudimo produktus klientams
parduoti tiesiogiai, o ne per tarpininkus, kad išvengtų informavimo
reikalavimų, draudimo įmonėms taip pat reikėtų
nustatyti reikalavimą teikti informaciją apie atlygį, kurį
jos gauna už draudimo produktų pardavimą, klientams, su kuriais
teikdamos draudimo tarpininkavimo paslaugas jos bendrauja tiesiogiai; (33) šiuo
pasiūlymu siekiama stiprinti vartotojų apsaugą, todėl kai
kurios jo nuostatos taikomos tik įmonių santykiams su vartotojais
(B2C), visų pirma nuostatos, reglamentuojančios draudimo
tarpininkų ar kitų draudimo produktų pardavėjų veiklos
vykdymo taisykles; (34) kad
būtų išvengta netinkamo pardavimo atvejų, parduodant draudimo
produktus, jei reikia, turėtų būti teikiamos sąžiningos ir
profesionalios konsultacijos; ê 2002/92/EB 18
konstatuojamoji dalis (pritaikytas) (35) klientui labai svarbu žinoti,
ar draudimo tarpininkas jį Ö klientą Õ konsultuoja apie
daugelio draudimo įmonių produktus, ar tik apie keleto tam tikrų
draudimo įmonių siūlomus produktus; ê 2002/92/EB 20
konstatuojamoji dalis ð naujas (36) ð vartotojai vis labiau kliaujasi
asmeninėmis rekomendacijomis, todėl tikslinga įtraukti
konsultacijų apibrėžtį. Prieš konsultuodamas draudimo
tarpininkas ar įmonė turėtų įvertinti kliento poreikius,
reikmes ir finansinę situaciją. ï Jeigu tarpininkas pareiškia, kad jis konsultuoja apie daugelio
draudimo įmonių produktus, jis turėtų atlikti
sąžiningą ir pakankamai išsamią rinkoje esančių
produktų analizę. Be to, visi ð draudimo ï tarpininkai ð ir draudimo įmonės ï turėtų paaiškinti priežastis, kuriomis grindžia vienokius ar
kitokius savo patarimus; ò naujas (37) prieš
sudarant sutartį, įskaitant atvejus, kai parduodant produktus
konsultacija neteikiama, klientui turėtų būti suteikta svarbi
informacija apie draudimo produktą, kad klientas galėtų priimti
informacija pagrįstą sprendimą. Draudimo tarpininkas
turėtų sugebėti paaiškinti klientui pagrindines savo parduodamo
draudimo produkto ypatybes; (38) reikėtų
nustatyti vienodas taisykles, kad draudimo produktą parduodančiam
asmeniui būtų suteikta tam tikra galimybė rinktis visos
informacijos pateikimo klientui būdą, leidžiant naudoti
elektroninių ryšių priemones, kai tai yra tinkama, atsižvelgiant
į sandorio aplinkybes. Tačiau klientui turėtų būti
suteikta galimybė gauti informaciją popierine forma. Siekiant
užtikrinti vartotojams galimybę gauti informaciją, visa
ikisutartinė informacija visada turėtų būti teikiama
nemokamai; ê 2002/92/EB 21
konstatuojamoji dalis ð naujas (39) būtinybė reikalauti
tos informacijos atskleidimo yra mažesnė, kai klientas nori sudaryti yra
komercinės irar
pramoninės rizikos perdraudimo ar draudimo sutartį ð arba yra profesionalus klientas (žr.
direktyvos I priedą) ïnorinti sudaryti bendrovė; ê 2002/92/EB 19
konstatuojamoji dalis (pritaikytas) ð naujas (40) šioje direktyvoje
turėtų būti nustatyti ð minimalūs ï ð draudimo įmonių ir ï draudimo tarpininkų įsipareigojimai dėl informacijos
teikimo klientams. Šiuo klausimu valstybės narės
gali
Ö turėtų
galėti Õ išlaikyti arba
nustatyti griežtesnes nuostatas, kurios gali būti taikomos draudimo
tarpininkams ð ir draudimo įmonėms ï, nesvarbu, kur yra jų gyvenamoji vieta
ð kokios nuostatos galioja jų
buveinės valstybėje narėje ï, kai jie ð draudimo ï tarpininkavimo veiklą vykdo tos
valstybės narės teritorijoje, jeigu visos tokios griežtesnės
nuostatos atitinka Bendrijos
Ö Sąjungos Õ teisės aktus,
įskaitant 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės
visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos,
teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos
direktyva)[19].
ð Valstybė narė, kuri, be šios
direktyvos nuostatų, siūlo taikyti ir taiko papildomas draudimo
tarpininkus ir draudimo produktų pardavimą reglamentuojančias
nuostatas, turėtų užtikrinti, kad dėl tų nuostatų
atsirandanti administracinė našta būtų proporcinga
vartotojų apsaugai. Siekdamos užtikrinti vartotojų apsaugą ir
išvengti netinkamo draudimo produktų pardavimo, valstybės narės
turėtų leisti išimties tvarka taikyti griežtesnius reikalavimus
tokiems draudimo tarpininkams, kurie draudimo tarpininkavimu užsiima kaip
papildoma veikla, jei jos mano, kad tai būtina ir proporcinga; ï ò naujas (41) kryžminis
pardavimas yra įprasta mažmeninių finansinių paslaugų
teikėjų strategija visoje Sąjungoje. Toks pardavimas vartotojams
gali būti naudingas, tačiau tam tikrais atvejais vartotojų interesų
gali būti paisoma nepakankamai. Pavyzdžiui, tam tikros kryžminio pardavimo
ar produktų formos, visų pirma siejimas, kai dvi ar daugiau
finansinių paslaugų parduodamos kartu viename pakete ir bent vienos
iš tų paslaugų ar produktų atskirai įsigyti neįmanoma,
gali iškreipti konkurenciją ir neigiamai paveikti vartotojų
judumą bei gebėjimą priimti informacija pagrįstus
sprendimus. Siejimo pavyzdys – reikalavimas atidaryti einamąją
sąskaitą teikiant draudimo paslaugą vartotojui, kad
būtų galima mokėti įmokas, arba reikalavimas sudaryti
transporto priemonės draudimo sutartį, kai vartotojui teikiamas
vartojimo kreditas, kad būtų galima apdrausti finansuojamą
automobilį. Nors grupavimas, kai dvi ar daugiau finansinių paslaugų
arba produktų parduodami kartu viename pakete, tačiau kiekvieną
iš jų galima įsigyti atskirai, taip pat gali iškreipti
konkurenciją ir neigiamai paveikti klientų judumą bei
gebėjimą priimti informacija pagrįstus sprendimus, klientai bent
turi galimybę pasirinkti ir todėl yra mažesnė rizika, kad
draudimo tarpininkai nesilaikys savo įpareigojimų pagal šią
direktyvą. Tokių praktikų naudojimas turėtų būti
atidžiai įvertinamas siekiant skatinti konkurenciją ir didinti
vartotojų pasirinkimo galimybes; (42) draudimo
sutartys, susijusios su investicijomis, dažnai siūlomos klientams kaip
galima investicinių produktų, kuriems taikoma Direktyva [FPRD II][20], alternatyva arba pakaitalas.
Siekiant užtikrinti nuoseklią investuotojų apsaugą ir išvengti
reguliacinio arbitražo rizikos, svarbu, kad mažmeniniams investiciniams
produktams (investiciniams draudimo produktams, kaip apibrėžta Reglamente
dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos
dokumentų) būtų taikomi tie patys veiklos vykdymo standartai,
įskaitant, be kita ko, reikalavimą teikti tinkamą informaciją,
reikalavimą, kad konsultacijos būtų tinkamos, paskatų
apribojimus, taip pat reikalavimus valdyti interesų konfliktus, o
nepriklausomų konsultantų atveju – apribojimus dėl atlygio
formos. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI)
ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI)
turėtų dirbti kartu, kad priimdamos gaires užtikrintų kuo
didesnį veiklos vykdymo standartų, skirtų mažmeniniams
investiciniams produktams, kuriems taikoma [FPRD II] arba ši direktyva,
nuoseklumą. Investicinių draudimo produktų atveju šioje
direktyvoje numatyti standartai, taikomi visoms draudimo sutartims (šios
direktyvos VII skyrius), ir griežtesni standartai, skirti investiciniams
draudimo produktams, taikomi bendrai. Todėl asmenys, užsiimantys draudimo
tarpininkavimu dėl investicinių draudimo produktų,
turėtų laikytis veiklos vykdymo standartų, taikomų visoms
draudimo sutartims, ir taip pat griežtesnių standartų, taikomų
investiciniams draudimo produktams; (43) siekiant
užtikrinti, kad draudimo įmonės ir asmenys, užsiimantys draudimo
tarpininkavimu, laikytųsi šios direktyvos nuostatų ir kad visoje
Sąjungoje jiems būtų sudarytos panašios sąlygos,
turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės
numatytų administracines sankcijas ir priemones, kurios būtų
veiksmingos, proporcingos ir atgrasios. Esamų įgaliojimų ir
jų praktinio taikymo apžvalga, kuria siekiama skatinti sankcijų ir
priemonių konvergenciją, pateikta 2010 m. gruodžio 8 d.
Komisijos komunikate dėl sankcijų finansinių paslaugų
sektoriuje griežtinimo[21].
Todėl valstybių narių nustatytos administracinės sankcijos
ir priemonės turėtų atitikti tam tikrus esminius reikalavimus
dėl subjektų, kuriems taikoma sankcija arba priemonė,
kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant sankciją arba
priemonę, sankcijų arba priemonių skelbimo, pagrindinių
įgaliojimų taikyti sankcijas ir administracinių piniginių
sankcijų dydžių; (44) visų
pirma kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti
įgaliojimai taikyti pinigines sankcijas, kurios būtų pakankamai
didelės, kad atsvertų tikėtiną naudą ir
turėtų atgrasomąjį poveikį net didesnėms
įstaigoms ir jų vadovams; (45) siekiant
užtikrinti, kad sankcijos visose valstybėse narėse būtų
taikomos nuosekliai, nustatant administracinės sankcijos arba
priemonės rūšį ir administracinės piniginės sankcijos
dydį, valstybių narių turėtų būti reikalaujama
užtikrinti, kad kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas
svarbias aplinkybes; (46) siekiant
sustiprinti sankcijų atgrasomąjį poveikį plačiajai
visuomenei ir informuoti apie taisyklių pažeidimus, kurie gali pakenkti
klientų apsaugai, apie taikomas sankcijas ir priemones turėtų
būti skelbiama, išskyrus atvejus, kai susidaro tam tikros aiškiai
nurodytos aplinkybės. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi
proporcingumo principo, informacija apie taikomas sankcijas ir priemones
turėtų būti skelbiama anonimiškai, jei dėl paskelbimo
susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala; (47) kad
kompetentingos institucijos galėtų nustatyti galimus pažeidimus, joms
turėtų būti suteikti reikiami tyrimo įgaliojimai, jos
turėtų sukurti veiksmingus mechanizmus, kuriais skatintų
pranešti apie galimus arba padarytus pažeidimus; (48) šioje
direktyvoje turėtų būti nurodytos ir administracinės
sankcijos, ir priemonės, nepaisant to, ar pagal nacionalinę
teisę jos priskiriamos prie sankcijų, ar prie priemonių; (49) šia
direktyva neturėtų būti pažeidžiamos jokios valstybių
narių teisės nuostatos, susijusios su nusikalstama veika; (50) kad
būtų pasiekti šioje direktyvoje nustatyti tikslai, pagal Sutarties
290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikiami
įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriuose būtų pateikta
išsami informacija apie pakankamų tarpininko žinių ir kompetencijos
sąvokas, apie interesų konfliktų valdymą, veiklos vykdymo
įpareigojimus, susijusius su draudimo mažmeninių investicinių
produktų paketais, ir apie procedūras bei formas, taikomas teikiant
informaciją apie sankcijas. Ypač svarbu, kad Komisija
parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir
su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį
parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija
turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu
metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; (51) finansinių
paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas
nuoseklus jų suderinimas ir tinkama vartotojų apsauga visoje
Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių
reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus, kurie būtų
teikiami Komisijai, būtų veiksminga ir tinkama patikėti rengti
EDPPI, kuri yra itin specializuotą kompetenciją turinti įstaiga;
(52) pagal
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsnius ir
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros
institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija)[22], 10–15 straipsniuose nustatyta
tvarka Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus dėl
pakankamų tarpininko žinių ir gebėjimų sąvokų,
kaip nurodyta [8] straipsnyje, dėl interesų konfliktų valdymo,
kaip nurodyta [17 ir 23] straipsniuose, ir dėl veiklos vykdymo
įpareigojimų, susijusių su draudimo mažmeninių
investicinių produktų paketais, kaip nurodyta [24 ir 25 straipsniuose],
taip pat techninius įgyvendinimo standartus dėl procedūrų
bei formų, taikomų teikiant informaciją apie sankcijas, kaip
nurodyta [30] straipsnyje. Šių deleguotųjų aktų ir
techninių įgyvendinimo standartų projektus turėtų parengti
EDPPI; (53) asmens
duomenų tvarkymui, kurį atlieka EDPPI pagal šį reglamentą,
taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
95/46 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo
tokių duomenų judėjimo[23],
prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms,
visų pirma valstybių narių paskirtoms viešosioms nepriklausomoms
institucijoms, ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos ES
institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo
tokių duomenų judėjimo[24],
prižiūrint Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui;
(54) šioje
direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų,
pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,
kaip įtvirtinta Sutartyje; (55) pagal
2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir
Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų
dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais
atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti
vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos
sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo
priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju
teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių
dokumentų perdavimas yra pagrįstas; (56) ši
direktyva turėtų būti peržiūrėta praėjus
penkeriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, siekiant atsižvelgti
į rinkos pokyčius, taip pat pokyčius kitose Sąjungos
teisės srityse arba valstybių narių patirtį
įgyvendinant Sąjungos teisę, visų pirma dėl
produktų, kuriems taikoma Direktyva 2003/41/EB; ê 2002/92/EB 24
konstatuojamoji dalis (pritaikytas) (57) Direktyva 77/92/EEB
Ö 2002/92/EB Õ turėtų
būti panaikintapripažinta
netekusia galios,Ö ; Õ ò naujas (58) pareiga
perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų
apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo Direktyvos
2002/92/EB nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda
pagal Direktyvą 2002/92/EB; (59) ši
direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų,
susijusių su Direktyvos 2002/92/EB perkėlimo į nacionalinę
teisę terminais, ê 2002/92/EB PRIĖMĖ ŠIĄ
DIREKTYVĄ: I SKYRIUS TAIKYMO SRITIS IR SĄVOKŲ
APIBRĖŽTYSIMAI 1 straipsnis
Taikymo sritis ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 1. Ši direktyva nustato
fizinių ir juridinių asmenų, įsteigtų valstybėje
narėje arba norinčių ten įsisteigti, draudimo ir
perdraudimo tarpininkavimo veiklos,
ð įskaitant profesinį
reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimą ir
žalos (nuostolių) nustatymą, ï pradėjimoą
ir vykdymoą
Ö taisykles Õ. ê 2002/92/EB 2. Ši direktyva netaikoma
asmenims, teikiantiems tarpininkavimo paslaugas sudarant draudimo sutartis,
jeigu įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos: (a)
draudimo sutarčiai sudaryti reikia tik žinoti
apie teikiamą draudimo apsaugą; (b)
draudimo sutartis nėra gyvybės draudimo
sutartis; (c)
draudimo sutartimi nėra apdraudžiama jokia
atsakomybės rizika; (d)
draudimo tarpininkavimas nėra pagrindinė
asmens profesinė veikla; ê 2002/92/EB
(pritaikytas) (e)
draudimo paslauga papildo bet kurio tiekėjo
siūlomasą
produktą ar
paslaugą Ö prekes Õ ir apima draudimo
apsaugą nuo: i) to tiekėjo siūlomų
prekių sugedimo, praradimo ar sugadinimo rizikos; ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas ii) bagažo sugadinimo ar
praradimo bei kitų rizikų, susijusių su šio tiekėjo
organizuojama kelione, net jeigu draudimas apima gyvybės atsakomybės
rizikos draudimą, jeigu toks draudimas
papildo pagrindinę draudimo apsaugą nuo rizikų, susijusių
su tokia kelione; (f)
ð draudimo sutarties ï metinės draudimo įmokos suma,
ð apskaičiuota proporcingai siekiant
gauti metinę sumą, ï neviršija 500
eurų Ö 600 EUR Õ , o bendras draudimo sutarties terminas,
įskaitant visus pratęsimus, nėra ilgesnis kaip penkeri metai. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) 3. Ši direktyva netaikoma
draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo paslaugoms, susijusiomis su rizika ir
įsipareigojimais už Bendrijos Ö Sąjungos Õ ribų. ê 2002/92/EB ð naujas Ši direktyva neturi įtakos valstybių
narių įstatymams, reglamentuojantiems draudimo ð ir perdraudimo ï tarpininkavimo veiklą, kurią jos teritorijoje pagal
laisvės teikti paslaugas principą vykdo trečiosiose šalyse
įsteigtosi
draudimo ir perdraudimo ð įmonės arba ï tarpininkai, jeigu garantuojamas vienodo požiūrio į visus
asmenis, kurie užsiima draudimo ð ir perdraudimo ï tarpininkavimu ar turi leidimą juo užsiimti toje rinkoje,
taikymas. Ši direktyva nereglamentuoja nei draudimo ð ar perdraudimo ï tarpininkavimo veiklos, vykdomos trečiosiose šalyse, nei Bendrijos draudimo ar perdraudimo
įmonių veiklos, kaip apibrėžta 1973 m. liepos 24 d. Pirmojoje
Tarybos direktyvoje 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų
teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus
gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, suderinimo(8), ir 1979 m. kovo 5 d. Pirmojoje Tarybos
direktyvoje 79/267/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės
aktų, susijusių su tiesioginio gyvybės draudimo veiklos
pradėjimu ir vykdymu, suderinimo(9), kurią jos vykdo per draudimo tarpininkus
trečiosiose šalyse. ò naujas Valstybės
narės informuoja Komisiją apie visus bendro pobūdžio sunkumus,
su kuriais susiduria jų draudimo tarpininkai, įsisteigdami ar
vykdydami draudimo tarpininkavimo veiklą trečiojoje šalyje. ê 2002/92/EB ð naujas 2 straipsnis
Sąvokų apibrėžtysimai Šioje direktyvoje: 1. „draudimo įmonė“ –
įmonė, kuri gavo oficialų leidimą pagal Direktyvos
73/239/EEB 6 straipsnį arba Direktyvos 79/267/EEB 6 straipsnį; 2. „perdraudimo įmonė“
– įmonė, išskyrus draudimo ar valstybės,
kuri nėra narė, draudimo įmonę, kurios pagrindinė
veikla yra draudimo įmonės, valstybės, kuri nėra narė,
draudimo įmonės ar kitos perdraudimo įmonės
perleidžiamos rizikos prisiėmimas ð kuri gavo oficialų leidimą
pagal Direktyvos 2005/68/EB 3 straipsnį ï; ê 2002/92/EB ð naujas 3. „draudimo tarpininkavimas“ –
veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe
ð konsultavimu dėl
galimybės ï sudaryti draudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartis
