AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Komisijos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlyme (DFP pasiūlyme)[1] nustatoma biudžeto sistema ir pagrindinės bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) kryptys. Ja remdamasi, Komisija pateikia reglamentų, kuriais nustatoma 2014–2020 m. BŽŪP teisinė sistema, rinkinį kartu su politikos raidos scenarijų poveikio vertinimu.

Dabartiniai reformos pasiūlymai pagrįsti komunikatu „BŽŪP artėjant 2020 m.“[2], kuriame bendrais bruožais aprašytos pagrindinės politikos galimybės įveikti sunkumus, ateityje kilsiančius žemės ūkiui ir kaimo vietovėms, bei siekti BŽŪP nustatytų uždavinių, t. y. 1) gyvybingos maisto produktų gamybos; 2) tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos; 3) darnaus teritorinio vystymosi. Komunikate nurodytoms reformos kryptims labai  pritariama tiek tarpinstituciniuose debatuose[3], tiek konsultacijose su suinteresuotaisiais asmenimis, vykusiose rengiant poveikio vertinimą.

Vykstant šiam procesui, išryškėjo bendras poreikis skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės ūkio ir kaimo vietovių augimo bei išlaikant dviejų ramsčių, kurių bendriems tikslams įgyvendinti naudojamos viena kitą papildančios priemonės, BŽŪP struktūrą. I ramstis apima tiesiogines išmokas ir rinkos priemones, kuriomis remiamos ES ūkininkų pagrindinės metinės pajamos ir teikiama parama konkrečių rinkos sutrikimų atvejais, o II ramstis apima kaimo plėtrą, kuriai vykdyti valstybės narės parengia ir bendrai finansuoja daugiametes programas pagal bendrą sistemą[4].

Nuosekliomis BŽŪP reformomis žemės ūkis labiau orientuojama į rinką, kartu remiant gamintojų pajamas, tobulinamas aplinkosaugos reikalavimų integravimas ir stiprinama parama kaimo plėtrai, visoje ES taikant integruotą kaimo vietovių plėtros politiką. Tačiau dėl to paties reformų proceso atsirado poreikis geriau skirstyti paramą valstybėms narėms ir jose pačiose, taip pat tikslingiau naudoti priemones, kuriomis sprendžiami aplinkosaugos uždaviniai, ir geriau atsižvelgti į didėjantį rinkos nepastovumą.

Anksčiau reformomis daugiausiai būdavo sprendžiami vidaus uždaviniai nuo didžiulio pertekliaus iki maisto saugos krizių; jos teikdavo naudą ES tiek vidaus, tiek tarptautiniu lygmeniu. Tačiau daugelį šiandienos uždavinių lemia veiksniai, kurie nepriklauso žemės ūkio sričiai ir todėl reikalauja platesnio politinio atsako.

Manoma, kad pajamoms iš žemės ūkio tenkantis spaudimas augs, nes ūkininkai susiduria su daugiau pavojų, sumažėjusiu našumu ir sumenkusia dėl kylančių sąnaudų marža; todėl kyla būtinybė toliau remti pajamas ir stiprinti priemones, siekiant geriau valdyti riziką ir reaguoti į krizes. Stiprus žemės ūkis būtinas ES maisto pramonei ir pasaulio aprūpinimui maistu.

Kartu žemės ūkio sektorius ir kaimo vietovės raginami labiau stengtis įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ numatytus plataus užmojo klimato srities ir energetikos tikslus ir biologinės įvairovės strategiją. Ūkininkus, kurie drauge su miškininkais yra pagrindiniai žemės valdytojai, reikės remti, kad jie pradėtų taikyti ir išlaikytų tokias ūkininkavimo sistemas ir praktiką, kuriais ypač tausojama aplinka ir padedama siekti klimato srities tikslų, nes rinkos kainos neatitinka tokių viešųjų gėrybių tiekimo sąnaudų. Be to, labai svarbu kiek įmanoma geriau išnaudoti įvairiausias kaimo vietovių galimybes ir taip prisidėti prie integracinio augimo ir sanglaudos. 

Todėl būsima BŽŪP – tai ne vien mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies poreikius tenkinanti politika, bet ir strateginės svarbos aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros politika. Štai čia yra išties bendros ES politikos pridėtinė vertė, kylanti iš veiksmingiausio ribotų biudžeto išteklių panaudojimo tvariam žemės ūkiui palaikyti visoje ES, kartu sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas, kaip kad klimato kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą, bet nepamirštant ir lanksčiai įgyvendinti politiką atsižvelgiant į vietos poreikius.

DFP pasiūlyme nustatyta sistema numatoma išlaikyti dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą, nekeičiant numatyto abiejų ramsčių 2013 m. biudžeto nominaliojo dydžio ir aiškiai nukreipiant pastangas į pagrindinių ES prioritetų įgyvendinimo rezultatus. Tiesioginėmis išmokomis reikėtų skatinti tvarią gamybą, skiriant 30 % viso šių išmokų biudžeto privalomoms priemonėms, kuriomis mažinama klimato kaita ir tausojama aplinka. Išmokų lygiai turėtų būti palaipsniui suvienodinti, o išmokoms stambiems paramos gavėjams turi būti taikomas laipsniškas išmokų ribojimas. Kaimo plėtrą reikėtų įtraukti į bendrą strateginę programą su kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis ES lėšomis, sustiprinant į rezultatus orientuotą požiūrį ir taikant aiškesnes, patobulintas išankstines sąlygas. Galiausiai rinkos priemonių finansavimą pagal BŽŪP turėtų sustiprinti dvi į DFP neįtrauktos priemonės: 1) neatidėliotinos pagalbos rezervas, skirtas reaguoti į krizes, ir 2) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos išplėtimas.

Tuo remiantis, pagrindinės 2014–2020 m. laikotarpio BŽŪP teisės aktų sistemos nuostatos yra išdėstytos šiuose reglamentuose:

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (tiesioginių išmokų reglamento) pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (Vieno BRO reglamento) pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (kaimo plėtros reglamento) pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (horizontaliojo reglamento) pasiūlymas.

– Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės, pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos dėl tiesioginių išmokų ūkininkams 2013 m., pasiūlymas;

– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams, pasiūlymas.

Kaimo plėtros reglamentas grįstas 2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymu, kuriame nustatytos visų fondų, veikiančių pagal Bendrąją strateginę programą, bendrosios taisyklės[5]. Netrukus bus patvirtintas reglamentas dėl labiausiai nepasiturintiems asmenims skirtos programos, kurios finansavimas dabar priskirtas kitai DFP kategorijai.

Be to, atsižvelgus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pareikštus prieštaravimus, dabar taip pat rengiamos naujos taisyklės dėl informacijos apie paramos gavėjus skelbimo, stengiantis rasti tinkamiausią būdą suderinti paramos gavėjų teisę į asmens duomenų apsaugą su skaidrumo principu.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Remiantis dabartinės politikos sistemos vertinimu ir būsimų uždavinių bei poreikių analize, poveikio vertinimu vertinamas ir lyginamas trijų politikos scenarijų poveikis. Tai dar 2010 m. balandžio mėn. prasidėjusio ilgo proceso rezultatas; šiam procesui vadovavo tarpžinybinė grupė, atlikusi išsamią kiekybinę ir kokybinę analizę, kuriai, be kita ko, buvo nustatytas pradinis taškas, t. y. vidutinės trukmės laikotarpio žemės ūkio rinkos planai ir pajamos iki 2020 m., ir modeliuotas skirtingų politikos scenarijų poveikis sektoriaus ekonomikai.

Atliekant poveikio vertinimą, išplėtoti trys scenarijai: 1) koregavimo scenarijus, pagal kurį toliau įgyvendinama dabartinė politinė sistema, siekiant ištaisyti pačius svarbiausius jos trūkumus, kaip kad tiesioginių išmokų paskirstymas; 2) integravimo scenarijus, apimantis didelius politikos pokyčius, tokius kaip tikslingesnės tiesioginės išmokos ir jų orientavimas į ekologiją, sustiprintą kaimo plėtros politikos strateginį planavimą, geriau šią politiką derinant su kitomis ES politikos sritimis, ir teisės aktų, kuriais numatomas platesnis gamintojų bendradarbiavimas, bazės plėtimą; 3) perorientavimo scenarijus, pagal kurį politika perorientuojama išskirtinai į aplinką, palaipsniui atsisakant tiesioginių išmokų ir laikantis požiūrio, jog gamybos pajėgumą galima palaikyti be paramos ir jog socialinius ir ekonominius kaimo vietovių poreikius gali tenkinti kitos politikos sritys.

Atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir valstybės finansams tenkantį spaudimą, kuriems įveikti ES priėmė strategiją „Europa 2020“ ir DFP pasiūlymą, visuose trijuose scenarijuose skirtingai vertinami trys būsimos BŽŪP, kuria siekiama konkurencingesnio ir tvaresnio žemės ūkio gyvybingose kaimo vietovėse, politikos uždaviniai. Siekiant veiksmingiau įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma veiksmingo išteklių naudojimo siekį, vis svarbiau bus gerinti žemės ūkio našumą, pasitelkus mokslinius tyrimus, žinių perdavimą ir skatinant bendradarbiavimą ir inovacijas (taip pat įgyvendinant Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę). Kadangi ES žemės ūkio politika jau nebevykdoma prekybą iškreipiančios politikos aplinkybėmis, planuojama, jog sektoriui kils papildomų sunkumų dėl tolesnio liberalizavimo, ypač vykdant Dohos vystymosi darbotvarkę arba laisvosios prekybos susitarimą su MERCOSUR. 

Trys politikos scenarijai parengti atsižvelgiant į konsultacijose, vykusiose rengiant poveikio vertinimą, minėtus prioritetus. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti savo nuomonę 2010 m. lapkričio 23 d.–2011 m. sausio 25 d., o patariamojo komiteto posėdis vyko 2011 m. sausio 12 d. Toliau apibendrinami svarbiausi klausimai[6]:

– Suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria dėl to, kad aprūpinimo maistu, tausaus gamtos išteklių valdymo ir teritorinio vystymosi uždaviniams įveikti reikalinga stipri dviem ramsčiais grįsta BŽŪP.

– Dauguma respondentų mano, kad BŽŪP turėtų padėti stabilizuoti rinkas ir kainas.

– Suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl tikslingo paramos skyrimo (ypač tiesioginės pagalbos perskirstymo ir išmokų apribojimo) skiriasi.

– Sutariama, kad abu ramsčiai gali atlikti svarbų vaidmenį spartinant klimato politikos veiksmus ir gerinant aplinkosaugos veiklos rezultatus ES visuomenės labui. Nors daugelis ūkininkų mano, kad šis procesas jau vyksta, plačioji visuomenė teigia, kad I ramsčio išmokos galėtų būti naudojamos veiksmingiau.

– Respondentai pageidauja, kad visiems ES regionams, įskaitant ir mažiau palankias ūkininkauti vietoves, ateityje būtų taikomi augimo ir vystymosi principai.

– Daug respondentų pabrėžia BŽŪP integravimą į kitas politikos sritis, kaip kad aplinkosaugą, sveikatos apsaugą, prekybą ir plėtrą.

– Siūlomi BŽŪP suderinimo su strategija „Europa 2020“ būdai apima inovacijas, konkurencingų įmonių vystymą ir viešųjų gėrybių tiekimą ES piliečiams.

Taigi, atliekant poveikio vertinimą, palyginti trys politikos scenarijai:

Perorientavimo scenarijus paspartintų struktūrinį žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą, perkeliant gamybą į sąnaudų atžvilgiu našiausias vietoves ir ekonomiškai naudingiausius sektorius. Nors pagal šį scenarijų smarkiai išaugtų aplinkai skirtas finansavimas, sektoriui grėstų didesnė rizika dėl ribotų intervencijos į rinką galimybių. Be to, šis scenarijus turėtų didelį neigiamą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kadangi, pagal šią politiką nebenumatant su kompleksinės paramos reikalavimais derinamų tiesioginių išmokų atsvaros, mažiau konkurencingos vietovės prarastų didelę dalį pajamų, o jų aplinkos padėtis pablogėtų. 

Visiškai priešingas koregavimo scenarijus geriausiai užtikrintų politikos tęstinumą, pasiekiant ribotą, tačiau apčiuopiamą pažangą tiek žemės ūkio konkurencingumo, tiek aplinkosaugos veiklos rezultatų atžvilgiu. Tačiau kyla rimtų abejonių, ar įgyvendinant šią alternatyvą būtų galima deramai išspręsti svarbius būsimus klimato kaitos ir aplinkosaugos uždavinius, nuo kurių sprendimo taip pat priklauso ilgalaikis žemės ūkio tvarumas.

Pagal integravimo scenarijų siūlomas inovacinis tikslingesnio tiesioginių išmokų skirstymo ir jų orientavimo į ekologiją būdas. Analizės rezultatai rodo, kad išmokas orientuoti į ekologiją įmanoma ūkininkams priimtinomis sąnaudomis, tačiau neišvengiant tam tikros administracinės naštos. Taip pat įmanomas naujas kaimo plėtros postūmis, jeigu valstybės narės ir regionai veiksmingai naudosis naujomis galimybėmis, o bendra strateginė programa, apimanti ir kitas ES lėšas, išlaikys sinergiją su I ramsčiu ir nesumenkins kaimo plėtros išskirtinių stipriųjų pusių. Pasiekus tinkamą pusiausvyrą, šis scenarijus geriausiai padėtų siekti ilgalaikio žemės ūkio ir kaimo vietovių tvarumo.

Tuo remiantis poveikio vertinime daroma išvada, kad, laikantis integravimo scenarijaus, sudaromos geriausios galimybės palaipsniui suderinti BŽŪP su ES strateginiais uždaviniais ir pasiekti pusiausvyrą, įgyvendinant įvairias teisės aktų pasiūlymų nuostatas. Taip pat svarbu parengti vertinimo sistemą BŽŪP rezultatams vertinti taikant vienodus rodiklius, susietus su politikos uždaviniais.

Viso proceso metu daug dėmesio skirta supaprastinimui, nes daugelis sričių, pavyzdžiui, kompleksinė parama arba rinkos priemonės, taip pat smulkiųjų ūkininkų schema, turi būti įvairiais būdais labiau supaprastintos. Be to, tiesioginių išmokų orientavimas į ekologiją turėtų būti sutvarkytas taip, kad kiek įmanoma mažėtų administracinė našta, įskaitant patikrinimų sąnaudas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siūloma išlaikyti dabartinę dviem ramsčiais grįstą BŽŪP struktūrą, kai metines privalomas bendrojo pobūdžio I ramsčio priemones papildo savanoriškos priemonės, geriau pritaikytos nacionalinėms ir regionų ypatybėms pagal II ramsčio daugiametį programavimo metodą. Vis dėlto naujuoju tiesioginių išmokų modeliu siekiama geriau išnaudoti sinergiją su II ramsčiu, o šiuo pagal bendrą strateginę programą siekiama geriau koordinuoti veiklą su kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis ES lėšomis.

Tuo remiantis išlaikoma ir dabartinė keturių pagrindinių teisės aktų struktūra, nors finansavimo reglamento taikymo sritis išplečiama sutelkiant bendrąsias nuostatas vadinamajame horizontaliajame reglamente.

Šie pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą. BŽŪP yra iš esmės bendra politika: tai ES ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis, tvarkoma ES lygmeniu, siekiant palaikyti tvarų ir įvairų žemės ūkį visoje ES, spręsti svarbias tarpvalstybines problemas, tokias kaip klimato kaita, ir stiprinti valstybių narių solidarumą. Atsižvelgiant į būsimus aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros uždavinius, BŽŪP išlieka strateginės svarbos politika, kuria siekiama užtikrinti efektyviausią atsaką į politikos uždavinius ir veiksmingiausią biudžeto išteklių naudojimą. Be to, siūloma išlaikyti dabartinę dviem ramsčiais grįstą priemonių struktūrą, kuria valstybėms narėms suteikiama daugiau veikimo laisvės pritaikyti sprendimus prie specifinių vietos poreikių ir bendrai finansuoti II ramsčio priemones. Į II ramstį taip pat įtraukiama naujoji Europos inovacijų partnerystė ir rizikos valdymo priemonių rinkinys. Kartu politika bus patobulinta, supaprastinta ir geriau suderinta su strategija „Europa 2020“ (įskaitant bendrą programą, apimančią ir kitas ES lėšas). Galų gale poveikio vertinimui atlikta analizė aiškiai rodo neveiklumo kainą ­– neigiamas ekonomines, aplinkos ir socialines pasekmes.

Be finansinių nuostatų, horizontaliuoju reglamentu apjungiamos atitinkamos visų priemonių, kaip antai nuostatų dėl kompleksinės paramos, patikrų ir nuobaudų, taisyklės. Todėl reglamentu dabar nustatomos taisyklės dėl finansavimo, ūkių konsultavimo sistemos, valdymo ir kontrolės sistemų, kompleksinės paramos ir sąskaitų patvirtinimo.

Jo tikslas yra finansines taisykles pritaikyti pagal naujausią patirtį, supaprastinti ir padidinti kompleksinę paramą ir sustiprinti ūkių konsultavimo sistemą.

Buvo peržiūrėtos dabartinės taisyklės, visų pirma susijusios su kompleksine parama, siekiant sustiprinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų klimato kaitos aspektą ir užtikrinti derėjimą su orientavimo į ekologiją ir pagal kaimo plėtros politiką siūlomų atitinkamų aplinkos priemonių nuostatomis.

Galiausiai, reglamentu nustatomas bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuria siekiama įvertinti BŽŪP ateinančio laikotarpio rezultatus, pagrindas.

Į reglamentą įtraukti įvairūs paprastinimo elementai. Visų pirma, visos kompleksinės paramos taisyklės sugrupuojamos į vieną teisės aktą, taip padidinant jų aiškumą.

Be to, reglamente numatoma sumažinti mokėjimo agentūrų skaičių ir sustiprinti koordinavimo įstaigų vaidmenį. Taip sistema taps skaidresnė ir paprastesnė tiek nacionalinėms institucijoms, tiek Komisijos tarnyboms.

Valstybių narių lygiu bus reikalaujama mažiau akreditacijų ir patikinimo deklaracijų, bus galima sumažinti Komisijos auditų skaičių.

Abiejų BŽŪP ramsčių valdymo ir kontrolės taisyklės bus kiek įmanoma suderintos, užtikrinant teisinį aiškumą ir vienodas procedūras.  Be to, reglamente numatoma įgalioti Komisiją leisti toms valstybėms narėms, kurios turi tinkamai veikiančias kontrolės sistemas ir kuriose klaidų norma yra nedidelė, sumažinti patikrų vietoje skaičių. Taip galėtų būti sumažinta administracinė našta tiek ūkininkams, tiek nacionalinėms institucijoms.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

DFP pasiūlyme numatyta toliau skirti didelę dalį ES biudžeto žemės ūkiui, nes tai strateginės svarbos bendra politika. Taigi, remiantis dabartinėmis kainomis, 2014–2020 m. laikotarpiui BŽŪP pagrindinėms veiklos sritims siūloma skirti 317,2 mlrd. EUR I ramsčio priemonėms ir 101,2 mlrd. EUR II ramsčio priemonėms.

I ir II ramsčiui skirtų lėšų pridedamas papildomas finansavimas: 17,1 mlrd. EUR, iš kurių 5,1 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, 2,5 mlrd. EUR maisto saugai ir 2,8 mlrd. EUR paramai maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal kitas DFP kategorijas, taip pat 3,9 mlrd. EUR naujajam rezervui žemės ūkio krizėms įveikti ir iki 2,8 mlrd. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklai, neįtrauktai į DFP; iš viso 2014–2020 m. laikotarpio biudžetas siekia 435,6 mlrd. EUR. 

Kalbant apie paramos paskirstymą valstybėms narėms, visoms valstybėms narėms, kurių tiesioginės išmokos nesiekia 90 % ES vidurkio, siūloma šią spragą sumažinti trečdaliu. Šiuo pagrindu tiesioginių išmokų reglamente apskaičiuojamos nacionalinės viršutinės ribos.

Kaimo plėtros paramos paskirstymas yra grįstas objektyviais kriterijais, susietais su politikos tikslais, atsižvelgiant į dabartinį paskirstymą. Kaip ir dabar, mažiau išsivysčiusiems regionams ir toliau turėtų būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma, taip pat nustatyta tam tikroms priemonėms, kaip kad žinių perdavimui, gamintojų grupėms, bendradarbiavimui ir Leader krypčiai.

Numatoma galimybė perkelti išmokas iš vieno ramsčio į kitą (iki 5 % tiesioginių išmokų): iš I ramsčio į II ramstį tam, kad valstybės narės galėtų stiprinti savo kaimo plėtros politiką, ir iš II ramsčio į I ramstį toms valstybėms narėms, kuriose tiesioginių išmokų lygis nesiekia 90 % ES vidurkio.

Išsamūs BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio duomenys nurodyti su pasiūlymais pateiktoje finansinėje pažymoje.

2011/0288 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[7],

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu[9],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“[10] nustatyti galimi bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kuri bus įgyvendinama po 2013 m., uždaviniai, tikslai ir kryptys. Atsižvelgiant į debatų dėl to komunikato rezultatus, BŽŪP reformą reikėtų pradėti įgyvendinti 2014 m. sausio 1 d. Ši reforma turėtų apimti visas pagrindines BŽŪP priemones, įskaitant 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo[11], iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu [COM(2010)...(Suderinimas su Lisabonos sutartimi)][12]. Įgyvendinant tą reglamentą įgyta patirtis rodo, kad reikia pakoreguoti kai kuriuos finansavimo ir stebėsenos mechanizmo elementus. Atsižvelgiant į reformos mastą, tikslinga panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 ir  pakeisti jį nauju tekstu. Įgyvendinant reformą taip pat turėtų būti kiek įmanoma suderintos, racionalizuotos ir supaprastintos politikos nuostatos;

(2) kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės pačios negali tinkamai įgyvendinti dėl jo ir kitų BŽŪP priemonių sąsajų ir dėl ribotų išsiplėtusios Sąjungos valstybių narių finansinių išteklių ir todėl šie tikslai gali būti geriau įgyvendinti Sąjungos lygmeniu pasinaudojus Sąjungos daugiamete finansavimo garantija ir finansavimą skiriant prioritetinėms sritims, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi subsidiarumo principo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje. Pagal tos Sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(3) siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, Komisijai turi būti deleguoti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl mokėjimo agentūrų ir koordinavimo įstaigų akreditavimo, ūkių konsultavimo sistemos turinio, iš Sąjungos biudžeto valstybės intervencijos tvarka finansuotinų priemonių ir su valstybės intervencija susijusių veiksmų įvertinimo, kompensacijų valstybėms narėms sumažinimo ir jų mokėjimo sustabdymo, su fondais susijusių išlaidų ir įplaukų kompensavimo, skolų susigrąžinimo, paramos skyrimo sąlygų nesilaikymo atvejais paramos gavėjams taikomų nuobaudų, užstatų teikimo taisyklių, integruotos administravimo ir kontrolės sistemos veikimo, priemonių, kurioms netaikomas sandorių tikrinimas, pagal kompleksinės paramos tvarką taikomų nuobaudų, daugiamečių ganyklų išlaikymo taisyklių, operacinio įvykio taisyklių, euro neįsivedusių valstybių narių taikytino valiutos kurso ir bendros pagal BŽŪP priimtų priemonių vertinimo sistemos turinio. Ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama parengiamąjį darbą, konsultuotųsi su atitinkamais asmenimis, įskaitant ekspertus. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų laiku, tuo pačiu metu ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(4) BŽŪP sudaro įvairios priemonės, kai kurios iš jų susijusios su kaimo plėtra. Siekiant įgyvendinti BŽŪP tikslus, yra svarbu užtikrinti šių priemonių finansavimą. Kadangi šioms priemonėms būdingi tam tikri bendri elementai, bet kartu ir įvairūs skirtingi aspektai, jos turėtų būti finansuojamos pagal tas pačias nuostatas, pagal kurias prireikus būtų galima taikyti ir skirtingą tvarką. Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 įsteigti du Europos žemės ūkio fondai: Europos žemės ūkio garantijų fondas (toliau – EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP). Šie du fondai turėtų būti palikti;

(5) šiame reglamente nustatytoms priemonėms turėtų būti taikomas [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. [FR]/xxx dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių[13] ir pagal jį priimtos nuostatos. Reglamente visų pirma nustatytos nuostatos dėl pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis, grindžiamo tinkamo finansinio valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais, taip pat nuostatos dėl akredituotų įstaigų funkcijų, biudžeto principai ir nuostatos, kurių turėtų būti laikomasi pagal šį reglamentą;

(6) BŽŪP išlaidos, įskaitant kaimo plėtros išlaidas, turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto abiejų fondų lėšomis – tiesiogiai arba taikant pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis. Turėtų būti tiksliai apibrėžtos priemonių, kurios gali būti finansuojamos iš minėtų fondų, rūšys;

(7) turėtų būti numatytos nuostatos, pagal kurias valstybės narės akredituoja mokėjimo agentūras, nustatoma reikalingų valdymo patikinimo deklaracijų gavimo tvarka, sertifikuojamos valdymo bei stebėsenos sistemos ir nepriklausomos institucijos tvirtina metines finansines ataskaitas. Be to, siekiant užtikrinti nacionalinių patikrų, ypač susijusių su leidimų suteikimu, patvirtinimu ir mokėjimo tvarka, skaidrumą ir sumažinti Komisijos tarnybų bei valstybių narių, kuriose reikalaujama akredituoti kiekvieną atskirą mokėjimo agentūrą, administracinę naštą, institucijų ir įstaigų, kurioms yra perduota ši atsakomybė, skaičius turėtų būti apribotas atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės konstitucines nuostatas;

(8) jeigu valstybė narė akredituoja daugiau nei vieną mokėjimo agentūrą, svarbu, kad ji paskirtų vieną koordinavimo įstaigą, kuri užtikrintų nuoseklų lėšų valdymą, palaikytų Komisijos ir įvairių akredituotų mokėjimo agentūrų ryšį bei užtikrintų, kad Komisijos prašoma informacija, susijusi su kelių mokėjimo agentūrų veikla, būtų pateikiama greitai. Koordinavimo įstaiga taip pat turėtų būti įpareigota užtikrinti, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų, kad Komisija būtų informuojama apie jų eigą ir kad būtų vienodai taikomos bendrosios taisyklės ir standartai;

(9) tik valstybių narių akredituotos mokėjimo agentūros gali pagrįstai užtikrinti, kad prieš suteikiant gavėjams Sąjungos pagalbą buvo atliktos reikalingos patikros. Dėl to turėtų būti aiškiai nustatyta, kad iš Sąjungos biudžeto gali būti padengiamos tik akredituotų mokėjimo agentūrų išlaidos;

(10) siekiant padėti paramos gavėjams daugiau sužinoti apie žemės ūkio veiklos ir ūkių valdymo ryšį su aplinkos, klimato kaitos prevencijos, geros agrarinės žemės būklės, maisto saugos, žmonių, gyvūnų, augalų sveikatos ir gyvulių gerovės standartais, būtina, kad valstybės narės nustatytų išsamią ūkių konsultavimo sistemą, pagal kurią būtų konsultuojami paramos gavėjai. Ši ūkių konsultavimo sistema neturėtų paveikti paramos gavėjų įsipareigojimo ir atsakomybės laikytis tų standartų.  Taip pat valstybės narės turėtų užtikrinti aiškų konsultacijų ir patikrų atskyrimą;

(11) į ūkių konsultavimo sistemą turėtų būti įtraukti bent jau tie reikalavimai ir standartai, kurie patenka į kompleksinės paramos taikymo sritį. Taip pat į ją turėtų būti įtraukti klimatui ir aplinkai palankios žemės ūkio veiklos reikalavimai ir žemės ūkio paskirties žemės priežiūros reikalavimai, kurių reikia laikytis siekiant gauti tiesiogines išmokas pagal xxx d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. DP/xxx, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės[14]. Galiausiai, į sistemą turėtų būti įtraukti tam tikri elementai, susiję su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, biologine įvairove, vandens apsauga, pranešimu apie gyvūnų ir augalų ligas, inovacijomis ir tvaria mažų ūkių ekonominės veiklos plėtra;

(12) paramos gavėjų dalyvavimas sistemoje turėtų būti savanoriškas. Visiems jiems, net ir tiems, kurie negauna paramos pagal BŽŪP, turėtų būti leista dalyvauti sistemoje. Tačiau prioritetinius kriterijus gali nustatyti valstybės narės. Dėl sistemos pobūdžio tikslinga per konsultavimo veiklą surinktą informaciją laikyti konfidencialia, išskyrus rimtus Sąjungos arba nacionalinės teisės pažeidimo atvejus. Siekiant užtikrinti sistemos veiksmingumą konsultantai turėtų būti tinkamos kvalifikacijos ir jiems turėtų būti nuolat rengiami mokymai;

(13) finansinius išteklius, reikalingus akredituotų mokėjimo agentūrų išlaidoms, finansuotinoms EŽŪGF lėšomis, padengti, Komisija valstybėms narėms skiria kaip kompensacijas remdamasi šių agentūrų išlaidų apskaita. Iki kol šios kompensacijos bus išmokėtos kaip mėnesinės išmokos, finansinius išteklius sutelkti turi pačios valstybės narės atsižvelgdamos į savo akredituotų mokėjimo agentūrų poreikius. Valstybių narių ir paramos gavėjų, dalyvaujančių įgyvendinant BŽŪP, patirtas personalo ir administracines sąnaudas padengia jie patys;

(14) Komisijos naudojama agrometeorologinė sistema ir įsigyjamos bei tobulinamos palydovinės nuotraukos turėtų būti priemonės žemės ūkio rinkoms valdyti ir žemės ūkio išlaidų stebėsenai palengvinti;

(15) laikantis biudžetinės drausmės būtina nustatyti EŽŪGF lėšomis finansuojamų išlaidų metinę viršutinę ribą atsižvelgiant į didžiausias šio fondo sumas, nustatytas [...] Tarybos reglamente (ES) Nr. xxx/xxx, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[15] [MFF] numatytoje daugiametėje finansinėje programoje;

(16) laikantis biudžetinės drausmės taip pat būtina EŽŪGF finansuojamų išlaidų metinės viršutinės ribos laikytis bet kokiomis aplinkybėmis ir visais biudžeto procedūros ir biudžeto vykdymo etapais. Šiuo tikslu nacionalinė kiekvienos valstybės narės tiesioginių išmokų viršutinė riba, nustatyta Reglamente (ES) nr. xxx/xxx[DP], turi būti laikoma tokių tiesioginių išmokų atitinkamai valstybei narei viršutine finansine riba ir šių išmokų kompensavimas neturi viršyti šios ribos. Be to, laikantis biudžetinės drausmės būtina, kad visų Komisijos pasiūlytų arba teisės aktų leidėjų ar Komisijos pagal BŽŪP priimtų ir EŽŪGF lėšomis finansuojamų teisės aktų išlaidos atitiktų šio fondo lėšomis finansuojamų išlaidų viršutinę ribą;

(17) siekiant užtikrinti, kad BŽŪP finansavimo sumos neviršytų metinių viršutinių ribų, reikėtų toliau taikyti 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiame Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003[16], nurodytą finansinį mechanizmą, pagal kurį koreguojamas tiesioginės paramos lygis. Šiomis aplinkybėmis būtina įgalioti Komisiją atlikti tas korekcijas, jei jų neatlieka Taryba iki tų kalendorinių metų, kuriems jos taikomos, birželio 30 d.;

(18) EŽŪGF ir EŽŪFKP finansinio įnašo nustatymo priemonės, taikomos viršutinei finansinei ribai apskaičiuoti, neturi poveikio pagal Sutartį paskirtos biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams. Todėl šios priemonės turėtų būti grindžiamos orientacinėmis sumomis, nustatytomis pagal [...] Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl bendradarbiavimo biudžeto reikalų ir tinkamo finansinio valdymo srityje[17] ir Reglamentą (ES) Nr. xxx/xxx [MFF];

(19) laikantis biudžetinės drausmės taip pat turi būti nuolat tikrinama vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto padėtis. Todėl, pateikdama atitinkamų metų biudžeto projektą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti savo prognozes bei analizę ir prireikus teisės aktų leidėjui pasiūlyti tinkamas priemones. Be to, siekiant laikytis metinės viršutinės ribos, Komisija turėtų visapusiškai nuolat išnaudoti jai suteiktus valdymo įgaliojimus ir prireikus Europos Parlamentui ir Tarybai arba tik Tarybai pasiūlyti atitinkamas priemones biudžeto padėčiai pagerinti. Jeigu biudžetinių metų pabaigoje dėl valstybių narių pateiktų išlaidų kompensavimo prašymų viršijamos metinės viršutinės ribos, Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė imtis priemonių, kad turimas biudžetas galėtų būti laikinai paskirstytas valstybėms narėms proporcingai dar neišmokėtiems jų kompensacijų prašymams ir kad būtų išlaikyta nustatyta atitinkamų metų viršutinė riba. Tiems metams skirtos išmokos turėtų būti išmokamos kitais biudžetiniais metais ir turėtų būti galutinai nustatyta kiekvienai valstybei narei skiriamo Sąjungos finansavimo visa suma bei kompensavimas valstybėms narėms siekiant laikytis nustatytos sumos;

(20) vykdant biudžetą, Komisija turėtų sukurti mėnesinę žemės ūkio išlaidoms taikomą išankstinio perspėjimo ir stebėsenos sistemą tam, kad, jei iškyla rizika, jog bus viršyta metinė viršutinė riba, ji galėtų kuo greičiau imtis atitinkamų priemonių, pasinaudodama savo turimais valdymo įgaliojimais, ir, jei šių priemonių nepakanka, pasiūlyti kitas priemones. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų teikti periodinę ataskaitą, kurioje iki ataskaitos parengimo patirtų išlaidų raida būtų palyginama su ankstesnių išlaidų įvertinimu ir būtų įvertinamas numatomas biudžeto vykdymas per likusį biudžetinių metų laikotarpį;

(21) Komisija rengdama biudžeto dokumentus turėtų taikyti tokį valiutos kursą, kuris atspindėtų pačią naujausią turimą informaciją, atsižvelgdama į laikotarpį nuo šių dokumentų parengimo iki pateikimo;

(22) [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. CR/xxx, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006[18], nustatytos taisyklės, taikomos fondų, kuriems taikomas tas reglamentas, įskaitant EŽŪFKP, lėšomis teikiamai finansinei paramai. Į tas nuostatas įtrauktos ir tam tikros taisyklės dėl išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams, finansinio valdymo ir valdymo bei kontrolės sistemų. Kalbant apie EŽŪFKP lėšų finansinį valdymą, siekiant aiškumo ir žemės ūkio fondų valdymo derėjimo, turėtų būti daroma nuoroda į atitinkamas biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimo terminų ir įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamentą (ES) Nr. CR/xxx nuostatas.

