31.7.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/72

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos dėl Europos Sąjungoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisės į šeimos susijungimą (Direktyva 2003/86/EB)

(COM(2011) 735 final)

2012/C 229/14

Pranešėjas Cristian PÎRVULESCU

Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2011 m. lapkričio 15 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Žaliosios knygos dėl Europos Sąjungoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisės į šeimos susijungimą (Direktyva 2003/86/EB)

COM(2011) 735 final.

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. balandžio 18 d. priėmė savo nuomonę.

481-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. gegužės 23–24 d. (gegužės 23 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 131 nariui balsavus už, 5– prieš ir 8 susilaikius.

1.   Įvadas

1.1   Tiek Stokholmo programoje, tiek Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte nurodyta, kad šeimos susijungimas yra sritis, kurioje turėtų būti toliau plėtojama ES politika ir ypač daug dėmesio teikiama integracijos priemonėms. Siekiant ES lygmeniu reguliuoti trečiųjų šalių piliečių teisę į šeimos susijungimą, 2003 m. buvo priimtos bendrosios Europos imigracijos taisyklės.

1.2   Direktyvoje apibrėžtos iš ES nepriklausančių šalių kilusių šeimos narių, prisijungiančių prie valstybėje narėje jau teisėtai gyvenančių ES pilietybės neturinčių asmenų, atvykimo ir gyvenimo sąlygos. Ši direktyva netaikoma Europos Sąjungos piliečiams.

1.3   Pirmojoje ataskaitoje dėl direktyvos įgyvendinimo (COM(2008) 610 final) Komisija pati nustatė direktyvos įgyvendinimo nacionaliniu lygiu problemas ir trūkumus.

1.4   Komisijos nuomone, buvo būtina inicijuoti viešą diskusiją apie šeimos susijungimą, kurioje būtų atkreipiamas dėmesys į tam tikrus su direktyvos taikymu susijusius klausimus. Tai yra nagrinėjamos žaliosios knygos tikslas. Visi suinteresuotieji subjektai buvo raginami atsakyti į įvairius klausimus apie tai, kaip ES lygiu taikyti veiksmingesnes šeimos susijungimo taisykles.

1.5   Atsižvelgdama į šių konsultacijų rezultatus, Komisija nuspręs, ar būtina imtis konkrečių tolesnių politikos priemonių (pvz., keisti direktyvą, parengti jos aiškinimo gaires ar palikti viską, kaip yra).

2.   Bendrosios pastabos

2.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai vertina Europos Komisijos pastangas rengti plačias viešas diskusijas dėl Šeimos susijungimo direktyvos. Atstovaudamas organizuotai pilietinei visuomenei, EESRK pasiūlys savo pagalbą, kai reikės rengti šias konsultacijas, ir, atsižvelgdamas į įgytą patirtį, pareikš savo nuomonę.

2.2   EESRK su nerimu pažymi, kad, atsižvelgiant į dabartines politines, ekonomines ir socialines aplinkybes, diskusijos imigracijos klausimais tapo labai aštrios. Finansų ir ekonomikos krizė išardė asmenų solidarumą ir sudarė sąlygas radikalesnėms kalboms ir politikos priemonėms. Reikia pabrėžti, kad demografinė ir ekonominė Europos perspektyva verčia ją atsiverti trečiųjų šalių piliečiams, pageidaujantiems gyventi ES. Europos visuomenė privalo išlikti atvira, net jei padėtis darbo rinkoje ne visuomet palanki. Nors diskusija apie šeimos susijungimą įgyvendinant imigracijos politiką yra būtina, jos metu galėtų kilti abejonių dėl galiojančių taisyklių ir taikomų praktinių metodų. Daugelis jų – svarbūs etapai siekiant šios politikos tikslų.

2.3   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritaria šioms diskusijoms ir pirmiausia imsis priemonių užtikrinti, kad organizuotos pilietinės visuomenės nuomonė padėtų siekti šios darbotvarkės tikslų. Nepaisant politinių ir ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria Europos visuomenė, labai svarbu užtikrinti ir stiprinti pagarbą pagrindinėms teisėms, kurios yra Europos projekto pagrindas.

2.4   EESRK palankiai vertina Europos Komisijos atvirumą pilietinei visuomenei ir akademinei bendruomenei, nes abiejų sektorių atstovai daug kartų kritiškai įvertino direktyvos turinį ir jos įgyvendinimą. Šiomis aplinkybėmis jis atkreipia dėmesį į teigiamą vaidmenį, kurį atlieka Europos integracijos forumas, padedantis ES institucijoms ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, sprendžiantiems migracijos ir integracijos klausimus, vesti struktūruotą dialogą .

