22.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 234/1

1.1

„Kooperatinė bendrovė yra savarankiška savanoriškai susibūrusių asmenų asociacija, sukurta bendriems jų ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams siekiams bei poreikiams patenkinti įsteigiant demokratiškai valdomą kolektyvinės nuosavybės įmonę“  (1) . Nors teisinis kooperatinės bendrovės apibrėžimas įvairiose valstybės narėse gali apimti skirtingus aspektus, teisės praktikai pripažįsta šių bendrovių „intuitu personae“ pobūdį.

1.2

Kooperatines bendroves apibūdina tokios vertybės kaip demokratija, lygybė, bešališkumas, solidarumas, skaidrumas ar socialinė atsakomybė, taip pat šie principai: į bendroves stojama savanoriškai, nariai jas valdo demokratiškai, vyksta narių ekonominis dalyvavimas ar jie įsipareigoja bendruomenei (2).

1.3

Be to, kooperatinės bendrovės taip pat skiriasi nuo kapitalo bendrovių ir tuo, kad jų kapitalas keičiasi, akcijos yra nominatyvinės ir paprastai neperleidžiamos tretiesiems asmenims, kurie nėra kooperatinės bendrovės nariai.

1.4

Europos Sąjungoje kooperatinių bendrovių nariais yra beveik 140 milijonų žmonių. Iš jų apie 300 000 sukuria darbo vietas 2,3 milijonams asmenų.

1.5

Kooperatinės bendrovės, kurios, siekdamos patenkinti narių ekonominius poreikius, visą savo veiklą organizuoja bendrai panaudodamos pirkimo, pardavimo ar darbo jėgos pajėgumą ir kurios susikuria daugumoje veiklos sektorių, taip pat gali sėkmingai įgyvendinti socialinius, aplinkos ir kultūrinius tikslus.

1.6

Kooperatinės bendrovės gali konkrečiai prisidėti ir prie Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimo, jei stengiasi suderinti ekonominius pasiekimus su asmeniniu indėliu bei pažanga.

1.7

Nors kooperatinių bendrovių apimtis ir plėtra gali labai skirtis, paprastai šios bendrovės steigiasi vietos regionuose ir taip prisideda kuriant bei stiprinant socialinį–ekonominį regiono gyvenimą ir palaikant socialinę sanglaudą toje teritorijoje, kurioje plėtra vyksta nepakankamai greitai arba turi būti pereinama prie kitos veiklos (3). Nors bendrovės įsikūrusios vietos regionuose, tai nekliudo joms plėsti veiklos už Europos Sąjungos ribų. Taigi kooperatyvai daro didelį poveikį pasaulio prekybai ir ekonominiam dinamiškumui (4).

1.8

Šiuo požiūriu kooperatinių bendrovių vaidmuo ir poveikis yra pripažintas ir nacionaliniu, ir pasauliniu lygiu. Todėl Tarptautinė darbo organizacija (TDO) 2002 m. birželio mėn. priėmė rekomendaciją dėl kooperatyvų skatinimo (5), kurioje pažymima, kad „kooperatyvai, nepriklausomai nuo jų tipo, skatina kuo daugiau žmonių visapusiškai dalyvauti vykdant ekonominę ir socialinę plėtrą“. Šią rekomendaciją patvirtino visos 25 ES valstybės narės, ji buvo ratifikuota.

1.9

Europos Sąjungoje kooperatinės bendovės pripažintos Europos bendrijos steigimo sutarties 48 straipsnyje (6). Komisija, dirbdama padalinyje, atsakingame už „amatus, mažas įmones, kooperatyvus ir draudimo bendroves“, skyrė ypatingą dėmesį šiam bendrovių tipui. Taryba neseniai patvirtino Europos kooperatinės bendrovės statutą ir direktyvą, papildančią Europos kooperatinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo (7). Priimdama šį komunikatą Komisija parodo, kad klausimai, susiję su kooperatinėmis bendrovėmis, jai yra svarbūs.