(23) kaimo plėtros programos yra finansuojamos iš Sąjungos biudžeto pagal įsipareigojimus išmokant metines dalines išmokas. Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė naudotis numatytais Sąjungos fondais iškart pradėjus įgyvendinti kaimo plėtros programas. Dėl to būtina nustatyti tinkamai apriboto išankstinio finansavimo sistemą, kuria būtų užtikrintas pastovus lėšų srautas, kad pagal programą numatytos išmokos gavėjams būtų mokamos laiku;

(24) be išankstinio finansavimo, turėtų būti atskirtos įvairios Komisijos išmokos akredituotoms mokėjimo agentūroms. Turėtų būti nustatytos tarpinės išmokos bei likutinės išmokos ir nustatytos išsamios jų mokėjimo taisyklės. Taikant automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklę turėtų būti paspartintas programų įgyvendinimas ir remiamas patikimas finansų valdymas;

(25) Sąjungos pagalba gavėjams turėtų būti išmokėta laiku, kad jie galėtų veiksmingai ją panaudoti. Jei valstybės narės nesilaikytų Sąjungos teisės aktuose nustatytų mokėjimo terminų, tai galėtų sukelti didelių sunkumų gavėjams ir trukdyti sudaryti metinį Sąjungos biudžetą. Todėl Sąjungos finansavimas neturėtų būti skiriamas išlaidoms, patirtoms nesilaikant mokėjimo terminų, padengti. Siekiant laikytis proporcingumo principo, reikėtų, kad Komisija galėtų numatyti šios bendros taisyklės išimtis. Šis Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 nustatytas principas turėtų būti išlaikytas ir taikomas tiek EŽŪGF, tiek EŽŪFKP. Jei valstybės narės vėluoja su išmokomis, jos prie pagrindinės gavėjams skirtos sumos kaip kompensaciją prideda palūkanas, kurias išmoka savo sąskaita. Šia nuostata valstybės narės būtų skatinamos geriau laikytis mokėjimo terminų, o paramos gavėjai būtų labiau užtikrinti, kad išmokas gaus laiku arba bent jau gaus kompensaciją, jei jos vėluotų;

(26) Reglamente (EB) Nr. 1290/2005 numatyta, kad mėnesinės arba tarpinės EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų išmokos gali būti sumažintos arba sustabdytas jų mokėjimas. Nepaisant gana plačios šių nuostatų formuluotės, pastebėta, kad praktiškai jos taikomos daugiausia išmokoms sumažinti dėl mokėjimo terminų, viršutinių ribų ir panašių apskaitos aspektų nesilaikymo, kuris gali būti nesunkiai aptiktas išlaidų deklaracijose. Pagal tas nuostatas taip pat galima sumažinti išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą, jei esama didelių ir nuolatinių nacionalinės kontrolės sistemos trūkumų, tačiau tai galima padaryti tik gana griežtomis faktinėmis sąlygomis ir taikant specialią dviejų etapų procedūrą. Biudžeto valdymo institucija pakartotinai ragino Komisiją sustabdyti išmokų mokėjimą reikalavimų nesilaikančiomis valstybėms narėms. Tokiomis aplinkybėmis būtina paaiškinti Reglamente (EB) Nr. 1290/2005 numatytą sistemą, o taisykles dėl EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų išmokų sumažinimo ir sustabdymo sujungti į vieną straipsnį. Išmokų mažinimo dėl apskaitos aspektų nesilaikymo sistema turėtų būti išlaikyta, tačiau aiškiau suformuluota laikantis galiojančios administracinės tvarkos. Galimybė sumažinti išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą dėl didelių ir nuolatinių nacionalinės kontrolės sistemos trūkumų turėtų būti išplėsta kaip dar vieną priežastį įtraukiant aplaidumą susigrąžinant neteisėtas išmokas; tokiam sumažinimui arba mokėjimo sustabdymui taip pat taikoma dviejų etapų procedūra;

(27) žemės ūkio sektorių teisės aktais valstybių narių reikalaujama informaciją apie atliktų patikrų skaičių ir rezultatus siųsti laikantis nurodytų terminų. Šie statistiniai kontrolės duomenys naudojami siekiant nustatyti klaidų kiekį valstybių narių lygmeniu ir apskritai vertinant EŽŪGF ir EŽŪFKP valdymą. Jie yra svarbus informacijos, kuria remdamasi Komisija vertina, ar fondai valdomi tinkamai, šaltinis ir pagrindinis metinės patikinimo deklaracijos elementas. Atsižvelgiant į didelę šios statistinės informacijos svarbą ir siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimo laiku ją išsiųsti, būtina numatyti priemonę, skirtą atgrasyti nuo vėlavimo pateikti duomenis, kuri būtų proporcinga duomenų trūkumo mastui. Todėl turėtų būti numatytos nuostatos, pagal kurias Komisija gali sustabdyti tą mėnesinių arba tarpinių išmokų dalį, apie kurią nebuvo laiku pateikta atitinkamų statistinių duomenų;

(28) siekiant sudaryti galimybę dar kartą panaudoti EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšas, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl konkrečių sumų skyrimo. Reglamente (EB) Nr. 1290/2005 pateiktas sąrašas turėtų būti papildytas sumomis, susijusiomis su pavėluotomis išmokomis ir su EŽŪGF lėšomis finansuojamų išlaidų sąskaitų patvirtinimu.  1978 m. vasario 20 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 352/78 dėl užstatų, depozitų ir garantijų, pateiktų pagal bendrąją žemės ūkio politiką ir vėliau negrąžintų, kreditavimo[19] taip pat nustatytos taisyklės dėl negrąžintų užstatų sumų paskirties. Tos nuostatos turėtų būti suderintos ir sujungtos su galiojančiomis nuostatomis dėl asignuotųjų pajamų. Dėl to Reglamentas (EEB) Nr. 352/78 turėtų būti panaikintas;

(29) 2000 m. balandžio 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 814/2000 dėl bendrosios žemės ūkio politikos informacinių priemonių[20] ir jo įgyvendinimo taisyklėmis apibrėžtos su BŽŪP susijusios informacinės priemonės, kurios gali būti finansuojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 5 straipsnio c punktą. Reglamente (EB) Nr. 814/2000 pateikiamas tų priemonių ir jų tikslų sąrašas ir nustatomos jų finansavimo ir atitinkamų projektų įgyvendinimo taisyklės. Po to reglamento priėmimo Reglamentu (ES) Nr. xxx/xxx[FR] priimtos su subsidijomis ir viešuoju pirkimu susijusios taisyklės. Šios taisyklės turėtų būti taikomos ir BŽŪP numatytoms informacinėms priemonėms. Siekiant paprastumo ir darnos Reglamentas (EB) Nr. 814/2000 turėtų būti panaikintas paliekant specialias su finansuotinų priemonių tikslais ir rūšimis susijusias nuostatas. Šiomis priemonėmis taip pat turėtų būti atsižvelgiama į poreikį užtikrinti efektyvesnį plačiosios visuomenės informavimą ir didesnę Komisijos iniciatyva vykdomos įvairios komunikacinės veiklos sinergiją ir užtikrinti, kad būtų veiksmingai informuojama apie Sąjungos politikos prioritetus. Todėl į tas priemones turėtų būti įtrauktos ir su BŽŪP susijusios informavimo priemonės, taikomos pagal organizuotos komunikacijos tvarką, nurodytą Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas – II dalis. Politikos dokumentai“[21];

(30) BŽŪP priemonių ir veiksmų finansavimas bus vykdomas iš dalies taikant pasidalijamąjį valdymą. Siekdama užtikrinti patikimą Sąjungos fondų finansinį valdymą, Komisija turėtų tikrinti, kaip už išmokas atsakingos valstybių narių institucijos valdo šiuos fondus. Tikslinga apibrėžti Komisijos atliekamų tikrinimų pobūdį, detalizuoti jos atsakomybės už biudžeto vykdymą sąlygas ir aiškiai nustatyti valstybių narių bendradarbiavimo įpareigojimus;

(31) kad Komisija galėtų vykdyti savo įpareigojimą patikrinti, ar valstybėse narėse sukurtos ir tinkamai veikia Sąjungos išlaidų valdymo ir tikrinimo sistemos, turėtų būti numatyta nuostata, pagal kurią nepriklausomai nuo valstybių narių vykdomo tikrinimo patikras atlieka Komisijos įgalioti asmenys, kurie prireikus gali prašyti valstybių narių padėti jiems atlikti savo darbą;

(32) Komisijai perduotinai informacijai surinkti turi būti kuo plačiau naudojamos informacinės technologijos. Atlikdama patikras, Komisija turėtų galėti visapusiškai ir nedelsiant naudotis visa informacija apie išlaidas, užregistruota tiek popieriniuose dokumentuose, tiek elektroninėse laikmenose;

(33) siekiant nustatyti finansinį akredituotų mokėjimo agentūrų ir Sąjungos biudžeto ryšį, Komisija turėtų kasmet patvirtinti šių mokėjimo agentūrų sąskaitas. Sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo turėtų būti atsižvelgiama į ataskaitų užbaigtumą, tikslumą ir teisingumą, bet ne į išlaidų atitiktį Sąjungos teisės aktams;

(34) Komisija, kuri pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį yra atsakinga už tinkamą Sąjungos teisės taikymą, turėtų nuspręsti, ar valstybių narių patirtos išlaidos atitinka Sąjungos teisės aktus. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė pagrįsti savo sprendimus išmokėti išmokas, o valstybių narių ir Komisijos nesutarimo atveju turėtų būti ieškoma bendro sutarimo. Siekiant valstybėms narėms suteikti teisines ir finansines garantijas dėl praeityje patirtų išlaidų, turėtų būti nustatytas maksimalus laikotarpis, per kurį Komisija gali nuspręsti, kokios finansinės pasekmės laukia nesilaikant taisyklių. Su EŽŪFKP susijusi atitikties patvirtinimo procedūra turėtų atitikti Komisijos atliekamų finansinių pataisų nuostatas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 2 dalyje.

(35) jeigu išlaidos neatitinka Sąjungos teisės aktų ir paramos gavėjas neturėjo teisės į jas, susigrąžintos EŽŪGF sumos turėtų būti grąžinamos į šį fondą. Turėtų būti numatyta finansinės atsakomybės dėl pažeidimų sistema tiems atvejams, kai nepavyksta susigrąžinti visos sumos. Šiuo tikslu turėtų būti nustatyta tvarka, kuria Komisija apsaugotų Sąjungos biudžeto interesus, priimdama sprendimą, pagal kurį atitinkama valstybė narė turi sumokėti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ir nebuvo susigrąžintos per pagrįstą laikotarpį. Taisyklės turėtų būti taikomos visoms sumoms, kurios iki šio reglamento įsigaliojimo dienos dar nėra susigrąžintos. Tam tikrais valstybės narės aplaidumo atvejais taip pat turėtų būti pateisinama atitinkamai valstybei narei priskirti visą sumą. Tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos ir EŽŪFKP lėšų atveju, tačiau išlaikant specialią nuostatą, kad dėl pažeidimų susigrąžintos arba anuliuotos sumos turėtų ir toliau būti naudojamos pagal patvirtintas atitinkamos valstybės narės kaimo plėtros programas, kadangi jos buvo paskirtos tai valstybei narei. Turėtų būti nustatytos ir nuostatos dėl valstybių narių įpareigojimo teikti ataskaitas;

(36) valstybių narių vykdomos susigrąžinimo procedūros gali tęstis keletą metų neturint garantijų, kad jos bus veiksmingos. Šių procedūrų įgyvendinimo išlaidos taip pat gali būti neproporcingos sumoms, kurios yra ar gali būti surinktos. Todėl tam tikrais atvejais valstybėms narėms turėtų būti leista sustabdyti susigrąžinimo procedūras;

(37) siekdamos apsaugoti Sąjungos biudžeto finansinius interesus, valstybės narės turėtų imtis priemonių, užtikrinančių, kad EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojami sandoriai iš tiesų yra atliekami ir vykdomi teisingai. Valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią visiems gavėjų pažeidimams arba įsipareigojimų nesilaikymui, juos aptikti ir veiksmingai ištaisyti. Šiuo tikslu turėtų būti taikomas 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[22];

(38) su bendraisiais patikrų, atšaukimų, sumažinimų arba išmokų neskyrimo principais ir su nuobaudų taikymu susijusios nuostatos įtrauktos į įvairių žemės ūkio sektorių reglamentus. Šios taisyklės turėtų būti surinktos į vieną horizontalaus lygmens teisinę sistemą. Į jas turėtų būti įtraukti valstybių narių įpareigojimai dėl administracinių ir vietoje atliekamų patikrų, taip pat išmokų susigrąžinimo, sumažinimo ir neskyrimo taisyklės. Taip pat turėtų būti nustatytos reikalavimų, kurie nebūtinai susiję su pagalbos išmokomis, laikymosi patikrų taisyklės;

(39) įvairiomis žemės ūkio sektorių teisės aktų nuostatomis reikalaujama, kad, siekiant užtikrinti reikiamos sumos susigrąžinimą įsipareigojimų nesilaikymo atvejais, turėtų būti pateikiamas užstatas. Kad būtų sustiprinta užstatų sistema, visoms šioms nuostatoms turėtų galioti viena horizontali taisyklė;

(40) kai kurių Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx [DP] ir xxx Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. RD/xxx dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis[23] numatytų išmokų atveju valstybė narė turėtų taikyti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą. Siekiant padidinti Sąjungos paramos veiksmingumą ir pagerinti jos stebėseną, valstybėms narėms turėtų būti leista šią integruotą sistemą naudoti ir kitoms Sąjungos paramos schemoms;

(41) reikėtų išlaikyti pagrindinius tos integruotos sistemos elementus, visų pirma nuostatas dėl kompiuterinės duomenų bazės, žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, pagalbos paraiškų arba mokėjimo prašymų ir  teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistemos;

(42) Sąjungos paramos schemose numatytas išmokas, kurioms taikoma integruota sistema, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gavėjams išmoka visas iš karto, atsižvelgdamos į šiame reglamente numatytus sumažinimus, ir nustatytu laiku. Siekiant lankstesnio tiesioginių išmokų valdymo, valstybėms narėms turėtų būti leista išmokas, kurioms taikoma integruota sistema, išmokėti dalimis ne daugiau kaip per du kartus per metus;

(43) įmonių, gaunančių išmokas ar jas išmokančių, komercinių dokumentų tikrinimas gali būti labai veiksminga sandorių, kurie sudaro EŽŪGF teikiamo finansavimo sistemos dalį, priežiūros priemonė. Komercinių dokumentų tikrinimo nuostatos pateiktos 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 485/2008 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio garantijų fondo finansavimo sistemos dalį, patikrinimo[24]. Šiuo tikrinimu papildomos kitos patikros, kurias jau atlieka valstybės narės. Be to, šis tikrinimas neturi poveikio nacionalinėms tikrinimo nuostatoms, kurios yra platesnės nei numatytosios tame reglamente;

(44) pagal Reglamentą (EB) Nr. 485/2008 valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti veiksmingą finansinių Sąjungos biudžeto interesų apsaugą ir visų pirma tikrindamos, ar EŽŪGF finansuojami veiksmai yra nesuklastoti ir atitinka reikalavimus. Siekiant aiškumo ir racionalumo atitinkamos nuostatos turėtų būti integruotos į vieną aktą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 485/2008 turėtų būti panaikintas;

(45) turėtų būti nustatyta, kokie dokumentai bus tokio tikrinimo pagrindas, kad būtų galima atlikti visapusišką patikrinimą. Įmonės, kurios bus tikrinamos, turėtų būti atrenkamos remiantis sandorių, vykdomų jų atsakomybe, pobūdžiu bei įmonių, gaunančių išmokas arba jas išmokančių, suskirstymu pagal jų finansinę svarbą EŽŪGF teikiamo finansavimo sistemoje;

(46) turėtų būti apibrėžti pareigūnų, atsakingų už tikrinimą, įgaliojimai bei įmonių įpareigojimai nustatytu laikotarpiu pateikti šiems pareigūnams komercinius dokumentus ir suteikti informaciją, kurios jie paprašys. Turėtų būti numatyta nuostata, pagal kurią tam tikrais atvejais komercinius dokumentus būtų galima konfiskuoti;

(47) atsižvelgiant į tarptautinę žemės ūkio produktų prekybos struktūrą ir siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą būtina organizuoti valstybių narių bendradarbiavimą. Taip pat būtina Sąjungos lygiu sukurti centralizuotą trečiosiose valstybėse įsisteigusių įmonių, gaunančių išmokas arba jas išmokančių, dokumentacijos sistemą;

(48) nors už tikrinimo programų priėmimą atsako valstybės narės, būtina, kad jos būtų pateiktos Komisijai ir ji galėtų imtis jų priežiūros ir koordinavimo siekdama užtikrinti, jog tos programos būtų priimtos remiantis atitinkamais kriterijais, ir kad tikrinimas būtų sutelktas į tuos sektorius ar įmones, kuriems būdinga didelė sukčiavimo rizika;

(49) svarbu, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų specialus departamentas, atsakingas už šiame reglamente numatytą komercinių dokumentų tikrinimo stebėseną arba to tikrinimo koordinavimą. Šie specialieji departamentai turėtų veikti nepriklausomai nuo departamentų, kurie atlieka tikrinimą prieš mokėjimą. Informacija, gauta to tikrinimo metu, turėtų būti laikoma profesine paslaptimi;

(50) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančiu Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001[25], kuris buvo pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatytas principas, pagal kurį visas tam tikros BŽŪP numatytos paramos išmokėjimas gavėjui turėtų būti siejamas su taisyklių, taikomų žemės valdymui, žemės ūkio gamybai ir veiklai, laikymusi. Tas principas vėliau buvo įtrauktas į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai[26] ir 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą)[27]. Pagal vadinamąją kompleksinės paramos sistemą valstybės narės nustato nuobaudas, kuriomis sumažinama arba neskiriama visa BŽŪP numatyta parama arba jos dalis;

(51) kompleksinės paramos sistema į BŽŪP įtraukiami pagrindiniai aplinkos, klimato kaitos prevencijos, geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės, žmonių, gyvūnų, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės standartai. Šia sąsaja siekiama prisidėti prie tvaraus žemės ūkio plėtros didinant paramos gavėjų informuotumą apie būtinybę laikytis šių pagrindinių standartų. Ja taip pat siekiama, kad BŽŪP labiau atitiktų visuomenės lūkesčius, derinant šią politiką su aplinkos, žmonių, gyvūnų, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės politika;

(52) kompleksinės paramos sistema yra neatskiriama BŽŪP dalis, todėl ją reikėtų išsaugoti. Tačiau jos apimtis, kurią šiuo metu sudaro atskiri teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų sąrašai, turėtų būti supaprastinta, kad būtų užtikrintas ir labiau regimas jos nuoseklumas.    Šiuo tikslu reikalavimai ir standartai turėtų būti įtraukti į vieną sąrašą ir sugrupuoti pagal sritis ir problemas. Remiantis įgyta patirtimi taip pat pastebėta, kad keletas kompleksinės paramos reikalavimų nepakankamai susiję su ūkininkavimo veikla ar valdos plotu arba labiau taikytini nacionalinėms valdžios institucijoms nei paramos gavėjams. Todėl kompleksinės paramos apimtį šiuo atžvilgiu reikia pakoreguoti. Taip pat turėtų būti įtraukta nuostata dėl daugiamečių ganyklų išlaikymo 2014 m. ir 2015 m.

(53) kad teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai būtų taikomi ūkiuose ir jais būtų užtikrinamos lygios visų ūkininkų galimybės, jie turi būti išsamiai įgyvendinti valstybėse narėse;

(54) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus[28], nuostatos bus taikomos tik pagal kompleksinės paramos tvarką, kai visos valstybės narės išsamiai jas įgyvendins ir visų pirma pagal jas ūkininkams nustatys aiškius įpareigojimus. Pagal direktyvą reikalavimai ūkių lygmeniu bus pradėti taikyti ne vėliau kaip 2013 m. sausio 1 d.

(55) 2000 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo[29], nuostatos bus veiksmingai taikomos pagal kompleksinės paramos sistemą, tik kai visos valstybės narės išsamiai jas įgyvendins ir visų pirma pagal jas ūkininkams nustatys aiškius įpareigojimus. Pagal direktyvą reikalavimai ūkių lygmeniu bus pradėti laipsniškai taikyti remiantis atitinkamu tvarkaraščiu, o bendrieji integruoto kenkėjų valdymo principai bus pradėti taikyti ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.;

(56) pagal Direktyvos 2000/60/EB 22 straipsnį 1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos[30] panaikinama 2013 m. gruodžio 23 d. Siekiant išlaikyti pagal kompleksinės paramos sistemą taikomas taisykles dėl požeminio vandens apsaugos, tikslinga belaukiant Direktyvos 2000/60/EB nuostatų įtraukimo į kompleksinės paramos tvarką pakoreguoti šios sistemos taikymo sritį ir apibrėžti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, apimančius Direktyvos 80/68/EEB 4 ir 5 straipsnių reikalavimus;

(57) kompleksinės paramos sistema numatyti tam tikri administraciniai reikalavimai tiek paramos gavėjams, tiek nacionalinėms administracijoms, nes turi būti užtikrinamas duomenų registravimas, atliekamos patikros ir prireikus taikomos nuobaudos. Nuobaudos turėtų būti proporcingos, veiksmingos ir atgrasomosios. Jos turėtų būti taikomos nepažeidžiant kitų kitomis Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatomis numatytų nuobaudų. Siekiant nuoseklumo tikslinga atitinkamas Sąjungos nuostatas sujungti į vieną teisinę priemonę. Ūkininkų, kurie dalyvauja smulkių ūkininkų schemoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] V antraštinėje dalyje, atveju pastangos, kurių reikia norint atitikti kompleksinės paramos sistemos reikalavimus, nusveria sistemos teikiamą naudą šiems ūkininkams. Todėl siekiant paprastumo šiems ūkininkams turėtų būti netaikoma kompleksinės paramos sistema ir ypač jos kontrolės sistema bei nuobaudos. Tačiau tai neturėtų paveikti šių ūkininkų įpareigojimų laikytis galiojančių žemės ūkio sektorių teisės aktų nuostatų ir galimybės būti tikrinamiems bei rizikos susilaukti nuobaudų pagal tuos teisės aktus;

(58) Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003 nustatyta geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų sistema, pagal kurią valstybės narės turi priimti nacionalinius standartus atsižvelgdamos į specifines atitinkamų rajonų savybes, įskaitant dirvožemio ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sistemas (žemės panaudojimą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą) ir ūkių struktūras. Šiais geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartais siekiama padėti užkirsti kelią dirvožemio erozijai, išlaikyti organines dirvožemio medžiagas ir jo struktūrą, užtikrinti būtiniausią priežiūrą, vengti buveinių nykimo ir saugoti bei tvarkyti vandens telkinius. Todėl į šiame reglamente nustatytą platesnę kompleksinės paramos sistemos apimtį turėtų būti įtraukta sistema, pagal kurią valstybės narės turėtų priimti nacionalinius geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus. Į Sąjungos sistemą turėtų būti įtrauktos ir geresnio vandens, dirvožemio, anglies sankaupų, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio problemų sprendimo ir būtiniausios žemės priežiūros taisyklės;

(59) paramos gavėjai turėtų aiškiai žinoti, kokių kompleksinės paramos taisyklių jie turi laikytis.  Šiuo tikslu visi tas taisykles sudarantys reikalavimai ir standartai turėtų būti išsamiai, suprantamai ir su paaiškinimais pateikti valstybėms narėms, jei įmanoma, ir elektroninėmis priemonėmis;

(60) norint veiksmingai įgyvendinti kompleksinės paramos sistemą, turi būti tikrinama, ar gavėjai laikosi įsipareigojimų. Jeigu valstybė narė nusprendžia pasinaudoti galimybe netaikyti išmokos mažinimo ar neskyrimo tais atvejais, kai atitinkama suma neviršija 100 EUR, kitais metais kompetentinga kontrolės institucija turėtų patikrinti dalį ūkininkų siekdama nustatyti, ar atitinkama neatitiktis taisyklėms ištaisyta;

(61) siekiant užtikrinti darnų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą finansuojant BŽŪP išlaidas ir ypač sudaryti galimybę Komisijai atidžiai stebėti valstybių narių vykdomą finansų valdymą bei patvirtinti akredituotų mokėjimo agentūrų sąskaitas, valstybės narės turi tam tikrą informaciją perduoti Komisijai arba sudaryti galimybes Komisijai ja pasinaudoti;

(62) siekiant surinkti Komisijai perduotiną informaciją ir sudaryti galimybes Komisijai iškart prireikus naudotis visa popieriniuose dokumentuose ir elektroninėse laikmenose saugoma informacija apie išlaidas, turėtų būti nustatytos atitinkamos duomenų pateikimo ir perdavimo taisyklės bei taisyklės dėl terminų;

(63) taikant nacionalines kontrolės sistemas ir atliekant atitikties patvirtinimą gali būti perduodami asmens duomenys ar komercinės paslaptys, todėl valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti informacijos, gautos šiomis aplinkybėmis, konfidencialumą;

(64) siekiant užtikrinti patikimą finansinį Sąjungos biudžeto valdymą ir valstybių narių bei gavėjų nešališkumą, turėtų būti nustatytos euro naudojimo taisyklės;

(65) euro perskaičiavimo į nacionalinę valiutą kursas operacijos vykdymo laikotarpiu gali varijuoti. Todėl atitinkamoms sumoms taikomas kursas turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į įvykį, per kurį pasiekiamas ekonominis operacijos tikslas. Turėtų būti taikomas tos dienos, kurią įvyko tas operacinis įvykis, valiutos kursas. Būtina nurodyti šį operacinį įvykį arba atšaukti jo taikymą laikantis tam tikrų kriterijų, visų pirma atsižvelgiant į pinigų judėjimo spartą. Šios taisyklės nustatytos 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2799/98, nustatančiu žemės ūkio politikos priemones dėl euro[31], ir jomis papildomos panašios Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatos. Siekiant aiškumo ir racionalumo atitinkamos nuostatos turėtų būti integruotos į vieną teisės aktą. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 2799/98 turėtų būti panaikintas;

(66) turėtų būti nustatytos specialios taisyklės, kaip elgtis išskirtinėmis finansinėmis aplinkybėmis Sąjungoje arba pasaulio rinkoje, kai būtini skubūs veiksmai siekiant užtikrinti, kad pagal BŽŪP nustatytos priemonės būtų veiksmingos;

(67) euro neįsivedusioms valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė išlaidas, patirtas taikant BŽŪP teisės aktus, padengti eurais, o ne nacionaline valiuta. Reikalingos specialios taisyklės, kuriomis būtų užtikrinama, kad dėl naudojimosi tokia galimybe nesusidarytų jokio neteisėto pranašumo išmoką gaunančioms arba išmokančioms šalims;

(68) kiekviena BŽŪP numatyta priemonė turėtų būti stebima ir vertinama, kad būtų užtikrinta jos kokybė ir parodyti rezultatai. Šiuo tikslu turėtų būti sudarytas rodiklių sąrašas, o BŽŪP poveikį Komisija turėtų įvertinti atsižvelgdama į politikos tikslus. Komisija turėtų nustatyti bendrąją stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuria be kita ko būtų užtikrinta, kad atitinkami duomenys, įskaitant valstybių narių pateikiamą informaciją, būtų prieinami laiku. Tai darydama ji turėtų atsižvelgti į duomenų poreikį ir potencialių duomenų šaltinių sinergiją. Be to, Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas – II dalis.“ pažymėta, kad visos Sąjungos biudžete su klimato politika susijusios išlaidos turėtų būti padidintos mažiausiai 20 proc., skiriant įvairių politikos krypčių įnašą. Todėl Komisija turėtų galėti įvertinti pagal BŽŪP teikiamos Sąjungos paramos poveikį siekiant klimato tikslų.