2.5   Komitetas mano, kad diskusijose dėl direktyvos ir jos poveikio daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama praktiniams įgyvendinimo aspektams ir kad vėlesniame etape, vėlgi konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, turėtų būti nustatyta, kaip bus vykdomi veiksmai ir taikomos priemonės.

2.6   Direktyva turi būti aptariama atsižvelgiant į daugelį tarptautinių konvencijų ir sutarčių, skirtų užtikrinti asmeninio gyvenimo, šeimos ir jos narių, visų pirma vaikų, apsaugą. Teisė į privatumą ir šeimos gyvenimą yra ir turi būti laikoma pagrindine teise, kad ir kokia būtų asmens pilietybė. Šeimos sujungimas tiesiogiai ar netiesiogiai įtvirtintas kelete dokumentų: Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (12, 16 ir 25 straipsniai), Vaiko teisių konvencijoje, Europos žmogaus teisių ir jo pagrindinių laisvių konvencijoje (7 straipsnis), ES pagrindinių teisių chartijoje (8, 9, 24 ir 25 straipsniai) ir Europos socialinėje chartijoje (16 straipsnis).

2.7   EESRK mano, kad diskusijos dėl direktyvos yra būtinos ir rengiamos tinkamu laiku, atsižvelgiant į sukauptus empirinius duomenis apie šeimos susijungimą ir siekiant neatsilikti nuo technologinių naujovių, kurias būtų galima panaudoti per leidimo gyventi išdavimo procedūras (pvz., DNR testas). Kitas aspektas, į kurį reikia atsižvelgti, yra Europos Teisingumo Teismo praktika.

2.8   Nors yra daug duomenų apie migraciją, Komitetas pažymi, kad ypač opiose srityse, pavyzdžiui, sukčiavimas ir priverstinės santuokos, nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima formuoti politiką. Todėl jis rekomenduoja tokiose opiose ir reikšmingose srityse toliau stengtis kaupti informaciją, visų pirma kokybinius duomenis.

3.   Konkrečios pastabos

3.1   Taikymo sritis. Kas direktyvos tikslais gali būti laikomas globėju?

1   klausimas

—	Ar tinkama taikyti šiuos kriterijus (pagrįstos perspektyvos gauti teisę nuolat gyventi prašymo pateikimo metu, kaip numatyta 3 straipsnyje, ir laukimo laikotarpis iki faktinio šeimos susijungimo, kaip numatyta 8 straipsnyje) ir ar tai geriausias būdas globėjams nustatyti?

3.1.1   Komitetas mano, kad pagrįstų perspektyvų sąlyga teisiniu požiūriu yra pernelyg neapibrėžta ir gali būti aiškinama pernelyg ribotai. Todėl sąlygą, pagal kurią asmuo turėtų turėti bent vienerių metų trukmės leidimą gyventi, rekomenduojama išlaikyti, o antrąją sąlygą, susijusią su pagrįstomis perspektyvomis, panaikinti.

3.1.2   Dėl minimalaus laukimo laikotarpio taip pat galėtų kilti problemų. Teisė į šeimos gyvenimą ir teisė į privatumą yra pagrindinės teisės. EESRK mano, kad dėl šių teisių įgyvendinimo šeimos susijungimo globėjai pagal direktyvą bus įgalioti pradėti šeimos susijungimo procedūras nuo to laiko, kai išduodamas leidimas gyventi, o minimalus leidimo gyventi terminas turėtų būti panaikintas.

3.1.3   Komitetas supranta, kad skiriasi aukštos kvalifikacijos ir nekvalifikuotų imigrantų statusas ir jiems teikiama apsauga. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ekonomikai vienodai reikalingi abiejų kategorijų atstovai, todėl jiems, neatsižvelgiant į jų kvalifikaciją, turi būti užtikrintos vienodos sąlygos tiek privataus gyvenimo, tiek ir šeimos gyvenimo apsaugos aspektais.

3.2   Teisę turintys šeimos nariai. Privalomos nuostatos. Šeimos branduolys.

2   klausimas

—	Ar teisėta nustatyti minimalų sutuoktinio amžių, kuris nesutampa su daugumoje valstybių narių galiojančiu pilnametystės amžiumi?