1.10

Toks dėmesys atitinka kooperatinių bendrovių lūkesčius, nes šiuo metu jos susiduria su nemažais iššūkiais — bendrovių plėtra gali būti sustabdyta ar persvarstyta jų veikla. Šis bendrovės tipas anksčiau buvo kuriamas keliose naujosiose Sąjungos valstybėse narėse galiojusioje sistemoje ir šiuo metu tose valstybėse juo yra nepasitikima. Be to, dauguma vis konkurencingesnėse rinkose veikiančių kooperatyvų turi skirti itin daug išteklių, kad galėtų išlikti konkurencingi ir kartu išsaugoti savo ypatumus bei pobūdį.

2.1

Vienas iš pagrindinių 2004 m. vasario 23 d. priimto komunikato klausimų, kuriuos Komisija pabrėžia, yra tas, kad „kooperatyvų vaidmuo įgyvendinant Bendrijos tikslus yra teigiamas ir tampa vis svarbesnis“.

2.2

Be to, komunikate taip pat konstatuojama, kad kooperatinių bendrovių galimybės buvo nepakankamai išnaudotos. Norėdama padėtį ištaisyti, Komisija siūlo apibrėžti tris pagrindinius tikslus, kuriuos ji išvardija dvylikoje siūlomų veiksmų:

3.1

Komitetas visuomet daug dėmesio skyrė bendrijoms ir bendrai socialinei ekonomikai (8). Kaip ir regionų komitetas, jis mano, kad turėtų būti lygiai skatinami ir remiami visi įmonių tipai (9). Norėdamas sužinoti kooperatinių organizacijų ir įmonių nuomonę dėl komunikato, komitetas spalio 11 d. surengė viešą apklausą, pateikęs minėtoms organizacijoms ir įmonėms klausimyną. Apklausos rezultatai Komisijos projektą leido palyginti su kooparatinio sektoriaus turimais lūkesčiais ir prioritetais.

3.2

Komitetas palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl kooperatinių bendrovių skatinimo Europoje. Įgyvendinus jį, kooperatinių įmonių turėtų būti steigiama daugiau, ypač jei bus tinkamiau įvertintas jų indėlis į Lisabonos strategijos tikslus ir apie tai informuojama.

3.3

Tačiau komitetas konstatuoja, kad komunikate dauguma planuojamų veiksmų, kuriais užtikrinamas kooperatinių bendrovių skatinimas, yra suformuluoti itin atsargiai, dažnai vartojami tokie išsireiškimai kaip „analizuoti ar išnagrinėti galimybes“ arba „skirti ypatingą dėmesį“. Pageidautina, kad siektini tikslai būtų suformuluoti konkrečiau, nustatant atitinkamus terminus.

3.4

Be to, komitetas pritaria Komisijos požiūriui, kad reikia skirti dėmesį naujosioms Sąjungos valstybėms narėms ir šalims kandidatėms. Kai kuriose iš jų kooperatinės bendrovės buvo kuriamos ir ankstesnėje sistemoje, dėl to kooperatyvai tapatinami su viena iš toje sistemoje naudotų priemonių.

3.4.1

Todėl komitetas mano, kad pirmiausia tų šalių verslininkai turi būti informuojami apie kooperatinės bendrovės galimybes, t. y. galimybę plėtoti veiklą pasidalijant ištekliais, atsakomybe ir veiklos rizika, kas užtikrina didesnį projektų gyvybingumą ir tvarumą (10).

3.4.2

Komitetas taip pat mano, kad naujosiose valstybėse narėse, kovojant su socialine atskirtimi, o taip pat aplinkos srityje, turėtų būti remiama kooperatiniu modeliu pagrįsta nauja veikla ir užtikrinta, kad tam tikrų kooperatyvų sukurtas asociacijų tinklas neiširtų atlikus šiam verslo tipui poveikį darančius pakeitimus.

3.5

Suprasdamas Komisijos siekį kooperatines bendroves palyginti su MVĮ, komitetas primena, kad nemažai kooperatinių bendrovių ir kooperatinių grupių nepatenka į MVĮ apibrėžimui taikomas Bendrijos ribas. Dėl to komitetas rekomenduoja komunikato pasiūlymų netaikyti tik MVĮ. Pirmiausia tokia rekomendacija taikoma nuorodoms į tam tikrus Bendrijos veiksmus, pavyzdžiui, paslaugų įmonėms teikimą ar finansavimo skyrimą.