(69) šiuo tikslu taikomi Sąjungos teisės aktai dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, visų pirma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[32] ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[33];

(70) sujungtose bylose C–92/09 ir C–93/09[34] paskelbtame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatas dėl valstybių narių įpareigojimo skelbti informaciją apie fizinius asmenis, kurie gauna pagalbą iš Europos žemės ūkio fondų, paskelbė negaliojančiomis. Kadangi fiziniai asmenys yra suinteresuoti, kad jų asmens duomenys būtų apsaugoti, ir siekiant suderinti įvairius Komisijos reglamente (EB) Nr. 259/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl informacijos apie Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos gavėjus skelbimo taikymo taisyklės[35], numatyto įpareigojimo skelbti informaciją apie fondų lėšų gavėjus tikslus, tas reglamentas buvo iš dalies pakeistas aiškiai nurodant, kad šis įpareigojimas netaikomas fiziniams asmenims. Prieš Europos Parlamentui ir Tarybai priimant naujas taisykles atsižvelgiant į Teismo išreikštą prieštaravimą, turėtų būti atlikta išsami analizė ir vertinimas siekiant rasti tinkamiausią būdą suderinti gavėjų teisę į asmens duomenų apsaugą ir skaidrumo būtinybę. Belaukiant tos analizės ir vertinimo rezultatų turėtų galioti dabartinės nuostatos dėl informacijos apie Europos žemės ūkio fondų lėšų gavėjus skelbimo;

(71) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija šiais įgaliojimais turėtų naudotis vadovaudamasi 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[36];

(72) priimant kai kuriuos įgyvendinimo aktus turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Įgyvendinimo aktų, kuriuose pateikiami Komisijos atlikti sumų skaičiavimai, atveju patariamąja procedūra Komisijai suteikiama galimybė prisiimti visą atsakomybę už biudžeto valdymą ir siekiama didesnio veiksmingumo, nuspėjamumo ir spartos, atsižvelgiant į terminus ir biudžeto procedūras. Įgyvendinamo aktų dėl valstybėms narėms išmokėtų išmokų ir sąskaitų patvirtinimo procedūros vykdymo atveju patariamąja procedūra Komisijai suteikiama galimybė prisiimti visą atsakomybę už biudžeto valdymą ir nacionalinių mokėjimo agentūrų metinių finansinių ataskaitų tikrinimą siekiant šias ataskaitas patvirtinti arba, jei išlaidos neatitinka Sąjungos taisyklių, neskirti Sąjungos finansavimo šioms išlaidoms padengti. Kitais atvejais priimant įgyvendinimo aktus turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(73) Komisija turėtų būti įgaliota atilikti ir tam tikras administracines arba valdymo užduotis, ypač susijusias su grynojo EŽŪGF išlaidų likučio nustatymu. Šiems įgaliojimams Reglamentas (ES) Nr. 182/2011 neturėtų būti taikomas;

(74) šiuo reglamentu panaikintų reglamentų nuostatas pakeičiant šio reglamento nuostatomis gali kilti praktinių ir specifinių problemų. Siekiant išspręsti šias galimas problemas, turėtų būti numatyta, kad Komisija gali priimti reikiamas ir tinkamai pagrįstas priemones;

(75) kadangi pagal šį reglamentą finansuojamų kaimo plėtros programų programavimo laikotarpis prasideda 2014 m. sausio 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos dienos. Tačiau kai kurios nuostatos, visų pirma susijusios su finansiniu lėšų valdymu, turėtų būti taikomos nuo ankstesnės datos, kuri sutampa su finansinių metų pradžios data,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

TURINYS

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS..................................................................................... 2

1........... PASIŪLYMO APLINKYBĖS...................................................................................... 2

2........... KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI...................................................................................................................................... 4

3........... TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI......................................................................... 6

4........... POVEIKIS BIUDŽETUI............................................................................................... 7

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos.................................................................................................................................... 9

I ANTRAŠTINĖ DALIS TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS............................................... 26

II ANTRAŠTINĖ DALIS ŽEMĖS ŪKIO FONDŲ BENDROSIOS NUOSTATOS................. 27

I skyrius Žemės ūkio fondai......................................................................................................... 27

II skyrius Mokėjimo agentūros ir kitos įstaigos............................................................................. 29

III ANTRAŠTINĖ DALIS  ŪKIŲ KONSULTAVIMO SISTEMA........................................... 32

IV ANTRAŠTINĖ DALIS FINANSINIS FONDŲ VALDYMAS............................................ 34

I skyrius EŽŪGF........................................................................................................................ 34

1 skirsnis Išlaidų finansavimas...................................................................................................... 34

2skirsnis Biudžetinė drausmė....................................................................................................... 36

II skyrius EŽŪFKP..................................................................................................................... 39

1 skirsnis Bendrosios nuostatos dėl EŽŪFKP.............................................................................. 39

2 skirsnis Kaimo plėtros programų finansavimas........................................................................... 39

3 skirsnis Finansinis įnašas remiant kaimo plėtros programas........................................................ 40

4 skirsnis Vietos inovacinio bendradarbiavimo apdovanojimo finansavimas................................... 43

III skyrius Bendrosios nuostatos.................................................................................................. 44

IV skyrius Sąskaitų patvirtinimas................................................................................................. 49

I skirsnis Bendrosios nuostatos.................................................................................................... 49

II skirsnis Patvirtinimas................................................................................................................ 51

III skirsnis Pažeidimai.................................................................................................................. 53

V ANTRAŠTINĖ DALIS KONTROLĖS SISTEMOS IR NUOBAUDOS............................... 55

I skyrius Bendrosios taisyklės...................................................................................................... 55

II skyrius Integruota administravimo ir kontrolės sistema............................................................... 60

III skyrius Sandorių tikrinimas..................................................................................................... 65

IV skyrius Kitos nuostatos dėl patikrų......................................................................................... 71

VI ANTRAŠTINĖ DALIS KOMPLEKSINĖ PARAMA.......................................................... 73

I skyrius Taikymo sritis................................................................................................................ 73

II skyrius Su kompleksine parama susijusi kontrolės sistema ir nuobaudos.................................... 75

VII ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS..................................................... 79

I skyrius Informavimas................................................................................................................ 79

II SKYRIUS Euro naudojimas.................................................................................................... 81

III SKYRIUS  Ataskaitos ir vertinimas........................................................................................ 83

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS GALUTINĖS NUOSTATOS....................................................... 85

I PRIEDAS................................................................................................................................ 87

II PRIEDAS............................................................................................................................... 90

III PRIEDAS.............................................................................................................................. 93

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA........................................................... 98

I ANTRAŠTINĖ DALIS TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:

a)           bendrosios žemės ūkio politikos išlaidų, įskaitant kaimo plėtros išlaidas, finansavimo;

b)           ūkių konsultavimo sistemos;

c)           valdymo ir kontrolės sistemų, kurias turi nustatyti valstybės narės;

d)           kompleksinės paramos sistemos;

e)           sąskaitų patvirtinimo.

2 straipsnis Reglamente vartojami terminai

1.           Šiame reglamente vartojamos Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [DP] 4 straipsnyje nustatytos ūkininko, žemės ūkio veiklos, žemės ūkio paskirties žemės, valdos  apibrėžtys, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente nurodyta kitaip.

Šiame reglamente taikomas Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [DP] 1 straipsnyje nustatytas tiesioginių išmokų terminas.

2.           Šiame reglamente numatytais ir su Reglamentu (ES) Nr. xxx/xxx [TI], Reglamentu (ES) xxx/xxx [sCMO] ir Reglamentu (ES) xxx/xxx[RD] siejamais force majeure atvejais ir išskirtinėmis aplinkybėmis visų pirma laikoma:

a)      paramos gavėjo mirtis;

b)      ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas;

c)      didelė stichinė nelaimė, turėjusi didelio poveikio valdai;

d)      gyvuliams skirtų valdos pastatų netyčinis sugriuvimas;

e)      epizootinė liga, ištikusi visus ūkininko gyvulius arba jų dalį;

f)       didelės valdos dalies eksproprijavimas, jei tai negalėjo būti numatyta paraiškos pateikimo dieną.

II ANTRAŠTINĖ DALIS ŽEMĖS ŪKIO FONDŲ BENDROSIOS NUOSTATOS

I skyrius Žemės ūkio fondai

3 straipsnis Žemės ūkio išlaidų finansavimo fondai

1.           Siekiant įgyvendinti Sutartyje apibrėžtus bendros žemės ūkio politikos tikslus įvairios šios politikos priemonės, įskaitant kaimo plėtros priemones, finansuojamos iš:

a)      Europos žemės ūkio garantijų fondo, toliau – EŽŪGF;

b)      Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, toliau – EŽŪFKP.

2.           EŽŪGF ir EŽŪFKP finansuojami iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

4 straipsnis EŽŪGF išlaidos

1.           EŽŪGF pagal pasidalijamojo valdymo principą valdo valstybės narės ir Sąjunga, o jo lėšomis finansuojamos šios pagal Sąjungos teisės aktus patirtos išlaidos:

a)      priemonių, kuriomis reguliuojamos ir remiamos žemės ūkio rinkos, įgyvendinimo išlaidos;

b)      pagal bendrą žemės ūkio politiką numatytos tiesioginės išmokos ūkininkams;

c)     Sąjungos finansinis įnašas remiant priemones, kuriomis Sąjungos vidaus rinkoje ir trečiosiose valstybėse skleidžiama informacija apie žemės ūkio produktus ir šie produktai populiarinami ir kurių ėmėsi valstybės narės pagal Komisijos atrinktas programas, išskyrus 5 straipsnyje nurodytas programas;

d)      Sąjungos finansinis įnašas remiant Sąjungos vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą ir priemones, susijusias su gyvūnų ligomis ir vartotojų pasitikėjimo praradimu, atitinkamai nurodytas Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [sCMO] 21 ir 155 straipsniuose.

2.           EŽŪGF tiesiogiai ir pagal Sąjungos teisės aktus finansuoja šias išlaidas:

a)      žemės ūkio produktų populiarinimo, vykdomo tiesiogiai Komisijos arba per tarptautines organizacijas, išlaidas;

b)      pagal Sąjungos teisės aktus taikomų priemonių, skirtų žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimui, apibūdinimui, rinkimui ir naudojimui užtikrinti, įgyvendinimo išlaidas;

c)      žemės ūkio apskaitos informacinių sistemų sukūrimo ir priežiūros išlaidas;

d)      žemės ūkio tyrimų sistemas, įskaitant žemės ūkio valdų struktūros tyrimus.

5 straipsnis EŽŪFKP išlaidos

EŽŪFKP pagal pasidalijamojo valdymo principą valdo valstybės narės ir Sąjunga, o jo lėšomis finansuojamas Sąjungos finansinis įnašas remiant kaimo plėtros programas, skiriamas pagal Sąjungos teisės aktus dėl paramos kaimo plėtrai, taip pat išlaidos, susijusios su vietos inovacinio bendradarbiavimo apdovanojimu, nurodytu Reglamento (ES) Nr. RD/xxx III antraštinės dalies IV skyriuje.

6 straipsnis Kitos išlaidos, įskaitant techninę pagalbą

EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis atitinkamai gali būti tiesiogiai, Komisijos iniciatyva ir (arba) jos vardu finansuojamos parengiamosios, stebėsenos, administracinės ir techninės paramos, taip pat vertinimo, audito ir tikrinimo priemonės, reikalingos bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Šias priemones visų pirma sudaro:

(a) bendros žemės ūkio politikos analizės, valdymo, stebėsenos, informacijos mainų ir įgyvendinimo priemonės, taip pat su kontrolės sistemų įgyvendinimu ir technine bei administracine pagalba susijusios priemonės;

(b) Komisijos įsigytos palydovinės nuotraukos, reikalingos atliekant patikras pagal 21 straipsnį;

(c) Komisijos taikomos nuotolinio stebėjimo technologijomis grindžiamos priemonės, naudojamos žemės ūkio ištekliams stebėti pagal 22 straipsnį;

(d) priemonės, kuriomis palaikomi ir plėtojami fondų, kurių lėšomis finansuojama bendra žemės ūkio politika, finansiniam valdymui skirti informavimo, stebėsenos ir kontrolės metodai bei techninės priemonės;

(e) bendros žemės ūkio politikos informacijos teikimas pagal 47 straipsnį;

(f) bendros žemės ūkio politikos tyrimai ir EŽŪGF bei EŽŪFKP lėšomis finansuojamų priemonių vertinimas, įskaitant vertinimo metodų tobulinimą ir keitimąsi informacija apie praktiką;

(g) prireikus vykdomosios agentūros, įsteigtos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003[37] ir veikiančios bendros žemės ūkio politikos srityje;

(h) su informacijos sklaida, informuotumo gerinimu, bendradarbiavimo skatinimu ir dalijimusi patirtimi Sąjungos lygmeniu susijusios priemonės, kurių imamasi kaimo plėtros srityje, įskaitant ir suinteresuotųjų šalių tinklų kūrimą;

(i) priemonės, reikalingos pagal Sąjungos kokybės politiką kuriant, registruojant ir saugant logotipus ir saugant su jais susijusias intelektinės nuosavybės teises, taip pat būtinas informacinių technologijų vystymas.

II skyrius Mokėjimo agentūros ir kitos įstaigos

7 straipsnis Mokėjimo agentūrų ir koordinavimo įstaigų akreditavimas ir akreditavimo atšaukimas

1.           Mokėjimo agentūros – tai paskirti valstybių narių departamentai arba įstaigos, atsakingos už 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytų išlaidų valdymą ir kontrolę.

Šių užduočių, išskyrus mokėjimą, vykdymas gali būti deleguojamas.

2.           Valstybės narės mokėjimo agentūromis akredituoja departamentus arba įstaigas, kurie atitinka pagal 8 straipsnio a punktą Komisijos nustatytinus akreditavimo kriterijus.

Kiekviena valstybė narė, atsižvelgdama į savo konstitucines nuostatas, apriboja savo akredituotų mokėjimo agentūrų skaičių iki vienos vienai valstybei narei arba, atitinkamais atvejais, vienam regionui. Tačiau jei mokėjimo agentūros yra įsteigtos regioniniu lygmeniu, valstybės narės akredituoja dar ir nacionalinio lygmens mokėjimo agentūrą, skirtą toms pagalbos schemoms, kurios pagal savo pobūdį turi būti valdomos nacionaliniu lygmeniu.

3.           Iki metų, einančių po atitinkamų finansinių metų, [vasario 1 d.] už akredituotą mokėjimo agentūrą atsakingas asmuo parengia:

a)      išlaidų, patirtų vykdant jų akredituotoms mokėjimo agentūroms patikėtas užduotis, metines finansines ataskaitas drauge su joms patvirtinti pagal 53 straipsnį reikalinga informacija;

b)      valdymo patikinimo deklaraciją dėl ataskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo, tinkamo vidaus kontrolės sistemų veikimo, pagrindinių sandorių teisėtumo bei reguliarumo ir patikimo finansų valdymo principo laikymosi;

c)      visų atliktų auditų ir patikrų rezultatų santrauką, įskaitant sistemingų ar pasikartojančių trūkumų, taip pat įgyvendinamų ar planuojamų taisomųjų veiksmų analizę.

4.           Jeigu akredituota daugiau kaip viena mokėjimo agentūra, valstybė narė paskiria įstaigą (toliau – koordinavimo įstaiga), kuriai paveda šias užduotis:

a)      surinkti informaciją, kuri turi būti teikiama Komisijai, ir nusiųsti ją Komisijai;

b)      parengti apibendrinamąją ataskaitą, kurioje pateikiama visų 3 dalies b punkte nurodytų valdymo patikinimo deklaracijų ir 9 straipsnyje nurodytų audito nuomonių apie jas nacionalinio lygmens apžvalgą;

c)      užtikrinti, kad bendro pobūdžio pažeidimų atvejais būtų imtasi taisomųjų veiksmų ir kad Komisija būtų informuojama apie jų eigą;

d)      skatinti ir užtikrinti nuoseklų Sąjungos taisyklių taikymą.

Koordinavimo įstaigai valstybės narės suteikia specialią akreditaciją dėl pirmos pastraipos a punkte nurodytos finansinės informacijos tvarkymo.

5.           Jeigu akredituota mokėjimo agentūra neatitinka arba nebeatitinka vieno ar kelių 2 dalyje nurodytų akreditavimo kriterijų, valstybė narė atšaukia jos akreditaciją, išskyrus tuos atvejus, kai mokėjimo agentūra per laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į problemos mastą, įgyvendina reikiamus pakeitimus.

6.           Mokėjimo agentūros reguliuoja ir užtikrina su valstybės intervencijos priemonėmis, už kurias jos atsakingos, susijusių veiksmų kontrolę ir joms tenka visa šios srities atsakomybė.

8 straipsnis Komisijos įgaliojimai

1.           Siekiant užtikrinti tinkamą 7 straipsnyje numatytos sistemos veikimą Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)      mokėjimo agentūrų akreditavimo būtiniausių sąlygų, susijusių su vidaus aplinka, kontrolės veikla, informacija ir ryšiais, stebėsena, taip pat akreditacijos suteikimo ir jos atšaukimo tvarkos taisyklių;

b)      priežiūros taisyklių ir mokėjimo agentūrų akreditacijos peržiūros tvarkos;

c)      būtiniausių sąlygų, taikomų akredituojant koordinavimo įstaigas, taip pat akreditacijos suteikimo ir jos atšaukimo tvarkos taisyklių.

2            Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles, susijusias su:

a)      mokėjimo agentūrų įpareigojimais dėl valstybės intervencijos priemonių, tai pat jų valdymo ir kontrolės atsakomybės apimtimi;

b)      koordinavimo įstaigų veikimo ir informacijos perdavimu Komisijai pagal 7 straipsnio 4 dalį.

Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

9 straipsnis Sertifikavimo įstaigos

1.           Sertifikavimo įstaiga – tai valstybės narės paskirta viešoji arba privati audito įstaiga, kuri teikia nuomonę dėl valdymo patikinimo deklaracijos, kurioje patvirtinamas mokėjimo agentūros metinių finansinių ataskaitų išsamumas, tikslumas ir teisingumas, tinkamas jos vidaus kontrolės sistemų veikimas, pagrindinių sandorių teisėtumas bei reguliarumas ir patikimo finansų valdymo principo laikymasis.

Veiklos požiūriu ji yra nepriklausoma tiek nuo atitinkamos mokėjimo agentūros, tiek nuo tą agentūrą akreditavusios institucijos.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl sertifikavimo įstaigų statuso ir konkrečių užduočių, įskaitant jų atliekamas patikras, sertifikatų išdavimą ir ataskaitų bei pridėtinių dokumentų rengimą.  Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

10 straipsnis Mokėjimo agentūrų mokėjimų priimtinumas

Sąjunga gali finansuoti 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytas išlaidas tik tuo atveju, jei jos patirtos akredituotų mokėjimo agentūrų.

11 straipsnis Viso dydžio išmokos išmokėjimas paramos gavėjams

Jei Sąjungos teisės aktuose aiškiai nenurodyta kitaip, išmokos,  susijusios su šiame reglamente numatytu finansavimu, paramos gavėjams išmokamos viso dydžio.

III ANTRAŠTINĖ DALIS  ŪKIŲ KONSULTAVIMO SISTEMA

12 straipsnis Principai ir taikymo sritis

1.           Valstybės narės nustato paramos gavėjų konsultavimo žemės ir ūkio valdymo klausimais sistemą (toliau – ūkių konsultavimo sistema), valdomą vienos ar kelių paskirtų įstaigų. Paskirtoji įstaiga gali būti viešoji arba privati.

2.           Į ūkių konsultavimo sistemą privaloma įtraukti bent:

a)      teisės aktais nustatytus geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės reikalavimus ir standartus, nustatytus VI antraštinės dalies I skyriuje;

b)      klimatui ir aplinkai palankią žemės ūkio praktiką, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [DP] III antraštinės dalies 2 skyriuje, ir žemės ūkio paskirties žemės priežiūrą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] 4 straipsnio 1 dalies c punkte;

c)      su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, biologine įvairove, vandens apsauga, pranešimu apie gyvūnų bei augalų ligas ir inovacijomis susijusius reikalavimus arba veiksmus, bent jau nurodytuosius šio reglamento I priede;

d)      tvarią mažų ūkių, kaip nustato valstybės narės, visų pirma smulkiųjų ūkininkų schemoje, nurodytoje Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] V antraštinėje dalyje, dalyvaujančių ūkių, ekonominės veiklos plėtrą.

3.           Į ūkių konsultavimo sistemą taip pat gali būti įtraukti:

a)      tvari 2 dalies d punkte nenurodytų valdų ekonominės veiklos plėtra;

b)      būtiniausi nacionaliniais teisės aktais nustatyti reikalavimai, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [RD] 29 straipsnio 3 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje.

13 straipsnis Specialieji su ūkių konsultavimo sistema susiję reikalavimai

1.           Valstybės narės užtikrina, kad ūkių konsultavimo sistemos konsultantai būtų tinkamos kvalifikacijos ir jiems nuolat būtų rengiami mokymai.

2.           Valstybės narės užtikrina konsultavimo ir kontrolės atskirtį. Šiuo atžvilgiu, nepažeisdamos nacionalinių teisės aktų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, valstybės narės užtikrina, kad 12 straipsnyje nurodytos paskirtosios įstaigos neatskleistų asmens arba privačios informacijos ir duomenų, kuriuos jos gauna vykdydamos konsultacinę veiklą, asmenims, kurie nėra atitinkamą valdą valdantys paramos gavėjai, išskyrus taisyklių nesilaikymą arba pažeidimus, kuriuos jie nustato vykdydami savo veiklą, kuriai taikomas Sąjungos ar nacionaline teise nustatytas įpareigojimas informuoti valdžios institucijas, ypač nusikalstamos veikos atveju.

3.           Kompetentinga nacionalinė institucija paramos gavėjui pateikia atitinkamą paskirtųjų įstaigų sąrašą, jei įmanoma – elektroninėmis priemonėmis.

14 straipsnis Galimybė naudotis ūkių konsultavimo sistema

Nepriklausomai nuo to, ar paramos gavėjai gauna paramą pagal bendrą žemės ūkio politiką, įskaitant kaimo plėtrą, ar ne, jie gali savanoriškai naudotis ūkių konsultavimo sistema.

Tačiau valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais, gali nustatyti paramos gavėjų, kurie turi pirmenybę pasinaudoti ūkių konsultavimo sistema, kategorijas. Valstybės narės užtikrina, kad pirmenybė būtų teikiama ūkininkams, kurie turi mažiausiai galimybių pasinaudoti kokiomis nors kitomis konsultavimo paslaugomis, nei teikiamos pagal ūkininkų konsultavimo sistemą.

Ūkių konsultavimo sistema užtikrinama, kad paramos gavėjai galėtų gauti konsultacijas atsižvelgiant į konkrečią jų valdos padėtį.

15 straipsnis Komisijos įgaliojimai

1.           Siekiant užtikrinti, kad ūkių konsultavimo sistema veiktų tinkamai, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti visapusišką tos sistemos parengimą. Šios nuostatos gali būti susijusios ir su ūkininkų dalyvavimo sistemoje kriterijais.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti taisykles, kuriomis užtikrinamas vienodas ūkių konsultavimo sistemos įgyvendinimas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS FINANSINIS FONDŲ VALDYMAS

I skyrius EŽŪGF

1 skirsnis Išlaidų finansavimas

16 straipsnis Viršutinė biudžeto riba

1.           Metinę viršutinę EŽŪGF išlaidų ribą sudaro tuo tikslu Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx [MFF] nustatytos didžiausios sumos.

2.           Jeigu Sąjungos teisės aktuose numatoma, kad 1 dalyje nurodytą sumą sudarančios sumos turi būti sumažintos, Komisija įgyvendinimo aktais nustato grynąjį EŽŪGF išlaidų likutį, grindžiamą tuose teisės aktuose nurodytais duomenimis.

17 straipsnis Mėnesinės išmokos

1.               Asignavimus, reikalingus 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, valstybėms narėms Komisija skiria mėnesinėmis išmokomis, remdamasi akredituotų mokėjimo agentūrų per ataskaitinį laikotarpį patirtomis išlaidomis.

2.               Kol Komisija perves mėnesines išmokas, išlaidoms apmokėti reikalingus išteklius sutelkia valstybės narės, atsižvelgdamos į savo akredituotų mokėjimo agentūrų poreikius.

18 straipsnis Mėnesinių išmokų tvarka

1.           Nepažeidžiant 53 ir 54 straipsniuose nurodytų įgyvendinimo aktų, Komisija išmoka mėnesines išmokas išlaidoms, kurias per ataskaitinį mėnesį patiria akredituotos mokėjimo agentūros, padengti.

2.           Mėnesinės išmokos kiekvienai valstybei narei išmokamos ne vėliau kaip antro mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo patirtos išlaidos, trečią darbo dieną.

Spalio 1 d.–spalio 15 d. valstybių narių patirtos išlaidos priskiriamos spalio mėnesį patirtoms išlaidoms. Spalio 16 d.–spalio 31 d. patirtos išlaidos priskiriamos lapkričio mėnesį patirtoms išlaidoms.

3.           Komisija įgyvendinimo aktais nustato mėnesines išmokas, remdamasi valstybių narių pateikta išlaidų deklaracija bei pagal 102 straipsnio 1 dalį pateikta informacija ir atsižvelgdama į pagal 43 straipsnį taikomus išmokų sumažinimus ar jų mokėjimo sustabdymus arba kitas korekcijas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais gali nuspręsti išmokėti papildomas išmokas arba atlikti išskaitymus. Tokiais atvejais 112 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui apie tai pranešama per artimiausią posėdį.

19 straipsnis Administracinės ir personalo sąnaudos

Valstybių narių ir EŽŪGF paramos gavėjų patirtos administracinės ir personalo sąnaudos nefinansuojamos iš fondo lėšų.

20 straipsnis Valstybės intervencijos išlaidos

1.           Kai pagal bendrą rinkų organizavimą suma už vienetą valstybės intervencijos atžvilgiu nenustatyta, EŽŪGF atitinkamą priemonę finansuoja visoje Sąjungoje taikydamas vienodas standartines sumas; visų pirma tai pasakytina apie valstybių narių lėšas, naudojamas produktų supirkimui, fiziniams veiksmams, susijusiems su sandėliavimu, ir, tam tikrais atvejais, intervencinių produktų perdirbimui finansuoti.

2.           Siekiant užtikrinti valstybės intervencijos išlaidų finansavimą EŽŪGF lėšomis Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)      priemonių, kurios atitinka Sąjungos finansavimo ir kompensavimo reikalavimus, rūšies;

b)      atitikties finansavimo reikalavimams sąlygų ir apskaičiavimo metodų, nustatomų remiantis mokėjimo agentūrų faktiškai surinkta informacija, Komisijos nustatytomis fiksuotomis sumomis arba žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytomis fiksuotomis arba nefiksuotomis sumomis.

3.           1 dalyje nurodytas sumas Komisija nustato įgyvendinimo aktais. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

21 straipsnis Palydovinių nuotraukų įsigijimas

Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į kiekvienos valstybės narės parengtą specifikaciją, susitaria dėl patikroms reikalingų palydovinių nuotraukų sąrašo.

Komisija šias nuotraukas nemokamai parūpina kontrolės įstaigoms arba paslaugų tiekėjams, kuriuos tos įstaigos įgaliojo joms atstovauti.

Komisija išlieka tų nuotraukų savininke ir, kai darbas užbaigiamas, jas atgauna. Ji taip pat gali numatyti, kad būtų atliekamas technologijų ir darbo metodų, taikomų žemės ūkio plotus tikrinant nuotolinio stebėjimo technologijomis, gerinimo darbas.

22 straipsnis Žemės ūkio išteklių stebėsena

Pagal 6 straipsnio c punktą finansuojamomis priemonėmis siekiama Komisijai suteikti priemonių valdyti Sąjungos žemės ūkio rinkas pasauliniame kontekste, užtikrinti agrarinį ekonominį žemės ūkio paskirties žemės ir augalų būklės stebėseną, kad būtų galima atlikti apskaičiavimus, ypač derliaus ir žemės ūkio produkcijos, dalytis šiais apskaičiavimais tarptautiniu lygmeniu, pvz., per Jungtinių Tautų organizacijų arba kitų tarptautinių agentūrų koordinuojamas iniciatyvas, padėti siekti pasaulio rinkų skaidrumo ir užtikrinti agrometeorologinės sistemos technologinės pažangos stebėjimą.

Pagal 6 straipsnio c punktą finansuojamos priemonės yra susijusios su duomenų, būtinų bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti ir stebėti, įskaitant iš palydovų gautų duomenų ir meteorologinių duomenų, kaupimu ir pirkimu, su erdvinių duomenų infrastruktūros ir interneto svetainės sukūrimu, klimato sąlygų specialių tyrimų atlikimu, taip pat agrometeorologinių ir ekonometrinių modelių atnaujinimu. Jei reikia, šios priemonės įgyvendinamos bendradarbiaujant su nacionalinėmis laboratorijomis ir įstaigomis.

23 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti su pagal 6 straipsnio b ir c punktus vykdomu finansavimu susijusias taisykles, tvarką, pagal kurią įgyvendinamos 21 ir 22 straipsniuose nurodytos priemonės siekiant įgyvendinti nustatytus tikslus, palydovinių nuotraukų ir meteorologinių duomenų įsigijimo, tobulinimo ir naudojimo sistemą ir taikytinus terminus. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2skirsnis Biudžetinė drausmė

24 straipsnis Viršutinės ribos laikymasis

1.           Visais biudžeto procedūros ir biudžeto vykdymo etapais su EŽŪGF išlaidomis susiję asignavimai neviršija 16 straipsnyje nurodytos sumos.

Visuose Komisijos pasiūlytuose ir Europos Parlamento bei Tarybos, vien Tarybos arba vien Komisijos priimtuose teisės aktuose, kurie daro įtaką EŽŪGF biudžetui, laikomasi 16 straipsnyje nurodytos sumos.

2.           Jei Sąjungos teisės aktuose viršutinė finansinė valstybės narės žemės ūkio išlaidų riba yra numatyta eurais, šios išlaidos kompensuojamos neviršijant minėtos nustatytos ribos eurais su būtinomis korekcijomis, jei taikomas 43 straipsnis.

3.           Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] 7 straipsnyje nurodytos tiesioginių išmokų nacionalinės viršutinės ribos, pakoreguotos pagal šio reglamento 25 straipsnį, laikomos viršutinėmis finansinėmis ribomis eurais.

25 straipsnis Finansinė drausmė

1.           Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx [MFF] nustatytų su rinka susijusių išlaidų finansavimo ir tiesioginių išmokų metinių viršutinių ribų, tuo atveju, kai pagal tą tarpinę viršutinę ribą finansuojamų priemonių finansavimo atitinkamais finansiniais metais prognozės rodo, kad taikytinos metinės ribos bus viršytos, nustatomas tiesioginių išmokų koregavimo koeficientas.

2.           Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu ne vėliau kaip tų kalendorinių metų, kuriais taikomos 1 dalyje nurodytos korekcijos, kovo 31 d., korekcijas nustato ne vėliau kaip tų pačių kalendorinių metų birželio 30 d.

3.           Jei iki birželio 30 d. koregavimo koeficientas nenustatomas, Komisija jį nustato įgyvendinimo aktu ir nedelsdama apie tai informuoja Tarybą. Šis įgyvendinimo aktas priimamas pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

4.               Iki gruodžio 1 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir jos turima nauja informacija, gali pakoreguoti pagal 2 arba 3 dalį nustatytą tiesioginių išmokų koregavimo koeficientą.

5.           Komisija įgyvendinimo aktu gali priimti sąlygas, taikomas asignavimams, perkeltiems pagal Reglamento (ES) Nr. FR/xxx [149 straipsnio 3 dalį], kad būtų galima finansuoti šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas išlaidas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

6.           Prieš taikant šį straipsnį pirmiausiai reikia atsižvelgti į sumą, kurią biudžeto valdymo institucija patvirtino Tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 14 dalyje nurodytam žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui.

26 straipsnis Biudžetinės drausmės procedūra

1.           Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kartu su N finansinių metų biudžeto projektu pateikia savo N – 1, N ir N + 1 finansinių metų prognozes.

2.           Jei rengiant N finansinių metų biudžeto projektą paaiškėja, kad esama rizikos, jog 16 straipsnyje nurodyta N finansinių metų suma bus viršyta, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai arba vien Tarybai pasiūlo priemones, kurios būtinos, kad ta suma nebūtų viršyta.

3.           Bet kuriuo metu, jei Komisija mano, kad esama rizikos, jog 16 straipsnyje nurodyta suma gali būti viršyta ir kad ji pagal savo įgaliojimus negali imtis pakankamų priemonių situacijai ištaisyti, ji Tarybai pasiūlo kitas priemones, skirtas užtikrinti, kad ta suma nebūtų viršyta. Šias priemones priima Taryba, remdamasi Sutarties 43 straipsnio 3 dalimi, arba Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Sutarties 43 straipsnio 2 dalimi.

4.           Jei N finansinių metų pabaigoje valstybių narių išlaidų kompensavimo prašymuose nurodytos sumos viršija arba tikėtina, kad viršys 16 straipsnyje nurodytą sumą, Komisija:

a)      pro rata ir neviršydama turimo biudžeto atsižvelgia į valstybių narių pateiktus prašymus ir įgyvendinimo aktais preliminariai nustato atitinkamo mėnesio išmokų sumą;

b)      ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 28 d. įvertina praėjusiais finansiniais metais kiekvienai valstybei narei skirtą Sąjungos finansavimą;

c)      įgyvendinimo aktu nustato bendrą Sąjungos finansavimo sumą, paskirstytą kiekvienai valstybei narei remiantis bendra Sąjungos finansavimo norma, neviršydama mėnesinėms išmokoms skirto biudžeto;

d)      ne vėliau kaip išmokant N+1 metų kovo mėnesio mėnesines išmokas, išmoka visas valstybėms narėms mokėtinas kompensacijas.

Pirmos pastraipos a ir c punktuose numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje numatytą patariamąją procedūrą.

