This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0628
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on the financing, management and monitoring of the common agricultural policy
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos
/* KOM/2011/0628 galutinis - 2011/0288 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos /* KOM/2011/0628 galutinis - 2011/0288 (COD) */
AIŠKINAMASIS
MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS Komisijos 2014–2020 m. daugiametės
finansinės programos (DFP) pasiūlyme (DFP pasiūlyme)[1] nustatoma biudžeto sistema ir
pagrindinės bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) kryptys. Ja
remdamasi, Komisija pateikia reglamentų, kuriais nustatoma
2014–2020 m. BŽŪP teisinė sistema, rinkinį kartu su
politikos raidos scenarijų poveikio vertinimu. Dabartiniai reformos pasiūlymai
pagrįsti komunikatu „BŽŪP artėjant 2020 m.“[2], kuriame bendrais bruožais
aprašytos pagrindinės politikos galimybės įveikti sunkumus,
ateityje kilsiančius žemės ūkiui ir kaimo vietovėms, bei
siekti BŽŪP nustatytų uždavinių, t. y. 1) gyvybingos maisto
produktų gamybos; 2) tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato
politikos; 3) darnaus teritorinio vystymosi. Komunikate nurodytoms reformos
kryptims labai pritariama tiek tarpinstituciniuose debatuose[3], tiek konsultacijose su
suinteresuotaisiais asmenimis, vykusiose rengiant poveikio vertinimą. Vykstant šiam procesui, išryškėjo bendras
poreikis skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant
strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio
ES žemės ūkio ir kaimo vietovių augimo bei išlaikant dviejų
ramsčių, kurių bendriems tikslams įgyvendinti naudojamos
viena kitą papildančios priemonės, BŽŪP
struktūrą. I ramstis apima tiesiogines išmokas ir rinkos priemones,
kuriomis remiamos ES ūkininkų pagrindinės metinės pajamos
ir teikiama parama konkrečių rinkos sutrikimų atvejais, o II
ramstis apima kaimo plėtrą, kuriai vykdyti valstybės narės
parengia ir bendrai finansuoja daugiametes programas pagal bendrą
sistemą[4]. Nuosekliomis BŽŪP reformomis žemės
ūkis labiau orientuojama į rinką, kartu remiant gamintojų
pajamas, tobulinamas aplinkosaugos reikalavimų integravimas ir stiprinama
parama kaimo plėtrai, visoje ES taikant integruotą kaimo
vietovių plėtros politiką. Tačiau dėl to paties
reformų proceso atsirado poreikis geriau skirstyti paramą
valstybėms narėms ir jose pačiose, taip pat tikslingiau naudoti
priemones, kuriomis sprendžiami aplinkosaugos uždaviniai, ir geriau atsižvelgti
į didėjantį rinkos nepastovumą. Anksčiau reformomis daugiausiai
būdavo sprendžiami vidaus uždaviniai nuo didžiulio pertekliaus iki maisto
saugos krizių; jos teikdavo naudą ES tiek vidaus, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Tačiau daugelį šiandienos uždavinių lemia veiksniai, kurie
nepriklauso žemės ūkio sričiai ir todėl reikalauja
platesnio politinio atsako. Manoma, kad pajamoms iš žemės ūkio
tenkantis spaudimas augs, nes ūkininkai susiduria su daugiau pavojų,
sumažėjusiu našumu ir sumenkusia dėl kylančių
sąnaudų marža; todėl kyla būtinybė toliau remti
pajamas ir stiprinti priemones, siekiant geriau valdyti riziką ir reaguoti
į krizes. Stiprus žemės ūkis būtinas ES maisto pramonei ir
pasaulio aprūpinimui maistu. Kartu žemės ūkio sektorius ir kaimo
vietovės raginami labiau stengtis įgyvendinti strategijoje „Europa
2020“ numatytus plataus užmojo klimato srities ir energetikos tikslus ir
biologinės įvairovės strategiją. Ūkininkus, kurie
drauge su miškininkais yra pagrindiniai žemės valdytojai, reikės
remti, kad jie pradėtų taikyti ir išlaikytų tokias
ūkininkavimo sistemas ir praktiką, kuriais ypač tausojama
aplinka ir padedama siekti klimato srities tikslų, nes rinkos kainos neatitinka
tokių viešųjų gėrybių tiekimo sąnaudų. Be
to, labai svarbu kiek įmanoma geriau išnaudoti įvairiausias kaimo
vietovių galimybes ir taip prisidėti prie integracinio augimo ir
sanglaudos. Todėl būsima BŽŪP – tai ne vien
mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies poreikius tenkinanti politika,
bet ir strateginės svarbos aprūpinimo maistu, aplinkos ir
teritorinės pusiausvyros politika. Štai čia yra išties bendros ES
politikos pridėtinė vertė, kylanti iš veiksmingiausio
ribotų biudžeto išteklių panaudojimo tvariam žemės ūkiui
palaikyti visoje ES, kartu sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas, kaip
kad klimato kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą, bet
nepamirštant ir lanksčiai įgyvendinti politiką atsižvelgiant
į vietos poreikius. DFP pasiūlyme nustatyta sistema numatoma
išlaikyti dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą,
nekeičiant numatyto abiejų ramsčių 2013 m. biudžeto
nominaliojo dydžio ir aiškiai nukreipiant pastangas į pagrindinių ES
prioritetų įgyvendinimo rezultatus. Tiesioginėmis išmokomis
reikėtų skatinti tvarią gamybą, skiriant 30 % viso
šių išmokų biudžeto privalomoms priemonėms, kuriomis mažinama
klimato kaita ir tausojama aplinka. Išmokų lygiai turėtų
būti palaipsniui suvienodinti, o išmokoms stambiems paramos gavėjams
turi būti taikomas laipsniškas išmokų ribojimas. Kaimo plėtrą
reikėtų įtraukti į bendrą strateginę
programą su kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis
ES lėšomis, sustiprinant į rezultatus orientuotą
požiūrį ir taikant aiškesnes, patobulintas išankstines sąlygas.
Galiausiai rinkos priemonių finansavimą pagal BŽŪP
turėtų sustiprinti dvi į DFP neįtrauktos priemonės: 1)
neatidėliotinos pagalbos rezervas, skirtas reaguoti į krizes, ir 2)
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos
išplėtimas. Tuo remiantis, pagrindinės 2014–2020 m.
laikotarpio BŽŪP teisės aktų sistemos nuostatos yra
išdėstytos šiuose reglamentuose: –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo
nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas
ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės,
(tiesioginių išmokų reglamento) pasiūlymas; –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo
nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas
(Vieno BRO reglamento) pasiūlymas; –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl
Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos
kaimo plėtrai (kaimo plėtros reglamento) pasiūlymas; –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl
bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos
(horizontaliojo reglamento) pasiūlymas. –
Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos su bendru
žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam
tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo
priemonės, pasiūlymas; –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš
dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos dėl
tiesioginių išmokų ūkininkams 2013 m., pasiūlymas; –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš
dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos,
susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams,
pasiūlymas. Kaimo plėtros reglamentas grįstas
2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymu, kuriame nustatytos
visų fondų, veikiančių pagal Bendrąją
strateginę programą, bendrosios taisyklės[5]. Netrukus bus patvirtintas
reglamentas dėl labiausiai nepasiturintiems asmenims skirtos programos,
kurios finansavimas dabar priskirtas kitai DFP kategorijai. Be to, atsižvelgus į Europos
Sąjungos Teisingumo Teismo pareikštus prieštaravimus, dabar taip pat
rengiamos naujos taisyklės dėl informacijos apie paramos gavėjus
skelbimo, stengiantis rasti tinkamiausią būdą suderinti paramos
gavėjų teisę į asmens duomenų apsaugą su
skaidrumo principu. 2. KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Remiantis dabartinės politikos sistemos
vertinimu ir būsimų uždavinių bei poreikių analize,
poveikio vertinimu vertinamas ir lyginamas trijų politikos scenarijų
poveikis. Tai dar 2010 m. balandžio mėn. prasidėjusio ilgo
proceso rezultatas; šiam procesui vadovavo tarpžinybinė grupė,
atlikusi išsamią kiekybinę ir kokybinę analizę, kuriai, be
kita ko, buvo nustatytas pradinis taškas, t. y. vidutinės
trukmės laikotarpio žemės ūkio rinkos planai ir pajamos iki
2020 m., ir modeliuotas skirtingų politikos scenarijų poveikis
sektoriaus ekonomikai. Atliekant poveikio vertinimą,
išplėtoti trys scenarijai: 1) koregavimo scenarijus, pagal kurį
toliau įgyvendinama dabartinė politinė sistema, siekiant
ištaisyti pačius svarbiausius jos trūkumus, kaip kad tiesioginių
išmokų paskirstymas; 2) integravimo scenarijus, apimantis didelius
politikos pokyčius, tokius kaip tikslingesnės tiesioginės
išmokos ir jų orientavimas į ekologiją, sustiprintą kaimo
plėtros politikos strateginį planavimą, geriau šią
politiką derinant su kitomis ES politikos sritimis, ir teisės
aktų, kuriais numatomas platesnis gamintojų bendradarbiavimas,
bazės plėtimą; 3) perorientavimo scenarijus, pagal kurį
politika perorientuojama išskirtinai į aplinką, palaipsniui
atsisakant tiesioginių išmokų ir laikantis požiūrio, jog gamybos
pajėgumą galima palaikyti be paramos ir jog socialinius ir
ekonominius kaimo vietovių poreikius gali tenkinti kitos politikos sritys. Atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir
valstybės finansams tenkantį spaudimą, kuriems įveikti ES
priėmė strategiją „Europa 2020“ ir DFP pasiūlymą,
visuose trijuose scenarijuose skirtingai vertinami trys būsimos BŽŪP,
kuria siekiama konkurencingesnio ir tvaresnio žemės ūkio gyvybingose
kaimo vietovėse, politikos uždaviniai. Siekiant veiksmingiau
įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma veiksmingo
išteklių naudojimo siekį, vis svarbiau bus gerinti žemės
ūkio našumą, pasitelkus mokslinius tyrimus, žinių perdavimą
ir skatinant bendradarbiavimą ir inovacijas (taip pat įgyvendinant
Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų
partnerystę). Kadangi ES žemės ūkio politika jau nebevykdoma
prekybą iškreipiančios politikos aplinkybėmis, planuojama, jog
sektoriui kils papildomų sunkumų dėl tolesnio liberalizavimo,
ypač vykdant Dohos vystymosi darbotvarkę arba laisvosios prekybos
susitarimą su MERCOSUR. Trys politikos scenarijai parengti
atsižvelgiant į konsultacijose, vykusiose rengiant poveikio
vertinimą, minėtus prioritetus. Suinteresuotosios šalys buvo
paragintos teikti savo nuomonę 2010 m. lapkričio
23 d.–2011 m. sausio 25 d., o patariamojo komiteto posėdis
vyko 2011 m. sausio 12 d. Toliau apibendrinami svarbiausi klausimai[6]: –
Suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria
dėl to, kad aprūpinimo maistu, tausaus gamtos išteklių valdymo
ir teritorinio vystymosi uždaviniams įveikti reikalinga stipri dviem
ramsčiais grįsta BŽŪP. –
Dauguma respondentų mano, kad BŽŪP
turėtų padėti stabilizuoti rinkas ir kainas. –
Suinteresuotųjų šalių nuomonės
dėl tikslingo paramos skyrimo (ypač tiesioginės pagalbos
perskirstymo ir išmokų apribojimo) skiriasi. –
Sutariama, kad abu ramsčiai gali atlikti
svarbų vaidmenį spartinant klimato politikos veiksmus ir gerinant
aplinkosaugos veiklos rezultatus ES visuomenės labui. Nors daugelis
ūkininkų mano, kad šis procesas jau vyksta, plačioji
visuomenė teigia, kad I ramsčio išmokos galėtų būti
naudojamos veiksmingiau. –
Respondentai pageidauja, kad visiems ES regionams,
įskaitant ir mažiau palankias ūkininkauti vietoves, ateityje
būtų taikomi augimo ir vystymosi principai. –
Daug respondentų pabrėžia BŽŪP
integravimą į kitas politikos sritis, kaip kad aplinkosaugą,
sveikatos apsaugą, prekybą ir plėtrą. –
Siūlomi BŽŪP suderinimo su strategija
„Europa 2020“ būdai apima inovacijas, konkurencingų įmonių
vystymą ir viešųjų gėrybių tiekimą ES
piliečiams. Taigi, atliekant poveikio vertinimą,
palyginti trys politikos scenarijai: Perorientavimo scenarijus paspartintų
struktūrinį žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą,
perkeliant gamybą į sąnaudų atžvilgiu našiausias vietoves
ir ekonomiškai naudingiausius sektorius. Nors pagal šį scenarijų
smarkiai išaugtų aplinkai skirtas finansavimas, sektoriui grėstų
didesnė rizika dėl ribotų intervencijos į rinką
galimybių. Be to, šis scenarijus turėtų didelį
neigiamą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kadangi,
pagal šią politiką nebenumatant su kompleksinės paramos
reikalavimais derinamų tiesioginių išmokų atsvaros, mažiau
konkurencingos vietovės prarastų didelę dalį pajamų, o
jų aplinkos padėtis pablogėtų. Visiškai priešingas koregavimo scenarijus
geriausiai užtikrintų politikos tęstinumą, pasiekiant
ribotą, tačiau apčiuopiamą pažangą tiek žemės
ūkio konkurencingumo, tiek aplinkosaugos veiklos rezultatų atžvilgiu.
Tačiau kyla rimtų abejonių, ar įgyvendinant šią
alternatyvą būtų galima deramai išspręsti svarbius
būsimus klimato kaitos ir aplinkosaugos uždavinius, nuo kurių sprendimo
taip pat priklauso ilgalaikis žemės ūkio tvarumas. Pagal integravimo scenarijų siūlomas
inovacinis tikslingesnio tiesioginių išmokų skirstymo ir jų
orientavimo į ekologiją būdas. Analizės rezultatai rodo,
kad išmokas orientuoti į ekologiją įmanoma ūkininkams
priimtinomis sąnaudomis, tačiau neišvengiant tam tikros
administracinės naštos. Taip pat įmanomas naujas kaimo plėtros
postūmis, jeigu valstybės narės ir regionai veiksmingai naudosis
naujomis galimybėmis, o bendra strateginė programa, apimanti ir kitas
ES lėšas, išlaikys sinergiją su I ramsčiu ir nesumenkins kaimo
plėtros išskirtinių stipriųjų pusių. Pasiekus
tinkamą pusiausvyrą, šis scenarijus geriausiai padėtų
siekti ilgalaikio žemės ūkio ir kaimo vietovių tvarumo. Tuo remiantis poveikio vertinime daroma
išvada, kad, laikantis integravimo scenarijaus, sudaromos geriausios
galimybės palaipsniui suderinti BŽŪP su ES strateginiais uždaviniais
ir pasiekti pusiausvyrą, įgyvendinant įvairias teisės
aktų pasiūlymų nuostatas. Taip pat svarbu parengti vertinimo
sistemą BŽŪP rezultatams vertinti taikant vienodus rodiklius,
susietus su politikos uždaviniais. Viso proceso metu daug dėmesio skirta
supaprastinimui, nes daugelis sričių, pavyzdžiui, kompleksinė
parama arba rinkos priemonės, taip pat smulkiųjų ūkininkų
schema, turi būti įvairiais būdais labiau supaprastintos. Be to,
tiesioginių išmokų orientavimas į ekologiją
turėtų būti sutvarkytas taip, kad kiek įmanoma
mažėtų administracinė našta, įskaitant patikrinimų
sąnaudas. 3. TEISINIAI
PASIŪLYMO ASPEKTAI Siūloma išlaikyti dabartinę dviem
ramsčiais grįstą BŽŪP struktūrą, kai metines
privalomas bendrojo pobūdžio I ramsčio priemones papildo savanoriškos
priemonės, geriau pritaikytos nacionalinėms ir regionų
ypatybėms pagal II ramsčio daugiametį programavimo metodą.
Vis dėlto naujuoju tiesioginių išmokų modeliu siekiama geriau
išnaudoti sinergiją su II ramsčiu, o šiuo pagal bendrą
strateginę programą siekiama geriau koordinuoti veiklą su
kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis ES lėšomis. Tuo remiantis išlaikoma ir dabartinė
keturių pagrindinių teisės aktų struktūra, nors
finansavimo reglamento taikymo sritis išplečiama sutelkiant
bendrąsias nuostatas vadinamajame horizontaliajame reglamente. Šie pasiūlymai atitinka subsidiarumo
principą. BŽŪP yra iš esmės bendra politika: tai ES ir
valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis, tvarkoma ES
lygmeniu, siekiant palaikyti tvarų ir įvairų žemės
ūkį visoje ES, spręsti svarbias tarpvalstybines problemas,
tokias kaip klimato kaita, ir stiprinti valstybių narių
solidarumą. Atsižvelgiant į būsimus aprūpinimo maistu,
aplinkos ir teritorinės pusiausvyros uždavinius, BŽŪP išlieka
strateginės svarbos politika, kuria siekiama užtikrinti efektyviausią
atsaką į politikos uždavinius ir veiksmingiausią biudžeto
išteklių naudojimą. Be to, siūloma išlaikyti dabartinę
dviem ramsčiais grįstą priemonių struktūrą, kuria
valstybėms narėms suteikiama daugiau veikimo laisvės pritaikyti
sprendimus prie specifinių vietos poreikių ir bendrai finansuoti II
ramsčio priemones. Į II ramstį taip pat įtraukiama naujoji
Europos inovacijų partnerystė ir rizikos valdymo priemonių
rinkinys. Kartu politika bus patobulinta, supaprastinta ir geriau suderinta su
strategija „Europa 2020“ (įskaitant bendrą programą,
apimančią ir kitas ES lėšas). Galų gale poveikio vertinimui
atlikta analizė aiškiai rodo neveiklumo kainą – neigiamas
ekonomines, aplinkos ir socialines pasekmes. Be finansinių nuostatų,
horizontaliuoju reglamentu apjungiamos atitinkamos visų priemonių,
kaip antai nuostatų dėl kompleksinės paramos, patikrų ir
nuobaudų, taisyklės. Todėl reglamentu dabar nustatomos
taisyklės dėl finansavimo, ūkių konsultavimo sistemos,
valdymo ir kontrolės sistemų, kompleksinės paramos ir
sąskaitų patvirtinimo. Jo tikslas yra finansines taisykles pritaikyti
pagal naujausią patirtį, supaprastinti ir padidinti kompleksinę
paramą ir sustiprinti ūkių konsultavimo sistemą. Buvo peržiūrėtos dabartinės
taisyklės, visų pirma susijusios su kompleksine parama, siekiant
sustiprinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės
standartų klimato kaitos aspektą ir užtikrinti derėjimą su
orientavimo į ekologiją ir pagal kaimo plėtros politiką
siūlomų atitinkamų aplinkos priemonių nuostatomis. Galiausiai, reglamentu nustatomas bendros stebėsenos
ir vertinimo sistemos, kuria siekiama įvertinti BŽŪP ateinančio
laikotarpio rezultatus, pagrindas. Į reglamentą įtraukti
įvairūs paprastinimo elementai. Visų pirma, visos
kompleksinės paramos taisyklės sugrupuojamos į vieną
teisės aktą, taip padidinant jų aiškumą. Be
to, reglamente numatoma sumažinti mokėjimo agentūrų
skaičių ir sustiprinti koordinavimo įstaigų vaidmenį.
Taip sistema taps skaidresnė ir paprastesnė tiek nacionalinėms
institucijoms, tiek Komisijos tarnyboms. Valstybių
narių lygiu bus reikalaujama mažiau akreditacijų ir patikinimo
deklaracijų, bus galima sumažinti Komisijos auditų skaičių. Abiejų BŽŪP ramsčių
valdymo ir kontrolės taisyklės bus kiek įmanoma suderintos,
užtikrinant teisinį aiškumą ir vienodas procedūras. Be to,
reglamente numatoma įgalioti Komisiją leisti toms valstybėms
narėms, kurios turi tinkamai veikiančias kontrolės sistemas ir
kuriose klaidų norma yra nedidelė, sumažinti patikrų vietoje
skaičių. Taip galėtų būti sumažinta administracinė
našta tiek ūkininkams, tiek nacionalinėms institucijoms. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI DFP pasiūlyme numatyta toliau skirti
didelę dalį ES biudžeto žemės ūkiui, nes tai
strateginės svarbos bendra politika. Taigi, remiantis dabartinėmis
kainomis, 2014–2020 m. laikotarpiui BŽŪP pagrindinėms veiklos
sritims siūloma skirti 317,2 mlrd. EUR I ramsčio priemonėms
ir 101,2 mlrd. EUR II ramsčio priemonėms. I ir II ramsčiui skirtų
lėšų pridedamas papildomas finansavimas: 17,1 mlrd. EUR, iš
kurių 5,1 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms,
2,5 mlrd. EUR maisto saugai ir 2,8 mlrd. EUR paramai maistu
labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal kitas DFP kategorijas, taip pat 3,9
mlrd. EUR naujajam rezervui žemės ūkio krizėms įveikti ir
iki 2,8 mlrd. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių
fondo veiklai, neįtrauktai į DFP; iš viso 2014–2020 m. laikotarpio
biudžetas siekia 435,6 mlrd. EUR. Kalbant apie paramos paskirstymą
valstybėms narėms, visoms valstybėms narėms, kurių
tiesioginės išmokos nesiekia 90 % ES vidurkio, siūloma šią
spragą sumažinti trečdaliu. Šiuo pagrindu tiesioginių
išmokų reglamente apskaičiuojamos nacionalinės viršutinės
ribos. Kaimo plėtros paramos paskirstymas yra
grįstas objektyviais kriterijais, susietais su politikos tikslais,
atsižvelgiant į dabartinį paskirstymą. Kaip ir dabar, mažiau
išsivysčiusiems regionams ir toliau turėtų būti taikoma
didesnė bendro finansavimo norma, taip pat nustatyta tam tikroms
priemonėms, kaip kad žinių perdavimui, gamintojų grupėms,
bendradarbiavimui ir Leader krypčiai. Numatoma galimybė perkelti išmokas iš
vieno ramsčio į kitą (iki 5 % tiesioginių
išmokų): iš I ramsčio į II ramstį tam, kad valstybės
narės galėtų stiprinti savo kaimo plėtros politiką, ir
iš II ramsčio į I ramstį toms valstybėms narėms,
kuriose tiesioginių išmokų lygis nesiekia 90 % ES vidurkio. Išsamūs BŽŪP reformos
pasiūlymų finansinio poveikio duomenys nurodyti su pasiūlymais
pateiktoje finansinėje pažymoje. 2011/0288 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendros
žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą[7], perdavus įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[8], pasikonsultavę su Europos duomenų
apsaugos priežiūros pareigūnu[9], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1)
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu,
gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų
uždavinių sprendimas“[10]
nustatyti galimi bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuri bus
įgyvendinama po 2013 m., uždaviniai, tikslai ir kryptys. Atsižvelgiant
į debatų dėl to komunikato rezultatus, BŽŪP reformą
reikėtų pradėti įgyvendinti 2014 m. sausio 1 d.
Ši reforma turėtų apimti visas pagrindines BŽŪP priemones,
įskaitant 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB)
Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos
finansavimo[11],
iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu [COM(2010)...(Suderinimas
su Lisabonos sutartimi)][12].
Įgyvendinant tą reglamentą įgyta patirtis rodo, kad reikia
pakoreguoti kai kuriuos finansavimo ir stebėsenos mechanizmo elementus.
Atsižvelgiant į reformos mastą, tikslinga panaikinti Reglamentą
(EB) Nr. 1290/2005 ir pakeisti jį nauju tekstu. Įgyvendinant
reformą taip pat turėtų būti kiek įmanoma suderintos,
racionalizuotos ir supaprastintos politikos nuostatos; (2)
kadangi šio reglamento tikslų valstybės
narės pačios negali tinkamai įgyvendinti dėl jo ir
kitų BŽŪP priemonių sąsajų ir dėl ribotų
išsiplėtusios Sąjungos valstybių narių finansinių
išteklių ir todėl šie tikslai gali būti geriau įgyvendinti
Sąjungos lygmeniu pasinaudojus Sąjungos daugiamete finansavimo
garantija ir finansavimą skiriant prioritetinėms sritims,
Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi subsidiarumo principo, nustatyto
Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje. Pagal tos Sutarties 5
straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu
neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; (3)
siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti kai kurias
neesmines šio reglamento nuostatas, Komisijai turi būti deleguoti
įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti deleguotuosius
aktus dėl mokėjimo agentūrų ir koordinavimo
įstaigų akreditavimo, ūkių konsultavimo sistemos turinio,
iš Sąjungos biudžeto valstybės intervencijos tvarka finansuotinų
priemonių ir su valstybės intervencija susijusių veiksmų
įvertinimo, kompensacijų valstybėms narėms sumažinimo ir
jų mokėjimo sustabdymo, su fondais susijusių išlaidų ir
įplaukų kompensavimo, skolų susigrąžinimo, paramos skyrimo
sąlygų nesilaikymo atvejais paramos gavėjams taikomų
nuobaudų, užstatų teikimo taisyklių, integruotos administravimo
ir kontrolės sistemos veikimo, priemonių, kurioms netaikomas
sandorių tikrinimas, pagal kompleksinės paramos tvarką taikomų
nuobaudų, daugiamečių ganyklų išlaikymo taisyklių,
operacinio įvykio taisyklių, euro neįsivedusių
valstybių narių taikytino valiutos kurso ir bendros pagal BŽŪP
priimtų priemonių vertinimo sistemos turinio. Ypač svarbu, kad
Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, konsultuotųsi su
atitinkamais asmenimis, įskaitant ekspertus. Rengdama ir sudarydama
deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami
dokumentai būtų laiku, tuo pačiu metu ir tinkamai perduodami
Europos Parlamentui ir Tarybai; (4)
BŽŪP sudaro įvairios priemonės, kai
kurios iš jų susijusios su kaimo plėtra. Siekiant įgyvendinti
BŽŪP tikslus, yra svarbu užtikrinti šių priemonių
finansavimą. Kadangi šioms priemonėms būdingi tam tikri bendri
elementai, bet kartu ir įvairūs skirtingi aspektai, jos
turėtų būti finansuojamos pagal tas pačias nuostatas, pagal
kurias prireikus būtų galima taikyti ir skirtingą tvarką.
Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 įsteigti du Europos žemės
ūkio fondai: Europos žemės ūkio garantijų fondas (toliau –
EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (toliau –
EŽŪFKP). Šie du fondai turėtų būti palikti; (5)
šiame reglamente nustatytoms priemonėms
turėtų būti taikomas [...] Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. [FR]/xxx dėl Sąjungos metiniam biudžetui
taikomų finansinių taisyklių[13]
ir pagal jį priimtos nuostatos. Reglamente visų pirma nustatytos
nuostatos dėl pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis,
grindžiamo tinkamo finansinio valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo
principais, taip pat nuostatos dėl akredituotų įstaigų
funkcijų, biudžeto principai ir nuostatos, kurių turėtų
būti laikomasi pagal šį reglamentą; (6)
BŽŪP išlaidos, įskaitant kaimo
plėtros išlaidas, turėtų būti finansuojamos iš
Sąjungos biudžeto abiejų fondų lėšomis – tiesiogiai arba
taikant pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis.
Turėtų būti tiksliai apibrėžtos priemonių, kurios gali
būti finansuojamos iš minėtų fondų, rūšys; (7)
turėtų būti numatytos nuostatos,
pagal kurias valstybės narės akredituoja mokėjimo
agentūras, nustatoma reikalingų valdymo patikinimo deklaracijų
gavimo tvarka, sertifikuojamos valdymo bei stebėsenos sistemos ir
nepriklausomos institucijos tvirtina metines finansines ataskaitas. Be to,
siekiant užtikrinti nacionalinių patikrų, ypač susijusių su
leidimų suteikimu, patvirtinimu ir mokėjimo tvarka, skaidrumą ir
sumažinti Komisijos tarnybų bei valstybių narių, kuriose
reikalaujama akredituoti kiekvieną atskirą mokėjimo
agentūrą, administracinę naštą, institucijų ir
įstaigų, kurioms yra perduota ši atsakomybė, skaičius
turėtų būti apribotas atsižvelgiant į kiekvienos
valstybės narės konstitucines nuostatas; (8)
jeigu valstybė narė akredituoja daugiau
nei vieną mokėjimo agentūrą, svarbu, kad ji paskirtų
vieną koordinavimo įstaigą, kuri užtikrintų nuoseklų
lėšų valdymą, palaikytų Komisijos ir įvairių
akredituotų mokėjimo agentūrų ryšį bei
užtikrintų, kad Komisijos prašoma informacija, susijusi su kelių
mokėjimo agentūrų veikla, būtų pateikiama greitai.
Koordinavimo įstaiga taip pat turėtų būti įpareigota
užtikrinti, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų, kad
Komisija būtų informuojama apie jų eigą ir kad
būtų vienodai taikomos bendrosios taisyklės ir standartai; (9)
tik valstybių narių akredituotos
mokėjimo agentūros gali pagrįstai užtikrinti, kad prieš
suteikiant gavėjams Sąjungos pagalbą buvo atliktos reikalingos
patikros. Dėl to turėtų būti aiškiai nustatyta, kad iš
Sąjungos biudžeto gali būti padengiamos tik akredituotų
mokėjimo agentūrų išlaidos; (10)
siekiant padėti paramos gavėjams daugiau
sužinoti apie žemės ūkio veiklos ir ūkių valdymo ryšį
su aplinkos, klimato kaitos prevencijos, geros agrarinės žemės
būklės, maisto saugos, žmonių, gyvūnų, augalų
sveikatos ir gyvulių gerovės standartais, būtina, kad
valstybės narės nustatytų išsamią ūkių
konsultavimo sistemą, pagal kurią būtų konsultuojami
paramos gavėjai. Ši ūkių konsultavimo sistema neturėtų
paveikti paramos gavėjų įsipareigojimo ir atsakomybės
laikytis tų standartų. Taip pat valstybės narės
turėtų užtikrinti aiškų konsultacijų ir patikrų
atskyrimą; (11)
į ūkių konsultavimo sistemą
turėtų būti įtraukti bent jau tie reikalavimai ir
standartai, kurie patenka į kompleksinės paramos taikymo sritį.
Taip pat į ją turėtų būti įtraukti klimatui ir
aplinkai palankios žemės ūkio veiklos reikalavimai ir žemės
ūkio paskirties žemės priežiūros reikalavimai, kurių reikia
laikytis siekiant gauti tiesiogines išmokas pagal xxx d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. DP/xxx, kuriuo nustatomos
pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams
skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės[14]. Galiausiai, į
sistemą turėtų būti įtraukti tam tikri elementai,
susiję su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, biologine
įvairove, vandens apsauga, pranešimu apie gyvūnų ir augalų
ligas, inovacijomis ir tvaria mažų ūkių ekonominės veiklos
plėtra; (12)
paramos gavėjų dalyvavimas sistemoje
turėtų būti savanoriškas. Visiems jiems, net ir tiems, kurie
negauna paramos pagal BŽŪP, turėtų būti leista dalyvauti
sistemoje. Tačiau prioritetinius kriterijus gali nustatyti valstybės
narės. Dėl sistemos pobūdžio tikslinga per konsultavimo
veiklą surinktą informaciją laikyti konfidencialia, išskyrus
rimtus Sąjungos arba nacionalinės teisės pažeidimo atvejus.
Siekiant užtikrinti sistemos veiksmingumą konsultantai turėtų
būti tinkamos kvalifikacijos ir jiems turėtų būti nuolat
rengiami mokymai; (13)
finansinius išteklius, reikalingus akredituotų
mokėjimo agentūrų išlaidoms, finansuotinoms EŽŪGF
lėšomis, padengti, Komisija valstybėms narėms skiria kaip
kompensacijas remdamasi šių agentūrų išlaidų apskaita. Iki
kol šios kompensacijos bus išmokėtos kaip mėnesinės išmokos,
finansinius išteklius sutelkti turi pačios valstybės narės
atsižvelgdamos į savo akredituotų mokėjimo agentūrų
poreikius. Valstybių narių ir paramos gavėjų,
dalyvaujančių įgyvendinant BŽŪP, patirtas personalo ir
administracines sąnaudas padengia jie patys; (14)
Komisijos naudojama agrometeorologinė sistema
ir įsigyjamos bei tobulinamos palydovinės nuotraukos turėtų
būti priemonės žemės ūkio rinkoms valdyti ir žemės
ūkio išlaidų stebėsenai palengvinti; (15)
laikantis biudžetinės drausmės
būtina nustatyti EŽŪGF lėšomis finansuojamų išlaidų
metinę viršutinę ribą atsižvelgiant į didžiausias šio fondo
sumas, nustatytas [...] Tarybos reglamente (ES) Nr. xxx/xxx, kuriuo
nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[15] [MFF] numatytoje
daugiametėje finansinėje programoje; (16)
laikantis biudžetinės drausmės taip pat
būtina EŽŪGF finansuojamų išlaidų metinės
viršutinės ribos laikytis bet kokiomis aplinkybėmis ir visais
biudžeto procedūros ir biudžeto vykdymo etapais. Šiuo tikslu nacionalinė
kiekvienos valstybės narės tiesioginių išmokų
viršutinė riba, nustatyta Reglamente (ES) nr. xxx/xxx[DP], turi
būti laikoma tokių tiesioginių išmokų atitinkamai valstybei
narei viršutine finansine riba ir šių išmokų kompensavimas neturi
viršyti šios ribos. Be to, laikantis biudžetinės drausmės
būtina, kad visų Komisijos pasiūlytų arba teisės
aktų leidėjų ar Komisijos pagal BŽŪP priimtų ir
EŽŪGF lėšomis finansuojamų teisės aktų išlaidos
atitiktų šio fondo lėšomis finansuojamų išlaidų
viršutinę ribą; (17)
siekiant užtikrinti, kad BŽŪP finansavimo
sumos neviršytų metinių viršutinių ribų, reikėtų
toliau taikyti 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente (EB)
Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos
schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką
taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš
dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr.
247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr.