—	Ar yra kitų būdų užkirsti kelią priverstinėms santuokoms, susijusioms su šeimos susijungimu, ir jei taip, kokių?

—	Ar turite akivaizdžių priverstinių santuokų problemos įrodymų? Jei taip, kokio masto ši problema (pateikite statistinių duomenų) ir ar ji susijusi su šeimos susijungimo taisyklėmis (su pilnametystės amžiumi nesutapančio minimalaus amžiaus nustatymu)?

3.2.1   Komiteto nuomone, minimalaus amžiaus taisyklės nėra pakankamai išsamios, kad padėtų kovoti su priverstinėmis santuokomis, ir jos gali daryti poveikį pagrindinei teisei į šeimos gyvenimą. Vienas iš galimų būdų – valstybės narės teritorijoje susijungus šeimai, įvertinti santuokos pobūdį atliekant tyrimą arba pasikalbėjus. Siekiant turėti daugiau galimybių atpažinti priverstines santuokas, nuo kurių beveik visada nukenčia tik moterys, rekomenduojama sukurti paskatų sistemą žmonėms, kurie prisipažįsta, kad buvo priversti sudaryti santuoką. Vienas iš sprendimo būdų (tačiau ne vienintelis) būtų pasiūlyti šiems žmonėms išduoti bent vienerių metų trukmės leidimą gyventi. EESRK neturi jokių akivaizdžių tokių priverstinių santuokų įrodymų ir rekomenduoja, kad renkant reikiamus duomenis dalyvautų Europos Komisija ir kiti specialistai.

3   klausimas

—	Ar manote, kad tikslinga išlaikyti neveikiančias status quo išlygas, kuriomis valstybės narės nesinaudoja, pvz., susijusias su vyresniais nei 15 metų vaikais?

3.2.2   Komitetas mano, kad nebūtina išlaikyti dvi nurodytas išlygas. Pirmąja išlyga, susijusia su integracijos sąlygomis, taikomomis vyresniems nei 12 metų vaikams, ligi šiol pasinaudojo tik viena valstybė narė. Be to, būtinų integracijos sąlygų nustatymas galėtų tapti nenuosekliu ir savavališku procesu, kuris galėtų turėti įtakos pažeidžiamoje padėtyje esančių žmonių, pavyzdžiui, nepilnamečių, teisėms. Tuo tarpu dėl antrosios išlygos, kuri taikoma vyresniems nei 15 metų vaikams, kyla problemų. Šios išlygos netaikė nė viena valstybė narė. Etikos požiūriu gali būti sudėtinga užduoti nepilnamečiui klausimus apie priežastis, nesusijusias su šeimos susijungimu, atsižvelgiant į tai, kad šeimos susijungimas vyksta remiantis teise, kuri įtvirtinta visose su vaiko apsauga susijusiose tarptautinėse konvencijose.

3.3   Neprivaloma nuostata. Kiti šeimos nariai

4   klausimas

—	Ar nuostatos, kuriomis remiantis nustatomi teisę turintys šeimos nariai, yra tinkamos ir pakankamai išsamios, kad būtų atsižvelgta į kitokias, nei šeimos branduolys, šeimos apibrėžtis?

3.3.1   Šios nuostatos nėra pakankamai išsamios, nes nei ES valstybėse narėse, nei trečiosiose šalyse nėra vienos bendros šeimos apibrėžties. Vis dėlto, nors ES neturi tinkamo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galina apibrėžti šeimos sąvoką, ji turi priemonių, užtikrinančių diskriminavimo prevenciją. Šeimos susijungimo taisyklės turėtų būti pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingų rūšių šeimos struktūras, kurios pripažįstamos nacionaliniu lygmeniu (įskaitant ir santuokas tarp tos pačios lyties asmenų, vienišų tėvų šeimas, civilines partnerystes ir pan.), ir galimą kitokių giminystės ryšių numatymą.

3.3.2   Atsižvelgdamas į tai, kad daugiau nei pusė valstybių narių taikė neprivalomą nuostatą ir prie šeimos narių, turinčių teisę į šeimos susijungimą, priskyrė uošvius, EESRK mano, jog būtų naudinga išlaikyti šią neprivalomą nuostatą. Tokiu būdu to pageidaujančios valstybės narės galės taikyti šeimos susijungimą kitiems šeimos nariams. Pavyzdžiui, ją būtų galima taikyti uošviams, kurie gali atlikti naudingą vaidmenį savo vaikaičių emocinio ir protinio auklėjimo požiūriu.