4.1.1

Komunikate Komisija skiria ypatingą dėmesį kooperatinei teisei ir ypač įvairiems nacionaliniams statutams, kuriuose ši teisė yra apibrėžta. Komitetas tokį požiūrį palaiko, nes ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu kooperatyvams yra būtina sukurti kuo geresnį teisinį pagrindą veiklai vystyti.

4.1.2

Be to, kooperatinėms bendrovėms taikomos ir bendrovių teisės nuostatos (finansinės teisės, socialinės teisės, konkurencijos teisės, mokesčių teisės nuostatos). Jeigu jose nebus atsižvelgta į tam tikrus kooperatinių bendrovių ypatumus, pagrįstai galima manyti, kad net ir turint optimalizuotus kooperatinius teisės aktus, kooperatyvų plėtra gali būti suvaržyta.

4.1.2.1

Kaip pavyzdį reikia paminėti pradinį TAS 32 apskaitos standarto projektą, kuriame kooperatinių bendrovių akcijas buvo numatyta laikyti priklausančiomis skolų kategorijai, o ne nuosavų lėšų kategorijai, nes gali būti pateiktas prašymas jas grąžinti. Atsižvelgiant į tokios nuostatos sukeltus padarinius kooperatyvams, šis principas buvo aiškinamas ir suteikta galimybė, esant dviem papildomoms sąlygoms, padaryti išimtį iš šios taisyklės (11). Tai, kad taisyklė nebuvo persvarstyta, bet papildyta kooperatinėms bendrovėms taikomu aiškinimu, įtvirtina tezę, jog šis bendrovės statusas paprastai yra laikomas išimtimi palyginti su kapitalo bendrovėmis. Kaip jau buvo minėta (žr. 3–1), komitetas mano, kad kooperatinė bendrovė neturėtų būti laikoma išimtimi, bet, priešingai, jei to reikia, turėtų būti priimtas teisinis pagrindas siekiant atsižvelgti į kooperatinės bendrovės ypatumus.

4.1.2.2

Taigi komitetas ragina Komisiją įvertinti ir imtis konkrečių veiksmų kooperatinės teisės ir kitų teisės aktų dalių koordinavimui atlikti.

4.1.2.3

Komitetas taip pat siūlo, kad ekspertų grupės, kurias Komisija įgalioja teikti nuomones dėl būsimų šios srities teisės aktų, sistemingai atsižvelgtų į kooperatinėms bendrovėms būdingus ypatumus, remdamosi atitinkamų bendrovių organizacijų kompetencija (12).

4.2.1

Kalbant apie konkurencijos teisę, komitetas neabejodamas pritaria tam, kad, kaip ir kitiems įmonių tipams, kooperatinėms bendrovėms būtų taikomi EB sutarties 81, 82 ir 86–88 straipsniai. Tačiau jis mano, kad Komunikato dalis, kurioje remiamasi susitarimus apibrėžiančiu Sutarties 81 straipsniu, nėra aiški, ypač Komisijai nurodant, kad „jei kooperatinį statusą turinti organizacija ir įgyvendina EB 81 straipsnio nuostatas, vėliau priimtos taisyklės ar veiksmai galės būti laikomi ribojančiais konkurenciją“ (13). Komisija rekomenduoja su konkurencijos taisyklėmis tinkamiau supažindinti įvairius kooperatinius sektorius.

4.2.1.1

Komitetas, remdamasis 2004 m. spalio 11 d. surengtos kooperatinių sektorių atstovų apklausos rezultatais, mano, kad sunkumų daugiau kyla ne dėl nepakankamo konkurencijos taisyklių išmanymo, bet dėl to, kad tose taisyklėse ne visuomet atsižvelgiama į kooperatinių bendrovių ypatumus. Komitetas ragina Komisiją veiksmus įgyvendinti ir už konkurencijos politiką atsakingų tarnybų atžvilgiu, siekiant jas geriau informuoti apie įvairius kooperatinių bendrovių organizavimo būdus.

4.2.1.2

Pabrėždamas, kad verslo formų įvairovė rinkoje yra pagrindinis sveikos konkurencijos veiksnys, komitetas mano, jog įgyvendinus šiuos veiksmus būtų išvengta bet kokios organizacinės diskriminacijos kooperatyvų atžvilgiu.