1782/2003[16],
nurodytą finansinį mechanizmą, pagal kurį koreguojamas
tiesioginės paramos lygis. Šiomis aplinkybėmis būtina
įgalioti Komisiją atlikti tas korekcijas, jei jų neatlieka
Taryba iki tų kalendorinių metų, kuriems jos taikomos, birželio
30 d.; (18)
EŽŪGF ir EŽŪFKP finansinio įnašo
nustatymo priemonės, taikomos viršutinei finansinei ribai
apskaičiuoti, neturi poveikio pagal Sutartį paskirtos biudžeto
valdymo institucijos įgaliojimams. Todėl šios priemonės
turėtų būti grindžiamos orientacinėmis sumomis, nustatytomis
pagal [...] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos
tarpinstitucinį susitarimą dėl bendradarbiavimo biudžeto
reikalų ir tinkamo finansinio valdymo srityje[17] ir Reglamentą (ES)
Nr. xxx/xxx [MFF]; (19)
laikantis biudžetinės drausmės taip pat
turi būti nuolat tikrinama vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto
padėtis. Todėl, pateikdama atitinkamų metų biudžeto
projektą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų
pateikti savo prognozes bei analizę ir prireikus teisės aktų
leidėjui pasiūlyti tinkamas priemones. Be to, siekiant laikytis
metinės viršutinės ribos, Komisija turėtų visapusiškai
nuolat išnaudoti jai suteiktus valdymo įgaliojimus ir prireikus Europos
Parlamentui ir Tarybai arba tik Tarybai pasiūlyti atitinkamas priemones
biudžeto padėčiai pagerinti. Jeigu biudžetinių metų
pabaigoje dėl valstybių narių pateiktų išlaidų
kompensavimo prašymų viršijamos metinės viršutinės ribos,
Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė imtis
priemonių, kad turimas biudžetas galėtų būti laikinai paskirstytas
valstybėms narėms proporcingai dar neišmokėtiems jų
kompensacijų prašymams ir kad būtų išlaikyta nustatyta
atitinkamų metų viršutinė riba. Tiems metams skirtos išmokos
turėtų būti išmokamos kitais biudžetiniais metais ir
turėtų būti galutinai nustatyta kiekvienai valstybei narei
skiriamo Sąjungos finansavimo visa suma bei kompensavimas valstybėms
narėms siekiant laikytis nustatytos sumos; (20)
vykdant biudžetą, Komisija turėtų
sukurti mėnesinę žemės ūkio išlaidoms taikomą
išankstinio perspėjimo ir stebėsenos sistemą tam, kad, jei
iškyla rizika, jog bus viršyta metinė viršutinė riba, ji
galėtų kuo greičiau imtis atitinkamų priemonių,
pasinaudodama savo turimais valdymo įgaliojimais, ir, jei šių
priemonių nepakanka, pasiūlyti kitas priemones. Komisija Europos
Parlamentui ir Tarybai turėtų teikti periodinę ataskaitą,
kurioje iki ataskaitos parengimo patirtų išlaidų raida būtų
palyginama su ankstesnių išlaidų įvertinimu ir būtų
įvertinamas numatomas biudžeto vykdymas per likusį biudžetinių
metų laikotarpį; (21)
Komisija rengdama biudžeto dokumentus
turėtų taikyti tokį valiutos kursą, kuris
atspindėtų pačią naujausią turimą
informaciją, atsižvelgdama į laikotarpį nuo šių
dokumentų parengimo iki pateikimo; (22)
[...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)
Nr. CR/xxx, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui,
Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio
fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir
žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje
strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės
plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos
bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006[18], nustatytos taisyklės,
taikomos fondų, kuriems taikomas tas reglamentas, įskaitant
EŽŪFKP, lėšomis teikiamai finansinei paramai. Į tas nuostatas
įtrauktos ir tam tikros taisyklės dėl išlaidų atitikties
finansavimo reikalavimams, finansinio valdymo ir valdymo bei kontrolės
sistemų. Kalbant apie EŽŪFKP lėšų finansinį
valdymą, siekiant aiškumo ir žemės ūkio fondų valdymo
derėjimo, turėtų būti daroma nuoroda į atitinkamas
biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimo terminų ir
įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamentą (ES) Nr. CR/xxx
nuostatas. (23)
kaimo plėtros programos yra finansuojamos iš
Sąjungos biudžeto pagal įsipareigojimus išmokant metines dalines išmokas.
Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė
naudotis numatytais Sąjungos fondais iškart pradėjus įgyvendinti
kaimo plėtros programas. Dėl to būtina nustatyti tinkamai
apriboto išankstinio finansavimo sistemą, kuria būtų užtikrintas
pastovus lėšų srautas, kad pagal programą numatytos išmokos
gavėjams būtų mokamos laiku; (24)
be išankstinio finansavimo, turėtų
būti atskirtos įvairios Komisijos išmokos akredituotoms mokėjimo
agentūroms. Turėtų būti nustatytos tarpinės išmokos
bei likutinės išmokos ir nustatytos išsamios jų mokėjimo
taisyklės. Taikant automatinio įsipareigojimų panaikinimo
taisyklę turėtų būti paspartintas programų
įgyvendinimas ir remiamas patikimas finansų valdymas; (25)
Sąjungos pagalba gavėjams
turėtų būti išmokėta laiku, kad jie galėtų veiksmingai
ją panaudoti. Jei valstybės narės nesilaikytų Sąjungos
teisės aktuose nustatytų mokėjimo terminų, tai
galėtų sukelti didelių sunkumų gavėjams ir trukdyti
sudaryti metinį Sąjungos biudžetą. Todėl Sąjungos
finansavimas neturėtų būti skiriamas išlaidoms, patirtoms
nesilaikant mokėjimo terminų, padengti. Siekiant laikytis
proporcingumo principo, reikėtų, kad Komisija galėtų
numatyti šios bendros taisyklės išimtis. Šis Reglamentu (EB)
Nr. 1290/2005 nustatytas principas turėtų būti išlaikytas
ir taikomas tiek EŽŪGF, tiek EŽŪFKP. Jei valstybės narės
vėluoja su išmokomis, jos prie pagrindinės gavėjams skirtos
sumos kaip kompensaciją prideda palūkanas, kurias išmoka savo
sąskaita. Šia nuostata valstybės narės būtų skatinamos
geriau laikytis mokėjimo terminų, o paramos gavėjai
būtų labiau užtikrinti, kad išmokas gaus laiku arba bent jau gaus
kompensaciją, jei jos vėluotų; (26)
Reglamente (EB) Nr. 1290/2005 numatyta, kad
mėnesinės arba tarpinės EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų
išmokos gali būti sumažintos arba sustabdytas jų mokėjimas.
Nepaisant gana plačios šių nuostatų formuluotės,
pastebėta, kad praktiškai jos taikomos daugiausia išmokoms sumažinti
dėl mokėjimo terminų, viršutinių ribų ir panašių
apskaitos aspektų nesilaikymo, kuris gali būti nesunkiai aptiktas
išlaidų deklaracijose. Pagal tas nuostatas taip pat galima sumažinti
išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą, jei esama didelių ir
nuolatinių nacionalinės kontrolės sistemos trūkumų,
tačiau tai galima padaryti tik gana griežtomis faktinėmis
sąlygomis ir taikant specialią dviejų etapų
procedūrą. Biudžeto valdymo institucija pakartotinai ragino
Komisiją sustabdyti išmokų mokėjimą reikalavimų
nesilaikančiomis valstybėms narėms. Tokiomis aplinkybėmis
būtina paaiškinti Reglamente (EB) Nr. 1290/2005 numatytą
sistemą, o taisykles dėl EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų
išmokų sumažinimo ir sustabdymo sujungti į vieną straipsnį.
Išmokų mažinimo dėl apskaitos aspektų nesilaikymo sistema
turėtų būti išlaikyta, tačiau aiškiau suformuluota
laikantis galiojančios administracinės tvarkos. Galimybė sumažinti
išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą dėl didelių ir
nuolatinių nacionalinės kontrolės sistemos trūkumų
turėtų būti išplėsta kaip dar vieną priežastį
įtraukiant aplaidumą susigrąžinant neteisėtas išmokas;
tokiam sumažinimui arba mokėjimo sustabdymui taip pat taikoma dviejų
etapų procedūra; (27)
žemės ūkio sektorių teisės
aktais valstybių narių reikalaujama informaciją apie
atliktų patikrų skaičių ir rezultatus siųsti laikantis
nurodytų terminų. Šie statistiniai kontrolės duomenys naudojami
siekiant nustatyti klaidų kiekį valstybių narių lygmeniu ir
apskritai vertinant EŽŪGF ir EŽŪFKP valdymą. Jie yra svarbus
informacijos, kuria remdamasi Komisija vertina, ar fondai valdomi tinkamai,
šaltinis ir pagrindinis metinės patikinimo deklaracijos elementas.
Atsižvelgiant į didelę šios statistinės informacijos svarbą
ir siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi
įsipareigojimo laiku ją išsiųsti, būtina numatyti
priemonę, skirtą atgrasyti nuo vėlavimo pateikti duomenis, kuri
būtų proporcinga duomenų trūkumo mastui. Todėl
turėtų būti numatytos nuostatos, pagal kurias Komisija gali
sustabdyti tą mėnesinių arba tarpinių išmokų
dalį, apie kurią nebuvo laiku pateikta atitinkamų
statistinių duomenų; (28)
siekiant sudaryti galimybę dar kartą
panaudoti EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšas, turėtų būti
nustatytos taisyklės dėl konkrečių sumų skyrimo.
Reglamente (EB) Nr. 1290/2005 pateiktas sąrašas turėtų
būti papildytas sumomis, susijusiomis su pavėluotomis išmokomis ir su
EŽŪGF lėšomis finansuojamų išlaidų sąskaitų
patvirtinimu. 1978 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EEB)
Nr. 352/78 dėl užstatų, depozitų ir garantijų,
pateiktų pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir
vėliau negrąžintų, kreditavimo[19]
taip pat nustatytos taisyklės dėl negrąžintų užstatų
sumų paskirties. Tos nuostatos turėtų būti suderintos ir
sujungtos su galiojančiomis nuostatomis dėl asignuotųjų
pajamų. Dėl to Reglamentas (EEB) Nr. 352/78 turėtų
būti panaikintas; (29)
2000 m. balandžio 17 d. Tarybos reglamentu
(EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos
informacinių priemonių[20]
ir jo įgyvendinimo taisyklėmis apibrėžtos su BŽŪP
susijusios informacinės priemonės, kurios gali būti
finansuojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 5 straipsnio c
punktą. Reglamente (EB) Nr. 814/2000 pateikiamas tų
priemonių ir jų tikslų sąrašas ir nustatomos jų
finansavimo ir atitinkamų projektų įgyvendinimo taisyklės.
Po to reglamento priėmimo Reglamentu (ES) Nr. xxx/xxx[FR] priimtos su
subsidijomis ir viešuoju pirkimu susijusios taisyklės. Šios taisyklės
turėtų būti taikomos ir BŽŪP numatytoms informacinėms
priemonėms. Siekiant paprastumo ir darnos Reglamentas (EB)
Nr. 814/2000 turėtų būti panaikintas paliekant specialias
su finansuotinų priemonių tikslais ir rūšimis susijusias
nuostatas. Šiomis priemonėmis taip pat turėtų būti
atsižvelgiama į poreikį užtikrinti efektyvesnį plačiosios
visuomenės informavimą ir didesnę Komisijos iniciatyva vykdomos
įvairios komunikacinės veiklos sinergiją ir užtikrinti, kad
būtų veiksmingai informuojama apie Sąjungos politikos
prioritetus. Todėl į tas priemones turėtų būti
įtrauktos ir su BŽŪP susijusios informavimo priemonės, taikomos
pagal organizuotos komunikacijos tvarką, nurodytą Komisijos
komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių
reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas – II dalis. Politikos dokumentai“[21]; (30)
BŽŪP priemonių ir veiksmų
finansavimas bus vykdomas iš dalies taikant pasidalijamąjį
valdymą. Siekdama užtikrinti patikimą Sąjungos fondų
finansinį valdymą, Komisija turėtų tikrinti, kaip už
išmokas atsakingos valstybių narių institucijos valdo šiuos fondus.
Tikslinga apibrėžti Komisijos atliekamų tikrinimų
pobūdį, detalizuoti jos atsakomybės už biudžeto vykdymą
sąlygas ir aiškiai nustatyti valstybių narių bendradarbiavimo
įpareigojimus; (31)
kad Komisija galėtų vykdyti savo
įpareigojimą patikrinti, ar valstybėse narėse sukurtos ir
tinkamai veikia Sąjungos išlaidų valdymo ir tikrinimo sistemos,
turėtų būti numatyta nuostata, pagal kurią nepriklausomai
nuo valstybių narių vykdomo tikrinimo patikras atlieka Komisijos
įgalioti asmenys, kurie prireikus gali prašyti valstybių narių
padėti jiems atlikti savo darbą; (32)
Komisijai perduotinai informacijai surinkti turi
būti kuo plačiau naudojamos informacinės technologijos.
Atlikdama patikras, Komisija turėtų galėti visapusiškai ir
nedelsiant naudotis visa informacija apie išlaidas, užregistruota tiek
popieriniuose dokumentuose, tiek elektroninėse laikmenose; (33)
siekiant nustatyti finansinį akredituotų
mokėjimo agentūrų ir Sąjungos biudžeto ryšį, Komisija
turėtų kasmet patvirtinti šių mokėjimo agentūrų
sąskaitas. Sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo
turėtų būti atsižvelgiama į ataskaitų užbaigtumą,
tikslumą ir teisingumą, bet ne į išlaidų atitiktį
Sąjungos teisės aktams; (34)
Komisija, kuri pagal Europos Sąjungos sutarties
17 straipsnį yra atsakinga už tinkamą Sąjungos teisės
taikymą, turėtų nuspręsti, ar valstybių narių
patirtos išlaidos atitinka Sąjungos teisės aktus. Valstybėms
narėms turėtų būti suteikta teisė pagrįsti savo
sprendimus išmokėti išmokas, o valstybių narių ir Komisijos
nesutarimo atveju turėtų būti ieškoma bendro sutarimo. Siekiant
valstybėms narėms suteikti teisines ir finansines garantijas dėl
praeityje patirtų išlaidų, turėtų būti nustatytas maksimalus
laikotarpis, per kurį Komisija gali nuspręsti, kokios finansinės
pasekmės laukia nesilaikant taisyklių. Su EŽŪFKP susijusi
atitikties patvirtinimo procedūra turėtų atitikti Komisijos
atliekamų finansinių pataisų nuostatas, kaip nustatyta
Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 2 dalyje. (35)
jeigu išlaidos neatitinka Sąjungos teisės
aktų ir paramos gavėjas neturėjo teisės į jas,
susigrąžintos EŽŪGF sumos turėtų būti grąžinamos
į šį fondą. Turėtų būti numatyta finansinės
atsakomybės dėl pažeidimų sistema tiems atvejams, kai nepavyksta
susigrąžinti visos sumos. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta
tvarka, kuria Komisija apsaugotų Sąjungos biudžeto interesus,
priimdama sprendimą, pagal kurį atitinkama valstybė narė
turi sumokėti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ir
nebuvo susigrąžintos per pagrįstą laikotarpį.
Taisyklės turėtų būti taikomos visoms sumoms, kurios iki
šio reglamento įsigaliojimo dienos dar nėra susigrąžintos. Tam
tikrais valstybės narės aplaidumo atvejais taip pat turėtų
būti pateisinama atitinkamai valstybei narei priskirti visą
sumą. Tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos
ir EŽŪFKP lėšų atveju, tačiau išlaikant specialią
nuostatą, kad dėl pažeidimų susigrąžintos arba anuliuotos
sumos turėtų ir toliau būti naudojamos pagal patvirtintas
atitinkamos valstybės narės kaimo plėtros programas, kadangi jos
buvo paskirtos tai valstybei narei. Turėtų būti nustatytos ir
nuostatos dėl valstybių narių įpareigojimo teikti
ataskaitas; (36)
valstybių narių vykdomos
susigrąžinimo procedūros gali tęstis keletą metų
neturint garantijų, kad jos bus veiksmingos. Šių procedūrų
įgyvendinimo išlaidos taip pat gali būti neproporcingos sumoms,
kurios yra ar gali būti surinktos. Todėl tam tikrais atvejais
valstybėms narėms turėtų būti leista sustabdyti
susigrąžinimo procedūras; (37)
siekdamos apsaugoti Sąjungos biudžeto
finansinius interesus, valstybės narės turėtų imtis
priemonių, užtikrinančių, kad EŽŪGF ir EŽŪFKP
lėšomis finansuojami sandoriai iš tiesų yra atliekami ir vykdomi
teisingai. Valstybės narės taip pat turėtų užkirsti
kelią visiems gavėjų pažeidimams arba įsipareigojimų
nesilaikymui, juos aptikti ir veiksmingai ištaisyti. Šiuo tikslu
turėtų būti taikomas 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos
reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų
finansinių interesų apsaugos[22]; (38)
su bendraisiais patikrų, atšaukimų,
sumažinimų arba išmokų neskyrimo principais ir su nuobaudų
taikymu susijusios nuostatos įtrauktos į įvairių žemės
ūkio sektorių reglamentus. Šios taisyklės turėtų
būti surinktos į vieną horizontalaus lygmens teisinę
sistemą. Į jas turėtų būti įtraukti
valstybių narių įpareigojimai dėl administracinių ir
vietoje atliekamų patikrų, taip pat išmokų susigrąžinimo,
sumažinimo ir neskyrimo taisyklės. Taip pat turėtų būti
nustatytos reikalavimų, kurie nebūtinai susiję su pagalbos
išmokomis, laikymosi patikrų taisyklės; (39)
įvairiomis žemės ūkio sektorių
teisės aktų nuostatomis reikalaujama, kad, siekiant užtikrinti
reikiamos sumos susigrąžinimą įsipareigojimų nesilaikymo
atvejais, turėtų būti pateikiamas užstatas. Kad būtų sustiprinta
užstatų sistema, visoms šioms nuostatoms turėtų galioti viena
horizontali taisyklė; (40)
kai kurių Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx [DP]
ir xxx Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. RD/xxx dėl
paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo
plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis[23]
numatytų išmokų atveju valstybė narė turėtų
taikyti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Siekiant
padidinti Sąjungos paramos veiksmingumą ir pagerinti jos stebėseną,
valstybėms narėms turėtų būti leista šią
integruotą sistemą naudoti ir kitoms Sąjungos paramos schemoms; (41)
reikėtų išlaikyti pagrindinius tos
integruotos sistemos elementus, visų pirma nuostatas dėl
kompiuterinės duomenų bazės, žemės ūkio paskirties
sklypų identifikavimo sistemos, pagalbos paraiškų arba mokėjimo
prašymų ir teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo
sistemos; (42)
Sąjungos paramos schemose numatytas išmokas,
kurioms taikoma integruota sistema, kompetentingos nacionalinės valdžios
institucijos gavėjams išmoka visas iš karto, atsižvelgdamos į šiame
reglamente numatytus sumažinimus, ir nustatytu laiku. Siekiant lankstesnio
tiesioginių išmokų valdymo, valstybėms narėms
turėtų būti leista išmokas, kurioms taikoma integruota sistema,
išmokėti dalimis ne daugiau kaip per du kartus per metus; (43)
įmonių, gaunančių išmokas ar
jas išmokančių, komercinių dokumentų tikrinimas gali
būti labai veiksminga sandorių, kurie sudaro EŽŪGF teikiamo
finansavimo sistemos dalį, priežiūros priemonė. Komercinių
dokumentų tikrinimo nuostatos pateiktos 2008 m. gegužės 26 d.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 485/2008 dėl valstybių narių
atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio
garantijų fondo finansavimo sistemos dalį, patikrinimo[24]. Šiuo tikrinimu papildomos
kitos patikros, kurias jau atlieka valstybės narės. Be to, šis
tikrinimas neturi poveikio nacionalinėms tikrinimo nuostatoms, kurios yra
platesnės nei numatytosios tame reglamente; (44)
pagal Reglamentą (EB) Nr. 485/2008
valstybės narės turėtų imtis būtinų
priemonių siekdamos užtikrinti veiksmingą finansinių
Sąjungos biudžeto interesų apsaugą ir visų pirma tikrindamos,
ar EŽŪGF finansuojami veiksmai yra nesuklastoti ir atitinka reikalavimus.
Siekiant aiškumo ir racionalumo atitinkamos nuostatos turėtų
būti integruotos į vieną aktą. Todėl Reglamentas (EB)
Nr. 485/2008 turėtų būti panaikintas; (45)
turėtų būti nustatyta, kokie
dokumentai bus tokio tikrinimo pagrindas, kad būtų galima atlikti
visapusišką patikrinimą. Įmonės, kurios bus tikrinamos,
turėtų būti atrenkamos remiantis sandorių,
vykdomų jų atsakomybe, pobūdžiu bei įmonių,
gaunančių išmokas arba jas išmokančių, suskirstymu pagal
jų finansinę svarbą EŽŪGF teikiamo finansavimo sistemoje; (46)
turėtų būti apibrėžti
pareigūnų, atsakingų už tikrinimą, įgaliojimai bei
įmonių įpareigojimai nustatytu laikotarpiu pateikti šiems
pareigūnams komercinius dokumentus ir suteikti informaciją, kurios
jie paprašys. Turėtų būti numatyta nuostata, pagal kurią
tam tikrais atvejais komercinius dokumentus būtų galima konfiskuoti; (47)
atsižvelgiant į tarptautinę žemės
ūkio produktų prekybos struktūrą ir siekiant užtikrinti
vidaus rinkos veikimą būtina organizuoti valstybių narių
bendradarbiavimą. Taip pat būtina Sąjungos lygiu sukurti
centralizuotą trečiosiose valstybėse įsisteigusių
įmonių, gaunančių išmokas arba jas išmokančių, dokumentacijos
sistemą; (48)
nors už tikrinimo programų priėmimą
atsako valstybės narės, būtina, kad jos būtų pateiktos
Komisijai ir ji galėtų imtis jų priežiūros ir koordinavimo
siekdama užtikrinti, jog tos programos būtų priimtos remiantis
atitinkamais kriterijais, ir kad tikrinimas būtų sutelktas į
tuos sektorius ar įmones, kuriems būdinga didelė sukčiavimo
rizika; (49)
svarbu, kad kiekvienoje valstybėje narėje
būtų specialus departamentas, atsakingas už šiame reglamente
numatytą komercinių dokumentų tikrinimo stebėseną arba
to tikrinimo koordinavimą. Šie specialieji departamentai turėtų
veikti nepriklausomai nuo departamentų, kurie atlieka tikrinimą prieš
mokėjimą. Informacija, gauta to tikrinimo metu, turėtų
būti laikoma profesine paslaptimi; (50)
2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos
reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias
tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio
politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas
ūkininkams bei iš dalies keičiančiu Reglamentus (EEB)
Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB)
Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB)
Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB)
Nr. 2529/2001[25],
kuris buvo pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatytas principas,
pagal kurį visas tam tikros BŽŪP numatytos paramos išmokėjimas
gavėjui turėtų būti siejamas su taisyklių,
taikomų žemės valdymui, žemės ūkio gamybai ir veiklai,
laikymusi. Tas principas vėliau buvo įtrauktas į 2005 m.
rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005
dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)
paramos kaimo plėtrai[26]
ir 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB)
Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų
organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio
produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio
rinkų organizavimo reglamentą)[27].
Pagal vadinamąją kompleksinės paramos sistemą
valstybės narės nustato nuobaudas, kuriomis sumažinama arba
neskiriama visa BŽŪP numatyta parama arba jos dalis; (51)
kompleksinės paramos sistema į BŽŪP
įtraukiami pagrindiniai aplinkos, klimato kaitos prevencijos, geros
agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės, žmonių,
gyvūnų, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės
standartai. Šia sąsaja siekiama prisidėti prie tvaraus žemės
ūkio plėtros didinant paramos gavėjų informuotumą apie
būtinybę laikytis šių pagrindinių standartų. Ja taip
pat siekiama, kad BŽŪP labiau atitiktų visuomenės
lūkesčius, derinant šią politiką su aplinkos, žmonių,
gyvūnų, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės
politika; (52)
kompleksinės paramos sistema yra neatskiriama
BŽŪP dalis, todėl ją reikėtų išsaugoti. Tačiau
jos apimtis, kurią šiuo metu sudaro atskiri teisės aktais
nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos
žemės būklės standartų sąrašai, turėtų
būti supaprastinta, kad būtų užtikrintas ir labiau regimas jos
nuoseklumas. Šiuo tikslu reikalavimai ir standartai turėtų
būti įtraukti į vieną sąrašą ir sugrupuoti pagal
sritis ir problemas. Remiantis įgyta patirtimi taip pat pastebėta,
kad keletas kompleksinės paramos reikalavimų nepakankamai susiję
su ūkininkavimo veikla ar valdos plotu arba labiau taikytini nacionalinėms
valdžios institucijoms nei paramos gavėjams. Todėl kompleksinės
paramos apimtį šiuo atžvilgiu reikia pakoreguoti. Taip pat
turėtų būti įtraukta nuostata dėl
daugiamečių ganyklų išlaikymo 2014 m. ir 2015 m. (53)
kad teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai
būtų taikomi ūkiuose ir jais būtų užtikrinamos lygios
visų ūkininkų galimybės, jie turi būti išsamiai
įgyvendinti valstybėse narėse; (54)
2000 m. spalio 23 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos
veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[28], nuostatos bus taikomos tik
pagal kompleksinės paramos tvarką, kai visos valstybės
narės išsamiai jas įgyvendins ir visų pirma pagal jas
ūkininkams nustatys aiškius įpareigojimus. Pagal direktyvą
reikalavimai ūkių lygmeniu bus pradėti taikyti ne vėliau
kaip 2013 m. sausio 1 d. (55)
2000 m. spalio 21 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų
pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo[29], nuostatos bus veiksmingai
taikomos pagal kompleksinės paramos sistemą, tik kai visos
valstybės narės išsamiai jas įgyvendins ir visų pirma pagal
jas ūkininkams nustatys aiškius įpareigojimus. Pagal direktyvą
reikalavimai ūkių lygmeniu bus pradėti laipsniškai taikyti
remiantis atitinkamu tvarkaraščiu, o bendrieji integruoto
kenkėjų valdymo principai bus pradėti taikyti ne vėliau
kaip 2014 m. sausio 1 d.; (56)
pagal Direktyvos 2000/60/EB 22 straipsnį
1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dėl požeminio
vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos
taršos[30]
panaikinama 2013 m. gruodžio 23 d. Siekiant išlaikyti pagal
kompleksinės paramos sistemą taikomas taisykles dėl požeminio
vandens apsaugos, tikslinga belaukiant Direktyvos 2000/60/EB nuostatų
įtraukimo į kompleksinės paramos tvarką pakoreguoti šios
sistemos taikymo sritį ir apibrėžti geros agrarinės ir
aplinkosaugos būklės standartus, apimančius Direktyvos 80/68/EEB
4 ir 5 straipsnių reikalavimus; (57)
kompleksinės paramos sistema numatyti tam
tikri administraciniai reikalavimai tiek paramos gavėjams, tiek
nacionalinėms administracijoms, nes turi būti užtikrinamas
duomenų registravimas, atliekamos patikros ir prireikus taikomos
nuobaudos. Nuobaudos turėtų būti proporcingos, veiksmingos ir
atgrasomosios. Jos turėtų būti taikomos nepažeidžiant kitų
kitomis Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatomis
numatytų nuobaudų. Siekiant nuoseklumo tikslinga atitinkamas
Sąjungos nuostatas sujungti į vieną teisinę priemonę.
Ūkininkų, kurie dalyvauja smulkių ūkininkų schemoje,
nurodytoje Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] V antraštinėje dalyje,
atveju pastangos, kurių reikia norint atitikti kompleksinės paramos
sistemos reikalavimus, nusveria sistemos teikiamą naudą šiems
ūkininkams. Todėl siekiant paprastumo šiems ūkininkams turėtų
būti netaikoma kompleksinės paramos sistema ir ypač jos
kontrolės sistema bei nuobaudos. Tačiau tai neturėtų
paveikti šių ūkininkų įpareigojimų laikytis
galiojančių žemės ūkio sektorių teisės aktų
nuostatų ir galimybės būti tikrinamiems bei rizikos susilaukti
nuobaudų pagal tuos teisės aktus; (58)
Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta geros
agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų
sistema, pagal kurią valstybės narės turi priimti nacionalinius
standartus atsižvelgdamos į specifines atitinkamų rajonų
savybes, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas
ūkininkavimo sistemas (žemės panaudojimą, sėjomainą,
ūkininkavimo veiklą) ir ūkių struktūras. Šiais geros
agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartais
siekiama padėti užkirsti kelią dirvožemio erozijai, išlaikyti
organines dirvožemio medžiagas ir jo struktūrą, užtikrinti
būtiniausią priežiūrą, vengti buveinių nykimo ir
saugoti bei tvarkyti vandens telkinius. Todėl į šiame reglamente
nustatytą platesnę kompleksinės paramos sistemos apimtį
turėtų būti įtraukta sistema, pagal kurią
valstybės narės turėtų priimti nacionalinius geros
agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus. Į
Sąjungos sistemą turėtų būti įtrauktos ir
geresnio vandens, dirvožemio, anglies sankaupų, biologinės
įvairovės ir kraštovaizdžio problemų sprendimo ir
būtiniausios žemės priežiūros taisyklės; (59)
paramos gavėjai turėtų aiškiai
žinoti, kokių kompleksinės paramos taisyklių jie turi laikytis.
Šiuo tikslu visi tas taisykles sudarantys reikalavimai ir standartai
turėtų būti išsamiai, suprantamai ir su paaiškinimais pateikti
valstybėms narėms, jei įmanoma, ir elektroninėmis
priemonėmis; (60)
norint veiksmingai įgyvendinti
kompleksinės paramos sistemą, turi būti tikrinama, ar
gavėjai laikosi įsipareigojimų. Jeigu valstybė narė
nusprendžia pasinaudoti galimybe netaikyti išmokos mažinimo ar neskyrimo tais
atvejais, kai atitinkama suma neviršija 100 EUR, kitais metais
kompetentinga kontrolės institucija turėtų patikrinti dalį
ūkininkų siekdama nustatyti, ar atitinkama neatitiktis taisyklėms
ištaisyta; (61)
siekiant užtikrinti darnų Komisijos ir
valstybių narių bendradarbiavimą finansuojant BŽŪP išlaidas
ir ypač sudaryti galimybę Komisijai atidžiai stebėti
valstybių narių vykdomą finansų valdymą bei patvirtinti
akredituotų mokėjimo agentūrų sąskaitas,
valstybės narės turi tam tikrą informaciją perduoti
Komisijai arba sudaryti galimybes Komisijai ja pasinaudoti; (62)
siekiant surinkti Komisijai perduotiną
informaciją ir sudaryti galimybes Komisijai iškart prireikus naudotis visa
popieriniuose dokumentuose ir elektroninėse laikmenose saugoma informacija
apie išlaidas, turėtų būti nustatytos atitinkamos duomenų
pateikimo ir perdavimo taisyklės bei taisyklės dėl terminų; (63)
taikant nacionalines kontrolės sistemas ir
atliekant atitikties patvirtinimą gali būti perduodami asmens
duomenys ar komercinės paslaptys, todėl valstybės narės ir
Komisija turėtų užtikrinti informacijos, gautos šiomis
aplinkybėmis, konfidencialumą; (64)
siekiant užtikrinti patikimą finansinį
Sąjungos biudžeto valdymą ir valstybių narių bei
gavėjų nešališkumą, turėtų būti nustatytos euro
naudojimo taisyklės; (65)
euro perskaičiavimo į nacionalinę
valiutą kursas operacijos vykdymo laikotarpiu gali varijuoti. Todėl
atitinkamoms sumoms taikomas kursas turėtų būti nustatytas
atsižvelgiant į įvykį, per kurį pasiekiamas ekonominis
operacijos tikslas. Turėtų būti taikomas tos dienos, kurią
įvyko tas operacinis įvykis, valiutos kursas. Būtina nurodyti
šį operacinį įvykį arba atšaukti jo taikymą laikantis
tam tikrų kriterijų, visų pirma atsižvelgiant į pinigų
judėjimo spartą. Šios taisyklės nustatytos 1998 m. gruodžio
15 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2799/98, nustatančiu
žemės ūkio politikos priemones dėl euro[31], ir jomis papildomos panašios
Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatos. Siekiant aiškumo ir racionalumo
atitinkamos nuostatos turėtų būti integruotos į vieną
teisės aktą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2799/98
turėtų būti panaikintas; (66)
turėtų būti nustatytos specialios
taisyklės, kaip elgtis išskirtinėmis finansinėmis
aplinkybėmis Sąjungoje arba pasaulio rinkoje, kai būtini
skubūs veiksmai siekiant užtikrinti, kad pagal BŽŪP nustatytos
priemonės būtų veiksmingos; (67)
euro neįsivedusioms valstybėms
narėms turėtų būti sudaryta galimybė išlaidas,
patirtas taikant BŽŪP teisės aktus, padengti eurais, o ne nacionaline
valiuta. Reikalingos specialios taisyklės, kuriomis būtų
užtikrinama, kad dėl naudojimosi tokia galimybe nesusidarytų jokio
neteisėto pranašumo išmoką gaunančioms arba išmokančioms
šalims; (68)
kiekviena BŽŪP numatyta priemonė
turėtų būti stebima ir vertinama, kad būtų užtikrinta
jos kokybė ir parodyti rezultatai. Šiuo tikslu turėtų būti
sudarytas rodiklių sąrašas, o BŽŪP poveikį Komisija
turėtų įvertinti atsižvelgdama į politikos tikslus.
Komisija turėtų nustatyti bendrąją stebėsenos ir
vertinimo sistemą, kuria be kita ko būtų užtikrinta, kad atitinkami
duomenys, įskaitant valstybių narių pateikiamą
informaciją, būtų prieinami laiku. Tai darydama ji
turėtų atsižvelgti į duomenų poreikį ir
potencialių duomenų šaltinių sinergiją. Be to, Komisijos
komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas – II dalis.“ pažymėta, kad visos Sąjungos biudžete su
klimato politika susijusios išlaidos turėtų būti padidintos mažiausiai
20 proc., skiriant įvairių politikos krypčių
įnašą. Todėl Komisija turėtų galėti
įvertinti pagal BŽŪP teikiamos Sąjungos paramos poveikį
siekiant klimato tikslų. (69)
šiuo tikslu taikomi Sąjungos teisės aktai
dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo
tokių duomenų judėjimo, visų pirma 1995 m. spalio
24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl
asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių
duomenų judėjimo[32]
ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir
įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų
judėjimo[33]; (70)
sujungtose bylose C–92/09 ir C–93/09[34] paskelbtame sprendime Europos
Sąjungos Teisingumo Teismas atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 1290/2005
nuostatas dėl valstybių narių įpareigojimo skelbti
informaciją apie fizinius asmenis, kurie gauna pagalbą iš Europos
žemės ūkio fondų, paskelbė negaliojančiomis. Kadangi
fiziniai asmenys yra suinteresuoti, kad jų asmens duomenys būtų
apsaugoti, ir siekiant suderinti įvairius Komisijos reglamente (EB)
Nr. 259/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr.
1290/2005 nuostatų dėl informacijos apie Europos žemės ūkio
garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo
plėtrai (EŽŪFKP) paramos gavėjus skelbimo taikymo taisyklės[35], numatyto įpareigojimo
skelbti informaciją apie fondų lėšų gavėjus tikslus,
tas reglamentas buvo iš dalies pakeistas aiškiai nurodant, kad šis
įpareigojimas netaikomas fiziniams asmenims. Prieš Europos Parlamentui ir
Tarybai priimant naujas taisykles atsižvelgiant į Teismo išreikštą
prieštaravimą, turėtų būti atlikta išsami analizė ir
vertinimas siekiant rasti tinkamiausią būdą suderinti
gavėjų teisę į asmens duomenų apsaugą ir
skaidrumo būtinybę. Belaukiant tos analizės ir vertinimo
rezultatų turėtų galioti dabartinės nuostatos dėl
informacijos apie Europos žemės ūkio fondų lėšų
gavėjus skelbimo; (71)
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento
įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti
įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija šiais įgaliojimais
turėtų naudotis vadovaudamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos
valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais
kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[36]; (72)
priimant kai kuriuos įgyvendinimo aktus
turėtų būti taikoma patariamoji procedūra.