ar kitu draudimo sutarčių parengiamuoju darbu, taip pat veikla,
susijusi su draudimo sutarčių sudarymu arba pagalba administruojant
ar vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus reikalavimą
išmokėti draudimo išmoką,
ð ir profesinio reikalavimų
išmokėti draudimo išmoką administravimo bei žalos (nuostolių)
nustatymo veikla ï. Jeigu šią veiklą vykdo draudimo
įmonė arba draudimo įmonės darbuotojas, veikiantis tos
draudimo įmonės atsakomybe, tai ji nėra laikoma draudimo
tarpininkavimu. ð Ši veikla laikoma draudimo
tarpininkavimu ir tuo atveju, jei yra vykdoma draudimo įmonės be
draudimo tarpininko. ï ò naujas Šioje direktyvoje
draudimo tarpininkavimu nelaikoma jokia toliau nurodyta veikla: ê 2002/92/EB ð naujas (a)
Draudimo
tarpininkavimu taip pat nelaikomas atsitiktinis informacijos teikimas ð klientui, ï užsiimant kita profesine veikla, jeigu tos veiklos
tikslas nėra ð jeigu informacijos teikėjas
nesiima jokių papildomų veiksmų siekdamas ï padėti klientui sudaryti ar vykdyti draudimo sutartį; profesionalus draudimo įmonei pateiktų
reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimas;
nuostolių patikslinimas ar ekspertinis reikalavimų išmokėti
draudimo išmoką vertinimas. ò naujas (b)
vien duomenų ir
informacijos teikimas draudimo tarpininkams arba draudimo įmonėms
apie potencialius draudėjus arba informacijos teikimas potencialiems
draudėjams apie draudimo produktus arba draudimo tarpininką ar
draudimo įmonę; 4. „investicinis
draudimo produktas“ – draudimo sutartis, kurią taip pat galima priskirti
prie investicinių produktų, kaip apibrėžta [Reglamento dėl
investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų] 2
straipsnio a punkte; ê 2002/92/EB ð naujas 5. „draudimo tarpininkas“ – bet
kuris fizinis arir
juridinis asmuo, ð išskyrus draudimo
įmonę, ï kuris pradeda arir
vykdo draudimo tarpininkavimo veiklą ir
už tai gauna, gaudamas už tai
atlygį; ê 2002/92/EB ð naujas 64. „perdraudimo
tarpininkavimas“ – veikla, susijusi su supažindinimu su
galimybe ð konsultavimu dėl
galimybės ï sudaryti perdraudimo sutartis, pasiūlymu sudaryti perdraudimo
sutartis ar kitu perdraudimo sutarčių parengiamuoju darbu, taip pat
veikla, susijusi su perdraudimo sutarčių sudarymu arba pagalba
administruojant ar vykdant tokias sutartis, visų pirma pateikus
reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, ð ir profesinio reikalavimų
išmokėti draudimo išmoką administravimo bei žalos (nuostolių)
nustatymo veikla ï. Jeigu šią veiklą vykdo perdraudimo
įmonė arba perdraudimo įmonės darbuotojas, veikiantis tos
perdraudimo įmonės atsakomybe, tai ji nėra laikoma perdraudimo
tarpininkavimu. ð Ši veikla laikoma perdraudimo
tarpininkavimu ir tuo atveju, jei yra vykdoma perdraudimo įmonės be
perdraudimo tarpininko. ï ò naujas Šioje direktyvoje
perdraudimo tarpininkavimu nelaikoma jokia toliau nurodyta veikla: ê 2002/92/EB (a)
Perdraudimo
tarpininkavimu taip pat nelaikomas atsitiktinis informacijos teikimas užsiimant kita profesine veikla,
jeigu tos veiklos tikslas nėra padėti klientui sudaryti ar vykdyti
perdraudimo sutartį; profesionalus perdraudimo
įmonei pateiktų reikalavimų išmokėti draudimo išmoką
administravimas; nuostolių patikslinimas ar ekspertinis reikalavimų
išmokėti draudimo išmoką vertinimas; ò naujas (b)
vien duomenų ir
informacijos teikimas perdraudimo tarpininkams arba perdraudimo
įmonėms apie potencialius draudėjus arba informacijos teikimas
potencialiems draudėjams apie perdraudimo produktus arba perdraudimo
tarpininką ar perdraudimo įmonę; ê 2002/92/EB ð naujas 76. „perdraudimo
tarpininkas“ – bet kuris fizinis arir
juridinis asmuo, ð išskyrus perdraudimo
įmonę, ï kuris pradeda arir
vykdo perdraudimo tarpininkavimo veiklą ir
už tai gauna, gaudamas už tai
atlygį; 87. „priklausomas
draudimo tarpininkas“ – bet kuris asmuo, kuris draudimo tarpininkavimu užsiima
vienos arba, jeigu draudimo
produktai tarpusavyje nekonkuruoja, kelių
draudimo įmonių ð arba draudimo tarpininkų ï vardu ir jų naudai, tačiau
nerenka draudimo įmokų ar klientui skirtų išmokų,
o visa atsakomybė už produktus
tenka atitinkamoms draudimo įmonėms.
ð arba draudimo tarpininkams, jei
draudimo tarpininkai, kurių atsakomybe veikia tas asmuo, patys neveikia
kitos draudimo įmonės ar tarpininko atsakomybe ï; Asmuo, kuriam
draudimo tarpininkavimas užsiimant pagrindine profesine veikla yra papildoma
veikla, taip pat laikomas priklausomu draudimo tarpininku, veikiančiu
vienos ar kelių draudimo įmonių atsakomybe už atitinkamus
produktus, jeigu draudimas, kaip papildoma paslauga, įeina į jo
pagrindinės profesinės veiklos produktus ir paslaugas, o pats asmuo
įmokų ir klientui skirtų išmokų nerenka; ò naujas 9. „konsultacijos“
– rekomendacijų teikimas klientui jo prašymu arba draudimo įmonės
ar draudimo tarpininko iniciatyva; ò naujas 10. „neapibrėžtieji
komisiniai“ – komisinių forma mokamas atlygis, kai mokėtina suma
priklauso nuo rezultatų siekiant sutartų tikslų, susijusių
su veikla, kurią tarpininkas vykdė bendradarbiaudamas su tuo
draudiku; ê 2002/92/EB 118. „didelės
rizikos“ – suprantama taip, kaip apibrėžta Direktyvos 73/239/EEB 5
straipsnio d punkte; 129. „buveinės
valstybė narė“: (a)
jeigu tarpininkas yra fizinis asmuo – tai
valstybė narė, kurioje yra jo gyvenamoji vieta ir kurioje jis vykdo veiklą; (b)
jeigu tarpininkas yra juridinis asmuo – tai
valstybė narė, kurioje yra jo registruotojia buveinė,
arba, jeigu pagal savo nacionalinius įstatymus jis registruotosios buveinės neturi, valstybė
narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė; ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 1310. „priimančioji
valstybė narė“ – valstybė narė, kurioje draudimo ar
perdraudimo tarpininkas turi filialą Ö nuolatinę
buvimo vietą ar nuolatinę buveinę Õ arba teikia
paslaugas ð ir kuri nėra jo buveinės
valstybė narė ï; 1412. „ilgalaikio saugojimo
Ö patvarioji Õ laikmena“ –
patvarioji laikmena, yra bet kokia priemonė, kuri
leidžia klientui jam asmeniškai skirtą informaciją išsaugoti taip,
kad ji būtų prieinama ateityje tiek laiko, kiek reikia atitinkamos
informacijos paskirčiai, ir kuri leidžia atgaminti saugomą
informaciją jos nepakeičiant. ð kaip apibrėžta Direktyvos
2009/65/EB 2 straipsnio m punkte; ï Ilgalaikio saugojimo laikmena visų pirma
apima diskelius, pastoviosios atminties kompaktinius diskus (CD-ROM),
universaliuosius skaitmeninius (optinius) diskus (DVD) ir asmeninių
kompiuterių kaupiklius, kuriuose saugomas elektroninis paštas,
tačiau neapima interneto svetainių, nebent jos atitinka pirmojoje
pastraipoje nurodytus kriterijus. ò naujas (15) „kryžminis
pardavimas“ – siūlymas pirkti draudimo paslaugą arba produktą
kartu su kita paslauga ar produktu kaip paketo dalį arba kaip kito
susitarimo sudarymo ar paketo įsigijimo sąlyga; (16) „glaudūs
ryšiai“ – situacija, nurodyta Direktyvos [FPRD II] 4 straipsnio 31 dalyje; (17) „pagrindinė
veiklos vieta“ – vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai; (18) „atlygis“
– bet kokie už draudimo tarpininkavimo veiklą siūlomi ar mokami
komisiniai, atlyginimas, mokestis ar kitokia išmoka, įskaitant bet kokios
rūšies ekonominę naudą; (19) „siejimas“
– siūlymas pirkti vieną ar daugiau papildomų paslaugų kartu
su draudimo paslauga ar produktu kaip paketą, kai ši draudimo paslauga
arba produktas vartotojui atskirai neteikiami; (20) „grupavimas“
– siūlymas pirkti vieną ar daugiau papildomų paslaugų kartu
su draudimo paslauga ar produktu kaip paketą, kai ši draudimo paslauga
arba produktas vartotojui taip pat teikiami atskirai, tačiau
nebūtinai tomis pačiomis sąlygomis kaip sugrupuoti su
papildomomis paslaugomis. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas II SKYRIUS REGISTRACIJOS REIKALAVIMAI 3 straipsnis
Registracija 1. ð Išskyrus 4 straipsnyje nurodytus
atvejus, ï dDraudimo
ir perdraudimo tarpininkai registruojasi savo buveinės valstybės
narės kompetentingoje institucijoje, kaip
apibrėžta 7 straipsnio 2 dalyje. ð Draudimo įmonės, registruotos
valstybėse narėse pagal Direktyvą 73/239/EEB, Direktyvą 2002/83/EB ir
Direktyvą 2005/68/EB, ir jų darbuotojai neprivalo vėl
registruotis pagal šią direktyvą. ï Nepažeisdamos pirmosios
pastraipos, valstybės narės gali nustatyti, kad draudimo ir
perdraudimo įmonės bei kitos institucijos gali bendradarbiauti Ö bendradarbiauti Õ su kompetentingomis
institucijomis registruojant draudimo ir perdraudimo tarpininkus bei taikant
jiems 4
8 straipsnyje išdėstytus
reikalavimus. Visų pirma priklausomus draudimo tarpininkus gali
registruoti draudimo įmonė,
arba draudimo
įmonių asociacija ð arba draudimo ar perdraudimo tarpininkas ï, prižiūrint kompetentingai institucijai. ò naujas Valstybės
narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo
tarpininkas veikia draudimo ar perdraudimo įmonės arba kito
registruoto draudimo ar perdraudimo tarpininko atsakomybe, pastarasis
tarpininkas arba įmonė privalo užtikrinti, kas jis atitiktų
šioje direktyvoje nustatytas registracijos sąlygas. Tokiu atveju
atsakomybę prisiimantis asmuo arba įmonė, gavę iš
valstybių narių informaciją šio straipsnio 7 dalies a ir b
punktuose nurodytais klausimais, įsitikina, kad laikomasi reikalavimų
pagal šio straipsnio 7 dalies c punktą. Valstybės narės taip pat
gali nustatyti, kad už tarpininką atsakomybę prisiimantis asmuo ar
įmonė tą tarpininką registruotų. ê 2002/92/EB ð naujas Valstybėms narėms nereikia pirmojoje
ir antrojoje pastraipose nustatyto reikalavimo
taikyti visiems fiziniams asmenims, kurie dirba ð draudimo ar perdraudimo ï įmonėje ð arba registruotam draudimo ar
perdraudimo tarpininkui ï ir ð kurie ï vykdo draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklą. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) Visus
juridinius asmenis registruoja
Vvalstybės narės Ö užtikrina
juridinių asmenų registraciją Õ, registre nurodydamosa fizinių
asmenų, kurie administracijoje atsako už tarpininkavimo veiklą,
vardus ir pavardes. 2. Valstybės narės
gali turėti daugiau nei vieną draudimo ir perdraudimo tarpininkų
registrą, jeigu jos nustato kriterijus, pagal kuriuos turi būti
registruojami tarpininkai. ò naujas Valstybės
narės sukuria internetinę registracijos sistemą, kurią
sudaro viena interneto svetainėje pateikiama registracijos forma, kuri
turėtų būti lengvai prieinama draudimo tarpininkams ir
įmonėms ir kurią būtų galima užpildyti tiesiogiai
internetu. ê 2002/92/EB 3. Valstybės narės
pasirūpina, kad būtų įsteigtas vienas informacijos centras,
kuris leistų greitai ir lengvai prieiti prie minėtuose registruose
elektroniniu būdu kaupiamos ir nuolatos atnaujinamos informacijos. Šiame
informacijosniame
centre taip pat teikiama tapatybėsę
nustatymoanti
informacija apie 1 dalies pirmojoje pastraipoje
minėtą kiekvienos valstybės narės kompetentingą
instituciją. Registre taip pat nurodomaturi
būti nurodyta šalis ar šalys, kuriose tarpininkas
vykdo veiklą pagal įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti
paslaugas principus. ò naujas 4. EDPPI
sukuria, paskelbia savo svetainėje ir nuolat atnaujina bendrą
elektroninį registrą, kuriame registruojami draudimo ir perdraudimo
tarpininkai, apie savo ketinimą vykdyti tarpvalstybinę veiklą
pranešę pagal IV skyrių. Kad EDPPI turėtų galimybę tai
padaryti, valstybės narės nedelsdamos teikia jai atitinkamą
informaciją. Šiame registre pateikiama nuoroda į kiekvieną
atitinkamą kompetentingą instituciją kiekvienoje valstybėje
narėje. Šiame registre taip pat pateikiamos nuorodos į visų
valstybių narių kompetentingų institucijų interneto
svetaines, o iš tų svetainių galima patekti į registrą. ê 2002/92/EB 3. Valstybės narės užtikrina, kad draudimo tarpininkai
(įskaitant priklausomus tarpininkus) ir perdraudimo tarpininkai
būtų registruojami tik jeigu jie atitinka 4
8 straipsnyje nustatytus
profesinius reikalavimus. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad
iš registro būtų išbraukiami minėtų reikalavimų
nebeatitinkantys draudimo tarpininkai (įskaitant priklausomus tarpininkus)
ir perdraudimo tarpininkai. Registracijos galiojimą reguliariai tikrina
kompetentinga institucija. Jei būtina, buveinės valstybė
narė apie tarpininko išregistravimą bet kokiomis
tinkamomis priemonėmis praneša priimančiajai
valstybei narei. ò naujas 5. Valstybės
narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos neregistruotų
draudimo ar perdraudimo tarpininko, kol neįsitikina, kad tarpininkas
atitinka 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. ê 2002/92/EB ð naujas 4. Kompetentingos institucijos draudimo ir perdraudimo tarpininkams gali
išduoti dokumentą, kuriuo remdamasis bet kuris suinteresuotas asmuo gali
patikrinti ð visus ï 2 dalyjepastraipoje
minėtus registrus ir įsitikinti, ar tarpininkai yra tinkamai
įregistruoti. Tokiame dokumente turi
būti pateikiama bent 12
straipsnio 1 dalies a ir b 16 straipsnio a ir b punktuose nurodyta
informacija; o juridinio asmens atveju –
šio straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyto fizinio asmens
(fizinių asmenų) vardas ir pavardė (vardai ir pavardės). Valstybė narė reikalauja, kad dokumentas
būtų grąžintas jį išdavusiai kompetentingai institucijai,
kai atitinkamas draudimo ar perdraudimo tarpininkas išbraukiamas iš registro. 5. Registruotiems draudimo ir
perdraudimo tarpininkams leidžiama pradėti ir vykdyti draudimo ir
perdraudimo tarpininkavimo veiklą Bendrijoje pagal įsisteigimo
laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus. ò naujas 6. Valstybės
narės nustato, kad tarpininkų paraiškos įtraukti į
registrą išnagrinėjamos per šešis mėnesius nuo išsamios
paraiškos pateikimo, o pareiškėjui nedelsiant pranešama apie
sprendimą. Valstybės
narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų tinkamas
priemones, kurios sudarytų sąlygas nuolat stebėti, ar draudimo
ir perdraudimo tarpininkai vis dar atitinka šios direktyvos registracijos
reikalavimus. 7. Valstybės
narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos kaip vieną
iš registracijos sąlygų nustatytų reikalavimą draudimo ir
perdraudimo tarpininkams pateikti tokią informaciją: (a)
pateikti informaciją
savo kompetentingoms institucijoms apie akcininkų arba narių, kurie
gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys ir turi didesnį nei
10 % tarpininko akcijų paketą, tapatybę ir tų paketų
dydžius; (b)
pateikti informaciją
savo kompetentingoms institucijoms apie asmenų, turinčių
glaudžių ryšių su draudimo ar perdraudimo tarpininku, tapatybę; (c)
įtikinamai
įrodyti, kad akcijų paketai ar glaudūs ryšiai netrukdo
kompetentingai institucijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų. 8. Valstybės
narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atsisakytų
registruoti tarpininką, jei trečiosios šalies įstatymai ir kiti
teisės aktai, reglamentuojantys vieno ar kelių fizinių ar
juridinių asmenų, su kuriais draudimo ar perdraudimo tarpininkas
susijęs glaudžiais ryšiais, veiklą, arba sunkumai, atsirandantys
įgyvendinant tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, joms trukdo
veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas. III SKYRIUS SUPAPRASTINTA REGISTRACIJOS PROCEDŪRA. VEIKLOS DEKLARACIJA 4 straipsnis
Deklaravimo procedūra norint teikti papildomas draudimo tarpininkavimo,
profesinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką administravimo
ar žalos (nuostolių) įvertinimo paslaugas 1. 3
straipsnyje nustatyti registracijos reikalavimai netaikomi draudimo
tarpininkui, kuris draudimo tarpininkavimu užsiima kaip papildoma veikla, jei
jo veikla atitinka visas šias sąlygas: (a)
draudimo tarpininkavimas
nėra pagrindinė draudimo tarpininko profesinė veikla; (b)
draudimo tarpininkas
tarpininkauja parduodant tik tam tikrus draudimo produktus, kurie papildo
kitą produktą ar paslaugą, ir juos aiškiai nurodo deklaracijoje;
(c)
atitinkami draudimo
produktai neapima gyvybės draudimo arba atsakomybės rizikos draudimo,
nebent toks draudimas atsitiktinai papildo pagrindinę draudimo
apsaugą. 2. 3
straipsnyje nustatyti registracijos reikalavimai netaikomi draudimo
tarpininkams, kurių vienintelė veikla yra profesinio reikalavimų
išmokėti draudimo išmoką administravimo arba žalos (nuostolių)
įvertinimo paslaugos. 3. Visi
draudimo tarpininkai, kuriems taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalys, pateikia
savo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai
deklaraciją, kurioje informuoja kompetentingą instituciją apie
savo tapatybę, adresą ir profesinę veiklą. 4. Tarpininkams,
kuriems taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalys, yra taikomos šios direktyvos I,
III, IV, V, VIII, IX skyrių ir 15 bei 16 straipsnių nuostatos. IV SKYRIUS LAISVĖ
TEIKTI PASLAUGAS IR ĮSISTEIGIMO LAISVĖ ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 65 straipsnis
Pranešimas
apie įsisteigimą ir paslaugų teikimą kitose valstybėse
narėse
Ö Naudojimasis
laisve teikti paslaugas Õ 1. Visi draudimo ar perdraudimo
tarpininkai, kurie ketina pirmą kartą vykdyti veiklą ð kitos valstybės narės
teritorijoje ï vienoje ar keliose valstybėse narėse
naudodamiesi laisve teikti paslaugas ar
įsisteigimo laisve, apie tai
informuoja Ö savo Õ buveinės
valstybės narės kompetentingą instituciją Ö kompetentingai
institucijai Õ ð pateikia šią
informaciją: ï Gavusios tokį
pranešimą, kompetentingos institucijos per vieną mėnesį
apie draudimo ar perdraudimo tarpininko ketinimą informuoja visas apie tai
norinčias žinoti valstybių narių kompetentingoms institucijas
ir tuo pat metu informuoja atitinkamą tarpininką. Draudimo ar
perdraudimo tarpininkas veiklą gali pradėti praėjus vienam
mėnesiui nuo datos, kai jį buveinės valstybės narės
kompetentinga institucija informavo apie antrojoje pastraipoje nurodytą
pranešimą. Tačiau jeigu priimančioji valstybė narė
nenori būti informuota apie šį faktą, tarpininkas savo
veiklą gali pradėti vykdyti iš karto. 2. Valstybės
narės, norinčios būti informuotos, kaip nustatyta 1 dalyje,
apie tai praneša Komisijai. Komisija savo ruožtu apie tai informuoja visas
kitas valstybes nares. 3.
Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali
imtis reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai
paskelbtos sąlygos, kurių dėl visuotinės gerovės
turi būti laikomasi vykdant atitinkamą veiklą jų
teritorijoje. ò naujas (a)
tarpininko
pavadinimą (vardą, pavardę), adresą ir registracijos
numerį; (b)
valstybę narę
ar valstybes nares, kurioje (kuriose) tarpininkas ketina vykdyti veiklą; (c)
tarpininko
kategoriją ir, jei taikoma, bet kokios atstovaujamos draudimo ar
perdraudimo įmonės pavadinimą; (d)
informaciją apie
svarbias draudimo grupes, jei taikoma; (e)
profesinių
žinių ir gebėjimų įrodymą. 2. Per
vieną mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos
buveinės valstybės narės kompetentinga institucija
persiunčia ją priimančiosios valstybės narės
kompetentingai institucijai, kuri nedelsdama patvirtina, kad informaciją
gavo. Buveinės valstybė narė raštu informuoja draudimo ar perdraudimo
tarpininką, kad priimančioji valstybė narė informaciją
gavo ir kad draudimo ar perdraudimo įmonė gali pradėti
veiklą priimančiojoje valstybėje narėje. Gavusi 1 dalyje
nurodytą informaciją priimančioji valstybė narė
pripažįsta ankstesnę patirtį draudimo ar perdraudimo
tarpininkavimo srityje, kurią patvirtina registracija arba deklaracija
buveinės valstybėje narėje, kaip reikalaujamų žinių ir
gebėjimų įrodymą. 3. Ankstesnės
registracijos ar deklaracijos įrodymas patvirtinamas pareiškėjo
buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos ar
įstaigos suteikta registracija arba gauta deklaracija, kurias
pareiškėjas pateikia kartu su priimančiajai valstybei narei teikiama
paraiška. 4. Pasikeitus
kokiai nors informacijai, perduotai laikantis 1 dalies, draudimo ar perdraudimo
tarpininkas apie tai raštu praneša buveinės valstybės narės
kompetentingai institucijai, likus mažiausiai mėnesiui iki tokio pakeitimo
įgyvendinimo. Buveinės valstybės narės kompetentinga
institucija kuo skubiau ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo
informacijos gavimo dienos informuoja apie tokius pakeitimus
priimančiosios valstybės narės kompetentingą
instituciją. 6 straipsnis
Naudojimasis įsisteigimo laisve 1. Valstybės
narės reikalauja, kad draudimo ar perdraudimo tarpininkas, kuris ketina
pasinaudoti įsisteigimo laisve ir įsteigti filialą kitos
valstybės narės teritorijoje, pirmiausia apie tai praneštų savo
buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir
pateiktų jai šią informaciją: (a)
tarpininko
pavadinimą (vardą, pavardę), adresą ir, kai taikoma,
registracijos numerį; (b)
valstybę narę,
kurios teritorijoje jis planuoja įsteigti filialą arba turėti
nuolatinę buvimo vietą; (c)
tarpininko
kategoriją ir, jei taikoma, bet kokios atstovaujamos draudimo ar
perdraudimo įmonės pavadinimą; (d)
informaciją apie
svarbias draudimo grupes, jei taikoma; (e)
veiklos programą,
kurioje nurodoma planuojama vykdyti draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo
veikla ir buveinės organizacinė struktūra; taip pat nurodoma
agentų, jei tarpininkas ketina naudotis jų paslaugomis,
tapatybė; (f)
adresą
priimančiojoje valstybėje narėje, kur galima gauti dokumentus; (g)
už buveinės ar
nuolatinės buvimo vietos valdymą atsakingų asmenų vardus ir
pavardes. 2. Jei buveinės valstybės
narės kompetentinga institucija neturi pagrindo manyti, kad draudimo ar
perdraudimo tarpininko administracinė struktūra ar finansinė
būklė, atsižvelgiant į numatomą tarpininkavimo veiklą,
yra netinkama, per mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo
dienos buveinės valstybės narės kompetentinga institucija
persiunčia ją priimančiosios valstybės narės
kompetentingai institucijai, kuri nedelsdama patvirtina, kad informaciją
gavo. Buveinės valstybė narė raštu informuoja draudimo ar
perdraudimo tarpininką, kad priimančioji valstybė narė
informaciją gavo ir kad draudimo ar perdraudimo įmonė gali
pradėti veiklą priimančiojoje valstybėje narėje. 3. Jeigu
buveinės valstybės narės kompetentinga institucija atsisako
perduoti informaciją priimančiosios valstybės narės
kompetentingai institucijai, per mėnesį nuo visos 1 dalyje nurodytos
informacijos gavimo dienos apie tokio atsisakymo priežastis ji informuoja
draudimo ar perdraudimo tarpininką. 4. Pasikeitus
kokiai nors informacijai, perduotai laikantis 1 dalies, draudimo ar perdraudimo
tarpininkas apie tai raštu praneša buveinės valstybės narės
kompetentingai institucijai, likus mažiausiai mėnesiui iki tokio pakeitimo
įgyvendinimo. Buveinės valstybės narės kompetentinga
institucija kuo skubiau ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo
informacijos gavimo dienos informuoja apie tuos pakeitimus priimančiosios
valstybės narės kompetentingą instituciją. 7 straipsnis
Buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetencijos
pasidalijimas 1. Jei
draudimo tarpininko pagrindinė veiklos vieta yra kitoje valstybėje
narėje, tos kitos valstybės narės kompetentinga institucija gali
susitarti su buveinės valstybės narės kompetentinga institucija,
kad ji vykdys buveinės valstybės narės kompetentingos
institucijos funkcijas šios direktyvos VI, VII ir VIII skyriuose nustatytų
įpareigojimų atžvilgiu. Jei taip susitariama, buveinės
valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama praneša apie tai
draudimo tarpininkui ir EDPPI. 2. Priimančiosios
valstybės narė kompetentinga institucija prisiima atsakomybę
užtikrinti, kad paslaugos, kurias jos teritorijoje teikia buveinė,
atitiktų VI ir VII skyriuose nurodytus ir pagal tuos skyrius priimtomis
priemonėmis nustatytus reikalavimus. Priimančiosios
valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę tikrinti
buveinę ir reikalauti atlikti pakeitimus, kurių būtinai reikia,
kad kompetentinga institucija galėtų užtikrinti VI ir VII skyriuose
nustatytų įpareigojimų vykdymą ir priemonių,
priimtų pagal tuos skyrius ir taikomų tos šalies teritorijoje
buveinės teikiamoms paslaugoms ar vykdomai veiklai, taikymą. 3. Jeigu
priimančioji valstybė narė turi pagrindo daryti išvadą, kad
draudimo ar perdraudimo tarpininkas, veikiantis jos teritorijoje naudodamasis
laisve teikti paslaugas arba per buveinę, pažeidžia šioje direktyvoje
nustatytus įpareigojimus, ji tas išvadas pateikia buveinės
valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri imasi
atitinkamų priemonių. Tais atvejais, kai nepaisant priemonių,
kurių ėmėsi buveinės valstybės narės
kompetentinga institucija, draudimo ar perdraudimo tarpininkas toliau veikia
aiškiai pažeisdamas priimančiosios valstybės narės
vartotojų interesus ar kenkdamas tinkamam draudimo ar perdraudimo
rinkų veikimui, draudimo ar perdraudimo tarpininkui taikomos šios
priemonės: (a)
priimančiosios
valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės
valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų
tinkamų priemonių, kurių reikia vartotojams ir tinkamam draudimo
ir perdraudimo rinkų veikimui apsaugoti, įskaitant galimybę
uždrausti draudimo ar perdraudimo tarpininkams pažeidėjams pradėti
bet kokias tolesnes operacijas jos teritorijoje; apie tokias priemones
priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija
nedelsdama informuoja Komisiją; (b)
priimančiosios
valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą
EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19
straipsnį; tokiais atvejais EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo
straipsniu jai suteiktus įgaliojimus, kai kyla nesutarimų tarp
priimančiosios ir buveinės valstybių narių
kompetentingų institucijų. 4. Jeigu
priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos
nustato, kad jos teritorijoje savo buveinę turintis draudimo ar
perdraudimo tarpininkas pažeidžia įstatymų ar norminių aktų
nuostatas, priimtas toje valstybėje narėje vadovaujantis šios
direktyvos nuostatomis, suteikiančiomis priimančiosios valstybės
narės kompetentingoms institucijoms atitinkamus įgaliojimus, tos
institucijos reikalauja, kad atitinkamas draudimo ar perdraudimo tarpininkas
ištaisytų susidariusią padėtį. Tais atvejais, kai
nepaisant priemonių, kurių ėmėsi priimančiosios
valstybės narės kompetentinga institucija, draudimo ar perdraudimo
tarpininkas toliau veikia aiškiai pažeisdamas priimančiosios
valstybės narės vartotojų interesus ar kenkdamas tinkamam
draudimo ir perdraudimo rinkų veikimui, draudimo ar perdraudimo
tarpininkui taikomos šios priemonės: (a)
priimančiosios
valstybės narės kompetentinga institucija, informavusi buveinės
valstybės narės kompetentingą instituciją, imasi visų
tinkamų priemonių, kurių reikia vartotojams ir tinkamam
rinkų veikimui apsaugoti, įskaitant galimybę uždrausti draudimo
ar perdraudimo tarpininkams pažeidėjams pradėti bet kokias tolesnes
operacijas jos teritorijoje; apie tokias priemones priimančiosios
valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja
Komisiją; (b)
priimančiosios
valstybės narės kompetentinga institucija gali perduoti klausimą
EDPPI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19
straipsnį; tokiais atvejais EDPPI gali imtis veiksmų pagal tuo
straipsniu jai suteiktus įgaliojimus, kai kyla nesutarimų tarp
priimančiosios ir buveinės valstybių narių
kompetentingų institucijų. V SKYRIUS KITI
ORGANIZACINIAI REIKALAVIMAI ê 2002/92/EB ð naujas 48
straipsnis
Profesiniai ð ir organizaciniai ï reikalavimai ê 2002/92/EB ð naujas 1. Draudimo ir perdraudimo
tarpininkai, ð įskaitant tuos, kurie šia veikla
užsiima kaip papildoma veikla, asmenys, užsiimantys profesinio reikalavimų
išmokėti draudimo išmoką administravimo, žalos (nuostolių)
nustatymo ar ekspertinio reikalavimų išmokėti draudimo išmoką
vertinimo veikla, ir draudimo įmonių, užsiimančių draudimo
tarpininkavimo veikla, darbuotojai ï privalo turėti atitinkamų žinių ir gebėjimų,
kuriuos nustato tarpininko ð arba įmonės ï buveinės valstybė narė,
ð kad galėtų tinkamai vykdyti
savo užduotis ir pareigas, naudodamiesi tinkama profesine patirtimi,
atitinkančia produktų, kuriuos parduodant jie tarpininkauja,
sudėtingumą ï. ò naujas Valstybės
narės užtikrina, kad draudimo ir perdraudimo tarpininkai ir draudimo
įmonių darbuotojai, užsiimantys draudimo tarpininkavimo veikla,
atnaujintų savo žinias ir gebėjimus tęsdami profesinį
tobulinimąsi, kad būtų užtikrintas tinkamas jų veiklos
rezultatų lygis. ê 2002/92/EB (pritaikytas) ð naujas Buveinės Vvalstybės
narės reikalaujamas sąlygas, susijusias su žiniomis ir
gebėjimais, gali suderinti su ð konkrečia ï draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo bei platinamų produktų, Ö kuriuos
parduodant tarpininkaujama, Õ specifika, ypač
jei draudimo tarpininkavimas nėra pagrindinė tarpininko
profesinė veikla. Tokiais atvejais tarpininkas draudimo tarpininkavimu
gali užsiimti tik tada, kai visišką atsakomybę už jo Ö tarpininko Õ veiksmus prisiima
šiame straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantis draudimo tarpininkas
arba draudimo įmonė. Valstybės narės gali nustatyti, kad 3
straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais atvejais draudimo
įmonė ð arba tarpininkas ï patikrina, ar tarpininkų žinios ir gebėjimai yra pakankami
tos pačios dalies pirmojoje pastraipoje
išvardytiems įsipareigojimams vykdyti, ir, jei būtina, rengia
tarpininkų mokymą, atitinkantį tarpininko parduodamų
produktų reikalavimus. Valstybės narės neprivalo šios dalies
pirmojoje
pastraipoje nurodyto reikalavimo taikyti visiems draudimo įmonėje ð arba draudimo ar perdraudimo
tarpininkui ï dirbantiems fiziniams asmenims, užsiimantiems draudimo arir perdraudimo Ö tarpininkavimo Õ veikla.