4.2.2

Be to, komitetas atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse draudžiama steigti kooperatyvo statusą turinčias bendroves veiklai konkrečiame sektoriuje vykdyti (14). Tokia nuostata yra neabejotina kliūtis įsisteigimo laisvei įgyvendinti. Ši padėtis dar nepalankesnė yra dėl to, kad reglamente dėl Europos kooperatinių bendrovių statuto toks draudimas patvirtinamas (15). Taigi komitetas ragina Komisiją atlikti tokių draudimų masto ir poveikio tyrimą.

4.2.3

Kalbant apie kooperatinių bendrovių mokesčių tvarkymą, komitetas palaiko principą, kad bet kuriam bendrovės tipui suteikta nauda turi būti proporcinga teisės aktų reikalavimams arba bendrovės socialinei pridėtinei vertei (16). Taigi komitetas Komisiją ragina, kad ji skatintų valstybes nares išanalizuoti galimybę kooperatinėms bendrovėms suteikti mokesčių lengvatas, atsižvelgiant į jų socialinį naudingumą ar indėlį į regionų plėtrą, su sąlyga, kad yra taikomos griežtos tikrinimo sąlygos — tikrinama, kaip laikomasi kooperatinių principų ir vertybių (17).

4.3.1.1

Vykstant globalizacijai ekonomikos srityje, įmonėms keliami didesni pelno reikalavimai, kartais dėl to nukenčia kitos visuomeninės sritys. RSE, t. y. įmonių „savanoriškas socialinių bei aplinkos problemų integravimas į komercinę veiklą ir santykius su dalyvaujančiomis šalimis“ (18), kooperatinėms bendrovėms yra žinoma sąvoka. Bendrovės ekonominius tikslus sieja su socialiniais, o nustatydamos veiklos taisykles atsižvelgia į žmones bei vidaus demokratijos principus, taigi jos iš esmės įgyvendina RSE ir tam teikia daug reikšmės (19).

4.3.1.2

Komitetas apgailestauja, kad nuostata dėl RSE į komunikatą nebuvo įtraukta, ir rekomenduoja tokį veiksmą numatyti, pirmiausia siekiant kooperatines bendroves skatinti šioje srityje įgyvendinti veiksmus (20).

4.3.2.1

Komitetas, skirdamas tam didelį dėmesį, jau keletą metų nagrinėja įmonių valdymo klausimus (21). Tačiau apie kooperatines bendroves šioje srityje ir toliau mažai diskutuojama. Tai sudaro tam tikrą paradoksą, nes dėl gausių kooperatyvų organizavimą reglamentuojančių nuostatų bendrovės įgyvendino konkrečius valdymo modelius (22). Kooperacinių auditorių asociacijų paslaugos irgi gali gerokai prisidėti prie sėkmingos kooperatyvų veiklos; šios asociacijos veikia daugelyje valstybių narių, o kai kurios jų turi jau daugiau kaip 100 metų besitęsiančią kooperatyvų veiklos tradiciją. Dėl to, svarbu, kad Europos bendrijos direktyvoje dėl įstatymais numatytų auditų būtų pripažinta ir įtraukta ši kooperacinės teisės institucija.

4.3.2.2

Komitetas mano, kad šiuo metu būtų naudinga tokią patirtį įtraukti į debatus apie įmonių valdymą; taip valdymo srityje būtų atsižvelgta į pažangą ir rekomendacijas, kurias galima pritaikyti įvairioms verslo rūšims.

4.4.1

Komitetas taip pat atkreipia Komisijos dėmesį, kad yra suburtos iš kooperatinių įmonių sudarytos grupės. Įgyvendinant tokį verslo modelį, aiški pirmenybė teikiama kooperatinių įmonių bendradarbiavimui ir partnerystės strategijoms, o ne įmonių susijungimui ar įsigijimui. Pasirinkusios šį variantą įmonės gali kovoti su globalizacijos iššūkiais ir dėl globalizacijos padidėjusiu konkurencingumu, išsaugodamos ir demonstruodamos kooperatinius ypatumus.

