11.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 218/21

1.1

EESRK mano, kad Europa pirmauja atsakingo nanomokslo ir nanomedžiagų (NN) vystymo srityje ir tuo prisideda prie pasaulio ekonominės ir socialinės pažangos.

1.2

EESRK pabrėžia, jog būtina sparčiai ieškoti nanotechnologijų pritaikymo pramonėje ir įvairiuose sektoriuose būdų, gerai apgalvojant:

1.3

EESRK pritaria nanotechnologijų kodekse pateiktiems principams ir mano, kad jie taikytini ir persvarstant Europos NN teisinę ir reglamentavimo sistemą.

1.4

EESRK susirūpinimą kelia nanotechnologijų pritaikymo rinkai ir nanomedžiagų poveikio aplinkai, sveikatai ir šių medžiagų toksiškumo tyrimų tempas – šis procesas vis dar vyksta pernelyg lėtai.

1.5

EESRK yra įsitikinęs, kad dėl nanotechnologijų sudėtingumo ir spartaus vystymosi, taip pat jų ryšio su įvairiausiomis mokslo šakomis veikti reikia daugeliu lygmenų (reglamentavimo, etikos ir socialinėje srityse), ypač tų technologijų keliamos rizikos klausimu. Tai svarbu, jeigu norime rasti visiems priimtinų rizikos valdymo sprendimų, kurie turėtų patikimą, visapusišką ir atsakingą pagrindą.

1.6

Geriausia valdymo sistema privalo išlaikyti įvairių atsakingo nanomedžiagų vystymo aspektų pusiausvyrą. EESRK rekomenduoja, kad Europos nanotechnologijų observatorija taptų nuolatiniu organu ir, bendradarbiaudama su kitomis Europos tarnybomis, teiktų tvirtą mokslinį ir ekonominį pagrindą turinčią analizę ir aiškintųsi, kokį poveikį nanotechnologijos daro visuomenei ir kokį pavojų jos gali kelti aplinkai, sveikatai ir saugai.

1.7

EESRK mano, jog reikalinga kompleksinė atskaitai skirta reglamentavimo sistema ir valdymo sistema, kad atsiradus naujiems poreikiams gautume aiškius ir patikimus atsakymus, pirmiausia, dėl bendrų klasifikavimo metodų, metrologijos ir bandymų, galiojančių protokolų tinkamumo patvirtinimo, naujų protokolų, ikinormatyvinių ir norminamųjų tyrimų.

1.8

EESRK mano, kad tarpdalykinio švietimo ir mokymo srityje reikia ryžtingų priemonių, be kita ko, rizikos vertinimo ir prevencijos srityje, ir tas priemones sustiprinti kompetencijos infrastruktūra.

1.9

EESRK mano, kad svarbu sukurti Europos lyginamosios analizės sistemą, skirtą rizikos vertinimo ir prevencijos srityje rengiamoms iniciatyvoms Europoje, JAV, Japonijoje ir besiformuojančios ekonomikos šalyse.

1.10

EESRK mano, kad reikėtų remti, taip pat ir Komisijos suteikiamais aiškiais ir skaidriais įgaliojimais, Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) atliekamą techninės ir reglamentavimo standartizacijos darbą, siekiant šio darbo rezultatus panaudoti tarptautiniu lygmeniu (prisidėti prie ISO techninio komiteto ISO/TC 229 veiklos), ir tuo skatinti saugią pasaulinę prekybą nanotechnologijomis, nanomedžiagomis ir dar sudėtingesnėmis NN sistemomis.

1.11

EESRK rekomenduoja sustiprinti struktūruotą dialogą su pilietine visuomene numatant tvirtą ir skaidrų dialogo pagrindą, kad šioje srityje Europa galėtų kalbėti vienu balsu, nes tai gyvybiškai svarbu mūsų ateičiai pasaulyje.