Valstybės narės užtikrina, kad pakankamai tokių įmonių
administracijoje dirbančių ir už tarpininkavimą parduodant
draudimo ð ir perdraudimo ï produktus atsakingų asmenų, taip pat ir visi kiti tiesiogiai
su draudimo arir
perdraudimo Ö tarpininkavimo Õ veikla susiję
asmenys turėtų žinių ir gebėjimų, būtinų
savo pareigoms atlikti. 2. Draudimo ir perdraudimo
tarpininkai ð ir draudimo įmonių
darbuotojai, užsiimantys draudimo tarpininkavimo veikla, ï turi būti geros reputacijos. Mažiausias reikalavimas –
neturėti teistumo ar nebūti įtrauktam į jokį kitą
teistumui pagal nacionalinius įstatymus prilyginamą dokumentą
dėl rimtos baudžiamosios veikos, susijusios su nusikaltimais nuosavybei
arba kitais nusikaltimais, susijusiais su finansine veikla; tarpininkai
neturėtų būti prieš tai paskelbti bankrutavusiais, išskyrus tuos
atvejus, kai jie buvo reabilituoti pagal nacionalinius įstatymus. Remiantis 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos
nuostatomis, valstybės narės gali leisti draudimo įmonėms
patikrinti perdraudimo
tarpininkų reputaciją. Valstybės narės neprivalo šios dalies
pirmojoje
pastraipoje nurodyto reikalavimo taikyti visiems ð draudimo ï įmonėje ð arba draudimo ir perdraudimo
tarpininkui ï dirbantiems fiziniams asmenims, kurie užsiima draudimo ir perdraudimo
tarpininkavimu. Valstybės narės užtikrina, kad tokių
įmonių administracijos struktūra ir visi tiesiogiai su draudimo
ar perdraudimo tarpininkavimu susiję darbuotojai atitiktų
minėtą reikalavimą. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 3. Draudimo ir perdraudimo
tarpininkai apsidraudžia profesiniu draudimu, galiojančiu visoje Bendrijoje
Ö Sąjungos
teritorijoje Õ, arba
pasirūpina kita profesiniam draudimui prilyginama garantija,
apsaugančia nuo profesinio aplaidumo pasekmių. Draudimo ar garantijos
suma yraturėtų
būti ne mažesnė nei 1 000 000 eurų Ö 1 120 000
EUR Õ kiekvienam atskiram
reikalavimui išmokėti draudimo išmoką, arba iš viso 1 500 000 eurų
Ö 1 680 000
EUR Õ per metus visiems
reikalavimams išmokėti draudimo išmoką, išskyrus tuos atvejus, kai
šia draudimo ar jam prilyginama garantija jau yra pasirūpinusi draudimo,
perdraudimo ar kita įmonė, kurios vardu veikia draudimo ar
perdraudimo tarpininkas, arba kuri yra įgaliojusi draudimo ar perdraudimo
tarpininkus veikti jos naudai, arba jeigu įmonė prisiima visišką
atsakomybę už tarpininko veiksmus. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 4 Valstybės narės
imasi visų būtinų priemonių klientams
apsaugotiapsaugoti klientus,
kai draudimo tarpininkas negali pervesti draudimo įmokos draudimo
įmonei arba pervesti pareikalautosą
išmokėti draudimo sumosą,
arba grąžinti įmokosą
apdraustajam. Šios priemonės gali būti bet kurios
vienos ar daugiau iš šių formų: (a)
įstatymuose ar sutartyje nustatytos nuostatos,
pagal kurias tarpininkui kliento sumokėtos pinigų sumos laikomos
sumokėtomis įmonei, o tarpininkui įmonės sumokėtos
pinigų sumos nelaikomos sumokėtomis klientui tol, kol klientas juos
faktiškai gauna; (b)
reikalavimas, kad draudimo tarpininkų
finansinis pajėgumas nuolatos sudarytų 4 % gautų
metinių draudimo įmokų sumos, bet ne mažiau kaip 15 000 eurų
Ö 16 800
EUR Õ; (c)
reikalavimas, kad kliento pinigų sumos
būtų pervedamos per griežtai atskirtas kliento sąskaitas ir kad
iš tų sąskaitų bankroto atveju nebūtų atsiskaitoma su
kitais kreditoriais; (d)
reikalavimas įsteigti garantinį
fondą. 5. Draudimo ir perdraudimo
tarpininkavimo veiklai vykdyti būtina, kad tarpininkai nuolatos
atitiktų šiame straipsnyje nustatytus profesinius reikalavimus. 6. Valstybės narės
gali sugriežtinti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus arba juos papildyti
kitais reikalavimais jų jurisdikcijai priklausantiems draudimo ir
perdraudimo tarpininkams. 7. ð EDPPI reguliariai tikslina ï 3Trečioje
ir 4ketvirtoje
dalyse nurodytasos
sumasos
yra reguliariai tikslinamos
pagal Europos vartotojų
kainų indekso, kurį skelbia Eurostatas, pasikeitimus. Pirmasis
patikslinimas atliekamas po penkerių metų nuo šios direktyvos
įsigaliojimo, o visi kiti – kas penkeri metai nuo paskutinio patikslinimo
datos. Nurodytos sumos keičiamos
automatiškai, padauginant bazinę eurais išreikštą sumą iš
vartotojų kainų indekso procentinio pokyčio nuo šios direktyvos
įsigaliojimo iki pirmojo patikslinimo datos arba nuo paskutinio
patikslinimo datos iki naujo patikslinimo datos, suapvalinant rezultatą
iki sveikojo skaičiaus. EDPPI parengia
reguliavimo standartų projektus, kuriuos taikant 3 ir 4 dalyse nurodyta
bazinė eurais išreikšta suma pritaikoma pagal vartotojų kainų
indekso procentinį pokytį nuo šios direktyvos įsigaliojimo iki
pirmojo patikslinimo datos arba nuo paskutinio patikslinimo datos iki naujo
patikslinimo datos, suapvalinant rezultatą iki sveikojo skaičiaus. Tuos techninių
reguliavimo standartų projektus EDPPI pateikia Komisijai per penkerius
metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo, o vėlesnes
peržiūrėtas jų versijas – kas penkeri metai nuo paskutinės
peržiūros datos. Komisijai suteikiami
įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius
įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnyje
nustatyta tvarka. ò naujas 8. Komisija
įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 33 straipsnį. Tuose
deleguotuosiuose aktuose patikslinama: (a)
tarpininko pakankamų
žinių ir gebėjimų sąvoka, kai tarpininkas teikia draudimo
tarpininkavimo paslaugas savo klientams, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje; (b)
tinkami kriterijai, pagal
kuriuos visų pirma nustatomas profesinės kvalifikacijos, patirties ir
įgūdžių, būtinų užsiimant draudimo tarpininkavimu,
lygis; (c)
veiksmai, kurių
pagrįstai turėtų imtis draudimo tarpininkai ir draudimo
įmonės, kad atnaujintų savo žinias ir gebėjimus
tęsdami profesinį tobulinimąsi, taip siekdami užtikrinti
tinkamą savo veiklos rezultatų lygį. ê 2002/92/EB 5 straipsnis Įgytų
teisių išsaugojimas Valstybės
narės gali nustatyti, kad asmenys, kurie tarpininkavimo veiklą
vykdė iki 2000 m. rugsėjo 1 d., buvo įregistruoti ir turėjo
išsilavinimą bei patirtį, kurios lygis atitinka šioje direktyvoje
reikalaujamą lygį, automatiškai įregistruojami į kuriamus
registrus iš karto, kai bus įvykdyti 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti
reikalavimai. ò naujas 9 straipsnis
Visuotinės gerovės taisyklių skelbimas 1. Valstybės
narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų
kompetentingos institucijos tinkamai paskelbtų svarbias nacionalines
teisines nuostatas, pagal kurias saugoma visuotinė gerovė ir kurios
taikomos vykdant draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą jų
teritorijose. 2. Valstybė narė, kuri, be šios
direktyvos nuostatų, siūlo taikyti ir taiko papildomas draudimo
tarpininkus ir draudimo produktų pardavimą reglamentuojančias
nuostatas, užtikrina, kad dėl tų nuostatų atsirandanti administracinė
našta būtų proporcinga vartotojų apsaugai. Valstybės
narės toliau prižiūri šias nuostatas siekdamos užtikrinti, kad taip
būtų ir toliau. 3. EDPPI
pateikia visuotinės gerovės taisyklių standartinį
informacijos lapą, kurį turi užpildyti kiekvienos valstybės
narės kompetentingos institucijos. Jame pateikiamos nuorodos į
kompetentingų institucijų interneto svetaines, kur paskelbta
informacija apie visuotinės gerovės taisykles. Tokią
informaciją nacionalinės kompetentingos institucijos reguliariai atnaujina,
o EDPPI ją paskelbia savo interneto svetainėje anglų,
prancūzų ir vokiečių kalbomis, visas nacionalines
visuotinės gerovės taisykles suskirstydama į kategorijas pagal
įvairias atitinkamas teisės sritis. 4. Valstybės
narės įsteigia vieną kontaktinį punktą, atsakingą
už informacijos apie visuotinės gerovės taisykles teikimą savo
atitinkamoje valstybėje narėje. Toks kontaktinis punktas
turėtų būti tinkama kompetentinga institucija. 5. EDPPI
ataskaitoje išnagrinėja valstybių narių paskelbtas visuotinės
gerovės taisykles, kaip nurodyta šiame straipsnyje, ir atitinkamai
informuoja Komisiją, atsižvelgdama į tinkamą šios direktyvos
taikymą ir vidaus rinkos veikimą, iki 20XX X X [treji metai
po šios direktyvos įsigaliojimo]. ê 2002/92/EB 710
straipsnis
Kompetentingos institucijos 1. Valstybės narės
skiria kompetentingas institucijas, įgaliotas užtikrinti šios direktyvos
įgyvendinimą. Valstybės narės informuoja Komisiją apie
kompetentingos institucijos paskyrimą, pranešdamos apie bet kokį
šių pareigų padalijimą. 2. 1 dalyjePirmojoje
pastraipoje nurodytos institucijos yra arba valdžios
institucijos, arba pagal nacionalinius įstatymus ar nacionalinių
įstatymų šiam tikslui aiškiai įgaliotos valdžios
institucijų pripažintos įstaigos. Draudimo ar perdraudimo
įmonės negali būti kompetentingomis institucijomis. 3. Kompetentingoms institucijoms
suteikiami visi įgaliojimai, būtini jų pareigoms atlikti.
Daugiau nei vieną kompetentingą instituciją savo teritorijoje
turinti valstybė narė užtikrina, kad kompetentingos institucijos
glaudžiai bendradarbiautų tam, kad galėtų veiksmingai atlikti
savo atitinkamas pareigas. ò naujas 8 straipsnis Sankcijos 1. Valstybės
narės numato atitinkamas sankcijas asmenims, kurie draudimo ar perdraudimo
tarpininkavimo veikla užsiima neįsiregistravę valstybėje
narėje ir nėra nurodyti 1 straipsnio 2 dalyje. 2. Valstybės
narės numato atitinkamas sankcijas draudimo ar perdraudimo
įmonėms, kurios naudojasi valstybėje narėje
neįregistruotų ir 1 straipsnio 2 dalyje nenurodytų
asmenų teikiamomis draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis. 3. Valstybės
narės numato atitinkamas sankcijas draudimo ar perdraudimo tarpininkams,
kurie nesilaiko nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia
direktyva. 4. Ši direktyva
neturi įtakos priimančiųjų valstybių narių
teisei imtis atitinkamų priemonių, kad užkirstų kelią arba
baustų už savo teritorijoje įvykdytus pažeidimus,
prieštaraujančius dėl visuotinės gerovės priimtų
įstatymų ar norminių aktų nuostatoms. Šios priemonės
apima galimybę neleisti įstatymus
pažeidžiantiems draudimo ar perdraudimo tarpininkams pradėti bet
kokią tolesnę veiklą valstybių narių teritorijoje. 5. Visos
priemonės, kuriomis nustatomos sankcijos ar draudimo ar perdraudimo
tarpininko veiklos apribojimai, turi būti tinkamai pagrįstos, apie
jas turi būti pranešta atitinkamam tarpininkui. Kiekviena tokia
priemonė gali būti apskųsta valstybės narės, kuri
ją patvirtino, teismams. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 911
straipsnis
Keitimasis informacija tarp valstybių narių 1. Įvairių
valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja, kad
užtikrintų tinkamą šios direktyvos nuostatų taikymą. 2. Kompetentingos institucijos
keičiasi informacija apie draudimo ir perdraudimo tarpininkus, kuriems
buvo taikytos 8
straipsnio 3 dalyje nustatytos Ö VIII skyriuje
nurodytos Õ sankcijos arba 8 straipsnio 4
dalyje nustatytos priemonės, jeigu dėl to
tarpininkai gali būti išbraukti iš registro. Be to, institucijos prašymu
kompetentingos institucijos gali keistis bet kokia kita svarbia informacija. 3. Visi asmenys, kuriems reikia
gauti arba paskelbti su šia direktyva susijusią informaciją, yra
įpareigoti saugoti profesinę paslaptį taip, kaip nustatyta 1992 m. birželio 18 d. Tarybos
direktyvos 92/49/EEB dėl įstatymų ir
kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu,
išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičiančios
Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo
direktyva)(10), 16 straipsnyje ir 1992 m. lapkričio 10 d. Tarybos
direktyvos 92/96/EEB dėl
įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su
tiesioginiu gyvybės draudimu, derinimo, iš dalies keičiančios
Direktyvas 79/267/EEB ir 90/619/EEB (trečioji gyvybės draudimo
direktyva)(11), 15 straipsnyje. 1012
straipsnis
Skundai Valstybės narės užtikrina, kad
būtų nustatytos procedūros, leidžiančios klientams ir
kitiems suinteresuotiems asmenims (ypač vartotojų asociacijoms)
įregistruoti skundus dėl draudimo irar
perdraudimo tarpininkų ð ir įmonių ï veiksmų. Į skundus turi būti atsakyta visais atvejais. ê 2002/92/EB 1113
straipsnis
Žalos atlyginimas neteismine tvarka ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 1. Valstybės narės skatina
nustatyti Ö užtikrina,
kad būtų nustatytos Õ tinkamoas, ir
veiksmingoas, ð objektyvios ir nepriklausomos ï skundų pateikimo ir žalos atlyginimo procedūroas,
leidžiančioas
draudimo tarpininkų ir klientų,
ð taip pat draudimo įmonių ir
klientų ï
ginčus spręsti neteismine tvarka, tam tikrais atvejais pasinaudojant
esančiomis institucijomis. ð Valstybės narės taip pat
užtikrina, kad visos draudimo įmonės ir draudimo tarpininkai
dalyvautų neteisminio ginčų sprendimo procedūrose, kai
įvykdomos šios sąlygos: (a)
procedūros pabaigoje
priimami sprendimai nėra privalomi; (b)
senaties terminas, per
kurį ginčą galima perduoti spręsti teismui, yra sustabdomas
tam laikui, kol vyksta alternatyvaus ginčų sprendimo procedūra; (c)
reikalavimo senaties
terminas yra sustabdomas tam laikui, kol vyksta procedūra; (d)
procedūra nieko
nekainuoja arba kainuoja nedaug; (e)
elektroninės
priemonės nėra vienintelis būdas šalims dalyvauti
procedūroje; (f)
išimtiniais atvejais, kai
to reikia dėl situacijos skubos, galima imtis laikinųjų
priemonių. ï 2. Valstybės narės skatina
Ö užtikrina,
kad Õ šiosas institucijoas bendradarbiautųi sprendžiant
tarpvalstybinius ginčus. 16 14 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
Ö Naudojimosi
tarpininkų paslaugomis apribojimas Õ ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas Valstybės narės užtikrina, kad
draudimo ð ir perdraudimo ï įmonės ð ir tarpininkai ï naudotųsi tik registruotų draudimo ir perdraudimo
tarpininkų ir
Ö arba Õ 1 straipsnio 2
dalyje nurodytų asmenų, ð arba 4 straipsnyje nurodytus
deklaravimo reikalavimus įvykdžiusių asmenų ï teikiamomis draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis. VI III SKYRIUS ê 2002/92/EB
(pritaikytas) INFORMAVIMOCIJOS
REIKALAVIMAI TARPININKAMS
Ö IR VEIKLOS
VYKDYMO TAISYKLĖS Õ ò naujas 15 straipsnis Bendrasis
principas 1. Valstybės
narės reikalauja, kad teikdamas draudimo tarpininkavimo paslaugas
klientams arba jų naudai draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė
veiktų garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, vadovaudamiesi savo
klientų interesais. 2. Visa
informacija, įskaitant draudimo tarpininko arba draudimo įmonės
rinkodaros pranešimus, adresuota esamiems ar galimiems klientams, turi
būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Rinkodaros pranešimai turi
būti aiškiai atpažįstami. ê 2002/92/EB ð naujas 1216
straipsnis
ð Bendroji ï dDraudimo
tarpininko ð arba draudimo įmonės ï teikiama informacija ò naujas Valstybės
narės nustato taisykles, kurias taikant užtikrinama, kad: (a)
prieš sudarydamas bet
kokią draudimo sutartį draudimo tarpininkas (įskaitant
priklausomus tarpininkus) klientams atskleistų tokią
informaciją: i) savo tapatybę,
adresą ir tai, kad jis yra draudimo tarpininkas; ii) ar jis teikia
kokias nors konsultacijas apie parduodamus draudimo produktus; ê 2002/92/EB eiii) informaciją apie 1012 straipsnyje nurodytas
procedūras, kurios leidžia klientams ir kitiems suinteresuotiems asmenims
pateikti skundus dėl draudimo ar perdraudimo tarpininkų veiksmų,
ir prireikus dėl 1113 straipsnyje nurodytų skundų
pateikimo ir žalos atlyginimo
neteismine tvarka procedūrų. ; ò naujas iv) informaciją
apie registrą, kuriame jis įregistruotas, ir būdus, kaip
patikrinti, ar jis įregistruotas; ir v) ar tarpininkas
atstovauja klientui ar veikia draudimo įmonės vardu arba jos naudai; (b)
prieš sudarydama bet
kokią draudimo sutartį draudimo įmonė klientams
atskleistų tokią informaciją: i) savo
tapatybę, adresą ir tai, kad ji yra draudimo įmonė; ii) ar ji teikia
kokias nors konsultacijas apie parduodamus draudimo produktus; iii) informaciją
apie 12 straipsnyje nurodytas procedūras, kurios leidžia klientams ir
kitiems suinteresuotiems asmenims pateikti skundus dėl draudimo
įmonių veiksmų ir dėl 13 straipsnyje nurodytų
skundų pateikimo ir žalos atlyginimo neteismine tvarka
procedūrų. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) 1217 straipsnis
Ö Interesų
konfliktai ir skaidrumas Õ ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 1. Prieš sudarydamas bet
kokią pirminę draudimo
sutartį ir, jei būtina, iš dalies ją
pakeičiant ar atnaujinant, draudimo tarpininkas ð (įskaitant priklausomus
tarpininkus) ï klientui suteikia bent jau tokią informaciją: (a)
tarpininko
tapatybė, adresas; (b)
registras, kuriame
jis įregistruotas, ir būdai, kaip patikrinti, ar jis
įsiregistravęs; ca) ar
Ö tarpininkas Õ turi, tiesiogiai ar
netiesiogiai, akcijų, sudarančių daugiau nei 10 % balsavimo
teisių arba kapitalo tam tikroje draudimo įmonėje; db) ar
atitinkama draudimo įmonė arba atitinkamos draudimo įmonės
patronuojančiojiti
įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai turi akcijų,
sudarančių daugiau nei 10 % balsavimo teisių arba kapitalo
draudimo tarpininko įmonėje; ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas c) Be to, draudimo tarpininkas dėl