27 straipsnis Išankstinio perspėjimo sistema

Siekdama užtikrinti, kad nebūtų viršyta 16 straipsnyje nurodyta viršutinė biudžeto riba, Komisija įdiegia mėnesinę išankstinio perspėjimo ir kontrolės sistemą, taikomą EŽŪGF išlaidoms.

Prieš prasidedant kiekvieniems finansiniams metams, Komisija šiuo tikslu apibrėžia mėnesinių išlaidų įvertinimus, atitinkamais atvejais remdamasi paskutiniųjų trejų metų vidutinėmis mėnesio išlaidomis.

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia periodinę ataskaitą, kurioje išanalizuoja patirtų išlaidų raidą, palygindama ją su išlaidų apmatais ir pateikia prognozuojamo panaudojimo einamaisiais finansiniais metais vertinimą.

28 straipsnis Orientacinis valiutos kursas

1.           Komisija, priimdama biudžeto projektą arba to projekto taisomąjį raštą, susijusį su žemės ūkio išlaidomis, EŽŪGF biudžeto sąmatai sudaryti naudoja vidutinį per paskutinįjį ketvirtį, pasibaigusį bent prieš dvidešimt dienų iki Komisijos atlikto biudžeto dokumento patvirtinimo, rinkoje užregistruotą euro ir JAV dolerio keitimo kursą.

2.           Komisija, priimdama taisomojo ir papildomo biudžeto projektą arba jo taisomąjį raštą, kiek šie dokumentai yra susiję su 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų priemonių asignavimais, naudoja:

a)      vidutinį nuo praėjusių finansinių metų rugpjūčio 1 d. iki paskutiniojo ketvirčio, pasibaigusio bent prieš dvidešimt dienų iki dienos, kurią Komisija priima biudžeto dokumentą, ir ne vėliau kaip einamųjų finansinių metų liepos 31 d., rinkoje faktiškai užregistruotą euro ir JAV dolerio keitimo kursą;

b)      likusio finansinių metų laikotarpio prognozę – vidutinį per paskutinįjį ketvirtį, pasibaigusį bent prieš dvidešimt dienų iki dienos, kurią Komisija priima biudžeto dokumentą, faktiškai rinkoje užregistruotą valiutos kursą.

II skyrius EŽŪFKP

1 skirsnis Bendrosios nuostatos dėl EŽŪFKP

29 straipsnis Dvigubo finansavimo draudimas

Nepažeidžiant atitikties paramos skyrimo pagal Reglamento (ES) Nr. RD/xxx reikalavimams kriterijų, EŽŪFKP lėšomis finansuojamos išlaidos negali būti finansuojamos jokiomis kitomis ES biudžeto lėšomis.

30 straipsnis Visoms išmokoms taikomos nuostatos

1.           Remiantis Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 67 straipsnio 1 dalimi, Komisijos išmokamos EŽŪFKP įnašo išmokos, nurodytos 5 straipsnyje, neviršija biudžetinių įsipareigojimų.

Jos priskiriamos anksčiausiam atviram biudžetiniam įsipareigojimui.

2.           Taikomas Reglamento (ES) Nr. FR/xxx [81] straipsnis.

2 skirsnis Kaimo plėtros programų finansavimas

31 straipsnis EŽŪFKP finansinis įnašas

Kaimo plėtros programų išlaidoms skiriamas EŽŪFKP finansinis įnašas kiekvienai programai yra nustatomas neviršijant Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su EŽŪFKP parama kaimo plėtrai, nustatytų viršutinių ribų.

32 straipsnis Biudžetiniai įsipareigojimai

Sąjungos biudžetiniams įsipareigojimams dėl kaimo plėtros programų taikomas Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 66 straipsnis.

3 skirsnis Finansinis įnašas remiant kaimo plėtros programas

33 straipsnis Kaimo plėtros programų finansavimo išmokoms taikomos nuostatos

1.               Asignavimai, reikalingi 5 straipsnyje nurodytoms išmokoms finansuoti, valstybėms narėms skiriami kaip išankstinis finansavimas, tarpinės išmokos ir likutinė išmoka, kaip nurodyta šiame skirsnyje.

2.           Bendra išankstinio finansavimo ir tarpinių išmokų suma neturi viršyti 95 proc. EŽŪFKP įnašo, skiriamo kiekvienai kaimo plėtros programai.

Pagal Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 70 straipsnio 2 dalį, kai pasiekiama 95 proc. viršutinė riba, valstybės narės ir toliau persiunčia mokėjimo prašymus Komisijai.

34 straipsnis Išankstinio finansavimo tvarka

1.           Priėmusi sprendimą dėl programos patvirtinimo, Komisija išmoka pradinę išankstinio finansavimo sumą už visą programavimo laikotarpį. Ši suma sudaro 4 proc. EŽŪFKP įnašo į tą programą. Ji gali būti padalyta į ne daugiau kaip tris dalines išmokas, priklausomai nuo turimų biudžeto išteklių. Pirmoji dalinė išmoka sudaro 2 proc. EŽŪFKP įnašo į tą programą.

2.                Komisijai sugrąžinama visa išankstinio finansavimo suma, jeigu per dvidešimt keturis mėnesius nuo pirmosios išankstinio finansavimo sumos dalinės išmokos išmokėjimo nepatiriama jokių išlaidų ir neatsiunčiama nė viena kaimo plėtros programos išlaidų deklaracija.

3.           Palūkanos nuo išankstinio finansavimo sumos yra skiriamos atitinkamai kaimo plėtros programai ir išskaičiuojamos iš galutinėje išlaidų deklaracijoje nurodytos viešųjų išlaidų sumos.

4.           Visa išankstinio finansavimo suma patvirtinama pagal 53 straipsnyje nurodytą procedūrą prieš pasibaigiant kaimo plėtros programai.

35 straipsnis Tarpinės išmokos

1.           Tarpinės išmokos mokamos kiekvienai kaimo plėtros programai. Jos apskaičiuojamos su kiekviena priemone susijusioms viešosioms išlaidoms taikant tai priemonei nustatytą bendro finansavimo normą.

2.           Tarpines išmokas, skirtas akredituotų mokėjimo agentūrų išlaidoms, patirtoms įgyvendinant programas, kompensuoti, Komisija išmoka atsižvelgdama į turimus išteklius.

3.           Kiekviena tarpinė išmoka išmokama tik tuo atveju, jei įvykdomi šie reikalavimai:

a)      pagal 102 straipsnio 1 dalies c punktą Komisijai yra perduodama akredituotos mokėjimo agentūros pasirašyta išlaidų deklaracija;

b)      per visą programos vykdymo laikotarpį neviršijama bendra kiekvienai priemonei skirto EŽŪFKP finansinio įnašo suma;

c)      Komisijai perduodama paskutinė metinė kaimo plėtros programos įgyvendinimo pažangos ataskaita.

4.           Jeigu nors vienas iš 3 dalyje nustatytų reikalavimų nėra įvykdytas, Komisija nedelsdama apie tai praneša akredituotai mokėjimo agentūrai arba koordinavimo įstaigai, jei tokia paskirta. Jeigu nesilaikoma nors vieno iš 3 dalies a arba c punktuose nustatytų reikalavimų, išlaidų deklaracija laikoma nepriimtina.

5.           Komisija tarpines išmokas išmoka per 45 dienas nuo išlaidų deklaracijos, atitinkančios šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, užregistravimo, nepažeidžiant 39 straipsnio ir 53 bei 54 straipsniuose nurodytų įgyvendinimo aktų.

6.                Akredituotos mokėjimo agentūros parengia ir tiesiogiai arba, jei yra paskirta koordinavimo įstaiga, per ją kaip per tarpininką Komisijai pateikia su kaimo plėtros programomis susijusių išlaidų tarpines deklaracijas per laikotarpius, kuriuos įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, nustato  Komisija.

Išlaidų deklaracijose nurodomos išlaidos, kurias mokėjimo agentūros patyrė per kiekvieną atitinkamą laikotarpį. Tačiau tais atvejais, kai Reglamento (ES) Nr. CR/xxx [55 straipsnio 7 dalyje] nurodytos išlaidos Komisijai atitinkamu laikotarpiu negali būti deklaruotos, nes laukiama, kol Komisija patvirtins programos pataisymus, jos gali būti deklaruotos vėlesniais laikotarpiais.

Tarpinės išlaidų, patirtų nuo spalio 16 d., deklaracijos priskiriamos ateinančių metų biudžetui.

7.           Taikomas Reglamento (ES) Nr. CR/xxx [74] straipsnis.

36 straipsnis Likučio išmokėjimas ir programos užbaigimas

1.           Gavusi paskutinę metinę kaimo plėtros programos įgyvendinimo pažangos ataskaitą, Komisija, atsižvelgdama į turimus išteklius, išmoka likutį, remdamasi galiojančiu finansiniu planu, paskutinių atitinkamos kaimo plėtros programos vykdymo metų metinėmis finansinėmis ataskaitomis ir atitinkamu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo. Šios sąskaitos Komisijai pateikiamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo išlaidų atitikties reikalavimams galutinės datos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[CR] 55 straipsnio 2 dalyje, jose nurodomos mokėjimo agentūros išlaidos, patirtos iki paskutinės išlaidų atitikties reikalavimams dienos.

2.           Likutis išmokamas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tada, kai Komisija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir dokumentus pripažįsta priimtinais ir patvirtinama paskutinė metinė finansinė ataskaita. Nepažeidžiant 37 straipsnio 5 dalies, ne vėliau kaip per šešis mėnesius Komisija panaikina įsipareigojimus, susijusius su po likučio išmokėjimo likusiomis įsipareigotomis sumomis.

3.           Jei per 1 dalyje nustatytą laikotarpį Komisijai neatsiunčiama paskutinė metinė pažangos ataskaita ir paskutiniųjų programos vykdymo metų sąskaitoms patvirtinti reikalingi dokumentai, įsipareigojimas dėl likučio yra automatiškai panaikinamas pagal 37 straipsnį.

37 straipsnis Automatiškas su kaimo plėtros programomis susijusių įsipareigojimų panaikinimas

1.               Komisija automatiškai panaikina bet kurią kaimo plėtros programai skirto biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri nebuvo panaudota išankstiniam finansavimui ar tarpinėms išmokoms arba kurios atžvilgiu Komisijai nebuvo pateikta 35 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus atitinkančių išlaidų, patirtų iki antrųjų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d., deklaracija.

2.           Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[CR] 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą paskutinę išlaidų atitikties reikalavimams dieną tebegaliojanti biudžetinių įsipareigojimų dalis, dėl kurios išlaidų deklaracija nebuvo pateikta per šešis mėnesius nuo tos dienos, automatiškai panaikinama.

3.               Vykstant teismo procesui ar nagrinėjant sustabdymo poveikį turintį administracinį ieškinį, 1 ar 2 dalyje nurodytas laikotarpis, kuriuo įsipareigojimai automatiškai panaikinami, nutraukiamas su atitinkamais veiksmais susijusios sumos atžvilgiu, kol trunka teismo procesas arba kol nagrinėjamas administracinis ieškinys, jei Komisija iš valstybės narės iki N+2 metų gruodžio 31 d. gauna pagrįstą pranešimą.

4.           Apskaičiuojant automatišką įsipareigojimų panaikinimą, nėra atsižvelgiama į:

a)      tą biudžetinių įsipareigojimų dalį, kurios išlaidų deklaracija buvo pateikta, bet kurių kompensavimą Komisija sumažino arba sustabdė N+2 metų gruodžio 31 d.;

b)      tą biudžetinių įsipareigojimų dalį, kurios mokėjimo agentūra negalėjo apmokėti dėl force majeure aplinkybių, turėjusių didelio poveikio kaimo plėtros programos įgyvendinimui. Force majeure aplinkybėmis besiremiančios nacionalinės institucijos turi įrodyti  tiesiogines jų pasekmes visos programos arba jos dalies įgyvendinimui.

Valstybė narė iki sausio 31 d. nusiunčia Komisijai informaciją apie pirmoje pastraipoje nurodytas išimtis dėl sumų, kurias reikėjo deklaruoti iki praėjusių metų pabaigos.

5.               Komisija laiku informuoja valstybę narę, ar esama automatiško įsipareigojimų panaikinimo rizikos. Ji valstybę narę informuoja apie sumą, kuri jos turimos informacijos pagrindu bus automatiškai panaikinta. Gavusi šią informaciją, valstybė narė per du mėnesius pritaria minėtai sumai arba pateikia savo pastabas. Komisija ne vėliau kaip per devynis mėnesius po paskutinio termino, kuris nustatomas taikant 1–3 dalis, automatiškai panaikina įsipareigojimus.

6.               Automatiško įsipareigojimų panaikinimo atveju, tų metų EŽŪFKP įnašas atitinkamai kaimo plėtros programai sumažinamas suma, kuri buvo automatiškai panaikinta. Valstybė narė Komisijai patvirtinti pateikia pakeistą finansavimo planą, kuriame priemonėms paskirstoma sumažinta pagalbos suma. Jai to nepadarius, Komisija pro rata sumažina kiekvienai priemonei skirtą sumą.

4 skirsnis Vietos inovacinio bendradarbiavimo apdovanojimo finansavimas

38 straipsnis Biudžetiniai įsipareigojimai

Komisijos sprendimas, kuriuo priimamas projektų, kuriems suteikiamas vietos inovacinio bendradarbiavimo apdovanojimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. RD/xxx 58 straipsnio 4 dalyje, sąrašas, yra sprendimas dėl finansavimo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. FR/xxx 75 straipsnio 2 dalyje.

Priėmus 1 pastraipoje nurodytą sprendimą Komisija kiekvienos valstybės narės atžvilgiu prisiima biudžetinį įsipareigojimą dėl visos valstybės narės projektams suteikiamų apdovanojimų sumos, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. RD/xxx 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos ribos.

39 straipsnis Išmokos valstybėms narėms

1.           Pagal 35 straipsnyje nurodytą tarpinių išmokų mokėjimo tvarką Komisija, laikydamasi dėl atitinkamos valstybės narės prisiimtų biudžetinių įsipareigojimų ribų, išmoka išmokas išlaidoms, kurias patyrė akredituota mokėjimo agentūra suteikdama šiame skirsnyje nurodytus apdovanojimus, kompensuoti.

2.           Kiekviena išmoka išmokama tik Komisijai gavus akredituotos mokėjimo agentūros pasirašyta išlaidų deklaraciją pagal 102 straipsnio 1 dalies c punktą.

3.           Akredituotos mokėjimo agentūros parengia ir per laikotarpius, kuriuos įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, nustato  Komisija, tiesiogiai arba, jei yra paskirta koordinavimo įstaiga, per ją kaip per tarpininką Komisijai pateikia su vietos inovacinio bendradarbiavimo apdovanojimu susijusių išlaidų deklaracijas.

Išlaidų deklaracijose nurodomos išlaidos, kurias mokėjimo agentūros patyrė per kiekvieną atitinkamą laikotarpį.

40 straipsnis Automatiškas su vietos inovaciniu bendradarbiavimu susijusių įsipareigojimų panaikinimas

Komisija automatiškai panaikina įsipareigojimus dėl 38 straipsnio antroje pastraipoje nurodytų sumų, kurios nebuvo panaudotos valstybių narių išlaidoms kompensuoti pagal 39 straipsnį arba kurių atžvilgiu Komisijai nebuvo pateikta tame straipsnyje numatytas sąlygas atitinkančių išlaidų, patirtų iki antrųjų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d., deklaracija.

37 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys taikomos mutatis mutandis.

III skyrius Bendrosios nuostatos

41 straipsnis Finansiniai žemės ūkio metai

Nepažeidžiant specialių nuostatų dėl išlaidų ir įplaukų, susijusių su valstybės intervencijos priemonėmis, kurias Komisija nustatė pagal 48 straipsnio 7 dalies a punktą, deklaracijų, finansiniai žemės ūkio metai apima apmokėtas išlaidas ir gautas įplaukas, kurias mokėjimo agentūros EŽŪGF ir EŽŪFKP biudžeto sąskaitose priskyrė N finansiniams metams, kurie prasideda N–1 metų spalio 16 d. ir baigiasi N metų spalio 15 d.

42 straipsnis Mokėjimo terminų laikymasis

1.           Jeigu Sąjungos teisės aktais yra nustatyti mokėjimo terminai, visos išmokos, kurias mokėjimo agentūros išmokėjo gavėjams prieš anksčiausią galimą datą ir po vėliausios galimos datos, laikomos neatitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimų, išskyrus atvejus, sąlygas bei apribojimus, kurie turi būti nustatyti atsižvelgiant į proporcingumo principą.

Kad finansinės pasekmės būtų proporcingos mokėjimo vėlavimui, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl išmokų sumažinimo, kai nepaisoma mokėjimo laikotarpio.

2.           Jei valstybė narė nepaiso vėliausios galimos mokėjimo datos, ji gavėjams iš nacionalinio biudžeto išmoka delspinigius.

43 straipsnis Mėnesinių ir tarpinių išmokų sumažinimas ir jų mokėjimo sustabdymas

1.           Jei pagal išlaidų deklaracijas arba iš 102 straipsnyje nurodytos informacijos Komisija gali nustatyti, kad išlaidas patyrė įstaigos, kurios nėra akredituotos mokėjimo agentūros, kad nesilaikyta Sąjungos aktais nustatytų mokėjimo laikotarpių ar viršutinių finansinių ribų arba kad išlaidos kitais atžvilgiais neatitinka Sąjungos taisyklių, ji gali sumažinti mėnesines arba tarpines išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą atitinkamoms valstybėms narėms pagal sprendimą dėl 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba pagal 35 straipsnyje nurodytą tarpinių išmokų mokėjimo tvarką, visų pirma leidusi valstybei narei pateikti savo pastabas.

Jei pagal išlaidų deklaracijas arba iš 102 straipsnyje nustatytos informacijos Komisija negali nustatyti, ar išlaidos atitinka Sąjungos taisykles, ji atitinkamos valstybės narės paprašo per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų, pateikti papildomos informacijos ir savo pastabas. Jei valstybė narė per nustatytą laikotarpį neatsiliepia į Komisijos prašymą arba jei jos atsakymas laikomas nepatenkinamu ar parodo, kad išlaidos neatitinka Sąjungos taisyklių, Komisija gali sumažinti mėnesines arba tarpines išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą atitinkamoms valstybėms narėms pagal sprendimą dėl 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba pagal 35 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų tvarką.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais gali sumažinti mėnesines arba tarpines išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą valstybei narei, jei tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

a)      nėra vieno arba kelių svarbiausių atitinkamos nacionalinės kontrolės sistemos elementų arba jie neveiksmingi dėl aptiktų didelių arba nuolatinių trūkumų, arba nepakankamai siekiama susigrąžinti neteisėtas išmokas;

b)      a punkte nurodyti trūkumai yra nuolatinio pobūdžio ir dėl jų buvo pagal 54 straipsnį priimti bent du įgyvendinimo aktai, kuriais nuspręsta atitinkamos valstybės narės išlaidų nefinansuoti Sąjungos lėšomis, ir

c)      Komisija padarė išvadą, kad atitinkama valstybė narės yra nepajėgi įgyvendinti priemones, kuriomis artimiausioje ateityje trūkumai būtų ištaisyti.

Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

Mokėjimo agentūrų patirtų atitinkamų išlaidų finansavimas sumažinamas arba sustabdomas tais atvejais, kai trūkumai neištaisomi per laikotarpį, kuris nustatomas pirmoje pastraipoje nurodytais įgyvendinimo aktais ir kuris neviršija dvylikos mėnesių, tačiau gali būti pratęstas dvylikos mėnesių neviršijantiems laikotarpiams, jei aplinkybės, dėl kurių finansavimas buvo sumažintas arba sustabdytas, nepašalinamos. Laikotarpis nebepratęsiamas, jei aplinkybės pašalinamos.

Prieš priimdama pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo aktus Komisija atitinkamą valstybę narę informuoja apie savo ketinimą ir paprašo per tam tikrą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų, pateikti savo atsaką.

Sprendimuose dėl 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba dėl 35 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų atsižvelgiama į pagal šią dalį priimtus įgyvendinimo aktus.

3.           Šiame straipsnyje numatytas sumažinimas ir sustabdymas taikomas pagal proporcingumo principą ir nepažeidžiant 53 ir 54 straipsniuose nurodytų įgyvendinimo aktų.

4.           Pagal šį straipsnį taikomais sumažinimais ir sustabdymais nepažeidžiami Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 17, 20 ir 21 straipsniai.

Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 17 ir 20 straipsniuose nurodyti sustabdymai taikomi pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

44 straipsnis Išmokų mokėjimo sustabdymas, jei vėluojama pateikti informaciją

Kai žemės ūkio sektorių teisės aktais reikalaujama, kad valstybės narės per tam tikrą laikotarpį pateiktų informaciją apie atliktų patikrų skaičių ir rezultatus, o valstybės narės vėluoja tai padaryti, Komisija gali sustabdyti 18 straipsnyje nurodytų mėnesinių išmokų arba 35 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų, apie kurias nebuvo laiku pateikta statistinė informacija, mokėjimą.

45 straipsnis Įplaukų asignavimas

1.           Asignuotosiomis įplaukomis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. FR/xxx [18] straipsnyje, laikomos šios sumos:

a)      sumos, kurios pagal 42, 53 (su EŽŪGF lėšomis finansuojamomis išlaidomis susijusios sumos), 54 ir 56 straipsnius turi būti sumokėtos į Sąjungos biudžetą, įskaitant palūkanas;

b)      sumos, kurios surenkamos arba susigrąžinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. sCMO align/xxx[38] II dalies I antraštinės dalies III skyrių;

c)      sumos, kurios buvo surinktos kaip nuobaudos pagal specialias žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytas taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai tuose teisės aktuose aiškiai nustatyta, kad tas sumas gali pasilikti valstybės narės;

d)      sumos, atitinkančios nuobaudas, taikomas pagal VI antraštinės dalies II skyriuje nustatytas kompleksinės paramos taisykles, susijusias  su EŽŪGF lėšomis finansuojamomis išlaidomis;

e)      visi pagal Sąjungos teisės aktus, priimtus pagal bendrą žemės ūkio politiką, išskyrus kaimo plėtrą, pateikti  užstatai, depozitai ir garantijos, kurie buvo negrąžinti. Tačiau negrąžintus užstatus, kurie buvo pateikti išduodant eksporto arba importo licencijas arba per konkursą, siekiant užtikrinti, kad konkurso dalyviai pateiktų tikrus pasiūlymus, pasilieka valstybės narės.

2.           1 dalyje nurodytos sumos sumokamos į Sąjungos biudžetą ir pakartotinio panaudojimo atveju skiriamos išimtinai EŽŪGF ar EŽŪFKP išlaidoms finansuoti.

3.           Šis reglamentas taikomas mutatis mutandis 1 dalyje nurodytoms asignuotosioms įplaukoms.

4.           EŽŪGF atveju, Reglamento (ES) Nr. FR/xxx [150 ir 151] straipsniai šiame reglamente nurodytų asignuotųjų įplaukų apskaitai taikomi mutatis mutandis.

46 straipsnis Atskiros apskaitos

Kiekviena mokėjimo agentūra turi atskiras EŽŪGF ir EŽŪFKP skirtų į Sąjungos biudžetą įtrauktų asignavimų sąskaitas.

47 straipsnis Informavimo priemonių finansavimas

1.           Pagal 6 straipsnio e punktą finansuojamo informacijos teikimo tikslas yra visų pirma padėti paaiškinti, įgyvendinti ir plėtoti bendrą žemės ūkio politiką ir informuoti visuomenę apie tos politikos turinį ir tikslus, rengiant informavimo kampanijas atkurti vartotojų pasitikėjimą po krizių, teikti informaciją ūkininkams ir kitiems kaimo regionuose aktyviems subjektams, remti europietišką žemės ūkio modelį ir padėti žmonėms jį suprasti.

Šiuo tikslu Sąjungoje ir už jos ribų siekiama teikti nuoseklią, objektyvią ir išsamią informaciją, kuri padėtų sudaryti bendrą politikos vaizdą.

2.           1 dalyje nurodytos priemonės gali būti:

a)      metinės darbo programos arba kitos trečiųjų šalių pasiūlytos specialios priemonės;

b)      Komisijos iniciatyva vykdoma veikla.

Neįtraukiamos teisės aktais reikalaujamos priemonės arba priemonės, kurioms finansuoti jau skiriamos lėšos pagal kitą Sąjungos programą.

Veiklą, nurodytą b punkte, Komisijai gali padėti įgyvendinti išorės ekspertai.

1 dalyje nurodytomis priemonėmis taip pat padedama užtikrinti Sąjungos politinių prioritetų institucinę komunikaciją, su sąlyga, kad tie prioritetai susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais.

3.           Iki kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija paskelbia Reglamente (ES) Nr. FR/xxx nustatytas sąlygas atitinkantį kvietimą teikti paraiškas.

4.           Apie pagal šį straipsnį numatytas ir taikomas priemones pranešama 112 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

5.           Komisija kas dveji metai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą.

48 straipsnis Komisijos įgaliojimai

1.           Kad atliekant mokėjimus pagal valstybių narių pateiktas išlaidų deklaracijas būtų atsižvelgta į mokėjimo agentūrų Sąjungos biudžetui sukauptas įplaukas, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotąjį aktą dėl sąlygų, kuriomis kompensuojamos su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusios tam tikros rūšies išlaidos ir įplaukos.

2.           Siekiant užtikrinti tinkamą į Sąjungos biudžetą įtrauktų EŽŪGF ir EŽŪFKP skirtų asignavimų valdymą, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl su valstybės intervencija susijusių veiksmų vertinimo, priemonių, taikytinų produktų, kuriems taikoma valstybės intervencija, praradimo arba kokybės suprastėjimo atvejais, ir finansuotinų sumų nustatymo.

3.           Kad turimus asignavimus būtų galima lygiateisiškai paskirstyti valstybėms narėms, jei Sąjungos biudžetas iki finansinių metų pradžios nebuvo priimtas arba jei bendra numatytų įsipareigojimų suma viršija Reglamento (ES) Nr. FR/xxx [150 straipsnio 3 dalyje] nustatytą ribą, Komisija įgaliojama pagal šio reglamento 111 straipsnį priimti deleguotąjį aktą dėl tų sumų mokėjimo įsipareigojimų ir jų išmokėjimo metodo nuostatų.

4.           Siekdama patikrinti valstybių narių pateiktų duomenų apie išlaidas arba kitokios šiame reglamente numatytos informacijos nuoseklumą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi 102 straipsnyje nustatyto informacijos pateikimo įpareigojimo, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl valstybėms narėms skiriamų išmokų, kuriomis atitinkamai EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis kompensuojamos išlaidos, sumažinimo ir jų mokėjimo sustabdymo sąlygų.

5.           Siekiant užtikrinti, kad taikant 44 straipsnį būtų laikomasi proporcingumo principo, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

a)      pagal 44 straipsnį taikytinų priemonių sąrašo;

b)      tame straipsnyje nurodyto išmokų mokėjimo sustabdymo lygio ir laikotarpio;

c)      sustabdymo panaikinimo sąlygų.

6.           Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti kitas 46 straipsnyje nurodyto įpareigojimo detales, taip pat specialias sąlygas, taikomas informacijai, kuri turi būti registruojama mokėjimo agentūrų tvarkomose apskaitose. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

7.           Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles dėl:

a)      saugojimo valstybės sandėliuose intervencinių priemonių ir kitų EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamų išlaidų finansavimo ir apskaitos;

b)      automatiško įsipareigojimų panaikinimo procedūros įgyvendinimo sąlygų;

c)      delspinigių, kuriuos valstybės narės išmoka paramos gavėjams, kaip nurodyta 42 straipsnio 2 dalyje, mokėjimo.

Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

IV skyrius Sąskaitų patvirtinimas

I skirsnis Bendrosios nuostatos

49 straipsnis Komisijos atliekamos patikros vietoje

1.               Nepažeisdama pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus ar Sutarties 287 straipsnį valstybių narių atliekamų patikrų ir patikrų, organizuojamų pagal Sutarties 322 straipsnį arba grindžiamų Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2185/96[39], Komisija gali valstybėse narėse atlikti patikras vietoje siekdama visų pirma patikrinti:

a)      administracinės praktikos atitiktį Sąjungos taisyklėms;

b)      ar turimi būtini patvirtinamieji dokumentai ir ar jie susiję su EŽŪGF ar EŽŪFKP lėšomis finansuojamais veiksmais;

c)      EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamų veiksmų vykdymo ir tikrinimo sąlygas.

Asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikras vietoje, arba Komisijos atstovai, veikiantys pagal jiems suteiktus įgaliojimus, turi teisę susipažinti su buhalterinėmis knygomis ir visais kitais dokumentais, susijusiais su EŽŪGF ir EŽŪFKP finansuojamomis išlaidomis, įskaitant dokumentus ir metaduomenis, sukurtus ar gautus ir saugomus elektroninėse laikmenose.

Įgaliojimai atlikti patikras vietoje neturi įtakos nacionalinių nuostatų, kuriose numatoma, kad tam tikrus veiksmus atlieka nacionaliniais teisės aktais specialiai paskirti atstovai, taikymui. Nepažeidžiant specialių reglamentų (EB) Nr. 1073/1999[40] ir (EB) Nr. 2185/96 nuostatų, Komisijos deleguoti asmenys nedalyvauja inter alia patikrinimuose namuose arba oficialiose asmenų apklausose, vykdomose pagal atitinkamos valstybės narės teisę. Tačiau jie gali susipažinti su tokiu būdu gauta informacija.

2.               Komisija apie patikrą vietoje pakankamai anksti praneša atitinkamai valstybei narei arba valstybei narei, kurios teritorijoje bus atliekama patikra. Atliekant tokias patikras gali dalyvauti atitinkamos valstybės narės atstovai.

Komisijai paprašius ir valstybei narei sutikus, papildomas patikras ar šiame reglamente numatytų veiksmų tyrimus atlieka tos valstybės narės kompetentingos institucijos. Atliekant tokias patikras gali dalyvauti Komisijos atstovai arba Komisijos deleguoti asmenys.

Siekdama pagerinti patikras Komisija, atitinkamai valstybei narei pritarus, gali prašyti tos valstybės narės institucijų pagalbos tam tikroms patikroms ir tyrimams atlikti.

50 straipsnis Prieiga prie informacijos

1.           Valstybės narės užtikrina, kad visa sklandžiai EŽŪGF ir EŽŪFKP veiklai užtikrinti reikalinga informacija būtų prieinama Komisijai, ir imasi visų atitinkamų priemonių siekdamos palengvinti patikras, kurias  Komisija laiko reikalingomis valdant Sąjungos finansus, įskaitant patikras vietoje.

2.           Komisijai paprašius valstybės narės jai perduoda įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos jos priėmė įgyvendindamos su bendra žemės ūkio politika susijusius Sąjungos aktus, jeigu tie aktai turi finansinio poveikio EŽŪGF arba EŽŪFKP.

3.           Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija apie aptiktus pažeidimus įtariamo sukčiavimo atvejus ir veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant susigrąžinti su tais pažeidimais ir sukčiavimu susijusias neteisėtas išmokas pagal šio skyriaus III skirsnį, būtų prieinama Komisijai.

51 straipsnis Prieiga prie dokumentų

Akredituotos mokėjimo agentūros saugo išmokėtų išmokų patvirtinamuosius dokumentus ir Sąjungos teisės aktuose nustatytų administracinių ir fizinių patikrų atlikimo dokumentus ir užtikrina, kad šie dokumentai bei informacija būtų prieinami Komisijai.

Jeigu tuos dokumentus saugo mokėjimo agentūros įgaliojimu veikianti institucija, atsakinga už numatytų išlaidų patvirtinimą, ta institucija siunčia akredituotai mokėjimo agentūrai atliktų patikrų skaičiaus, jų turinio bei priemonių, kurių buvo imtasi atsižvelgus į patikrų rezultatus, ataskaitas.

52 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti taisykles dėl:

a)           specialių su šiame skyriuje numatytomis patikromis susijusių įpareigojimų, kurių turi laikytis valstybės narės;

b)           bendradarbiavimo įpareigojimų, kurių turi laikytis valstybės narės įgyvendindamos 49 ir 50 straipsnius;

c)           50 straipsnio 3 dalyje nurodyto informavimo įpareigojimo vykdymo tvarkos.

