Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato „Kovos su Europos automobilių pramonės krize veiksmai“

COM(2009) 104 galutinis

(2009/C 277/20)

Pagrindinis pranešėjas Gustav ZÖHRER

Europos Komisija, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2009 m. vasario 25 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Kovos su Europos automobilių pramonės krize veiksmų

COM(2009) 104 galutinis.

2009 m. kovo 23 d. Komiteto biuras pavedė Pramonės permainų konsultacinei komisijai parengti nuomonę šiuo klausimu. Pranešėjas Gustav Zöhrer, bendrapranešėjis Manfred Glahe.

Kadangi darbas skubus, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2009 m. gegužės 13–14 d. (2009 m. gegužės 13 d. posėdis), pagrindiniu pranešėju paskyrė Gustav Zöhrer ir priėmė šią nuomonę 141 nariui balsavus už, 2 – prieš ir 5 susilaikius.

1.   Pagrindimas ir svarbiausios Komisijos dokumento nuostatos

Automobilių pramonę krizė apėmė greičiau ir labiau nei daugelį kitų pramonės šakų. Dėl šios priežasties Komisija ir valstybės narės pastaraisiais mėnesiais ėmėsi keleto iniciatyvų, norėdamos suteikti paramą sunkioje padėtyje atsidūrusiai pramonės šakai. 2009 m. vasario 25 d. priimtame komunikate Komisija atkreipė dėmesį į dinamiško ir konkurencingo automobilių sektoriaus svarbą. Šalia sumažėjusios lengvųjų automobilių ir komercinių transporto priemonių paklausos ir ribotų galimybių gauti finansinių lėšų Komisija aptaria ir ilgalaikes struktūrines problemas, kurios kilo dar iki prasidedant krizei.

1.1.1.   Komisija jau kuris laikas sprendžia automobilių sektoriaus problemas kartu su CARS 21 aukšto lygio grupe, 2007 m. spalio mėn. surengtame forume restruktūrizavimo klausimais ir su daugeliu nedidelių darbo grupių. Komitetas svariai prisidėjo prie šių diskusijų 2007 m. gruodžio mėn. pateikdamas informacinį pranešimą „Europos automobilių pramonė: dabartinė padėtis ir perspektyvos“ (CCMI/046 nuomonė „Europos automobilių pramonė: dabartinė padėtis ir perspektyvos“(CESE 1065/2007 fin rev.)) ir šiuo metu dar rengia nuomonę dėl automobilių pramonės sektoriaus sudedamųjų dalių ir vartotojų rinkų (CCMI/059 nuomonė „Automobilių pramonės sektoriaus sudedamųjų dalių ir vartotojų rinkos“.

1.2.   Antrojoje komunikato dalyje Komisija aprašo, kokių konkrečių priemonių, visų pirma automobilių sektoriuje, buvo imtasi ir kokios dar numatytos ateityje Bendrijos lygmeniu ir valstybėse narėse įgyvendinant Europos ekonomikos atkūrimo planą.

2.   Pastabos ir išvados

2.1.   Komitetas pritaria Komisijos komunikatui. Komunikate teigiama, kad Komisija ir valstybės narės yra pasirengusios teikti paramą automobilių pramonei šioje dramatiškoje padėtyje. Jis pabrėžia būtinybę, viena vertus, taikyti nuoseklias ir suderintas sąlygas, siekiant užkirsti kelią protekcionizmo tendencijoms, kita vertus, suformuluoti bendrus veiksmus.

Dabartinės krizės metu būtina nedelsiant imtis veiksmų. Keletas priemonių turi būti įgyvendintos greičiau nei buvo numatyta, siekiant išgelbėti visų pirma tiekimo pramonės srityje veikiančias MVĮ nuo žlugimo ir daryti neatidėliotinas investicijas.

2.2.1.   Visų pirma reikia užsitikrinti galimybę gauti greitai, pakankamai ir tikslinių finansinių išteklių iš bankų, Europos investicijų banko arba pasinaudojus valstybių narių pagalba ir garantijomis.

2.2.2.   Vis dėlto išvengti nemokumo tikriausiai nepavyks. Todėl Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti bankroto teisės aktus ir nustatyti, kokiu mastu galima remti tolesnę įmonių veiklą.

Tačiau didžiausias krizės iššūkis – išsaugoti darbo vietas. Svarbu išvengti nedarbo ir pramonėje išlaikyti praktinę patirtį. Valstybėse narėse yra įvairių priemonių, padedančių įveikti laikiną užsakymų sumažėjimą (pvz., trumpalaikis darbas). Tačiau kelete valstybių narių nėra tokių galimybių, padedančių išvengti masinio darbuotojų atleidimo iš darbo. Tad Komitetas ragina keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikti tikslingą paramą siekiant išlaikyti darbuotojus. Nedidelio užimtumo laikotarpį būtina dabar išnaudoti darbuotojų kvalifikacijai kelti.

2.3.1.   Komitetas pritaria pastangoms, kad ESF lėšomis būtų galima finansuoti darbo vietas užtikrinančias priemones. Jis pritaria pasiūlymui Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą priderinti krizės sąlygoms. Kadangi tam numatytų lėšų, siekiančių 500 mln. eurų, gali neužtekti, Komitetas siūlo jas padidinti iki 1 milijardo eurų (žr. CCMI/063 nuomonę).

2.3.2.   Krizė labiausiai smogė darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis ir agentūrų darbuotojams, dėl to šioje grupėje darbo vietų sumažėjo daugiausia. Komitetas ragina imtis ypatingų priemonių šių grupių darbuotojų atžvilgiu ir skubos tvarka pritaikyti teisės sistemą visų pirma agentūrų darbuotojams.