siūlomos sutarties klientui pateikia tokią informaciją: i) ar tarpininkas konsultuoja remdamasis 2 dalyje
nustatyta pareiga pateikti Ö remdamasis Õ sąžiningaą analizeę; arba ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ii) ar tarpininkas yra sutartimi
įsipareigojęs vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą,
bendradarbiaudamas išskirtinai tik su viena ar keliomis draudimo
įmonėmis. Tokiu atveju, klientui pareikalavus,
tarpininkas pateikia tokių draudimo įmonių pavadinimus; arba iii) ar tarpininkas nėra sutartimi
įsipareigojęs vykdyti draudimo tarpininkavimo veiklą,
bendradarbiaudamas išskirtinai tik su viena ar keliomis draudimo
įmonėmis ir nekonsultuoja remdamasis 2 dalyje nustatyta pareiga pateikti
Ö remdamasis Õ sąžiningaą analizeę. TokiuŠiuo atveju, klientui
pareikalavus, tarpininkas pateikia pavadinimus tų
draudimo įmonių, su kuriomis jis gali bendradarbiauti ir
bendradarbiauja. Ö ; Õ Tais atvejais, kai
informacija teikiama tik klientui pareikalavus, klientas informuojamas apie
teisę tos informacijos pareikalauti. ò naujas d) dėl
draudimo sutarties gaunamo atlygio pobūdį; e) ar su draudimo
sutartimi jis dirba: i) už
atlyginimą, kuris yra tiesiogiai kliento mokamas atlygis; arba ii) už bet kokios
rūšies komisinius, kurie yra į draudimo įmoką
įskaičiuotas atlygis; arba iii) už
atlygį, kurio pagrindas yra i ir ii punktų derinys; f) jei
tarpininkas gaus bet kokios rūšies atlyginimą ar komisinius,
visą atlygio, susijusio su siūlomais ar aptariamais draudimo produktais,
sumą arba, jei tikslios sumos neįmanoma pateikti, viso atlyginimo,
komisinių arba jų abiejų derinio apskaičiavimo
pagrindą; g) jei
komisinių suma priklauso nuo rezultatų siekiant sutartų
tikslų arba ribų, susijusių su veikla, kurią tarpininkas
vykdė bendradarbiaudamas su draudiku, informaciją apie tuos tikslus
ar ribas, taip pat juos pasiekus mokėtinas sumas. 2. Nukrypstant
nuo 1 dalies f punkto, penkerius metus po šios direktyvos įsigaliojimo
datos draudimo sutarčių, išskyrus bet kuriai iš Direktyvos 2002/83/EB
I priede nurodytų grupių priskiriamas sutartis, tarpininkas, prieš
sudarydamas tokią draudimo sutartį, jei jam bus mokamas atlyginimas
ar komisiniai: (a)
nurodo klientui
atlyginimo, komisinių arba jų abiejų derinio sumą arba, jei
tikslios sumos neįmanoma pateikti, jų apskaičiavimo
pagrindą, kai klientas to reikalauja; (b)
informuoja klientą
apie jo teisę reikalauti a punkte nurodytos informacijos. 3. Draudimo
įmonė arba draudimo tarpininkas taip pat informuoja klientą apie
bet kokio kintamo atlygio, kurį gauna bet kuris jų darbuotojas už
atitinkamo draudimo produkto platinimą ir valdymą, pobūdį
ir apskaičiavimo pagrindą. 4. Jei
klientas atlieka kokius nors mokėjimus pagal draudimo sutartį po jos
sudarymo, draudimo įmonė arba tarpininkas taip pat atskleidžia
informaciją pagal šį straipsnį apie kiekvieną tokį
mokėjimą. 5. Komisija
įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 33 straipsnį. Tuose
deleguotuosiuose aktuose patikslinama: (a)
tinkami kriterijai, pagal
kuriuos sprendžiama, kaip informacija apie tarpininko atlygį,
įskaitant neapibrėžtuosius komisinius, atskleidžiama klientui, kaip
nurodyta šio straipsnio 1 dalies f ir g punktuose ir 2 dalyje; (b)
tinkami kriterijai, pagal
kuriuos visų pirma nustatomas viso atlyginimo, komisinių ar jų
abiejų derinio apskaičiavimo pagrindas; (c)
veiksmai, kurių
pagrįstai turėtų imtis draudimo tarpininkai ir draudimo
įmonės, kad atskleistų klientui informaciją apie savo
atlygį. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 1218
straipsnis
ð Konsultacijos ir pardavimo standartai,
kai konsultacijos neteikiamos ï 31. Prieš
sudarydamas kiekvieną konkrečią sutartį, draudimo
tarpininkas ð (įskaitant priklausomus
tarpininkus) arba draudimo įmonė, ï turi nurodyti,
visų pirma
remdamiesiasis
kliento pateikta informacija, Ö nustato: Õ bent jau a) to kliento poreikius ir reikalavimus;, taip pat b) Ö ir klientui
nurodo Õ pagrindines
priežastis, kuriomis remdamiesiasis
jiejis
klientui davė ð (jei davė) ï vieną ar kitą patarimą dėl tam tikro Ö nurodyto Õ draudimo produkto. 32. Ši
ð 1 dalies a ir b punktuose
nurodyta ï informacija išdėstoma atsižvelgiant į siūlomos
draudimo sutarties
Ö produkto Õ
sudėtingumą ð ir klientui kylančios
finansinės rizikos lygį ï. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 23. Jeigu
draudimo tarpininkas ð arba draudimo įmonė ï informuoja klientą, kad jis Ö jie Õ konsultuoja remdamiesiasis
sąžiningos analizės rezultatais, jis Ö jie Õ privalo konsultuoti
atlikęs pakankamai išsamią rinkoje
siūlomų draudimo sutarčių analizę, kad
galėtų vadovaudamiesiasis
profesionaliais kriterijais klientui rekomenduoti sudaryti jo poreikius
tinkamai atitinkančią draudimo sutartį. ò naujas 4. Prieš
sudarant sutartį, nesvarbu, konsultacija teikiama ar ne, draudimo
tarpininkas arba draudimo įmonė klientui suteikia svarbią
informaciją apie draudimo produktą suprantama forma, kad klientas
galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą,
atsižvelgdami į draudimo produkto sudėtingumą ir kliento
tipą. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 1219 straipsnis
ð Informacijos teikimo išimtys ir
lankstumo sąlyga ï 41. Pirmoje, antroje ir
trečioje dalyse Ö 16, 17 ir 18
straipsniuose Õ nurodytos
informacijos teikti nereikia, kai draudimo tarpininkas ð arba draudimo įmonė ï tarpininkauja draudžiant nuo didelės rizikos, arba
kai tarpininkauja perdraudimo tarpininkai ð arba perdraudimo įmonės arba
kai tarpininkaujama profesionaliems klientams, kaip nurodyta priede ï. 52. Valstybės
narės gali išlaikyti arba priimti griežtesnes įstatymų nuostatas
dėl 1 dalyje
Ö 16, 17 ir 18
straipsniuose Õ nurodytų
informavimocijos
reikalavimų, jeigu tos nuostatos neprieštarauja Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės aktams.
Valstybės narės praneša ð EDPPI ir ï Komisijai apie pirmojoje pastraipoje minimas
Ö tokias Õ nacionalines
nuostatas. 3. Siekdama kuo didesnio skaidrumo visomis tinkamomis
priemonėmis, Komisija ð EDPPI ï užtikrina, kad jos gauta informacija apie nacionalinesių nuostatas
bus taip pat perduota klientams, ir draudimo
tarpininkams ð ir draudimo įmonėms ï. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 1320
straipsnis
Informacijos teikimo sąlygos 1. Visa informacija, kurią
tarpininkas turi pateikti klientui
pagal 12
straipsnį Ö 16, 17 ir 18
straipsnius Õ, pateikiama ð klientams ï: (a)
popierine formauje
ar kitoje ilgalaikio saugojimo laikmenoje, kuri klientui yra priimtina ir
prieinama; (b)
aiškiai ir tiksliai, kad klientas suprastų; ð ir ï ê 2002/92/EB ð naujas (c)
valstybės narės, ð kurioje yra draudimo rizika, arba
valstybės narės, ï kurioje prisiimtas įsipareigojimas, oficialia kalba arba bet
kuria kita kalba, dėl kurios susitaria šalys. ð Informacija pateikiama nemokamai. ï ò naujas 2. Nukrypstant
nuo 1 dalies a punkto, 16, 17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija gali
būti teikiama klientui vienu iš šių būdų: a) patvariąja
laikmena, išskyrus popierių, kai įvykdomos 4 dalyje nustatytos
sąlygos; arba b) interneto
svetainėje, kai įvykdomos 5 dalyje nustatytos sąlygos. 3. Tačiau,
kai 16, 17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija pateikiama patvariąja
laikmena, išskyrus popierių, arba interneto svetainėje, klientui
paprašius popierinė kopija jam pateikiama nemokamai. 4. 16,
17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija gali būti teikiama
patvariąja laikmena, išskyrus popierių, jei įvykdomos šios
sąlygos: (a)
naudoti
patvariąją laikmeną yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip
vykdoma veikla tarp tarpininko ar draudimo įmonės ir kliento; ir (b)
klientui buvo suteikta
galimybė pasirinkti, ar gauti informaciją popierine forma, ar
patvariąja laikmena, ir klientas pasirinko tą kitą
laikmeną. 5. 16,
17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija gali būti pateikiama interneto
svetainėje, jei ji adresuojama asmeniškai klientui arba jei įvykdomos
šios sąlygos: (a)
16, 17 ir 18
straipsniuose nurodytą informaciją pateikti interneto svetainėje
yra tinkama, atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp tarpininko ar
draudimo įmonės ir kliento; (b)
klientas sutiko, kad 16,
17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija būtų pateikta interneto
svetainėje; (c)
klientui elektroniniu
būdu pranešamas interneto svetainės adresas ir vieta interneto
svetainėje, kurioje galima susipažinti su 16, 17 ir 18 straipsniuose
nurodyta informacija; (d)
užtikrinama, kad 16, 17
ir 18 straipsniuose nurodyta informacija būtų prieinama interneto
svetainėje tiek laiko, kiek klientui pagrįstai gali reikėti su
ja susipažinti. 6. Taikant
4 ir 5 dalis laikoma, kad informaciją pateikti patvariąja laikmena,
išskyrus popierių, arba interneto svetainėje yra tinkama,
atsižvelgiant į tai, kaip vykdoma veikla tarp tarpininko ar draudimo
įmonės ir kliento, jeigu galima įrodyti, kad klientas turi
galimybę reguliariai naudotis internetu. Jeigu tai veiklai vykdyti klientas
pateikia elektroninio pašto adresą, tai laikoma tokiu įrodymu. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 73. Prekiaujant
draudimo produktais telefonu, iš anksto klientui teikiama informacija turi
atitikti Bendrijos
Ö Sąjungos Õ reikalavimus,
taikomus nuotolinei prekybai vartotojams skirtomis finansinėmis
paslaugomis. Be to, informacija pagal 1 ð ar 2 ï dalyje nustatytus reikalavimus klientui pateikiama iš karto sudarius
sutartį. ò naujas 21 straipsnis Kryžminis pardavimas 1. Valstybės
narės leidžia taikyti grupavimą, bet ne siejimą. 2. Kai
draudimo paslauga arba produktas siūlomi kartu su kita paslauga ar
produktu kaip paketas, draudimo įmonė arba, kai taikoma, draudimo
tarpininkas pasiūlo ir informuoja klientą, kad atskiras paketo
sudedamąsias dalis galima įsigyti atskirai ir atskirai pateikia
kiekvienos paketo sudedamosios dalies, kurią galima nusipirkti iš jo arba
per jį, įkainius ir mokesčius. 3. Ne
vėliau kaip [20XX m.] gruodžio 31 d. EDPPI parengia ir
periodiškai atnaujina kryžminio pardavimo vertinimo ir priežiūros gaires,
kuriose visų pirma nurodomos situacijos, kai kryžminis pardavimas
neatitinka įpareigojimų, nustatytų 16, 17 ir 18 straipsniuose
arba šio straipsnio 1 dalyje. VII SKYRIUS PAPILDOMI
VARTOTOJŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU INVESTICINIAIS DRAUDIMO
PRODUKTAIS 22 straipsnis
Taikymo sritis Šiame skyriuje
nustatyti papildomi draudimo tarpininkavimo reikalavimai, kai parduodant
investicinius draudimo produktus draudimo tarpininkavimu užsiima: (a)
draudimo tarpininkas; (b)
draudimo įmonė. 23 straipsnis
Interesų konfliktai 1. Valstybės
narės reikalauja, kad draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės
imtųsi visų tinkamų veiksmų, siekdamos nustatyti
interesų konfliktus, kurių gali kilti užsiimant draudimo
tarpininkavimu, tarp tų draudimo tarpininkų ar įmonių,
įskaitant jų vadovus, darbuotojus ir priklausomus draudimo
tarpininkus, arba tiesiogiai ar netiesiogiai su jais kontrolės ryšiais
susijusių asmenų ir klientų, arba tarp vieno kliento ir kito
kliento. 2. Jeigu
pagal 15, 16 ir 17 straipsnius draudimo tarpininko ar draudimo įmonės
taikyti veiksmai yra nepakankami, siekiant patikimai užkirsti kelią žalos,
kuri gali būti padaryta esamų ir galimų klientų interesams
dėl interesų konfliktų, rizikai, prieš imdamasis veiklos kliento
vardu draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė aiškiai atskleidžia
informaciją klientui apie bendrą interesų konfliktų
pobūdį ar priežastis. 3. Komisija
įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 33 straipsnį, kuriais
patikslinama: (a)
veiksmai ir veiksmingos
organizacinės bei administracinės priemonės, kurių
pagrįstai turėtų imtis draudimo tarpininkai ir draudimo
įmonės, kad teikdami draudimo tarpininkavimo paslaugas nustatytų
interesų konfliktus, užkirstų jiems kelią, juos valdytų ir
atskleistų apie juos informaciją; (b)
tinkami interesų
konfliktų, galinčių pažeisti draudimo tarpininko ar draudimo
įmonės esamų ar galimų klientų interesus, tipų
nustatymo kriterijai. 24 straipsnis
Bendrieji principai ir informacija klientams 1. Valstybės
narės reikalauja, kad teikdamas draudimo tarpininkavimo paslaugas
klientams arba jų naudai draudimo tarpininkas ar draudimo įmonė
veiktų garbingai, sąžiningai ir profesionaliai, vadovaudamiesi savo
klientų interesais, ir visų pirma laikytųsi šiame straipsnyje ir
25 straipsnyje nustatytų principų. 2. Visa
informacija, įskaitant draudimo tarpininko arba draudimo įmonės
rinkodaros pranešimus, adresuota esamiems ar galimiems klientams, yra teisinga,
aiški ir neklaidinanti. Rinkodaros pranešimai yra aiškiai atpažįstami. 3. Esamiems
arba galimiems klientams pateikiama tinkama informacija apie: (a)
draudimo tarpininką
arba draudimo įmonę ir jų paslaugas. Teikiant konsultacijas,
informacijoje nurodoma, ar konsultacijos teikiamos nepriklausomai ir ar jos grindžiamos
plačia ar labiau ribota rinkos analize, taip pat nurodoma, ar draudimo
tarpininkas arba draudimo įmonė nuolat teiks klientui rekomenduoto
draudimo produkto tinkamumo vertinimą; (b)
draudimo produktus ir
siūlomas investavimo strategijas. Tai turėtų apimti atitinkamas
gaires ir įspėjimus dėl rizikos, susijusios su investicijomis
į tuos produktus arba konkrečiomis investavimo strategijomis; ir (c)
išlaidas ir susijusius
mokesčius. 4. Šiame
straipsnyje nurodyta informacija turėtų būti teikiama suprantama
forma taip, kad esami arba galimi klientai galėtų tinkamai suprasti
konkretaus siūlomo draudimo produkto pobūdį ir riziką ir
priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija. Šios
informacijos pateikimo forma gali būti standartizuota. 5. Kai
draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė informuoja klientą, kad
teikiamos nepriklausomos konsultacijos dėl draudimo, draudimo tarpininkas
arba draudimo įmonė: (a)
įvertina pakankamai
daug draudimo produktų rinkoje. Draudimo produktai turėtų
būti įvairūs jų rūšies ir emitentų arba
produktų teikėjų atžvilgiu, jie neturėtų būti tik
tie, kuriuos parengia arba teikia su draudimo tarpininku arba draudimo
įmone glaudžiai susiję subjektai; ir (b)
už klientams
teikiamą paslaugą nepriima ir negauna atlyginimo, komisinių arba
kokios nors piniginės naudos, kurią moka arba teikia trečiasis
asmuo arba jo vardu veikiantis asmuo. 6. Komisija
įgaliojama pagal 33 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl
priemonių, kuriomis užtikrinama, kad draudimo tarpininkai arba draudimo
įmonės, teikdamos draudimo tarpininkavimo paslaugas savo klientams,
laikytųsi šiame straipsnyje nustatytų principų. Tuose
deleguotuosiuose aktuose patikslinama: (a)
esamam ar galimam
klientui siūlomos (-ų) ar suteiktos (-ų) paslaugos (-ų)
pobūdis, atsižvelgiant į sandorių rūšį, objektą,
dydį ir dažnumą; ir (b)
siūlomų ar
aptariamų produktų, įskaitant įvairių rūšių
draudimo produktus, pobūdis. 25 straipsnis
Tinkamumo bei priimtinumo vertinimas ir atsiskaitymas klientams 1. Teikdamas
konsultaciją draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė gauna
būtiną informaciją apie esamo ar galimo kliento žinias ir
patirtį konkrečios rūšies produkto ar paslaugos srityje, taip
pat informaciją apie esamo ar galimo kliento finansinę padėtį
ir investicinius tikslus, kurios pagrindu draudimo tarpininkas arba draudimo
įmonė turėtų rekomenduoti esamam ar galimam klientui
tinkamus draudimo produktus. 2. Valstybės
narės užtikrina, kad užsiimdami draudimo tarpininkavimu, kai produktai
parduodami neteikiant konsultacijų, draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės
paprašytų esamo ar galimo kliento pateikti informaciją apie savo
žinias ir patirtį siūlomo ar reikalaujamo konkrečios rūšies
produkto ar paslaugos investicijų srityje, leidžiančią draudimo
tarpininkui arba draudimo įmonei įvertinti, ar numatyta draudimo
paslauga arba produktas klientui yra priimtini. Jeigu, remdamasis pagal
ankstesnę pastraipą gauta informacija, draudimo tarpininkas arba
draudimo įmonė mano, kad produktas ar paslauga netinka esamam ar
galimam klientui, draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė
įspėja esamą ar galimą klientą. Šio įspėjimo
pateikimo forma gali būti standartizuota. Jei esami ar galimi
klientai nepateikia pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos arba pateikia
nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį, draudimo
tarpininkas arba draudimo įmonė juos įspėja, kad draudimo
tarpininkas arba draudimo įmonė negali įvertinti, ar numatoma
teikti paslauga arba produktas jiems tinka. Šio įspėjimo pateikimo
forma gali būti standartizuota. 3. Draudimo
tarpininkas arba draudimo įmonė tvarko apskaitą, į
kurią įtraukiamas dokumentas ar dokumentai, kaip antai sutartis,
dėl kurios susitarė draudimo tarpininkas arba draudimo
įmonė ir klientas, nustatantys šalių teises ir pareigas ir kitas
sąlygas, pagal kurias draudimo tarpininkas arba draudimo įmonė
teiks paslaugas klientui. Sutarties šalių teisės ir pareigos gali
būti įtrauktos pateikiant nuorodą į kitus dokumentus ar
teisės aktus. 4. Iš
draudimo tarpininko arba draudimo įmonės klientas privalo gauti
tinkamas ataskaitas apie klientams suteiktą paslaugą. Šiose