Pirmoje dalyje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

II skirsnis Patvirtinimas

53 straipsnis Sąskaitų patvirtinimas

1.           Iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, balandžio 30 d. Komisija, remdamasi pagal 102 straipsnio 1 dalies c punktą perduota informacija, įgyvendinimo aktais priima sprendimą dėl akredituotų mokėjimo agentūrų sąskaitų patvirtinimo. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2.           1 dalyje nurodytame sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo atsižvelgiama į pateiktos metinės finansinė ataskaitos išsamumą, tikslumą ir teisingumą. Sprendimas priimamas nepažeidžiant pagal 54 straipsnį priimtų vėlesnių sprendimų.

54 straipsnis Atitikties patvirtinimas

1.           Jei Komisija nustato, kad 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nurodytos išlaidos neatitinka Sąjungos teisės aktų, o EŽŪFKP atveju – Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 77 straipsnyje nurodytų Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatų, ji įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo atitinkamoms sumoms neskiriamas Sąjungos finansavimas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2.           Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, atsižvelgdama į nustatytą neatitikties lygį. Ji tinkamai atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei dydį ir į Sąjungai padarytą finansinę žalą.

3.           Prieš priimant sprendimą dėl atsisakymo finansuoti, raštu pateikiamos Komisijos tikrinimo išvados ir valstybės narės paaiškinimai; po to abi šalys siekia susitarti dėl priemonių, kurių reikės imtis.

Jei nepavyksta susitarti, valstybė narė gali prašyti pradėti procedūrą, kurios tikslas  yra suderinti abiejų šalių pozicijas per keturis mėnesius. Šios procedūros rezultatų ataskaita pateikiama Komisijai, kuri prieš priimdama sprendimą dėl atsisakymo finansuoti, ją išnagrinėja.

4.           Negalima atsisakyti finansuoti:

a)      4 straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų, kurios buvo patirtos prieš daugiau kaip 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie patikrinimo rezultatus;

b)      daugiamečių priemonių, kurioms taikoma 4 straipsnio 1 dalis arba kurios įgyvendinamos pagal 5 straipsnyje nurodytas programas, išlaidos, jei galutinį įpareigojimą gavėjas įvykdė prieš daugiau kaip 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie patikrinimo rezultatus;

c)      5 straipsnyje nurodytų programų, išskyrus nurodytas šios dalies b punkte, priemonių išlaidų, kurioms apmokėti skirtą išmoką arba, atitinkamais atvejais, galutinę išmoką mokėjimo agentūra išmokėjo prieš daugiau kaip 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo valstybei narei apie patikrinimo rezultatus.

5.           4 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)      pažeidimų, nurodytų šio skyriaus III skirsnyje;

b)      nacionalinės pagalbos arba pažeidimų, dėl kurių buvo pradėta Sutarties 108 arba 258 straipsnyje nurodyta procedūra;

c)      kai valstybės narės pažeidžia savo įpareigojimus, nustatytus šio reglamento V antraštinės dalies III skyriuje, jei Komisija per 12 mėnesių nuo valstybės narės atitinkamų išlaidų patikrų rezultatų ataskaitos gavimo jai raštu pateikia savo patikrinimo rezultatus.

55 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles, kurios taikomos:

a)           pagal 53 straipsnį patvirtinant sąskaitas, susijusias su priemonėmis, kurių turi būti imtasi dėl sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo, įskaitant Komisijos ir valstybių narių keitimąsi informacija ir terminus, kurių reikia laikytis;

b)           pagal 54 straipsnį patvirtinant priemonių, kurių turi būti imtasi dėl sprendimo priėmimo ir įgyvendinimo, įskaitant Komisijos ir valstybių narių keitimąsi informacija ir terminus, kurių reikia laikytis, išlaidų atitiktį, taip pat taikant tame straipsnyje numatytą suderinimo procedūrą, įskaitant suderinimo įstaigos įsteigimą, užduotis, sudėtį ir darbo tvarką.

Pirmoje dalyje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

III skirsnis Pažeidimai

56 straipsnis Bendrosios nuostatos

1.           Valstybės narės visas dėl pažeidimo arba aplaidumo išmokėtas neteisėtas išmokas siekia iš gavėjų susigrąžinti per vienerius metus nuo pirmo pastebėjimo, kad padarytas pažeidimas, ir atitinkamas sumas registruoja mokėjimo agentūros skolininkų knygoje.

2.               Jei suma nesusigrąžinama per ketverius metus nuo susigrąžinimo prašymo datos arba per aštuonerius metus tais atvejais, kai susigrąžinimo byla perduota nacionaliniam teismui, finansinės nesusigrąžinimo pasekmės tenka atitinkamai valstybei narei, nepažeidžiant reikalavimo, kad valstybė narė turi tęsti susigrąžinimo procedūrą pagal 60 straipsnį.

Jei per susigrąžinimo procedūrą galutiniame administraciniame ar teisiniame dokumente užregistruojama, kad pažeidimas padarytas nebuvo, atitinkama valstybė narė pagal pirmąją pastraipą prisiimtą finansinę naštą deklaruoja kaip EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuotinas išlaidas.

3.               Dėl tinkamai pagrįstų priežasčių valstybės narės gali nuspręsti nesiekti susigrąžinti išmokos. Tokį sprendimą jos gali priimti tik šiais atvejais:

a)      jei jau patirtų ir dar numatomų susigrąžinimo sąnaudų suma viršija sumą, kuri turi būti susigrąžinta, arba

b)      jei susigrąžinimas negalimas dėl skolininko arba už pažeidimą teisiškai atsakingų asmenų nemokumo, nustatyto ir pripažinto pagal nacionalinę teisę.

Jei pirmoje dalyje nurodytas sprendimas priimamas prieš tai, kai nesugrąžintai sumai pritaikomos 2 dalyje nurodytos taisyklės, finansinės nesusigrąžinimo pasekmės tenka Sąjungos biudžetui.

4.           Valstybės narės į metines finansines ataskaitas, siunčiamas Komisijai pagal 102 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunktį, įtraukia sumas, kurias jos dengia pagal šio straipsnio 2 dalį. Komisija patikrina, ar tai padaryta, ir atlieka reikiamas 53 straipsnio 1 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto korekcijas.

5.           Komisija gali įgyvendinimo aktais priimti sprendimą iš Sąjungos biudžeto finansuotinoms sumoms finansavimo neskirti šiais atvejais:

a)      jei valstybė narė nesilaikė 1 dalyje nurodytų terminų;

b)      jei mano, kad pagal 3 dalį valstybės narės priimtas sprendimas nesiekti susigrąžinti neteisėtos išmokos yra nepagrįstas;

c)        jeigu mano, kad pažeidimas arba sprendimas nesiekti susigrąžinimo yra valstybės narės administracinės institucijos ar kitos viešosios įstaigos padaryto pažeidimo ar aplaidumo padarinys.

Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. Prieš priimant šiuos įgyvendinimo aktus taikoma 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra.

57 straipsnis Specialiosios nuostatos dėl EŽŪGF

Po pažeidimo ar aplaidumo susigrąžintos sumos ir su jomis susijusios palūkanos sumokamos mokėjimo agentūrai, kuri jas užregistruoja kaip EŽŪGF skirtas to mėnesio, kurį pinigai realiai gauti, įplaukas.

Kai į Sąjungos biudžetą įskaičiuojamos įplaukos, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, valstybė narė kaip fiksuotą sumą susigrąžinimo sąnaudoms padengti gali pasilikti 10 proc. susigrąžintos sumos, išskyrus tuos atvejus, kai dėl pažeidimo arba aplaidumo atsakomybė tenka tos valstybės narės administracinėms institucijoms arba kitoms oficialioms įstaigoms.

58 straipsnis Specialiosios nuostatos dėl EŽŪFKP

Jei aptinkami kaimo plėtros veiksmų arba programų vykdymo pažeidimai arba aplaidumas, valstybės narės atlieka finansines korekcijas, visiškai arba iš dalies panaikindamos atitinkamą Sąjungos finansavimą. Valstybės narės atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobūdį bei dydį ir EŽŪFKP finansinių nuostolių mastą.

Anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai. Tačiau anuliuotas ar susigrąžintas Sąjungos lėšas valstybės narės gali dar kartą panaudoti tik toje pačioje kaimo plėtros programoje numatytam veiksmui ir su sąlyga, kad šios lėšos nėra vėl skiriamos veiksmams, dėl kurių buvo atlikta finansinė korekcija. Jei kaimo plėtros programos vykdymas jau baigtas, valstybė narė susigrąžintas sumas grąžina į Bendrijos biudžetą.

59 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

Siekiant užtikrinti teisingą ir veiksmingą su šiame skirsnyje nurodytu susigrąžinimu susijusių nuostatų taikymą, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotąjį aktą dėl specialių įpareigojimų, kurių turi laikytis valstybės narės.

V ANTRAŠTINĖ DALIS KONTROLĖS SISTEMOS IR NUOBAUDOS

I skyrius Bendrosios taisyklės

60 straipsnis Finansinių Sąjungos interesų apsauga

1.           Valstybės narės dėl bendros žemės ūkio politikos priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų užtikrinant veiksmingą finansinių Sąjungos interesų apsaugą, ypač:

a)      tikrinant EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamų veiksmų teisėtumą ir reguliarumą;

b)      siekiant veiksmingos atgrasomosios sukčiavimo prevencijos, ypač didelės rizikos srityse, atsižvelgiant į priemonių sąnaudas bei naudą ir paisant proporcingumo;

c)      siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimo atvejams, juos aptikti ir ištaisyti;

d)      pagal Sąjungos teisę arba, atitinkamais atvejais, nacionalinę teisę taikant veiksmingas, atgrasomąsias ir proporcingas nuobaudas ir, jei reikia, tuo tikslu pradedant teisminį procesą;

e)      susigrąžinant neteisėtai išmokėtas išmokas ir, jei reikia, tuo tikslu pradedant teisminį procesą.

2.           Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos paramos schemas reglamentuojančių teisės aktų, valstybės narės nustato veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas.

3.           Valstybės narės Komisiją informuoja apie nuostatas, priimtas pagal 1 ir 2 dalį.

Visos valstybių narių nustatytos EŽŪGF arba EŽŪFKP lėšomis finansuojamos paramos gavimo sąlygos, kuriomis papildomos Sąjungos taisyklėmis nustatytos sąlygos, yra tokios, kad būtų galima patikrinti atitiktį joms.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti taisykles, kuriomis siekiama vienodo šio straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

61 straipsnis Bendrieji patikrų principai

1.           Į valstybių narių pagal 60 straipsnio 2 dalį nustatytas sistemas, jei nenumatyta kitaip,  įtraukiami sistemingi visų pagalbos paraiškų administracinės patikros, kurios papildomos patikromis vietoje.

2.           Atlikdama patikras vietoje, atsakingoji institucija tikrinamus pareiškėjus atrenka iš pareiškėjų visumos, prireikus sudarydama atsitiktinai atrinktų pareiškėjų grupę ir rizikos laipsniu grindžiamą pareiškėjų grupę, kad nustatytų tipinę klaidų, taip pat ir didžiausių, normą.

3.           Atsakingoji institucija parengia kiekvienos patikros vietoje ataskaitą.

4.           Jei reikia, Sąjungos taisyklėmis dėl žemės ūkio subsidijų ir paramos kaimo plėtrai numatytos patikros vietoje atliekamos tuo pat metu.

62 straipsnis Sąlyga dėl apgavystės

Nepažeidžiant jokių specialiųjų nuostatų, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sudarė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

63 straipsnis Paramos schemų atitiktis kontrolės reikalavimams

Paramos schemų taikymo vyno sektoriuje, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx[sCMO], tikslais valstybės narės užtikrina, kad toms schemoms taikomos administravimo bei kontrolės procedūros būtų suderinamos su šios antraštinės dalies II skyriuje nurodyta integruota sistema šiais aspektais:

a)           kompiuterinės duomenų bazės;

b)           žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos;

c)           administracinių patikrų.

Procedūromis užtikrinamas bendras integruotos sistemos veikimas arba keitimasis duomenimis per ją.

64 straipsnis Komisijos įgaliojimai dėl patikrų

1.           Siekiant užtikrinti, kad patikros būtų atliekamos teisingai ir veiksmingai ir kad atitikties sąlygos būtų tikrinamos efektyviai, nuosekliai, nešališkai ir atsižvelgiant į Sąjungos finansinius interesus, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kai gavėjai arba jų atstovai siekia išvengti patikrų.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles, būtinas siekiant vienodo šio skyriaus taikymo visoje Sąjungoje. Tos taisyklės visų pirma gali būti susijusios su:

a)      taisyklėmis dėl valstybių narių atliktinų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kuriomis tikrinama, ar laikomasi Sąjungos teisės aktais numatytų įpareigojimų, įsipareigojimų ir atitikties kriterijų;

b)      mažiausiu patikrų vietoje lygiu, būtinu užtikrinant veiksmingą rizikos valdymą, taip pat sąlygomis, kuriomis valstybės narės padidina šių patikrų lygį arba sumažina jį, jei valdymo ir kontrolės sistemos tinkamai veikia ir klaidų norma yra patenkinama;

c)      vykdytų patikrų bei tikrinimo ir jų rezultatų ataskaitų teikimo taisyklėmis ir metodais;

d)      institucijomis, atsakingomis už atitikties patikras, patikrų turiniu, dažnumu ir prekybos etapu, kuriuo tos patikros atliekamos;

e)      kai to reikia dėl konkrečių tinkamo sistemos valdymo poreikių, taisyklėmis, kuriomis nustatomi papildomi reikalavimai, susiję su muitinės procedūromis, visų pirma nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 450/2008[41];

f)       Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] 38 straipsnyje nurodytų kanapių atveju, specialiomis kontrolės priemonėmis ir tetrahidrokanabinolio kiekio nustatymu;

g)      Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] 42 straipsnyje nurodytos medvilnės atveju, patvirtintų tarpšakinių organizacijų patikrų sistema;

h)      Reglamente (ES) Nr. sCMO/xxx nurodyto vyno atveju, taisyklėmis dėl plotų matavimo taisyklėmis dėl patikrų ir specialių finansinių patikrų tobulinimo procedūrų taisyklėmis;

i)       testais ir metodais, taikomais nustatant produktų atitiktį valstybės intervencijos ir privataus sandėliavimo kriterijams, taip pat kvietimų teikti paraiškas tiek dėl valstybės intervencijos, tiek dėl privataus sandėliavimo procedūromis.

Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje arba atitinkamame Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP], Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] arba Reglamento (ES) Nr. [sCMO] straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

65 straipsnis Pagalbos atšaukimas, sumažinimas ir neskyrimas

1.           Jei nustatoma, kad gavėjas neatitinka atitikties kriterijų arba su žemės ūkio teisės aktuose numatytomis pagalbos skyrimo sąlygomis susijusių įsipareigojimų, atšaukiama visa pagalba arba jos dalis.

2.           Jei taip numatyta Sąjungos teisėje, valstybės narės taip pat skiria nuobaudas – sumažina už priemones, kurios atitinka atitikties kriterijus arba įsipareigojimus, skirtą išmoką ar jos dalį arba visai neskiriat tokios išmokos ar jos dalies.

Pagalbos sumažinimo dydis priklauso nuo reikalavimų nesilaikymo sunkumo, masto, trukmės bei pasikartojimo ir net vienerius ar kelerius kalendorinius metus gali būti visiškai atimta teisė pasinaudoti viena ar keliomis pagalbos schemomis arba paramos priemonėmis.

3.           Pagal 1 dalį atšauktos ir pagal 2 dalį kaip nuobaudos skirtos sumos susigrąžinamos visos.

66 straipsnis Komisijos įgaliojimai dėl nuobaudų

1.           Siekiant atgrasomojo mokesčių ir nuobaudų, kurie taikomi nesilaikant žemės ūkio sektorių teisės aktais nustatytų įpareigojimų, poveikio ir lankstaus sistemos taikymo pusiausvyros, Komisija įpareigojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių ir sąlygų, susijusių su:

a)      teisės dalyvauti pagalbos schemoje sustabdymu, išmokų neskyrimu ir mokėjimo sustabdymu arba pagalbos, išmokų arba grąžinamųjų išmokų sumažinimo lygiu arba kokia nors kita nuobauda, visų pirma tais atvejais, kai nesilaikoma terminų, kai produktai, jų dydis arba kiekis neatitinka nurodytųjų paraiškoje, kai neatliktas arba neteisingai atliktas schemos įvertinimas arba apie jį laiku nepranešta arba kai nepateikta, neteisingai arba ne laiku pateikta informacija;

b)      valstybėms narėms skirtų išmokų, susijusių su jų patirtomis žemės ūkio srities išlaidomis, sumažinimu tais atvejais, kai nesilaikoma įnašo į mokėtiną pertekliaus mokestį susigrąžinimo terminų, arba su mėnesinių išmokų mokėjimo sustabdymu tais atvejais, kai valstybės narės Komisijai neperduoda informacijos, jos neperduoda laiku arba perduoda neteisingą informaciją;

c)      pridėtine suma, papildomais mokesčiais arba palūkanų norma, taikytinais sukčiavimo, pažeidimų atvejais arba tais atvejais, kai nėra įpareigojimo įvykdymo įrodymo arba kai deklaracijos pateikiamos per vėlai;

d)      užstatų pateikimo, grąžinimo ir negrąžinimo sąlygomis; grąžinamų užstatų, pateiktų už grąžinamąsias išmokas, licencijas, pasiūlymus, kvietimus teikti paraiškas arba specialias paraiškas, sumažinimo lygiu, kai įpareigojimas, dėl kurio pateiktas užstatas, arba jo dalis nebuvo įvykdyti;

e)      valstybių narių pasiliekamomis sumomis, kurios susigrąžintos nuobaudų forma;

f)       veiklos vykdytojo arba pareiškėjo galimybės naudotis valstybės intervencijos ir privataus sandėliavimo priemonėmis, licencijų paraiškų sistema arba tarifinių kvotų sistema panaikinimu sukčiavimo arba neteisingos informacijos pateikimo atvejais;

g)      patvirtinimo arba pripažinimo atšaukimu arba jų galiojimo sustabdymu, visų pirma, kai veiklos vykdytojas, gamintojų organizacija, gamintojų organizacijų asociacija, gamintojų grupė arba tarpšakinė organizacija nesilaiko arba nebeatitinka nustatytų sąlygų, įskaitant pranešimų pateikimo reikalavimą;

h)      tinkamų nacionalinių nuobaudų taikymu veiklos vykdytojams, kurių gamybos apimtys viršija kvotas;

i)       akivaizdžiomis klaidomis, force majeure atvejais ir išskirtinėmis aplinkybėmis.

2.           Komisija įgyvendinimo aktais nustato:

a)      procedūras ir techninius kriterijus, susijusius su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis ir nuobaudomis, kurios taikomos aptikus, kad nesilaikoma kurio nors atitinkamais teisės aktais nustatyto įpareigojimo;

b)      taisykles ir procedūras dėl atitinkamais teisės aktais numatytų išmokų, kurios buvo neteisėtai išmokėtos, susigrąžinimo.

Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje arba atitinkamame Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP], Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] arba Reglamento (ES) Nr. [sCMO] straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

67 straipsnis Užstatai

1.           Jei žemės ūkio sektorių teisės aktais numatyta, valstybės narės reikalauja pateikti užstatą kaip garantiją, kad laikomasi žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatyto įpareigojimo.

2.           Išskyrus force majeure atvejus, visas užstatas arba jo dalis negrąžinama, jeigu konkretus įpareigojimas arba jo dalis nevykdoma.

3.           Siekiant užtikrinti, kad dėl užstato būtų  keliami nediskriminaciniai, vienodi ir proporcingi reikalavimai, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose numatomos taisyklės dėl:

a)      1 ir 2 dalyse naudojamų terminų reikšmių;

b)      šalies, kuri yra atsakinga, jei neįvykdomas įpareigojimas;

c)      specifinių aplinkybių, kuriomis kompetentinga institucija gali netaikyti užstato reikalavimo;

d)      pateiktinam užstatui ir laiduotojui taikomų sąlygų;

e)      su išankstinėmis išmokomis susijusiam užstatui taikomų specialių sąlygų;

f)       su užstatais susijusių pagrindinių, antraeilių bei šalutinių reikalavimų ir šių reikalavimų pažeidimo pasekmių.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti taisykles dėl:

a)      pateiktino užstato formos, taip pat dėl užstato pateikimo, jo priėmimo ir ankstesnio užstato pakeitimo nauju procedūros;

b)      užstato grąžinimo procedūros;

c)      pranešimų, kuriuos turi perduoti valstybės narės ir Komisija.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje arba atitinkamame Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP], Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] arba Reglamento (ES) Nr. [sCMO] straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

II skyrius Integruota administravimo ir kontrolės sistema

68 straipsnis Taikymo sritis

1.           Kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (toliau – integruotoji sistema).

2.           Integruotoji sistema taikoma Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [DP] I priede išvardytoms paramos schemoms ir pagal Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, 29–32, 34 ir 35 straipsnius ir, atitinkamais atvejais, pagal Reglamento (ES) Nr. CR/xxx 28 straipsnio 1 dalies b punktą taikomai paramai.

Tačiau šis skyrius netaikomas priemonėms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [RD] 29 straipsnio 9 dalyje, taip pat priemonėms, numatytoms to reglamento 22 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, kai tai susiję su įsteigimo išlaidomis.

3.           Integruotoji sistema tiek, kiek reikalinga, taikoma ir VI antraštinėje dalyje nustatytai kompleksinės paramos kontrolei.

69 straipsnis Integruotosios sistemos elementai

1.           Integruotąją sistemą sudaro šie elementai:

a)      kompiuterinė duomenų bazė;

b)      žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema;

c)      teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema;

d)      pagalbos gavimo paraiškos;

e)      integruota kontrolės sistema;

f)       bendra sistema, taikoma registruojant visus 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos paramos gavėjus, kurie pateikia pagalbos paraišką arba mokėjimo prašymą.

2.           Atitinkamais atvejais, į integruotąją sistemą įtraukiama gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistema, sukurta remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000[42] ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004[43].

3.           Nepažeisdama valstybių narių atsakomybės už integruotos sistemos įgyvendinimą ir taikymą, Komisija gali prašyti specializuotų įstaigų arba asmenų pagalbos, kad būtų sudarytos palankesnės integruotosios sistemos sukūrimo, stebėsenos ir naudojimo sąlygos, visų pirma siekiant valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikti technines konsultacijas, jeigu jos to paprašytų.

70 straipsnis Kompiuterinė duomenų bazė

1.           Kompiuterinėje sistemoje registruojami visų 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos paramos gavėjų pateiktose paraiškose arba mokėjimo prašymuose pateikti duomenys.

Šia duomenų baze visų pirma sudaromos sąlygos per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius su kalendoriniais ir (arba) prekybos metais nuo 2000 metų. Ja taip pat sudaromos sąlygos tiesiogiai ir greitai gauti duomenis, susijusius su mažiausiai penkeriais ankstesniais kalendoriniais metais iš eilės.

2.           Valstybės narės gali sukurti decentralizuotas duomenų bazes su sąlyga, kad duomenų bazės ir duomenų registravimo bei naudojimosi jais administracinės procedūros būtų kuriamos nuosekliai visoje valstybės narės teritorijoje ir būtų suderinamos tarpusavyje, kad būtų galima atlikti kryžmines patikras.

71 straipsnis Žemės ūkio sklypų identifikavimo sistema

Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterizuotos geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:5000 mastelio kartografijai.

72 straipsnis Teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema

1.           Teisių į išmokas identifikavimo ir registravimo sistema sudaromos sąlygos tikrinti teises į išmokas ir atlikti jų bei pagalbos paraiškų ir žemės ūkio paskirties sklypų tapatumo nustatymo sistemos kryžmines patikras.

2.           1 dalyje nurodyta sistema sudaromos sąlygos tiesiogiai ir greitai per valstybės narės kompetentingą instituciją gauti duomenis, susijusius su mažiausiai ketveriais ankstesniais kalendoriniais metais iš eilės.

73 straipsnis Pagalbos paraiškos ir mokėjimo prašymai

1.           68 straipsnio 2 dalyje nurodytos paramos gavėjas kasmet pateikia su atitinkama žeme ir gyvūnais susijusioms kaimo plėtros priemonėms finansuoti skirtų tiesioginių išmokų paraišką arba mokėjimo prašymą, kuriuose atitinkamai nurodo:

a)      visus valdai priklausančius žemės ūkio sklypus ir ne žemės ūkio paskirties žemę, dėl kurios prašoma paramos pagal 68 straipsnio 2 dalį;

b)      teises į išmokas, kurias prašoma leisti panaudoti;

c)      visą kitą informaciją, kuri numatyta šiame reglamente arba kurios prašo atitinkama valstybė narė, siekdama įgyvendinti atitinkamą žemės ūkio sektorių teisės aktą.

Su žemės plotu susijusių išmokų atveju kiekviena valstybė narė nustato mažiausią žemės ūkio paskirties sklypų, dėl kurių galima pateikti paraiškas, dydį. Tačiau mažiausias dydis negali viršyti 0,3 ha.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos a punkto, valstybės narės gali nuspręsti, kad ūkininkas, nepateikęs jokios žemės plotu grindžiamos tiesioginės išmokos paraiškos, neprivalo deklaruoti savo žemės ūkio paskirties sklypų, jei bendras plotas neviršija vieno hektaro. Tačiau paraiškoje tas ūkininkas nurodo, kad jis turi žemės ūkio paskirties sklypų, ir, kompetentingai institucijai paprašius, nurodo jų vietą.

2.           Valstybės narės, inter alia, elektroninėmis priemonėmis pateikia iš anksto nustatytas formas, parengtas atsižvelgiant į ankstesniais metais nustatytus plotus, ir kartografinę medžiagą, kurioje nurodoma šių plotų vieta. Valstybė narė gali nuspręsti, kad pagalbos paraiškoje turi būti nurodyti tik tie duomenys, kurie skiriasi nuo ankstesnių metų pagalbos paraiškoje pateiktų duomenų. O Reglamento (ES) Nr. RD/xxx V antraštinėje dalyje nurodytos smulkių ūkininkų schemos atveju tokia galimybė suteikiama visiems joje dalyvaujantiems ūkininkams.

3.           Valstybė narė gali nuspręsti, kad viena paraiška būtų skirta kelioms ar visoms 68 straipsnyje nurodytoms paramos schemoms ir priemonėms arba kitoms paramos schemoms ir priemonėms.

74 straipsnis Paramos gavėjų identifikavimo sistema

Bendra sistema, taikoma registruojant visus 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos paramos gavėjus, užtikrinama, kad prie visų to paties gavėjo pateiktų pagalbos paraiškų ir mokėjimo prašymų būtų nurodyta, kad jas pateikė tas pats gavėjas.

75 straipsnis Atitikties paramos skyrimo sąlygoms tikrinimas ir paramos sumažinimas

1.           Pagal 61 straipsnį valstybės narės per mokėjimo agentūras arba jų deleguotas įstaigas atlieka administracines pagalbos paraiškų patikras, siekdamos patikrinti, ar jos atitinka pagalbos skyrimo sąlygas.  Šios patikros papildomos patikromis vietoje.

2.           Patikrų vietoje atveju valstybės narės parengia tikrintinų valdų ir (arba) paramos gavėjų atrankos planą.

3.           Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikroms vietoje gali naudoti nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) technologijas.

4.           Neatitikties paramos skyrimo sąlygoms atvejais taikomas 65 straipsnis.

76 straipsnis Išmokėjimas gavėjams

1.           Pagal 68 straipsnio 2 dalyje nurodytas paramos schemas ir priemones skiriamos išmokos išmokamos kitų kalendorinių metų gruodžio 1 d.–birželio 30 d.

Jos išmokamos dviem dalinėmis išmokomis tuo laikotarpiu.

Tačiau valstybės narės iki gruodžio 1 d., bet ne anksčiau, kaip spalio 16 d., gali išmokėti išankstines išmokas, kurios tiesioginių išmoku atveju sudaro 50 proc. visos išmokos, o 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos pagal kaimo plėtros politiką teikiamos paramos atveju – 75 proc. visos išmokos.

2.           1 dalyje nurodytos išmokos nemokamos, kol valstybė narė neužbaigia pagal 75 straipsnį tikrinti atitikties paramos skyrimo sąlygoms.

77 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Siekiant užtikrinti, kad šiame skyriuje numatyta integruotoji sistema būtų įgyvendinama veiksmingai, nuosekliai ir laikantis nediskriminavimo principo, kuriuo apsaugomi finansiniais Sąjungos interesai, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)      specifinių apibrėžčių, reikalingų suderintam integruotos sistemos įgyvendinimui užtikrinti;

b)      taisyklių dėl visų tolesnių priemonių, kurių turi imtis valstybės narės, kad būtų tinkamai taikomas šis skyrius, ir dėl visų reikiamų valstybių narių tarpusavio pagalbos susitarimų.

2.           Siekiant užtikrinti, kad pagal 73 straipsnyje numatytas pagalbos paraiškas skiriamos lėšos būtų teisingai paskirstytos teisę į jas turintiems gavėjams ir kad būtų galima patikrinti, ar tie gavėjai vykdo su tuo susijusius įpareigojimus, Komisija pagal 111 straipsnį priimtais deleguotaisiais aktais nustato:

a)      taisykles dėl mažiausio deklaruotino žemės ūkio sklypo dydžio, siekiant sumažinti administracinę gavėjų ir institucijų naštą;

b)      nuostatas, reikalingas suderintam pagalbos apskaičiavimo pagrindui apibrėžti, įskaitant taisykles, kaip elgtis tam tikrais atvejais, kai paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiuose plotuose yra kraštovaizdžio objektų arba medžių;

c)      nuo [1971 m. birželio 3 d.] Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, [nustatančio terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles][44], nukrypti leidžiančią nuostatą, kad būtų išsaugotos gavėjų teisės į išmokas tais atvejais, kai galutinė paraiškų arba pakeitimų pateikimo data yra oficiali nedarbo diena, šeštadienis arba sekmadienis;

d)      jeigu išmokos paraiška arba teisių į išmokas skyrimo paraiška pateikta per vėlai – ilgiausią galimą vėlavimo laikotarpį ir dėl tokio vėlavimo taikomą išmokos sumažinimą.

3.           Siekiant užtikrinti, kad atsisakymas išmokėti išmoką, jos sumažinimas, neskyrimas ir susigrąžinimas būtų atitinkamai apskaičiuojami ir taikomi vadovaujantis 65 straipsnyje nustatytu principu, veiksmingai, nuosekliai ir laikantis nediskriminavimo principo, kuriuo apsaugomi finansiniai Sąjungos interesai, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a) nuostatų dėl atsisakymo išmokėti išmoką, jos sumažinimo ir neskyrimo atvejų, susijusių su paraiškoje pateiktos informacijos teisingumu ir išsamumu, pvz., kai deklaruojamas per didelis žemės plotas arba gyvulių kiekis, taip pat su paramos skyrimo kriterijų arba įsipareigojimų, susijusių su pagalbos skyrimo sąlygomis, nesilaikymu;

(b) nuostatų, kuriomis užtikrinami suderinti ir proporcingi veiksmai tyčinių pažeidimų, nedidelių klaidų, kelių išmokų sumažinimo ir įvairių tipų sumažinimo taikymo tuo pat metu atvejais;

(c) taisyklių, kuriomis reglamentuojamas atsisakymo išmokėti išmoką, išmokos sumažinimo arba jos neskyrimo netaikymas užtikrinant proporcingumą, kai taikomas sumažinimas;

(d) neteisėtai išmokėtų pagalbos sumų ir neteisėtai paskirtų teisių į išmokas susigrąžinimo taisyklių.