3.4   Naudojimosi teise į šeimos susijungimą reikalavimai. Integracijos priemonės

5   klausimas

—	Ar šiomis priemonėmis veiksmingai siekiama integracijos tikslo? Kaip tai galima įvertinti praktiškai?

—	Kokios integracijos priemonės veiksmingiausios šiuo atžvilgiu?

—	Ar šios priemonės, jūsų manymu, turėtų būti tiksliau apibrėžtos ES lygiu?

—	Ar rekomenduotumėte taikyti priemones prieš atvykimą?

—	Jei taip, kaip būtų galima užtikrinti, kad jos de facto netaptų kliūtimis šeimos susijungimui (tokiomis kaip pernelyg dideli mokesčiai arba reikalavimai) ir būtų atsižvelgta į asmeninius ypatumus, pavyzdžiui, amžių, neraštingumą, negalią ar išsilavinimo lygį?

3.4.1   Komitetas mano, kad integracijos priemonės vertintinos palankiai. Jos neturi būti laikomos kliūtimis arba įgyvendinamos trukdant šeimos susijungimui, bet jos turėtų būti naudingos globėjams ir šeimos nariams. EESRK mano, kad integracijos priemones turėtų taikyti ES valstybės narės, o ne trečiosios šalys.

3.4.2   Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkėje nustatytas priemonių rinkinys, (angl. Integration Toolbox), kuriuo būtų galima naudotis. Atsižvelgdamas į šį priemonių rinkinį, EESRK mano, kad reikėtų pabrėžti kalbos mokymosi bei formaliojo ir neformaliojo švietimo svarbą. EESRK daugelį kartų tvirtino, kad švietimas yra svarbus integracijos veiksnys. Naudojant šias priemones būtina užtikrinti, kad jos atitiktų šeimos narių demografinius, socialinius ir ekonominius ypatumus. Rekomenduojama nepilnamečius įtraukti į formalaus mokymo ir savišvietos programas, o suaugusiuosius ir vyresnio amžiaus žmones – į kalbos mokymo ir profesinio rengimo programas. Šios priemonės galėtų padėti šeimos nariams prisidėti prie ekonomikos ir visuomenės vystymosi tiek priimančiojoje, tiek ir savo kilmės šalyje.

3.4.3   EESRK mano, kad reikėtų vengti taikyti priemones prieš atvykimą. Idealiu atveju ES teritorijoje susijungusios šeimos nariai gali turėti kalbos, kultūros ir švietimo pagrindus, lengvinančius jų integraciją, tačiau tai neturi tapti dar neįvykusio susijungimo sąlyga, jei šie žmonės tokių žinių neturi. Gali būti taip, kad, be nepateisinamų kliūčių (pvz., mokesčių), ES valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių institucijos negalės įgyvendinti šių prieš atvykimą taikomų priemonių. Integracijos priemonių nustatymas priimančios valstybės narės teritorijoje galėtų padėti užtikrinti aukštesnį šeimos narių apsaugos lygį, didesnę globėjų paramą ir palankesnes integracijos sąlygas. NVO galėtų atlikti svarų vaidmenį užtikrinant integraciją, tačiau pagrindinis vaidmuo turi tekti valdžios institucijoms, kurioms tenka teisinė atsakomybė ir kurios turi integracijai užtikrinti reikalingų išteklių.

3.5   Su pajėgumu priimti susijęs Laukimo laikotarpis

6   klausimas

—	Ar direktyvos taikymo tikslais būtina ir pagrįsta palikti galioti išlygą, nustatančią trejų metų nuo prašymo pateikimo laukimo laikotarpį?

3.5.1   Atsižvelgdamas į tai, kad šią išlygą taikė tik viena valstybė narė, EESRK mano, jog nėra jokio pagrindo ją išsaugoti. Be to, sprendimas išduoti leidimus gyventi turėtų būti priimamas atsižvelgiant į asmenines aplinkybes, o ne į priėmimo pajėgumą. Priėmimo pajėgumas kinta ir yra tam tikros politikos, kurią prireikus galima pakeisti, rezultatas.

3.6   Šeimos narių atvykimas ir gyvenimas

7   klausimas

—	Ar konkrečiose nuostatose turėtų būti numatytas atvejis, kai globėjo leidimas gyventi galioja trumpiau nei vienerius metus, tačiau turi būti atnaujintas?