ataskaitose pateikiami periodiški pranešimai klientams, atsižvelgiant į
susijusių draudimo produktų rūšį ir sudėtingumą
ir klientui teikiamos paslaugos pobūdį, taip pat, kai taikoma,
nurodomos išlaidos, susijusios su kliento naudai sudarytais sandoriais ir
suteiktomis paslaugomis. Teikdamas konsultacijas, draudimo tarpininkas arba
draudimo įmonė sukonkretina, kaip teikiamos konsultacijos atitinka
kliento asmenines savybes. 5. Komisija
įgaliojama pagal 33 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais
užtikrinama, kad draudimo tarpininkai ir draudimo įmonės, teikdami
draudimo tarpininkavimo paslaugas savo klientams, laikytųsi šiame
straipsnyje nustatytų principų. Tuose deleguotuosiuose aktuose
patikslinama: (a)
esamam ar galimam klientui
siūlomos (-ų) ar suteiktos (-ų) paslaugos (-ų)
pobūdis, atsižvelgiant į sandorių rūšį, objektą,
dydį ir dažnumą; (b)
siūlomų ar
aptariamų produktų, įskaitant įvairių rūšių
draudimo produktus, pobūdis. VIII SKYRIUS SANKCIJOS IR
PRIEMONĖS 26 straipsnis
Administracinės sankcijos ir priemonės 1. Valstybės
narės užtikrina, kad jų administracinės sankcijos ir
priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasios. 2. Valstybės
narės užtikrina, kad tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo
įmonėms arba draudimo ar perdraudimo tarpininkams nustatyti
įpareigojimai, juos pažeidus administracinės sankcijos ir
priemonės galėtų būti taikomos jų valdymo organo
nariams ir bet kuriems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie pagal
nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą. 3. Kompetentingoms
institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, būtini jų
funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas,
kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, jog
sankcijomis ar priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir
kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus. 27 straipsnis
Sankcijų skelbimas Valstybės
narės numato, kad kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama
skelbia apie bet kokią sankciją ar priemonę, taikytą už
nacionalinių nuostatų, priimtų įgyvendinant šią
direktyvą, pažeidimus, įskaitant informaciją apie pažeidimo
tipą ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę,
nebent dėl tokio informacijos atskleidimo kiltų didelis pavojus
draudimo ir perdraudimo rinkoms. Jei dėl paskelbimo susijusioms šalims
būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos
informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai. 28 straipsnis
Pažeidimai 1. Šis
straipsnis taikomas: (a)
valstybėje
narėje neregistruotam draudimo ar perdraudimo tarpininkui, kuriam
netaikoma 1 straipsnio 2 dalis arba 4 straipsnis; (b)
asmeniui, kuris teikia
papildomas draudimo paslaugas nepateikęs deklaracijos, kaip nustatyta 4
straipsnyje, arba kuris pateikė tokią deklaraciją, tačiau
neatitinka 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų; (c)
draudimo ar perdraudimo
įmonei arba draudimo ar perdraudimo tarpininkui, kurie naudojasi
asmenų, neregistruotų valstybėje narėje, nenurodytų 1
straipsnio 2 dalyje ir nepateikusių deklaracijos pagal 4 straipsnį,
teikiamomis draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo paslaugomis; (d)
draudimo ar perdraudimo
tarpininkui, kuris buvo įregistruotas pateikęs klaidingą
informaciją ar pasinaudojęs kitomis neteisėtomis
priemonėmis, taip pažeisdamas 3 straipsnį; (e)
draudimo ar perdraudimo tarpininkui
arba draudimo įmonei, neatitinkantiems 8 straipsnio nuostatų; (f)
draudimo įmonei arba
draudimo ar perdraudimo tarpininkui, nesilaikantiems veiklos vykdymo
reikalavimų pagal VI ir VII skyrius. 2. Valstybės
narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima
taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones: (a)
viešą
pranešimą, kuriame nurodomas fizinis ar juridinis asmuo ir pažeidimo
pobūdis; (b)
įsakymą
fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti
pakartotinio pažeidimo; (c)
draudimo ar perdraudimo
tarpininko registracijos pagal 3 straipsnį panaikinimą; (d)
draudimą bet kuriam
draudimo ar perdraudimo tarpininko arba draudimo ar perdraudimo
įmonės valdymo organo nariui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui,
kuris laikomas atsakingu, vykdyti pareigas dirbant draudimo ar perdraudimo
tarpininkams arba draudimo ar perdraudimo įmonėse; (e)
juridiniam asmeniui –
administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 %
juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais;
jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji
įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė
apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės
praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje
ataskaitoje; (f)
fiziniam asmeniui –
administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki
5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių
oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamą sumą nacionaline
valiuta šios direktyvos įsigaliojimo dieną. Jei galima nustatyti
naudą, gautą padarius pažeidimą, valstybės narės
užtikrina, kad viršutinė jos dydžio riba būtų ne žemesnė
nei du kartus už tą naudą didesnė suma. 29 straipsnis
Veiksmingas sankcijų taikymas 1. Valstybės
narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių
rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį
kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes,
įskaitant: (a)
pažeidimo sunkumą ir
trukmę; (b)
atsakingo fizinio ar
juridinio asmens atsakomybės laipsnį; (c)
atsakingo fizinio ar
juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal
bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio
asmens metines pajamas; (d)
atsakingo fizinio ar
juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima
nustatyti, dydį; (e)
trečiųjų
asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti; (f)
atsakingo fizinio ar
juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį ir (g)
atsakingo fizinio ar
juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus. 2. EDPPI
pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 16 straipsnį kompetentingoms
institucijoms parengia gaires dėl administracinių sankcijų ir
priemonių rūšių ir administracinių piniginių
sankcijų dydžio. 3. Ši
direktyva neturi įtakos priimančiųjų valstybių
narių teisei imtis atitinkamų priemonių, kad užkirstų
kelią arba baustų už savo teritorijoje įvykdytus pažeidimus,
prieštaraujančius dėl visuotinės gerovės priimtų
įstatymų ar norminių aktų nuostatoms. Šios priemonės
apima galimybę neleisti draudimo ar perdraudimo tarpininkams pažeidėjams
pradėti bet kokią tolesnę veiklą savo teritorijoje. 30 straipsnis
Pranešimas apie pažeidimus 1. Valstybės
narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų
veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms
institucijoms pranešti apie nacionalinės teisės nuostatų,
kuriomis įgyvendinama ši direktyva, pažeidimus. 2. Tos
priemonės apima bent: (a)
specialias pranešimų
apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūras; (b)
tinkamą draudimo ar
perdraudimo įmonių arba tarpininkų darbuotojų, kurie
demaskuoja tose įmonėse padarytus pažeidimus, apsaugą ir (c)
asmens duomenų,
susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu
asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsaugą
laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų. 31 straipsnis
Su sankcijomis susijusios informacijos teikimas EDPPI 1. Valstybės
narės kasmet pateikia EDPPI apibendrintą informaciją apie visas
administracines priemones arba administracines sankcijas, nustatytas pagal 26
straipsnį. EDPPI šią
informaciją skelbia metinėje ataskaitoje. 2. Jei
kompetentinga institucija viešai paskelbia apie administracinę
priemonę arba administracinę sankciją, ji tuo pačiu metu
apie tai praneša EDPPI. 3. EDPPI
parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl
informacijos teikimo procedūrų ir formų, kaip nurodyta šiame
straipsnyje. EDPPI tuos
techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai
iki [XX / įrašyti konkrečią datą – 6 mėnesiai po šios
direktyvos įsigaliojimo / taikymo dienos]. Komisijai suteikiami
įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius
įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnyje
nustatyta tvarka. ê 2002/92/EB IV IX SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 14 straipsnis
Teisė kreiptis į teismą Valstybės narės
užtikrina, kad būtų galima kreiptis į teismą dėl
sprendimų, priimtų draudimo tarpininko, perdraudimo tarpininko ar
draudimo įmonės atžvilgiu remiantis įstatymų ir kitų
teisės aktų nuostatomis, priimtomis vadovaujantis šia direktyva. ò naujas 32 straipsnis
Duomenų apsauga 1. Valstybėse
narėse tvarkant asmens duomenis pagal šią direktyvą
valstybės narės taiko Direktyvą 95/46/EB. 2. EDPPI
tvarkant asmens duomenis pagal šią direktyvą taikomas Reglamentas
(EB) Nr. 45/2001. 33 straipsnis
Deleguotieji aktai Komisija
įgaliojama pagal 34 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl
8, 17, 23, 24 ir 25 straipsnių. 34 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais 1. Įgaliojimai
priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje
nustatytomis sąlygomis. 2. 8,
17, 23, 24 ir 25 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius
aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos
įsigaliojimo dienos. 3. Europos
Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 8, 17, 23, 24 ir 25
straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus.
Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime
nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas
įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą
dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų
aktų teisėtumui. 4. Priėmusi
deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir
Europos Parlamentui, ir Tarybai. 5. Pagal
8, 17, 23, 24 ir 25 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik
tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ar
Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba
nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui
tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus.
Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2
mėnesiais. 35 straipsnis
Peržiūra ir vertinimas 1. Po
penkerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija
peržiūri šią direktyvą. Atliekant peržiūrą apskritai
apžvelgiamas praktinis šioje direktyvoje nustatytų taisyklių
taikymas, deramai atsižvelgiant į pokyčius mažmeninių
investicinių produktų rinkose, taip pat į patirtį,
įgytą praktiškai taikant šią direktyvą ir Reglamentą
dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos
dokumentų ir [FPRD II]. Atliekant peržiūrą apsvarstoma
galimybė šios direktyvos nuostatas taikyti produktams, kuriems taikoma
Direktyva 2003/41/EB. Atliekant šią peržiūrą specialiai
analizuojamas 17 straipsnio 2 dalies poveikis, atsižvelgiant į
konkurenciją tarpininkavimo paslaugų, susijusių su sutartimis,
išskyrus bet kuriai iš Direktyvos 2002/83/EB I priede nurodytų grupių
priskiriamas sutartis, rinkoje, ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų
įpareigojimų poveikis draudimo tarpininkams, kurie yra mažosios ir
vidutinės įmonės. 2. Pasikonsultavusi
su Europos priežiūros institucijų jungtiniu komitetu, Komisija
pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pirmą ataskaitą. 3. Iki
20XX X X [ketveri metai po direktyvos įsigaliojimo] ir vėliau bent
kas dvejus metus EDPPI parengia antrą šios direktyvos taikymo
ataskaitą. Prieš paskelbdama savo ataskaitą EDPPI konsultuojasi su
EVPRI. 4. Trečioje
ataskaitoje, kuri turi būti parengta iki 20XX X X [dveji metai po
direktyvos įsigaliojimo], EDPPI įvertina draudimo tarpininkų
rinkų struktūros raidą. 5. Ataskaitoje,
kurią EDPPI turi parengti iki 20XX X X [ketveri metai po direktyvos
įsigaliojimo], kaip nurodyta 3 dalyje, nagrinėjama, ar 10 straipsnio
1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos turi pakankamai
įgaliojimų ir išteklių savo užduotims atlikti. 6. 3
dalyje nurodytoje ataskaitoje nagrinėjami bet šie klausimai: (a)
draudimo tarpininkų
rinkos struktūros pokyčiai; (b)
tarpvalstybinės
veiklos tendencijų pokyčiai; (c)
tarpinis
įvertinimas, ar pagerėjo konsultacijų ir pardavimo metodų
kokybė ir koks šios direktyvos poveikis draudimo tarpininkams, kurie yra
mažosios ir vidutinės įmonės. 7. Toje
pačioje ataskaitoje EDPPI įvertina šios direktyvos poveikį. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 1636
straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę 1. Valstybės narės
priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2005 m. sausio 15 d., įgyvendina šią direktyvą
ð ne vėliau kaip [data],
įgyvendina šios direktyvos [1–39] straipsnius ir I priedą ï. Apie tai Jjos nedelsdamos praneša
Ö pateikia Õ Komisijai ð tų teisės aktų
nuostatų tekstą ï. Valstybės narės, priimdamos šias priemones ð tas nuostatas ï, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia
nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. ð Jos taip pat įtraukia
teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose
pateiktos nuorodos į direktyvą, kuri panaikinama šia direktyva, yra
laikomos nuorodomis į šią direktyvą. ï Nuorodos darymo tvarką ð ir to teiginio formuluotę ï nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia
Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų įstatymų ir kitų teisės
aktų ð nacionalinės teisės aktų
pagrindinių nuostatų ï tekstus. Pranešime pateikiama lentelė, kurioje
nurodomos nacionalinės nuostatos, atitinkančios šią
direktyvą. 1537
straipsnis
Panaikinimas Direktyva 77/92/EEB Ö 2002/92/EB Õ panaikinama nuo
[priėmimo data 20XX] 16 straipsnio 1
dalyje nurodytos datos ð , nedarant poveikio valstybių
narių pareigoms, susijusioms su tos direktyvos perkėlimo į
nacionalinę teisę terminu. ï ò naujas Nuorodos į
panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią
direktyvą. ê 2002/92/EB
(pritaikytas) ð naujas 1738 straipsnis
Įsigaliojimas Ši direktyva įsigalioja ð dvidešimtą ï dieną po jos
paskelbimo Europos Bendrijų
Ö Sąjungos Õ oficialiajame
leidinyje dieną. ê 2002/92/EB 1839
straipsnis
Adresatai Ši direktyva skirta
valstybėms narėms. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos vardu ò naujas I PRIEDAS
PROFESIONALŪS KLIENTAI Profesionalus
klientas – tai klientas, turintis patirties, žinių ir kompetencijos,
leidžiančių jam pačiam priimti sprendimus ir tinkamai
įvertinti kylančią riziką. Visi toliau nurodyti subjektai
turėtų būti laikomi profesionaliais, teikiant bet kokias
draudimo paslaugas, vykdant veiklą ir sudarant sandorius dėl draudimo
produktų pagal šią direktyvą. 1. Subjektai,
kurie turi gauti veiklos leidimą finansų rinkose arba kurių
veikla šiose rinkose turi būti reguliuojama. Turėtų būti
laikoma, kad toliau pateiktame sąraše yra nurodyti visi subjektai,
gavę veiklos leidimus ir vykdantys minėtiems subjektams
būdingą veiklą: pagal direktyvą valstybėje narėje
veiklos leidimą gavę subjektai, nesiremiant direktyva valstybėje
narėje veiklos leidimą gavę ar jos reguliuojami subjektai ir
šalyje, kuri nėra valstybė narė, veiklos leidimą gavę
ar jos reguliuojami subjektai: (a)
kredito įstaigos; (b)
draudimo ir perdraudimo
tarpininkai ir investicinės įmonės; (c)
kitos veiklos leidimus
gavusios ar reguliuojamos finansų įstaigos; (d)
draudimo ir perdraudimo
įmonės; (e)
kolektyvinio investavimo
sistemos ir tokių sistemų valdymo įmonės; (f)
pensijų fondai ir
tokių fondų valdymo įmonės; (g)
prekiautojai biržos
prekėmis ir biržos prekių išvestinėmis priemonėmis; (h)
vietos įmonės; (i)
kiti instituciniai
investuotojai. 2. Didelės
įmonės, atitinkančios du iš toliau pateiktų pagal
įmonės dydį taikomų reikalavimų: –
bendra balanso suma: 20 000 000
EUR; –
grynoji apyvarta:
40 000 000 EUR; –
nuosavos lėšos:
2 000 000 EUR. 3. Šalies
ir regiono vyriausybės, įskaitant valdžios institucijas,
valdančias valstybės skolą nacionaliniu ar regionų
lygmeniu, centriniai bankai, tarptautinės ir viršvalstybinės
institucijos, pavyzdžiui, Pasaulio bankas, TVF, ECB, EIB ir kitos panašios
tarptautinės organizacijos. 4. Kiti
instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veikla – investicijos
į finansines priemones, įskaitant subjektus, užsiimančius turto
pakeitimu vertybiniais popieriais ar kitais finansavimo sandoriais. Pirmiau
paminėti subjektai laikomi profesionaliais. Tačiau jie gali
reikalauti juos laikyti neprofesionaliais, o įmonės gali sutikti
suteikti jiems didesnę apsaugą. Jeigu įmonės klientas yra
pirmiau nurodyta įmonė, prieš suteikdama kokias nors paslaugas, ši
įmonė turi informuoti klientą, kad, remiantis įmonėje
turima informacija, toks klientas laikomas profesionaliu ir su juo bus
atitinkamai elgiamasi, nebent įmonė ir klientas susitartų
kitaip. Be to, įmonė turi pranešti klientui, kad jis turi teisę
reikalauti pakeisti susitarimo sąlygas, siekdamas užsitikrinti
didesnę apsaugą. Profesionaliu laikomas
klientas turi pats reikalauti jam suteikti didesnę apsaugą, jeigu jis
mano, kad negalės tinkamai įvertinti ar valdyti kilusios rizikos.
