11.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 380/132

—

atsižvelgdamas į tarptautinius, Europos ir nacionalinius dokumentus dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, taip pat dėl nesankcionuoto sulaikymo, prievartinio dingimo ir kankinimų draudimo, pvz., į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į 1984 m. gruodžio 10 d. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminamą elgesį ir baudimą ir atitinkamus jos protokolus,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliuciją 62/149, kurioje raginama paskelbti mirties bausmės moratoriumą, ir į 2008 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliuciją 63/168, kurioje raginama įgyvendinti 2007 m. Generalinės asamblėjos rezoliuciją 62/149,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl mirties bausmės, ypač į savo 2010 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl Pasaulinės kovos su mirties bausme dienos (1) ir į savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės, visų pirma dėl Troy Daviso bylos (2), taip pat dėl Gvantanamo, ypač į savo 2006 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl kalinių padėties Gvantaname (3) ir į savo 2004 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Gvantanamo kalinių teisės į nešališką teismą (4), pagaliau į rezoliucijas dėl tariamo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) naudojimosi Europos šalimis siekiant pervežti ir neteisėtai laikyti kalinius, ypač į 2007 m. vasario 14 d. priimtą rezoliuciją (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl įkalintųjų Gvantaname grąžinimo ir perkėlimo (6),

—

atsižvelgdamas į Parlamento Pirmininko laišką valstybių narių parlamentams dėl tolesnių valstybių narių veiksmų, susijusių su Parlamento 2007 m. vasario 14 d. rezoliucija,

—

atsižvelgdamas į 1983 m. balandžio 28 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 6 dėl mirties bausmės panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. gruodžio 15 d. Tarptautinio pilietinio ir politinio teisių pakto Antrąjį fakultatyvinį protokolą mirties bausmei panaikinti,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį,

A.

kadangi per būsimąjį karinio komiteto teismą JAV vyriausybė ketina siekti mirties bausmės paskelbimo Gvantanamo įlankoje esančioje JAV kalinimo įstaigoje laikomam Saudo Arabijos piliečiui Abd al Rahimui Hussaynui Muhammedui al Nashiri; kadangi šiuo tikslu būtinas vadinamojo skiriančiojo pareigūno (angl. convening authority) pritarimas ir kadangi sprendimas turi būti priimtas per keletą ateinančių savaičių,

B.

kadangi JAV beveik 9 metus kalina Abd al Rahimą Hussayną Muhammedą al Nashiri ir kadangi nežiūrint į tai, kad jo vardas paminėtas kaltinamojoje išvadoje, kuri buvo pateikta JAV federaliniam teismui praėjus vos keliems mėnesiams po jo suėmimo 2002 m., jis iš karto nestojo prieš teismą ir nebuvo teisiamas be reikalo neužvilkinant proceso, kaip reikalaujama pagal tarptautinės teisės nuostatas, priešingai, iki perkėlimo į Gvantanamą 2006 m. jis buvo slapta kalinamas,

C.

kadangi panašu, kad per sulaikymo laikotarpį, kuris truko beveik 4 metus, CŽV jį kalino vienutėje, izoliuotą nuo išorinio pasaulio ir nežinomose vietose, kur, kaip įtariama, jis buvo kankinamas, taip pat ir vandeniu,

D.

kadangi 2011 m. balandžio 20 d. JAV Gynybos departamentas paskelbė, kad remiantis 2009 m. Karinių komitetų aktu Abd al-Rahim al-Nashiri buvo apkaltintas, inter alia, žudymu pažeidžiant karo teisę ir terorizmu; šis kaltinimas grindžiamas tuo, kad jis tariamai vadovavo 2000 m. spalio 12 d. išpuoliui prieš JAV eskadrinį minininką „USS Cole“ Jemene, kurio metu 17 JAV įgulos narių žuvo ir dar 40 buvo sužeista, ir 2002 m. spalio 6 d. išpuoliui prieš prancūzų naftos tanklaivį „MV Limburg“ Adeno įlankoje, kurio metu žuvo įgulos narys,

E.

kadangi Saudo Arabijos pilietis Abd al-Rahim al-Nashiri bus pirmas asmuo, teistas karinio komiteto nuo tada, kai Prezidentas B. Obama nurodė atnaujinti šiuos teismus, kadangi iki šiol karinis komitetas nepaskelbė teismo datos ir kadangi kaltinamoji pusė rekomendavo teismo metu pasinaudoti galimybe paskelbti mirties bausmę, nors tai turi būti iš anksto patvirtinta karinių komitetų skiriančiojo pareigūno, kurį oficialiai skiria JAV Gynybos sekretorius,

F.

kadangi dabartinis skiriantysis pareigūnas pažymėjo, kad iki 2011 m. birželio 30 d. yra pasirengęs priimti raštiškus mirties bausmės klausimo paaiškinimus ir kad juos gavęs jis priims sprendimą,

G.

kadangi Europos Sąjunga tvirtai įsipareigojusi pirmiausia siekti mirties bausmės moratoriumo trečiosiose šalyse, o tada – visuotinio mirties bausmės panaikinimo ir kovoja už tai, kad šis principas būtų visuotinai pripažintas,

H.

kadangi, nors pagal tarptautinės žmogaus teisių teisė nuostatas pripažįstama, kad kai kuriose šalyse tebetaikoma mirties bausmė, draudžiama ją skelbti ir vykdyti, jei teismas neatitiko aukščiausiųjų teisingumo standartų,

I.

kadangi Europos Parlamentas jau pareiškė savo kritišką nuomonę ir paragino JAV persvarstyti karinių komitetų sistemą, nes ji neatitinka tarptautinių nešališko teismo standartų,

