23.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/122

1.1

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija ėmėsi peržiūrėti reglamentus, į kuriuos pagal Lisabonos sutartį reikėtų įtraukti supaprastinančias priemones. Vis dėl to daugiausia siekiama supaprastinti administravimą, nors reglamentus reikėtų apskritai supaprastinti ekologiškus produktus auginantiems ūkininkams ir ekologiškų produktų gamintojams.

1.2

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad EESRK savo neseniai priimtoje nuomonėje CESE 357/2011 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai išsamiai pakomentavo, kokią įtaką turės Komisijos deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų suderinimas, ir pritaria šiame pasiūlyme Komisijos išdėstytam požiūriui į šiuos įgaliojimus.

1.3

Komiteto nuomone, reikėtų išsaugoti grupių, kurios Komisijai pataria dėl įgyvendinimo aktų, pozicijas, ypač tai pasakytina apie nevyriausybinių organizacijų ir suinteresuotųjų subjektų konsultacijas.

1.4

Komitetas siūlo naujuoju ES ekologinės gamybos logotipu ekologiškus produktus, kurie yra kilę ne iš ES šalių, ženklinti kita spalva.

2.1

Nuomonėje nagrinėjamas Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (COM(2010) 759). Reglamento tikslas Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 nustatytus Komisijos įgyvendinimo įgaliojimus suderinti su Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 ir 291 straipsnius suteiktų deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų atskyrimu.

2.2

SESV 290 ir 291 straipsniais keičiamos Europos Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento sprendimų priėmimo procedūros, susijusios su įstatymo galią turinčių ES teisės aktų įgyvendinimo sąlygomis.

2.3

Naujuoju reglamentu ankstesnis reglamentas dėl ekologiškų produktų ženklinimo daugiausia keičiamas nežymiai. Konkrečiai pristatomi septyni nauji straipsniai (38 a–g). Juose, atsižvelgiant į deleguotuosius įgaliojimus, numatytos „“.

2.4

Atskirai aptariami tokie punktai: gamybos taisyklės, pavyzdžiui, dėl ekonominės veiklos vykdytojams keliamų reikalavimų ir leidimo naudoti produktus ir medžiagas; ES ekologinės gamybos logotipas; su kontrolės sistemomis, pavyzdžiui, priežiūros įstaigų ir institucijų auditu, susiję klausimai.

3.1

Nepaisant to, kad reglamento taikymo sritis yra siaura ir itin techninio pobūdžio, reikia trumpai paaiškinti, kodėl dabartinė ekologinės gamybos padėtis turi būti vertinama kaip sudėtinė BŽŪP dalis. „Ekologinio“ ūkininkavimo apibrėžtis atsirado tik tada, kai šiuolaikiniai ūkininkavimo metodai paplito ir ėmė stumti tradicinius. Dabar tai vadinama tokia žemdirbystės forma, kai siekiant dirvožemio derlingumo ir kovojant su kenkėjais, visų pirma taikoma sėjomaina, naudojamos žaliosios trąšos, kompostas ir biologiniai kovos su kenkėjais metodai. Taip ūkininkaujant visiškai arba beveik visiškai nenaudojamos dirbtinės trąšos, pesticidai (kurių sudėtyje yra herbicidų, insekticidų ir fungicidų), augalų augimą reguliuojančių preparatų, tokių kaip hormonai, galvijų antibiotikų, maisto priedų ir genetiškai modifikuotų organizmų.

3.2

Ekologinės gamybos modeliai remiasi ekologijos principais, vietos, regiono ir nacionalinėmis tradicijomis ir šiek tiek – filosofinėmis vertybėmis. Europoje būta įvairių ekologinės gamybos atmainų. 20 a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje kaip atsakas į „visuotinį europėjimą“ ir vis didėjantį susidomėjimą ir paklausą, daugelis nacionalinių, savanoriškų, ekologinės gamybos kontrolės organizacijų ėmė ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Devintajame dešimtmetyje, atsiliepdama į vartotojų, augintojų, gamintojų ir pardavėjų reikalavimus, Komisija pradėjo ekologinės gamybos taisykles derinti su BŽŪP. Taip atsirado reglamentas dėl augalininkystės (1991 m.) (1) ir gyvulininkystės (1999 m.) (2).

3.3

Požiūris į ekologiją ir visa jos filosofija nuolat kito, be to, rinkoje atsirado pasaulinio masto gamintojų, todėl ne kartą reikėjo koreguoti, keisti ir kurti naujus ES reglamentus (3). Naujausias to pavyzdys – 2010 m. priimtas naujas reglamentas dėl Europos ekologinės gamybos logotipo ir jo įgyvendinimo (4).

3.4

Šiuo metu ekologinės gamybos reglamentais visiems ekonominės veiklos vykdytojams yra nustatyti vienodi pagrindiniai reikalavimai. Europos Sąjungoje ekologiniam ūkininkavimui naudojama beveik 5 proc. žemės ūkio paskirties žemės ir su ekologiniu ženklu parduodama produktų už 18 milijardų eurų (5), o tai yra ne maža rinkos dalis. Patvirtintos privačios, tačiau nacionalinių priežiūros įstaigų pripažintos, etiketės gali būti pateikiamos kartu su ES etikete ir tai vartotojams būtų ženklas, kad taikyti papildomi kriterijai. Komitetas atkreipia dėmesį, kad dabartiniu reglamentu pakeitimai siūlomi tik siekiant supaprastinti teisės aktą ir kad jie yra techninio pobūdžio ir jų taikymo sritis yra ribota.

3.5

Išsamesnį požiūrį į platesnį 290 ir 291 straipsnių poveikį Komitetas yra išdėstęs neseniai priimtoje nuomonėje CESE 357/2011 dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai.

3.6

Šiuo atveju (vykstant ekologinių reglamentų konsolidavimo procesui) Komitetas pritaria Komisijos siūlomame reglamente nustatytai deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų sistemai. Vis dėlto Komitetas nori pateikti keletą pastabų.

3.7

Reikėtų išsaugoti grupių, kurios Komisijai pataria dėl įgyvendinimo aktų, pozicijas, ypač tai pasakytina apie nevyriausybinių organizacijų ir suinteresuotųjų subjektų konsultacijas. Ekologinė gamyba ir rinkodara – sudėtinga sritis. Jai būtų naudinga, jei būtų atstovaujama plačiam interesų ratui.

3.8

Naujasis ES ekologinės gamybos logotipas taps privalomas kitais metais. Reikėtų dar kartą pasvarstyti apie tai, kad logotipą reikėtų taikyti ir produktams iš trečiųjų šalių, kurių gamyba kontroliuojama, ir pagalvoti apie galimybę produktams, kurių kilmės šalis nėra ES, taikyti kitokį (galbūt kitos spalvos) logotipą.