1.12

EESRK siūlo Veiksmų plano 2009 m. ataskaitos atskirame skyriuje aptarti:

2.1

Pastaraisiais metais Komisija tapo didžiausia NN finansuojančia viešąja institucija: pagal mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos šeštąją bendrąją programą šioje srityje buvo išleista 1,4 milijardo EUR, o pirmaisiais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) metais NN gavo beveik 600 milijonų EUR finansavimą. Iš minėtų 600 milijonų EUR 28 milijonai EUR buvo skirti moksliniams tyrimams NN saugos srityje, taigi NN išleista suma pasiekė apie 80 milijonų EUR (1).

2.2

Šiuo metu sukurta įvairių Europos technologijų platformų, kurios skirtos nanotechnologijų pritaikymui, pavyzdžiui, nanoelektronikos (ENIAC), nanomedicinos ir tvarios chemijos technologijų platformos.

2.3

2004–2006 m. laikotarpiu visame pasaulyje viešasis ir privatus NN finansavimas pasiekė 24 milijardus EUR. Daugiau kaip ketvirtadalį šių lėšų skyrė Europa, o iš to ketvirtadalio 5–6 proc. (2) finansavo Komisija.

2.4

NN taikomos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (3) nuostatos reikalauja, kad būtų laikomasi svarbiausių etikos principų, išdėstytų Pagrindinių teisių chartijoje.

2.5

Ataskaitoje, skirtoje Trečiajam tarptautiniam dialogui dėl atsakingų nanotechnologijų tyrimų ir vystymo, buvo apžvelgta, kas nuveikta šiose srityse:

2.6

Įvairios tarptautinės organizacijos taip pat domisi šia tema. Paminėtinos šios iniciatyvos:

2.7

Didžiosios Britanijos Karališkosios bendrijos pranešime „Nanomokslas ir nanotechnologijos: galimybės ir abejonės“ (4) rekomenduojama kiek tik įmanoma vengti pagamintų nanodalelių ir nanovamzdelių išleidimo į aplinką, kol nebus geriau žinomas nanodalelių ir nanovamzdelių poveikis aplinkai.

2.8

Nanomedžiagų jau galima rasti mūsų kasdienės aplinkos objektuose (5), savaime išsivalančiose dangose, kurios mažina ploviklių naudojimą, valymo medžiagose, kurios iš oro pašalina azoto oksidą, naujos kartos fotovoltiniuose elementuose, šiluminės izoliacijos medžiagose, CO2 surinkimo sistemose, oro ir vandens nanofiltruose, daug nanomedžiagų naudojama medicinos diagnostikoje ir taikant kai kuriuos neinvazinius gydymo būdus.

2.9

Problema kyla ir todėl, kad nanomedžiagoms ir jų kaupimosi ir jungimosi su kitomis medžiagomis ekosistemose, organiniuose audiniuose ir žmonių organizmuose reiškiniams reikia pritaikyti trumpalaikio ir ilgalaikio toksiškumo rizikos vertinimo protokolus.

2.10

Kompleksinėje aplinkoje rizikos vertinimo standartai ir vertinimo kontrolė gali varijuoti atliekant in vitro ir in situ įvertinimus: tyrimai šioje srityje (6) neturėtų apsiriboti įprastais apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, filtrais, respiratoriais, apsaugine apranga ir pirštinėmis (šie daiktai buvo išbandyti su 10–50 nanometrų ilgio grafito nanodalelėmis).

2.11

Kaip teigia Komisija ir kaip ne kartą pabrėžė EESRK, „integruotas saugus ir atsakingas požiūris“ tapo ES nanotechnologijų politikos pagrindu. Šių technologijų taikymo sritis yra labai plati ir išsišakojusi, todėl reikia plačios šio dalyko (kuris gali apimti įvairias sritis: branduolių fiziką ir plazmines technologijas, nanomechaniką ir tekstilę) analizės, kuri leistų nustatyti bendrus taškus ir tarpusavio priklausomybę ir tuo pasinaudoti.

2.12

Atsižvelgiant į tai, kad nanoprocesų matmenys yra nanoskopiniai (10-9) ir juos nespecialistams sunku įsivaizduoti, nanomedžiagų srityje nuo pat pradžių reikia konstruktyvaus dialogo su vartotojais, kad būtų galima nustatyti pavojus ir jų išvengti, taip pat išsklaidyti visas galimas nepagrįstas baimes.