Įgyvendinimo aktų, kuriuose pateikiami Komisijos atlikti sumų
skaičiavimai, atveju patariamąja procedūra Komisijai suteikiama
galimybė prisiimti visą atsakomybę už biudžeto valdymą ir
siekiama didesnio veiksmingumo, nuspėjamumo ir spartos, atsižvelgiant
į terminus ir biudžeto procedūras. Įgyvendinamo aktų
dėl valstybėms narėms išmokėtų išmokų ir
sąskaitų patvirtinimo procedūros vykdymo atveju patariamąja
procedūra Komisijai suteikiama galimybė prisiimti visą
atsakomybę už biudžeto valdymą ir nacionalinių mokėjimo
agentūrų metinių finansinių ataskaitų tikrinimą
siekiant šias ataskaitas patvirtinti arba, jei išlaidos neatitinka
Sąjungos taisyklių, neskirti Sąjungos finansavimo šioms
išlaidoms padengti. Kitais atvejais priimant įgyvendinimo aktus
turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra; (73)
Komisija turėtų būti įgaliota
atilikti ir tam tikras administracines arba valdymo užduotis, ypač
susijusias su grynojo EŽŪGF išlaidų likučio nustatymu. Šiems
įgaliojimams Reglamentas (ES) Nr. 182/2011 neturėtų
būti taikomas; (74)
šiuo reglamentu panaikintų reglamentų
nuostatas pakeičiant šio reglamento nuostatomis gali kilti praktinių
ir specifinių problemų. Siekiant išspręsti šias galimas
problemas, turėtų būti numatyta, kad Komisija gali priimti
reikiamas ir tinkamai pagrįstas priemones; (75)
kadangi pagal šį reglamentą
finansuojamų kaimo plėtros programų programavimo laikotarpis
prasideda 2014 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų būti
taikomas nuo tos dienos. Tačiau kai kurios nuostatos, visų pirma
susijusios su finansiniu lėšų valdymu, turėtų būti
taikomos nuo ankstesnės datos, kuri sutampa su finansinių metų
pradžios data, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: TURINYS AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS..................................................................................... 2 1........... PASIŪLYMO APLINKYBĖS...................................................................................... 2 2........... KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI...................................................................................................................................... 4 3........... TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI......................................................................... 6 4........... POVEIKIS BIUDŽETUI............................................................................................... 7 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl
bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos.................................................................................................................................... 9 I ANTRAŠTINĖ DALIS TAIKYMO SRITIS IR
APIBRĖŽTYS............................................... 26 II ANTRAŠTINĖ DALIS ŽEMĖS ŪKIO
FONDŲ BENDROSIOS NUOSTATOS................. 27 I skyrius Žemės ūkio fondai......................................................................................................... 27 II skyrius Mokėjimo agentūros ir kitos
įstaigos............................................................................. 29 III ANTRAŠTINĖ DALIS ŪKIŲ
KONSULTAVIMO SISTEMA........................................... 32 IV ANTRAŠTINĖ DALIS FINANSINIS FONDŲ
VALDYMAS............................................ 34 I skyrius EŽŪGF........................................................................................................................ 34 1 skirsnis Išlaidų finansavimas...................................................................................................... 34 2skirsnis Biudžetinė drausmė....................................................................................................... 36 II skyrius EŽŪFKP..................................................................................................................... 39 1 skirsnis Bendrosios nuostatos dėl
EŽŪFKP.............................................................................. 39 2 skirsnis Kaimo plėtros programų
finansavimas........................................................................... 39 3 skirsnis Finansinis įnašas remiant kaimo
plėtros programas........................................................ 40 4 skirsnis Vietos inovacinio bendradarbiavimo
apdovanojimo finansavimas................................... 43 III skyrius Bendrosios nuostatos.................................................................................................. 44 IV skyrius Sąskaitų patvirtinimas................................................................................................. 49 I skirsnis Bendrosios nuostatos.................................................................................................... 49 II skirsnis Patvirtinimas................................................................................................................ 51 III skirsnis Pažeidimai.................................................................................................................. 53 V ANTRAŠTINĖ DALIS KONTROLĖS SISTEMOS
IR NUOBAUDOS............................... 55 I skyrius Bendrosios taisyklės...................................................................................................... 55 II skyrius Integruota administravimo ir
kontrolės sistema............................................................... 60 III skyrius Sandorių tikrinimas..................................................................................................... 65 IV skyrius Kitos nuostatos dėl patikrų......................................................................................... 71 VI ANTRAŠTINĖ DALIS KOMPLEKSINĖ PARAMA.......................................................... 73 I skyrius Taikymo sritis................................................................................................................ 73 II skyrius Su kompleksine parama susijusi
kontrolės sistema ir nuobaudos.................................... 75 VII ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS..................................................... 79 I skyrius Informavimas................................................................................................................ 79 II SKYRIUS Euro naudojimas.................................................................................................... 81 III SKYRIUS Ataskaitos ir vertinimas........................................................................................ 83 VIII ANTRAŠTINĖ DALIS GALUTINĖS
NUOSTATOS....................................................... 85 I PRIEDAS................................................................................................................................ 87 II PRIEDAS............................................................................................................................... 90 III PRIEDAS.............................................................................................................................. 93 FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO
PAŽYMA........................................................... 98 I ANTRAŠTINĖ
DALIS
TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS 1 straipsnis
Taikymo sritis Šiuo reglamentu
nustatomos taisyklės dėl: a) bendrosios žemės ūkio politikos išlaidų, įskaitant
kaimo plėtros išlaidas, finansavimo; b) ūkių konsultavimo
sistemos; c) valdymo ir kontrolės
sistemų, kurias turi nustatyti valstybės narės; d) kompleksinės paramos sistemos; e) sąskaitų patvirtinimo. 2 straipsnis
Reglamente vartojami terminai 1. Šiame
reglamente vartojamos Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [DP] 4 straipsnyje
nustatytos ūkininko, žemės ūkio veiklos, žemės ūkio
paskirties žemės, valdos apibrėžtys, išskyrus tuos atvejus, kai
šiame reglamente nurodyta kitaip. Šiame reglamente taikomas Reglamento (ES)
Nr. xxx/xxx [DP] 1 straipsnyje nustatytas tiesioginių išmokų
terminas. 2. Šiame reglamente
numatytais ir su Reglamentu (ES) Nr. xxx/xxx [TI], Reglamentu (ES) xxx/xxx
[sCMO] ir Reglamentu (ES) xxx/xxx[RD] siejamais force majeure atvejais
ir išskirtinėmis aplinkybėmis visų pirma laikoma: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis
nedarbingumas; c) didelė stichinė nelaimė,
turėjusi didelio poveikio valdai; d) gyvuliams skirtų valdos pastatų
netyčinis sugriuvimas; e) epizootinė liga, ištikusi visus
ūkininko gyvulius arba jų dalį; f) didelės valdos dalies
eksproprijavimas, jei tai negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo
dieną. II ANTRAŠTINĖ
DALIS
ŽEMĖS ŪKIO FONDŲ BENDROSIOS NUOSTATOS I skyrius
Žemės ūkio fondai 3 straipsnis
Žemės ūkio
išlaidų finansavimo fondai 1. Siekiant įgyvendinti
Sutartyje apibrėžtus bendros žemės ūkio politikos tikslus
įvairios šios politikos priemonės, įskaitant kaimo plėtros
priemones, finansuojamos iš: a) Europos žemės ūkio
garantijų fondo, toliau – EŽŪGF; b) Europos žemės ūkio fondo kaimo
plėtrai, toliau – EŽŪFKP. 2. EŽŪGF ir EŽŪFKP
finansuojami iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto. 4 straipsnis
EŽŪGF išlaidos 1. EŽŪGF pagal
pasidalijamojo valdymo principą valdo valstybės narės ir
Sąjunga, o jo lėšomis finansuojamos šios pagal Sąjungos
teisės aktus patirtos išlaidos: a) priemonių, kuriomis reguliuojamos ir
remiamos žemės ūkio rinkos, įgyvendinimo išlaidos; b) pagal bendrą žemės ūkio
politiką numatytos tiesioginės išmokos ūkininkams; c) Sąjungos finansinis įnašas remiant priemones, kuriomis
Sąjungos vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse skleidžiama
informacija apie žemės ūkio produktus ir šie produktai populiarinami
ir kurių ėmėsi valstybės narės pagal Komisijos
atrinktas programas, išskyrus 5 straipsnyje nurodytas programas; d) Sąjungos finansinis įnašas
remiant Sąjungos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą
ir priemones, susijusias su gyvūnų ligomis ir vartotojų
pasitikėjimo praradimu, atitinkamai nurodytas Reglamento (ES)
Nr. xxx/xxx [sCMO] 21 ir 155 straipsniuose. 2. EŽŪGF tiesiogiai ir
pagal Sąjungos teisės aktus finansuoja šias išlaidas: a) žemės
ūkio produktų populiarinimo, vykdomo tiesiogiai Komisijos arba per
tarptautines organizacijas, išlaidas; b) pagal Sąjungos teisės aktus taikomų priemonių,
skirtų žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimui,
apibūdinimui, rinkimui ir naudojimui užtikrinti, įgyvendinimo
išlaidas; c) žemės ūkio apskaitos
informacinių sistemų sukūrimo ir priežiūros išlaidas; d) žemės ūkio tyrimų
sistemas, įskaitant žemės ūkio valdų struktūros
tyrimus. 5 straipsnis
EŽŪFKP išlaidos EŽŪFKP pagal pasidalijamojo valdymo
principą valdo valstybės narės ir Sąjunga, o jo
lėšomis finansuojamas Sąjungos finansinis įnašas remiant kaimo
plėtros programas, skiriamas pagal Sąjungos teisės aktus
dėl paramos kaimo plėtrai, taip pat išlaidos, susijusios su vietos
inovacinio bendradarbiavimo apdovanojimu, nurodytu Reglamento (ES) Nr. RD/xxx
III antraštinės dalies IV skyriuje. 6 straipsnis
Kitos išlaidos,
įskaitant techninę pagalbą EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis
atitinkamai gali būti tiesiogiai, Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu
finansuojamos parengiamosios, stebėsenos, administracinės ir
techninės paramos, taip pat vertinimo, audito ir tikrinimo priemonės,
reikalingos bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Šias priemones visų pirma sudaro: (a)
bendros žemės ūkio politikos analizės,
valdymo, stebėsenos, informacijos mainų ir įgyvendinimo
priemonės, taip pat su kontrolės sistemų įgyvendinimu ir
technine bei administracine pagalba susijusios priemonės; (b)
Komisijos įsigytos palydovinės
nuotraukos, reikalingos atliekant patikras pagal 21 straipsnį; (c)
Komisijos taikomos nuotolinio stebėjimo
technologijomis grindžiamos priemonės, naudojamos žemės ūkio
ištekliams stebėti pagal 22 straipsnį; (d)
priemonės, kuriomis palaikomi ir plėtojami
fondų, kurių lėšomis finansuojama bendra žemės ūkio
politika, finansiniam valdymui skirti informavimo, stebėsenos ir
kontrolės metodai bei techninės priemonės; (e)
bendros žemės ūkio politikos
informacijos teikimas pagal 47 straipsnį; (f)
bendros žemės ūkio politikos
tyrimai ir EŽŪGF bei EŽŪFKP lėšomis finansuojamų
priemonių vertinimas, įskaitant vertinimo metodų tobulinimą
ir keitimąsi informacija apie praktiką; (g)
prireikus vykdomosios agentūros,
įsteigtos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003[37] ir veikiančios bendros
žemės ūkio politikos srityje; (h)
su informacijos sklaida, informuotumo
gerinimu, bendradarbiavimo skatinimu ir dalijimusi patirtimi Sąjungos
lygmeniu susijusios priemonės, kurių imamasi kaimo plėtros
srityje, įskaitant ir suinteresuotųjų šalių tinklų
kūrimą; (i)
priemonės, reikalingos pagal Sąjungos
kokybės politiką kuriant, registruojant ir saugant logotipus ir
saugant su jais susijusias intelektinės nuosavybės teises, taip pat
būtinas informacinių technologijų vystymas. II skyrius
Mokėjimo agentūros ir kitos įstaigos 7 straipsnis
Mokėjimo agentūrų
ir koordinavimo įstaigų akreditavimas ir akreditavimo atšaukimas 1. Mokėjimo agentūros
– tai paskirti valstybių narių departamentai arba įstaigos,
atsakingos už 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytų išlaidų
valdymą ir kontrolę. Šių užduočių, išskyrus
mokėjimą, vykdymas gali būti deleguojamas. 2. Valstybės
narės mokėjimo agentūromis akredituoja departamentus arba
įstaigas, kurie atitinka pagal 8 straipsnio a punktą Komisijos
nustatytinus akreditavimo kriterijus. Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama
į savo konstitucines nuostatas, apriboja savo akredituotų
mokėjimo agentūrų skaičių iki vienos vienai valstybei
narei arba, atitinkamais atvejais, vienam regionui. Tačiau jei
mokėjimo agentūros yra įsteigtos regioniniu lygmeniu,
valstybės narės akredituoja dar ir nacionalinio lygmens mokėjimo
agentūrą, skirtą toms pagalbos schemoms, kurios pagal savo
pobūdį turi būti valdomos nacionaliniu lygmeniu. 3. Iki metų, einančių po atitinkamų finansinių
metų, [vasario 1 d.] už akredituotą mokėjimo
agentūrą atsakingas asmuo parengia: a) išlaidų, patirtų vykdant
jų akredituotoms mokėjimo agentūroms patikėtas užduotis,
metines finansines ataskaitas drauge su joms patvirtinti pagal 53
straipsnį reikalinga informacija; b) valdymo patikinimo deklaraciją
dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, tinkamo vidaus
kontrolės sistemų veikimo, pagrindinių sandorių
teisėtumo bei reguliarumo ir patikimo finansų valdymo principo
laikymosi; c) visų atliktų auditų ir
patikrų rezultatų santrauką, įskaitant sistemingų ar pasikartojančių
trūkumų, taip pat įgyvendinamų ar planuojamų
taisomųjų veiksmų analizę. 4. Jeigu
akredituota daugiau kaip viena mokėjimo agentūra, valstybė
narė paskiria įstaigą (toliau – koordinavimo įstaiga),
kuriai paveda šias užduotis: a) surinkti informaciją, kuri turi
būti teikiama Komisijai, ir nusiųsti ją Komisijai; b) parengti apibendrinamąją
ataskaitą, kurioje pateikiama visų 3 dalies b punkte nurodytų
valdymo patikinimo deklaracijų ir 9 straipsnyje nurodytų audito
nuomonių apie jas nacionalinio lygmens apžvalgą; c) užtikrinti, kad bendro pobūdžio
pažeidimų atvejais būtų imtasi taisomųjų veiksmų
ir kad Komisija būtų informuojama apie jų eigą; d) skatinti ir užtikrinti nuoseklų
Sąjungos taisyklių taikymą. Koordinavimo įstaigai valstybės
narės suteikia specialią akreditaciją dėl pirmos pastraipos
a punkte nurodytos finansinės informacijos tvarkymo. 5. Jeigu akredituota mokėjimo agentūra neatitinka arba
nebeatitinka vieno ar kelių 2 dalyje nurodytų akreditavimo
kriterijų, valstybė narė atšaukia jos akreditaciją,
išskyrus tuos atvejus, kai mokėjimo agentūra per laikotarpį,
kuris nustatomas atsižvelgiant į problemos mastą, įgyvendina
reikiamus pakeitimus. 6. Mokėjimo
agentūros reguliuoja ir užtikrina su valstybės intervencijos
priemonėmis, už kurias jos atsakingos, susijusių veiksmų
kontrolę ir joms tenka visa šios srities atsakomybė. 8 straipsnis
Komisijos įgaliojimai 1. Siekiant
užtikrinti tinkamą 7 straipsnyje numatytos sistemos veikimą Komisija
įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl: a) mokėjimo agentūrų
akreditavimo būtiniausių sąlygų, susijusių su vidaus
aplinka, kontrolės veikla, informacija ir ryšiais, stebėsena, taip
pat akreditacijos suteikimo ir jos atšaukimo tvarkos taisyklių; b) priežiūros taisyklių ir
mokėjimo agentūrų akreditacijos peržiūros tvarkos; c) būtiniausių sąlygų,
taikomų akredituojant koordinavimo įstaigas, taip pat akreditacijos
suteikimo ir jos atšaukimo tvarkos taisyklių. 2 Komisija
įgyvendinimo aktais nustato taisykles, susijusias su: a) mokėjimo agentūrų
įpareigojimais dėl valstybės intervencijos priemonių, tai
pat jų valdymo ir kontrolės atsakomybės apimtimi; b) koordinavimo įstaigų veikimo ir
informacijos perdavimu Komisijai pagal 7 straipsnio 4 dalį. Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. 9 straipsnis
Sertifikavimo įstaigos 1. Sertifikavimo
įstaiga – tai valstybės narės paskirta viešoji arba privati
audito įstaiga, kuri teikia nuomonę dėl valdymo patikinimo
deklaracijos, kurioje patvirtinamas mokėjimo agentūros metinių
finansinių ataskaitų išsamumas, tikslumas ir teisingumas, tinkamas
jos vidaus kontrolės sistemų veikimas, pagrindinių sandorių
teisėtumas bei reguliarumas ir patikimo finansų valdymo principo
laikymasis. Veiklos požiūriu ji yra nepriklausoma tiek
nuo atitinkamos mokėjimo agentūros, tiek nuo tą
agentūrą akreditavusios institucijos. 2. Komisija
įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl sertifikavimo
įstaigų statuso ir konkrečių užduočių,
įskaitant jų atliekamas patikras, sertifikatų išdavimą ir
ataskaitų bei pridėtinių dokumentų rengimą. Šie
įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje
nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 10 straipsnis
Mokėjimo
agentūrų mokėjimų priimtinumas Sąjunga gali finansuoti 4 straipsnio 1
dalyje ir 5 straipsnyje nurodytas išlaidas tik tuo atveju, jei jos patirtos
akredituotų mokėjimo agentūrų. 11 straipsnis
Viso dydžio išmokos
išmokėjimas paramos gavėjams Jei Sąjungos teisės aktuose aiškiai
nenurodyta kitaip, išmokos, susijusios su šiame reglamente numatytu
finansavimu, paramos gavėjams išmokamos viso dydžio. III ANTRAŠTINĖ
DALIS
ŪKIŲ KONSULTAVIMO SISTEMA 12 straipsnis
Principai ir taikymo sritis 1. Valstybės narės
nustato paramos gavėjų konsultavimo žemės ir ūkio valdymo
klausimais sistemą (toliau – ūkių konsultavimo sistema),
valdomą vienos ar kelių paskirtų įstaigų. Paskirtoji
įstaiga gali būti viešoji arba privati. 2. Į ūkių
konsultavimo sistemą privaloma įtraukti bent: a) teisės aktais nustatytus geros
agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės reikalavimus ir
standartus, nustatytus VI antraštinės dalies I skyriuje; b) klimatui ir aplinkai palankią
žemės ūkio praktiką, kaip nustatyta Reglamento (ES)
Nr. xxx/xxx [DP] III antraštinės dalies 2 skyriuje, ir žemės
ūkio paskirties žemės priežiūrą, kaip nurodyta Reglamento
(ES) Nr. xxx/xxx[DP] 4 straipsnio 1 dalies c punkte; c) su klimato kaitos švelninimu ir
prisitaikymu prie jos, biologine įvairove, vandens apsauga, pranešimu apie
gyvūnų bei augalų ligas ir inovacijomis susijusius reikalavimus
arba veiksmus, bent jau nurodytuosius šio reglamento I priede; d) tvarią mažų ūkių,
kaip nustato valstybės narės, visų pirma smulkiųjų
ūkininkų schemoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] V
antraštinėje dalyje, dalyvaujančių ūkių, ekonominės
veiklos plėtrą. 3. Į ūkių
konsultavimo sistemą taip pat gali būti įtraukti: a) tvari 2 dalies d punkte nenurodytų valdų
ekonominės veiklos plėtra; b) būtiniausi nacionaliniais
teisės aktais nustatyti reikalavimai, kaip nurodyta Reglamento (ES)
Nr. xxx/xxx [RD] 29 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje. 13 straipsnis
Specialieji su ūkių
konsultavimo sistema susiję reikalavimai 1. Valstybės narės
užtikrina, kad ūkių konsultavimo sistemos konsultantai būtų
tinkamos kvalifikacijos ir jiems nuolat būtų rengiami mokymai. 2. Valstybės narės
užtikrina konsultavimo ir kontrolės atskirtį. Šiuo atžvilgiu,
nepažeisdamos nacionalinių teisės aktų dėl galimybės
visuomenei susipažinti su dokumentais, valstybės narės užtikrina, kad
12 straipsnyje nurodytos paskirtosios įstaigos neatskleistų asmens
arba privačios informacijos ir duomenų, kuriuos jos gauna vykdydamos
konsultacinę veiklą, asmenims, kurie nėra atitinkamą valdą
valdantys paramos gavėjai, išskyrus taisyklių nesilaikymą arba
pažeidimus, kuriuos jie nustato vykdydami savo veiklą, kuriai taikomas
Sąjungos ar nacionaline teise nustatytas įpareigojimas informuoti
valdžios institucijas, ypač nusikalstamos veikos atveju. 3. Kompetentinga
nacionalinė institucija paramos gavėjui pateikia atitinkamą
paskirtųjų įstaigų sąrašą, jei įmanoma –
elektroninėmis priemonėmis. 14 straipsnis
Galimybė naudotis
ūkių konsultavimo sistema Nepriklausomai nuo to, ar paramos gavėjai
gauna paramą pagal bendrą žemės ūkio politiką,
įskaitant kaimo plėtrą, ar ne, jie gali savanoriškai naudotis
ūkių konsultavimo sistema. Tačiau valstybės narės,
remdamosi objektyviais kriterijais, gali nustatyti paramos gavėjų,
kurie turi pirmenybę pasinaudoti ūkių konsultavimo sistema,
kategorijas. Valstybės narės užtikrina, kad pirmenybė
būtų teikiama ūkininkams, kurie turi mažiausiai galimybių
pasinaudoti kokiomis nors kitomis konsultavimo paslaugomis, nei teikiamos pagal
ūkininkų konsultavimo sistemą. Ūkių konsultavimo sistema
užtikrinama, kad paramos gavėjai galėtų gauti konsultacijas
atsižvelgiant į konkrečią jų valdos padėtį. 15 straipsnis
Komisijos įgaliojimai 1. Siekiant užtikrinti, kad
ūkių konsultavimo sistema veiktų tinkamai, Komisija
įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl
nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti visapusišką tos sistemos
parengimą. Šios nuostatos gali būti susijusios ir su
ūkininkų dalyvavimo sistemoje kriterijais. 2. Komisija įgyvendinimo
aktais gali priimti taisykles, kuriomis užtikrinamas vienodas ūkių
konsultavimo sistemos įgyvendinimas. Šie įgyvendinimo aktai priimami
pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. IV ANTRAŠTINĖ
DALIS
FINANSINIS FONDŲ VALDYMAS I skyrius
EŽŪGF 1 skirsnis
Išlaidų finansavimas 16 straipsnis
Viršutinė biudžeto riba 1. Metinę viršutinę EŽŪGF išlaidų ribą sudaro tuo
tikslu Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx [MFF] nustatytos didžiausios
sumos. 2. Jeigu Sąjungos
teisės aktuose numatoma, kad 1 dalyje nurodytą sumą
sudarančios sumos turi būti sumažintos, Komisija įgyvendinimo
aktais nustato grynąjį EŽŪGF išlaidų likutį, grindžiamą
tuose teisės aktuose nurodytais duomenimis. 17 straipsnis
Mėnesinės išmokos 1. Asignavimus, reikalingus 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms
padengti, valstybėms narėms Komisija skiria mėnesinėmis
išmokomis, remdamasi akredituotų mokėjimo agentūrų per
ataskaitinį laikotarpį patirtomis išlaidomis. 2. Kol Komisija perves mėnesines išmokas, išlaidoms apmokėti
reikalingus išteklius sutelkia valstybės narės, atsižvelgdamos į
savo akredituotų mokėjimo agentūrų poreikius. 18 straipsnis
Mėnesinių išmokų
tvarka 1. Nepažeidžiant
53 ir 54 straipsniuose nurodytų įgyvendinimo aktų, Komisija
išmoka mėnesines išmokas išlaidoms, kurias per ataskaitinį
mėnesį patiria akredituotos mokėjimo agentūros, padengti. 2. Mėnesinės išmokos
kiekvienai valstybei narei išmokamos ne vėliau kaip antro mėnesio,
einančio po to mėnesio, kurį buvo patirtos išlaidos,
trečią darbo dieną. Spalio 1 d.–spalio 15 d. valstybių
narių patirtos išlaidos priskiriamos spalio mėnesį patirtoms
išlaidoms. Spalio 16 d.–spalio 31 d. patirtos išlaidos priskiriamos
lapkričio mėnesį patirtoms išlaidoms. 3. Komisija įgyvendinimo
aktais nustato mėnesines išmokas, remdamasi valstybių narių
pateikta išlaidų deklaracija bei pagal 102 straipsnio 1 dalį pateikta
informacija ir atsižvelgdama į pagal 43 straipsnį taikomus
išmokų sumažinimus ar jų mokėjimo sustabdymus arba kitas
korekcijas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio
2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. 4. Komisija įgyvendinimo
aktais gali nuspręsti išmokėti papildomas išmokas arba atlikti
išskaitymus. Tokiais atvejais 112 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie
tai pranešama per artimiausią posėdį. 19 straipsnis
Administracinės ir
personalo sąnaudos Valstybių narių ir EŽŪGF
paramos gavėjų patirtos administracinės ir personalo sąnaudos
nefinansuojamos iš fondo lėšų. 20 straipsnis
Valstybės intervencijos
išlaidos 1. Kai pagal bendrą
rinkų organizavimą suma už vienetą valstybės intervencijos
atžvilgiu nenustatyta, EŽŪGF atitinkamą priemonę finansuoja
visoje Sąjungoje taikydamas vienodas standartines sumas; visų pirma
tai pasakytina apie valstybių narių lėšas, naudojamas
produktų supirkimui, fiziniams veiksmams, susijusiems su
sandėliavimu, ir, tam tikrais atvejais, intervencinių produktų
perdirbimui finansuoti. 2. Siekiant užtikrinti
valstybės intervencijos išlaidų finansavimą EŽŪGF
lėšomis Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti
deleguotuosius aktus dėl: a) priemonių, kurios atitinka
Sąjungos finansavimo ir kompensavimo reikalavimus, rūšies; b) atitikties finansavimo reikalavimams
sąlygų ir apskaičiavimo metodų, nustatomų remiantis
mokėjimo agentūrų faktiškai surinkta informacija, Komisijos
nustatytomis fiksuotomis sumomis arba žemės ūkio sektorių
teisės aktuose nustatytomis fiksuotomis arba nefiksuotomis sumomis. 3. 1 dalyje nurodytas sumas
Komisija nustato įgyvendinimo aktais. Šie įgyvendinimo aktai priimami
pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją
procedūrą. 21 straipsnis
Palydovinių
nuotraukų įsigijimas Komisija ir valstybės narės,
atsižvelgdamos į kiekvienos valstybės narės parengtą
specifikaciją, susitaria dėl patikroms reikalingų
palydovinių nuotraukų sąrašo. Komisija šias nuotraukas nemokamai
parūpina kontrolės įstaigoms arba paslaugų tiekėjams,
kuriuos tos įstaigos įgaliojo joms atstovauti. Komisija išlieka tų nuotraukų
savininke ir, kai darbas užbaigiamas, jas atgauna. Ji taip pat gali numatyti,
kad būtų atliekamas technologijų ir darbo metodų,
taikomų žemės ūkio plotus tikrinant nuotolinio stebėjimo
technologijomis, gerinimo darbas. 22 straipsnis
Žemės ūkio
išteklių stebėsena Pagal 6 straipsnio c punktą
finansuojamomis priemonėmis siekiama Komisijai suteikti priemonių
valdyti Sąjungos žemės ūkio rinkas pasauliniame kontekste,
užtikrinti agrarinį ekonominį žemės ūkio paskirties
žemės ir augalų būklės stebėseną, kad
būtų galima atlikti apskaičiavimus, ypač derliaus ir
žemės ūkio produkcijos, dalytis šiais apskaičiavimais
tarptautiniu lygmeniu, pvz., per Jungtinių Tautų organizacijų
arba kitų tarptautinių agentūrų koordinuojamas iniciatyvas,
padėti siekti pasaulio rinkų skaidrumo ir užtikrinti
agrometeorologinės sistemos technologinės pažangos
stebėjimą. Pagal 6 straipsnio c punktą finansuojamos
priemonės yra susijusios su duomenų, būtinų bendrai
žemės ūkio politikai įgyvendinti ir stebėti, įskaitant
iš palydovų gautų duomenų ir meteorologinių duomenų,
kaupimu ir pirkimu, su erdvinių duomenų infrastruktūros ir
interneto svetainės sukūrimu, klimato sąlygų specialių
tyrimų atlikimu, taip pat agrometeorologinių ir ekonometrinių
modelių atnaujinimu. Jei reikia, šios priemonės įgyvendinamos
bendradarbiaujant su nacionalinėmis laboratorijomis ir įstaigomis. 23 straipsnis
Įgyvendinimo
įgaliojimai Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti
su pagal 6 straipsnio b ir c punktus vykdomu finansavimu susijusias taisykles,
tvarką, pagal kurią įgyvendinamos 21 ir 22 straipsniuose
nurodytos priemonės siekiant įgyvendinti nustatytus tikslus,
palydovinių nuotraukų ir meteorologinių duomenų
įsigijimo, tobulinimo ir naudojimo sistemą ir taikytinus terminus. Šie
įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje
nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 2skirsnis
Biudžetinė drausmė 24 straipsnis
Viršutinės ribos
laikymasis 1. Visais
biudžeto procedūros ir biudžeto vykdymo etapais su EŽŪGF išlaidomis
susiję asignavimai neviršija 16 straipsnyje nurodytos sumos. Visuose Komisijos
pasiūlytuose ir Europos Parlamento bei Tarybos, vien Tarybos arba vien
Komisijos priimtuose teisės aktuose, kurie daro įtaką EŽŪGF
biudžetui, laikomasi 16 straipsnyje nurodytos sumos. 2. Jei Sąjungos teisės aktuose viršutinė
finansinė valstybės narės žemės ūkio išlaidų riba
yra numatyta eurais, šios išlaidos kompensuojamos neviršijant minėtos
nustatytos ribos eurais su būtinomis korekcijomis, jei taikomas 43
straipsnis. 3. Reglamento (ES)
Nr. xxx/xxx[DP] 7 straipsnyje nurodytos tiesioginių išmokų
nacionalinės viršutinės ribos, pakoreguotos pagal šio reglamento 25
straipsnį, laikomos viršutinėmis finansinėmis ribomis eurais. 25 straipsnis
Finansinė drausmė 1. Siekiant užtikrinti, kad
būtų laikomasi Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx [MFF]
nustatytų su rinka susijusių išlaidų finansavimo ir
tiesioginių išmokų metinių viršutinių ribų, tuo
atveju, kai pagal tą tarpinę viršutinę ribą
finansuojamų priemonių finansavimo atitinkamais finansiniais metais
prognozės rodo, kad taikytinos metinės ribos bus viršytos, nustatomas
tiesioginių išmokų koregavimo koeficientas. 2. Taryba, remdamasi Komisijos
pasiūlymu, pateiktu ne vėliau kaip tų kalendorinių
metų, kuriais taikomos 1 dalyje nurodytos korekcijos, kovo 31 d.,
korekcijas nustato ne vėliau kaip tų pačių
kalendorinių metų birželio 30 d. 3. Jei iki
birželio 30 d. koregavimo koeficientas nenustatomas, Komisija jį nustato
įgyvendinimo aktu ir nedelsdama apie tai informuoja Tarybą. Šis
įgyvendinimo aktas priimamas pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą
patariamąją procedūrą. 4. Iki gruodžio
1 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir jos turima nauja
informacija, gali pakoreguoti pagal 2 arba 3 dalį nustatytą
tiesioginių išmokų koregavimo koeficientą. 5. Komisija įgyvendinimo
aktu gali priimti sąlygas, taikomas asignavimams, perkeltiems pagal
Reglamento (ES) Nr. FR/xxx [149 straipsnio 3 dalį], kad
būtų galima finansuoti šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte
nurodytas išlaidas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal
112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją
procedūrą. 6. Prieš taikant šį
straipsnį pirmiausiai reikia atsižvelgti į sumą, kurią
biudžeto valdymo institucija patvirtino Tarpinstitucinio susitarimo dėl
bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 14 dalyje
nurodytam žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui. 26 straipsnis
Biudžetinės
drausmės procedūra 1. Komisija
Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su N finansinių metų biudžeto
projektu pateikia savo N – 1, N ir N + 1 finansinių metų prognozes. 2. Jei
rengiant N finansinių metų biudžeto projektą paaiškėja, kad
esama rizikos, jog 16 straipsnyje nurodyta N finansinių metų suma bus
viršyta, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai arba vien Tarybai pasiūlo
priemones, kurios būtinos, kad ta suma nebūtų viršyta. 3. Bet
kuriuo metu, jei Komisija mano, kad esama rizikos, jog 16 straipsnyje nurodyta
suma gali būti viršyta ir kad ji pagal savo įgaliojimus negali imtis
pakankamų priemonių situacijai ištaisyti, ji Tarybai pasiūlo
kitas priemones, skirtas užtikrinti, kad ta suma nebūtų viršyta. Šias
priemones priima Taryba, remdamasi Sutarties 43 straipsnio 3 dalimi, arba
Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Sutarties 43 straipsnio 2 dalimi. 4. Jei N finansinių metų pabaigoje
valstybių narių išlaidų kompensavimo prašymuose nurodytos sumos
viršija arba tikėtina, kad viršys 16 straipsnyje nurodytą sumą,
Komisija: a) pro rata ir neviršydama turimo
biudžeto atsižvelgia į valstybių narių pateiktus prašymus ir
įgyvendinimo aktais preliminariai nustato atitinkamo mėnesio
išmokų sumą; b) ne vėliau kaip iki kitų
metų vasario 28 d. įvertina praėjusiais finansiniais metais
kiekvienai valstybei narei skirtą Sąjungos finansavimą; c) įgyvendinimo aktu nustato
bendrą Sąjungos finansavimo sumą, paskirstytą kiekvienai
valstybei narei remiantis bendra Sąjungos finansavimo norma, neviršydama
mėnesinėms išmokoms skirto biudžeto; d) ne vėliau kaip išmokant N+1
metų kovo mėnesio mėnesines išmokas, išmoka visas
valstybėms narėms mokėtinas kompensacijas. Pirmos pastraipos a ir c punktuose numatyti
įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje
numatytą patariamąją procedūrą. 27 straipsnis
Išankstinio perspėjimo
sistema Siekdama
užtikrinti, kad nebūtų viršyta 16 straipsnyje nurodyta viršutinė
biudžeto riba, Komisija įdiegia mėnesinę išankstinio
perspėjimo ir kontrolės sistemą, taikomą EŽŪGF
išlaidoms. Prieš prasidedant
kiekvieniems finansiniams metams, Komisija šiuo tikslu apibrėžia
mėnesinių išlaidų įvertinimus, atitinkamais atvejais
remdamasi paskutiniųjų trejų metų vidutinėmis
mėnesio išlaidomis. Komisija Europos
Parlamentui ir Tarybai teikia periodinę ataskaitą, kurioje
išanalizuoja patirtų išlaidų raidą, palygindama ją su
išlaidų apmatais ir pateikia prognozuojamo panaudojimo einamaisiais
finansiniais metais vertinimą. 28 straipsnis
Orientacinis valiutos kursas 1. Komisija,
priimdama biudžeto projektą arba to projekto taisomąjį
raštą, susijusį su žemės ūkio išlaidomis, EŽŪGF
biudžeto sąmatai sudaryti naudoja vidutinį per paskutinįjį
ketvirtį, pasibaigusį bent prieš dvidešimt dienų iki Komisijos
atlikto biudžeto dokumento patvirtinimo, rinkoje užregistruotą euro ir JAV
dolerio keitimo kursą. 2. Komisija,
priimdama taisomojo ir papildomo biudžeto projektą arba jo
taisomąjį raštą, kiek šie dokumentai yra susiję su 4
straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų priemonių asignavimais,
naudoja: a) vidutinį nuo praėjusių
finansinių metų rugpjūčio 1 d. iki paskutiniojo
ketvirčio, pasibaigusio bent prieš dvidešimt dienų iki dienos,
kurią Komisija priima biudžeto dokumentą, ir ne vėliau kaip
einamųjų finansinių metų liepos 31 d., rinkoje faktiškai
užregistruotą euro ir JAV dolerio keitimo kursą; b) likusio finansinių metų
laikotarpio prognozę – vidutinį per paskutinįjį
ketvirtį, pasibaigusį bent prieš dvidešimt dienų iki dienos,
kurią Komisija priima biudžeto dokumentą, faktiškai rinkoje
užregistruotą valiutos kursą. II skyrius
EŽŪFKP 1 skirsnis
Bendrosios nuostatos dėl EŽŪFKP 29 straipsnis
Dvigubo finansavimo draudimas Nepažeidžiant atitikties paramos skyrimo pagal
Reglamento (ES) Nr. RD/xxx reikalavimams kriterijų, EŽŪFKP
lėšomis finansuojamos išlaidos negali būti finansuojamos jokiomis
kitomis ES biudžeto lėšomis. 30 straipsnis
Visoms išmokoms taikomos
nuostatos 1. Remiantis Reglamento (ES)
Nr. CR/xxx 67 straipsnio 1 dalimi, Komisijos išmokamos EŽŪFKP įnašo
išmokos, nurodytos 5 straipsnyje, neviršija biudžetinių
įsipareigojimų. Jos priskiriamos anksčiausiam atviram
biudžetiniam įsipareigojimui. 2. Taikomas