4.4.2

Komitetas mano, kad, nepažeidžiant konkurencijos taisyklių, yra tinkama remti tokių grupių, leidžiančių kooperatyvams turėti bendrą ženklą ar vystyti prekių ir paslaugų gamą, skatinimą ir plėtrą — tai galėtų labiau sustiprinti kooperatyvų vaidmenį ir tarpvalstybiniu lygiu, ir pasauliniu lygiu. Jis taip pat siūlo, kad komunikate į šį klausimą būtų atkreiptas didesnis dėmesys.

5.1.1

Komitetas ragina Komisiją imtis visų skatinančių veiksmų, kurių tikslas — labiau supažindinti su kooperatinių bendrovių ypatumais ir jų reikšme. Pagrindinė priežastis, dėl kurios bendrovių galimybės nepakankamai išnaudojamos, iš tikrųjų yra ta, kad šių bendrovių ypatumai yra nežinomi. Taigi komitetas mano, kad turi būti labiau remiamas ir skatinamas tinkamos praktikos, susijusios su šia konkrečia verslo rūšimi, apibrėžimas, sunorminimas ir skleidimas.

5.1.2

Komitetas pirmiausia siūlo, kad Komisija oficialiai pripažintų TDO 193 rekomendaciją, kuri yra svarbiausias kooperatyvus reglamentuojančias taisykles ir jų skatinimą apibrėžiantis Europos susitarimas, nes ją priėmė 25 ES valstybės narės. Komitetas taip pat rekomenduoja parengti ir įgyvendinti konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, rengti informacinę kampaniją informuojant apie kooperatyvų ypatumus ir verslo dimensiją, tuo tikslu panaudojant įvairias vaizdo priemones, Įmonių GD interneto tinklapį etc…. Ši kampanija būtų skirta ekonominiams ir socialiniams partneriams bei šalių valstybinėms institucijoms.

5.1.3

Be to, komitetas rekomenduoja, kad kooperatines bendroves skatinančius veiksmus atliktų ir visi Komisijos Generaliniai direktoratai. Šiuo atžvilgiu itin didelis dėmesys turėtų būti skiriamas tarnyboms, įgyvendinančioms tiesiogiai su kooperatinių bendrovių verslu ar socialine dimensija susijusias iniciatyvas (Bendros rinkos GD, Užimtumo ir socialinių reikalų GD, Konkurencijos GD, Sveikatos ir vartotojų apsaugos GD …).

5.2.1

Komitetas pritaria Komisijos iniciatyvai gerinti kooperatinių bendrovių statistinius duomenis. Daugelyje Sąjungos šalių tokie duomenys, jeigu yra surinkti, retai atnaujinami pastoviai. Be to, duomenų susisteminimo būdai dažnai skiriasi — tai yra pagrindinė kliūtis platinant ir gerinant žinias apie kooperatyvus.

5.2.2

Norėdama padėtį ištaisyti, Komisija numato panaudoti lydinčiojo apskaičiavimo techniką. Šios technikos taikymo sistema, kuri kooperatinių bendrovių atveju dar nėra apibrėžta, iki šiol buvo išbandyta organizacijų, kurios nebūtinai veikia prekybos srityje ar kurios yra nepelno organizacijos, atveju (23). Todėl komitetas pabrėžia būtinybę renkantis galimus kelius ir priemones atsižvelgti į kooperatyvų ekonominę ir komercinę pusę. Pažymėtina, kad viešos apklausos, surengtos pateikiant klausimyną, rezultatai parodė, jog šis klausimas yra svarbus ir kooperatinėms organizacijoms.

5.2.3

Siekiant kuo greičiau gauti kooperatinių bendrovių duomenis, komitetas rekomenduoja, kad artimiausiu laiku Eurostatas pradėtų bendradarbiauti, kiek yra įmanoma, su nacionalinėmis institucijomis, atsakingomis už įmonių statistinių duomenų rinkimą, kad, pirmiausia, įmonių duomenys būtų susisteminti atsižvelgiant į įvairius įmonių teisinius statusus.