2.4.   Būtina taikyti paklausą didinančias paskatas. Šiuo požiūriu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visos finansinės ir mokestinės iniciatyvos (pvz., priemokos už seną, į metalo laužą atiduodamą automobilį perkant naują) paremtų ir pagreitintų šio sektoriaus technologinį perginklavimą (mašinų energinis efektyvumas, išmetalų mažinimas). Be to, Komitetas ragina valstybes nares, Komisiją, ECB ir socialinius partnerius sukurti bendrąsias makroekonomines sąlygas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti pajamas ir tuo didinti vidaus paklausą.

Kalbant apie ilgalaikes struktūrines problemas, Komitetas atkreipia dėmesį į Pramonės permainų konsultacinė komisijos (CCMI) 2007 m. gruodžio mėn. informacinį pranešimą Europos automobilių pramonė: dabartinė padėtis ir perspektyvos. Jame aiškiai aprašyta, su kokiais iššūkiais susiduria pramonė, ir kad galima numatyti didžiules šio sektoriaus permainas, kurias paspartins dabartinė krizė.

2.5.1.   Visų pirma dėl krizės ir valstybės paramos priemonių auga rinkos dalis, tenkanti mažesniems, ekologiškesniems ir pigesniems modeliams. Tai turės didelę įtaką gamintojų ir tiekėjų sukuriamai pridėtinei vertei ir darys ilgalaikį poveikį sektoriui.

2.5.2.   Jei norima, kad sektorius po krizės sustiprėtų, reikia jau dabar dėti daugiau pastangų mokslinių tyrimų ir technologijų vystymo, inovacijų ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo srityse. Tai ne tik įmonių, bet ir valstybių narių ir Bendrijos atsakomybė. Todėl Komitetas remia Komisijos nurodytas iniciatyvas.

2.5.3.   Reikia elgtis apdairiai struktūrines problemas apribojant vien gamybinių pajėgumų pertekliaus klausimu. Pastaraisiais metais Europoje vyko didelis pajėgumų mažinimas (visų pirma Ispanijoje, Portugalijoje ir JK). Šiuo klausimu įvairūs gamintojai laikosi labai skirtingų nuomonių ir esama labai įvairių teorijų. Iš dalies pernelyg dideli pajėgumai slypi pačioje sistemoje (pvz., modelių keitimas, vidaus konkurencija). Tačiau būtent dabar iškyla pavojus, kad dėl krizės bus visiškai sustabdyta gamyba, kuri vėliau, padidėjus paklausai, nepasieks reikiamo pajėgumo ir dėl to išaugs importas. Todėl Komitetas siūlo šį klausimą aptarti CARS 21 aukšto lygio darbo grupėje.

2.5.4.   Visų pirma JAV automobilių gamintojai apimti gilios struktūrinės krizės. Komitetas pritaria Komisijos pastangoms dėl veiksmingo politinio atsako į su tuo susijusius General Motors Europos padalinio ir jo tiekėjų sunkumus, kai ji imasi koordinuoti su šia problema susidūrusių valstybių narių veiksmus. ES turi primygtinai reikalauti, kad JAV ir General Motors suteiktų savo įmonės padaliniui Europoje (OPEL, Vauxhall ir Saab) galimybę išlikti.

2.5.5.   Komiteto nuomone, siekiant įveikti būsimus sunkumus bus reikalingos tolesnės ne tik įmonių, bet ir valstybių narių bei visos Europos Sąjungos pastangos. Todėl Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymams įgyvendinti CARS 21 aukšto lygio darbo grupės konsultacijų rezultatus ir imtis tolesnių veiksmų. Jis pasisako už tolesnį proceso, kuris remia ilgalaikę Europos pramonės politiką laikantis Lisabonos strategijos, įgyvendinimą.

2.5.6.   Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į aptarnavimo antrinių rinkų svarbą (šiuo klausimu rengiama nuomonė, netrukus ji turėtų būti priimta). Jis siūlo remiantis CARS 21 patirtimi sudaryti aukšto lygio grupę, kuri nagrinėtų konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria šio sektoriaus aptarnavimo antrinių rinkų sektoriaus dalyviai.

2.5.7.   Komisijos pasiūlyta partnerystė, kaip pasirengti būsimoms automobilių sektoriaus permainoms, yra svarbus žingsnis, atkreipiantis dėmesį ir į socialinius restruktūrizacijos padarinius. Komitetas, atsižvelgdamas į dramatišką raidą, ragina susijusius socialinius partnerius ir Komisiją pradėti tikrą, veiksmingą socialinį dialogą.

2.6.   Tolesnės Europos automobilių pramonės sėkmės pagrindas yra galimybės laisvai patekti į pasaulines rinkas ir sąžininga konkurencija. Todėl Komitetas pritaria Komisijos ketinimui gilinti dialogą su prekybos partneriais. Visų pirma reikia stebėti tendencijas JAV ir Azijoje, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir atsisakyti protekcionistinių ir diskriminuojančių priemonių, taip pat užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės apsaugą. Šiuo metu Komitetas pabrėžia, kad atsižvelgiant į laisvosios prekybos sutarties su Pietų Korėja pasirašymą reikia siekti sukurti deramos pusiausvyros sąlygas Europos automobilių pramonei. Dabartinė derybų padėtis neatspindi tikslo mažinti netarifines prekybos kliūtis Europos gamintojams.