2.13

EESRK jau pabrėžė, jog reikia ne tik sparčiau pritaikyti nanotechnologijas pramonėje ir įvairiuose sektoriuose ir sukurti ekonomines, socialines, teisines, reguliavimo, fiskalines ir finansines sąlygas, kurios tiktų novatoriškoms naujoms įmonėms ir profesijoms, bet ir ginti etinius, ekologinius, sveikatos ir saugos interesus per visą mokslo pritaikymo laikotarpį (7).

2.14

Kiek naujesnėje nuomonėje (8) EESRK pakartojo, jog reikia „aiškaus ir skaidraus dialogo su pilietine visuomene, kuris užtikrintų jos pritarimą, paremtą objektyviu nanomokslų ir nanotechnologijų rizikos ir galimybių įvertinimu“ ir „nuolatinio dėmesio klausimams, susijusiems su etikos principų ir aplinkos apsauga, taip pat su darbuotojų ir vartotojų sveikata ir sauga“.

2.15

2008 m. Komisija priėmė rekomendaciją (9), kuri buvo skirta atsakingiems NN tyrimams. Rekomendacijoje siūlomas septynių principų kodeksas:

—   prasmė: NN mokslinė tiriamoji veikla turėtų būti suprantama visuomenei. Ji turėtų būti vykdoma gerbiant pagrindines teises bei paisant asmenų ir visuomenės gerovės interesų kuriant, įgyvendinant, platinant ir naudojant NN,

—   tvarumas: NN mokslinė tiriamoji veikla turėtų būti saugi, etiška ir prisidėti prie tvarios plėtros, padedančios siekti Bendrijos tvarumo tikslų, ir neturėtų kenkti žmonėms, gyvūnams, augalams ar aplinkai,

—   atsargumas: veikla turėtų būti vykdoma laikantis atsargumo principo (10), numatant galimą NN rezultatų poveikį aplinkai, sveikatai bei saugai,

—   įtrauktis: NN mokslinė tiriamoji veikla turėtų remtis atvirumo visiems suinteresuotiems subjektams, skaidrumo ir pagarbos pagrįstai teisei susipažinti su informacija principais,

—   tobulumas: NN mokslinė tiriamoji veikla turėtų atitikti geriausius mokslinius standartus, įskaitant mokslinių tyrimų sąžiningumo standartus bei standartus, susijusius su gera laboratorine praktika (11),

—   inovacijos: NN mokslinės tiriamosios veiklos valdymas turėtų skatinti kuo didesnį kūrybingumą, lankstumą ir planavimo įgūdžius siekiant inovacijų bei augimo,

—   atskaitomybė: mokslininkai ir mokslinių tyrimų organizacijos turėtų išlikti atsakingos už jų atliekamų NN mokslinių tyrimų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai, kurį gali patirti dabartinė ir ateities kartos.

Rekomendacijoje numatyta, kad valstybės narės kasmet turėtų teikti kodekso taikymo rezultatų ataskaitą ir pranešti apie bet kokią tiems rezultatams pasiekti pasirinktą gerąją praktiką.

2.16

EESRK pritaria šio kodekso principams ir mano, kad juos reikėtų taikyti persvarstant Europos NN teisinę ir reglamentavimo sistemą.

2.17

EESRK susirūpinimą kelia tai, kad nepaprastai lėtai vyksta nanotechnologijų pritaikymas rinkai ir nanomedžiagų poveikio aplinkai, sveikatai, taip pat šių medžiagų toksiškumo tyrimai.

2.18

Esant dabartinėms aplinkybėms poveikio darbuotojams ir visuomenei rizika tarsi yra nedidelė, tačiau EESRK mano, jog būtina ieškoti patikimesnių kanalų dialogui su mokslinių tyrimų ir pramonės sektoriais, ir siekti, kad į minėtus poveikio aspektus būtų atsižvelgiama (numatant reikiamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius) atliekant bet kokius nanomedžiagų tyrimus ir jas pritaikant – dar pačioje kūrimo etapo pradžioje ir visais vėlesniais etapais.