Reglamento (ES) Nr. FR/xxx [81] straipsnis. 2 skirsnis
Kaimo plėtros programų finansavimas 31 straipsnis
EŽŪFKP finansinis įnašas Kaimo plėtros programų išlaidoms
skiriamas EŽŪFKP finansinis įnašas kiekvienai programai yra
nustatomas neviršijant Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su
EŽŪFKP parama kaimo plėtrai, nustatytų viršutinių
ribų. 32 straipsnis
Biudžetiniai
įsipareigojimai Sąjungos biudžetiniams
įsipareigojimams dėl kaimo plėtros programų taikomas
Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 66 straipsnis. 3 skirsnis
Finansinis įnašas remiant kaimo plėtros programas 33 straipsnis
Kaimo plėtros
programų finansavimo išmokoms taikomos nuostatos 1. Asignavimai, reikalingi 5 straipsnyje nurodytoms išmokoms finansuoti,
valstybėms narėms skiriami kaip išankstinis finansavimas,
tarpinės išmokos ir likutinė išmoka, kaip nurodyta šiame skirsnyje. 2. Bendra
išankstinio finansavimo ir tarpinių išmokų suma neturi viršyti
95 proc. EŽŪFKP įnašo, skiriamo kiekvienai kaimo plėtros
programai. Pagal Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 70
straipsnio 2 dalį, kai pasiekiama 95 proc. viršutinė riba,
valstybės narės ir toliau persiunčia mokėjimo prašymus
Komisijai. 34 straipsnis
Išankstinio finansavimo
tvarka 1. Priėmusi sprendimą dėl programos
patvirtinimo, Komisija išmoka pradinę išankstinio finansavimo sumą už
visą programavimo laikotarpį. Ši suma sudaro 4 proc. EŽŪFKP
įnašo į tą programą. Ji gali
būti padalyta į ne daugiau kaip tris dalines išmokas, priklausomai
nuo turimų biudžeto išteklių. Pirmoji
dalinė išmoka sudaro 2 proc. EŽŪFKP įnašo į tą
programą. 2. Komisijai sugrąžinama visa išankstinio finansavimo suma, jeigu per
dvidešimt keturis mėnesius nuo pirmosios išankstinio finansavimo sumos dalinės
išmokos išmokėjimo nepatiriama jokių išlaidų ir
neatsiunčiama nė viena kaimo plėtros programos išlaidų
deklaracija. 3. Palūkanos nuo išankstinio finansavimo
sumos yra skiriamos atitinkamai kaimo plėtros programai ir
išskaičiuojamos iš galutinėje išlaidų deklaracijoje nurodytos
viešųjų išlaidų sumos. 4. Visa išankstinio finansavimo
suma patvirtinama pagal 53 straipsnyje nurodytą procedūrą prieš
pasibaigiant kaimo plėtros programai. 35 straipsnis
Tarpinės išmokos 1. Tarpinės išmokos mokamos kiekvienai
kaimo plėtros programai. Jos
apskaičiuojamos su kiekviena priemone susijusioms viešosioms išlaidoms
taikant tai priemonei nustatytą bendro finansavimo normą. 2. Tarpines išmokas, skirtas akredituotų
mokėjimo agentūrų išlaidoms, patirtoms įgyvendinant
programas, kompensuoti, Komisija išmoka atsižvelgdama į turimus išteklius. 3. Kiekviena tarpinė išmoka išmokama tik tuo atveju, jei
įvykdomi šie reikalavimai: a) pagal 102 straipsnio 1 dalies c
punktą Komisijai yra perduodama akredituotos mokėjimo agentūros
pasirašyta išlaidų deklaracija; b) per visą programos vykdymo
laikotarpį neviršijama bendra kiekvienai priemonei skirto EŽŪFKP
finansinio įnašo suma; c) Komisijai perduodama paskutinė
metinė kaimo plėtros programos įgyvendinimo pažangos ataskaita. 4. Jeigu nors vienas iš 3 dalyje nustatytų reikalavimų nėra
įvykdytas, Komisija nedelsdama apie tai praneša akredituotai mokėjimo
agentūrai arba koordinavimo įstaigai, jei tokia paskirta. Jeigu
nesilaikoma nors vieno iš 3 dalies a arba c punktuose nustatytų
reikalavimų, išlaidų deklaracija laikoma nepriimtina. 5. Komisija
tarpines išmokas išmoka per 45 dienas nuo išlaidų deklaracijos,
atitinkančios šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas,
užregistravimo, nepažeidžiant 39 straipsnio ir 53 bei 54 straipsniuose
nurodytų įgyvendinimo aktų. 6. Akredituotos
mokėjimo agentūros parengia ir tiesiogiai arba, jei yra paskirta
koordinavimo įstaiga, per ją kaip per tarpininką Komisijai
pateikia su kaimo plėtros programomis susijusių išlaidų tarpines
deklaracijas per laikotarpius, kuriuos įgyvendinimo aktais, priimtais
pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą, nustato Komisija. Išlaidų deklaracijose nurodomos išlaidos,
kurias mokėjimo agentūros patyrė per kiekvieną
atitinkamą laikotarpį. Tačiau tais
atvejais, kai Reglamento (ES) Nr. CR/xxx [55 straipsnio 7 dalyje]
nurodytos išlaidos Komisijai atitinkamu laikotarpiu negali būti
deklaruotos, nes laukiama, kol Komisija patvirtins programos pataisymus, jos
gali būti deklaruotos vėlesniais laikotarpiais. Tarpinės
išlaidų, patirtų nuo spalio 16 d., deklaracijos priskiriamos
ateinančių metų biudžetui. 7. Taikomas Reglamento (ES) Nr. CR/xxx [74] straipsnis. 36 straipsnis
Likučio išmokėjimas
ir programos užbaigimas 1. Gavusi paskutinę metinę kaimo plėtros programos
įgyvendinimo pažangos ataskaitą, Komisija, atsižvelgdama į
turimus išteklius, išmoka likutį, remdamasi galiojančiu finansiniu
planu, paskutinių atitinkamos kaimo plėtros programos vykdymo
metų metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir atitinkamu sprendimu
dėl sąskaitų patvirtinimo. Šios sąskaitos Komisijai
pateikiamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo išlaidų
atitikties reikalavimams galutinės datos, kaip nurodyta Reglamento (ES)
Nr. xxx/xxx[CR] 55 straipsnio 2 dalyje, jose nurodomos mokėjimo
agentūros išlaidos, patirtos iki paskutinės išlaidų atitikties
reikalavimams dienos. 2. Likutis išmokamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tada, kai
Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus
pripažįsta priimtinais ir patvirtinama paskutinė metinė
finansinė ataskaita. Nepažeidžiant 37 straipsnio 5 dalies, ne vėliau
kaip per šešis mėnesius Komisija panaikina įsipareigojimus,
susijusius su po likučio išmokėjimo likusiomis įsipareigotomis
sumomis. 3. Jei
per 1 dalyje nustatytą laikotarpį Komisijai neatsiunčiama
paskutinė metinė pažangos ataskaita ir paskutiniųjų
programos vykdymo metų sąskaitoms patvirtinti reikalingi dokumentai,
įsipareigojimas dėl likučio yra automatiškai panaikinamas pagal
37 straipsnį. 37 straipsnis
Automatiškas su kaimo
plėtros programomis susijusių įsipareigojimų panaikinimas 1. Komisija automatiškai panaikina bet kurią kaimo plėtros
programai skirto biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri nebuvo
panaudota išankstiniam finansavimui ar tarpinėms išmokoms arba kurios
atžvilgiu Komisijai nebuvo pateikta 35 straipsnio 3 dalyje numatytus
reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų iki
antrųjų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo
metų, gruodžio 31 d., deklaracija. 2. Reglamento
(ES) Nr. xxx/xxx[CR] 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą paskutinę
išlaidų atitikties reikalavimams dieną tebegaliojanti
biudžetinių įsipareigojimų dalis, dėl kurios išlaidų
deklaracija nebuvo pateikta per šešis mėnesius nuo tos dienos,
automatiškai panaikinama. 3. Vykstant teismo procesui ar nagrinėjant sustabdymo poveikį
turintį administracinį ieškinį, 1 ar 2 dalyje nurodytas
laikotarpis, kuriuo įsipareigojimai automatiškai panaikinami, nutraukiamas
su atitinkamais veiksmais susijusios sumos atžvilgiu, kol trunka teismo
procesas arba kol nagrinėjamas administracinis ieškinys, jei Komisija iš
valstybės narės iki N+2 metų gruodžio 31 d. gauna
pagrįstą pranešimą. 4. Apskaičiuojant
automatišką įsipareigojimų panaikinimą, nėra
atsižvelgiama į: a) tą biudžetinių įsipareigojimų
dalį, kurios išlaidų deklaracija buvo pateikta, bet kurių
kompensavimą Komisija sumažino arba sustabdė N+2 metų gruodžio
31 d.; b) tą biudžetinių
įsipareigojimų dalį, kurios mokėjimo agentūra
negalėjo apmokėti dėl force majeure aplinkybių,
turėjusių didelio poveikio kaimo plėtros programos
įgyvendinimui. Force majeure aplinkybėmis besiremiančios
nacionalinės institucijos turi įrodyti tiesiogines jų pasekmes
visos programos arba jos dalies įgyvendinimui. Valstybė narė iki sausio 31 d.
nusiunčia Komisijai informaciją apie pirmoje pastraipoje nurodytas
išimtis dėl sumų, kurias reikėjo deklaruoti iki
praėjusių metų pabaigos. 5. Komisija laiku informuoja valstybę narę, ar esama automatiško
įsipareigojimų panaikinimo rizikos. Ji valstybę narę
informuoja apie sumą, kuri jos turimos informacijos pagrindu bus
automatiškai panaikinta. Gavusi šią informaciją, valstybė
narė per du mėnesius pritaria minėtai sumai arba pateikia savo
pastabas. Komisija ne vėliau kaip per devynis mėnesius po paskutinio
termino, kuris nustatomas taikant 1–3 dalis, automatiškai panaikina
įsipareigojimus. 6. Automatiško įsipareigojimų panaikinimo atveju, tų
metų EŽŪFKP įnašas atitinkamai kaimo plėtros programai
sumažinamas suma, kuri buvo automatiškai panaikinta. Valstybė narė
Komisijai patvirtinti pateikia pakeistą finansavimo planą, kuriame
priemonėms paskirstoma sumažinta pagalbos suma. Jai to nepadarius,
Komisija pro rata sumažina kiekvienai priemonei skirtą sumą. 4 skirsnis
Vietos inovacinio bendradarbiavimo apdovanojimo finansavimas 38 straipsnis
Biudžetiniai
įsipareigojimai Komisijos sprendimas, kuriuo priimamas
projektų, kuriems suteikiamas vietos inovacinio bendradarbiavimo
apdovanojimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. RD/xxx 58 straipsnio 4
dalyje, sąrašas, yra sprendimas dėl finansavimo, kaip apibrėžta
Reglamento (ES) Nr. FR/xxx 75 straipsnio 2 dalyje. Priėmus 1 pastraipoje nurodytą
sprendimą Komisija kiekvienos valstybės narės atžvilgiu prisiima
biudžetinį įsipareigojimą dėl visos valstybės
narės projektams suteikiamų apdovanojimų sumos, laikydamasi
Reglamento (ES) Nr. RD/xxx 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos ribos. 39 straipsnis
Išmokos valstybėms
narėms 1. Pagal 35 straipsnyje
nurodytą tarpinių išmokų mokėjimo tvarką Komisija,
laikydamasi dėl atitinkamos valstybės narės prisiimtų
biudžetinių įsipareigojimų ribų, išmoka išmokas išlaidoms,
kurias patyrė akredituota mokėjimo agentūra suteikdama šiame
skirsnyje nurodytus apdovanojimus, kompensuoti. 2. Kiekviena išmoka išmokama tik
Komisijai gavus akredituotos mokėjimo agentūros pasirašyta
išlaidų deklaraciją pagal 102 straipsnio 1 dalies c punktą. 3. Akredituotos mokėjimo
agentūros parengia ir per laikotarpius, kuriuos įgyvendinimo aktais,
priimtais pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą, nustato Komisija, tiesiogiai arba, jei yra paskirta
koordinavimo įstaiga, per ją kaip per tarpininką Komisijai
pateikia su vietos inovacinio bendradarbiavimo apdovanojimu susijusių
išlaidų deklaracijas. Išlaidų deklaracijose nurodomos išlaidos,
kurias mokėjimo agentūros patyrė per kiekvieną
atitinkamą laikotarpį. 40 straipsnis
Automatiškas su vietos
inovaciniu bendradarbiavimu susijusių įsipareigojimų
panaikinimas Komisija automatiškai panaikina
įsipareigojimus dėl 38 straipsnio antroje pastraipoje nurodytų
sumų, kurios nebuvo panaudotos valstybių narių išlaidoms
kompensuoti pagal 39 straipsnį arba kurių atžvilgiu Komisijai nebuvo
pateikta tame straipsnyje numatytas sąlygas atitinkančių
išlaidų, patirtų iki antrųjų metų, einančių
po biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d., deklaracija. 37 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys taikomos mutatis
mutandis. III skyrius
Bendrosios nuostatos 41 straipsnis
Finansiniai žemės
ūkio metai Nepažeidžiant specialių nuostatų
dėl išlaidų ir įplaukų, susijusių su valstybės
intervencijos priemonėmis, kurias Komisija nustatė pagal 48
straipsnio 7 dalies a punktą, deklaracijų, finansiniai žemės
ūkio metai apima apmokėtas išlaidas ir gautas įplaukas, kurias
mokėjimo agentūros EŽŪGF ir EŽŪFKP biudžeto sąskaitose
priskyrė N finansiniams metams, kurie prasideda N–1 metų spalio 16 d.
ir baigiasi N metų spalio 15 d. 42 straipsnis
Mokėjimo terminų
laikymasis 1. Jeigu Sąjungos teisės aktais yra
nustatyti mokėjimo terminai, visos išmokos, kurias mokėjimo
agentūros išmokėjo gavėjams prieš anksčiausią
galimą datą ir po vėliausios galimos datos, laikomos
neatitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimų, išskyrus
atvejus, sąlygas bei apribojimus, kurie turi būti nustatyti
atsižvelgiant į proporcingumo principą. Kad finansinės pasekmės būtų
proporcingos mokėjimo vėlavimui, Komisija įgaliojama pagal 111
straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl išmokų sumažinimo,
kai nepaisoma mokėjimo laikotarpio. 2. Jei valstybė narė
nepaiso vėliausios galimos mokėjimo datos, ji gavėjams iš
nacionalinio biudžeto išmoka delspinigius. 43 straipsnis
Mėnesinių ir
tarpinių išmokų sumažinimas ir jų mokėjimo sustabdymas 1. Jei pagal išlaidų
deklaracijas arba iš 102 straipsnyje nurodytos informacijos Komisija gali
nustatyti, kad išlaidas patyrė įstaigos, kurios nėra
akredituotos mokėjimo agentūros, kad nesilaikyta Sąjungos aktais
nustatytų mokėjimo laikotarpių ar viršutinių
finansinių ribų arba kad išlaidos kitais atžvilgiais neatitinka
Sąjungos taisyklių, ji gali sumažinti mėnesines arba tarpines
išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą atitinkamoms valstybėms
narėms pagal sprendimą dėl 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų
mėnesinių išmokų arba pagal 35 straipsnyje nurodytą
tarpinių išmokų mokėjimo tvarką, visų pirma leidusi
valstybei narei pateikti savo pastabas. Jei pagal išlaidų deklaracijas arba iš 102
straipsnyje nustatytos informacijos Komisija negali nustatyti, ar išlaidos
atitinka Sąjungos taisykles, ji atitinkamos valstybės narės
paprašo per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30
dienų, pateikti papildomos informacijos ir savo pastabas. Jei
valstybė narė per nustatytą laikotarpį neatsiliepia į
Komisijos prašymą arba jei jos atsakymas laikomas nepatenkinamu ar parodo,
kad išlaidos neatitinka Sąjungos taisyklių, Komisija gali sumažinti mėnesines
arba tarpines išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą atitinkamoms
valstybėms narėms pagal sprendimą dėl 18 straipsnio 3
dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba pagal 35 straipsnyje
nurodytų tarpinių išmokų tvarką. 2. Komisija įgyvendinimo
aktais gali sumažinti mėnesines arba tarpines išmokas arba sustabdyti
jų mokėjimą valstybei narei, jei tenkinamos visos toliau
nurodytos sąlygos: a) nėra vieno arba kelių
svarbiausių atitinkamos nacionalinės kontrolės sistemos
elementų arba jie neveiksmingi dėl aptiktų didelių arba
nuolatinių trūkumų, arba nepakankamai siekiama susigrąžinti
neteisėtas išmokas; b) a punkte nurodyti trūkumai yra
nuolatinio pobūdžio ir dėl jų buvo pagal 54 straipsnį
priimti bent du įgyvendinimo aktai, kuriais nuspręsta atitinkamos
valstybės narės išlaidų nefinansuoti Sąjungos lėšomis,
ir c) Komisija padarė išvadą, kad
atitinkama valstybė narės yra nepajėgi įgyvendinti
priemones, kuriomis artimiausioje ateityje trūkumai būtų
ištaisyti. Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją
procedūrą. Mokėjimo agentūrų patirtų
atitinkamų išlaidų finansavimas sumažinamas arba sustabdomas tais
atvejais, kai trūkumai neištaisomi per laikotarpį, kuris nustatomas
pirmoje pastraipoje nurodytais įgyvendinimo aktais ir kuris neviršija
dvylikos mėnesių, tačiau gali būti pratęstas dvylikos
mėnesių neviršijantiems laikotarpiams, jei aplinkybės, dėl
kurių finansavimas buvo sumažintas arba sustabdytas, nepašalinamos.
Laikotarpis nebepratęsiamas, jei aplinkybės pašalinamos. Prieš priimdama pirmoje pastraipoje nurodytus
įgyvendinimo aktus Komisija atitinkamą valstybę narę
informuoja apie savo ketinimą ir paprašo per tam tikrą
laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų, pateikti
savo atsaką. Sprendimuose dėl 18 straipsnio 3 dalyje
nurodytų mėnesinių išmokų arba dėl 35 straipsnyje
nurodytų tarpinių išmokų atsižvelgiama į pagal šią
dalį priimtus įgyvendinimo aktus. 3. Šiame straipsnyje numatytas
sumažinimas ir sustabdymas taikomas pagal proporcingumo principą ir
nepažeidžiant 53 ir 54 straipsniuose nurodytų įgyvendinimo aktų. 4. Pagal šį straipsnį
taikomais sumažinimais ir sustabdymais nepažeidžiami Reglamento (ES) Nr. CR/xxx
17, 20 ir 21 straipsniai. Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 17 ir 20
straipsniuose nurodyti sustabdymai taikomi pagal šio straipsnio 2 dalyje
nustatytą procedūrą. 44 straipsnis
Išmokų mokėjimo
sustabdymas, jei vėluojama pateikti informaciją Kai žemės ūkio sektorių
teisės aktais reikalaujama, kad valstybės narės per tam
tikrą laikotarpį pateiktų informaciją apie atliktų
patikrų skaičių ir rezultatus, o valstybės narės
vėluoja tai padaryti, Komisija gali sustabdyti 18 straipsnyje
nurodytų mėnesinių išmokų arba 35 straipsnyje nurodytų
tarpinių išmokų, apie kurias nebuvo laiku pateikta statistinė
informacija, mokėjimą. 45 straipsnis
Įplaukų asignavimas 1. Asignuotosiomis
įplaukomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. FR/xxx [18]
straipsnyje, laikomos šios sumos: a) sumos, kurios pagal 42, 53 (su EŽŪGF
lėšomis finansuojamomis išlaidomis susijusios sumos), 54 ir 56 straipsnius
turi būti sumokėtos į Sąjungos biudžetą,
įskaitant palūkanas; b) sumos, kurios surenkamos arba
susigrąžinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr. sCMO align/xxx[38]
II dalies I antraštinės dalies III skyrių; c) sumos, kurios buvo surinktos kaip nuobaudos
pagal specialias žemės ūkio sektorių teisės aktuose
nustatytas taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai tuose teisės aktuose
aiškiai nustatyta, kad tas sumas gali pasilikti valstybės narės; d) sumos, atitinkančios nuobaudas,
taikomas pagal VI antraštinės dalies II skyriuje nustatytas kompleksinės
paramos taisykles, susijusias su EŽŪGF lėšomis finansuojamomis
išlaidomis; e) visi pagal Sąjungos teisės
aktus, priimtus pagal bendrą žemės ūkio politiką, išskyrus
kaimo plėtrą, pateikti užstatai, depozitai ir garantijos, kurie buvo
negrąžinti. Tačiau negrąžintus užstatus, kurie buvo pateikti
išduodant eksporto arba importo licencijas arba per konkursą, siekiant
užtikrinti, kad konkurso dalyviai pateiktų tikrus pasiūlymus,
pasilieka valstybės narės. 2. 1 dalyje nurodytos sumos sumokamos į Sąjungos biudžetą
ir pakartotinio panaudojimo atveju skiriamos išimtinai EŽŪGF ar
EŽŪFKP išlaidoms finansuoti. 3. Šis reglamentas taikomas mutatis
mutandis 1 dalyje nurodytoms asignuotosioms įplaukoms. 4. EŽŪGF
atveju, Reglamento (ES) Nr. FR/xxx [150 ir 151] straipsniai šiame
reglamente nurodytų asignuotųjų įplaukų apskaitai
taikomi mutatis mutandis. 46 straipsnis
Atskiros apskaitos Kiekviena mokėjimo agentūra turi
atskiras EŽŪGF ir EŽŪFKP skirtų į Sąjungos
biudžetą įtrauktų asignavimų sąskaitas. 47 straipsnis
Informavimo priemonių
finansavimas 1. Pagal 6 straipsnio e
punktą finansuojamo informacijos teikimo tikslas yra visų pirma
padėti paaiškinti, įgyvendinti ir plėtoti bendrą žemės
ūkio politiką ir informuoti visuomenę apie tos politikos
turinį ir tikslus, rengiant informavimo kampanijas atkurti vartotojų
pasitikėjimą po krizių, teikti informaciją ūkininkams
ir kitiems kaimo regionuose aktyviems subjektams, remti europietišką
žemės ūkio modelį ir padėti žmonėms jį suprasti. Šiuo tikslu Sąjungoje ir už jos ribų
siekiama teikti nuoseklią, objektyvią ir išsamią
informaciją, kuri padėtų sudaryti bendrą politikos
vaizdą. 2. 1 dalyje nurodytos
priemonės gali būti: a) metinės darbo programos arba kitos
trečiųjų šalių pasiūlytos specialios priemonės; b) Komisijos iniciatyva vykdoma veikla. Neįtraukiamos teisės aktais
reikalaujamos priemonės arba priemonės, kurioms finansuoti jau
skiriamos lėšos pagal kitą Sąjungos programą. Veiklą, nurodytą b punkte, Komisijai
gali padėti įgyvendinti išorės ekspertai. 1 dalyje nurodytomis priemonėmis taip pat
padedama užtikrinti Sąjungos politinių prioritetų
institucinę komunikaciją, su sąlyga, kad tie prioritetai
susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais. 3. Iki kiekvienų metų
spalio 31 d. Komisija paskelbia Reglamente (ES) Nr. FR/xxx nustatytas
sąlygas atitinkantį kvietimą teikti paraiškas. 4. Apie pagal šį
straipsnį numatytas ir taikomas priemones pranešama 112 straipsnio 1
dalyje nurodytam komitetui. 5. Komisija kas dveji metai
teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio straipsnio įgyvendinimo
ataskaitą. 48 straipsnis
Komisijos įgaliojimai 1. Kad atliekant mokėjimus
pagal valstybių narių pateiktas išlaidų deklaracijas
būtų atsižvelgta į mokėjimo agentūrų
Sąjungos biudžetui sukauptas įplaukas, Komisija įgaliojama pagal
111 straipsnį priimti deleguotąjį aktą dėl
sąlygų, kuriomis kompensuojamos su EŽŪGF ir EŽŪFKP
susijusios tam tikros rūšies išlaidos ir įplaukos. 2. Siekiant užtikrinti
tinkamą į Sąjungos biudžetą įtrauktų EŽŪGF
ir EŽŪFKP skirtų asignavimų valdymą, Komisija
įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais
nustatomos taisyklės dėl su valstybės intervencija
susijusių veiksmų vertinimo, priemonių, taikytinų
produktų, kuriems taikoma valstybės intervencija, praradimo arba kokybės
suprastėjimo atvejais, ir finansuotinų sumų nustatymo. 3. Kad
turimus asignavimus būtų galima lygiateisiškai paskirstyti
valstybėms narėms, jei Sąjungos biudžetas iki finansinių
metų pradžios nebuvo priimtas arba jei bendra numatytų
įsipareigojimų suma viršija Reglamento (ES) Nr. FR/xxx [150
straipsnio 3 dalyje] nustatytą ribą, Komisija įgaliojama pagal
šio reglamento 111 straipsnį priimti deleguotąjį aktą
dėl tų sumų mokėjimo įsipareigojimų ir jų
išmokėjimo metodo nuostatų. 4. Siekdama patikrinti valstybių
narių pateiktų duomenų apie išlaidas arba kitokios šiame
reglamente numatytos informacijos nuoseklumą ir užtikrinti, kad
būtų laikomasi 102 straipsnyje nustatyto informacijos pateikimo
įpareigojimo, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti
deleguotuosius aktus dėl valstybėms narėms skiriamų
išmokų, kuriomis atitinkamai EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis
kompensuojamos išlaidos, sumažinimo ir jų mokėjimo sustabdymo
sąlygų. 5. Siekiant užtikrinti, kad
taikant 44 straipsnį būtų laikomasi proporcingumo principo,
Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus,
kuriais nustatomos taisyklės dėl: a) pagal 44 straipsnį taikytinų
priemonių sąrašo; b) tame straipsnyje nurodyto išmokų
mokėjimo sustabdymo lygio ir laikotarpio; c) sustabdymo panaikinimo sąlygų. 6. Komisija
įgyvendinimo aktais gali nustatyti kitas 46 straipsnyje nurodyto
įpareigojimo detales, taip pat specialias sąlygas, taikomas
informacijai, kuri turi būti registruojama mokėjimo
agentūrų tvarkomose apskaitose. Šie įgyvendinimo aktai priimami
pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. 7. Komisija
įgyvendinimo aktais priima taisykles dėl: a) saugojimo valstybės sandėliuose
intervencinių priemonių ir kitų EŽŪGF ir EŽŪFKP
lėšomis finansuojamų išlaidų finansavimo ir apskaitos; b) automatiško įsipareigojimų
panaikinimo procedūros įgyvendinimo sąlygų; c) delspinigių, kuriuos valstybės
narės išmoka paramos gavėjams, kaip nurodyta 42 straipsnio 2 dalyje,
mokėjimo. Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. IV skyrius
Sąskaitų patvirtinimas I skirsnis
Bendrosios nuostatos 49 straipsnis
Komisijos atliekamos patikros
vietoje 1. Nepažeisdama pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės
aktus ar Sutarties 287 straipsnį valstybių narių atliekamų
patikrų ir patikrų, organizuojamų pagal Sutarties 322
straipsnį arba grindžiamų Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2185/96[39], Komisija gali valstybėse
narėse atlikti patikras vietoje siekdama visų pirma patikrinti: a) administracinės praktikos
atitiktį Sąjungos taisyklėms; b) ar turimi būtini patvirtinamieji
dokumentai ir ar jie susiję su EŽŪGF ar EŽŪFKP lėšomis
finansuojamais veiksmais; c) EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis
finansuojamų veiksmų vykdymo ir tikrinimo sąlygas. Asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikras
vietoje, arba Komisijos atstovai, veikiantys pagal jiems suteiktus
įgaliojimus, turi teisę susipažinti su buhalterinėmis knygomis
ir visais kitais dokumentais, susijusiais su EŽŪGF ir EŽŪFKP
finansuojamomis išlaidomis, įskaitant dokumentus ir metaduomenis, sukurtus
ar gautus ir saugomus elektroninėse laikmenose. Įgaliojimai atlikti patikras vietoje neturi
įtakos nacionalinių nuostatų, kuriose numatoma, kad tam tikrus
veiksmus atlieka nacionaliniais teisės aktais specialiai paskirti
atstovai, taikymui. Nepažeidžiant specialių reglamentų (EB)
Nr. 1073/1999[40]
ir (EB) Nr. 2185/96 nuostatų, Komisijos deleguoti asmenys nedalyvauja
inter alia patikrinimuose namuose arba oficialiose asmenų
apklausose, vykdomose pagal atitinkamos valstybės narės teisę. Tačiau jie gali susipažinti su tokiu būdu gauta informacija. 2. Komisija apie patikrą vietoje pakankamai anksti praneša
atitinkamai valstybei narei arba valstybei narei, kurios teritorijoje bus
atliekama patikra. Atliekant tokias patikras gali dalyvauti atitinkamos
valstybės narės atstovai. Komisijai paprašius ir valstybei narei sutikus,
papildomas patikras ar šiame reglamente numatytų veiksmų tyrimus
atlieka tos valstybės narės kompetentingos institucijos. Atliekant
tokias patikras gali dalyvauti Komisijos atstovai arba Komisijos deleguoti
asmenys. Siekdama pagerinti patikras Komisija, atitinkamai
valstybei narei pritarus, gali prašyti tos valstybės narės
institucijų pagalbos tam tikroms patikroms ir tyrimams atlikti. 50 straipsnis
Prieiga prie informacijos 1. Valstybės
narės užtikrina, kad visa sklandžiai EŽŪGF ir EŽŪFKP veiklai
užtikrinti reikalinga informacija būtų prieinama Komisijai, ir imasi
visų atitinkamų priemonių siekdamos palengvinti patikras,
kurias Komisija laiko reikalingomis valdant Sąjungos finansus,
įskaitant patikras vietoje. 2. Komisijai
paprašius valstybės narės jai perduoda įstatymus ir kitus
teisės aktus, kuriuos jos priėmė įgyvendindamos su bendra
žemės ūkio politika susijusius Sąjungos aktus, jeigu tie aktai turi
finansinio poveikio EŽŪGF arba EŽŪFKP. 3. Valstybės
narės užtikrina, kad visa informacija apie aptiktus pažeidimus
įtariamo sukčiavimo atvejus ir veiksmus, kurių buvo imtasi
siekiant susigrąžinti su tais pažeidimais ir sukčiavimu susijusias
neteisėtas išmokas pagal šio skyriaus III skirsnį, būtų
prieinama Komisijai. 51 straipsnis
Prieiga prie dokumentų Akredituotos mokėjimo agentūros
saugo išmokėtų išmokų patvirtinamuosius dokumentus ir
Sąjungos teisės aktuose nustatytų administracinių ir
fizinių patikrų atlikimo dokumentus ir užtikrina, kad šie dokumentai
bei informacija būtų prieinami Komisijai. Jeigu tuos dokumentus saugo mokėjimo
agentūros įgaliojimu veikianti institucija, atsakinga už
numatytų išlaidų patvirtinimą, ta institucija siunčia
akredituotai mokėjimo agentūrai atliktų patikrų
skaičiaus, jų turinio bei priemonių, kurių buvo imtasi
atsižvelgus į patikrų rezultatus, ataskaitas. 52 straipsnis
Įgyvendinimo
įgaliojimai Komisija įgyvendinimo aktais gali
nustatyti taisykles dėl: a) specialių su šiame skyriuje
numatytomis patikromis susijusių įpareigojimų, kurių turi
laikytis valstybės narės; b) bendradarbiavimo
įpareigojimų, kurių turi laikytis valstybės narės
įgyvendindamos 49 ir 50 straipsnius; c) 50 straipsnio 3 dalyje nurodyto
informavimo įpareigojimo vykdymo tvarkos. Pirmoje dalyje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. II skirsnis
Patvirtinimas 53 straipsnis
Sąskaitų
patvirtinimas 1. Iki
metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, balandžio
30 d. Komisija, remdamasi pagal 102 straipsnio 1 dalies c punktą
perduota informacija, įgyvendinimo aktais priima sprendimą dėl
akredituotų mokėjimo agentūrų sąskaitų
patvirtinimo. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio
2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. 2. 1 dalyje
nurodytame sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo atsižvelgiama
į pateiktos metinės finansinė ataskaitos išsamumą,
tikslumą ir teisingumą. Sprendimas priimamas nepažeidžiant pagal 54
straipsnį priimtų vėlesnių sprendimų. 54 straipsnis
Atitikties patvirtinimas 1. Jei
Komisija nustato, kad 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytos išlaidos
neatitinka Sąjungos teisės aktų, o EŽŪFKP atveju –
Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 77 straipsnyje nurodytų Sąjungos ir
nacionalinės teisės nuostatų, ji įgyvendinimo aktais priima
sprendimą, kuriuo atitinkamoms sumoms neskiriamas Sąjungos
finansavimas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio
2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. 2. Komisija
įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, atsižvelgdama į
nustatytą neatitikties lygį. Ji tinkamai atsižvelgia į pažeidimo
pobūdį bei dydį ir į Sąjungai padarytą
finansinę žalą. 3. Prieš
priimant sprendimą dėl atsisakymo finansuoti, raštu pateikiamos
Komisijos tikrinimo išvados ir valstybės narės paaiškinimai; po to
abi šalys siekia susitarti dėl priemonių, kurių reikės
imtis. Jei nepavyksta susitarti, valstybė narė
gali prašyti pradėti procedūrą, kurios tikslas yra suderinti
abiejų šalių pozicijas per keturis mėnesius. Šios procedūros
rezultatų ataskaita pateikiama Komisijai, kuri prieš priimdama
sprendimą dėl atsisakymo finansuoti, ją išnagrinėja. 4. Negalima atsisakyti
finansuoti: a) 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų, kurios buvo patirtos
prieš daugiau kaip 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei
narei apie patikrinimo rezultatus; b) daugiamečių priemonių,
kurioms taikoma 4 straipsnio 1 dalis arba kurios įgyvendinamos pagal 5
straipsnyje nurodytas programas, išlaidos, jei galutinį
įpareigojimą gavėjas įvykdė prieš daugiau kaip 24
mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie patikrinimo
rezultatus; c) 5 straipsnyje nurodytų programų, išskyrus nurodytas šios
dalies b punkte, priemonių išlaidų, kurioms apmokėti skirtą
išmoką arba, atitinkamais atvejais, galutinę išmoką
mokėjimo agentūra išmokėjo prieš daugiau kaip 24 mėnesius
iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie patikrinimo rezultatus. 5. 4 dalis netaikoma šiais
atvejais: a) pažeidimų, nurodytų šio
skyriaus III skirsnyje; b) nacionalinės pagalbos arba
pažeidimų, dėl kurių buvo pradėta Sutarties 108 arba 258
straipsnyje nurodyta procedūra; c) kai valstybės narės pažeidžia savo įpareigojimus,
nustatytus šio reglamento V antraštinės dalies III skyriuje, jei Komisija
per 12 mėnesių nuo valstybės narės atitinkamų
išlaidų patikrų rezultatų ataskaitos gavimo jai raštu pateikia
savo patikrinimo rezultatus. 55 straipsnis
Įgyvendinimo
įgaliojimai Komisija įgyvendinimo aktais nustato
taisykles, kurios taikomos: a) pagal 53 straipsnį patvirtinant
sąskaitas, susijusias su priemonėmis, kurių turi būti
imtasi dėl sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo, įskaitant
Komisijos ir valstybių narių keitimąsi informacija ir terminus,
kurių reikia laikytis; b) pagal 54 straipsnį patvirtinant
priemonių, kurių turi būti imtasi dėl sprendimo
priėmimo ir įgyvendinimo, įskaitant Komisijos ir valstybių
narių keitimąsi informacija ir terminus, kurių reikia laikytis,
išlaidų atitiktį, taip pat taikant tame straipsnyje numatytą
suderinimo procedūrą, įskaitant suderinimo įstaigos
įsteigimą, užduotis, sudėtį ir darbo tvarką. Pirmoje dalyje numatyti įgyvendinimo aktai
priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. III skirsnis
Pažeidimai 56 straipsnis
Bendrosios nuostatos 1. Valstybės narės
visas dėl pažeidimo arba aplaidumo išmokėtas neteisėtas išmokas
siekia iš gavėjų susigrąžinti per vienerius metus nuo pirmo
pastebėjimo, kad padarytas pažeidimas, ir atitinkamas sumas registruoja
mokėjimo agentūros skolininkų knygoje. 2. Jei suma nesusigrąžinama per ketverius metus nuo
susigrąžinimo prašymo datos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai
susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, finansinės
nesusigrąžinimo pasekmės tenka atitinkamai valstybei narei,
nepažeidžiant reikalavimo, kad valstybė narė turi tęsti
susigrąžinimo procedūrą pagal 60 straipsnį. Jei per susigrąžinimo procedūrą
galutiniame administraciniame ar teisiniame dokumente užregistruojama, kad
pažeidimas padarytas nebuvo, atitinkama valstybė narė pagal
pirmąją pastraipą prisiimtą finansinę naštą
deklaruoja kaip EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuotinas išlaidas. 3. Dėl tinkamai pagrįstų priežasčių
valstybės narės gali nuspręsti nesiekti susigrąžinti
išmokos. Tokį sprendimą jos gali priimti tik šiais atvejais: a) jei jau patirtų ir dar numatomų
susigrąžinimo sąnaudų suma viršija sumą, kuri turi
būti susigrąžinta, arba b) jei
susigrąžinimas negalimas dėl skolininko arba už pažeidimą
teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal
nacionalinę teisę. Jei pirmoje dalyje
nurodytas sprendimas priimamas prieš tai, kai nesugrąžintai sumai
pritaikomos 2 dalyje nurodytos taisyklės, finansinės
nesusigrąžinimo pasekmės tenka Sąjungos biudžetui. 4. Valstybės narės į metines
finansines ataskaitas, siunčiamas Komisijai pagal 102 straipsnio 1 dalies
c punkto iv papunktį, įtraukia sumas, kurias jos dengia pagal šio
straipsnio 2 dalį. Komisija
patikrina, ar tai padaryta, ir atlieka reikiamas 53 straipsnio 1 dalyje
nurodyto įgyvendinimo akto korekcijas. 5. Komisija
gali įgyvendinimo aktais priimti sprendimą iš Sąjungos biudžeto
finansuotinoms sumoms finansavimo neskirti šiais atvejais: a) jei
valstybė narė nesilaikė 1 dalyje nurodytų terminų; b) jei mano, kad pagal 3 dalį
valstybės narės priimtas sprendimas nesiekti susigrąžinti
neteisėtos išmokos yra nepagrįstas; c) jeigu mano, kad pažeidimas arba sprendimas nesiekti susigrąžinimo
yra valstybės narės administracinės institucijos ar kitos
viešosios įstaigos padaryto pažeidimo ar aplaidumo padarinys. Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą
patariamąją procedūrą. Prieš priimant šiuos
įgyvendinimo aktus taikoma 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra. 57 straipsnis
Specialiosios nuostatos
dėl EŽŪGF Po pažeidimo ar aplaidumo susigrąžintos
sumos ir su jomis susijusios palūkanos sumokamos mokėjimo
agentūrai, kuri jas užregistruoja kaip EŽŪGF skirtas to mėnesio,
kurį pinigai realiai gauti, įplaukas. Kai į Sąjungos biudžetą
įskaičiuojamos įplaukos, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje,
valstybė narė kaip fiksuotą sumą susigrąžinimo sąnaudoms
padengti gali pasilikti 10 proc. susigrąžintos sumos, išskyrus tuos
atvejus, kai dėl pažeidimo arba aplaidumo atsakomybė tenka tos
valstybės narės administracinėms institucijoms arba kitoms
oficialioms įstaigoms. 58 straipsnis
Specialiosios nuostatos
dėl EŽŪFKP Jei aptinkami kaimo plėtros veiksmų
arba programų vykdymo pažeidimai arba aplaidumas, valstybės
narės atlieka finansines korekcijas, visiškai arba iš dalies panaikindamos
atitinkamą Sąjungos finansavimą. Valstybės narės
atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobūdį bei dydį
ir EŽŪFKP finansinių nuostolių mastą. Anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos
finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos
vėl priskiriamos atitinkamai programai. Tačiau anuliuotas ar
susigrąžintas Sąjungos lėšas valstybės narės gali dar
kartą panaudoti tik toje pačioje kaimo plėtros programoje
numatytam veiksmui ir su sąlyga, kad šios lėšos nėra vėl
skiriamos veiksmams, dėl kurių buvo atlikta finansinė korekcija.