J.

kadangi 2007 m. JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos klausimais paragino JAV atsisakyti karinių komitetų ir kadangi 2009 m. JT specialusis pranešėjas su nagrinėjama byla nesusijusių, skubių ar savavališkų egzekucijų klausimais paragino JAV atsisakyti karinių komitetų vykdomų teismo procesų siekiant paskelbti mirties bausmę,

K.

kadangi Abd al-Rahim al-Nashiri tvirtina, kad 2002 m. ir 2003 m. kelis mėnesius buvo laikomas slaptame CŽV kalėjime Lenkijoje ir kad šiuo laikotarpiu jis buvo kankinamas, taip pat kadangi 2011 m. gegužės 10 d., padedamas už žmogaus teises kovojančių NVO, jis kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą,

L.

kadangi nepaisant įrodymų, kad kovojant su terorizmu įvykdyta labai sunkių žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų, kurie draudžiami pagal tarptautinę teisę (tai kankinimai, netinkamas elgesys, izoliavimas ir priverstiniai dingimai), baudžiamojon atsakomybėn JAV arba ES patraukta vos keletas žmonių,

1.

pažymi, kad transatlantiniai santykiai turėtų būti grindžiami bendrai puoselėjamomis esminėmis vertybėmis ir pagarba pagrindinėms visuotinėms žmogaus teisėms, kurioms negali taikomos jokios išlygos, pvz., teise į nešališką teismą ir savavališko kalinimo draudimu; palankiai vertina transatlantinį bendradarbiavimą, grindžiamą įvairiais tarptautiniais žmogaus teisių klausimais;

2.

pakartoja, kad yra didžiai pasipiktinęs visais masinio teroro išpuoliais ir jų sukrėstas, pabrėžia, kad solidarizuojasi su šių išpuolių aukomis, ir reiškia užuojautą dėl jų šeimų, draugų ir artimųjų patirto skausmo ir kančių; tačiau taip pat pakartoja, kad kovojant su terorizmu negali būti aukojamos visuotinai pripažintos ir bendrai puoselėjamos esminės vertybės, pvz., pagarba žmogaus teisėms ir įstatymo viršenybė;

3.

dar kartą pabrėžia savo ilgalaikę poziciją jokiu būdu ir jokiomis aplinkybėmis nepateisinti kankinimų, netinkamo elgesio ir mirties bausmės ir dar kartą reiškia įsitikinimą, kad panaikinus mirties bausmę būtų prisidėta prie žmogiškojo orumo stiprinimo ir pažangaus žmogaus teisių vystymo;

4.

ragina JAV valdžios institucijas neskelbti mirties bausmės Abd al-Rahimui al-Nashiri, taip pat ragina Vyriausiąją įgaliotinę Catherine Ashton, Tarybai pirmininkaujančios valstybės atstovus, Komisiją ir valstybes nares skubiai kelti šį klausimą diskusijose su JAV valdžios institucijomis ir pareikšti stiprų nepritarimą JAV bei stengtis užtikrinti, kad nebūtų įvykdyta Abd al-Rahimo al-Nashiri egzekucija;

5.

pakartoja savo raginimą JAV valdžios institucijoms persvarstyti karinių komitetų sistemą siekiant, kad būtų užtikrintas nešališkas teismas, uždarytas Gvantanamo kalėjimas, bet kokiomis aplinkybėmis uždrausti kankinimai, netinkamas elgesys, izoliavimas, neribotas sulaikymas be teismo ir priverstiniai dingimai, ir primena ES institucijoms ir valstybėms narėms jų pareigą nebendradarbiauti vykdant šiuos tarptautinę, Europos ir nacionalinę teisę pažeidžiančius veiksmus ar juos dangstant;

6.

apgailestauja dėl JAV Prezidento 2011 m. kovo 7 d. sprendimo pasirašyti vykdomąjį raštą dėl sulaikymo ir panaikinti karinių tribunolų draudimą; yra įsitikinęs, kad įprastas baudžiamasis teismas pagal civilinę jurisdikciją yra geriausias būdas Gvantanamo kalinių statuso klausimui spręsti; primygtinai ragina nedelsiant paskelbti kaltinimus Abd al-Rahimui al-Nashiri ir kitiems JAV laikomiems kaliniams ir juos teisti vadovaujantis tarptautiniais įstatymo viršenybės standartais arba priešingu atveju paleisti; kartu pabrėžia, kad pagal nediskriminavimo principą visiems turėtų būti taikomi tie patys sąžiningo teismo standartai;

7.

ragina ES ir valstybių narių institucijas, taip pat JAV institucijas užtikrinti, kad būtų atlikti išsamūs, teisingi, veiksmingi, nepriklausomi ir nešališki žmogaus teisių ir nusikaltimų pažeidimų, už kuriuos baudžiama pagal tarptautinę, Europos ir nacionalinę teisę, įskaitant veiksmus, kurie buvo vykdomi pagal neeilinę CŽV perdavimų ir slaptų kalėjimų programą, tyrimai ir nubausti kaltuosius;

8.

teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės sutiko priimti Gvantanamo kalinius, ir ragina daugiau valstybių narių šiuo tikslu bendradarbiauti su JAV vyriausybe;

9.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją karinių komitetų skiriančiajam pareigūnui, JAV Valstybės sekretorei, JAV Prezidentui, JAV Kongresui ir Senatui, Komisijos Pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Generalinės asamblėjos pirmininkui ir JT valstybių narių vyriausybėms.