14.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 8/22

A.

kadangi, siekiant užtikrinti teisės aktų kokybę, Komisijai turėtų būti pavedama nagrinėti ir, atsižvelgiant į technologijų pažangą ir ekonominius pokyčius, greitai pritaikyti vis daugiau neesminių ir labiau techninio pobūdžio teisės aktų aspektų; kadangi šias galias lengviau deleguoti teisės aktų leidėjui užtikrinus institucines priemones, kurias taikant jis galėtų patikrinti, kaip šiomis galiomis naudojamasi,

B.

kadangi iki šiol Sąjungos teisės aktų leidėjas šias galias galėjo deleguoti tik remdamasis EB sutarties 202 straipsnio nuostatomis; kadangi pradėjus vadovautis šiomis nuostatomis kilo nepasitenkinamas, nes minėtajame straipsnyje nurodomos tik Komisijos įgyvendinimo galios ir joms taikomos kontrolės procedūros, o dėl šių procedūrų vienbalsiai sprendžia Taryba, kuri šiuo atveju tik konsultuojasi su Parlamentu; kadangi minėtosios kontrolės procedūros iš esmės grindžiamos komitetų, kuriuos sudaro valstybių narių valstybės tarnautojai, veikla, taigi, kol nebuvo priimtas 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas, iš dalies pakeistas Sprendimu 2006/512/EB, Europos Parlamentas negalėjo dalyvauti jokiose procedūrose,

C.

kadangi Komitologijos sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje neteisingai įvedamos priemonės, pagal kurias pagrindiniams teisės aktams, priimtiems pagal bendro sprendimo procedūrą, galima taikyti bendrojo pobūdžio priemones, skirtas iš dalies pakeisti neesminėms to dokumento nuostatoms, inter alia, kai kurias tokias nuostatas išbraukiant arba papildant dokumentą naujomis neesminėmis nuostatomis; kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas kiekvienu atveju atskirai turi apibrėžti esmines kiekvieno teisės akto nuostatas, kurias galima keisti tik pagal teisėkūros procedūrą,

D.

kadangi pagal Komitologijos sprendimą vadinamiesiems norminamojo pobūdžio teisės aktams taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, pagal kurią Parlamentas visapusiškai dalyvauja šių teisės aktų kontrolės procedūrose ir gali nesutikti su Komisijos siūlomais teisės aktų projektais, kuriuose viršijamos pagrindiniame teisės akte nurodytos įgyvendinimo galios, arba projektams, kurie nesuderinami su pagrindinio teisės akto tikslu arba turiniu ar neatitinka subsidiarumo arba proporcingumo principų,

E.

kadangi pagal naująją procedūrą užtikrinama demokratinė įgyvendinimo priemonių (jei tai iš esmės norminamojo pobūdžio teisės aktai) kontrolė, nes abiem teisėkūros institucijoms, t. y. Parlamentui ir Tarybai, suteikiamas vienodas statusas, taigi išsprendžiama viena iš svarbiausių demokratinio deficito Sąjungoje problemų; kadangi priėmus Komitologijos sprendimą sudarytos sąlygos techniškiausius teisės aktų aspektus ir jų taikymą deleguoti Komisijai ir užtikrinti, kad teisėkūros institucija ypač daug dėmesio skirtų esminiams aspektams nagrinėti ir Bendrijos teisės aktų kokybei gerinti,

F.

kadangi naujoji reguliavimo procedūra su tikrinimu ne pasirenkama, o privaloma; kadangi įgyvendinimo priemonės yra tokios, kaip nurodyta Komitologijos sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje,

G.

kadangi šiuo metu vykstantis Bendrijos acquis derinimas pagal Komitologijos sprendimą vis dar nebaigtas, nes tebesama teisės aktų, pagal kuriuos gali būti priimamos įgyvendinimo priemonės, kurioms netaikytina naujoji reguliavimo procedūra su tikrinimu,

H.

kadangi į Komitologijos sprendimo 2 straipsnio 2 dalies taikymo sritį gali patekti ne tik įgyvendinimo priemonės, kurioms iki šiol buvo taikoma reguliavimo procedūra, bet ir kai kurios priemonės, kurioms taikomos valdymo arba konsultavimosi procedūros,

I.

kadangi Lisabonos sutartyje nustatoma nauja normų hierarchija ir įvedama vadinamojo deleguotojo teisės akto sąvoka: „įstatymo galią turintis teisės aktas gali deleguoti Komisijai įgaliojimus priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, papildančius ar iš dalies keičiančius neesmines įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatas“; kadangi Lisabonos sutartyje naujai traktuojamos įgyvendinimo priemonės ir nurodoma, kad Parlamentas ir Taryba pagal bendro sprendimo procedūrą turi priimti reglamentą, kuriame bus nustatytos valstybių narių vykdomos įgyvendinimo priemonių kontrolės procedūros,

J.