5.3.1

Komitetas mano, kad švietimo, profesinio rengimo, verslininkystės skatinimo ir nuolatinio mokymo programose (24) turi būti atkreiptas dėmesys į kooperatyvus. Komitetas primena, kad šis klausimas yra iškeltas TDO 193 rekomendacijoje, ir džiaugiasi, kad savo nuomonėje jį mini ir Regionų komitetas (25). Taigi komitetas remia Komisijos iniciatyvą įgyta patirtimi dalintis ir ją kurti kartu.

5.3.2

Be to, komitetas rekomenduoja kooperatinę discipliną įtraukti į mokyklų ir universitetų programas. Taigi Komisija, teikdama paramą ir konkrečios pedagoginės medžiagos sudarymui bei platinimui, galėtų įgyvendinti du tikslus: sujungti įgytą patirtį ir į švietimo programas įtraukti kooperatinę discipliną.

5.4.1

Komitetas pritaria Komisijos pageidavimui rekomenduoti įprastinėms paramą įmonėms teikiančioms tarnyboms, kad jos didintų su kooperatyvais susijusių paslaugų skaičių, primindamas, kad jau veikia specializuotos tokios rūšies paslaugas teikiančios įstaigos. Komisijai įgyvendinant veiksmus, šioms įmonėms turėtų būti sudaryta galimybė labiau plėtoti paslaugas ir informuoti apie jas.

5.4.2

Šiuo atžvilgiu komitetas primena, kad naujojoje daugiametėje 2006–2010 m. įmonių ir verslininkystės programoje (26) nėra nė vienos kooperatinėms bendrovėms skirtos gairės ar konkrečios eilutės. Jis taip pat primena, kad verslininkystės veiksmų plane (27) nėra nė vienos nuorodos į minėtas bendroves, nebent tai būtų „socialinės ekonomikos“ politikos, kuri šiame dokumente, tarp kitko, yra suformuluota neaiškiai, analizė.

5.5.1

Komitetas ragina Komisiją artimiausiu laiku išanalizuoti galimybę į Europos investicijų fondo priemones įtraukti konkrečią nuorodą į kooperatines bendroves. Tačiau komitetas buvo informuotas, kad neseniai tokios nuorodos atsisakyta motyvuojant vienodu požiūriu į teisinius statusus. Taigi šiuo metu komitetas prašo Komisijos patikslinti, kokius konkrečius finansavimo veiksmus ji galėtų įgyvendinti, nes kita priemonė — užtikrinti kooperatyvų galimybę gauti finansavimą pagal kitas Bendrijos programas — dabartinei padėčiai netinka. Be to, komitetas pageidautų, kad Europos fonde didesnę jo pagalbos dalį būtų galima rezervuoti MVĮ ir kooperatinėms bendrovėms, kurioms finansiniame plane didelių garantijų nėra suteikiama.

5.5.2

Komitetas taip pat atkreipia Komisijos dėmesį, kad naujajame susitarime dėl nuosavų išteklių, vadinamame „Bâle II“ susitarimu, bankai įpareigojami, įgyvendinant įmonių finansavimo politiką, geriau įvertinti įmonių rizikos laipsnį, ypač atsižvelgiant į jų mokumą ir valdymo būdą. Todėl kai kurioms kooperatinėms bendrovėms gauti kreditą galėtų būti sunkiau (28).

5.5.3

Atsižvelgiant į konkretų kooperatinių bendrovių kapitalo pobūdį (akcijos nekotiruojamos rinkoje, grąžinamos nominalios vertės akcijos etc. …), šioms bendrovėms kartais yra sunku rasti finansavimą plėtrai. Šiuo požiūriu komitetas remia Komisijos siūlymą valstybėms narėms, kuriose galioja konkretūs kooperatines bendroves reglamentuojantys teisės aktai, suteikti galimybę tokioms bendrovėms išleisti prekybines akcijas, už kurias sumoka bendrovių paslaugomis nesinaudojantys investuotojai, jeigu dėl šių investuotojų dalyvavimo nepersvarstomas nei kooperatyvo pobūdis, nei bendrovės narių atliekamas tikrinimas (29).

5.6.1

Komitetas pritaria Komisijai, kad kooperatinė bendrovė, atsižvelgiant į jos valdymo būdus, yra itin tinkamas modelis, kurį darbininkai gali panaudoti perimdami verslą. Komitetas siūlo programose ir veiksmuose, kuriuos šioje srityje Komisija ketina skatinti, tokį modelį labiau pabrėžti.