Jei kaimo plėtros programos vykdymas jau baigtas, valstybė narė
susigrąžintas sumas grąžina į Bendrijos biudžetą. 59 straipsnis
Deleguotieji
įgaliojimai Siekiant
užtikrinti teisingą ir veiksmingą su šiame skirsnyje nurodytu susigrąžinimu
susijusių nuostatų taikymą, Komisija įgaliojama pagal 111
straipsnį priimti deleguotąjį aktą dėl specialių
įpareigojimų, kurių turi laikytis valstybės narės. V ANTRAŠTINĖ
DALIS
KONTROLĖS SISTEMOS IR NUOBAUDOS I skyrius
Bendrosios taisyklės 60 straipsnis
Finansinių Sąjungos
interesų apsauga 1. Valstybės narės
dėl bendros žemės ūkio politikos priima visas būtinas
teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų
priemonių, būtinų užtikrinant veiksmingą finansinių
Sąjungos interesų apsaugą, ypač: a) tikrinant EŽŪGF ir EŽŪFKP
lėšomis finansuojamų veiksmų teisėtumą ir
reguliarumą; b) siekiant veiksmingos atgrasomosios
sukčiavimo prevencijos, ypač didelės rizikos srityse,
atsižvelgiant į priemonių sąnaudas bei naudą ir paisant
proporcingumo; c) siekiant užkirsti kelią pažeidimams
ir sukčiavimo atvejams, juos aptikti ir ištaisyti; d) pagal Sąjungos teisę arba,
atitinkamais atvejais, nacionalinę teisę taikant veiksmingas,
atgrasomąsias ir proporcingas nuobaudas ir, jei reikia, tuo tikslu
pradedant teisminį procesą; e) susigrąžinant neteisėtai
išmokėtas išmokas ir, jei reikia, tuo tikslu pradedant teisminį
procesą. 2. Siekdamos užtikrinti, kad
būtų laikomasi Sąjungos paramos schemas
reglamentuojančių teisės aktų, valstybės narės
nustato veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas. 3. Valstybės narės
Komisiją informuoja apie nuostatas, priimtas pagal 1 ir 2 dalį. Visos valstybių narių nustatytos
EŽŪGF arba EŽŪFKP lėšomis finansuojamos paramos gavimo
sąlygos, kuriomis papildomos Sąjungos taisyklėmis nustatytos
sąlygos, yra tokios, kad būtų galima patikrinti atitiktį
joms. 4. Komisija įgyvendinimo
aktais gali priimti taisykles, kuriomis siekiama vienodo šio straipsnio 1 ir 2
dalių taikymo. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal
112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. 61 straipsnis
Bendrieji patikrų
principai 1. Į valstybių
narių pagal 60 straipsnio 2 dalį nustatytas sistemas, jei nenumatyta
kitaip, įtraukiami sistemingi visų pagalbos paraiškų
administracinės patikros, kurios papildomos patikromis vietoje. 2. Atlikdama patikras vietoje,
atsakingoji institucija tikrinamus pareiškėjus atrenka iš
pareiškėjų visumos, prireikus sudarydama atsitiktinai atrinktų
pareiškėjų grupę ir rizikos laipsniu grindžiamą
pareiškėjų grupę, kad nustatytų tipinę klaidų,
taip pat ir didžiausių, normą. 3. Atsakingoji institucija
parengia kiekvienos patikros vietoje ataskaitą. 4. Jei reikia, Sąjungos
taisyklėmis dėl žemės ūkio subsidijų ir paramos kaimo
plėtrai numatytos patikros vietoje atliekamos tuo pat metu. 62 straipsnis
Sąlyga dėl
apgavystės Nepažeidžiant jokių specialiųjų
nuostatų, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos
lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei
nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai
sudarė tokių lengvatų gavimo sąlygas. 63 straipsnis
Paramos schemų atitiktis
kontrolės reikalavimams Paramos schemų taikymo vyno sektoriuje,
kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx[sCMO], tikslais valstybės
narės užtikrina, kad toms schemoms taikomos administravimo bei
kontrolės procedūros būtų suderinamos su šios
antraštinės dalies II skyriuje nurodyta integruota sistema šiais
aspektais: a) kompiuterinės duomenų
bazės; b) žemės ūkio paskirties
sklypų identifikavimo sistemos; c) administracinių patikrų. Procedūromis užtikrinamas bendras
integruotos sistemos veikimas arba keitimasis duomenimis per ją. 64 straipsnis
Komisijos įgaliojimai
dėl patikrų 1. Siekiant užtikrinti, kad
patikros būtų atliekamos teisingai ir veiksmingai ir kad atitikties sąlygos
būtų tikrinamos efektyviai, nuosekliai, nešališkai ir atsižvelgiant
į Sąjungos finansinius interesus, Komisija įgaliojama pagal 111
straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kai
gavėjai arba jų atstovai siekia išvengti patikrų. 2. Komisija įgyvendinimo
aktais priima taisykles, būtinas siekiant vienodo šio skyriaus taikymo
visoje Sąjungoje. Tos taisyklės visų pirma gali būti
susijusios su: a) taisyklėmis dėl valstybių
narių atliktinų administracinių patikrų ir patikrų
vietoje, kuriomis tikrinama, ar laikomasi Sąjungos teisės aktais
numatytų įpareigojimų, įsipareigojimų ir atitikties
kriterijų; b) mažiausiu patikrų vietoje lygiu,
būtinu užtikrinant veiksmingą rizikos valdymą, taip pat
sąlygomis, kuriomis valstybės narės padidina šių
patikrų lygį arba sumažina jį, jei valdymo ir kontrolės
sistemos tinkamai veikia ir klaidų norma yra patenkinama; c) vykdytų patikrų bei tikrinimo
ir jų rezultatų ataskaitų teikimo taisyklėmis ir metodais; d) institucijomis, atsakingomis už
atitikties patikras, patikrų turiniu, dažnumu ir prekybos etapu, kuriuo
tos patikros atliekamos; e) kai to reikia dėl
konkrečių tinkamo sistemos valdymo poreikių, taisyklėmis,
kuriomis nustatomi papildomi reikalavimai, susiję su muitinės
procedūromis, visų pirma nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos
reglamente (EB) Nr. 450/2008[41]; f) Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] 38
straipsnyje nurodytų kanapių atveju, specialiomis kontrolės
priemonėmis ir tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymu; g) Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] 42
straipsnyje nurodytos medvilnės atveju, patvirtintų tarpšakinių
organizacijų patikrų sistema; h) Reglamente (ES) Nr. sCMO/xxx
nurodyto vyno atveju, taisyklėmis dėl plotų matavimo
taisyklėmis dėl patikrų ir specialių finansinių
patikrų tobulinimo procedūrų taisyklėmis; i) testais ir metodais, taikomais nustatant
produktų atitiktį valstybės intervencijos ir privataus
sandėliavimo kriterijams, taip pat kvietimų teikti paraiškas tiek
dėl valstybės intervencijos, tiek dėl privataus
sandėliavimo procedūromis. Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje arba atitinkamame Reglamento
(ES) Nr. xxx/xxx[DP], Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] arba Reglamento
(ES) Nr. [sCMO] straipsnyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. 65 straipsnis
Pagalbos atšaukimas,
sumažinimas ir neskyrimas 1. Jei nustatoma, kad
gavėjas neatitinka atitikties kriterijų arba su žemės ūkio
teisės aktuose numatytomis pagalbos skyrimo sąlygomis susijusių
įsipareigojimų, atšaukiama visa pagalba arba jos dalis. 2. Jei taip numatyta
Sąjungos teisėje, valstybės narės taip pat skiria nuobaudas
– sumažina už priemones, kurios atitinka atitikties kriterijus arba
įsipareigojimus, skirtą išmoką ar jos dalį arba visai
neskiriat tokios išmokos ar jos dalies. Pagalbos sumažinimo dydis priklauso nuo
reikalavimų nesilaikymo sunkumo, masto, trukmės bei pasikartojimo ir
net vienerius ar kelerius kalendorinius metus gali būti visiškai atimta
teisė pasinaudoti viena ar keliomis pagalbos schemomis arba paramos
priemonėmis. 3. Pagal 1 dalį atšauktos
ir pagal 2 dalį kaip nuobaudos skirtos sumos susigrąžinamos visos. 66 straipsnis
Komisijos įgaliojimai
dėl nuobaudų 1. Siekiant atgrasomojo
mokesčių ir nuobaudų, kurie taikomi nesilaikant žemės
ūkio sektorių teisės aktais nustatytų
įpareigojimų, poveikio ir lankstaus sistemos taikymo pusiausvyros,
Komisija įpareigojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius
aktus dėl taisyklių ir sąlygų, susijusių su: a) teisės dalyvauti pagalbos schemoje
sustabdymu, išmokų neskyrimu ir mokėjimo sustabdymu arba pagalbos,
išmokų arba grąžinamųjų išmokų sumažinimo lygiu arba
kokia nors kita nuobauda, visų pirma tais atvejais, kai nesilaikoma
terminų, kai produktai, jų dydis arba kiekis neatitinka
nurodytųjų paraiškoje, kai neatliktas arba neteisingai atliktas
schemos įvertinimas arba apie jį laiku nepranešta arba kai
nepateikta, neteisingai arba ne laiku pateikta informacija; b) valstybėms narėms skirtų
išmokų, susijusių su jų patirtomis žemės ūkio srities
išlaidomis, sumažinimu tais atvejais, kai nesilaikoma įnašo į mokėtiną
pertekliaus mokestį susigrąžinimo terminų, arba su
mėnesinių išmokų mokėjimo sustabdymu tais atvejais, kai
valstybės narės Komisijai neperduoda informacijos, jos neperduoda
laiku arba perduoda neteisingą informaciją; c) pridėtine suma, papildomais mokesčiais
arba palūkanų norma, taikytinais sukčiavimo, pažeidimų
atvejais arba tais atvejais, kai nėra įpareigojimo įvykdymo
įrodymo arba kai deklaracijos pateikiamos per vėlai; d) užstatų pateikimo, grąžinimo ir
negrąžinimo sąlygomis; grąžinamų užstatų, pateiktų
už grąžinamąsias išmokas, licencijas, pasiūlymus, kvietimus
teikti paraiškas arba specialias paraiškas, sumažinimo lygiu, kai
įpareigojimas, dėl kurio pateiktas užstatas, arba jo dalis nebuvo
įvykdyti; e) valstybių narių pasiliekamomis
sumomis, kurios susigrąžintos nuobaudų forma; f) veiklos vykdytojo arba pareiškėjo
galimybės naudotis valstybės intervencijos ir privataus
sandėliavimo priemonėmis, licencijų paraiškų sistema arba
tarifinių kvotų sistema panaikinimu sukčiavimo arba neteisingos
informacijos pateikimo atvejais; g) patvirtinimo arba pripažinimo atšaukimu
arba jų galiojimo sustabdymu, visų pirma, kai veiklos vykdytojas,
gamintojų organizacija, gamintojų organizacijų asociacija,
gamintojų grupė arba tarpšakinė organizacija nesilaiko arba nebeatitinka
nustatytų sąlygų, įskaitant pranešimų pateikimo
reikalavimą; h) tinkamų nacionalinių
nuobaudų taikymu veiklos vykdytojams, kurių gamybos apimtys viršija
kvotas; i) akivaizdžiomis klaidomis, force
majeure atvejais ir išskirtinėmis aplinkybėmis. 2. Komisija įgyvendinimo
aktais nustato: a) procedūras ir techninius kriterijus,
susijusius su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis ir nuobaudomis, kurios
taikomos aptikus, kad nesilaikoma kurio nors atitinkamais teisės aktais
nustatyto įpareigojimo; b) taisykles ir procedūras dėl
atitinkamais teisės aktais numatytų išmokų, kurios buvo
neteisėtai išmokėtos, susigrąžinimo. Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje arba atitinkamame Reglamento
(ES) Nr. xxx/xxx[DP], Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] arba Reglamento
(ES) Nr. [sCMO] straipsnyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. 67 straipsnis
Užstatai 1. Jei žemės ūkio
sektorių teisės aktais numatyta, valstybės narės reikalauja
pateikti užstatą kaip garantiją, kad laikomasi žemės ūkio
sektorių teisės aktuose numatyto įpareigojimo. 2. Išskyrus force majeure
atvejus, visas užstatas arba jo dalis negrąžinama, jeigu konkretus
įpareigojimas arba jo dalis nevykdoma. 3. Siekiant užtikrinti, kad
dėl užstato būtų keliami nediskriminaciniai, vienodi ir
proporcingi reikalavimai, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį
priimti deleguotuosius aktus, kuriuose numatomos taisyklės dėl: a) 1 ir 2 dalyse naudojamų terminų
reikšmių; b) šalies, kuri yra atsakinga, jei
neįvykdomas įpareigojimas; c) specifinių aplinkybių, kuriomis
kompetentinga institucija gali netaikyti užstato reikalavimo; d) pateiktinam užstatui ir laiduotojui
taikomų sąlygų; e) su išankstinėmis išmokomis
susijusiam užstatui taikomų specialių sąlygų; f) su užstatais susijusių pagrindinių,
antraeilių bei šalutinių reikalavimų ir šių
reikalavimų pažeidimo pasekmių. 4. Komisija įgyvendinimo
aktais gali priimti taisykles dėl: a) pateiktino užstato formos, taip pat
dėl užstato pateikimo, jo priėmimo ir ankstesnio užstato pakeitimo
nauju procedūros; b) užstato grąžinimo procedūros; c) pranešimų, kuriuos turi perduoti
valstybės narės ir Komisija. Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje arba atitinkamame Reglamento
(ES) Nr. xxx/xxx[DP], Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] arba Reglamento
(ES) Nr. [sCMO] straipsnyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. II skyrius
Integruota administravimo ir kontrolės sistema 68 straipsnis
Taikymo sritis 1. Kiekviena valstybė
narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės
sistemą (toliau – integruotoji sistema). 2. Integruotoji sistema taikoma
Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [DP] I priede išvardytoms paramos schemoms ir
pagal Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies a ir b
punktus, 29–32, 34 ir 35 straipsnius ir, atitinkamais atvejais, pagal
Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 28 straipsnio 1 dalies b punktą taikomai
paramai. Tačiau šis skyrius netaikomas
priemonėms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [RD] 29 straipsnio
9 dalyje, taip pat priemonėms, numatytoms to reglamento 22 straipsnio 1
dalies a ir b punktuose, kai tai susiję su įsteigimo išlaidomis. 3. Integruotoji sistema tiek,
kiek reikalinga, taikoma ir VI antraštinėje dalyje nustatytai kompleksinės
paramos kontrolei. 69 straipsnis
Integruotosios sistemos
elementai 1. Integruotąją
sistemą sudaro šie elementai: a) kompiuterinė duomenų bazė; b) žemės ūkio paskirties
sklypų identifikavimo sistema; c) teisių į išmokas nustatymo ir
registravimo sistema; d) pagalbos gavimo paraiškos; e) integruota kontrolės sistema; f) bendra sistema, taikoma registruojant
visus 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos paramos gavėjus, kurie pateikia
pagalbos paraišką arba mokėjimo prašymą. 2. Atitinkamais atvejais, į
integruotąją sistemą įtraukiama gyvūnų
identifikavimo ir registravimo sistema, sukurta remiantis Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000[42]
ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004[43]. 3. Nepažeisdama valstybių
narių atsakomybės už integruotos sistemos įgyvendinimą ir
taikymą, Komisija gali prašyti specializuotų įstaigų arba
asmenų pagalbos, kad būtų sudarytos palankesnės
integruotosios sistemos sukūrimo, stebėsenos ir naudojimo
sąlygos, visų pirma siekiant valstybių narių
kompetentingoms institucijoms teikti technines konsultacijas, jeigu jos to
paprašytų. 70 straipsnis
Kompiuterinė
duomenų bazė 1. Kompiuterinėje sistemoje
registruojami visų 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos paramos
gavėjų pateiktose paraiškose arba mokėjimo prašymuose pateikti
duomenys. Šia duomenų baze visų pirma sudaromos
sąlygos per valstybės narės kompetentingą instituciją
gauti duomenis, susijusius su kalendoriniais ir (arba) prekybos metais nuo 2000
metų. Ja taip pat sudaromos sąlygos tiesiogiai ir greitai gauti
duomenis, susijusius su mažiausiai penkeriais ankstesniais kalendoriniais
metais iš eilės. 2. Valstybės narės
gali sukurti decentralizuotas duomenų bazes su sąlyga, kad
duomenų bazės ir duomenų registravimo bei naudojimosi jais
administracinės procedūros būtų kuriamos nuosekliai visoje
valstybės narės teritorijoje ir būtų suderinamos
tarpusavyje, kad būtų galima atlikti kryžmines patikras. 71 straipsnis
Žemės ūkio
sklypų identifikavimo sistema Žemės ūkio paskirties sklypų
identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės
registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterizuotos
geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant
aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą,
laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų
bent jau lygiavertis 1:5000 mastelio kartografijai. 72 straipsnis
Teisių į išmokas
identifikavimo ir registravimo sistema 1. Teisių į išmokas
identifikavimo ir registravimo sistema sudaromos sąlygos tikrinti teises
į išmokas ir atlikti jų bei pagalbos paraiškų ir žemės
ūkio paskirties sklypų tapatumo nustatymo sistemos kryžmines
patikras. 2. 1 dalyje nurodyta sistema
sudaromos sąlygos tiesiogiai ir greitai per valstybės narės
kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius su mažiausiai
ketveriais ankstesniais kalendoriniais metais iš eilės. 73 straipsnis
Pagalbos paraiškos ir
mokėjimo prašymai 1. 68 straipsnio 2 dalyje
nurodytos paramos gavėjas kasmet pateikia su atitinkama žeme ir
gyvūnais susijusioms kaimo plėtros priemonėms finansuoti
skirtų tiesioginių išmokų paraišką arba mokėjimo
prašymą, kuriuose atitinkamai nurodo: a) visus valdai priklausančius
žemės ūkio sklypus ir ne žemės ūkio paskirties žemę,
dėl kurios prašoma paramos pagal 68 straipsnio 2 dalį; b) teises į išmokas, kurias prašoma
leisti panaudoti; c) visą kitą informaciją,
kuri numatyta šiame reglamente arba kurios prašo atitinkama valstybė
narė, siekdama įgyvendinti atitinkamą žemės ūkio
sektorių teisės aktą. Su žemės plotu susijusių išmokų
atveju kiekviena valstybė narė nustato mažiausią žemės
ūkio paskirties sklypų, dėl kurių galima pateikti
paraiškas, dydį. Tačiau mažiausias dydis negali viršyti 0,3 ha. Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos a punkto,
valstybės narės gali nuspręsti, kad ūkininkas,
nepateikęs jokios žemės plotu grindžiamos tiesioginės išmokos
paraiškos, neprivalo deklaruoti savo žemės ūkio paskirties
sklypų, jei bendras plotas neviršija vieno hektaro. Tačiau paraiškoje
tas ūkininkas nurodo, kad jis turi žemės ūkio paskirties
sklypų, ir, kompetentingai institucijai paprašius, nurodo jų
vietą. 2. Valstybės narės, inter
alia, elektroninėmis priemonėmis pateikia iš anksto nustatytas
formas, parengtas atsižvelgiant į ankstesniais metais nustatytus plotus,
ir kartografinę medžiagą, kurioje nurodoma šių plotų vieta.
Valstybė narė gali nuspręsti, kad pagalbos paraiškoje turi
būti nurodyti tik tie duomenys, kurie skiriasi nuo ankstesnių
metų pagalbos paraiškoje pateiktų duomenų. O Reglamento (ES)
Nr. RD/xxx V antraštinėje dalyje nurodytos smulkių
ūkininkų schemos atveju tokia galimybė suteikiama visiems joje
dalyvaujantiems ūkininkams. 3. Valstybė narė gali
nuspręsti, kad viena paraiška būtų skirta kelioms ar visoms 68
straipsnyje nurodytoms paramos schemoms ir priemonėms arba kitoms paramos
schemoms ir priemonėms. 74 straipsnis
Paramos gavėjų
identifikavimo sistema Bendra sistema, taikoma registruojant visus 68
straipsnio 2 dalyje nurodytos paramos gavėjus, užtikrinama, kad prie
visų to paties gavėjo pateiktų pagalbos paraiškų ir
mokėjimo prašymų būtų nurodyta, kad jas pateikė tas
pats gavėjas. 75 straipsnis
Atitikties paramos skyrimo sąlygoms
tikrinimas ir paramos sumažinimas 1. Pagal 61 straipsnį
valstybės narės per mokėjimo agentūras arba jų
deleguotas įstaigas atlieka administracines pagalbos paraiškų
patikras, siekdamos patikrinti, ar jos atitinka pagalbos skyrimo sąlygas.
Šios patikros papildomos patikromis vietoje. 2. Patikrų vietoje atveju
valstybės narės parengia tikrintinų valdų ir (arba) paramos
gavėjų atrankos planą. 3. Valstybės narės
žemės ūkio paskirties sklypų patikroms vietoje gali naudoti
nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės palydovinės
navigacijos sistemos (GNSS) technologijas. 4. Neatitikties paramos skyrimo
sąlygoms atvejais taikomas 65 straipsnis. 76 straipsnis
Išmokėjimas
gavėjams 1. Pagal 68 straipsnio 2 dalyje
nurodytas paramos schemas ir priemones skiriamos išmokos išmokamos kitų
kalendorinių metų gruodžio 1 d.–birželio 30 d. Jos išmokamos dviem dalinėmis išmokomis tuo
laikotarpiu. Tačiau valstybės narės iki gruodžio
1 d., bet ne anksčiau, kaip spalio 16 d., gali išmokėti
išankstines išmokas, kurios tiesioginių išmoku atveju sudaro 50 proc.
visos išmokos, o 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos pagal kaimo plėtros
politiką teikiamos paramos atveju – 75 proc. visos išmokos. 2. 1 dalyje nurodytos išmokos
nemokamos, kol valstybė narė neužbaigia pagal 75 straipsnį
tikrinti atitikties paramos skyrimo sąlygoms. 77 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai 1. Siekiant užtikrinti, kad
šiame skyriuje numatyta integruotoji sistema būtų įgyvendinama
veiksmingai, nuosekliai ir laikantis nediskriminavimo principo, kuriuo
apsaugomi finansiniais Sąjungos interesai, Komisija įgaliojama pagal
111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl: a) specifinių
apibrėžčių, reikalingų suderintam integruotos sistemos
įgyvendinimui užtikrinti; b) taisyklių dėl visų
tolesnių priemonių, kurių turi imtis valstybės narės,
kad būtų tinkamai taikomas šis skyrius, ir dėl visų
reikiamų valstybių narių tarpusavio pagalbos susitarimų. 2. Siekiant užtikrinti, kad
pagal 73 straipsnyje numatytas pagalbos paraiškas skiriamos lėšos
būtų teisingai paskirstytos teisę į jas turintiems
gavėjams ir kad būtų galima patikrinti, ar tie gavėjai
vykdo su tuo susijusius įpareigojimus, Komisija pagal 111 straipsnį
priimtais deleguotaisiais aktais nustato: a) taisykles dėl mažiausio deklaruotino
žemės ūkio sklypo dydžio, siekiant sumažinti administracinę
gavėjų ir institucijų naštą; b) nuostatas, reikalingas suderintam
pagalbos apskaičiavimo pagrindui apibrėžti, įskaitant taisykles,
kaip elgtis tam tikrais atvejais, kai paramos skyrimo reikalavimus
atitinkančiuose plotuose yra kraštovaizdžio objektų arba medžių; c) nuo [1971 m. birželio 3 d.]
Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, [nustatančio
terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles][44], nukrypti
leidžiančią nuostatą, kad būtų išsaugotos
gavėjų teisės į išmokas tais atvejais, kai galutinė
paraiškų arba pakeitimų pateikimo data yra oficiali nedarbo diena,
šeštadienis arba sekmadienis; d) jeigu išmokos paraiška arba teisių
į išmokas skyrimo paraiška pateikta per vėlai – ilgiausią
galimą vėlavimo laikotarpį ir dėl tokio vėlavimo
taikomą išmokos sumažinimą. 3. Siekiant užtikrinti, kad
atsisakymas išmokėti išmoką, jos sumažinimas, neskyrimas ir
susigrąžinimas būtų atitinkamai apskaičiuojami ir taikomi
vadovaujantis 65 straipsnyje nustatytu principu, veiksmingai, nuosekliai ir
laikantis nediskriminavimo principo, kuriuo apsaugomi finansiniai Sąjungos
interesai, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti
deleguotuosius aktus dėl: (a)
nuostatų dėl atsisakymo išmokėti
išmoką, jos sumažinimo ir neskyrimo atvejų, susijusių su
paraiškoje pateiktos informacijos teisingumu ir išsamumu, pvz., kai
deklaruojamas per didelis žemės plotas arba gyvulių kiekis, taip pat
su paramos skyrimo kriterijų arba įsipareigojimų, susijusių
su pagalbos skyrimo sąlygomis, nesilaikymu; (b)
nuostatų, kuriomis užtikrinami suderinti ir
proporcingi veiksmai tyčinių pažeidimų, nedidelių
klaidų, kelių išmokų sumažinimo ir įvairių tipų
sumažinimo taikymo tuo pat metu atvejais; (c)
taisyklių, kuriomis reglamentuojamas
atsisakymo išmokėti išmoką, išmokos sumažinimo arba jos neskyrimo
netaikymas užtikrinant proporcingumą, kai taikomas sumažinimas; (d)
neteisėtai išmokėtų pagalbos
sumų ir neteisėtai paskirtų teisių į išmokas
susigrąžinimo taisyklių. 78 straipsnis
Įgyvendinimo
įgaliojimai Komisija įgyvendinimo aktais nustato: a) 70 straipsnyje numatytos
kompiuterinės duomenų bazės pagrindines savybes, apibrėžtis
ir kokybės reikalavimus; b) 71 straipsnyje numatytos žemės
ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos ir 74 straipsnyje
numatyto gavėjų identifikavimo pagrindines savybes, apibrėžtis
ir kokybės reikalavimus; c) 72 straipsnyje numatytos teisių
į išmokas nustatymo ir registravimo sistemos pagrindines savybes,
apibrėžtis ir kokybės reikalavimus; d) taisykles dėl 73 straipsnyje
numatytų pagalbos paraiškų ir mokėjimo prašymų, taip pat
teisių į išmokas paraiškų, įskaitant paskutinę
paraiškų teikimo dieną, reikalavimus dėl būtiniausios
informacijos, kuri turi būti pateikta paraiškoje, paramos paraiškų
keitimo ar atsiėmimo nuostatas, reikalavimo pateikti pagalbos paraišką
taikymo išimtį ir nuostatas, pagal kurias valstybės narės gali
taikyti supaprastintas procedūras arba ištaisyti akivaizdžias klaidas; e) patikrų, kuriomis siekiama
patikrinti, kaip laikomasi įsipareigojimų, ir pagalbos paraiškoje
arba mokėjimo prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir
išsamumą, atlikimo taisykles; f) technines apibrėžtis,
reikalingas, kad šis skyrius būtų vienodai įgyvendintas; g) taisykles, taikomas tais atvejais,
kai valda yra perleidžiama kitam subjektui ir kartu perleidžiami visi dar
neįvykdyti įpareigojimai dėl atitikties atitinkamos pagalbos
skyrimo kriterijams; h) 76 straipsnyje nurodytų
išankstinių išmokų mokėjimo taisykles. Pirmoje dalyje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje arba atitinkamame Reglamento
(ES) Nr. xxx/xxx[DP] ar Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] straipsnyje
nurodytą nagrinėjimo procedūrą. III skyrius
Sandorių tikrinimas 79 straipsnis
Taikymo sritis ir
apibrėžtys 1. Šiame skyriuje nustatomos
specialios taisyklės dėl subjektų, kurie gauna arba moka su
EŽŪGF finansavimo sistema tiesiogiai arba netiesiogiai susijusias išmokas,
arba jų atstovų komercinių dokumentų tikrinimo siekiant
išsiaiškinti, ar sandoriai, kurie yra EŽŪGF finansavimo sistemos dalis,
buvo faktiškai atlikti ir ar jie buvo atlikti teisingai. 2. Šis skyrius netaikomas
priemonėms, kurios priklauso šios antraštinės dalies II skyriuje
nurodytai integruotajai sistemai. 3. Šiame skyriuje taikomos
tokios apibrėžtys: a) komerciniai dokumentai – tai visos
buhalterinės knygos, registrai, kvitai ir patvirtinamieji dokumentai,
sąskaitos, gamybos ir kokybės įrašai bei korespondencija,
susijusi su įmonės komercine veikla, taip pat komerciniai duomenys,
nepriklausomai nuo jų formos, įskaitant elektronine forma saugomus
duomenis, jei tie dokumentai ar duomenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai
susiję su 1 dalyje nurodytais sandoriais; b) trečioji šalis – tai bet kuris
fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs
su sandoriais, atliktais pagal EŽŪGF finansavimo sistemą. 80 straipsnis
Valstybių narių
atliekamas tikrinimas 1. Valstybės narės
vykdo sistemingą įmonių komercinių dokumentų
tikrinimą atsižvelgdamos į tikrintinų sandorių
pobūdį. Valstybės narės užtikrina, jog tikrinamos
įmonės būtų parenkamos taip, kad būtų kuo geriau
užtikrintas pažeidimų prevencijos ir aptikimo priemonių
veiksmingumas. Atrenkant įmones atsižvelgiama, inter alia, į
finansinę įmonių svarbą toje sistemoje ir kitus rizikos
faktorius. 2. Tam tikrais atvejais 1 dalyje
numatytas tikrinimas taikomas ir fiziniams bei juridiniams asmenims, su kuriais
yra susijusios įmonės, ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims,
kurie gali būti svarbūs siekiant 81 straipsnyje nustatytų
tikslų. 3. Pagal šį skyrių
vykdomas tikrinimas neturi poveikio patikroms, atliekamoms pagal 49 ir 50
straipsnius. 81 straipsnis
Tikrinimo tikslai 1. Tikrinamų pirminių
duomenų teisingumui patvirtinti atliekamas atitinkamas skaičius
kryžminių patikrų, įskaitant, jei reikia,
trečiųjų šalių komercinių dokumentų patikras,
kurios atliekamos atsižvelgiant į rizikos laipsnį ir kurias sudaro: a) palyginimai su tiekėjų,
klientų, vežėjų ir kitų trečiųjų šalių
komerciniais dokumentais; b) jei reikia, fizinės atsargų
kiekio ir pobūdžio patikros; c) palyginimai su užregistruotais
finansinių srautų, kurie yra pagal EŽŪGF finansavimo
sistemą atliekamų sandorių rezultatas arba priežastis,
duomenimis ir d) buhalterinės apskaitos arba
finansinių veiksmų įrašų patikros, kurių rezultatai
tikrinimo procese parodo, kad mokėjimo agentūros turimi dokumentai, kuriais
pagrindžiamas pagalbos išmokėjimas gavėjui, yra teisingi. 2. Visų pirma tais
atvejais, kai įmonių reikalaujama tvarkyti specialią
atsargų apskaitą pagal Sąjungos ar nacionalines nuostatas, tie
apskaitos įrašų duomenys atitinkamais atvejais lyginami su
komerciniais dokumentais arba su faktiniais atsargų kiekiais. 3. Atrenkant tikrintinus
sandorius visapusiškai atsižvelgiama į rizikos laipsnį. 82 straipsnis
Prieiga prie komercinių
dokumentų 1. Už įmonę atsakingi
asmenys ar trečioji šalis užtikrina, kad visi komerciniai dokumentai ir
papildoma informacija būtų pateikti už tikrinimą atsakingiems
pareigūnams ar šiuo tikslu įgaliotiems asmenims. Elektronine forma
saugomi duomenys pateikiami atitinkamoje duomenų laikmenoje. 2. Už tikrinimą atsakingi
pareigūnai ar šiuo tikslu įgalioti asmenys gali pareikalauti, kad
jiems būtų pateikti 1 dalyje nurodytų dokumentų išrašai
arba kopijos. 3. Jei per tikrinimą,
vykdomą pagal šį skyrių, įmonės tvarkomi komerciniai
dokumentai laikomi netinkamais tikrinimo reikmėms, įmonei nurodoma
ateityje tokius įrašus tvarkyti taip, kaip reikalauja už tikrinimą
atsakinga valstybė narė, nepažeidžiant įsipareigojimų,
nustatytų kitais su atitinkamu sektoriumi susijusiais reglamentais. Valstybės narės nustato, kur prasideda
laikotarpis, dėl kurio turi būti daromi tie įrašai. Jei visi pagal šį skyrių tikrintini
komerciniai dokumentai arba jų dalis yra laikomi įmonėje, kuri
priklauso tai pačiai bendrai valdomai komercinei įmonių grupei,
partnerystei arba asociacijai, kaip ir tikrinama įmonė,
nepriklausomai nuo to, ar ji įsisteigusi Sąjungos teritorijoje, ar už
jos ribų, ji tuos komercinius dokumentus už tikrinimą atsakingiems
pareigūnams pateikia už tikrinimą atsakingos valstybės
narės nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. 4. Valstybės narės
užtikrina, kad už tikrinimą atsakingi pareigūnai turėtų
teisę patys konfiskuoti komercinius dokumentus ar nurodyti juos
konfiskuoti. Šia teise naudojamasi remiantis atitinkamomis nacionalinėmis
nuostatomis ir ji neturi poveikio taisyklių, reglamentuojančių
procesinius veiksmus, susijusius su dokumentų konfiskavimu baudžiamosiose
bylose, taikymui. 83 straipsnis
Tarpusavio pagalba 1. Valstybės narės
padeda viena kitai vykdyti šiame skyriuje numatytą tikrinimą šiais
atvejais: a) kai įmonė arba trečioji
šalis yra įsisteigusi kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje
atitinkama suma buvo ar turėjo būti išmokėta arba gauta; b) kai įmonė arba trečioji
šalis yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje
gali būti gauti tikrinimui reikalingi dokumentai ir informacija. Komisija gali koordinuoti bendrus veiksmus,
kuriais dvi ar daugiau valstybių narių viena kitai teikia tarpusavio
pagalbą. 2. Per pirmuosius tris
mėnesius, einančius po su išmoka susijusių EŽŪGF
finansinių metų, valstybės narės Komisijai nusiunčia
trečiojoje šalyje įsisteigusių įmonių, su kuriomis
susijusi suma buvo ar turėjo būti išmokėta arba gauta toje
valstybėje narėje, sąrašą. 4. Jei, tikrinant
įmonę pagal 80 straipsnį ir ypač atliekant kryžmines
patikras pagal 81 straipsnį, kitoje valstybėje reikalinga papildoma
informacija, gali būti pateikiami specialūs tikrinimo prašymai,
kuriuose nurodomos šio prašymo priežastys. Kas ketvirtį per
mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos Komisijai
išsiunčiama ketvirtinė tokių specialių prašymų
apžvalga. Komisija gali pareikalauti, kad būtų pateikta atskirų
prašymų kopija. Tikrinimo prašymas patenkinamas ne vėliau
kaip per šešis mėnesius po jo gavimo; apie tikrinimo rezultatus nedelsiant
pranešama prašymą pateikusiai valstybei narei ir Komisijai. Pranešimas
Komisijai išsiunčiamas kas ketvirtį per vieną mėnesį
nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos. 84 straipsnis
Programavimas 1. Valstybės narės
sudaro pagal 80 straipsnį vykdomo tikrinimo programas kitam tikrinimo
laikotarpiui. 2. Kasmet iki balandžio
15 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai savo
programą, kaip nurodyta 1 dalyje, ir joje pateikia: a) įmonių, kurios bus tikrinamos,
skaičių bei jų suskirstymą pagal sektorius, remiantis su
jomis susijusiomis sumomis; b) kriterijus, kurie buvo priimti programai
sudaryti. 3. Valstybių narių
sudarytas ir Komisijai persiųstas programas valstybės narės
imasi įgyvendinti, jei per aštuonias savaites Komisija nepateikia
pastabų. 4. 3 dalis mutatis mutandis
taikoma valstybių narių atliekamiems programos pakeitimams. 5. Komisija bet kuriuo etapu
gali paprašyti įtraukti tam tikrą įmonių kategoriją
valstybės narės programą. 6. Įmonės, kurių
atžvilgiu gautų arba išmokėtų lėšų suma buvo
mažesnė nei 40 000 eurų, tikrinamos pagal šį skyrių
tik dėl ypatingų priežasčių, kurias nurodo valstybės
narės savo metinėje programoje, nurodytoje 1 dalyje, arba Komisija
bet kuriame pasiūlytame tos programos pakeitime. 85 straipsnis
Specialieji departamentai 1. Visose valstybėse
narėse turi būti paskirtas specialusis departamentas, atsakingas už
šio skyriaus taikymo stebėseną. Šie departamentai visų pirma
atsako už: a) pareigūnų, tiesiogiai
įdarbintų to specialaus departamento, vykdomą šiame skyriuje
numatytą tikrinimą arba b) tikrinimo, kurį vykdo
pareigūnai, priklausantys kitiems departamentams, koordinavimą ir
bendrą priežiūrą. Valstybės narės taip pat gali numatyti,
jog pagal šį skyrių vykdomas tikrinimas būtų paskirstytas
specialiajam departamentui ir kitiems nacionaliniams departamentams, su
sąlyga, kad pirmasis būtų atsakingas už jų koordinavimą. 2. Už šio skyriaus taikymą
atsakingas (-i) departamentas (-ai) organizuojamas (-i) taip,
kad būtų nepriklausomas (-i) nuo departamentų, kurie yra
atsakingi už išmokų išmokėjimą ir iki išmokėjimo vykdomą
tikrinimą. 3. Siekiant užtikrinti, kad šis
skyrius būtų taikomas tinkamai, 1 dalyje nurodytas specialusis
departamentas imasi visų būtinų priemonių šiame skyriuje
nurodytoms užduotims atlikti, o atitinkama valstybė narė šiuo tikslu
jam suteikia visus būtinus įgaliojimus. 4. Valstybės narės
priima reikiamas priemones, kuriomis baudžiami fiziniai arba juridiniai
asmenys, neįvykdę šiame skyriuje nustatytų
įpareigojimų. 86 straipsnis
Ataskaitos 1. Pasibaigus tikrinimo
laikotarpiui, iki sausio 1 d. valstybės narės Komisijai
nusiunčia išsamią ataskaitą apie šio skyriaus taikymą. 2. Valstybės narės ir
Komisija reguliariai pasikeičia nuomonėmis apie šio skyriaus
taikymą. 87 straipsnis
Prieiga prie informacijos ir
Komisijos atliekamos patikros vietoje 1. Laikantis atitinkamų
nacionalinių įstatymų Komisijos pareigūnams suteikiama
prieiga prie visų dokumentų, parengtų iki pagal šį
skyrių organizuoto tikrinimo arba po jo, ir prie turimų duomenų,
įskaitant saugomus duomenų apdorojimo sistemose. Pareikalavus šie
duomenys pateikiami atitinkamoje duomenų laikmenoje. 2. 80 straipsnyje nurodytą
tikrinimą vykdo valstybių narių pareigūnai. Komisijos
pareigūnai gali dalyvauti vykdant šį tikrinimą. Jie patys negali
naudotis nacionaliniams pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais.
Tačiau jie turi teisę patekti į tas pačias patalpas ir
prieigą prie tų pačių dokumentų, kaip ir
valstybių narių pareigūnai. 3. Vykdant tikrinimą pagal
83 straipsnį, prašymą pateikusios valstybės narės
pareigūnai, prašymą gavusiai valstybei narei sutikus, gali dalyvauti
vykdant tikrinimą prašymą gavusioje valstybėje narėje ir
turi teisę patekti į tas pačias patalpas ir prieigą prie
tų pačių dokumentų, kaip ir tos valstybės narės
pareigūnai. Prašymą pateikusios valstybės narės
pareigūnai, dalyvaujantys valstybėje narėje, kuriai pateiktas
prašymas, vykdomame tikrinime, privalo galėti bet kuriuo metu pateikti
savo oficialių pareigų įrodymą. Tikrinimą visada vykdo
valstybės narės, kuriai pateiktas prašymas, pareigūnai. 4. Nepažeidžiant reglamentų
(EB) Nr. 1073/99 ir (EB) Nr. 2185/96 nuostatų, jei nacionalinėmis
baudžiamojo proceso nuostatomis numatyta, kad kai kuriuos veiksmus atlieka tik
specialiai nacionaline teise paskirti pareigūnai, nei Komisijos
pareigūnai, nei 3 dalyje nurodyti valstybės narės
pareigūnai šiuose veiksmuose nedalyvauja. Jie niekada nedalyvauja
patikrinimuose namuose arba oficialiose asmenų apklausose, vykdomose pagal
valstybės narės baudžiamąją teisę. Tačiau jie
gali naudotis taip įgyta informacija. 88 straipsnis
Komisijos įgaliojimai 1. Siekiant, kad šis skyrius
nebūtų taikomas toms priemonėms, kurios dėl savo
pobūdžio nėra tinkamos komercinių dokumentų tikrinimo
procese atliekamoms ex-post patikroms, Komisija įpareigojama pagal
111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas
priemonių, kuriems netaikomas šis skyrius, sąrašas ir kuriais
keičiama 84 straipsnio 6 dalyje nurodyta 40 000 EUR riba. 2. Komisija, jei reikia,
įgyvendinimo aktais priima nuostatas, kuriomis siekiama vienodai taikyti
šį reglamentą Sąjungoje ir kurios visų pirma susijusios su: a) 80 straipsnyje nurodyto tikrinimo vykdymo
aspektais – tikrintinų įmonių atranka, tikrinimo mastu ir
tvarkaraščiu; b) komercinių dokumentų
išsaugojimu ir saugotinų dokumentų arba registruotinų
duomenų tipais; c) 83 straipsnio 1 dalyje
nurodytų bendrų veiksmų atlikimu ir koordinavimu; d) nurodymais ir reikalavimais dėl
prašymų turinio, formos ir pateikimo tvarkos, taip pat dėl
informacijos, kurios reikalaujama pagal šį skyrių, turinio, formos,
pranešimo apie ją, jos pateikimo ir keitimosi ja; e) pagal šį reglamentą reikalingos
informacijos paskelbimo sąlygų ir būdų arba specialių
taisyklių ir sąlygų, pagal kurias ši informacija platinama ar
Komisijos pateikiama kompetentingoms valstybių narių institucijoms; f) 85 straipsnyje nurodytų
specialiųjų departamentų atsakomybe; g) 86 straipsnyje nurodytų
ataskaitų turiniu. Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. IV skyrius
Kitos nuostatos dėl patikrų 89 straipsnis
Su rinkos priemonėmis
susijusios kitos patikros 1. Valstybės narės
imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx
[sCMO] I priede nurodyti produktai, nebūtų pateikiami rinkai arba
būtų pašalinami iš jos, jei jie nėra paženklinti pagal to
reglamento nuostatas. 2. Nepažeidžiant jokių
specialių nuostatų, kurias Komisija gali priimti pagal
1 straipsnį, importuojant Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [sCMO] 129
straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus produktus atliekamos patikros,
per kurias nustatoma, ar laikomasi to straipsnio 1 dalyje numatytų
sąlygų. 3. Valstybės narės
atlieka rizikos analize grindžiamas patikras, siekdamos patikrinti, ar
Reglamento (ES) xxx/xxx [sCMO] I priede nurodyti produktai atitinka to
reglamento II dalies II antraštinės dalies I skyriaus I skirsnyje nustatytas
taisykles ir, jei reikia, taiko administracines nuobaudas. 4. Siekiant
apsaugoti Sąjungos lėšas ir Sąjungos vyno tapatumą,
kilmę ir kokybę, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį
priimti deleguotuosius aktus dėl: a) analitinio izotopinių duomenų,
kurie padėtų aptikti sukčiavimo atvejus, banko, kurį
sudarytų valstybių narių surinkti mėginiai, įsteigimo
ir dėl valstybių narių nuosavų duomenų bankų
taisyklių; b) kontrolės įstaigų ir
jų tarpusavio pagalbos taisyklių; c) bendro valstybių narių
duomenų naudojimo taisyklių; d) nuobaudų taikymo išskirtinių
aplinkybių atvejais taisyklių. 90 straipsnis
Su kilmės vietos
nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis susijusios patikros 1. Valstybės narės
imasi būtinų veiksmų siekdamos sustabdyti neteisėtą
saugomų kilmės vietos nuorodų arba geografinės nuorodų
naudojimą, nurodytą Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx[sCMO]. 2. Valstybės narės
pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004[45] 4 straipsnyje nustatytus
kriterijus paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už
Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[sCMO] 2 dalies II antraštinės dalies I
skyriaus II skirsnyje nustatytų įpareigojimų vykdymo patikras,
ir užtikrina, kad visi tų įpareigojimų besilaikantys veiklos
vykdytojai turėtų teisę būti įtraukti į
patikrų sistemą. 3. 2 dalyje nurodyta
kompetentinga institucija arba viena ar kelios kontrolės įstaigos,
apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnio antros
pastraipos 5 punkte ir veikiančios kaip produktų sertifikavimo
įstaigos pagal to reglamento 5 straipsnyje nustatytus kriterijus,
Sąjungos ribose užtikrina, kad kasmet vyno gamybos etapu ir išpilstymo
etapu arba po jo būtų tikrinama jo atitiktis produkto specifikacijai. 4. Komisija įgyvendinimo
aktais nustato: a) pranešimus, kuriuos valstybės
narės turi pateikti Komisijai; b) taisykles dėl institucijos, kuri
atsako už atitikties produkto specifikacijai tikrinimą, įskaitant
tuos atvejus, kai geografinis rajonas yra trečiojoje šalyje; c) veiksmus, kuriuos turi įgyvendinti
valstybės narės siekdamos užkirsti kelią neteisėtam
saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių
nuorodų naudojimui; d) patikras ir tikrinimą, kuruos turi
atlikti valstybės narės, įskaitant bandymus. Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje arba atitinkamame Reglamento
(ES) Nr. xxx/xxx[sCMO] straipsnyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. VI ANTRAŠTINĖ
DALIS
KOMPLEKSINĖ PARAMA I skyrius
Taikymo sritis 91 straipsnis
Bendrasis principas 1. Kai 92 straipsnyje nurodytas
gavėjas savo valdoje nesilaiko 93 straipsnio a punkte nurodytų
kompleksinės paramos taisyklių, jam taikoma nuobauda. 2. 1 dalyje nurodyta nuobauda
taikoma tik tais atvejais, kai: a) neatitiktis taisyklėms yra veiksmo
arba aplaidumo, dėl kurio tiesiogiai atsakingas atitinkamas gavėjas,
rezultatas; b) neatitiktis taisyklėms yra susijusi
su gavėjo vykdoma žemės ūkio veikla ir c) neatitiktis taisyklėms yra susijusi
su gavėjo valda. Tačiau ši nuobauda nesiejama su miško
plotais, jei dėl tų plotų nebuvo prašyta paramos pagal
Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] 22 straipsnio 1 dalies a punktą, 31
ir 35 straipsnius. 3. Šioje antraštinėje
dalyje valda – tai visi 92 straipsnyje nurodyto gavėjo valdomi gamybos
vienetai ir plotai, esantys vienos valstybės narės teritorijoje. 92 straipsnis
Gavėjai 91 straipsnis taikomas gavėjams, kurie
gauna tiesiogines išmokas pagal Reglamentą (ES) Nr. xxx/xxx[DP],
išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[sCMO] 44 ir 45 straipsnius ir
metines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] 22 straipsnio 1 dalies a
punktą, 29–32, 34 ir 35 straipsnius. Tačiau 91 straipsnis netaikomas
gavėjams, kurie dalyvauja Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] V
antraštinėje dalyje nurodytoje smulkių ūkininkų schemoje,
ir gavėjams, kurie gauna pagalbą pagal Reglamento (ES) Nr. RD/xxx 29
straipsnio 9 dalį. 93 straipsnis
Kompleksinės paramos
taisyklės Kompleksinės paramos taisyklės yra
Sąjungos teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai ir II priede
išvardyti geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės
standartai, susiję su šiomis sritimis: a) aplinka, klimato kaitos prevencija
ir gera agrarine žemės būkle; b) žmonių, gyvūnų ir
augalų sveikata, c) gyvūnų gerove. Taikomi galiojantys II priede nurodyti su teisės
aktais nustatytais valdymo reikalavimais susiję aktai, o direktyvų
atveju – valstybių narių įgyvendintos nuostatos. 2000 m. spalio 23 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų
vandens politikos srityje pagrindus, kai ją įgyvendins visos
valstybės narės ir bus nustatyti tiesiogiai ūkininkams taikomi įpareigojimai,
bus laikoma II priedo dalimi. Siekiant atsižvelgti į tuos elementus,
Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus,
pagal kuriuos II priedas bus iš dalies pakeistas per 12 mėnesių nuo
paskutinės valstybės narės pranešimo Komisijai apie direktyvos
įgyvendinimą. 2009 m. spalio 21d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus
siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, kai ją įgyvendins visos
valstybės narės ir bus nustatyti tiesiogiai ūkininkams taikomi
įpareigojimai, bus laikoma II priedo dalimi. Siekiant atsižvelgti į
tuos elementus, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti
deleguotuosius aktus, pagal kuriuos II priedas bus iš dalies pakeistas per 12
mėnesių nuo paskutinės valstybės narės pranešimo
Komisijai apie direktyvos įgyvendinimą, įskaitant
kenkėjų integruotos kontrolės įpareigojimus. Be to, 2014 m. ir 2015 m. į
kompleksinės paramos taisykles įtraukiamas ir daugiamečių
ganyklų išlaikymas. Valstybės narės, kurios buvo Sąjungos
narės 2004 m. sausio 1 d., užtikrina, kad žemė, kuri
2003 m. paramos už plotą paraiškų teikimo dieną buvo
daugiametės ganyklos, yra išlaikoma kaip daugiametės ganyklos
laikantis nustatytų ribų. Valstybės narės, kurios
Sąjungos narėmis tapo 2004 m., užtikrina, kad žemė, kuri
2004 m. gegužės 1 d. buvo daugiametės ganyklos, yra
išlaikoma kaip daugiametės ganyklos laikantis nustatytų ribų.
Bulgarija ir Rumunija užtikrina, kad žemė, kuri 2007 m. sausio
1 d. buvo daugiametės ganyklos, yra išlaikoma kaip daugiametės
ganyklos laikantis nustatytų ribų. Pirmesnė pastraipa netaikoma
daugiamečių ganyklų žemei, kurioje ketinama įveisti
mišką, jei toks miško įveisimas yra suderinamas su aplinka ir neapima
kalėdinių eglučių ar greito augimo trumpai auginamų rūšių
želdynų. Siekiant atsižvelgti į dviejų
pirmesnių pastraipų elementus, Komisija įgaliojama pagal 111
straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės
dėl daugiamečių ganyklų išlaikymo, visų pirma siekiant
užtikrinti, kad ūkininkų lygmeniu būtų imamasi
priemonių išlaikyti daugiametes ganyklas, įskaitant individualius
vykdytinus įpareigojimus, kaip antai įpareigojimas vėl
grąžinti žemei daugiamečių ganyklų paskirtį, jei nustatoma,
kad šios paskirties žemės dalis mažėja. Be to, Komisija įgyvendinimo aktais
priima metodus, kuriais nustatomas privalomas išlaikyti daugiamečių
ganyklų ir žemės ūkio paskirties žemės santykis. Šie
įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą
nagrinėjimo procedūrą. 94 straipsnis
Su gera agrarine ir
aplinkosaugos žemės būkle susiję valstybių narių
įpareigojimai Valstybės narės užtikrina, kad
būtų išlaikoma žemės ūkio paskirties žemės,
įskaitant gamybos tikslais nebenaudojamą žemę, gera
agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Valstybės narės, atsižvelgdamos
į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas,
įskaitant dirvos būklę ir klimato sąlygas, taikomas
ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą,
ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūras, nacionaliniu
arba regioniniu lygiu nustato būtiniausius gavėjams taikomus gerai
agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus,
grindžiamus II priedu. Valstybės narės nenustato
būtiniausių reikalavimų, kurie nėra numatyti II priede. 95 straipsnis
Informacija gavėjams Valstybės narės atitinkamiems
gavėjams, jei gali elektroninėmis priemonėmis, pateikia
kompleksinės paramos taisyklių, kurių jie turi laikytis,
sąrašą ir informaciją apie jas. II skyrius
Su kompleksine parama susijusi kontrolės sistema ir nuobaudos 96 straipsnis
Kompleksinės paramos
patikros 1. Valstybės narės,
jei reikia, naudojasi V antraštinės dalies II skyriuje nustatyta
integruotąja sistema ir visų pirma 69 straipsnio 1 dalies a, b, d, e
ir f punktuose nurodytais elementais. Valstybės narės, užtikrindamos
atitiktį kompleksinės paramos taisyklėms, gali naudoti jau
turimas administravimo ir kontrolės sistemas. Šios sistemos ir visų pirma pagal
2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 2008/71/EB dėl
kiaulių identifikavimo ir registravimo[46]
ir reglamentus (EB) Nr. 1760/2000 bei (EB) Nr. 21/2004 sukurta
gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema turi būti suderinamos
su šio reglamento V antraštinės dalies II skyriuje nurodyta
integruotąja sistema. 2. Priklausomai nuo
reikalavimų, standartų, aktų ar kompleksinės paramos
sričių, valstybės narės gali nuspręsti vykdyti
administracines patikras, visų pirma tas, kurios jau yra numatytos
kontrolės sistemose, siejamose su atitinkamais reikalavimams, standartais,
aktais ar kompleksinės paramos sritimis. 3. Valstybės narės
atlieka patikras vietoje siekdamos patikrinti, ar gavėjas vykdo šioje
antraštinėje dalyje nustatytus įpareigojimus. 4. Komisija įgyvendinimo
aktais priima patikrų, kuriomis siekiama patikrinti, ar vykdomi šioje
antraštinėje dalyje nurodyti įpareigojimai, vykdymo taisykles. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal
112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. 97 straipsnis
Nuobaudos taikymas 1. 91 straipsnyje numatyta
nuobauda taikoma tais atvejais, kai kuriuo nors atitinkamų vienerių
kalendorinių metų (toliau – atitinkami kalendoriniai metai) laiku
nesilaikoma kompleksinės paramos taisyklių ir dėl šio
nesilaikymo yra atsakingas gavėjas, atitinkamais kalendoriniais metais
pateikęs pagalbos paraišką arba mokėjimo prašymą. Pirma dalis mutatis mutandis taikoma
gavėjams, kurie, kaip paaiškėjo, kuriuo nors metu per trejų
metų laikotarpį, kuris prasidėjo nuo metų,
einančių po kalendorinių metų, kuriais buvo skirta pirmoji
išmoka pagal perplanavimo ir konversijos paramos programas, sausio 1 d.
arba bet kuriuo metu per vienerių metų laikotarpį, kuris
prasidėjo metų, einančių po kalendorinių metų,
kuriais buvo skirta išmoka pagal Reglamente (ES) Nr. [sCMO] nurodytas
nesubrendusio vynuogių derliaus nuėmimo programas, sausio 1 d.