Kadangi, siekiant įgyvendinti atitinkamas Lisabonos sutarties nuostatas, būtinas intensyvus ir sudėtingas institucijų derybų procesas, taigi, dabartinis derinimo procesas turi būti baigtas kuo anksčiau ir būtinai iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo,

K.

kadangi tuo atveju, jei Lisabonos sutartis įsigalios, reikės pradėti naują ir dar sudėtingesnį acquis derinimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnio nuostatas dėl teisėkūros delegavimo procesą; kadangi, nors Lisabonos sutartyje pateikta deleguoto teisės akto apibrėžtis panaši į norminamojo pobūdžio teisės akto sąvoką, nustatytą neseniai priimtame Komitologijos sprendime, šios dvi sąvokos netapačios, o procedūrinės tvarkos, numatytos pagal šias dvi priemones, yra visiškai skirtingos; taigi, atsižvelgiant į dabartinį derinimo procesą, negali būti teigiama, kad tai precedentas ateičiai,

L.

kadangi dėl tos pačios priežasties kiekvieno atskiro teisės akto derinimo rezultatų negalima laikyti precedentu ateičiai,

M.

kadangi institucijoms būtų naudinga susitarti dėl standartinės deleguotųjų teisės aktų tvirtinimo procedūros, kurią Komisija nuolat įtrauktų į teisės akto projektą, nors teisėkūros institucijos galėtų ją iš dalies pakeisti; kadangi būtina pradėti reglamento, kuriuo remiantis būtų nustatytos valstybių narių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnio nuostatas vykdomos įgyvendinimo teisės aktų kontrolės procedūros, priėmimo procesą pagal bendro sprendimo procedūrą,

1.

ragina Komisiją pagal atitinkamų EB sutarties straipsnių nuostatas pateikti Parlamentui teisėkūros pasiūlymų, kuriais remiantis būtų baigta komitologijos derinimo procedūra; ragina, kad šie pasiūlymai būtų rengiami organizuojant institucijų dialogą ir vadovaujantis šios rezoliucijos priede pateiktomis išsamiomis rekomendacijomis;

2.

ragina Komisiją pateikti atitinkamų teisėkūros pasiūlymų siekiant likusius, visų pirma į šios rezoliucijos priedą įtrauktus, teisės aktus suderinti su Komitologijos sprendimu;

3.

jeigu dabartinės derinimo procedūros nebūtų baigtos iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, kreipiasi į Komisiją su prašymu pateikti susijusių teisėkūros pasiūlymų, reikalingų, kad iki reikamo laiko nesuderinti teisės aktai būtų derinami pagal naująją tvarką, kuri nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje;

4.

ragina Komisiją po Lisabonos sutarties įsigaliojimo bet kuriuo atveju pateikti atitinkamų teisėkūros pasiūlymų, reikalingų, kad visas acquis communautaire būtų derinamas remiantis minėtąja nauja tvarka;

5.

ragina Komisiją kuo skubiau pateikti teisėkūros pasiūlymo dėl reglamento, pagal kurį būtų iš anksto nustatomos normos ir bendrieji principai, susiję su valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo galiomis kontrolės procedūromis, projektą remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnio 3 dalies nuostatomis;

6.

reikalauja suteikti Europos Parlamentui papildomų išteklių visoms komitologijos procedūroms vykdyti ne vien esamu pereinamuoju laikotarpiu, bet taip pat rengiantis galimam Lisabonos sutarties įsigaliojimui, siekiant užtikrinti, kad trys institucijos tinkamai vykdytų visas komitologijos procedūras;

7.

patvirtina, kad rekomendacijos nepažeidžia subsidiarumo principo ir pagrindinių piliečių teisių;

8.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.