3.6.1   Globėjų ir jų šeimų narių leidimai gyventi turi turėti vienodą galiojimo laiką. Prieš pasibaigiant visų leidimų galiojimui ir siekiant išvengti laiko skirtumų, galėtų būti pateikiamas vienas bendras prašymas dėl visų šeimos narių.

3.7   Su prieglobsčiu susiję klausimai. Papildomos apsaugos negalimumas

8   klausimas

—	Ar trečiųjų šalių piliečių, kuriems suteikiama papildoma apsauga, šeimos susijungimui turėtų būti taikomos Šeimos susijungimo direktyvos nuostatos?

—	Ar asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga, turėtų būti taikomos palankesnės Šeimos susijungimo direktyvos nuostatos, pagal kurias pabėgėliams netaikomi tam tikri reikalavimai (turėti būstą, sveikatos draudimą, stabilias ir nuolatines pajamas)?

3.7.1   Komitetas mano, kad asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga, turėtų būti taikomos palankesnės Šeimos susijungimo direktyvos nuostatos ir todėl jie turi būti įtraukti į direktyvos taikymo sritį. Asmenys, kuriems suteikiama papildoma apsauga, atvyksta iš tų pasaulio šalių ir regionų, kurie pripažįstami keliančiais pavojų jų sveikatai ir gerovei. Todėl būtina dar labiau stengtis suderinti šiuos du statusus.

3.8   Kiti su prieglobsčiu susiję klausimai

9   klausimas

—	Ar valstybės narės ir toliau turėtų turėti galimybę palankesnes direktyvos nuostatas taikyti tik pabėgėliams, kurių šeiminiai santykiai atsirado iki jų atvykimo į valstybės narės teritoriją?

—	Ar šeimos susijungimo galimybė turėtų būti užtikrinta ir platesnei šeimos narių, priklausomų nuo pabėgėlių, kategorijai ir jei taip, kokiu mastu?

—	Ar pabėgėliams turėtų būti tebetaikomas reikalavimas įrodyti, kad jie atitinka sąlygas, susijusias su būstu, sveikatos draudimu ir pajamomis, jeigu prašymas dėl šeimos susijungimo pateiktas ne per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso suteikimo?

3.8.1   Komitetas mano, kad į šeimos apibrėžtį neturėtų būti įtrauktas laiko kriterijus. Kai kurie asmenys šeimą sukūrė ne trečiojoje šalyje, bet priimančioje valstybėje narėje. Šeima gali susijungti nepaisant laiko ir vietos, kurioje ji buvo sukurta. Šeimos susijungimo sąvoka turėtų būti praplėsta ir apimti įvairias asmenų kategorijas, visų pirma vyresnius nei 18 metų vaikus arba brolius ir seseris, atsižvelgiant į kilmės šalies rizikos veiksnius ir kultūrinius skirtumus. Prašymo dėl šeimos susijungimo pateikimo terminai turėtų būti panaikinti arba pratęsti, kad globėjai galėtų susisiekti su šeimos nariais, kurie galbūt gyvena atokiose vietovėse, ir parengti visus šeimos susijungimo procesui reikalingus dokumentus. Galėtų būti numatytas terminas, susijęs su laikino leidimo gyventi galiojimo pabaiga (pvz., šeši mėnesiai).

3.9   Sukčiavimas, piktnaudžiavimas, procedūriniai klausimai. Apklausos ir tyrimai

10   klausimas

—	Ar turite akivaizdžių sukčiavimo problemos įrodymų? Koks problemos mastas (pateikite statistinių duomenų)? Ar manote, kad nuostatomis, reguliuojančiomis apklausas ir tyrimus, įskaitant DNR testą, šias problemas būtų galima tinkamai išspręsti?

—	Ar, jūsų manymu, būtų naudinga ES lygiu nuodugniau reguliuoti šias apklausas ar tyrimus? Jei taip, kokio tipo taisykles siūlytumėte?

3.9.1   EESRK neturi jokių akivaizdžių sukčiavimo problemos įrodymų. Jis mano, kad apklausos ir tyrimai yra teisėti, kol jie neapsunkina galimybės naudotis teise į šeimos susijungimą.