(toliau – atitinkami metai), nesilaikė kompleksinės paramos taisyklių. 2. Jei atitinkamais
kalendoriniais metais arba kelerių atitinkamų kalendorinių
metų laikotarpiu buvo perleista žemė, 1 dalis taip pat taikoma tais
atvejais, kai konkreti neatitiktis taisyklėms buvo veiksmų arba
aplaidumo, dėl kurių tiesiogiai atsakingas asmuo, kuris perleido
žemę arba kuriam ji buvo perleista, rezultatas. Taikant nukrypti
leidžiančią nuostatą, jei asmuo, kuris yra tiesiogiai atsakingas
dėl to veiksmo arba aplaidumo, atitinkamais kalendoriniais metais arba
kelerių atitinkamų kalendorinių metų laikotarpiu
pateikė pagalbos paraišką, nuobauda taikoma remiantis visa 92
straipsnyje nurodytų išmokų suma, skirta arba numatyta skirti tam
asmeniui. Šioje dalyje „perleidimas“ – tai bet kokio tipo
sandoris, kuriuo žemės ūkio paskirties žemė nustoja priklausyti
perleidėjui. 3. Nepaisydamos 1 dalies,
valstybės narės gali nuspręsti netaikyti nuobaudos, jei ji
sudaro 100 EUR arba mažiau vienam gavėjui kalendoriniais metais,
atsižvelgiant į pagal 101 straipsnį priimtinas taisykles. Jei valstybė narė nusprendžia
pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, kitais metais kompetentinga
institucija atrinktų gavėjų grupės atžvilgiu imasi
veiksmų, reikalingų patikrinti, ar jie ištaisė buvusias
neatitiktis. Apie aptiktą neatitiktį ir įpareigojimą imtis
taisomųjų veiksmų pranešama gavėjui. 4. Nuobauda neturi poveikio
išmokų, kurioms taikomas sumažinimas arba kurių neskiriama,
teisėtumui ir reguliarumui. 98 straipsnis
Nuobaudos taikymas
Bulgarijoje ir Rumunijoje Bulgarijoje ir Rumunijoje 91 straipsnyje nurodytos
nuobaudos dėl II priede nurodytų teisės aktais nustatytų
valdymo reikalavimų nesilaikymo gyvulių gerovės srityje taikoma
ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio 1 d. 99 straipsnis
Nuobaudos dydžio
apskaičiavimas 1. 91 straipsnyje numatyta
nuobauda yra 92 straipsnyje išvardytų išmokų, kurios atitinkamais
kalendoriniais metais arba kelerių atitinkamų kalendorinių
metų laikotarpiu skiriamos arba numatytos skirti atitinkamam gavėjui,
sumažinimas arba neskyrimas. Priimant sprendimą dėl sumažinimo dydžio
ir neskyrimo atsižvelgiama į aptiktos neatitikties sunkumą,
mąstą, trukmę ir pasikartojimą, taip pat į 2, 3 ir 4
dalyse išdėstytus kriterijus. 2. Neatitikties dėl
aplaidumo atveju išmokos sumažinimo procentinis dydis neviršija 5 proc., o
pakartotinės neatitikties atveju – 15 proc. Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės
narės gali nuspręsti netaikyti išmokos sumažinimo, jei, atsižvelgiant
į neatitikties sunkumą, mąstą ir trukmę, ją
galima laikyti nereikšminga. Tačiau jei dėl neatitikties kyla
tiesioginis pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai, ji nelaikoma
nereikšminga. Apie aptiktą neatitiktį ir įpareigojimą imtis
taisomųjų veiksmų pranešama gavėjui. 3. Tyčinės
neatitikties atveju išmokos paprastai mažinamos ne mažiau kaip 20 proc. ir
jos gali būti net visiškai neskiriamos pagal vieną ar kelias paramos
schemas vienerius ar kelerius kalendorinius metus. 4. Bet kuriuo atveju visas
sumažinimo ar neskyrimo dydis per vienerius kalendorinius metus neviršija 1
dalies pirmoje pastraipoje nurodytos visos sumos. 100 straipsnis
Taikant kompleksinę
paramą gautos sumos Valstybės narės gali pasilikti
10 proc. sumų, kurios susidarė sumažinus išmokas arba jų
neskyrus pagal 99 straipsnį. 101 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai 1. Siekiant užtikrinti
teisingą lėšų paskirstymą teises į jas turintiems
gavėjams, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti
deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytas vienodas nuobaudų,
kurios taikomos dėl kompleksinės paramos pažeidimų atsižvelgiant
į finansinės drausmės sąlygotą sumažinimą,
apskaičiavimo pagrindas. 2. Siekiant užtikrinti, kad
kompleksinė parama būtų taikoma veiksmingai, nuosekliai ir
laikantis nediskriminavimo principo, Komisija įgaliojama pagal 111
straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl nuobaudų
apskaičiavimo ir taikymo. VII ANTRAŠTINĖ
DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS I skyrius
Informavimas 102 straipsnis
Informacijos pateikimas 1. Be to, kas numatyta
sektorių reglamentų nuostatomis, valstybės narės
siunčia Komisijai šią informaciją, deklaracijas ir dokumentus: a) akredituotų mokėjimo
agentūrų ir akredituotų koordinavimo įstaigų reikalu: i) akreditavimo dokumentą, ii) apie jų funkcijas (akredituotos
mokėjimo agentūros arba akredituotos koordinavimo įstaigos), iii) prireikus akreditavimo atšaukimą; b) sertifikavimo įstaigų reikalu: i) pavadinimą, ii) adresą; c) priemonių, susijusių su
EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamais veiksmais, reikalu: i) akredituotos mokėjimo
agentūros arba akredituotos koordinavimo įstaigos pasirašytas
išlaidų deklaracijas, kurios laikomos ir mokėjimo prašymais, bei reikalingą
informaciją, ii) EŽŪGF finansinių
poreikių sąmatą, atnaujintą EŽŪFKP išlaidų
sąmatą, kuris bus pateiktas einamaisiais metais, ir ateinančių
finansinių metų išlaidų sąmatą, kurie ; iii) jei valstybė narės akreditavo
daugiau nei vieną mokėjimo agentūrą, iki metų,
einančių po atitinkamų finansinių metų, vasario
15 d. – sertifikavimo įstaigų apibendrinamąsias ataskaitas,
kurias sudaro visų valdymo patikinimo deklaracijų ir audito nuomonių
apie jas, nacionalinio lygmens apžvalga, iv) mokėjimo agentūrų metines
finansines ataskaitas ir valdymo patikinimo deklaracijas, v) visų pagal tvarkaraštį ir
pagal specifinėmis sektoriaus taisyklėmis nustatytas išsamias
nuostatas atliktų auditų ir patikrų rezultatų
suvestinę. Akredituotų mokėjimo agentūrų
metinės finansinės ataskaitos, susijusios su EŽŪFKP išlaidomis,
teikiamos atskirai pagal kiekvieną programą. 2. Valstybės narės
išsamiai informuoja Komisiją apie priemones, kurių ėmėsi
siekdamos užtikrinti gerą agrarinę ir aplinkosaugos būklę,
nurodytą 94 straipsnyje, ir apie III antraštinėje dalyje
nurodytą ūkių konsultavimo sistemą. 3. Valstybės narės
reguliariai informuoja Komisiją apie V antraštinės dalies II skyriuje
nurodytos integruotosios sistemos taikymą. Komisija organizuoja
pasikeitimą nuomonėmis šiuo klausimu su valstybėmis
narėmis. 103 straipsnis
Konfidencialumas 1. Valstybės
narės ir Komisija imasi visų būtinų veiksmų siekdamos
užtikrinti informacijos, perduotos arba gautos tikrinant bei patvirtinant pagal
šį reglamentą įgyvendinamų priemonių sąskaitas,
konfidencialumą. Tai informacijai taikomos Tarybos reglamente
(Euratomas, EB) Nr. 2185/96[47]
nustatytos taisyklės. 2. Nepažeidžiant su teisminiais
procesais susijusių nacionalinių nuostatų, informacija, surinkta
vykdant V antraštinės dalies III skyriuje numatytą tikrinimą,
laikoma profesine paslaptimi. Jos negalima perduoti kitiems asmenims, išskyrus
tuos, kurie dėl jų pareigų valstybėse narėse ar
Sąjungos institucijose privalo ją žinoti, kad galėtų atlikti
savo pareigas. 104 straipsnis
Komisijos įgaliojimai Komisija įgyvendinimo aktais priima
taisykles dėl: a) formos, turinio, laikotarpių,
terminų ir tvarkos, kurių laikantis Komisijai perduodami ar
pateikiami: i) išlaidų deklaracijos ir
išlaidų sąmatos bei jų atnaujintos versijos, įskaitant
asignuotąsias įplaukas; ii) valdymo patikinimo deklaracijos ir
metinės finansinės mokėjimo agentūrų ataskaitos, taip
pat visų atliktų auditų ir kontrolės rezultatai; iii) sąskaitos sertifikavimo
ataskaitos, iv) akredituotų mokėjimo
agentūrų, akredituotų koordinavimo įstaigų ir
sertifikavimo įstaigų pavadinimai ir duomenys, v) tvarka, pagal kurią atsižvelgiama
į EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamas išlaidas ir jos
apmokamos, vi) pranešimai apie valstybių
narių padarytas finansines korekcijas, susijusias su kaimo plėtros veiksmais
arba programomis, ir susigrąžinimo procedūrų, kurių
dėl pažeidimų ėmėsi valstybės narės,
suvestinės ataskaitos, vii) informacija apie priemones, kurių
imtasi pagal 60 straipsnį; b) Komisijos bei valstybių
narių keitimosi informacija ir dokumentais taisyklių ir dėl
informacinių sistemų, įskaitant šiomis sistemomis tvarkomų
duomenų formą, turinį ir atitinkamas saugojimo taisykles,
įgyvendinimo; c) valstybių narių Komisijai
pateikiamos informacijos, dokumentų, statistinių duomenų ir
ataskaitų, taip pat jų pateikimo terminų ir būdų. Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. II SKYRIUS
Euro naudojimas 105 straipsnis
Bendrieji principai 1. Komisijos
sprendimuose, kuriais patvirtinamos kaimo plėtros programos, nurodytos
sumos, Komisijos įsipareigojimų ir mokėjimų sumos,
įrodytos arba patvirtintos išlaidų sumos ir valstybių narių
išlaidų deklaracijose nurodytos sumos išreiškiamos ir išmokamos eurais. 2. Žemės ūkio
sektorių teisės aktuose nustatytos kainos ir sumos išreiškiamos
eurais. Eurą įsivedusiose valstybėse
narėse jos išmokamos arba gaunamos eurais, o euro neįsivedusiose
valstybėse narėse – nacionaline valiuta. 106 straipsnis
Valiutos kursas ir operacinis
įvykis 1. Euro neįsivedusiose
valstybėse narėse 105 straipsnio 2 dalyje nurodytos kainos ir
sumos į nacionalinę valiutą konvertuojamos pagal valiutos
kursą. 2. Valiutos kursą lemiantis
operacinis įvykis yra: a) sumų, gaunamų arba
išmokamų prekiaujant su trečiosiomis šalimis, atveju – muitinės
importo arba eksporto formalumų užbaigimas, b) kitais atvejais – įvykis, kuriuo
pasiekiamas veiksmo ekonominis tikslas. 3. Jei Reglamente (ES) Nr. DP/xxx
numatyta tiesioginė išmoka gavėjui išmokama ne eurais, valstybės
narės eurais išreikštą pagalbos sumą konvertuoja į
nacionalinę valiutą remdamosi naujausiu valiutos kursu, kurį
nustatė Europos Centrinis Bankas iki metų, kuriais skiriama pagalba,
spalio 1 d. 4. EŽŪGF atveju euro
neįsivedusios valstybės narės, rengdamos savo išlaidų
deklaraciją, taiko tą patį valiutos kursą, kurį
taikė išmokėdamos išmokas gavėjams arba gaudamos įplaukas
pagal šio skyriaus nuostatas. 5. Siekiant nurodyti 2 dalyje
minimą operacinį įvykį arba jį nustatyti, dėl
rinkos organizavimui arba atitinkamai sumai būdingų priežasčių
Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus,
kuriuose pateikiamos operacinių įvykių ir taikytino valiutos
kurso taisyklės. Specialus operacinis įvykis nustatomas atsižvelgiant
į šiuo kriterijus: a) realią galimybę kuo skubiau
pritaikyti naujausius perskaičiavimo kurso pokyčius; b) operacinių įvykių
panašumą vykdant analogiškas rinkos organizavimo operacijas; c) operacinių įvykių
nuoseklumą įvairių kainų ir sumų, susijusių su
bendru rinkos organizavimu, atvejais; d) patikrų, kuriomis nustatoma, ar
taikomi tinkami valiutos kursai, praktiškumą ir veiksmingumą. 6. Siekiant išvengti
atvejų, kai euro neįsivedusiose valstybėse narėse į
apskaitą įrašant gautas įplaukas arba gavėjams išmokant
pagalbą ne eurais ir mokėjimo agentūroms rengiant išlaidų
deklaracijas yra taikomi skirtingi valiutos kursai, Komisija įgaliojama
pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pateikiamos
valiutos kurso taisyklės, taikomos rengiant išlaidų deklaracijas ir
mokėjimo agentūros apskaitoje registruojant viešojo intervencinio
saugojimo operacijas. 107 straipsnis
Apsaugos priemonės ir
nukrypti leidžiančios nuostatos 1. Komisija įgyvendinimo
aktais gali priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas
Sąjungos teisės aktų taikymas tais atvejais, kai jam gali
trukdyti su nacionaline valiuta susijusi išskirtinė monetarinė
praktika. Šiomis priemonėmis, jei reikia, gali būti nukrypstama nuo
galiojančių taisyklių. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal
112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Apie pirmoje pastraipoje nurodytas priemones
nedelsiant pranešama Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms
narėms. 2. Kai su nacionaline valiuta
susijusi išskirtinė monetarinė praktika gali sutrukdyti taikyti
Sąjungos teisės aktus, Komisija įgaliojama pagal 111
straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nukrypstama nuo šio
skirsnio, ypač: a) kai valstybė naudoja neįprastus
konvertavimo būdus, kaip antai keli valiutų kursai, arba vykdo
barterinius susitarimus, b) kai valstybių valiutos nekotiruojamos
oficialiose užsienio valiutų konvertavimo rinkose arba kai tokios valiutos
kurso svyravimo tendencijos gali iškreipti prekybą. 108 straipsnis
Euro naudojimas jo
neįsivedusiose valstybėse narėse 1. Euro neįsivedusi
valstybė narė, kuri nusprendė išlaidas, numatytas žemės
ūkio sektorių teisės aktuose, apmokėti eurais, o ne
nacionaline valiuta, imasi priemonių, užtikrinančių, kad euro
naudojimas netaptų sisteminiu privalumu, palyginti su nacionalinės
valiutos naudojimu. 2. Valstybė narė
informuoja Komisiją apie suplanuotas priemones prieš joms
įsigaliojant. Priemonės negali įsigalioti, kol Komisija neduoda
sutikimo. III SKYRIUS
Ataskaitos ir vertinimas 109
straipsnis
Metinė finansinė
ataskaita Kasmet iki metų, einančių po
biudžetinių metų, rugsėjo pabaigos Komisija parengia
finansinę ataskaitą apie EŽŪGF ir EŽŪFKP
administravimą praėjusiais finansiniais metais ir ją pateikia
Europos Parlamentui ir Tarybai. 110 straipsnis
Bendros žemės ūkio politikos stebėsena ir vertinimas 1. Siekiant įvertinti
bendros žemės ūkio politikos rezultatus nustatoma bendra stebėsenos
ir vertinimo sistema. Į ją įtraukiamos visos priemonės,
susijusios su bendros žemės ūkio politikos priemonių, visų
pirma Reglamente (ES) Nr. DP/xxx numatytų tiesioginių
išmokų, Reglamente (ES) Nr. CMO/xxx numatytų rinkos
priemonių, Reglamente (ES) Nr. RD/xxx numatytų kaimo
plėtros priemonių ir šiame reglamente nurodytos kompleksinės
paramos taikymo, stebėsena ir vertinimu. Siekiant užtikrinti veiksmingą rezultatų
įvertinimą, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti
deleguotuosius aktus dėl tos sistemos turinio ir struktūros. 2. Pirmoje dalyje nurodytų
bendros žemės ūkio politikos priemonių poveikis vertinamas
atsižvelgiant į šiuos tikslus: a) perspektyvią maisto gamybą,
daugiausia dėmesio skiriant pajamoms iš žemės ūkio, žemės
ūkio našumui ir kainų stabilumui; b) tvarų natūralių
išteklių valdymą ir klimato kaitos prevenciją, daugiausia
dėmesio skiriant šiltnamio efektą sukeliančių
išmetamųjų dujų kiekio mažinimui, biologinei įvairovei,
dirvožemiui ir vandeniui; c) darnų teritorijų
vystymąsi, daugiausia dėmesio skiriant užimtumui kaimo
vietovėse, jų ekonominiam augimui ir skurdo jose prevencijai. Komisija įgyvendinimo aktais apibrėžia
specifinius pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų rodiklius. Šie įgyvendinimo
aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą
nagrinėjimo procedūrą. 3. Valstybės narės
Komisijai pateikia visą informaciją, būtiną atitinkamoms
priemonėms stebėti ir vertinti. Komisija atsižvelgia į duomenų
poreikį ir potencialių duomenų šaltinių sinergiją,
visų pirma jų panaudojimą statistikos tikslais, jei reikia. Komisija įgyvendinimo aktais priima
informacijos, kurią turi atsiųsti valstybės narės,
duomenų poreikių ir potencialių duomenų šaltinių sinergijos
taisykles. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio
3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 4. Komisija kas ketveri metai
teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio straipsnio
įgyvendinimą. Pirmoji ataskaita pateikiama ne vėliau kaip
2017 m. gruodžio 31 d. VIII ANTRAŠTINĖ
DALIS
GALUTINĖS NUOSTATOS 111 straipsnis
Įgaliojimų
delegavimas 1. Įgaliojimai
priimti deleguotuosius teisės aktus suteikiami Komisijai šiame straipsnyje
nustatytomis sąlygomis. 2. Šiame
reglamente nurodyti įgaliojimai suteikiami Komisijai neribotam laikui nuo
šio reglamento įsigaliojimo. 3. Europos
Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti šiame reglamente nurodytą
įgaliojimų delegavimą. Atšaukimo sprendimu panaikinamas tame
sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja
kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą
dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų
aktų galiojimui. 4. Priėmusi
deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu
praneša Europos Parlamentui, ir Tarybai. 5. Pagal
šį reglamentą priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja
tik tuo atveju, jei per du mėnesius po pranešimo apie jį Europos
Parlamentui ir Tarybai, nei viena tų institucijų nepareiškia
prieštaravimo arba jei iki to laikotarpio pabaigos abi tos institucijos
informuoja Komisiją neketinančios pareikšti prieštaravimo. Europos
Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem
mėnesiais. 112 straipsnis
Komiteto procedūra 1. Komisijai
padeda Žemės ūkio fondų komitetu vadinamas komitetas. Tai
komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Darant
nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES)
Nr. 182/2011 4 straipsnis. 3. Darant
nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES)
Nr. 182/2011 5 straipsnis. 113 straipsnis
Panaikinimas 1. Reglamentai (EEB)
Nr. 352/78, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB)
Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 panaikinami. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 44a
straipsnis galioja toliau. 2. Nuorodos į panaikintus
reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos
pagal III priede pateiktą atitikties lentelę. 114 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio
priemonės Siekiant užtikrinti sklandų
perėjimą nuo 113 straipsnyje nurodytuose reglamentuose numatytos
tvarkos prie šiuo reglamentu nustatytos tvarkos, Komisija įgaliojama pagal
111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus. 115 straipsnis
Įsigaliojimas ir
taikymas Šis reglamentas įsigalioja
septintąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. Tačiau toliau nurodytos nuostatos
taikomos nuo 2013 m. spalio 16 d. a) 7, 8 ir 9 straipsniai; b) 18, 42, 43 ir 45 straipsniai, jei
išlaidos patirtos nuo 2013 m. spalio 16 d. Šis reglamentas yra privalomas visas
ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas I PRIEDAS Privaloma ūkių konsultavimo sistemos taikymo klimato kaitos
mažinimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės, vandens
apsaugos, pranešimo apie gyvūnų ir augalų ligas ir inovacijų
srityse apimtis, numatyta 12 straipsnio 2 dalies c punkte Reikalavimai arba veiksmai ir konsultacijos
gavėjams, kaip apibrėžia valstybės narės: Klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas prie
jos: –
Informacija apie numatomą klimato kaitos
poveikį atitinkamuose regionuose, atitinkamos ūkininkavimo veiklos
sąlygojamų šiltnamio efektą sukeliančių
išmetamųjų dujų poveikį, žemės ūkio sektoriaus
indėlis į klimato kaitos švelninimą taikant tobulesnę
ūkininkavimo ir agrarinės miškininkystės praktiką,
ūkiuose įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių
energijos projektus ir didinant energijos naudojimo ūkiuose
efektyvumą. –
Investicijos į materialų turtą, kaip
numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 18 straipsnio 1 dalies c punkte. –
Žemės ūkio gamybos potencialo
atkūrimas ir tinkamų prevencinių veiksmų įdiegimas,
kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 19 straipsnyje. –
Miško įveisimas ir miškingų plotų
sukūrimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22
straipsnio 1 dalies a punkte. –
Agrarinės miškininkystės sistemų
sukūrimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22
straipsnio 1 dalies b punkte. –
Miškų gaisrų ir stichinių
nelaimių žalos miškams prevencija ir ištaisymas, kaip numatyta Reglamento
(ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies c punkte. –
Investicijos į miškų ekosistemų
atsparumo ir aplinkosaugos vertės gerinimą, kaip numatyta Reglamento
(ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies d punkte. –
Investicijos į naujas miškininkystės
technologijas ir miško produktų perdirbimą bei prekybą, kaip
numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies e punkte. –
Agrarinės aplinkosaugos veiksmus, kuriais
siekiama švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, kaip numatyta
Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 29 straipsnyje. –
Ekologinis ūkininkavimas, kuriuos siekiama
švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, kaip numatyta Reglamento
(ES) Nr. xx/xxx [RD] 30 straipsnyje. –
Aplinkosauginės miškų funkcijos ir
miškų išsaugojimas, kuriais siekiama sumažinti klimato kaitą ir prie
jos prisitaikyti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 35
straipsnyje. Biologinė įvairovė: –
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB
dėl laukinių paukščių apsaugos. –
Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl
natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos. –
Investicijos į materialų turtą, kaip
numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 18 straipsnio 1 dalies d punkte. –
Agrarinės miškininkystės sistemų
sukūrimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22
straipsnio 1 dalies b punkte. –
Investicijos į miškų ekosistemų
atsparumo ir aplinkosauginės vertės gerinimą, kaip numatyta
Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies d punkte. –
Agrarinės aplinkosaugos veiksmai, kuriais
siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, kaip numatyta Reglamento
(ES) Nr. xx/xxx [RD] 29 straipsnyje. –
Ekologinis ūkininkavimas, kuriuo siekiama
išsaugoti biologinę įvairovę, kaip numatyta Reglamento (ES)
Nr. xx/xxx [RD] 30 straipsnyje. –
Aplinkosauginės miškų funkcijos ir
miškų išsaugojimas, kuriais siekiama išsaugoti biologinę
įvairovę, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 35
straipsnyje. Vandens apsauga: –
Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios
Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 11 straipsnio 3
dalis. –
Tinkamas augalų apsaugos produktų
naudojimas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 55 straipsnyje,
visų pirma atitiktis bendriesiems integruotos kenkėjų
kontrolės, nurodytos Direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos
veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, 14
straipsnyje, principams. –
Investicijos į materialų vandens valdymo
turtą kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 18 straipsnio 1 dalies
c punkte. –
Agrarinės aplinkosaugos veiksmai, kuriais
siekiama tinkamo vandens valdymo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx
[RD] 29 straipsnyje. –
Ekologinis ūkininkavimas, kuriuo siekiama
tinkamo vandens valdymo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 30
straipsnyje. Pranešimas apie gyvūnų ir
augalų ligas: –
2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos
direktyva 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos
kontrolės priemonių įdiegimo. –
1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva
92/119/EEB, nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų
gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias
priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos. –
2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos
direktyva 2000/75/EB, nustatanti mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir
likvidavimo reikalavimus. –
2000 m. gegužės 8 d. Tarybos
direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir
augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į
Bendriją ir išplitimo joje. Inovacijos: –
Informacija apie veiksmus, kuriais siekiama kurti
ir diegti inovacijas. –
Veiklos sklaida per Europos inovacijų
partnerystės tinklą, numatytą Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD]
53 straipsnyje. –
Bendradarbiavimas, kaip numatyta Reglamento (ES)
Nr. xx/xxx [RD] 36 straipsnyje. II PRIEDAS Taisyklės
dėl kompleksinės paramos pagal 93 straipsnį SVR: teisės
aktais nustatyti valdymo reikalavimai GAAB: geros
agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai Sritis || Pagrindinis objektas || Reikalavimai ir standartai Aplinka, klimato kaitos prevencija, gera agrarinė žemės būklė || Vanduo || 1 SVR || 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1). || 4 ir 5 straipsniai 1 GAAB || Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas[48] || 2 GAAB || Tais atvejais, kai norint naudoti vandenį laistymui reikia gauti leidimą, – leidimų išdavimo tvarkos laikymasis. || 3 GAAB || Gruntinio vandens apsauga nuo taršos: tiesioginio nuotekų išleidimo į gruntinį vandenį draudimas ir priemonės, kuriomis užkertamas kelias netiesioginei gruntinio vandens taršai, kai ant žemės patenka ir per dirvožemį persisunkia pavojingos medžiagos, išvardytos Direktyvoje 80/68/EEB. || Dirvožemis ir anglies sankaupa || 4 GAAB || Būtiniausia dirvožemio danga || 5 GAAB || Būtiniausias žemės valdymas atsižvelgiant į konkrečiai teritorijai būdingas sąlygas, siekiant apriboti eroziją. || 6 GAAB || Dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimas, įskaitant ariamųjų ražienų deginimo draudimą. || 7 GAAB || Šlapynių ir daug anglies turinčio dirvožemio apsauga, įskaitant pirmojo arimo draudimą[49]. || Biologinė įvairovė || 2 SVR || 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7). || 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys 3 SVR || 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). || 6 straipsnio 1 ir 2 dalys Kraštovaizdis, būtiniausio lygio priežiūra || 8 GAAB || Kraštovaizdžio ypatumų, įskaitant, pagal aplinkybes, gyvatvores, tvenkinius, griovius, medžių eiles grupėmis ar atskirai, taip pat laukų ribas ir terasas, išsaugojimas, įskaitant draudimą pjauti gyvatvores ir medžius paukščių jauniklių perėjimosi ir augimo sezonu, ir potencialios apsaugos nuo invazinių rūšių ir kenkėjų priemonės. || Žmonių, gyvūnų ir augalų sveikata || Maisto sauga || 4 SVR || 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). || 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis[50], 18, 19 ir 20 straipsniai 5 SVR || 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus (OL L 125, 1996 5 23, p. 3). || 3 straipsnio a, b, d ir e punktai, 4, 5 ir 7 straipsniai Gyvūnų identifikavimas ir registravimas || 6 SVR || 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo (OL L 213, 2005 8 8, p. 31). || 3, 4 ir 5 straipsniai 7 SVR || 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą (OL L 204, 2000 8 11, p. 1). || 4 ir 7 straipsniai 8 SVR || 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą (OL L 5, 2004 1 9, p. 8). || 3, 4 ir 5 straipsniai Gyvūnų ligos || 9 SVR || 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1). || 7, 11, 12, 13 ir 15 straipsniai Augalų apsaugos produktai || 10 SVR || 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1). || 55 straipsnio pirmas ir antras sakinys Gyvūnų gerovė || Gyvūnų gerovė || 11 SVR || 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 10, 2009 1 15, p. 7). || 3 ir 4 straipsniai 12 SVR || 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (OL L 47, 2009 2 18, p. 5). || 3 straipsnis ir 4 straipsnis 13 SVR || 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23). || 4 straipsnis III PRIEDAS ATITIKTIES
LENTELĖ 1. Reglamentas (EEB) Nr. 352/78 Reglamentas (EEB) Nr. 352/78 || Šis reglamentas 1 straipsnis || 45 straipsnio 1 dalies e punktas 2 straipsnis || 45 straipsnio 2 dalis 3 straipsnis || 48 straipsnio 1 dalis 4 straipsnis || - 5 straipsnis || - 6 straipsnis || - 2. Reglamentas (EB) Nr. 2799/98 Reglamentas (EB) Nr. 2799/98 || Šis reglamentas 1 straipsnis || - 2 straipsnis || 105 straipsnio 2 dalis ir 106 straipsnis 3 straipsnis || 106 straipsnis 4 straipsnis || - 5 straipsnis || - 6 straipsnis || - 7 straipsnis || 107 straipsnis 8 straipsnis || 108 straipsnis 9 straipsnis || - 10 straipsnis || - 11 straipsnis || - 3. Reglamentas (EB) Nr. 814/2000 Reglamentas (EB) Nr. 814/2000 || Šis reglamentas 1 straipsnis || 47 straipsnio 1 dalis 2 straipsnis || 47 straipsnio 2 dalis 3 straipsnis || - 4 straipsnis || - 5 straipsnis || - 6 straipsnis || - 7 straipsnis || - 8 straipsnis || 47 straipsnio 5 dalis 9 straipsnis || - 10 straipsnis || 47 straipsnio 4 dalis ir 112 straipsnis 11 straipsnis || - 4. Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 || Šis reglamentas 1 straipsnis || 1 straipsnis 2 straipsnis || 3 straipsnis 3 straipsnis || 4 straipsnis 4 straipsnis || 5 straipsnis 5 straipsnis || 6 straipsnis 6 straipsnis || 7 straipsnis 7 straipsnis || 9 straipsnis 8 straipsnis || 102 straipsnis 9 straipsnis || 60 straipsnis 10 straipsnis || 10 straipsnis 11 straipsnis || 11 straipsnis 12 straipsnis || 16 straipsnis 13 straipsnis || 19 straipsnis 14 straipsnis || 17 straipsnis 15 straipsnis || 18 straipsnis 16 straipsnis || 42 straipsnis 17 straipsnis || 43 straipsnio 1 dalis 17a straipsnis || 43 straipsnio 2 dalis 18 straipsnis || 24 straipsnis 19 straipsnis || 26 straipsnis 20 straipsnis || 27 straipsnis 21 straipsnis || 28 straipsnis 22 straipsnis || 31 straipsnis 23 straipsnis || 32 straipsnis 24 straipsnis || 33 straipsnis 25 straipsnis || 34 straipsnis 26 straipsnis || 35 straipsnis 27 straipsnis || 43 straipsnio 1 dalis 27a straipsnis || 43 straipsnio 2 dalis 28 straipsnis || 36 straipsnis 29 straipsnis || 37 straipsnis 30 straipsnis || 53 straipsnis 31 straipsnis || 54 straipsnis 32 straipsnis || 56 ir 57 straipsniai 33 straipsnis || 56 ir 58 straipsniai 34 straipsnis || 45 straipsnis 35 straipsnis || - 36 straipsnis || 50 straipsnis 37 straipsnis || 49 straipsnis 38 straipsnis || - 39 straipsnis || - 40 straipsnis || - 41 straipsnis || 112 straipsnis 42 straipsnis || - 43 straipsnis || 109 straipsnis 44 straipsnis || 103 straipsnis 44a straipsnis || 113 straipsnio 1 dalis 45 straipsnis || 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 3 ir 4 dalys 46 straipsnis || - 47 straipsnis || 113 straipsnis 48 straipsnis || 114 straipsnis 49 straipsnis || 115 straipsnis 5. Reglamentas (EB) Nr. 485/2008 Reglamentas (EB) Nr. 485/2008 || Šis reglamentas 1 straipsnis || 79 straipsnis 2 straipsnis || 80 straipsnis 3 straipsnis || 81 straipsnis 4 straipsnis || - 5 straipsnis || 82 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys 6 straipsnis || 82 straipsnio 4 dalis 7 straipsnis || 83 straipsnis 8 straipsnis || 103 straipsnio 2 dalis 9 straipsnis || 86 straipsnis 10 straipsnis || 84 straipsnis 11 straipsnis || 85 straipsnis 12 straipsnis || 106 straipsnio 3 dalis 13 straipsnis || - 14 straipsnis || - 15 straipsnis || 87 straipsnis 16 straipsnis || - 17 straipsnis || - FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
- Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės
ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų
tiesioginių išmokų taisyklės, pasiūlymas; - Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės
ūkio produktų rinkų organizavimas, (Vieno BRO reglamento)
pasiūlymas; - Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos
Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)
lėšomis, pasiūlymas; - Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio
politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymas; - Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos
reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos dėl tiesioginių išmokų
ūkininkams 2013 m., pasiūlymas; - Tarybos
reglamento, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų
rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir
grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės,
pasiūlymas; - Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos
schema ir parama vynmedžių augintojams, pasiūlymas.
1.2.
Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje[51]
Politikos
sritis – 2 išlaidų kategorijos 05 antraštinė dalis
1.3.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
(BŽŪP teisės aktų sistema po 2013 m.)
x Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[52]
x Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo
pratęsimu x Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę
1.4.
Tikslai
1.4.1.
Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis
(-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva)
Skatinant
veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant strategijoje „Europa
2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės
ūkio ir kaimo vietovių augimo, BŽŪP tikslai: -
gyvybinga maisto produktų gamyba; -
tausus gamtos išteklių ir klimato politikos valdymas; -
darnus teritorinis vystymasis.
1.4.2.
Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama
VGV / VGB veikla
Konkretūs 05 politikos srities tikslai: 1 konkretus tikslas – teikti
aplinkos viešąsias gėrybes 2 konkretus tikslas – kompensuoti
gamybos sunkumus regionuose, kuriuose esama specifinių gamtinių
kliūčių 3 konkretus tikslas – vykdyti
veiksmus klimato kaitai sušvelninti ir prie jos prisitaikyti 4 konkretus tikslas – tvarkyti
(BŽŪP) ES biudžetą, laikantis aukšto lygio finansų valdymo
standartų Konkretus VGB 05 02 tikslas – intervencijos žemės ūkio
rinkose: 5 konkretus tikslas – didinti
žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto
grandinėje vertę Konkretus VGB 05 03 tikslas – tiesioginė pagalba 6 konkretus tikslas – remti
ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą Konkretūs VGB 05 04 tikslai – kaimo plėtra: 7 konkretus tikslas – skatinti
ekologišką augimą diegiant inovacijas 8 konkretus tikslas – remti
užimtumą kaimo vietovėse ir išlaikyti kaimo vietovių
socialinę struktūrą 9 konkretus tikslas – gerinti
kaimo ekonomiką ir skatinti įvairinimą 10 konkretus tikslas – atsižvelgti
į ūkininkavimo sistemų struktūrinę įvairovę
1.4.3.
Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Šiame
etape neįmanoma nustatyti kiekybinių poveikio rodiklių
tikslų. Nors vykdoma politika galima pakreipti vystymąsi kuria nors
linkme, pagal šiuos rodiklius vertinami svarbiausi ekonominiai, aplinkos ir
socialiniai rezultatai galiausiai priklausys ir nuo įvairių
išorinių veiksnių poveikio, o šie veiksniai, remiantis
pastarųjų metų patirtimi, įgyja vis daugiau svarbos ir yra
neprognozuojami. Toliau vykdoma analizė bus parengta laikotarpiui po
2013 m. Tiesioginių
išmokų atžvilgiu valstybės narės turės galimybę
priimti kai kuriuos sprendimus dėl tam tikrų tiesioginių
išmokų schemų elementų. Kaimo
plėtros srityje šie planuojami rezultatai ir poveikis priklausys nuo
valstybių narių kaimo plėtros programų, pateiktų
Komisijai. Valstybės narės bus paprašytos savo programose nustatyti
tikslus.
1.4.4.
Rezultatų ir poveikio rodikliai
Pasiūlymuose
numatoma sukurti bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą bendros
žemės ūkio politikos rezultatams vertinti. Į ją
įtraukiamos visos priemonės, susijusios su BŽŪP priemonių,
visų pirma tiesioginių išmokų, rinkos priemonių, kaimo
plėtros priemonių ir kompleksinės paramos, stebėjimu ir
vertinimu. Šių
BŽŪP priemonių poveikis vertinamas pagal šiuos tikslus: a) perspektyvią maisto gamybą,
daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio pajamoms, žemės
ūkio produktyvumui ir kainų stabilumui; b) tvarų gamtos išteklių valdymą
ir klimato kaitos prevenciją, daugiausia dėmesio skiriant šiltnamio
efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio
mažinimui, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui; c) darnų teritorinį vystymąsi,
daugiausia dėmesio skiriant kaimo užimtumo didinimui, augimo skatinimui ir
skurdo mažinimui kaimo vietovėse. Komisija
įgyvendinimo aktais apibrėžia specifinius tikslų ir
sričių rodiklius. Be
to, kaimo plėtrai siūloma sustiprinta bendra stebėjimo ir
vertinimo sistema. Šia sistema siekiama a) parodyti kaimo plėtros
politikos pažangą ir laimėjimus, įvertinti kaimo plėtros
politikos intervencijos poveikį, veiksmingumą, našumą ir
aktualumą, b) padėti tiksliau nukreipti paramą kaimo
plėtrai, c) remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su
stebėjimu ir vertinimu. Komisija įgyvendinimo aktu nustatys
bendrų rodiklių, susietų su politikos prioritetais,
sąrašą.
1.5.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
Siekiant
įgyvendinti daugiamečius strateginius BŽŪP tikslus, kuriais
kaimo vietovėse tiesiogiai įgyvendinama strategija „Europa 2020“, ir
įvykdyti atitinkamus Sutarties reikalavimus, pasiūlymais siekta
nustatyti bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. teisės
aktų sistemą.
1.5.2.
Papildoma ES dalyvavimo nauda
Būsima
BŽŪP – tai ne vien mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies
poreikius tenkinanti politika, bet ir strateginės svarbos aprūpinimo
maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros politika. Taigi vykdant
BŽŪP – šią išties bendrą ES politiką – veiksmingiausiai
panaudojami riboti biudžeto ištekliai tvariam žemės ūkiui palaikyti
visoje ES, sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas, kaip kad klimato
kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą. Kaip
nurodoma Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[53], BŽŪP yra tikroji Europos
politika. Valstybės narės nevykdo 27 nacionalinių žemės
ūkio politikų ir nevaldo 27 biudžetų, bet sutelkusios išteklius
vykdo vieną Europos lygmens politiką ir valdo vieną Europos
biudžetą. Natūralu, kad BŽŪP sudaro didelę ES biudžeto
dalį. Vis dėlto vykdyti bendrą politiką yra veiksmingiau ir
ekonomiškiau nei vykdyti nekoordinuotą nacionalinę politiką.
1.5.3.
Panašios patirties išvados
Remiantis
dabartinės politikos sistemos vertinimu, išsamiomis konsultacijomis su
suinteresuotaisiais asmenimis ir būsimų uždavinių bei
poreikių analize, atliktas nuodugnus poveikio vertinimas. Daugiau
informacijos galima rasti teisės aktų pasiūlymuose pateikiamuose
poveikio vertinime ir aiškinamajame memorandume.
1.5.4.
Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis
atitinkamomis priemonėmis
Teisės
aktų pasiūlymai, apžvelgiami šioje finansinėje pažymoje,
turėtų būti vertinami platesniame kontekste, t. y.
atsižvelgiant į suvestinio pagrindų reglamento pasiūlymą,
kuriame nustatytos bendros strateginės programos fondų (EŽŪFKP,
ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF) bendrosios nuostatos. Šiuo pagrindų
reglamentu bus iš esmės padedama mažinti administracinę naštą,
leisti ES lėšas veiksmingai ir supaprastinti politikos
įgyvendinimą. Juo taip pat grindžiamos bendroje strateginėje
programoje nustatytos naujos koncepcijos, taikomos visiems šiems fondams ir
būsimoms partnerystės sutartims, kuriomis šie fondai bus irgi
reguliuojami. Sukurtoje
bendroje strateginėje programoje strategijos „Europa 2020“ tikslai ir
prioritetai paverčiami EŽŪFKP, taip pat ERPF, ESF, Sanglaudos fondo
ir EJRŽF prioritetais, užtikrinsiančiais integruotą lėšų
naudojimą bendriems tikslams įgyvendinti. Bendroje
strateginėje programoje taip pat bus nustatyti koordinavimo su kitomis
Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis mechanizmai. Be
to, derinant ir vienodinant pirmo (EŽŪGF) ir antro (EŽŪFKP) BŽŪP
ramsčio valdymo ir kontrolės taisykles, bus pasiektas reikšmingas
BŽŪP sinergijos ir supaprastinimo poveikis. Stiprų EŽŪGF ir
EŽŪFKP ryšį reikia išlaikyti, o valstybėse narėse jau veikiančias
struktūras toliau stiprinti.
1.6.
Trukmė ir finansinis poveikis
x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
ribota (taikoma tiesioginių išmokų schemos reglamento, kaimo
plėtros ir pereinamojo laikotarpio reglamentų projektams) –
x Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo
2014 01 01 iki 2020 12 31 –
x Finansinis poveikis tolesniu daugiametės
finansinės programos laikotarpiu. Kaimo plėtros atžvilgiu – poveikis
išmokoms iki 2023 m. x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota (taikoma vieno BRO reglamento ir horizontaliojo reglamento projektams) –
Įgyvendinimas nuo 2014 m.
1.7.
Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[54]
x Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas
valdymas ¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
¨ vykdomosioms įstaigoms –
¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[55] –
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas
teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį
ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame
Finansinio reglamento 49 straipsnyje x Pasidalijamasis valdymas kartu su
valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Pastabos Be
didelių pokyčių lyginant su dabartine padėtimi, t. y.
valstybės narės pasidalijamuoju būdu valdys dalį
išlaidų, susijusių su teisės aktų pasiūlymais dėl
BŽŪP reformos. Vis dėlto labai nedidelei daliai išlaidų toliau
bus taikomas Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas.