78 straipsnis Įgyvendinimo įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais nustato:

a)           70 straipsnyje numatytos kompiuterinės duomenų bazės pagrindines savybes, apibrėžtis ir kokybės reikalavimus;

b)           71 straipsnyje numatytos žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos ir 74 straipsnyje numatyto gavėjų identifikavimo pagrindines savybes, apibrėžtis ir kokybės reikalavimus;

c)           72 straipsnyje numatytos teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistemos pagrindines savybes, apibrėžtis ir kokybės reikalavimus;

d)           taisykles dėl 73 straipsnyje numatytų pagalbos paraiškų ir mokėjimo prašymų, taip pat teisių į išmokas paraiškų, įskaitant paskutinę paraiškų teikimo dieną, reikalavimus dėl būtiniausios informacijos, kuri turi būti pateikta paraiškoje, paramos paraiškų keitimo ar atsiėmimo nuostatas, reikalavimo pateikti pagalbos paraišką taikymo išimtį ir nuostatas, pagal kurias valstybės narės gali taikyti supaprastintas procedūras arba ištaisyti akivaizdžias klaidas;

e)           patikrų, kuriomis siekiama patikrinti, kaip laikomasi įsipareigojimų, ir pagalbos paraiškoje arba mokėjimo prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, atlikimo taisykles;

f)            technines apibrėžtis, reikalingas, kad šis skyrius būtų vienodai įgyvendintas;

g)           taisykles, taikomas tais atvejais, kai valda yra perleidžiama kitam subjektui ir kartu perleidžiami visi dar neįvykdyti įpareigojimai dėl atitikties atitinkamos pagalbos skyrimo kriterijams;

h)           76 straipsnyje nurodytų išankstinių išmokų mokėjimo taisykles.

Pirmoje dalyje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje arba atitinkamame Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] ar Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

III skyrius Sandorių tikrinimas

79 straipsnis Taikymo sritis ir apibrėžtys

1.           Šiame skyriuje nustatomos specialios taisyklės dėl subjektų, kurie gauna arba moka su EŽŪGF finansavimo sistema tiesiogiai arba netiesiogiai susijusias išmokas, arba jų atstovų komercinių dokumentų tikrinimo siekiant išsiaiškinti, ar sandoriai, kurie yra EŽŪGF finansavimo sistemos dalis, buvo faktiškai atlikti ir ar jie buvo atlikti teisingai.

2.           Šis skyrius netaikomas priemonėms, kurios priklauso šios antraštinės dalies II skyriuje nurodytai integruotajai sistemai.

3.           Šiame skyriuje taikomos tokios apibrėžtys:

a)      komerciniai dokumentai – tai visos buhalterinės knygos, registrai, kvitai ir patvirtinamieji dokumentai, sąskaitos, gamybos ir kokybės įrašai bei korespondencija, susijusi su įmonės komercine veikla, taip pat komerciniai duomenys, nepriklausomai nuo jų formos, įskaitant elektronine forma saugomus duomenis, jei tie dokumentai ar duomenys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su 1 dalyje nurodytais sandoriais;

b)      trečioji šalis – tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su sandoriais, atliktais pagal EŽŪGF finansavimo sistemą.

80 straipsnis Valstybių narių atliekamas tikrinimas

1.           Valstybės narės vykdo sistemingą įmonių komercinių dokumentų tikrinimą atsižvelgdamos į tikrintinų sandorių pobūdį. Valstybės narės užtikrina, jog tikrinamos įmonės būtų parenkamos taip, kad būtų kuo geriau užtikrintas pažeidimų prevencijos ir aptikimo priemonių veiksmingumas.  Atrenkant įmones atsižvelgiama, inter alia, į finansinę įmonių svarbą toje sistemoje ir kitus rizikos faktorius.

2.           Tam tikrais atvejais 1 dalyje numatytas tikrinimas taikomas ir fiziniams bei juridiniams asmenims, su kuriais yra susijusios įmonės, ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie gali būti svarbūs siekiant 81 straipsnyje nustatytų tikslų.

3.           Pagal šį skyrių vykdomas tikrinimas neturi poveikio patikroms, atliekamoms pagal 49 ir 50 straipsnius.

81 straipsnis Tikrinimo tikslai

1.           Tikrinamų pirminių duomenų teisingumui patvirtinti atliekamas atitinkamas skaičius kryžminių patikrų, įskaitant, jei reikia, trečiųjų šalių komercinių dokumentų patikras, kurios atliekamos atsižvelgiant į rizikos laipsnį ir kurias sudaro:

a)      palyginimai su tiekėjų, klientų, vežėjų ir kitų trečiųjų šalių komerciniais dokumentais;

b)      jei reikia, fizinės atsargų kiekio ir pobūdžio patikros;

c)      palyginimai su užregistruotais finansinių srautų, kurie yra pagal EŽŪGF finansavimo sistemą atliekamų sandorių rezultatas arba priežastis, duomenimis ir

d)      buhalterinės apskaitos arba finansinių veiksmų įrašų patikros, kurių rezultatai tikrinimo procese parodo, kad mokėjimo agentūros turimi dokumentai, kuriais pagrindžiamas pagalbos išmokėjimas gavėjui, yra teisingi.

2.           Visų pirma tais atvejais, kai įmonių reikalaujama tvarkyti specialią atsargų apskaitą pagal Sąjungos ar nacionalines nuostatas, tie apskaitos įrašų duomenys atitinkamais atvejais lyginami su komerciniais dokumentais arba su faktiniais atsargų kiekiais.

3.           Atrenkant tikrintinus sandorius visapusiškai atsižvelgiama į rizikos laipsnį.

82 straipsnis Prieiga prie komercinių dokumentų

1.           Už įmonę atsakingi asmenys ar trečioji šalis užtikrina, kad visi komerciniai dokumentai ir papildoma informacija būtų pateikti už tikrinimą atsakingiems pareigūnams ar šiuo tikslu įgaliotiems asmenims. Elektronine forma saugomi duomenys pateikiami atitinkamoje duomenų laikmenoje.

2.           Už tikrinimą atsakingi pareigūnai ar šiuo tikslu įgalioti asmenys gali pareikalauti, kad jiems būtų pateikti 1 dalyje nurodytų dokumentų išrašai arba kopijos.

3.           Jei per tikrinimą, vykdomą pagal šį skyrių, įmonės tvarkomi komerciniai dokumentai laikomi netinkamais tikrinimo reikmėms, įmonei nurodoma ateityje tokius įrašus tvarkyti taip, kaip reikalauja už tikrinimą atsakinga valstybė narė, nepažeidžiant įsipareigojimų, nustatytų kitais su atitinkamu sektoriumi susijusiais reglamentais.

Valstybės narės nustato, kur prasideda laikotarpis, dėl kurio  turi būti daromi tie įrašai.

Jei visi pagal šį skyrių tikrintini komerciniai dokumentai arba jų dalis yra laikomi įmonėje, kuri priklauso tai pačiai bendrai valdomai komercinei įmonių grupei, partnerystei arba asociacijai, kaip ir tikrinama įmonė, nepriklausomai nuo to, ar ji įsisteigusi Sąjungos teritorijoje, ar už jos ribų, ji tuos komercinius dokumentus už tikrinimą atsakingiems pareigūnams pateikia už tikrinimą atsakingos valstybės narės nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku.

4.           Valstybės narės užtikrina, kad už tikrinimą atsakingi pareigūnai turėtų teisę patys konfiskuoti komercinius dokumentus ar nurodyti juos konfiskuoti. Šia teise naudojamasi remiantis atitinkamomis nacionalinėmis nuostatomis ir ji neturi poveikio taisyklių, reglamentuojančių procesinius veiksmus, susijusius su dokumentų konfiskavimu baudžiamosiose bylose, taikymui.

83 straipsnis Tarpusavio pagalba

1.           Valstybės narės padeda viena kitai vykdyti šiame skyriuje numatytą tikrinimą šiais atvejais:

a)      kai įmonė arba trečioji šalis yra įsisteigusi kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje atitinkama suma buvo ar turėjo būti išmokėta arba gauta;

b)      kai įmonė arba trečioji šalis yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje gali būti gauti tikrinimui reikalingi dokumentai ir informacija.

Komisija gali koordinuoti bendrus veiksmus, kuriais dvi ar daugiau valstybių narių viena kitai teikia tarpusavio pagalbą.

2.           Per pirmuosius tris mėnesius, einančius po su išmoka susijusių EŽŪGF finansinių metų, valstybės narės Komisijai nusiunčia trečiojoje šalyje įsisteigusių įmonių, su kuriomis susijusi suma buvo ar turėjo būti išmokėta arba gauta toje valstybėje narėje, sąrašą.

4.           Jei, tikrinant įmonę pagal 80 straipsnį ir ypač atliekant kryžmines patikras pagal 81 straipsnį, kitoje valstybėje reikalinga papildoma informacija, gali būti pateikiami specialūs tikrinimo prašymai, kuriuose nurodomos šio prašymo priežastys. Kas ketvirtį per mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos Komisijai išsiunčiama ketvirtinė tokių specialių prašymų apžvalga. Komisija gali pareikalauti, kad būtų pateikta atskirų prašymų kopija.

Tikrinimo prašymas patenkinamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po jo gavimo; apie tikrinimo rezultatus nedelsiant pranešama prašymą pateikusiai valstybei narei ir Komisijai. Pranešimas Komisijai išsiunčiamas kas ketvirtį per vieną mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos.

84 straipsnis Programavimas

1.           Valstybės narės sudaro pagal 80 straipsnį vykdomo tikrinimo programas kitam tikrinimo laikotarpiui.

2.           Kasmet iki balandžio 15 d. valstybės narės nusiunčia Komisijai savo programą, kaip nurodyta 1 dalyje, ir joje pateikia:

a)      įmonių, kurios bus tikrinamos, skaičių bei jų suskirstymą pagal sektorius, remiantis su jomis susijusiomis sumomis;

b)      kriterijus, kurie buvo priimti programai sudaryti.

3.           Valstybių narių sudarytas ir Komisijai persiųstas programas valstybės narės imasi įgyvendinti, jei per aštuonias savaites Komisija nepateikia pastabų.

4.           3 dalis mutatis mutandis taikoma valstybių narių atliekamiems programos pakeitimams.

5.           Komisija bet kuriuo etapu gali paprašyti įtraukti tam tikrą įmonių kategoriją valstybės narės programą.

6.           Įmonės, kurių atžvilgiu gautų arba išmokėtų lėšų suma buvo mažesnė nei 40 000 eurų, tikrinamos pagal šį skyrių tik dėl ypatingų priežasčių, kurias nurodo valstybės narės savo metinėje programoje, nurodytoje 1 dalyje, arba Komisija bet kuriame pasiūlytame tos programos pakeitime.

85 straipsnis Specialieji departamentai

1.           Visose valstybėse narėse turi būti paskirtas specialusis departamentas, atsakingas už šio skyriaus taikymo stebėseną. Šie departamentai visų pirma atsako už:

a)      pareigūnų, tiesiogiai įdarbintų to specialaus departamento, vykdomą šiame skyriuje numatytą tikrinimą arba

b)      tikrinimo, kurį vykdo pareigūnai, priklausantys kitiems departamentams, koordinavimą ir bendrą priežiūrą.

Valstybės narės taip pat gali numatyti, jog pagal šį skyrių vykdomas tikrinimas būtų paskirstytas specialiajam departamentui ir kitiems nacionaliniams departamentams, su sąlyga, kad pirmasis būtų atsakingas už jų koordinavimą.

2.           Už šio skyriaus taikymą atsakingas (-i) departamentas (-ai) organizuojamas (-i) taip, kad  būtų nepriklausomas (-i) nuo departamentų, kurie yra atsakingi už išmokų išmokėjimą ir iki išmokėjimo vykdomą tikrinimą.

3.           Siekiant užtikrinti, kad šis skyrius būtų taikomas tinkamai, 1 dalyje nurodytas specialusis departamentas imasi visų būtinų priemonių šiame skyriuje nurodytoms užduotims atlikti, o atitinkama valstybė narė šiuo tikslu jam suteikia visus būtinus įgaliojimus.

4.           Valstybės narės priima reikiamas priemones, kuriomis baudžiami fiziniai arba juridiniai asmenys, neįvykdę šiame skyriuje nustatytų įpareigojimų.

86 straipsnis Ataskaitos

1.           Pasibaigus tikrinimo laikotarpiui, iki sausio 1 d. valstybės narės Komisijai nusiunčia išsamią ataskaitą apie šio skyriaus taikymą.

2.           Valstybės narės ir Komisija reguliariai pasikeičia nuomonėmis apie šio skyriaus taikymą.

87 straipsnis Prieiga prie informacijos ir Komisijos atliekamos patikros vietoje

1.           Laikantis atitinkamų nacionalinių įstatymų Komisijos pareigūnams suteikiama prieiga prie visų dokumentų, parengtų iki pagal šį skyrių organizuoto tikrinimo arba po jo, ir prie turimų duomenų, įskaitant saugomus duomenų apdorojimo sistemose. Pareikalavus šie duomenys pateikiami atitinkamoje duomenų laikmenoje.

2.           80 straipsnyje nurodytą tikrinimą vykdo valstybių narių pareigūnai. Komisijos pareigūnai gali dalyvauti vykdant šį tikrinimą. Jie patys negali naudotis nacionaliniams pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais. Tačiau jie turi teisę patekti į tas pačias patalpas ir prieigą prie tų pačių dokumentų, kaip ir valstybių narių pareigūnai.

3.           Vykdant tikrinimą pagal 83 straipsnį, prašymą pateikusios valstybės narės pareigūnai, prašymą gavusiai valstybei narei sutikus, gali dalyvauti vykdant tikrinimą prašymą gavusioje valstybėje narėje ir turi teisę patekti į tas pačias patalpas ir prieigą prie tų pačių dokumentų, kaip ir tos valstybės narės pareigūnai.

Prašymą pateikusios valstybės narės pareigūnai, dalyvaujantys valstybėje narėje, kuriai pateiktas prašymas, vykdomame tikrinime, privalo galėti bet kuriuo metu pateikti savo oficialių pareigų įrodymą. Tikrinimą visada vykdo valstybės narės, kuriai pateiktas prašymas, pareigūnai.

4.           Nepažeidžiant reglamentų (EB) Nr. 1073/99 ir (EB) Nr. 2185/96 nuostatų, jei nacionalinėmis baudžiamojo proceso nuostatomis numatyta, kad kai kuriuos veiksmus atlieka tik specialiai nacionaline teise paskirti pareigūnai, nei Komisijos pareigūnai, nei 3 dalyje nurodyti valstybės narės pareigūnai šiuose veiksmuose nedalyvauja. Jie niekada nedalyvauja patikrinimuose namuose arba oficialiose asmenų apklausose, vykdomose pagal valstybės narės baudžiamąją teisę. Tačiau jie gali naudotis taip įgyta informacija.

88 straipsnis Komisijos įgaliojimai

1.           Siekiant, kad šis skyrius nebūtų taikomas toms priemonėms, kurios dėl savo pobūdžio nėra tinkamos komercinių dokumentų tikrinimo procese atliekamoms ex-post patikroms, Komisija įpareigojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas priemonių, kuriems netaikomas šis skyrius, sąrašas ir kuriais keičiama 84 straipsnio 6 dalyje nurodyta 40 000 EUR riba.

2.           Komisija, jei reikia, įgyvendinimo aktais priima nuostatas, kuriomis siekiama vienodai taikyti šį reglamentą Sąjungoje ir kurios visų pirma susijusios su:

a)      80 straipsnyje nurodyto tikrinimo vykdymo aspektais – tikrintinų įmonių atranka, tikrinimo mastu ir tvarkaraščiu;

b)      komercinių dokumentų išsaugojimu ir saugotinų dokumentų arba registruotinų duomenų tipais;

c)      83 straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrų veiksmų atlikimu ir koordinavimu;

d)      nurodymais ir reikalavimais dėl prašymų turinio, formos ir pateikimo tvarkos, taip pat dėl informacijos, kurios reikalaujama pagal šį skyrių, turinio, formos, pranešimo apie ją, jos pateikimo ir keitimosi ja;

e)      pagal šį reglamentą reikalingos informacijos paskelbimo sąlygų ir būdų arba specialių taisyklių ir sąlygų, pagal kurias ši informacija platinama ar Komisijos pateikiama kompetentingoms valstybių narių institucijoms;

f)       85 straipsnyje nurodytų specialiųjų departamentų atsakomybe;

g)      86 straipsnyje nurodytų ataskaitų turiniu.

Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

IV skyrius Kitos nuostatos dėl patikrų

89 straipsnis Su rinkos priemonėmis susijusios kitos patikros

1.           Valstybės narės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [sCMO] I priede nurodyti produktai, nebūtų pateikiami rinkai arba būtų pašalinami iš jos, jei jie nėra paženklinti pagal to reglamento nuostatas.

2.           Nepažeidžiant jokių specialių nuostatų, kurias Komisija gali priimti pagal 1 straipsnį, importuojant Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx [sCMO] 129 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus produktus atliekamos patikros, per kurias nustatoma, ar laikomasi to straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.

3.           Valstybės narės atlieka rizikos analize grindžiamas patikras, siekdamos patikrinti, ar Reglamento (ES) xxx/xxx [sCMO] I priede nurodyti produktai atitinka to reglamento II dalies II antraštinės dalies I skyriaus I skirsnyje nustatytas taisykles ir, jei reikia, taiko administracines nuobaudas.

4.           Siekiant apsaugoti Sąjungos lėšas ir Sąjungos vyno tapatumą, kilmę ir kokybę, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)      analitinio izotopinių duomenų, kurie padėtų aptikti sukčiavimo atvejus, banko, kurį sudarytų valstybių narių surinkti mėginiai, įsteigimo ir dėl valstybių narių nuosavų duomenų bankų taisyklių;

b)      kontrolės įstaigų ir jų tarpusavio pagalbos taisyklių;

c)      bendro valstybių narių duomenų naudojimo taisyklių;

d)       nuobaudų taikymo išskirtinių aplinkybių atvejais taisyklių.

90 straipsnis Su kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis susijusios patikros

1.           Valstybės narės imasi būtinų veiksmų siekdamos sustabdyti neteisėtą saugomų kilmės vietos nuorodų arba geografinės nuorodų naudojimą, nurodytą Reglamente (ES) Nr. xxx/xxx[sCMO].

2.           Valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004[45] 4 straipsnyje nustatytus kriterijus paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[sCMO] 2 dalies II antraštinės dalies I skyriaus II skirsnyje nustatytų įpareigojimų vykdymo patikras, ir užtikrina, kad visi tų įpareigojimų besilaikantys veiklos vykdytojai turėtų teisę būti įtraukti į patikrų sistemą.

3.           2 dalyje nurodyta kompetentinga institucija arba viena ar kelios kontrolės įstaigos, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 2 straipsnio antros pastraipos 5 punkte ir veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos pagal to reglamento 5 straipsnyje nustatytus kriterijus, Sąjungos ribose užtikrina, kad kasmet vyno gamybos etapu ir išpilstymo etapu arba po jo būtų tikrinama jo atitiktis produkto specifikacijai.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais nustato:

a)      pranešimus, kuriuos valstybės narės turi pateikti Komisijai;

b)      taisykles dėl institucijos, kuri atsako už atitikties produkto specifikacijai tikrinimą, įskaitant tuos atvejus, kai geografinis rajonas yra trečiojoje šalyje;

c)      veiksmus, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės siekdamos užkirsti kelią neteisėtam saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų naudojimui;

d)      patikras ir tikrinimą, kuruos turi atlikti valstybės narės, įskaitant bandymus.

Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje arba atitinkamame Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[sCMO] straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS KOMPLEKSINĖ PARAMA

I skyrius Taikymo sritis

91 straipsnis Bendrasis principas

1.           Kai 92 straipsnyje nurodytas gavėjas savo valdoje nesilaiko 93 straipsnio a punkte nurodytų kompleksinės paramos taisyklių, jam taikoma nuobauda.

2.           1 dalyje nurodyta nuobauda taikoma tik tais atvejais, kai:

a)      neatitiktis taisyklėms yra veiksmo arba aplaidumo, dėl kurio tiesiogiai atsakingas atitinkamas gavėjas, rezultatas;

b)      neatitiktis taisyklėms yra susijusi su gavėjo vykdoma žemės ūkio veikla ir

c)      neatitiktis taisyklėms yra susijusi su gavėjo valda.

Tačiau ši nuobauda nesiejama su miško plotais, jei dėl tų plotų nebuvo prašyta paramos pagal Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] 22 straipsnio 1 dalies a punktą, 31 ir 35 straipsnius.

3.           Šioje antraštinėje dalyje valda – tai visi 92 straipsnyje nurodyto gavėjo valdomi gamybos vienetai ir plotai, esantys vienos valstybės narės teritorijoje.

92 straipsnis Gavėjai

91 straipsnis taikomas gavėjams, kurie gauna tiesiogines išmokas pagal Reglamentą (ES) Nr. xxx/xxx[DP], išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[sCMO] 44 ir 45 straipsnius ir metines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[RD] 22 straipsnio 1 dalies a punktą, 29–32, 34 ir 35 straipsnius.

Tačiau 91 straipsnis netaikomas gavėjams, kurie dalyvauja Reglamento (ES) Nr. xxx/xxx[DP] V antraštinėje dalyje nurodytoje smulkių ūkininkų schemoje, ir gavėjams, kurie gauna pagalbą pagal Reglamento (ES) Nr. RD/xxx 29 straipsnio 9 dalį.

93 straipsnis Kompleksinės paramos taisyklės

Kompleksinės paramos taisyklės yra Sąjungos teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai ir II priede išvardyti geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai, susiję su šiomis sritimis:

a)           aplinka, klimato kaitos prevencija ir gera agrarine žemės būkle;

b)           žmonių, gyvūnų ir augalų sveikata,

c)           gyvūnų gerove.

Taikomi galiojantys II priede nurodyti su teisės aktais nustatytais valdymo reikalavimais susiję aktai, o direktyvų atveju – valstybių narių įgyvendintos nuostatos.

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, kai ją įgyvendins visos valstybės narės ir bus nustatyti tiesiogiai ūkininkams taikomi įpareigojimai, bus laikoma II priedo dalimi. Siekiant atsižvelgti į tuos elementus, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos II priedas bus iš dalies pakeistas per 12 mėnesių nuo paskutinės valstybės narės pranešimo Komisijai apie direktyvos įgyvendinimą.

2009 m. spalio 21d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, kai ją įgyvendins visos valstybės narės ir bus nustatyti tiesiogiai ūkininkams taikomi įpareigojimai, bus laikoma II priedo dalimi. Siekiant atsižvelgti į tuos elementus, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos II priedas bus iš dalies pakeistas per 12 mėnesių nuo paskutinės valstybės narės pranešimo Komisijai apie direktyvos įgyvendinimą, įskaitant kenkėjų integruotos kontrolės įpareigojimus.

Be to, 2014 m. ir 2015 m. į kompleksinės paramos taisykles įtraukiamas ir daugiamečių ganyklų išlaikymas. Valstybės narės, kurios buvo Sąjungos narės 2004 m. sausio 1 d., užtikrina, kad žemė, kuri 2003 m. paramos už plotą paraiškų teikimo dieną buvo daugiametės ganyklos, yra išlaikoma kaip daugiametės ganyklos laikantis nustatytų ribų. Valstybės narės, kurios Sąjungos narėmis tapo 2004 m., užtikrina, kad žemė, kuri 2004 m. gegužės 1 d. buvo daugiametės ganyklos, yra išlaikoma kaip daugiametės ganyklos laikantis nustatytų ribų. Bulgarija ir Rumunija užtikrina, kad žemė, kuri 2007 m. sausio 1 d. buvo daugiametės ganyklos, yra išlaikoma kaip daugiametės ganyklos laikantis nustatytų ribų.

Pirmesnė pastraipa netaikoma daugiamečių ganyklų žemei, kurioje ketinama įveisti mišką, jei toks miško įveisimas yra suderinamas su aplinka ir neapima kalėdinių eglučių ar greito augimo trumpai auginamų rūšių želdynų.

Siekiant atsižvelgti į dviejų pirmesnių pastraipų elementus, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl daugiamečių ganyklų išlaikymo, visų pirma siekiant užtikrinti, kad ūkininkų lygmeniu būtų imamasi priemonių išlaikyti daugiametes ganyklas, įskaitant individualius vykdytinus įpareigojimus, kaip antai įpareigojimas vėl grąžinti žemei daugiamečių ganyklų paskirtį, jei nustatoma, kad šios paskirties žemės dalis mažėja.

Be to, Komisija įgyvendinimo aktais priima metodus, kuriais nustatomas privalomas išlaikyti daugiamečių ganyklų ir žemės ūkio paskirties žemės santykis. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

94 straipsnis Su gera agrarine ir aplinkosaugos žemės būkle susiję valstybių narių įpareigojimai

Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant gamybos tikslais nebenaudojamą žemę, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos būklę ir klimato sąlygas, taikomas ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūras, nacionaliniu arba regioniniu lygiu nustato būtiniausius gavėjams taikomus gerai agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus, grindžiamus  II priedu. Valstybės narės nenustato būtiniausių reikalavimų, kurie nėra numatyti II priede.

95 straipsnis Informacija gavėjams

Valstybės narės atitinkamiems gavėjams, jei gali elektroninėmis priemonėmis, pateikia kompleksinės paramos taisyklių, kurių jie turi laikytis, sąrašą ir informaciją apie jas.

II skyrius Su kompleksine parama susijusi kontrolės sistema ir nuobaudos

96 straipsnis Kompleksinės paramos patikros

1.           Valstybės narės, jei reikia, naudojasi V antraštinės dalies II skyriuje nustatyta integruotąja sistema ir visų pirma 69 straipsnio 1 dalies a, b, d, e ir f punktuose nurodytais elementais.

Valstybės narės, užtikrindamos atitiktį kompleksinės paramos taisyklėms, gali naudoti jau turimas administravimo ir kontrolės sistemas.

Šios sistemos ir visų pirma pagal 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo[46] ir reglamentus (EB) Nr. 1760/2000 bei (EB) Nr. 21/2004 sukurta gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema turi būti suderinamos su šio reglamento V antraštinės dalies II skyriuje nurodyta integruotąja sistema.

2.           Priklausomai nuo reikalavimų, standartų, aktų ar kompleksinės paramos sričių, valstybės narės gali nuspręsti vykdyti administracines patikras, visų pirma tas, kurios jau yra numatytos kontrolės sistemose, siejamose su atitinkamais reikalavimams, standartais, aktais ar kompleksinės paramos sritimis.

3.           Valstybės narės atlieka patikras vietoje siekdamos patikrinti, ar gavėjas vykdo šioje antraštinėje dalyje nustatytus įpareigojimus.

4.           Komisija įgyvendinimo aktais priima patikrų, kuriomis siekiama patikrinti, ar vykdomi šioje antraštinėje dalyje nurodyti įpareigojimai, vykdymo taisykles.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

97 straipsnis Nuobaudos taikymas

1.           91 straipsnyje numatyta nuobauda taikoma tais atvejais, kai kuriuo nors atitinkamų vienerių kalendorinių metų (toliau – atitinkami kalendoriniai metai) laiku nesilaikoma kompleksinės paramos taisyklių ir dėl šio nesilaikymo yra atsakingas gavėjas, atitinkamais kalendoriniais metais pateikęs pagalbos paraišką arba mokėjimo prašymą.

Pirma dalis mutatis mutandis taikoma gavėjams, kurie, kaip paaiškėjo, kuriuo nors metu per trejų metų laikotarpį, kuris prasidėjo nuo metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais buvo skirta pirmoji išmoka pagal perplanavimo ir konversijos paramos programas, sausio 1 d. arba bet kuriuo metu per vienerių metų laikotarpį, kuris prasidėjo metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais buvo skirta išmoka pagal Reglamente (ES) Nr. [sCMO] nurodytas nesubrendusio vynuogių derliaus nuėmimo programas, sausio 1 d. (toliau – atitinkami metai), nesilaikė kompleksinės paramos taisyklių.

2.           Jei atitinkamais kalendoriniais metais arba kelerių atitinkamų kalendorinių metų laikotarpiu buvo perleista žemė, 1 dalis taip pat taikoma tais atvejais, kai konkreti neatitiktis taisyklėms buvo veiksmų arba aplaidumo, dėl kurių tiesiogiai atsakingas asmuo, kuris perleido žemę arba kuriam ji buvo perleista, rezultatas. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, jei asmuo, kuris yra tiesiogiai atsakingas dėl to veiksmo arba aplaidumo, atitinkamais kalendoriniais metais arba kelerių atitinkamų kalendorinių metų laikotarpiu pateikė pagalbos paraišką, nuobauda taikoma remiantis visa 92 straipsnyje nurodytų išmokų suma, skirta arba numatyta skirti tam asmeniui.

Šioje dalyje „perleidimas“ – tai bet kokio tipo sandoris, kuriuo žemės ūkio paskirties žemė nustoja priklausyti perleidėjui.

3.           Nepaisydamos 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti nuobaudos, jei ji sudaro 100 EUR arba mažiau vienam gavėjui kalendoriniais metais, atsižvelgiant į pagal 101 straipsnį priimtinas taisykles.

Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti pirmoje pastraipoje numatyta galimybe, kitais metais kompetentinga institucija atrinktų gavėjų grupės atžvilgiu imasi veiksmų, reikalingų patikrinti, ar jie ištaisė buvusias neatitiktis. Apie aptiktą neatitiktį ir įpareigojimą imtis taisomųjų veiksmų pranešama gavėjui.

4.           Nuobauda neturi poveikio išmokų, kurioms taikomas sumažinimas arba kurių neskiriama, teisėtumui ir reguliarumui.

98 straipsnis Nuobaudos taikymas Bulgarijoje ir Rumunijoje

Bulgarijoje ir Rumunijoje 91 straipsnyje nurodytos nuobaudos dėl II priede nurodytų teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų nesilaikymo gyvulių gerovės srityje taikoma ne vėliau kaip nuo 2016 m. sausio 1 d.

99 straipsnis Nuobaudos dydžio apskaičiavimas

1.           91 straipsnyje numatyta nuobauda yra 92 straipsnyje išvardytų išmokų, kurios atitinkamais kalendoriniais metais arba kelerių atitinkamų kalendorinių metų laikotarpiu skiriamos arba numatytos skirti atitinkamam gavėjui, sumažinimas arba neskyrimas.

Priimant sprendimą dėl sumažinimo dydžio ir neskyrimo atsižvelgiama į aptiktos neatitikties sunkumą, mąstą, trukmę ir pasikartojimą, taip pat į 2, 3 ir 4 dalyse išdėstytus kriterijus.

2.           Neatitikties dėl aplaidumo atveju išmokos sumažinimo procentinis dydis neviršija 5 proc., o pakartotinės neatitikties atveju – 15 proc.

Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nuspręsti netaikyti išmokos sumažinimo, jei, atsižvelgiant į neatitikties sunkumą, mąstą ir trukmę, ją galima laikyti nereikšminga. Tačiau jei dėl neatitikties kyla tiesioginis pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai, ji nelaikoma nereikšminga. Apie aptiktą neatitiktį ir įpareigojimą imtis taisomųjų veiksmų pranešama gavėjui.

3.           Tyčinės neatitikties atveju išmokos paprastai mažinamos ne mažiau kaip 20 proc. ir jos gali būti net visiškai neskiriamos pagal vieną ar kelias paramos schemas vienerius ar kelerius kalendorinius metus.

4.           Bet kuriuo atveju visas sumažinimo ar neskyrimo dydis per vienerius kalendorinius metus neviršija 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos visos sumos.

100 straipsnis Taikant kompleksinę paramą gautos sumos

Valstybės narės gali pasilikti 10 proc. sumų, kurios susidarė sumažinus išmokas arba jų neskyrus pagal 99 straipsnį.

101 straipsnis Deleguotieji įgaliojimai

1.           Siekiant užtikrinti teisingą lėšų paskirstymą teises į jas turintiems gavėjams, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytas vienodas nuobaudų, kurios taikomos dėl kompleksinės paramos pažeidimų atsižvelgiant į finansinės drausmės sąlygotą sumažinimą, apskaičiavimo pagrindas.