2.19

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ši sritis apima daug dalykų ir sektorių, taigi yra ir nemažai susijusių Bendrijos teisės ir reglamentavimo priemonių (daugiau kaip 90). Bendrijos teisės aktai yra tokie sudėtingi, kad visuomenei jie gali atrodyti neskaidrūs ir nesuprantami.

2.20

Pasistengus teisės aktus išdėstyti paprastesne kalba, sukūrus specialią interaktyvią tinklavietę, užtikrinus dalyvaujamąją demokratiją – pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą ir skleidžiant geriausios praktikos gaires, reglamentavimo sistema galėtų tapti suprantamesnė, pirmiausia, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vartotojams ir visuomenei.

2.21

Geriausia valdymo sistema bus ta, kuri galės užtikrinti įvairių atsakingo nanomedžiagų kūrimo aspektų pusiausvyrą. EESRK rekomenduoja (galbūt remiantis 2008 m. ES finansuojamu projektu sukurtos Nanotechnologijų observatorijos veiklos rezultatais (12) sukurti nuolatinę atskaitos struktūrą. Tikslas – užtikrinti patikimą analizę, atliekamą remiantis patikimu moksliniu ir ekonominiu pagrindu, vertinti etines problemas, numatyti galimus pavojus aplinkai, sveikatai ir saugai ir parengti naujus standartus.

2.22

EESRK yra įsitikinęs, kad dėl nanotechnologijų sudėtingumo ir spartaus vystymosi, taip pat jų ryšio su įvairiausiomis mokslo šakomis, reikia veikti daugeliu lygmenų (reglamentavimo, etikos ir socialiniu). Tai būtina, jeigu norime rasti patikimų rizikos valdymo sprendimų, pagrįstų patikima, visapusiška ir atsakinga analize, kurią atliekant tiksliai lyginama, fiksuojama ir skelbiama išsami informacija apie sukurtas nanomedžiagas.

3.1

Komisija siūlo:

4.1

Europa pirmauja atsakingo NN ir nanomedžiagų vystymo srityje ir tuo prisideda prie ekonominės ir socialinės pažangos sudėtingoje ir konkurencinėje aplinkoje, kuri šiuo metu yra susiklosčiusi pasaulyje. Jeigu Europa nori išlaikyti šias pozicijas, EESRK nuomone, pačioje šio proceso užuomazgoje reikia veikti daugeliu lygmenų, palaikant nuolatinį dialogą su pilietine visuomene. Šis dialogas – būtina proceso pripažinimo visuomenėje sąlyga.

4.2

Nors EESRK ir vertina Komisijos pastangas išanalizuoti didžiulį galiojančių Bendrijos priemonių kiekį, Komitetas vis dėlto mano, kad šią analizę reikia orientuoti link nuoseklios sistemos, kuri taptų skaidriu ir nesudėtingu struktūruotam dialogui su pilietine visuomene reikalingu pagrindu. EESRK ne kartą ragino pradėti tokį dialogą (13).

4.3

EESRK mano, kad nanotechhnologijų rizikos vertinimui reikalingas įžvalgumas, atskaitai skirta kompleksinė reglamentavimo sistema, tarptautiniu lygiu suvienyta valdymo sistema – taip galėsime gauti aiškius, patikimus ir išsamius atsakymus ir išnagrinėti etines problemas, galimą pavojų aplinkai, visuomenės sveikatai ir saugai, taip pat galimą tolesnę raidą šiose srityse.

4.4

Todėl EESRK ragina toliau plėtoti Bendrijos iniciatyvą, siekiant:

4.5

EESRK prašo, kad 2005–2009 m. veiksmų plane numatytoje 2009 m. ataskaitoje vienas skyrius būtų skirtas rizikos vertinimo ir prevencijos reglamentavimo aspektams, bandymų protokolų efektyvumui ir poslinkiams šioje srityje, taip pat naujiems veiklos prioritetams.