Didesnė apsauga bus suteikta tuomet, kai profesionaliu laikomas klientas
sudaro su įmone rašytinį susitarimą, kad pagal taikytinas
veiklos vykdymo taisykles jis nelaikomas profesionaliu klientu. Tokiame
susitarime turėtų būti nurodyta, ar tai taikoma kuriai nors
vienai ar kelioms paslaugoms ar sandoriams arba vienos ar kelių
rūšių produktams ar sandoriams. ò naujas II PRIEDAS
AIŠKINAMIEJI DOKUMENTAI Pagal 2011 m.
rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos
politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų
valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie
pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau
dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių
ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių
sąsajos. Šios direktyvos
atveju Komisija laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas
yra pagrįstas dėl šių priežasčių: Direktyvos ir
atitinkamo sektoriaus sudėtingumas. Draudimo ir draudimo
produktų platinimo sritis labai sudėtinga ir gali būti labai
techniška asmenims, neturintiems specialiųjų šios srities žinių.
Neparengus aiškios struktūros aiškinamųjų dokumentų,
perkėlimo į nacionalinę teisę priežiūros užduotis
užimtų neproporcingai daug laiko. Šis pasiūlymas – nauja redakcija
išdėstyto Draudimo tarpininkavimo direktyvos (DTD) teksto peržiūra.
Nors daugelio nuostatų esmė nepasikeitė, įrašytos kelios
naujos nuostatos, o tam tikros esamos nuostatos pataisytos arba išbrauktos.
Teksto struktūra, forma ir pateikimas visiškai nauji. Nauja struktūra
būtina tam, kad būtų galima aiškesne ir logiškesne tvarka
išdėstyti teisines nuostatas, tačiau dėl to prižiūrint
perkėlimą į nacionalinę teisę reikės laikytis
struktūrinio požiūrio. Kai kurios
siūlomos direktyvos nuostatos gali turėti poveikį tam tikroms
nacionalinės teisės sritims, kaip antai bendrovių, komercinei ar
mokesčių teisei, arba kitoms valstybių narių teisės
aktų sritims. Direktyva taip pat gali turėti įtakos nacionalinei
antrinei teisei, įskaitant finansų ar draudimo tarpininkams skirtus
teisės aktus ir bendrąsias veiklos vykdymo taisykles. Visų
šių artimų sričių tarpusavio sąsajos gali reikšti,
priklausomai nuo taikomos sistemos valstybėse narėse, kad kai kurios
nuostatos bus įgyvendinamos priimant naujas arba taikant galiojančias
tų sričių taisykles; turėtų būti pateikta aiški
tų taisyklių apžvalga. Derėjimas ir
sąsajos su kitomis iniciatyvomis Šis pasiūlymas
yra „Vartotojų mažmeninių paslaugų teisės aktų
rinkinio“ dalis; kiti rinkinio pasiūlymai – mažmeninių
investicinių produktų paketų (MIPP) pasiūlymas dėl
informacijos apie produktus atskleidimo (Reglamentas dėl investicinių
produktų pagrindinės informacijos dokumentų, kuriuo iš dalies
keičiamos direktyvos 2003/71/EB ir 2009/65/EB) ir KIPVPS V. MIPP
iniciatyva siekiama užtikrinti nuoseklų horizontalųjį
požiūrį į informacijos apie produktus, t. y. investicinius
produktus ir draudimo produktus su investiciniais elementais (vadinamuosius
investicinius draudimo produktus), atskleidimą, o į persvarstytas DTD
ir FPRD (Finansinių priemonių rinkų direktyvą) bus
įtrauktos nuostatos dėl pardavimo praktikos. Be to, pasiūlymas
dera su kitais ES teisės aktais ir politikos kryptimis, visų pirma
vartotojų apsaugos, investuotojų apsaugos ir rizikos ribojimu
pagrįstos priežiūros, kaip antai „Mokumu II“ (Direktyva 2009/138/EB),
FPRD II (FPRD nauja redakcija) ir pirmiau minėta MIPP iniciatyva, ir juos
papildo. Naujoji DTD ir
toliau turės teisės akto, kuriuo siekiama minimalaus suderinimo,
savybes. Tai reiškia, kad valstybės narės gali nuspręsti priimti
griežtesnes nuostatas, jei tai būtina vartotojų apsaugai. Tačiau
minimalūs DTD standartai bus gerokai sugriežtinti. Kai kurios naujosios
direktyvos dalys bus sugriežtintos 2 lygio priemonėmis, siekiant taisykles
suderinti su FPRD II, visų pirma skyrius, kuriuo reglamentuojamas
gyvybės draudimo liudijimų su investiciniais elementais (toliau –
investiciniai draudimo produktai, žr. toliau), platinimas. Taip siekiama
suderinti investicinių draudimo produktų pardavimą visoje ES,
priimant 2 lygio priemones[25]. Tai naujos nuostatos, palyginti su
pradinės direktyvos tekstu. Svarbu, kad Komisija turėtų
galimybę palyginti galutinę situaciją įvairiose
valstybėse narėse ir tinkamai atlikti savo užduotį prižiūrėti,
kaip taikoma Sąjungos teisė. Be to, direktyvoje numatyta nuostata
dėl peržiūros; kad galėtų surinkti visą svarbią
informaciją apie tų taisyklių veikimą, Komisijai
būtina turėti galimybę stebėti jų
įgyvendinimą nuo pat pradžių. Skyrius dėl
investicinių draudimo produktų. Pasiūlyme numatytas skyrius, kuriame nustatomi
papildomi vartotojų apsaugos reikalavimai, susiję su investiciniais
draudimo produktais. Matyti tvirta
politinė valia įrašyti tokias nuostatas, tačiau šioje naujoje
srityje turima labai nedaug patirties. Todėl labai svarbu, kad Komisija
gautų perkėlimo į nacionalinę teisę dokumentus,
kuriuose būtų paaiškinta, kaip valstybės narės tokias
nuostatas įgyvendino. Dėl
valstybėms narėms taikomo reikalavimo pateikti aiškinamuosius
dokumentus numatoma maža papildoma administracinė našta. Kaip minėta, dabartinis tekstas galioja
nuo 2002 m. (kai buvo priimta pradinė direktyva). Taigi pareiga
valstybėms narėms pranešti apie savo įgyvendinimo nuostatas
nebus labai didelė našta, nes apie daugumą tokių nuostatų
jos jau kurį laiką teikia informaciją. Numatoma nedidelė
papildoma administracinė našta dėl to, kad iš valstybių
narių reikalaujama aiškinamųjų dokumentų apie naujas
direktyvos dalis, yra proporcinga ir būtina, kad Komisija galėtų
atlikti savo užduotį prižiūrėti, kaip taikoma Sąjungos
teisė. Remdamasi išdėstyta
informacija, Komisija mano, kad reikalavimas pateikti aiškinamuosius dokumentus
siūlomos direktyvos atveju yra proporcingas ir juo neviršijama to, kas
būtina siekiant veiksmingai įvykdyti užduotį
prižiūrėti, kad direktyva būtų tiksliai perkelta į nacionalinę
teisę. ò naujas FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas (-ai) 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS
2.1. Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės 2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės 3. NUMATOMAS
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė
(-ės) 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo
poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas
poveikis įplaukoms FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pavadinimas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl
draudimo tarpininkavimo (DTD2), kuria panaikinama Direktyva 2002/92/EB dėl
draudimo tarpininkavimo (DTD1) 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[26] Vidaus rinka – Finansų rinkos 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis X Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone,
kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba)
atlikus parengiamuosius veiksmus[27]
¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone,
perorientuota į naują priemonę 1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos
daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių)
siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva) Didinti finansų rinkų saugą ir
veiksmingumą; stiprinti finansinių paslaugų vidaus rinką. 1.4.2. Konkretus
(-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla Sukurti vienodas veiklos sąlygas; mažinti
interesų konfliktus; gerinti konsultacijas dėl sudėtingų
produktų; mažinti kliūtis veikti tarpvalstybiniu mastu. 1.4.3. Numatomas
(-i) rezultatas (-ai) ir poveikis Nurodyti
poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų
turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms). Pasiūlymo tikslas: išplėsti DTD taikymo
sritį į ją įtraukiant visus platinimo kanalus; nustatyti,
valdyti ir mažinti interesų konfliktus; kelti administracinių
sankcijų už pardavimo taisyklių pažeidimus suderinimo lygį;
didinti konsultacijų tinkamumą ir objektyvumą; užtikrinti, kad
pardavėjų profesinė kvalifikacija atitiktų parduodamų
produktų sudėtingumą; supaprastinti ir suderinti patekimo į
kitų valstybių narių rinkas procedūrą visoje ES. 1.4.4. Rezultatų
ir poveikio rodikliai Nurodyti
pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Turėtų būti rengiamos ataskaitos
dėl vartotojų apsaugos; dėl pažangos siekiant užtikrinti
neiškreiptą konkurenciją; dėl tarpvalstybinės veiklos
raidos ir siūlomų priemonių poveikio draudimo rinkoms. 1.5 Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai
arba ilgalaikiai poreikiai Taikant persvarstytą direktyvą
valstybėse narėse: • Dėl naujų taisyklių
vartotojai turėtų daugiau pasirinkimo galimybių ir
padidėtų gaunamų paslaugų kokybė. • Tikėtina, kad dėl geresnės
informacijos ir didesnio skaidrumo padidėtų konkurencija ir tai
būtų naudinga efektyviai veikiantiems tarpininkams. • Būtų suderintas draudimo
tarpininkų ir kitų draudimo produktų pardavėjų veiklos
leidimų išdavimas ir priežiūra ir pagerėtų
nacionalinių priežiūros institucijų veiklos koordinavimas. • Visi ES veikiantys draudimo produktų
pardavėjai būtų tinkamai reguliuojami, atsižvelgiant į
proporcingumą ir MVĮ poreikius. • Visų draudimo produktų
pardavėjų profesinė kvalifikacija atitiks parduodamo produkto
sudėtingumą. • Numatoma aktyvesnė tarpvalstybinė
veikla. • Pagerėtų sankcijų taikymo tvarka
sukuriant tinkamą ir vienodą pagrindinių direktyvos
pažeidimų prevencijos ir šalinimo sistemą. 1.5.2. Papildoma
ES dalyvavimo nauda 1) Dėl nenuoseklaus reguliavimo gali
padidėti administracinės išlaidos ir padaugėti reguliacinio
arbitražo atvejų. 2) Nesiėmus veiksmų ES lygiu gali
padaugėti netinkamo draudimo produktų pardavimo atvejų. 1.5.3. Panašios
patirties išvados Vien investicinių produktų pardavimo
praktika jau reguliuojama Finansinių priemonių rinkų direktyvoje
(FPRD); patvirtinus DTD2 pasiūlymą, tuos produktus galintys pakeisti
investicijomis grindžiami draudimo produktai bus panašiai reguliuojami ES
lygiu. FPRD taikymo rezultatas – didesnė konkurencija tarp finansinių
priemonių, platesnis pasirinkimas investuotojams ir geresnės
vartotojų apsaugos taisyklės. 1.5.4. Suderinamumas
ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis DTD peržiūra siūloma pagal reformų
programą, kurią Europos Komisija pasiūlė savo komunikate
„Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ ir pažangaus, tvaraus ir integracinio
augimo strategijoje „Europa 2020“. Pasiūlymas yra suderintas su MIPP
iniciatyva, FPRD II pasiūlymu ir direktyva „Mokumas II“. 1.6 Trukmė
ir finansinis poveikis ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota[28] –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja
nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD] –
X Finansinis
poveikis nuo 2014 m. iki 2016 m. ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo
pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM, –
vėliau – visuotinis
taikymas. 1.7. Numatytas
(-i) valdymo būdas (-ai)[29]
¨ Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas ¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
¨ vykdomosioms įstaigoms –
ý Bendrijų įsteigtoms
įstaigoms[30] –
¨ nacionalinėms viešojo
sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už
konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos
sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame
teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Jei nurodomas daugiau
kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio
punkto pastabų skiltyje. Pastabos - 2. VALDYMO
PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės Nurodyti dažnumą
ir sąlygas. Reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo
ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), projekto 81 straipsnyje
numatyta per trejus metus nuo faktinės EDPPI veikimo pradžios
įvertinti patirtį, įgytą jai veikiant. Todėl Komisija
skelbs bendrą ataskaitą, kuri bus teikiama Europos Parlamentui ir
Tarybai. 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta
rizika Papildomi ištekliai EDPPI, numatyti dėl šio pasiūlymo,
reikalingi tam, kad EDPPI galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir
ypač atlikti savo vaidmenį: • sukurti, paskelbti ir nuolat atnaujinti
bendrą elektroninį registrą; • užtikrinti DTD 2 taisyklių
suvienodinimą ir koordinavimą rengiant reguliavimo standartus; • stiprinti ir užtikrinti nuoseklų
nacionalinių reguliavimo įgaliojimų taikymą pateikiant
gaires ir rengiant techninius įgyvendinimo standartus; • rinkti ir skelbti informaciją apie
sankcijas ir visuotinės gerovės taisykles; • stebėti ir vertinti pasiūlymą
(3 ataskaitos). Be šių išteklių nebūtų galima
užtikrinti, kad EDPPI laiku ir veiksmingai atliks savo vaidmenį. 2.2.2. Numatomas
(-i) kontrolės metodas (-ai) Valdymo ir kontrolės sistemos bus taikomos ir
šiame pasiūlyme numatytoms EDPPI funkcijoms, kaip numatyta EDPPI
reglamente. 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita
neteisėta veikla, EDPPI be jokių apribojimų taikomos 1999 m.
gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF)
atliekamų tyrimų nuostatos. EDPPI prisijungia prie 1999 m. gegužės
25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos
Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su
sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama
priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems EDPPI darbuotojams. 3. NUMATOMAS
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os)
ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) ·
Dabartinės biudžeto
išlaidų eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Aprašymas.....................................................] || DA / NDA ([31]) || ELPA šalių[32] || šalių kandidačių[33] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą || 12.0403.01 [EDPPI – subsidija pagal 1 ir 2 antraštines dalis (Personalo ir administracinės išlaidos)] || DA || TAIP || NE || NE || NE ·
Prašomos sukurti naujos
biudžeto eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka. 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo
poveikio išlaidoms suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti GD: Vidaus rinkos ir paslaugų || || || 2014 metai[34] || 2015 metai || 2016 metai || || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || 12.0404.01 || Įsipareigojimai || (1) || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844 Mokėjimai || (2) || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844 Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[35] || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris || || (3) || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų Vidaus rinkos ir paslaugų GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844 Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844 Mokėjimai || (5) || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844 Mokėjimai || =5+ 6 || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844 Pastabos: Po pirmųjų
3 metų (2014–2016 m.), per kuriuos EDPPI turės daugiau
vienkartinių užduočių, situaciją reikės įvertinti
iš naujo, kad būtų galima nustatyti, kiek žmogiškųjų
išteklių iš tikrųjų reikės šioje direktyvoje numatytoms
užduotims atlikti, ir išnagrinėti išteklių perskirstymo galimybes. Minėti veiklos
asignavimai susiję su konkrečiomis pagal pasiūlymą EDPPI
skirtomis užduotimis: 1) Užduotimis,
susijusiomis su įpareigojimu sukurti, paskelbti ir nuolat atnaujinti
bendrą elektroninę duomenų bazę. EDPPI turėtų
sukurti, paskelbti ir nuolat atnaujinti bendrą elektroninę
duomenų bazę, kurioje būtų saugomi įrašai apie visus
draudimo ir perdraudimo tarpininkus, kurie pranešė apie ketinimą
naudotis savo įsisteigimo laisve arba laisve teikti paslaugas. Kad EDPPI
turėtų galimybę tvarkyti tokį registrą, valstybės
narės nedelsdamos teikia jai atitinkamą informaciją. Šiame
registre turėtų būti pateikiama nuoroda į kiekvienos
valstybės narės kompetentingą instituciją. 2) Užduotys,
susijusios su DTD 2 taisyklių suvienodinimu ir koordinavimu rengiant
standartus (5 deleguotieji aktai ir nuolatinės užduotys). EDPPI turėtų
dirbti kartu, kad užtikrintų kuo didesnį veiklos vykdymo
standartų, skirtų mažmeniniams investiciniams produktams, kuriems
taikoma FPRD II arba DTD2, nuoseklumą. EDPPI turės
parengti penkis deleguotuosius aktus dėl: 1) tarpininko
tinkamų profesinių žinių ir gebėjimų turinio; 2) interesų
konfliktų, susijusių su investicinių draudimo produktų
pardavimu; 3) bendrųjų
principų ir informacijos klientams, susijusios su investicinių
draudimo produktų pardavimu; 4) išsamių
tinkamumo ir priimtinumo testų, skirtų investicinių draudimo
produktų pardavimui; 5) kaip
informacija apie atlygį, įskaitant neapibrėžtuosius komisinius,
atskleidžiama klientui. Nuolatinė užduotis EDPPI taip pat
turės tam tikrų nuolatinių užduočių, pvz.,
įsikišti, kai buveinės ir priimančiosios valstybės
narės priežiūros institucijos nesutaria, visų pirma tokiose
situacijose, kai draudimo ar perdraudimo tarpininkas nevykdo
įsipareigojimų vykdydamas veiklą priimančiojoje
valstybėje narėje. 3) Užduotys,
susijusios su nuosekliu nacionalinių reguliavimo įgaliojimų
taikymu pateikiant gaires ir rengiant techninius įgyvendinimo standartus
(1 įgyvendinimo standartas, 2 gairės, nuolatinės užduotys). EDPPI turės parengti
techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl informacijos
apie valstybių narių taikomas administracines priemones ir sankcijas
pateikimo procedūrų ir formų. EDPPI taip pat
turės paskelbti gaires dėl kryžminio pardavimo (siejimo)
priežiūros. Ji turės paskelbti gaires dėl administracinių
priemonių ir sankcijų rūšių ir administracinių
piniginių sankcijų dydžio. 4) Užduotys,
susijusios su informacijos rinkimu ir skelbimu (saugyklos bei nuolatinės
užduotys) EDPPI turės
pateikti visuotinės gerovės taisyklių standartinį
informacijos lapą, kurį turi užpildyti kiekvienos valstybės
narės kompetentingos institucijos. Ji taip pat turės
tam tikrų nuolatinių užduočių: EDPPI turės rinkti
ir skelbti informaciją apie visuotinės gerovės taisykles. Ji
taip pat turės užtikrinti, kad jos gauta informacija apie griežtesnes
nacionalines nuostatas dėl informacijos reikalavimų ir interesų
konfliktų būtų perduoda draudimo įmonėms, tarpininkams
ir vartotojams. Savo metinėje ataskaitoje ji taip pat skelbia
informaciją apie sankcijas. 5) Užduotys,
susijusios su pasiūlymo stebėjimu ir vertinimu (3 ataskaitos). EDPPI turės
parengti dvi ataskaitas apie šios direktyvos taikymą (vieną po 4
metų nuo įsigaliojimo, o kitą – po 6 metų). Šiose
ataskaitose EDPPI įvertina draudimo tarpininkų rinkų
struktūrą. EDPPI išnagrinėja, ar kompetentingos institucijos
turi pakankamai įgaliojimų ir išteklių savo užduotims atlikti.
EDPPI atskiroje ataskaitoje turės išnagrinėti, ar galiojančios
visuotinės gerovės taisyklės atitinka vidaus rinkos tikslą. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || Administracinės išlaidos mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || || || IŠ VISO Vidaus rinkos ir paslaugų GD || Žmogiškieji ištekliai || 0 || 0 || 0 || || || || || Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || || || || || IŠ VISO Vidaus rinkos ir paslaugų GD || Asignavimai || 0 || 0 || 0 || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0 || 0 || 0 || || || || || mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || || || 2014 metai[36] || 2015 metai || 2016 metai || || || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844 Mokėjimai || 0,302 || 0,271 || 0,271 || || || || || 0,844 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai)
įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai)
įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip: Konkretūs
pasiūlymo tikslai išdėstyti 1.4.2 skirsnyje. Jie bus pasiekti
nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant siūlomas teisėkūros
priemones ir dalyvaujant EDPPI. Nors kiekvienam veiklos tikslui neįmanoma
priskirti konkrečių skaitinių rezultatų, EDPPI vaidmuo ir
indėlis siekiant pasiūlymo tikslų išsamiai apibūdinti 3.2.1
skirsnyje. 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė
–
X Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai)
įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip: 3.2.3.2. Numatomi
žmogiškųjų išteklių poreikiai –
X Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai)
įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip: Pastabos: Dėl pasiūlymo
Vidaus rinkos ir paslaugų GD nereikės papildomų
žmogiškųjų ir administracinių išteklių. Ištekliai, šiuo
metu naudojami Direktyvai 2002/92/EB įgyvendinti, bus ir toliau tam
naudojami. 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa –
X Pasiūlymas
(iniciatyva) atitinka siūlomą 2014–2020 m. daugiametę
finansinę programą ¨ Atsižvelgiant
į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti
daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos
programavimą Pasiūlyme numatytos papildomos užduotys, kurias
turės vykdyti EDPPI. Tam reikės papildomų išteklių pagal 12.0403.01
biudžeto eilutę. Tai jau įtraukta į siūlomą
daugiametę 2014–2020 m. finansinę programą. –
¨ Įgyvendinant
pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo
priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[37] 3.2.5. Trečiųjų
šalių įnašai –
¨ Pasiūlyme (iniciatyvoje)
nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo –
ý Pasiūlyme (iniciatyvoje)
numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || || || Iš viso Valstybės narės per ES nacionalines priežiūros institucijas* || 0,452 || 0,407 || 0,407 || || || || || 1,266 IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || 0,452 || 0,407 || 0,407 || || || || || 1,266 * Skaičiavimas
grindžiamas dabartiniu EDPPI reglamente numatytu finansavimo mechanizmu
(valstybių narių įnašas sudaro 60 proc., o Bendrijos – 40
proc.). 3.3. Numatomas
poveikis įplaukoms –
ý Pasiūlymas (iniciatyva) neturi
finansinio poveikio įplaukoms –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi
finansinį poveikį: –
¨ nuosaviems ištekliams –
¨ įvairioms įplaukoms Finansinės
teisės akto pasiūlymo pažymos, pridedamos prie Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos dėl draudimo tarpininkavimo ir draudimo produktų
pardavimo, kuria panaikinama Direktyva 2002/92/EB dėl draudimo
tarpininkavimo (DTD), priedas Išlaidos, susijusios
su EDPPI užduotimis, apskaičiuotos kaip personalo išlaidos (1
antraštinė dalis) pagal Komisijai pateiktame EDPPI 2012 m. biudžeto
projekte nurodytą išlaidų klasifikaciją. Komisijos
pasiūlyme numatytos nuostatos, pagal kurias EDPPI turi parengti 5
deleguotuosius aktus ir 1 techninį įgyvendinimo standartą. Be
to, EDPPI taip pat turės parengti 2 gaires, daugiausia skirtas valdžios
institucijų bendradarbiavimui užtikrinti, ir 3 ataskaitas direktyvos
veiksmingumui stebėti ir įvertinti, tvarkyti tarpininkų,
ketinančių vykdyti veiklą tarptautiniu mastu, registrą ir
atlikti tam tikras kitas nuolatines užduotis. Daroma prielaida, kad direktyva
įsigalios 2013 m. pabaigoje, todėl papildomų EDPPI
išteklių reikės nuo 2014 m. Papildomi darbuotojai
skaičiuoti EDPPI techniniams standartams, gairėms ir ataskaitoms
parengti ir kitoms nuolatinėms užduotims atlikti. Kalbant apie
pareigų pobūdį, siekiant sėkmingai ir laiku parengti naujus
techninius standartus reikės, visų pirma, papildomų politikos
formavimo, teisės ir poveikio vertinimo pareigūnų. Vertinant
poveikį visos darbo dienos ekvivalento vienetų, kurie reikalingi
deleguotiesiems aktams, techniniams standartams, gairėms ir ataskaitoms
parengti, skaičiui, darytos tokios prielaidos: 1. vienas
politikos formavimo pareigūnas parengia vidutiniškai 1,5 deleguotojo akto
ir (arba) techninio standarto per metus ir tas pats politikos formavimo
pareigūnas gali rengti susijusias gaires ar ataskaitas. Jie taip
turės atlikti užduotis, susijusias su informacijos rinkimu ir skelbimu, ir
nuolatines užduotis (žr. pirmiau). Tai reiškia, kad reikia 4 politikos
formavimo pareigūnų; 2. vienas
poveikio vertinimo pareigūnas reikalingas rengiant minėtus techninius
standartus; 3. vienas
teisininkas reikalingas rengiant minėtus techninius standartus ir gaires. Tai reiškia, kad nuo
2014 m. papildomai reikia 6 visos darbo dienos ekvivalento vienetų. Daryta prielaida,
kad šis didesnis visos darbo dienos ekvivalento vienetų skaičius liks
2015 ir 2016 m., nes labiausiai tikėtina, kad standartai bus užbaigti
tik 2015 m., o 2016 m. gali prireikti juos iš dalies keisti. Kitos prielaidos: 1. remiantis
visos darbo dienos ekvivalento vienetų paskirstymu 2012 m. biudžeto
projekte, daroma prielaida, kad papildomi 6 visos darbo dienos ekvivalento
vienetai – tai 4 laikinieji darbuotojai (74 %), 1 deleguotasis
nacionalinis ekspertas (16 %) ir 1 sutartininkas (10 %); 2. vidutinis
metinis atlyginimas įvairių kategorijų darbuotojams nustatomas
remiantis Biudžeto GD nurodymais; 3. Frankfurtui
taikomas atlyginimo korekcinis koeficientas – 0,948; 4. numatomos
mokymo išlaidos – 1 000 EUR vienam visos darbo dienos ekvivalento vienetui
per metus; 5. komandiruočių
išlaidos – 10 000 EUR vienam darbuotojui, apskaičiuota remiantis
2012 m. biudžeto projekte numatytomis komandiruotėmis; 6. su
įdarbinimu susijusios išlaidos (kelionė, viešbutis, sveikatos
patikrinimai, įsikūrimo ir kitos išmokos, persikraustymo išlaidos ir
t. t.) – 12 700 EUR, apskaičiuota remiantis 2012 m.
biudžeto, skirto įdarbinimui, projektu, vienam naujam darbuotojui. Kitų trejų
metų būtino biudžeto padidinimo apskaičiavimo metodas išsamiau
pristatytas toliau esančioje lentelėje. Apskaičiavimas
grindžiamas faktu, kad iš Bendrijos biudžeto finansuojama 40 %
išlaidų. Išlaidų rūšys || Skaičiavimai || Suma (tūkstančiais) 2014 m. || 2015 m. || 2016 m. || Iš viso 1 antraštinė dalis: Personalo išlaidos 11 Atlyginimai ir išmokos - iš jų laikiniesiems darbuotojams - iš jų deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams - iš jų sutartininkams 12 Su įdarbinimu susijusios išlaidos 13 Komandiruočių išlaidos 15 Mokymas Iš viso pagal 1 antraštinę dalį: Personalo išlaidos Iš jų Bendrijos įnašas (40 %) Iš jų valstybių narių įnašas (60 %) || =4*127*0,948 =1*73*0,948 =1*64*0,948 =6*12,7 =6*10 =6*1 || 482 69 61 76 60 6 754 302 452 || 482 69 61 60 6 678 271 407 || 482 69 61 60 6 678 271 407 || 1446 207 183 76 180 18 2,110 844 1,266 Toliau
esančioje lentelėje pateiktas siūlomas keturių
laikinųjų darbuotojų etatų planas: ò naujas [1] OL L 9, p. 3. [2] 2009 m. lapkričio 25 d. Direktyva 2009/138/EB
dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas
II), OL L 335, p. 1. [3] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl
finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (Nauja redakcija); COM(2011)656 galutinis. [4] Taikymo sritis aprašyta MIPP poveikio vertinime http://ec.europa.eu/internal_market/finservices-retail/docs/investment_products/29042009_impact_assessment_en.pdf [5] https://www.ceiops.eu/fileadmin/tx_dam/files/publications/reports/IMD-advice-20101111/20101111-CEIOPS-Advice-on-IMD-Revision.pdf [6] Rezultatai paskelbti adresu: http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2010/insurance-mediation_en.htm [7] Svarstymo protokolas skelbiamas
šioje svetainėje: http://ec.europa.eu/internal_market/insurance/docs/mediation/20101210hearing/panel-summary_en.pdf. [8] Sąnaudų analizė pagrįsta PWC tyrimo
duomenimis ir peržiūrėta Komisijos tarnybų. Tyrimas
apėmė penkias valstybes nares (BE, DE, FR, FI, UK). Kai kurie
dalyviai nepanoro ar negalėjo pateikti tikslių sąnaudų
paskaičiavimų. Duomenis įvertinusioms Komisijos tarnyboms
pasirodė, kad kai kurie respondentai sumas be suprantamo paaiškinimo ar
pateisinimo išpūtė. [9] http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/docs/2010/prips/costs_benefits_study_en.pdf [10] http://ec.europa.eu/consumers/rights/docs/investment_advice_study_en.pdf [11] http://ec.europa.eu/consumers/strategy/consumer_behaviour_en.htm [12] Protokolas dėl Europos Sąjungos valstybių
narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, ypač
taikant 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo. [13] OL L 9, 2003 1 15,
p. 3. [14] OL L 26,
1977 1 31, p. 12. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m.
Stojimo aktu. [15] OL L 17, 1992 1 28, p. 32. [16] OL C 111, 2008 5 6, p. 1. [17] http://ec.europa.eu/internal_market/fin-net/index_en.htm [18] OL L 113, 1998 4 13, p. 31. [19] OL L 138, 2000 7 13, p. 1. [20] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB (nauja redakcija); COM(2011) 656
galutinis. [21] COM(2010) 716. [22] OL L 331, 2010 12 15,
p. 48. [23] OL L 281, 1995 11 23,
p. 31. [24] OL L 8, 2001 1 12,
p. 1. [25] DTD peržiūra grindžiama „Lamfalussy procesu“ (keturių
lygių reguliavimo metodas, kurį rekomendavo Europos vertybinių
popierių rinkų reguliavimo ekspertų komitetas, kurio pirmininkas
– baronas Alexandre Lamfalussy, ir patvirtino 2001 m. kovo mėn.
Stokholme susitikusi Europos Vadovų Taryba; juo siekiama veiksmingiau
reguliuoti vertybinių popierių rinkas), kuris toliau išplėtotas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo
įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir
profesinių pensijų institucija): 1 lygiu Europos Parlamentas ir
Taryba bendru sprendimu priima direktyvą, kurioje nustatyti bendri
principai ir kuria Komisija įgaliojama imtis veiksmų 2 lygiu ir
priimti deleguotuosius aktus (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
290 straipsnis, C 115/47) arba įgyvendinimo aktus (Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnis, C 115/47). Rengdama
deleguotuosius aktus Komisija konsultuosis su valstybių narių
paskirtais ekspertais. Komisijos prašymu, EDPPI gali konsultuoti Komisiją
techninės informacijos, kuri turės būti įtraukta į 2
lygio teisės aktus, klausimais. Be to, 1 lygio teisės aktais galima
įgalioti EDPPI parengti techninių reguliavimo arba įgyvendinimo
standartų projektus pagal EDPPI reglamento 10 ir 15 straipsnius, o
Komisija gali tuos standartus priimti (atsižvelgdama į Tarybos ir
Parlamento prieštaravimo teisę dėl techninių reguliavimo
standartų). 3 lygiu EDPPI taip pat rengia rekomendacijas, gaires ir lygina
reguliavimo praktiką taikydama tarpusavio vertinimo metodą, siekdama
užtikrinti nuoseklų 1 ir 2 lygiais priimtų taisyklių
įgyvendinimą ir taikymą. Galiausiai Komisija tikrina, ar
valstybės narės laikosi ES teisės aktų, ir gali imtis
teisinių veiksmų prieš jų nesilaikančias valstybes nares. [26] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB –
veikla grindžiamas biudžeto sudarymas. [27] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49
straipsnio 6 dalies a arba b punkte. [28] Pasiūlymas yra neribotos
trukmės, bet po pirmųjų 3 metų (per kuriuos EDPPI turi
daugiau vienkartinių užduočių) EDPPI naujų nuolatinių
užduočių vykdymas turėtų būti užtikrintas perskirstant
išteklius. [29] Informacija apie valdymo būdus ir
nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje
„BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html [30] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185
straipsnyje. [31] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA
– nediferencijuotieji asignavimai. [32] ELPA – Europos laisvosios prekybos
asociacija. [33] Šalių kandidačių ir, kai
taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių
kandidačių. [34] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos)
įgyvendinimo pradžios metai. [35] Techninė ir (arba)
administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba)
veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [36] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos)
įgyvendinimo pradžios metai. [37] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24
punktus.