2.
VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.
Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės
Kas
4 metus Komisija teiks BŽŪP stebėjimo ir vertinimo ataskaitą
Europos Parlamentui ir Tarybai; pirmoji ataskaita pateikiama vėliausiai
2017 m. pabaigoje. Šią
ataskaitą papildo pagal konkrečias visoms BŽŪP sritims taikomas
nuostatas vykdomi išsamūs ataskaitų teikimo ir pranešimų
reikalavimai, kurie bus apibrėžti įgyvendinimo taisyklėse. Kaimo
plėtros srityje numatytos programos lygmens stebėjimo taisyklės,
kurios bus suvienodintos su kitų fondų taisyklėmis ir susietos
su ex ante, pažangos ir ex post vertinimais.
2.2.
Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.
Nustatyta rizika
Esama
daugiau nei septynių milijonų BŽŪP gavėjų,
gaunančių paramą pagal pačias įvairiausias pagalbos
schemas, kurių atrankai taikomi išsamūs ir kartais sudėtingi
atitikties kriterijai. Ryškėja
tendencija bendros žemės ūkio politikos srityje mažinti klaidų
dažnį. Taigi dabartinis šiek tiek didesnis nei 2 proc. klaidų
dažnis leidžia teigiamai vertinti ankstesnių metų vertinimus.
Ketinama toliau siekti mažinti klaidų dažnį, kad jis nesiektų
2 proc.
2.2.2.
Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)
Teisės
aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės
ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymu,
numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę sistemą, nustatytą
Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005. Šiuose teisės aktuose numatoma
privaloma valstybių narių lygmens administracinė struktūra,
kurios pagrindą sudaro akredituotos mokėjimo agentūros,
atsakingos už galutinių paramos gavėjų kontroliavimą pagal
2.3 skirsnyje nustatytus principus. Kasmet kiekvienos mokėjimo
agentūros vadovas privalo pateikti patikinimo pareiškimą, kuriuo
užtikrinamas mokėjimo agentūros ataskaitų išsamumas, tikslumas
ir teisingumas, tinkamas jos vidaus kontrolės sistemų veikimas,
pagrindinių jos sandorių teisėtumas ir tvarkingumas.
Nepriklausoma audito institucija turi pateikti šių trijų
sričių vertinimo išvadas. Komisija
ir toliau tikrins žemės ūkio išlaidas, taikydama rizikos vertinimo
metodiką ir siekdama sutelkti didžiausią auditorių
dėmesį į didžiausios rizikos sritis. Kai šiais auditais
nustatoma, kad išlaidos patirtos, pažeidus Sąjungos taisykles, Komisija
pagal atitikties patikrinimo sistemą nefinansuos susijusių sumų
Sąjungos lėšomis. Išsami
kontrolės sąnaudų analizė pateikiama poveikio vertinimo,
įtraukto į teisės aktų pasiūlymus, 8 priede.
2.3.
Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės
Teisės
aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės
ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymu,
numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę išsamią kontrolės ir
baudų, skiriamų mokėjimo agentūrų, sistemą,
pritaikant bendrąsias pagrindines savybes ir specifines taisykles
kiekvienos pagalbos programos ypatybėms. Apskritai sistemoje numatyta atlikti
nuodugnų 100 proc. paramos paraiškų administracinį
patikrinimą, prireikus kryžminę patikrą su kitomis duomenų
bazėmis, išankstinių mokėjimų patikrinimus vietoje,
tikrinant mažiausią sandorių skaičių, priklausomai nuo
konkrečiai programai priskiriamo rizikos laipsnio. Jei vykdant šiuos
patikrinimus vietoje išaiškinama daug pažeidimų, turi būti vykdomas
papildomas patikrinimas. Šiame kontekste pati svarbiausia – Integruota
administravimo ir kontrolės sistema (IACS), kuri per 2010 finansinius
metus patikrinto apie 80 proc. visų išlaidų pagal EŽŪGF ir
EŽŪFKP. Komisijai bus suteikti įgaliojimai sumažinti patikrinimų
vietoje skaičių valstybėse narėse, kuriose veikia tinkamos
kontrolės sistemos ir randama mažai klaidų. Be
to, teisės aktų paketu numatoma, kad valstybės narės vykdys
pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, juos aiškinsis ir taisys,
taikys veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas, kaip nustatyta
Sąjungos teisės aktuose ir nacionaliniuose įstatymuose, ir
išieškos visas neteisėtai išmokėtas sumas su palūkanomis. Jame
nustatytas automatinis neteisėtai išmokėtų sumų
neišieškojimo patvirtinimo mechanizmas, pagal kurį atvejais, kai
išieškojimas neatliekamas per ketverius metus nuo išieškojimo prašymo arba per
aštuonerius metus teismo proceso atveju, neišieškotas sumas apmoka atitinkama
valstybė narė. Šis mechanizmas taps stipria paskata valstybėms
narėms kuo greičiau išieškoti neteisėtai išmokėtas sumas.
3.
NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
Šioje finansinėje pažymoje nurodomos sumos,
išreikštos dabartinėmis kainomis ir įsipareigojimais. Be toliau pateikiamose lentelėse
nurodytų pokyčių, teisės aktų pasiūlymuose
nustatoma ir daugiau pakeitimų, neturinčių finansinio poveikio. Nė vieneriems metams 2014–2020 m.
laikotarpiu nedaroma išimtis finansinės drausmės taikymo atžvilgiu.
Tačiau tą lemia ne patys reformos pasiūlymai, o kiti veiksniai,
pavyzdžiui, tiesioginės pagalbos vykdymas arba žemės ūkio
rinkų vystymasis ateityje. Tiesioginės pagalbos srityje padidintos
2014 m. (2013 kalendorinių metų) grynosios viršutinės
ribos, nurodytos pasiūlyme dėl pereinamojo laikotarpio, viršija
sumas, skirtas tiesioginei pagalbai ir pateiktas tolesnėse lentelėse.
Šiuo ribų padidinimu siekta užtikrinti dabartinių teisės
aktų vykdymo tęstinumą, jei visi kiti elementai liktų
nepakitę, nedarant poveikio galimybei prireikus taikyti finansinės
drausmės mechanizmą. Reformos pasiūlymuose nustatytos nuostatos,
kuriomis valstybėms narėms suteikiamas tam tikras lankstumas
skirstant tiesioginę pagalbą kaimo plėtrai. Jei valstybės
narės nutars pasinaudoti šiuo lankstumu, tai turės finansinių
pasekmių nustatytoms lėšų sumoms, kurių šiuo metu
įvertinti neįmanoma. Šioje finansinėje pažymoje neatsižvelgta
į galimą rezervo krizėms įveikti panaudojimą.
Reikėtų pabrėžti, kad sumos, į kurias atsižvelgta nustatant
su rinka susijusias išlaidas, yra apskaičiuotos, neatsižvelgiant į
valstybės intervencinį supirkimą ir kitas su krizės
sąlygomis susijusias priemones bet kuriame sektoriuje.
3.1.
Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
1 lentelė. BŽŪP sumos,
įskaitant papildomas DFP pasiūlymuose ir BŽŪP reformos
pasiūlymuose numatytas sumas Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. || || || || || || || || || || Įtraukta į DFP || || || || || || || || || || 2 išlaidų kategorija || || || || || || || || || || Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (2) (3) (4) || 44 939 || 45 304 || 44 830 || 45 054 || 45 299 || 45 519 || 45 508 || 45 497 || 45 485 || 317 193 Numatomos asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 4 704 P1. Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (įskaitant asignuotas įplaukas) || 45 611 || 45 976 || 45 502 || 45 726 || 45 971 || 46 191 || 46 180 || 46 169 || 46 157 || 321 897 P2. Kaimo plėtra (4) || 14 817 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 101 157 Iš viso || 60 428 || 60 428 || 59 953 || 60 177 || 60 423 || 60 642 || 60 631 || 60 620 || 60 608 || 423 054 1 išlaidų kategorija || || || || || || || || || || Bendrijos paramos sistemos. Moksliniai tyrimai ir inovacijos žemės ūkio srityje || Netaikoma || Netaikoma || 682 || 696 || 710 || 724 || 738 || 753 || 768 || 5 072 Labiausiai nepasiturintys asmenys || Netaikoma || Netaikoma || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818 Iš viso || Netaikoma || Netaikoma || 1 061 || 1 082 || 1 104 || 1 126 || 1 149 || 1 172 || 1 195 || 7 889 3 išlaidų kategorija || || || || || || || || || || Maisto sauga || Netaikoma || Netaikoma || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 2 450 || || || || || || || || || || Neįtraukta į DFP || || || || || || || || || || Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas || Netaikoma || Netaikoma || 531 || 541 || 552 || 563 || 574 || 586 || 598 || 3 945 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas || || || || || || || || || || Iš kurio didžiausia žemės ūkiui skiriama suma: (5) || Netaikoma || Netaikoma || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818 || || || || || || || || || || IŠ VISO || || || || || || || || || || IŠ VISO: Komisijos pasiūlymai (DFP + neįtraukta į DFP) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 62 274 || 62 537 || 62 823 || 63 084 || 63 114 || 63 146 || 63 177 || 440 156 IŠ VISO: DFP pasiūlymai (t. y. išskyrus rezervą ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 61 364 || 61 609 || 61 877 || 62 119 || 62 130 || 62 141 || 62 153 || 433 393 Pastabos. (1) Atsižvelgiant į jau suderintus
teisės aktų pakeitimus, t. y. savanorišką moduliavimą
Jungtinėje Karalystėje ir 136 straipsnį, pasibaigus 2013 m.
bus nebetaikomos „nepanaudotos lėšos“. (2) Sumos susijusios su
pirmajam ramsčiui siūlomomis metinėmis viršutinėmis
ribomis. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad neigiamas
išlaidas iš sąskaitų patvirtinimo eilutės (šiuo metu
įrašytos į biudžeto punktą 05 07 01 06) siūloma perkelti
į asignuotų įplaukų eilutę (įrašytą į
biudžeto punktą 67 03). Daugiau informacijos galima rasti tolesniame
puslapyje pateiktoje numatomų įplaukų lentelėje. (3) 2013 m. duomenys apima
veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms, taip pat žuvininkystės
sektoriuje taikomoms rinkos priemonėms skiriamas sumas. (4) Pirmiau pateiktoje
lentelėje nurodytos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos
„Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final, 2011 06 29)
nustatytas sumas. Tačiau dar reikia nuspręsti, ar DFP turi
atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m. vienos valstybės
narės nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo
programos finansinį paketą pervesti kaimo plėtrai, nes tai
reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos EŽŪGF
tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos
(4 mln. EUR per metus). Tolesniuose skirsniuose pateiktose
lentelėse nurodytos pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos
atsispindės DFP. (5) Pagal Komisijos
komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final),
siekiant suteikti papildomą paramą nuo globalizacijos padarinių
nukentėjusiems ūkininkams, bus galima pasinaudoti iš Europos
prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skiriama suma, kuri
2011 m. kainomis iš viso sudaro iki 2,5 mlrd. EUR. Pirmiau
pateiktoje lentelėje dabartinėmis kainomis išreikštų
lėšų paskirstymas pagal metus yra tik orientacinis. Europos
Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl
bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo
pasiūlyme (COM(2011) 403 final, 2011 06 29) bendra didžiausia
metinė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui
2011 m. kainomis nustatyta suma – 429 mln. EUR.
3.2.
Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.
Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė
2 lentelė. 2 išlaidų
kategorijos 05 politikos srityje numatomos įplaukos ir išlaidos Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. ĮPLAUKOS || || || || || || || || || || 123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 123 || 123 || || || || || || 246 || || || || || || || || || || 67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 187 iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483 Iš viso || 795 || 795 || 864 || 864 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 433 IŠLAIDOS || || || || || || || || || || 05 02 – Rinkos (1) || 3 311 || 3 311 || 2 622 || 2 641 || 2 670 || 2 699 || 2 722 || 2 710 || 2 699 || 18 764 05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (2) || 42 170 || 42 535 || 42 876 || 43 081 || 43 297 || 43 488 || 43 454 || 43 454 || 43 454 || 303 105 05 03 – Tiesioginė pagalba (pritaikius apribojimą) || 42 170 || 42 535 || 42 876 || 42 917 || 43 125 || 43 303 || 43 269 || 43 269 || 43 269 || 302 027 || || || || || || || || || || 05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 101 185 05 04 – Kaimo plėtra (pritaikius apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 455 || 14 619 || 14 627 || 14 640 || 14 641 || 14 641 || 14 641 || 102 263 || || || || || || || || || || 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Iš viso || 60 229 || 60 229 || 59 953 || 60 177 || 60 423 || 60 642 || 60 631 || 60 620 || 60 608 || 423 054 GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || 59 212 || 59 436 || 59 682 || 59 901 || 59 890 || 59 879 || 59 867 || 417 867 Pastabos. (1) 2013 m. preliminari
sąmata grindžiama 2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau
suderintus, 2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz.,
viršutinių ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už
bulvių krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų
pašarų sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant
visų metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo
paramos priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar
krizių. (2) Į
2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už
vynmedžių išnaikinimą 2012 m. 3 lentelė. BŽŪP reformos
pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su įplaukomis ir
BŽŪP išlaidomis, apskaičiavimas pagal biudžeto skyrius Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) || || IŠ VISO 2014–2020 m. || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || ĮPLAUKOS || || || || || || || || || || 123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || || || || || || || || || 67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483 iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483 Iš viso || 795 || 795 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483 IŠLAIDOS || || || || || || || || || || 05 02 – Rinkos (1) || 3 311 || 3 311 || -689 || -670 || -641 || -612 || -589 || -601 || -612 || -4 413 05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (2) || 42 170 || 42 535 || -460 || -492 || -534 || -577 || -617 || -617 || -617 || -3 913 05 03 – Tiesioginė pagalba – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos kaimo plėtrai || || || 0 || -164 || -172 || -185 || -186 || -186 || -186 || -1 078 05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 28 05 04 – Kaimo plėtra – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos iš tiesioginės pagalbos priemonių || || || 0 || 164 || 172 || 185 || 186 || 186 || 186 || 1 078 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483 Iš viso || 60 229 || 60 229 || -1 076 || -1 089 || -1 102 || -1 115 || -1 133 || -1 144 || -1 156 || -7 815 GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || -1 145 || -1 158 || -1 171 || -1 184 || -1 202 || -1 213 || -1 225 || -8 298 Pastabos. (1) 2013 m. preliminari
sąmata grindžiama 2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau
suderintus, 2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz.,
viršutinių ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už
bulvių krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų
pašarų sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant
visų metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo
paramos priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar
krizių. (2) Į
2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už
vynmedžių išnaikinimą 2012 m. 4 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų
finansinio poveikio su rinka susijusioms BŽŪP išlaidoms
apskaičiavimas Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. || || || || 2013 (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. Išskirtinės priemonės. Teisinio pagrindo taikymo srities supaprastinimas ir praplėtimas || || 154, 155, 156 straipsniai || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm Intervencijos kietiesiems kviečiams ir sorgui panaikinimas || || ex 10 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || - Maisto programos labiausiai nepasiturintiems asmenims || (2) || Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ex 27 straipsnis || 500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -3 500.0 Privatus sandėliavimas (pluoštiniai linai) || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || Pm Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (3) || Reglamento (EB) Nr. 637/2008 ex 5 straipsnis || 10.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -28.0 Įsikūrimo pagalba vaisių ir daržovių augintojų grupėms || || ex 117 straipsnis || 30.0 || 0.0 || 0.0 || 0.0 || -15.0 || -15.0 || -30.0 || -30.0 || -90.0 Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa || || 21 straipsnis || 90.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 420.0 Pagalbos apynių augintojų organizacijoms panaikinimas || || ex 111 straipsnis || 2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -15.9 Neprivalomas privatus nugriebto pieno miltelių sandėliavimas || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm Pagalbos už nugriebto pieno ir (arba) nugriebto pieno miltelių naudojimą pašarams ir (arba) pagalbos už kazeiną ir už kazeino naudojimą panaikinimas || || ex 101, 102 straipsniai || pm || - || - || - || - || - || - || - || - Neprivalomas privatus sviesto sandėliavimas || (4) || 16 straipsnis || 14.0 || [-1.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-85.0] Pieno skatinamojo mokesčio panaikinimas || || ex 309 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || - IŠ VISO 05 02 || || || || || || || || || || || Grynasis reformos pasiūlymų poveikis (5) || || || || -446.3 || -446.3 || -446.3 || -461.3 || -461.3 || -476.3 || -476.3 || -3 213.9 Pastabos. (1) 2013 m. poreikiai
apskaičiuojami remiantis 2012 m. Komisijos biudžeto projektu,
išskyrus a) vaisų ir daržovių sektorius, kurių poreikiai
grindžiami atitinkamų reformų finansinėmis pažymomis ir b)
visais jau suderintais teisiniais pakeitimais. (2) 2013 m.
suma atitinka Komisijos pasiūlymą COM(2010) 486. Nuo
2014 m. priemonė bus finansuojama pagal 1 išlaidų
kategoriją. (3) Nuo 2014 m. Graikijai
skirtos medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinis
paketas (4 mln. EUR per metus) bus pervestas kaimo plėtrai. Nuo
2018 m. Ispanijai skirtas finansinis paketas (6,1 mln. EUR per
metus) bus pervestas bendrosios išmokos schemai (jau priimtas sprendimas). (4) Numatomas
poveikis priemonės netaikymo atveju. (5) Numatoma, kad be skyriuose 05 02
ir 05 03 numatytų išlaidų skyriuose 05 01, 05 07 ir 05 08 numatytos
tiesioginės išlaidos bus padengiamos įplaukomis, asignuotomis
EŽŪGF. 5 lentelė. BŽŪP reformos
pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesiogine pagalba,
apskaičiavimas Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. || || || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) (2) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. || || || || || || || || || || || || Tiesioginė pagalba || || || 42 169.9 || 42 535.4 || 341.0 || 381.1 || 589.6 || 768.0 || 733.2 || 733.2 || 733.2 || 4 279.3 - Pakeitimai, dėl kurių jau priimtas sprendimas: || || || || || || || || || || || || Laipsniškas išmokų didinimas ES 12 || || || || || 875.0 || 1 133.9 || 1 392.8 || 1 651.6 || 1 651.6 || 1 651.6 || 1 651.6 || 10 008.1 Medvilnės sektoriaus restruktūrizavimas || || || || || 0.0 || 0.0 || 0.0 || 0.0 || 6.1 || 6.1 || 6.1 || 18.4 BŽŪP padėties patikrinimas || || || || || -64.3 || -64.3 || -64.3 || -90.0 || -90.0 || -90.0 || -90.0 || -552.8 Ankstesnės reformos || || || || || -9.9 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -204.2 || || || || || || || || || || || || - Pakeitimai, susiję su naujais BŽŪP reformos pasiūlymais || || || -459.8 || -656.1 || -706.5 || -761.3 || -802.2 || -802.2 || -802.2 || -4 990.3 iš jų: paramos apribojimas || || || || || 0.0 || -164.1 || -172.1 || -184.7 || -185.6 || -185.6 || -185.6 || -1 077.7 || || || || || || || || || || || || IŠ VISO 05 03 || || || || || || || || || || || || Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || -459.8 || -656.1 || -706.5 || -761.3 || -802.2 || -802.2 || -802.2 || -4 990.3 IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 42 169.9 || 42 535.4 || 42 876.4 || 42 916.5 || 43 125.0 || 43 303.4 || 43 268.7 || 43 268.7 || 43 268.7 || 302 027.3 Pastabos. (1) Į
2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už
vynmedžių išnaikinimą 2012 m. (2) Atsižvelgiant
į jau suderintus teisės aktų pakeitimus, t. y.
savanorišką moduliavimą Jungtinėje Karalystėje ir 136
straipsnį, pasibaigus 2013 m. bus nebetaikomos „nepanaudotos
lėšos“. 6 lentelė. Tiesioginės
pagalbos sudėtinės dalys Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || || || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. II priedas || || || || || 42 407.2 || 42 623.4 || 42 814.2 || 42 780.3 || 42 780.3 || 42 780.3 || 256 185.7 Išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą (30 %) || || || || || 12 866.5 || 12 855.3 || 12 844.3 || 12 834.1 || 12 834.1 || 12 834.1 || 77 068.4 Didžiausia išmokai jauniesiems ūkininkams galima skirti suma (2 %) || || || || || 857.8 || 857.0 || 856.3 || 855.6 || 855.6 || 855.6 || 5 137.9 Bazinės išmokos schema, išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, savanoriška susietoji parama || || || || || 28 682.9 || 28 911.1 || 29 113.6 || 29 090.6 || 29 090.6 || 29 090.6 || 173 979.4 Didžiausia smulkiųjų ūkininkų schemai finansuoti skirtina suma, kuri gali būti paimta iš pirmiau nurodytų eilučių (10 %) || || || || || 4 288.8 || 4 285.1 || 4 281.4 || 4 278.0 || 4 278.0 || 4 278.0 || 25 689.3 Parama vynmedžių augintojams, įtraukta į II priedą[56] || || || || || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 959.1 Pagalbos apribojimas || || || || || -164.1 || -172.1 || -184.7 || -185.6 || -185.6 || -185.6 || -1 077.7 Medvilnė || || || || || 256.0 || 256.3 || 256.5 || 256.6 || 256.6 || 256.6 || 1 538.6 POSEI ir (arba) Mažosios Egėjo jūros salos || || || || || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 2 504.4 7 lentelė. BŽŪP reformos
pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesioginės pagalbos
teikimo 2014 m. pereinamojo laikotarpio priemonėmis,
apskaičiavimas Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. || || || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) || 2014 (2) Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV priedas || || || 40 165.0 || 40 530.5 || 541.9 Laipsniškas išmokų didinimas ES 10 || || || || || 616.1 BŽŪP padėties patikrinimas || || || || || -64.3 Ankstesnės reformos || || || || || -9.9 IŠ VISO 05 03 || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 40 165.0 || 40 530.5 || 41 072.4 Pastabos. (1) Į
2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už
vynmedžių išnaikinimą 2012 m. (2) Į praplėstas
grynąsias viršutines ribas įtraukta paramos vynmedžių
augintojams suma, numatoma pervesti bendrosios išmokos schemos priemonėms,
remiantis valstybių narių priimtais, 2013 m. skirtais
sprendimais. 8 lentelė. BŽŪP reformos
pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su kaimo plėtra,
apskaičiavimas Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Kaimo plėtrai skiriamos lėšos || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. || || || || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos || || || 14 788.9 || 14 423.4 || || || || || || || || Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (2) || || || || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 28.0 Apribojus tiesioginę pagalbą gautos lėšos || || || || || || 164.1 || 172.1 || 184.7 || 185.6 || 185.6 || 185.6 || 1 077.7 Kaimo plėtros finansinis paketas, išskyrus techninę pagalbą || (3) || || || || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -59.4 Techninė pagalba || (3) || || 27.6 || 27.6 || 8.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 29.4 Premija už vietos inovacinius bendradarbiavimo projektus || (4) || || Netaikoma || Netaikoma || 0.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 30.0 IŠ VISO 05 04 || || || || || || || || || || || || Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || 4.0 || 168.1 || 176.1 || 188.7 || 189.6 || 189.6 || 189.6 || 1 105.7 IŠ VISO IŠLAIDŲ (prieš pritaikant apribojimą) || || || 14 816.6 || 14 451.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 101 185.5 IŠ VISO IŠLAIDŲ (pritaikius apribojimą) || || || 14 816.6 || 14 451.1 || 14 455.1 || 14 619.2 || 14 627.2 || 14 639.8 || 14 640.7 || 14 640.7 || 14 640.7 || 102 263.2 Pastabos. (1) Patikslinimai
atlikti atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir taikomi tik
iki 2013 finansinių metų pabaigos. (2) 1 lentelėje (3.1 skirsnyje)
nurodytos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“
(COM(2011) 500 final) nustatytas sumas. Tačiau dar reikia
nuspręsti, ar DFP turi atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m.
vienos valstybės narės nacionalinės medvilnės sektoriaus
restruktūrizavimo programos finansinį paketą pervesti kaimo
plėtrai, nes tai reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos
EŽŪGF tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos
(4 mln. EUR per metus). Pirmiau pateiktoje 8 lentelėje nurodytos
pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos atsispindės DFP. (3) 2013 m.
techninei pagalbai skiriama suma nustatyta remiantis pradiniu kaimo
plėtros finansiniu paketu (į ją neįtrauktos iš 1
ramsčio pervestos lėšos). 2014–2020 m. techninei pagalbai nustatytos sumos dydis sudaro
0,25 % bendro kaimo plėtros finansinio paketo. (4) Padengiama
techninei pagalbai skiriamomis lėšomis. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Pastaba. Apskaičiuota, kad
teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio
administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę
sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais
ištekliais ir administracinėmis išlaidomis. || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO AGRI GD || Žmogiškieji ištekliai || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 958.986 Kitos administracinės išlaidos || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 67.928 IŠ VISO AGRI GD || Asignavimai || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914 mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || N metai[57] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį) || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || || || || || || || || Mokėjimai || || || || || || || ||
3.2.2.
Numatomas poveikis veiklos asignavimams
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami –
x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti
veiklos asignavimai naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 5 KONKRETUS TIKSLAS: didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto grandinėje vertę || || || || || || || || || || || || || || || || - Vaisiai ir daržovės: Pardavimas per gamintojų organizacijas (GO)[58] || Produkcijos, parduodamos per GO, vertės dalis procentais lyginant su visos produkcijos verte || || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 5 810.0 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Restruktūrizavimas58 || Hektarų skaičius || || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || || 3 326.0 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Investicijos58 || || || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || || 1 252.6 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Šalutinių produktų distiliavimas58 || Hektolitrai || || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || || 686.4 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Geriamasis alkoholis58 || Hektarų skaičius || || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || || 14.2 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Koncentruotos misos naudojimas58 || Hektolitrai || || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || || 261.8 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Reklama58 || || || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 1 875.3 - Kita || || || || 720.2 || || 739.6 || || 768.7 || || 797.7 || || 820.3 || || 808.8 || || 797.1 || || 5 452.3 5 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 2 621.8 || || 2 641.2 || || 2 670.3 || || 2 699.3 || || 2 721.9 || || 2 710.4 || || 2 698.7 || || 18 763.5 6 KONKRETUS TIKSLAS: remti ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą || || || || || || || || || || || || || || || || - Parama tiesioginėms pajamoms[59] || Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius (mln.) || || 161.014 || 42 876.4 || 161.014 || 43 080.6 || 161.014 || 43 297.1 || 161.014 || 43 488.1 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 303 105.0 6 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 42 876.4 || || 43 080.6 || || 43 297.1 || || 43 488.1 || || 43 454.3 || || 43 454.3 || || 43 454.3 || || 303 105.0 IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || || Pastaba. 1–4 ir 7–10 konkrečių
tikslų rezultatai dar turi būti nustatyti (žr. skirsnį 1.4.2).
3.2.3.
Numatomas poveikis administracinio pobūdžio
asignavimams
3.2.3.1.
Suvestinė
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami –
x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti
administraciniai asignavimai naudojami taip: mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai[60] || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 958.986 Kitos administracinės išlaidos || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 67.928 Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || || Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || || Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || || IŠ VISO || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914
3.2.3.2.
Numatomi
žmogiškųjų išteklių poreikiai
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
x Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti
žmogiškieji ištekliai naudojami taip: Pastaba. Apskaičiuota, kad teisės
aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio administracinio
pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę sistemą ketinama
įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis
išlaidomis. 2014–2020 m. laikotarpio sumos grįstos 2011 m.
duomenimis. Sąmatą nurodyti sveikaisiais
skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 XX 01 01 02 (Delegacijos) || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[61] || XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || XX 01 04 mm || - būstinėje || || || || || || || - delegacijose || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || IŠ VISO[62] || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 XX yra
atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir
prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD
gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo
procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Išorės personalas ||
3.2.4.
Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine
programa
–
x Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m.
daugiametės finansinės programos pasiūlymus –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina
taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą
3.2.5.
Trečiųjų šalių įnašai
–
Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatytas bendras
su trečiosiomis šalimis finansavimas –
X Kaimo plėtros (EŽŪFKP) pasiūlyme
(iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų[63] || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta
3.3.
Numatomas poveikis įplaukoms
–
x Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio
poveikio įplaukoms –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: –
x nuosaviems ištekliams –
x įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[64] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 skirsnį) || || || || || || || || Įvairių
asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų
eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis. Žr.
3.2.1 skirsnio 2 ir 3 lenteles [1] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui „2020 m. Europos biudžetas“, COM(2011) 500 final,
2011 6 29. [2] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu
maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių
būsimų uždavinių sprendimas“, COM(2010) 672 final, 2010 11 18. [3] Visų pirma žr. 2011 m. birželio 23 d.
Europos Parlamento rezoliuciją 2011/2015(INI) ir 2011 m. kovo
18 d. pirmininkaujančios valstybės narės išvadas. [4] Dabartinę teisės aktų sistemą sudaro
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (tiesioginės išmokos), Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (rinkos priemonės), Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (kaimo plėtra) ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1290/2005 (finansavimas). [5] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo
nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam
fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo
plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui,
kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje,
bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos
socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir
panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, pasiūlymas. [6] 517 gautų nuomonių apžvelgiama poveikio
vertinimo 9 priede. [7] OL C , , p. . [8] OL C , , p. . [9] OL C , , p. . [10] COM(2010) 672 galutinis, 2010 11 18. [11] OL L 209, 2005 8 11, p. 1. [12] OL L , p. . [13] OL L , p. . [14] OL L , p. . [15] OL L , p. . [16] OL L 30, 2009 1 31, p. 16. [17] OL L , p. . [18] OL L , p. . [19] OL L 50, 1978 2 22, p. 1. [20] OL L 100, 2000 4 20, p. 7. [21] COM(2011) 500 galutinis, p. 7. [22] OL L 312, 1995 12 23, p. 1. [23] OL L , p. . [24] OL L 143, 2008 6 3, p. 1. [25] OL L 270, 2003 10 21, p. 1. [26] OL L 277, 2005 10 21, p. 1. [27] OL L 299, 2007 11 16, p. 1. [28] OL L 327, 2000 12 22, p. 1. [29] OL L 309, 2009 11 24, p. 71. [30] OL L 20, 1980 1 26, p. 43. [31] OL L 349, 1998 12 24, p. 1. [32] OL L 281, 1995 11 23, p. 31. [33] OL L 8, 2001 1 12, p. 1. [34] Sujungtose bylose C-92/09 ir C-93/09, Volker und Markus
Schecke GbR ir Hartmut Eifert prieš Land Hessen, paskelbtas sprendimas [2010],
ECR I–0000. [35] OL L 76, 2008 3 19, p. 28. [36] OL L 55, 2011 2 28, p. 13. [37] OL L 11, 2003 1 16, p. 1. [38] OL L […], […], p. […]. [39] OL L 292, 1996 11 15, p. 2. [40] OL L 136, 1999 5 31, p. 1. [41] OL L 145, 2008 6 4, p. 1. [42] OL L 204, 2000 8 11, p. 1. [43] OL L 5, 2004 1 9, p. 8. [44] OL L 124, 1971 6 8, p. 1. [45] OL L 165, 2004 4 30, p. 1. [46] OL L 213, 2008 8 8, p. 31. [47] OL L 292, 1996 11 15, p. 2. [48] GAAB apsaugos ruožai tiek pažeidžiamų zonų,
nustatytų pagal Direktyvos 91/676/EEB 3 straipsnio 2 dalį, viduje,
tiek už jų ribų, turi atitikti būtiniausius reikalavimus,
susijusius su tos direktyvos II priedo A dalies 4 punkte nurodytomis netoli
vandentakių esančių dirvų tręšimo sąlygomis,
taikytinomis pagal valstybių narių veiksmų programas, sudarytas
pagal tos direktyvos 5 straipsnio 4 punktą. [49] Šlapynių ir daug anglies turinčios žemės,
kurios ne vėliau kaip 2011 m. buvo apibrėžtos kaip ariama
žemė pagal Reglamento (EB) Nr. 1120/2009 2 straipsnio a punktą
ir kurios atitinka ariamos žemės apibrėžtį, nustatytą
Reglamento (ES) Nr. DP/xxx 4 straipsnio f punkte, arimas nelaikomas
pirmuoju arimu. [50] Kaip įgyvendinama visų pirma: — Reglamento (EEB)
Nr. 2377/90 2, 4 ir 5 straipsniais; — Reglamento (EB)
Nr. 852/2004 4 straipsnio 1 dalimi ir I priedo A dalies II skirsnio 4
punkto g, h, j papunkčiais, 5 punkto f ir h papunkčiais, 6 punktu,
III skirsnio 8 punkto a, b, d, e papunkčiais, 9 punkto a ir c
papunkčiais; — Reglamento (EB)
Nr. 853/2004 3 straipsnio 1 dalimi ir III priedo IX skirsnio I skyriaus I
dalies 1 punkto b, c, d, e papunkčiais, 2 punkto a papunkčio i, ii,
iii papunkčiais, b papunkčio i, ii papunkčiais, c
papunkčiu, 3, 4, 5 punktais, II dalies a dalies 1, 2, 3 ir 4 punktais, B
dalies 1 punkto a ir d papunkčiais, 2 punktu, 4 punkto a ir b
papunkčiais, X skirsnio I skyriaus 1 dalimi; — Reglamento (EB)
Nr. 183/2005 5 straipsnio 1 dalimi ir I priedo A dalies I dalies 4 punkto
e ir g papunkčiais, II dalies 2 punkto a, b ir e papunkčiais, 5
straipsnio 5 dalies ir III priedo 1 ir 2 dalimis, 5 straipsnio 6 dalimi; — Reglamento (EB)
Nr. 396/2005 18 straipsniu. [51] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [52] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies
a arba b punkte. [53] COM(2011) 500 final, 2011 6 29. [54] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį
reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [55] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [56] 2014–2020 m. laikotarpio tiesioginė pagalba
apima paramos vynmedžių augintojams sumą, numatomą pervesti
bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių
priimtais, 2013 m. skirtais sprendimais. [57] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo
pradžios metai. [58] Remiantis ankstesniais rezultatais ir apskaičiavimais
iš 2012 m. biudžeto projekto. Vaisių ir daržovių sektoriaus
gamintojų organizacijų sumos atitinka to sektoriaus reformą ir,
kaip jau nurodyta 2012 m. biudžeto projekto veiklos ataskaitose, rezultatai
bus žinomi tik 2011 m. pabaigoje. [59] Remiantis 2009 m. reikalavimus galinčiais
atitikti regionais. [60] Remiantis pareigūnų ir laikinųjų
darbuotojų etatų plano pareigybių įsteigimo
127 000 EUR vidutine suma. [61] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per
agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED –
jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis
darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas
(„Seconded National Expert“). [62] Į šią sumą neįtrauktos 05.010404
biudžeto eilutėje nurodytos tarpinės viršutinės ribos. [63] Šios sumos bus nustatytos valstybių narių
pateiktinose kaimo plėtros programose. [64] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus
mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros
sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.