2.           Siekiant užtikrinti, kad kompleksinė parama būtų taikoma veiksmingai, nuosekliai ir laikantis nediskriminavimo principo, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl nuobaudų apskaičiavimo ir taikymo.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

I skyrius Informavimas

102 straipsnis Informacijos pateikimas

1.           Be to, kas numatyta sektorių reglamentų nuostatomis, valstybės narės siunčia Komisijai šią informaciją, deklaracijas ir dokumentus:

a)      akredituotų mokėjimo agentūrų ir akredituotų koordinavimo įstaigų reikalu:

i)        akreditavimo dokumentą,

ii)       apie jų funkcijas (akredituotos mokėjimo agentūros arba akredituotos koordinavimo įstaigos),

iii)      prireikus akreditavimo atšaukimą;

b)      sertifikavimo įstaigų reikalu:

i)        pavadinimą,

ii)       adresą;

c)      priemonių, susijusių su EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamais veiksmais, reikalu:

i)        akredituotos mokėjimo agentūros arba akredituotos koordinavimo įstaigos pasirašytas išlaidų deklaracijas, kurios laikomos ir mokėjimo prašymais, bei reikalingą informaciją,

ii)       EŽŪGF finansinių poreikių sąmatą, atnaujintą EŽŪFKP išlaidų sąmatą, kuris bus pateiktas einamaisiais metais, ir ateinančių  finansinių metų išlaidų sąmatą, kurie ;

iii)      jei valstybė narės akreditavo daugiau nei vieną mokėjimo agentūrą, iki metų, einančių po atitinkamų finansinių metų, vasario 15 d. – sertifikavimo įstaigų apibendrinamąsias ataskaitas, kurias sudaro visų valdymo patikinimo deklaracijų ir audito nuomonių apie jas, nacionalinio lygmens apžvalga,

iv)      mokėjimo agentūrų metines finansines ataskaitas ir valdymo patikinimo deklaracijas,

v)       visų pagal tvarkaraštį ir pagal specifinėmis sektoriaus taisyklėmis nustatytas išsamias nuostatas atliktų auditų ir patikrų rezultatų suvestinę.

Akredituotų mokėjimo agentūrų metinės finansinės ataskaitos, susijusios su EŽŪFKP išlaidomis, teikiamos atskirai pagal kiekvieną programą.

2.           Valstybės narės išsamiai informuoja Komisiją apie priemones, kurių ėmėsi siekdamos užtikrinti gerą agrarinę ir aplinkosaugos būklę, nurodytą 94 straipsnyje, ir apie III antraštinėje dalyje nurodytą ūkių konsultavimo sistemą.

3.           Valstybės narės reguliariai informuoja Komisiją apie V antraštinės dalies II skyriuje nurodytos integruotosios sistemos taikymą. Komisija organizuoja pasikeitimą nuomonėmis šiuo klausimu su valstybėmis narėmis.

103 straipsnis Konfidencialumas

1.                Valstybės narės ir Komisija imasi visų būtinų veiksmų siekdamos užtikrinti informacijos, perduotos arba gautos tikrinant bei patvirtinant pagal šį reglamentą įgyvendinamų priemonių sąskaitas, konfidencialumą.

Tai informacijai taikomos Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[47] nustatytos taisyklės.

2.           Nepažeidžiant su teisminiais procesais susijusių nacionalinių nuostatų, informacija, surinkta vykdant V antraštinės dalies III skyriuje numatytą tikrinimą, laikoma profesine paslaptimi. Jos negalima perduoti kitiems asmenims, išskyrus tuos, kurie dėl jų pareigų valstybėse narėse ar Sąjungos institucijose privalo ją žinoti, kad galėtų atlikti savo pareigas.

104 straipsnis Komisijos įgaliojimai

Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles dėl:

a)           formos, turinio, laikotarpių, terminų ir tvarkos, kurių laikantis Komisijai perduodami ar pateikiami:

i)       išlaidų deklaracijos ir išlaidų sąmatos bei jų atnaujintos versijos, įskaitant asignuotąsias įplaukas;

ii)       valdymo patikinimo deklaracijos ir metinės finansinės mokėjimo agentūrų ataskaitos, taip pat visų atliktų auditų ir kontrolės rezultatai;

iii)      sąskaitos sertifikavimo ataskaitos,

iv)      akredituotų mokėjimo agentūrų, akredituotų koordinavimo įstaigų ir sertifikavimo įstaigų pavadinimai ir duomenys,

v)      tvarka, pagal kurią atsižvelgiama į EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis finansuojamas išlaidas ir jos apmokamos,

vi)      pranešimai apie valstybių narių padarytas finansines korekcijas, susijusias su kaimo plėtros veiksmais arba programomis, ir susigrąžinimo procedūrų, kurių dėl pažeidimų ėmėsi valstybės narės, suvestinės ataskaitos,

vii)     informacija apie priemones, kurių imtasi pagal 60 straipsnį;

b)           Komisijos bei valstybių narių keitimosi informacija ir dokumentais taisyklių ir dėl informacinių sistemų, įskaitant šiomis sistemomis tvarkomų duomenų formą, turinį ir atitinkamas saugojimo taisykles, įgyvendinimo;

c)           valstybių narių Komisijai pateikiamos informacijos, dokumentų, statistinių duomenų ir ataskaitų, taip pat jų pateikimo terminų ir būdų.

Pirmoje pastraipoje numatyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

II SKYRIUS Euro naudojimas

105 straipsnis Bendrieji principai

1.           Komisijos sprendimuose, kuriais patvirtinamos kaimo plėtros programos, nurodytos sumos, Komisijos įsipareigojimų ir mokėjimų sumos, įrodytos arba patvirtintos išlaidų sumos ir valstybių narių išlaidų deklaracijose nurodytos sumos išreiškiamos ir išmokamos eurais.

2.           Žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytos kainos ir sumos išreiškiamos eurais.

Eurą įsivedusiose valstybėse narėse jos išmokamos arba gaunamos eurais, o euro neįsivedusiose valstybėse narėse – nacionaline valiuta.

106 straipsnis Valiutos kursas ir operacinis įvykis

1.           Euro neįsivedusiose valstybėse narėse 105 straipsnio 2 dalyje nurodytos kainos ir sumos į nacionalinę valiutą konvertuojamos pagal valiutos kursą.

2.           Valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra:

a)      sumų, gaunamų arba išmokamų prekiaujant su trečiosiomis šalimis, atveju – muitinės importo arba eksporto formalumų užbaigimas,

b)      kitais atvejais – įvykis, kuriuo pasiekiamas veiksmo ekonominis tikslas.

3.           Jei Reglamente (ES) Nr. DP/xxx numatyta tiesioginė išmoka gavėjui išmokama ne eurais, valstybės narės eurais išreikštą pagalbos sumą konvertuoja į nacionalinę valiutą remdamosi naujausiu valiutos kursu, kurį nustatė Europos Centrinis Bankas iki metų, kuriais skiriama pagalba, spalio 1 d.

4.           EŽŪGF atveju euro neįsivedusios valstybės narės, rengdamos savo išlaidų deklaraciją, taiko tą patį valiutos kursą, kurį taikė išmokėdamos išmokas gavėjams arba gaudamos įplaukas pagal šio skyriaus nuostatas.

5.           Siekiant nurodyti 2 dalyje minimą operacinį įvykį arba jį nustatyti, dėl rinkos organizavimui arba atitinkamai sumai būdingų priežasčių Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pateikiamos operacinių įvykių ir taikytino valiutos kurso taisyklės. Specialus operacinis įvykis nustatomas atsižvelgiant į šiuo kriterijus:

a)      realią galimybę kuo skubiau pritaikyti naujausius perskaičiavimo kurso pokyčius;

b)      operacinių įvykių panašumą vykdant analogiškas rinkos organizavimo operacijas;

c)      operacinių įvykių nuoseklumą įvairių kainų ir sumų, susijusių su bendru rinkos organizavimu, atvejais;

d)      patikrų, kuriomis nustatoma, ar taikomi tinkami valiutos kursai, praktiškumą ir veiksmingumą.

6.           Siekiant išvengti atvejų, kai euro neįsivedusiose valstybėse narėse į apskaitą įrašant gautas įplaukas arba gavėjams išmokant pagalbą ne eurais ir mokėjimo agentūroms rengiant išlaidų deklaracijas yra taikomi skirtingi valiutos kursai, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pateikiamos valiutos kurso taisyklės, taikomos rengiant išlaidų deklaracijas ir mokėjimo agentūros apskaitoje registruojant viešojo intervencinio saugojimo operacijas.

107 straipsnis Apsaugos priemonės ir nukrypti leidžiančios nuostatos

1.           Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas Sąjungos teisės aktų taikymas tais atvejais, kai jam gali trukdyti su nacionaline valiuta susijusi išskirtinė monetarinė praktika.  Šiomis priemonėmis, jei reikia, gali būti nukrypstama nuo galiojančių taisyklių.

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytas priemones nedelsiant pranešama Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms.

2.           Kai su nacionaline valiuta susijusi išskirtinė monetarinė praktika gali sutrukdyti taikyti Sąjungos teisės aktus, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nukrypstama nuo šio skirsnio, ypač:

a)      kai valstybė naudoja neįprastus konvertavimo būdus, kaip antai keli valiutų kursai, arba vykdo barterinius susitarimus,

b)      kai valstybių valiutos nekotiruojamos oficialiose užsienio valiutų konvertavimo rinkose arba kai tokios valiutos kurso svyravimo tendencijos gali iškreipti prekybą.

108 straipsnis Euro naudojimas jo neįsivedusiose valstybėse narėse

1.           Euro neįsivedusi valstybė narė, kuri nusprendė išlaidas, numatytas žemės ūkio sektorių teisės aktuose, apmokėti eurais, o ne nacionaline valiuta, imasi priemonių, užtikrinančių, kad euro naudojimas netaptų sisteminiu privalumu, palyginti su nacionalinės valiutos naudojimu.

2.           Valstybė narė informuoja Komisiją apie suplanuotas priemones prieš joms įsigaliojant. Priemonės negali įsigalioti, kol Komisija neduoda sutikimo.

III SKYRIUS Ataskaitos ir vertinimas

109 straipsnis Metinė finansinė ataskaita

Kasmet iki metų, einančių po biudžetinių metų, rugsėjo pabaigos Komisija parengia finansinę ataskaitą apie EŽŪGF ir EŽŪFKP administravimą praėjusiais finansiniais metais ir ją pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

110 straipsnis Bendros žemės ūkio politikos stebėsena ir vertinimas

1.           Siekiant įvertinti bendros žemės ūkio politikos rezultatus nustatoma bendra stebėsenos ir vertinimo sistema. Į ją įtraukiamos visos priemonės, susijusios su bendros žemės ūkio politikos priemonių, visų pirma Reglamente (ES) Nr. DP/xxx numatytų tiesioginių išmokų, Reglamente (ES) Nr. CMO/xxx numatytų rinkos priemonių, Reglamente (ES) Nr. RD/xxx numatytų kaimo plėtros priemonių ir  šiame reglamente nurodytos kompleksinės paramos taikymo, stebėsena ir vertinimu.

Siekiant užtikrinti veiksmingą rezultatų įvertinimą, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl tos sistemos turinio ir struktūros.

2.           Pirmoje dalyje nurodytų bendros žemės ūkio politikos priemonių poveikis vertinamas atsižvelgiant į šiuos tikslus:

a)      perspektyvią maisto gamybą, daugiausia dėmesio skiriant pajamoms iš žemės ūkio, žemės ūkio našumui ir kainų stabilumui;

b)      tvarų natūralių išteklių valdymą ir klimato kaitos prevenciją, daugiausia dėmesio skiriant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimui, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui;

c)      darnų teritorijų vystymąsi, daugiausia dėmesio skiriant užimtumui kaimo vietovėse, jų ekonominiam augimui ir skurdo jose prevencijai.

Komisija įgyvendinimo aktais apibrėžia specifinius pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų rodiklius. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3.           Valstybės narės Komisijai pateikia visą informaciją, būtiną atitinkamoms priemonėms stebėti ir vertinti.

Komisija atsižvelgia į duomenų poreikį ir potencialių duomenų šaltinių sinergiją, visų pirma jų panaudojimą statistikos tikslais, jei reikia.

Komisija įgyvendinimo aktais priima informacijos, kurią turi atsiųsti valstybės narės, duomenų poreikių ir potencialių duomenų šaltinių sinergijos taisykles. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 112 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4.           Komisija kas ketveri metai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio straipsnio įgyvendinimą. Pirmoji ataskaita pateikiama ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS GALUTINĖS NUOSTATOS

111 straipsnis Įgaliojimų delegavimas

1.           Įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus suteikiami Komisijai šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.           Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai suteikiami Komisijai neribotam laikui nuo šio reglamento įsigaliojimo.

3.           Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti šiame reglamente nurodytą įgaliojimų delegavimą. Atšaukimo sprendimu panaikinamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.           Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.           Pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis teisės aktas įsigalioja tik tuo atveju, jei per du mėnesius po pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai, nei viena tų institucijų nepareiškia prieštaravimo arba jei iki to laikotarpio pabaigos abi tos institucijos informuoja Komisiją neketinančios pareikšti prieštaravimo. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

112 straipsnis Komiteto procedūra

1.           Komisijai padeda Žemės ūkio fondų komitetu vadinamas komitetas. Tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.           Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.           Darant nuorodą į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

113 straipsnis Panaikinimas

1.           Reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 panaikinami.

Tačiau Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 44a straipsnis galioja toliau.

2.           Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

114 straipsnis Pereinamojo laikotarpio priemonės

Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo 113 straipsnyje nurodytuose reglamentuose numatytos tvarkos prie šiuo reglamentu nustatytos tvarkos, Komisija įgaliojama pagal 111 straipsnį priimti deleguotuosius aktus.

115 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Tačiau toliau nurodytos nuostatos taikomos nuo 2013 m. spalio 16 d.

a)           7, 8 ir 9 straipsniai;

b)           18, 42, 43 ir 45 straipsniai, jei išlaidos patirtos nuo 2013 m. spalio 16 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

I PRIEDAS

Privaloma ūkių konsultavimo sistemos taikymo klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės, vandens apsaugos, pranešimo apie gyvūnų ir augalų ligas ir inovacijų srityse apimtis, numatyta 12 straipsnio 2 dalies c punkte

Reikalavimai arba veiksmai ir konsultacijos gavėjams, kaip apibrėžia valstybės narės:

Klimato kaitos mažinimas ir prisitaikymas prie jos:

– Informacija apie numatomą klimato kaitos poveikį atitinkamuose regionuose, atitinkamos ūkininkavimo veiklos sąlygojamų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų poveikį, žemės ūkio sektoriaus indėlis į klimato kaitos švelninimą taikant tobulesnę ūkininkavimo ir agrarinės miškininkystės praktiką, ūkiuose įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus ir didinant energijos naudojimo ūkiuose efektyvumą.

– Investicijos į materialų turtą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 18 straipsnio 1 dalies c punkte.

– Žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir tinkamų prevencinių veiksmų įdiegimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 19 straipsnyje.

– Miško įveisimas ir miškingų plotų sukūrimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies a punkte.

– Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies b punkte.

– Miškų gaisrų ir stichinių nelaimių žalos miškams prevencija ir ištaisymas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies c punkte.

– Investicijos į miškų ekosistemų atsparumo ir aplinkosaugos vertės gerinimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies d punkte.

– Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir miško produktų perdirbimą bei prekybą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies e punkte.

– Agrarinės aplinkosaugos veiksmus, kuriais siekiama švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 29 straipsnyje.

– Ekologinis ūkininkavimas, kuriuos siekiama švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 30 straipsnyje.

– Aplinkosauginės miškų funkcijos ir miškų išsaugojimas, kuriais siekiama sumažinti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 35 straipsnyje.

Biologinė įvairovė:

– Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos.

– Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos.

– Investicijos į materialų turtą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 18 straipsnio 1 dalies d punkte.

– Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies b punkte.

– Investicijos į miškų ekosistemų atsparumo ir aplinkosauginės vertės gerinimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 22 straipsnio 1 dalies d punkte.

– Agrarinės aplinkosaugos veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 29 straipsnyje.

– Ekologinis ūkininkavimas, kuriuo siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 30 straipsnyje.

– Aplinkosauginės miškų funkcijos ir miškų išsaugojimas, kuriais siekiama išsaugoti biologinę įvairovę, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 35 straipsnyje.

Vandens apsauga:

– Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 11 straipsnio 3 dalis.

– Tinkamas augalų apsaugos produktų naudojimas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 55 straipsnyje, visų pirma atitiktis bendriesiems integruotos kenkėjų kontrolės, nurodytos Direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, 14 straipsnyje, principams.

– Investicijos į materialų vandens valdymo turtą kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 18 straipsnio 1 dalies c punkte.

– Agrarinės aplinkosaugos veiksmai, kuriais siekiama tinkamo vandens valdymo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 29 straipsnyje.

– Ekologinis ūkininkavimas, kuriuo siekiama tinkamo vandens valdymo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 30 straipsnyje.

Pranešimas apie gyvūnų ir augalų ligas:

– 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių įdiegimo.

– 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/119/EEB, nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos.

– 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2000/75/EB, nustatanti mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus.

– 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje.

Inovacijos:

– Informacija apie veiksmus, kuriais siekiama kurti ir diegti inovacijas.

– Veiklos sklaida per Europos inovacijų partnerystės tinklą, numatytą Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 53 straipsnyje.

– Bendradarbiavimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. xx/xxx [RD] 36 straipsnyje.

II PRIEDAS

Taisyklės dėl kompleksinės paramos pagal 93 straipsnį

SVR:       teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai

GAAB:   geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai

Sritis || Pagrindinis objektas || Reikalavimai ir standartai

Aplinka, klimato kaitos prevencija, gera agrarinė žemės būklė || Vanduo || 1 SVR || 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1). || 4 ir 5 straipsniai

1 GAAB || Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas[48] ||

2 GAAB || Tais atvejais, kai norint naudoti vandenį laistymui reikia gauti leidimą, – leidimų išdavimo tvarkos laikymasis. ||

3 GAAB || Gruntinio vandens apsauga nuo taršos: tiesioginio nuotekų išleidimo į gruntinį vandenį draudimas ir priemonės, kuriomis užkertamas kelias netiesioginei gruntinio vandens taršai, kai ant žemės patenka ir per dirvožemį persisunkia pavojingos medžiagos, išvardytos Direktyvoje 80/68/EEB. ||

Dirvožemis ir anglies sankaupa || 4 GAAB || Būtiniausia dirvožemio danga ||

5 GAAB || Būtiniausias žemės valdymas atsižvelgiant į konkrečiai teritorijai būdingas sąlygas, siekiant apriboti eroziją. ||

6 GAAB || Dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimas, įskaitant ariamųjų ražienų deginimo draudimą. ||

7 GAAB || Šlapynių ir daug anglies turinčio dirvožemio apsauga, įskaitant pirmojo arimo draudimą[49]. ||

Biologinė įvairovė || 2 SVR || 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7). || 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys

3 SVR || 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7). || 6 straipsnio 1 ir 2 dalys

Kraštovaizdis, būtiniausio lygio priežiūra || 8 GAAB || Kraštovaizdžio ypatumų, įskaitant, pagal aplinkybes, gyvatvores, tvenkinius, griovius, medžių eiles grupėmis ar atskirai, taip pat laukų ribas ir terasas, išsaugojimas, įskaitant draudimą pjauti gyvatvores ir medžius paukščių jauniklių perėjimosi ir augimo sezonu, ir potencialios apsaugos nuo invazinių rūšių ir kenkėjų priemonės. ||

Žmonių, gyvūnų ir augalų sveikata || Maisto sauga || 4 SVR || 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). || 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis[50], 18, 19 ir 20 straipsniai

5 SVR || 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus (OL L 125, 1996 5 23, p. 3). || 3 straipsnio a, b, d ir e punktai, 4, 5 ir 7 straipsniai

Gyvūnų identifikavimas ir registravimas || 6 SVR || 2008 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 2008/71/EB dėl kiaulių identifikavimo ir registravimo (OL L 213, 2005 8 8, p. 31). || 3, 4 ir 5 straipsniai

7 SVR || 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą (OL L 204, 2000 8 11, p. 1). || 4 ir 7 straipsniai

8 SVR || 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą (OL L 5, 2004 1 9, p. 8). || 3, 4 ir 5 straipsniai

Gyvūnų ligos || 9 SVR || 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1). || 7, 11, 12, 13 ir 15 straipsniai

Augalų apsaugos produktai || 10 SVR || 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1). || 55 straipsnio pirmas ir antras sakinys

Gyvūnų gerovė || Gyvūnų gerovė || 11 SVR || 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 10, 2009 1 15, p. 7). || 3 ir 4 straipsniai

12 SVR || 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (OL L 47, 2009 2 18, p. 5). || 3 straipsnis ir 4 straipsnis

13 SVR || 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23). || 4 straipsnis

III PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

1. Reglamentas (EEB) Nr. 352/78

Reglamentas (EEB) Nr. 352/78 || Šis reglamentas

1 straipsnis || 45 straipsnio 1 dalies e punktas

2 straipsnis || 45 straipsnio 2 dalis

3 straipsnis || 48 straipsnio 1 dalis

4 straipsnis || -

5 straipsnis || -

6 straipsnis || -

2. Reglamentas (EB) Nr. 2799/98

Reglamentas (EB) Nr. 2799/98 || Šis reglamentas

1 straipsnis || -

2 straipsnis || 105 straipsnio 2 dalis ir 106 straipsnis

3 straipsnis || 106 straipsnis

4 straipsnis || -

5 straipsnis || -

6 straipsnis || -

7 straipsnis || 107 straipsnis

8 straipsnis || 108 straipsnis

9 straipsnis || -

10 straipsnis || -

11 straipsnis || -

3. Reglamentas (EB) Nr. 814/2000

Reglamentas (EB) Nr. 814/2000 || Šis reglamentas

1 straipsnis || 47 straipsnio 1 dalis

2 straipsnis || 47 straipsnio 2 dalis

3 straipsnis || -

4 straipsnis || -

5 straipsnis || -

6 straipsnis || -

7 straipsnis || -

8 straipsnis || 47 straipsnio 5 dalis

9 straipsnis || -

10 straipsnis || 47 straipsnio 4 dalis ir 112 straipsnis

11 straipsnis || -

4. Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005

Reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 || Šis reglamentas

1 straipsnis || 1 straipsnis

2 straipsnis || 3 straipsnis

3 straipsnis || 4 straipsnis

4 straipsnis || 5 straipsnis

5 straipsnis || 6 straipsnis

6 straipsnis || 7 straipsnis

7 straipsnis || 9 straipsnis

8 straipsnis || 102 straipsnis

9 straipsnis || 60 straipsnis

10 straipsnis || 10 straipsnis

11 straipsnis || 11 straipsnis

12 straipsnis || 16 straipsnis

13 straipsnis || 19 straipsnis

14 straipsnis || 17 straipsnis

15 straipsnis || 18 straipsnis

16 straipsnis || 42 straipsnis

17 straipsnis || 43 straipsnio 1 dalis

17a straipsnis || 43 straipsnio 2 dalis

18 straipsnis || 24 straipsnis

19 straipsnis || 26 straipsnis

20 straipsnis || 27 straipsnis

21 straipsnis || 28 straipsnis

22 straipsnis || 31 straipsnis

23 straipsnis || 32 straipsnis

24 straipsnis || 33 straipsnis

25 straipsnis || 34 straipsnis

26 straipsnis || 35 straipsnis

27 straipsnis || 43 straipsnio 1 dalis

27a straipsnis || 43 straipsnio 2 dalis

28 straipsnis || 36 straipsnis

29 straipsnis || 37 straipsnis

30 straipsnis || 53 straipsnis

31 straipsnis || 54 straipsnis

32 straipsnis || 56 ir 57 straipsniai

33 straipsnis || 56 ir 58 straipsniai

34 straipsnis || 45 straipsnis

35 straipsnis || -

36 straipsnis || 50 straipsnis

37 straipsnis || 49 straipsnis

38 straipsnis || -

39 straipsnis || -

40 straipsnis || -

41 straipsnis || 112 straipsnis

42 straipsnis || -

43 straipsnis || 109 straipsnis

44 straipsnis || 103 straipsnis

44a straipsnis || 113 straipsnio 1 dalis

45 straipsnis || 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 3 ir 4 dalys

46 straipsnis || -

47 straipsnis || 113 straipsnis

48 straipsnis || 114 straipsnis

49 straipsnis || 115 straipsnis

5. Reglamentas (EB) Nr. 485/2008

Reglamentas (EB) Nr. 485/2008 || Šis reglamentas

1 straipsnis || 79 straipsnis

2 straipsnis || 80 straipsnis

3 straipsnis || 81 straipsnis

4 straipsnis || -

5 straipsnis || 82 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

6 straipsnis || 82 straipsnio 4 dalis

7 straipsnis || 83 straipsnis

8 straipsnis || 103 straipsnio 2 dalis

9 straipsnis || 86 straipsnis

10 straipsnis || 84 straipsnis

11 straipsnis || 85 straipsnis

12 straipsnis || 106 straipsnio 3 dalis

13 straipsnis || -

14 straipsnis || -

15 straipsnis || 87 straipsnis

16 straipsnis || -

17 straipsnis || -

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (Vieno BRO reglamento) pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos dėl tiesioginių išmokų ūkininkams 2013 m., pasiūlymas;

-        Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės, pasiūlymas;

-        Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams, pasiūlymas.

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[51]

Politikos sritis – 2 išlaidų kategorijos 05 antraštinė dalis

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis (BŽŪP teisės aktų sistema po 2013 m.)

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[52]

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

x Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Skatinant veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės ūkio ir kaimo vietovių augimo, BŽŪP tikslai:

- gyvybinga maisto produktų gamyba;

- tausus gamtos išteklių ir klimato politikos valdymas;

- darnus teritorinis vystymasis.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs 05 politikos srities tikslai:

1 konkretus tikslas –

teikti aplinkos viešąsias gėrybes

2 konkretus tikslas –

kompensuoti gamybos sunkumus regionuose, kuriuose esama specifinių gamtinių kliūčių

3 konkretus tikslas –

vykdyti veiksmus klimato kaitai sušvelninti ir prie jos prisitaikyti

4 konkretus tikslas –

tvarkyti (BŽŪP) ES biudžetą, laikantis aukšto lygio finansų valdymo standartų

Konkretus VGB 05 02 tikslas – intervencijos žemės ūkio rinkose:

5 konkretus tikslas –

didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto grandinėje vertę

Konkretus VGB 05 03 tikslas – tiesioginė pagalba

6 konkretus tikslas –

remti ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą

Konkretūs VGB 05 04 tikslai – kaimo plėtra:

7 konkretus tikslas –

skatinti ekologišką augimą diegiant inovacijas

8 konkretus tikslas –

remti užimtumą kaimo vietovėse ir išlaikyti kaimo vietovių socialinę struktūrą

9 konkretus tikslas –

gerinti kaimo ekonomiką ir skatinti įvairinimą

10 konkretus tikslas –

atsižvelgti į ūkininkavimo sistemų struktūrinę įvairovę

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Šiame etape neįmanoma nustatyti kiekybinių poveikio rodiklių tikslų. Nors vykdoma politika galima pakreipti vystymąsi kuria nors linkme, pagal šiuos rodiklius vertinami svarbiausi ekonominiai, aplinkos ir socialiniai rezultatai galiausiai priklausys ir nuo įvairių išorinių veiksnių poveikio, o šie veiksniai, remiantis pastarųjų metų patirtimi, įgyja vis daugiau svarbos ir yra neprognozuojami. Toliau vykdoma analizė bus parengta laikotarpiui po 2013 m.

Tiesioginių išmokų atžvilgiu valstybės narės turės galimybę priimti kai kuriuos sprendimus dėl tam tikrų tiesioginių išmokų schemų elementų.

Kaimo plėtros srityje šie planuojami rezultatai ir poveikis priklausys nuo valstybių narių kaimo plėtros programų, pateiktų Komisijai. Valstybės narės bus paprašytos savo programose nustatyti tikslus.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Pasiūlymuose numatoma sukurti bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą bendros žemės ūkio politikos rezultatams vertinti. Į ją įtraukiamos visos priemonės, susijusios su BŽŪP priemonių, visų pirma tiesioginių išmokų, rinkos priemonių, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos, stebėjimu ir vertinimu.

Šių BŽŪP priemonių poveikis vertinamas pagal šiuos tikslus:

a)       perspektyvią maisto gamybą, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio pajamoms, žemės ūkio produktyvumui ir kainų stabilumui;

b)       tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato kaitos prevenciją, daugiausia dėmesio skiriant šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimui, biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui;

c)       darnų teritorinį vystymąsi, daugiausia dėmesio skiriant kaimo užimtumo didinimui, augimo skatinimui ir skurdo mažinimui kaimo vietovėse.

Komisija įgyvendinimo aktais apibrėžia specifinius tikslų ir sričių rodiklius.

Be to, kaimo plėtrai siūloma sustiprinta bendra stebėjimo ir vertinimo sistema.  Šia sistema siekiama a) parodyti kaimo plėtros politikos pažangą ir laimėjimus, įvertinti kaimo plėtros politikos intervencijos poveikį, veiksmingumą, našumą ir aktualumą, b)          padėti tiksliau nukreipti paramą kaimo plėtrai, c) remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėjimu ir vertinimu. Komisija įgyvendinimo aktu nustatys bendrų rodiklių, susietų su politikos prioritetais, sąrašą.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Siekiant įgyvendinti daugiamečius strateginius BŽŪP tikslus, kuriais kaimo vietovėse tiesiogiai įgyvendinama strategija „Europa 2020“, ir įvykdyti atitinkamus Sutarties reikalavimus, pasiūlymais siekta nustatyti bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. teisės aktų sistemą.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Būsima BŽŪP – tai ne vien mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies poreikius tenkinanti politika, bet ir strateginės svarbos aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros politika. Taigi vykdant BŽŪP – šią išties bendrą ES politiką – veiksmingiausiai panaudojami riboti biudžeto ištekliai tvariam žemės ūkiui palaikyti visoje ES, sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas, kaip kad klimato kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą.

Kaip nurodoma Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[53], BŽŪP yra tikroji Europos politika. Valstybės narės nevykdo 27 nacionalinių žemės ūkio politikų ir nevaldo 27 biudžetų, bet sutelkusios išteklius vykdo vieną Europos lygmens politiką ir valdo vieną Europos biudžetą. Natūralu, kad BŽŪP sudaro didelę ES biudžeto dalį. Vis dėlto vykdyti bendrą politiką yra veiksmingiau ir ekonomiškiau nei vykdyti nekoordinuotą nacionalinę politiką.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Remiantis dabartinės politikos sistemos vertinimu, išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais asmenimis ir būsimų uždavinių bei poreikių analize, atliktas nuodugnus poveikio vertinimas. Daugiau informacijos galima rasti teisės aktų pasiūlymuose pateikiamuose poveikio vertinime ir aiškinamajame memorandume.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Teisės aktų pasiūlymai, apžvelgiami šioje finansinėje pažymoje, turėtų būti vertinami platesniame kontekste, t. y. atsižvelgiant į suvestinio pagrindų reglamento pasiūlymą, kuriame nustatytos bendros strateginės programos fondų (EŽŪFKP, ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF) bendrosios nuostatos. Šiuo pagrindų reglamentu bus iš esmės padedama mažinti administracinę naštą, leisti ES lėšas veiksmingai ir supaprastinti politikos įgyvendinimą. Juo taip pat grindžiamos bendroje strateginėje programoje nustatytos naujos koncepcijos, taikomos visiems šiems fondams ir būsimoms partnerystės sutartims, kuriomis šie fondai bus irgi reguliuojami.

Sukurtoje bendroje strateginėje programoje strategijos „Europa 2020“ tikslai ir prioritetai paverčiami EŽŪFKP, taip pat ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF prioritetais, užtikrinsiančiais integruotą lėšų naudojimą bendriems tikslams įgyvendinti.

Bendroje strateginėje programoje taip pat bus nustatyti koordinavimo su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis mechanizmai.

Be to, derinant ir vienodinant pirmo (EŽŪGF) ir antro (EŽŪFKP) BŽŪP ramsčio valdymo ir kontrolės taisykles, bus pasiektas reikšmingas BŽŪP sinergijos ir supaprastinimo poveikis. Stiprų EŽŪGF ir EŽŪFKP ryšį reikia išlaikyti, o valstybėse narėse jau veikiančias struktūras toliau stiprinti.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota (taikoma tiesioginių išmokų schemos reglamento,  kaimo plėtros ir pereinamojo laikotarpio reglamentų projektams)

– x   Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31

– x   Finansinis poveikis tolesniu daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Kaimo plėtros atžvilgiu – poveikis išmokoms iki 2023 m.

x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota (taikoma vieno BRO reglamento ir horizontaliojo reglamento projektams)

– Įgyvendinimas nuo 2014 m.