—

EESRK nepritaria DNR testo taikymui. Nors tai yra moksliškai pagrįstas metodas biologiniams ryšiams tarp asmenų nustatyti, jis neapima emocinių, socialinių ir kultūrinių ryšių, kurie gali susiformuoti tarp vienos šeimos, kuri nebūtinai yra susijusi biologiniais ryšiais, narių. Įvaikinimo atveju DNR testas neturi prasmės. Be to, DNR testas gali atskleisti ypač subtilias šeimos aplinkybes, pavyzdžiu, įvaikinimo faktą, kuris buvo slepiamas nuo įvaikinto asmens, arba neištikimybę. Akivaizdu, kad DNR testas pažeidžia teisę į privatumą ir gali sukelti asmenines traumas, už kurias valdžios institucija negali būti laikoma atsakinga. Todėl EESRK mano, kad turėtų būti nustatytos tyrimus ir apklausas reguliuojančios taisyklės, aprėpiančios visas galiojančias teisines ir technines priemones. Šiuo tikslu galėtų būti naudingas ES pagrindinių teisių agentūros dalyvavimas. Kad būtų sukurtos tokios taisyklės, Komitetas pasirengęs bendradarbiauti su Europos institucijomis ir kitais organais. Jis taip pat atkreipia dėmesį į proporcingumo principą. Šeimos susijungimas negali būti baudžiamosios teisės objektas.

3.10   Fiktyvios santuokos

11   klausimas

—	Ar turite fiktyvių santuokų problemos akivaizdžių įrodymų? Ar turite statistinių duomenų apie tokias santuokas (jei tokių atvejų nustatyta)?

—	Ar jos susijusios su direktyvos nuostatomis?

—	Ar direktyvos nuostatos dėl patikrų gali būti įgyvendinamos veiksmingiau ir jei taip, kokiais būdais?

3.10.1   EESRK neturi jokių akivaizdžių fiktyvių santuokų įrodymų. Būsimos patikras, patikrinimus ir apklausas reguliuojančios taisyklės galėtų padėti pažaboti šį reiškinį. EESRK pabrėžia, kad šios taisyklės turėtų būti sukurtos bendradarbiaujant su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra siekiant užtikrinti, kad nebūtų daroma poveikio asmenų, kuriems jos bus taikomos, pagrindinėms teisėms.

3.11   Mokesčiai

12   klausimas

—	Ar reikėtų reguliuoti administracinius procedūros mokesčius?

—	Jei taip, ar tai turėtų būti tam tikra garantijos forma, ar reikėtų pateikti tikslesnes nuorodas?

3.11.1   EESRK nemano, kad būtų teisėta nustatyti skirtingo dydžio mokesčius. Todėl, siekiant nepakenkti pagrindiniam direktyvos tikslui, būtina nustatyti šių mokesčių viršutinę ribą. EESRK nuomone, arba turėtų būti nustatyta viena (mažiausia) bendra riba, arba visi mokesčiai turėtų būti nustatyti remiantis kiekvieno trečiosios šalies asmens pajamomis (ar kitokiu rodikliu). Kadangi prašymas teikiamas asmeniškai, kita, labiau pageidautina, alternatyva būtų nustatyti ribą, susijusią su kiekvieno pareiškėjo pajamomis (pvz., metinio pajamų vidurkio dalis). Nepilnamečiams turėtų būti taikomi minimalūs mokesčiai arba jie apskritai turėtų būti atleidžiami nuo mokesčių.

3.12   Procedūros trukmė. Administracinio sprendimo priėmimo terminas

13   klausimas

—	Ar direktyvoje nustatytas pagrįstas prašymo nagrinėjimo administracinis terminas?

3.12.1   EESRK nuomone, direktyva turėtų būti iš dalies pakeista siekiant suderinti bendrą valstybių narių lygmens praktiką. Todėl jis rekomenduoja terminą sutrumpinti nuo devynių iki šešių.

3.13   Horizontaliosios nuostatos

14   klausimas

—	Kaip būtų galima palengvinti ir užtikrinti praktinį šių horizontaliųjų nuostatų taikymą?

3.12.1   EESRK mano, kad norint kuo tinkamiau įgyvendinti horizontaliąsias nuostatas, susijusias su nepilnamečių vaikų pagrindinių interesų užtikrinimu ir poreikiu kiekvieną atvejį vertinti atskirai, taip pat siekiant išspręsti kitas dėl šeimos susijungimo kylančias problemas, reikia sukurti konkrečias suderintas taisykles, taikomas visiems galimiems vertinimo, patikrų ir patikrinimų metodams. Šios taisyklės turėtų būti proporcingos ir nepažeisti pagrindinių žmogaus teisių.

---