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[54]

x Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– ¨  Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[55]

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

x Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Pastabos

Be didelių pokyčių lyginant su dabartine padėtimi, t. y. valstybės narės pasidalijamuoju būdu valdys dalį išlaidų, susijusių su teisės aktų pasiūlymais dėl BŽŪP reformos. Vis dėlto labai nedidelei daliai išlaidų toliau bus taikomas Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas.

2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Kas 4 metus Komisija teiks BŽŪP stebėjimo ir vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai; pirmoji ataskaita pateikiama vėliausiai 2017 m. pabaigoje.

Šią ataskaitą papildo pagal konkrečias visoms BŽŪP sritims taikomas nuostatas vykdomi išsamūs ataskaitų teikimo ir pranešimų reikalavimai, kurie bus apibrėžti įgyvendinimo taisyklėse.

Kaimo plėtros srityje numatytos programos lygmens stebėjimo taisyklės, kurios bus suvienodintos su kitų fondų taisyklėmis ir susietos su ex ante, pažangos ir ex post vertinimais.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika

Esama daugiau nei septynių milijonų BŽŪP gavėjų, gaunančių paramą pagal pačias įvairiausias pagalbos schemas, kurių atrankai taikomi išsamūs ir kartais sudėtingi atitikties kriterijai.

Ryškėja tendencija bendros žemės ūkio politikos srityje mažinti klaidų dažnį. Taigi dabartinis šiek tiek didesnis nei 2 proc. klaidų dažnis leidžia teigiamai vertinti ankstesnių metų vertinimus. Ketinama toliau siekti mažinti klaidų dažnį, kad jis nesiektų 2 proc.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Teisės aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymu, numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę sistemą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 1290/2005. Šiuose teisės aktuose numatoma privaloma valstybių narių lygmens administracinė struktūra, kurios pagrindą sudaro akredituotos mokėjimo agentūros, atsakingos už galutinių paramos gavėjų kontroliavimą pagal 2.3 skirsnyje nustatytus principus. Kasmet kiekvienos mokėjimo agentūros vadovas privalo pateikti patikinimo pareiškimą, kuriuo užtikrinamas mokėjimo agentūros ataskaitų išsamumas, tikslumas ir teisingumas, tinkamas jos vidaus kontrolės sistemų veikimas, pagrindinių jos sandorių teisėtumas ir tvarkingumas. Nepriklausoma audito institucija turi pateikti šių trijų sričių vertinimo išvadas.

Komisija ir toliau tikrins žemės ūkio išlaidas, taikydama rizikos vertinimo metodiką ir siekdama sutelkti didžiausią auditorių dėmesį į didžiausios rizikos sritis. Kai šiais auditais nustatoma, kad išlaidos patirtos, pažeidus Sąjungos taisykles, Komisija pagal atitikties patikrinimo sistemą nefinansuos susijusių sumų Sąjungos lėšomis.

Išsami kontrolės sąnaudų analizė pateikiama poveikio vertinimo, įtraukto į teisės aktų pasiūlymus, 8 priede.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Teisės aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymu, numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę išsamią kontrolės ir baudų, skiriamų mokėjimo agentūrų, sistemą, pritaikant bendrąsias pagrindines savybes ir specifines taisykles kiekvienos pagalbos programos ypatybėms. Apskritai sistemoje numatyta atlikti nuodugnų 100 proc. paramos paraiškų administracinį patikrinimą, prireikus kryžminę patikrą su kitomis duomenų bazėmis, išankstinių mokėjimų patikrinimus vietoje, tikrinant mažiausią sandorių skaičių, priklausomai nuo konkrečiai programai priskiriamo rizikos laipsnio. Jei vykdant šiuos patikrinimus vietoje išaiškinama daug pažeidimų, turi būti vykdomas papildomas patikrinimas. Šiame kontekste pati svarbiausia – Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IACS), kuri per 2010 finansinius metus patikrinto apie 80 proc. visų išlaidų pagal EŽŪGF ir EŽŪFKP. Komisijai bus suteikti įgaliojimai sumažinti patikrinimų vietoje skaičių valstybėse narėse, kuriose veikia tinkamos kontrolės sistemos ir randama mažai klaidų.

Be to, teisės aktų paketu numatoma, kad valstybės narės vykdys pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, juos aiškinsis ir taisys, taikys veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas, kaip nustatyta Sąjungos teisės aktuose ir nacionaliniuose įstatymuose, ir išieškos visas neteisėtai išmokėtas sumas su palūkanomis. Jame nustatytas automatinis neteisėtai išmokėtų sumų neišieškojimo patvirtinimo mechanizmas, pagal kurį atvejais, kai išieškojimas neatliekamas per ketverius metus nuo išieškojimo prašymo arba per aštuonerius metus teismo proceso atveju, neišieškotas sumas apmoka atitinkama valstybė narė. Šis mechanizmas taps stipria paskata valstybėms narėms kuo greičiau išieškoti neteisėtai išmokėtas sumas.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Šioje finansinėje pažymoje nurodomos sumos, išreikštos dabartinėmis kainomis ir įsipareigojimais.

Be toliau pateikiamose lentelėse nurodytų pokyčių, teisės aktų pasiūlymuose nustatoma ir daugiau pakeitimų, neturinčių finansinio poveikio.

Nė vieneriems metams 2014–2020 m. laikotarpiu nedaroma išimtis finansinės drausmės taikymo atžvilgiu. Tačiau tą lemia ne patys reformos pasiūlymai, o kiti veiksniai, pavyzdžiui, tiesioginės pagalbos vykdymas arba žemės ūkio rinkų vystymasis ateityje.

Tiesioginės pagalbos srityje padidintos 2014 m. (2013 kalendorinių metų) grynosios viršutinės ribos, nurodytos pasiūlyme dėl pereinamojo laikotarpio, viršija sumas, skirtas tiesioginei pagalbai ir pateiktas tolesnėse lentelėse. Šiuo ribų padidinimu siekta užtikrinti dabartinių teisės aktų vykdymo tęstinumą, jei visi kiti elementai liktų nepakitę, nedarant poveikio galimybei prireikus taikyti finansinės drausmės mechanizmą.

Reformos pasiūlymuose nustatytos nuostatos, kuriomis valstybėms narėms suteikiamas tam tikras lankstumas skirstant tiesioginę pagalbą kaimo plėtrai. Jei valstybės narės nutars pasinaudoti šiuo lankstumu, tai turės finansinių pasekmių nustatytoms lėšų sumoms, kurių šiuo metu įvertinti neįmanoma.

Šioje finansinėje pažymoje neatsižvelgta į galimą rezervo krizėms įveikti panaudojimą. Reikėtų pabrėžti, kad sumos, į kurias atsižvelgta nustatant su rinka susijusias išlaidas, yra apskaičiuotos, neatsižvelgiant į valstybės intervencinį supirkimą ir kitas su krizės sąlygomis susijusias priemones bet kuriame sektoriuje.

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

1 lentelė. BŽŪP sumos, įskaitant papildomas DFP pasiūlymuose ir BŽŪP reformos pasiūlymuose numatytas sumas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || || || || || || || || ||

Įtraukta į DFP || || || || || || || || || ||

2 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (2) (3) (4) || 44 939 || 45 304 || 44 830 || 45 054 || 45 299 || 45 519 || 45 508 || 45 497 || 45 485 || 317 193

Numatomos asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 4 704

P1. Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (įskaitant asignuotas įplaukas) || 45 611 || 45 976 || 45 502 || 45 726 || 45 971 || 46 191 || 46 180 || 46 169 || 46 157 || 321 897

P2. Kaimo plėtra (4) || 14 817 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 101 157

Iš viso || 60 428 || 60 428 || 59 953 || 60 177 || 60 423 || 60 642 || 60 631 || 60 620 || 60 608 || 423 054

   1 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Bendrijos paramos sistemos. Moksliniai tyrimai ir inovacijos žemės ūkio srityje || Netaikoma || Netaikoma || 682 || 696 || 710 || 724 || 738 || 753 || 768 || 5 072

Labiausiai nepasiturintys asmenys || Netaikoma || Netaikoma || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818

Iš viso || Netaikoma || Netaikoma || 1 061 || 1 082 || 1 104 || 1 126 || 1 149 || 1 172 || 1 195 || 7 889

   3 išlaidų kategorija || || || || || || || || || ||

Maisto sauga || Netaikoma || Netaikoma || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 2 450

|| || || || || || || || || ||

Neįtraukta į DFP || || || || || || || || || ||

   Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas || Netaikoma || Netaikoma || 531 || 541 || 552 || 563 || 574 || 586 || 598 || 3 945

   Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas || || || || || || || || || ||

Iš kurio didžiausia žemės ūkiui skiriama suma: (5) || Netaikoma || Netaikoma || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818

|| || || || || || || || || ||

IŠ VISO || || || || || || || || || ||

IŠ VISO: Komisijos pasiūlymai (DFP + neįtraukta į DFP) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 62 274 || 62 537 || 62  823 || 63 084 || 63 114 || 63 146 || 63 177 || 440 156

IŠ VISO: DFP pasiūlymai (t. y. išskyrus rezervą ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 61 364 || 61 609 || 61 877 || 62 119 || 62 130 || 62 141 || 62 153 || 433 393

Pastabos.

(1)           Atsižvelgiant į jau suderintus teisės aktų pakeitimus, t. y. savanorišką moduliavimą Jungtinėje Karalystėje ir 136 straipsnį, pasibaigus 2013 m. bus nebetaikomos „nepanaudotos lėšos“.

(2)           Sumos susijusios su pirmajam ramsčiui siūlomomis metinėmis viršutinėmis ribomis. Tačiau taip pat reikėtų pažymėti, kad neigiamas išlaidas iš sąskaitų patvirtinimo eilutės (šiuo metu įrašytos į biudžeto punktą 05 07 01 06) siūloma perkelti į asignuotų įplaukų eilutę (įrašytą į biudžeto punktą 67 03). Daugiau informacijos galima rasti tolesniame puslapyje pateiktoje numatomų įplaukų lentelėje.

(3)           2013 m. duomenys apima veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms, taip pat žuvininkystės sektoriuje taikomoms rinkos priemonėms skiriamas sumas.

(4)           Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final, 2011 06 29) nustatytas sumas. Tačiau dar reikia nuspręsti, ar DFP turi atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m. vienos valstybės narės nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinį paketą pervesti kaimo plėtrai, nes tai reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos EŽŪGF tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos (4 mln. EUR per metus). Tolesniuose skirsniuose pateiktose lentelėse nurodytos pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos atsispindės DFP.

(5)           Pagal Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final), siekiant suteikti papildomą paramą nuo globalizacijos padarinių nukentėjusiems ūkininkams, bus galima pasinaudoti iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skiriama suma, kuri 2011 m. kainomis iš viso sudaro iki 2,5 mlrd. EUR. Pirmiau pateiktoje lentelėje dabartinėmis kainomis išreikštų lėšų paskirstymas pagal metus yra tik orientacinis. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo pasiūlyme (COM(2011) 403 final, 2011 06 29) bendra didžiausia metinė Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui 2011 m. kainomis nustatyta suma – 429 mln. EUR.

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

2 lentelė. 2 išlaidų kategorijos 05 politikos srityje numatomos įplaukos ir išlaidos

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

ĮPLAUKOS || || || || || || || || || ||

123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 123 || 123 || || || || || || 246

|| || || || || || || || || ||

67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 187

  iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 795 || 795 || 864 || 864 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 433

IŠLAIDOS || || || || || || || || || ||

05 02 – Rinkos (1) || 3 311 || 3 311 || 2 622 || 2 641 || 2 670 || 2 699 || 2 722 || 2 710 || 2 699 || 18 764

05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (2) || 42 170 || 42 535 || 42 876 || 43 081 || 43 297 || 43 488 || 43 454 || 43 454 || 43 454 || 303 105

05 03 – Tiesioginė pagalba (pritaikius apribojimą) || 42 170 || 42 535 || 42 876 || 42 917 || 43 125 || 43 303 || 43 269 || 43 269 || 43 269 || 302 027

|| || || || || || || || || ||

05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 101 185

05 04 – Kaimo plėtra (pritaikius apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 455 || 14 619 || 14 627 || 14 640 || 14 641 || 14 641 || 14 641 || 102 263

|| || || || || || || || || ||

05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

Iš viso || 60 229 || 60 229 || 59 953 || 60 177 || 60 423 || 60 642 || 60 631 || 60 620 || 60 608 || 423 054

GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || 59 212 || 59 436 || 59 682 || 59 901 || 59 890 || 59 879 || 59 867 || 417 867

Pastabos.

(1)           2013 m. preliminari sąmata grindžiama 2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau suderintus, 2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz., viršutinių ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už bulvių krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų pašarų sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant visų metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo paramos priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar krizių.

(2)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

3 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su įplaukomis ir BŽŪP išlaidomis, apskaičiavimas pagal biudžeto skyrius

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) || || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 ||

ĮPLAUKOS || || || || || || || || || ||

123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0

|| || || || || || || || || ||

67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

  iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 795 || 795 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

IŠLAIDOS || || || || || || || || || ||

05 02 – Rinkos (1) || 3 311 || 3 311 || -689 || -670 || -641 || -612 || -589 || -601 || -612 || -4 413

05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (2) || 42 170 || 42 535 || -460 || -492 || -534 || -577 || -617 || -617 || -617 || -3 913

05 03 – Tiesioginė pagalba – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos kaimo plėtrai || || || 0 || -164 || -172 || -185 || -186 || -186 || -186 || -1 078

05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 28

05 04 – Kaimo plėtra – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos iš tiesioginės pagalbos priemonių || || || 0 || 164 || 172 || 185 || 186 || 186 || 186 || 1 078

05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483

Iš viso || 60 229 || 60 229 || -1 076 || -1 089 || -1 102 || -1 115 || -1 133 || -1 144 || -1 156 || -7 815

GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || -1 145 || -1 158 || -1 171 || -1 184 || -1 202 || -1 213 || -1 225 || -8 298

Pastabos.

(1)           2013 m. preliminari sąmata grindžiama 2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau suderintus, 2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz., viršutinių ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už bulvių krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų pašarų sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant visų metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo paramos priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar krizių.

(2)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

4 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio su rinka susijusioms BŽŪP išlaidoms apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || || 2013 (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

Išskirtinės priemonės. Teisinio pagrindo taikymo srities supaprastinimas ir praplėtimas || || 154, 155, 156 straipsniai || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm

Intervencijos kietiesiems kviečiams ir sorgui panaikinimas || || ex 10 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

Maisto programos labiausiai nepasiturintiems asmenims || (2) || Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ex 27 straipsnis || 500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -3 500.0

Privatus sandėliavimas (pluoštiniai linai) || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || Pm

Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (3) || Reglamento (EB) Nr. 637/2008 ex 5 straipsnis || 10.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -28.0

Įsikūrimo pagalba vaisių ir daržovių augintojų grupėms || || ex 117 straipsnis || 30.0 || 0.0 || 0.0 || 0.0 || -15.0 || -15.0 || -30.0 || -30.0 || -90.0

Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa || || 21 straipsnis || 90.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 420.0

Pagalbos apynių augintojų organizacijoms panaikinimas || || ex 111 straipsnis || 2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -15.9

Neprivalomas privatus nugriebto pieno miltelių sandėliavimas || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm

Pagalbos už nugriebto pieno ir (arba) nugriebto pieno miltelių naudojimą pašarams ir (arba) pagalbos už kazeiną ir už kazeino naudojimą panaikinimas || || ex 101, 102 straipsniai || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

Neprivalomas privatus sviesto sandėliavimas || (4) || 16 straipsnis || 14.0 || [-1.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-85.0]

Pieno skatinamojo mokesčio panaikinimas || || ex 309 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || -

IŠ VISO 05 02 || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis (5) || || || || -446.3 || -446.3 || -446.3 || -461.3 || -461.3 || -476.3 || -476.3 || -3 213.9

Pastabos.

(1)           2013 m. poreikiai apskaičiuojami remiantis 2012 m. Komisijos biudžeto projektu, išskyrus a) vaisų ir daržovių sektorius, kurių poreikiai grindžiami atitinkamų reformų finansinėmis pažymomis ir b) visais jau suderintais teisiniais pakeitimais.

(2)           2013 m. suma atitinka Komisijos pasiūlymą COM(2010) 486. Nuo 2014 m. priemonė bus finansuojama pagal 1 išlaidų kategoriją.

(3)           Nuo 2014 m. Graikijai skirtos medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinis paketas (4 mln. EUR per metus) bus pervestas kaimo plėtrai. Nuo 2018 m. Ispanijai skirtas finansinis paketas (6,1 mln. EUR per metus) bus pervestas bendrosios išmokos schemai (jau priimtas sprendimas).

(4)           Numatomas poveikis priemonės netaikymo atveju.

(5)           Numatoma, kad be skyriuose 05 02 ir 05 03 numatytų išlaidų skyriuose 05 01, 05 07 ir 05 08 numatytos tiesioginės išlaidos bus padengiamos įplaukomis, asignuotomis EŽŪGF.

5 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesiogine pagalba, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) (2) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

|| || || || || || || || || || || ||

Tiesioginė pagalba || || || 42 169.9 || 42 535.4 || 341.0 || 381.1 || 589.6 || 768.0 || 733.2 || 733.2 || 733.2 || 4 279.3

- Pakeitimai, dėl kurių jau priimtas sprendimas: || || || || || || || || || || || ||

Laipsniškas išmokų didinimas ES 12 || || || || || 875.0 || 1 133.9 || 1 392.8 || 1 651.6 || 1 651.6 || 1 651.6 || 1 651.6 || 10 008.1

Medvilnės sektoriaus restruktūrizavimas || || || || || 0.0 || 0.0 || 0.0 || 0.0 || 6.1 || 6.1 || 6.1 || 18.4

BŽŪP padėties patikrinimas || || || || || -64.3 || -64.3 || -64.3 || -90.0 || -90.0 || -90.0 || -90.0 || -552.8

Ankstesnės reformos || || || || || -9.9 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -204.2

|| || || || || || || || || || || ||

- Pakeitimai, susiję su naujais BŽŪP reformos pasiūlymais || || || -459.8 || -656.1 || -706.5 || -761.3 || -802.2 || -802.2 || -802.2 || -4 990.3

iš jų: paramos apribojimas || || || || || 0.0 || -164.1 || -172.1 || -184.7 || -185.6 || -185.6 || -185.6 || -1 077.7

|| || || || || || || || || || || ||

IŠ VISO 05 03 || || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || -459.8 || -656.1 || -706.5 || -761.3 || -802.2 || -802.2 || -802.2 || -4 990.3

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 42 169.9 || 42 535.4 || 42 876.4 || 42 916.5 || 43 125.0 || 43 303.4 || 43 268.7 || 43 268.7 || 43 268.7 || 302 027.3

Pastabos.

(1)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

(2)           Atsižvelgiant į jau suderintus teisės aktų pakeitimus, t. y. savanorišką moduliavimą Jungtinėje Karalystėje ir 136 straipsnį, pasibaigus 2013 m. bus nebetaikomos „nepanaudotos lėšos“.

6 lentelė. Tiesioginės pagalbos sudėtinės dalys

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

II priedas || || || || || 42 407.2 || 42 623.4 || 42 814.2 || 42 780.3 || 42 780.3 || 42 780.3 || 256 185.7

Išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą (30 %) || || || || || 12 866.5 || 12 855.3 || 12 844.3 || 12 834.1 || 12 834.1 || 12 834.1 || 77 068.4

Didžiausia išmokai jauniesiems ūkininkams galima skirti suma (2 %) || || || || || 857.8 || 857.0 || 856.3 || 855.6 || 855.6 || 855.6 || 5 137.9

Bazinės išmokos schema, išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, savanoriška susietoji parama || || || || || 28 682.9 || 28 911.1 || 29 113.6 || 29 090.6 || 29 090.6 || 29 090.6 || 173 979.4

Didžiausia smulkiųjų ūkininkų schemai finansuoti skirtina suma, kuri gali būti paimta iš pirmiau nurodytų eilučių (10 %) || || || || || 4 288.8 || 4 285.1 || 4 281.4 || 4 278.0 || 4 278.0 || 4 278.0 || 25 689.3

Parama vynmedžių augintojams, įtraukta į II priedą[56] || || || || || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 959.1

Pagalbos apribojimas || || || || || -164.1 || -172.1 || -184.7 || -185.6 || -185.6 || -185.6 || -1 077.7

Medvilnė || || || || || 256.0 || 256.3 || 256.5 || 256.6 || 256.6 || 256.6 || 1 538.6

POSEI ir (arba) Mažosios Egėjo jūros salos || || || || || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 2 504.4

7 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesioginės pagalbos teikimo 2014 m. pereinamojo laikotarpio priemonėmis, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m.

|| || || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) || 2014 (2)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV priedas || || || 40 165.0 || 40 530.5 || 541.9

Laipsniškas išmokų didinimas ES 10 || || || || || 616.1

BŽŪP padėties patikrinimas || || || || || -64.3

Ankstesnės reformos || || || || || -9.9

IŠ VISO 05 03 || || || || ||

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 40 165.0 || 40 530.5 || 41 072.4

Pastabos.

(1)           Į 2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m.

(2)         Į praplėstas grynąsias viršutines ribas įtraukta paramos vynmedžių augintojams suma, numatoma pervesti bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių priimtais, 2013 m. skirtais sprendimais.

8 lentelė. BŽŪP reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su kaimo plėtra, apskaičiavimas

Mln. EUR (dabartinėmis kainomis)

Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Kaimo plėtrai skiriamos lėšos || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. ||

|| || || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m.

Kaimo plėtros programos || || || 14 788.9 || 14 423.4 || || || || || || || ||

Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (2) || || || || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 28.0

Apribojus tiesioginę pagalbą gautos lėšos || || || || || || 164.1 || 172.1 || 184.7 || 185.6 || 185.6 || 185.6 || 1 077.7

Kaimo plėtros finansinis paketas, išskyrus techninę pagalbą || (3) || || || || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -59.4

Techninė pagalba || (3) || || 27.6 || 27.6 || 8.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 29.4

Premija už vietos inovacinius bendradarbiavimo projektus || (4) || || Netaikoma || Netaikoma || 0.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 30.0

IŠ VISO 05 04 || || || || || || || || || || || ||

Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || 4.0 || 168.1 || 176.1 || 188.7 || 189.6 || 189.6 || 189.6 || 1 105.7

IŠ VISO IŠLAIDŲ (prieš pritaikant apribojimą) || || || 14 816.6 || 14 451.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 101 185.5

IŠ VISO IŠLAIDŲ (pritaikius apribojimą) || || || 14 816.6 || 14 451.1 || 14 455.1 || 14 619.2 || 14 627.2 || 14 639.8 || 14 640.7 || 14 640.7 || 14 640.7 || 102 263.2

Pastabos.

(1)           Patikslinimai atlikti atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir taikomi tik iki 2013 finansinių metų pabaigos.

(2)           1 lentelėje (3.1 skirsnyje) nurodytos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final) nustatytas sumas. Tačiau dar reikia nuspręsti, ar DFP turi atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m. vienos valstybės narės nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinį paketą pervesti kaimo plėtrai, nes tai reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos EŽŪGF tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos (4 mln. EUR per metus). Pirmiau pateiktoje 8 lentelėje nurodytos pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos atsispindės DFP.

(3)           2013 m. techninei pagalbai skiriama suma nustatyta remiantis pradiniu kaimo plėtros finansiniu paketu (į ją neįtrauktos iš 1 ramsčio pervestos lėšos).

2014–2020 m. techninei pagalbai nustatytos sumos dydis sudaro 0,25 % bendro kaimo plėtros finansinio paketo.

(4)           Padengiama techninei pagalbai skiriamomis lėšomis.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Pastaba.          Apskaičiuota, kad teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis.

|| || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

AGRI GD ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 958.986

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 67.928

IŠ VISO AGRI GD || Asignavimai || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || N metai[57] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || || || || || || || ||

Mokėjimai || || || || || || || ||

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– x   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

REZULTATAI

Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

5 KONKRETUS TIKSLAS: didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto grandinėje vertę || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Vaisiai ir daržovės: Pardavimas per gamintojų organizacijas (GO)[58] || Produkcijos, parduodamos per GO, vertės dalis procentais lyginant su visos produkcijos verte || || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 5 810.0

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Restruktūrizavimas58 || Hektarų skaičius || || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || || 3 326.0

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Investicijos58 || || || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || || 1 252.6

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Šalutinių produktų distiliavimas58 || Hektolitrai || || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || || 686.4

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Geriamasis alkoholis58 || Hektarų skaičius || || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || || 14.2

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Koncentruotos misos naudojimas58 || Hektolitrai || || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || || 261.8

- Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Reklama58 || || || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 1 875.3

- Kita || || || || 720.2 || || 739.6 || || 768.7 || || 797.7 || || 820.3 || || 808.8 || || 797.1 || || 5 452.3

5 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 2 621.8 || || 2 641.2 || || 2 670.3 || || 2 699.3 || || 2 721.9 || || 2 710.4 || || 2 698.7 || || 18 763.5

6 KONKRETUS TIKSLAS: remti ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą || || || || || || || || || || || || || || || ||

- Parama tiesioginėms pajamoms[59] || Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius (mln.) || || 161.014 || 42 876.4 || 161.014 || 43 080.6 || 161.014 || 43 297.1 || 161.014 || 43 488.1 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 303 105.0

6 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 42 876.4 || || 43 080.6 || || 43 297.1 || || 43 488.1 || || 43 454.3 || || 43 454.3 || || 43 454.3 || || 303 105.0

IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || ||

Pastaba. 1–4 ir 7–10 konkrečių tikslų rezultatai dar turi būti nustatyti (žr. skirsnį 1.4.2).

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– x   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai[60] || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 958.986

Kitos administracinės išlaidos || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 67.928

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || ||

Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || ||

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || ||

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || ||

IŠ VISO || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914

3.2.3.2.  Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

– x   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Pastaba. Apskaičiuota, kad teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais ištekliais ir administracinėmis išlaidomis. 2014–2020 m. laikotarpio sumos grįstos 2011 m. duomenimis.

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai

Ÿ Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) ||

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034

XX 01 01 02 (Delegacijos) || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Ÿ Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[61] ||

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || ||

XX 01 04 mm || - būstinėje || || || || || || ||

- delegacijose || || || || || || ||

XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || ||

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || ||

IŠ VISO[62] || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai ||

Išorės personalas ||

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– x   Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymus

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatytas bendras su trečiosiomis šalimis finansavimas

– X  Kaimo plėtros (EŽŪFKP) pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Iš viso

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų[63] || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

– x   Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– x   nuosaviems ištekliams

– x   įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[64]

N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai ||  ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 skirsnį)

|| || || || || || || ||

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Žr. 3.2.1 skirsnio 2 ir 3 lenteles

[1]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. Europos biudžetas“, COM(2011) 500 final, 2011 6 29.

[2]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“, COM(2010) 672 final, 2010 11 18.

[3]               Visų pirma žr. 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją 2011/2015(INI) ir 2011 m. kovo 18 d. pirmininkaujančios valstybės narės išvadas.

[4]               Dabartinę teisės aktų sistemą sudaro Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (tiesioginės išmokos), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (rinkos priemonės), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (kaimo plėtra) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 (finansavimas).

[5]               Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, pasiūlymas.

[6]               517 gautų nuomonių apžvelgiama poveikio vertinimo 9 priede.

[7]               OL C , , p. .

[8]               OL C , , p. .

[9]               OL C , , p. .

[10]             COM(2010) 672 galutinis, 2010 11 18.

[11]             OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

[12]             OL L , p. .

[13]             OL L , p. .

[14]             OL L , p. .

[15]             OL L , p. .

[16]             OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

[17]             OL L , p. .

[18]             OL L , p. .

[19]             OL L 50, 1978 2 22, p. 1.

[20]             OL L 100, 2000 4 20, p. 7.

[21]             COM(2011) 500 galutinis, p. 7.

[22]             OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[23]             OL L , p. .

[24]             OL L 143, 2008 6 3, p. 1.

[25]             OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

[26]             OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

[27]             OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

[28]             OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

[29]             OL L 309, 2009 11 24, p. 71.

[30]             OL L 20, 1980 1 26, p. 43.

[31]             OL L 349, 1998 12 24, p. 1.

[32]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[33]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[34]             Sujungtose bylose C-92/09 ir C-93/09, Volker und Markus Schecke GbR ir Hartmut Eifert prieš Land Hessen, paskelbtas sprendimas [2010], ECR I–0000.

[35]             OL L 76, 2008 3 19, p. 28.

[36]             OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

[37]             OL L 11, 2003 1 16, p. 1.

[38]             OL L […], […], p. […].

[39]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[40]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[41]             OL L 145, 2008 6 4, p. 1.

[42]             OL L 204, 2000 8 11, p. 1.

[43]             OL L 5, 2004 1 9, p. 8.

[44]             OL L 124, 1971 6 8, p. 1.

[45]             OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

[46]             OL L 213, 2008 8 8, p. 31.

[47]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[48]             GAAB apsaugos ruožai tiek pažeidžiamų zonų, nustatytų pagal Direktyvos 91/676/EEB 3 straipsnio 2 dalį, viduje, tiek už jų ribų, turi atitikti būtiniausius reikalavimus, susijusius su tos direktyvos II priedo A dalies 4 punkte nurodytomis netoli vandentakių esančių dirvų tręšimo sąlygomis, taikytinomis pagal valstybių narių veiksmų programas, sudarytas pagal tos direktyvos 5 straipsnio 4 punktą.

[49]             Šlapynių ir daug anglies turinčios žemės, kurios ne vėliau kaip 2011 m. buvo apibrėžtos kaip ariama žemė pagal Reglamento (EB) Nr. 1120/2009 2 straipsnio a punktą ir kurios atitinka ariamos žemės apibrėžtį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. DP/xxx 4 straipsnio f punkte, arimas nelaikomas pirmuoju arimu.

[50]             Kaip įgyvendinama visų pirma:

— Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 2, 4 ir 5 straipsniais;

— Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnio 1 dalimi ir I priedo A dalies II skirsnio 4 punkto g, h, j papunkčiais, 5 punkto f ir h papunkčiais, 6 punktu, III skirsnio 8 punkto a, b, d, e papunkčiais, 9 punkto a ir c papunkčiais;

— Reglamento (EB) Nr. 853/2004 3 straipsnio 1 dalimi ir III priedo IX skirsnio I skyriaus I dalies 1 punkto b, c, d, e papunkčiais, 2 punkto a papunkčio i, ii, iii papunkčiais, b papunkčio i, ii papunkčiais, c papunkčiu, 3, 4, 5 punktais, II dalies a dalies 1, 2, 3 ir 4 punktais, B dalies 1 punkto a ir d papunkčiais, 2 punktu, 4 punkto a ir b papunkčiais, X skirsnio I skyriaus 1 dalimi;

— Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 1 dalimi ir I priedo A dalies I dalies 4 punkto e ir g papunkčiais, II dalies 2 punkto a, b ir e papunkčiais, 5 straipsnio 5 dalies ir III priedo 1 ir 2 dalimis, 5 straipsnio 6 dalimi;

— Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsniu.

[51]             VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[52]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[53]             COM(2011) 500 final, 2011 6 29.

[54]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[55]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[56]             2014–2020 m. laikotarpio tiesioginė pagalba apima paramos vynmedžių augintojams sumą, numatomą pervesti bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių priimtais, 2013 m. skirtais sprendimais.

[57]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[58]             Remiantis ankstesniais rezultatais ir apskaičiavimais iš 2012 m. biudžeto projekto. Vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų sumos atitinka to sektoriaus reformą ir, kaip jau nurodyta 2012 m. biudžeto projekto veiklos ataskaitose, rezultatai bus žinomi tik 2011 m. pabaigoje.

[59]             Remiantis 2009 m. reikalavimus galinčiais atitikti regionais.

[60]             Remiantis pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų etatų plano pareigybių įsteigimo 127 000 EUR vidutine suma.

[61]             CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[62]             Į šią sumą neįtrauktos 05.010404 biudžeto eilutėje nurodytos tarpinės viršutinės ribos.

[63]             Šios sumos bus nustatytos valstybių narių pateiktinose kaimo plėtros programose.

[64]             Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.