5.6.2

Komisija siūlo atlikti kooperatinių bendrovių, kurios kaip pagrindinį uždavinį kelia visuomenės poreikius, tyrimą. Atlikus tokį tyrimą būtų galima apibrėžti, koks yra bendrovių indėlis į minėtus tikslus. Tačiau komitetas rekomenduoja, kad šio tyrimo metu būtų išryškinti socialinių kooperatyvų ypatumai palyginti su „socialinėmis įmonėmis“ (30).

5.7.1

Primindamas, kad kooperatinių bendrovių raidą reglamentuojantys teisės aktai yra tokie pat svarbūs kaip ir bendrovių tikslams pasiekti įgyvendinami organizavimo būdai, komitetas pritaria Komisijos požiūriui, kad ir Europos lygiu, ir nacionaliniu lygiu pirmenybė turi būti teikiama bendrovių teisiniam statusui.

5.7.2

Komitetas pritaria tam, kad būtų rengiami susitikimai su nacionalinėmis institucijomis Europos kooperatinę bendrovę apibrėžiančio reglamento ir prie jo prijungtos direktyvos perkėlimui aptarti. Jis taip pat rekomenduoja, kad parengiamieji darbai būtų reguliariai tikrinami. Palyginimui verta paminėti, kad neseniai įsigaliojusios Europos bendrovę reglamentuojančios nuostatos buvo perkeltos tik į šešių valstybių narių teisės aktus.

5.7.3

Kalbant apie standartinių įstatymų rengimą, komitetas pabrėžia, kad ši dalis yra sudaryta neaiškiai. Iš tikrųjų, nerekomenduodama derinti kooperatinių bendrovių teisės, Komisija kaip argumentą pateikia aukšto lygio Europos bendrovių teisės ekspertų išvadas, kuriose palankiai žiūrima į kooperatinių statutų derinimą.

5.7.4

Komitetas žino, kad daugelyje Europos kooperatinės bendrovės reglamento straipsnių daroma nuoroda į nacionalinius teisės aktus. Kadangi praėjus penkeriems metams po reglamento SCE įsigaliojimo bus pateikta jo įgyvendinimo ataskaita, komitetas mano, jog, jei reikės parengti standartinius įstatymus norint suderinti kooperatinius teisės aktus ir (arba) pasiūlyti priimti bendras taisykles Europos lygiu, būtina nuo pat pradžių debatus vykdyti ir darbus atlikti kartu su profesinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis kooperatines įmones.

5.7.5

Tačiau komitetas nori pabrėžti, kad viešos apklausos rezultatai parodė, jog nemažai kooperatinių organizacijų pageidautų labiau konsoliduoti ir tobulinti nacionalinius šiuo metu galiojančius kooperatinius teisės aktus, o ne persvarstyti juos norint atlikti suderinimą (31). Kooperatinės organizacijos mano, kad taip būtų galima geriau išspręsti padalijimo problemą (32), su kuria susiduria kai kurie kooperatyvai.

5.7.6

Atsižvelgdamas į tai, komitetas taip pat siūlo Komisijai atlikti lyginamąjį iki šiol tik kapitalo bendrovėms taikomų nuostatų integravimo į tam tikrus nacionalinius kooperatinius teisės aktus poveikio ir apimties tyrimą (33).

5.8.1

Komitetas remia Komisijos siekį įvertinti kooperatinių bendrovių indėlį, kuris įnešamas per Bendrijos programas, į Bendrijos tikslų įgyvendinimą. Tačiau jis kelia klausimą dėl priemonių vertinimui atlikti, nes šiuo metu biudžete eilučių tam tikslui nėra numatyta.

5.8.2

Komunikate ypač akcentuojama sritis yra „žemės ūkio politika atsižvelgiant į plėtrą“, tam yra numatomas veiksmas. Komitetas tokį požiūrį palaiko, bet mano, kad veiksmai turėtų būti numatyti ir kitoms minėtoms sritims — kaimo ir regionų plėtrai bei darbo vietų kūrimui.

5.8.3

Bendrai komitetas mano, kad apibrėžiant paramos ir skatinimo veiksmus yra tinkamiau įtraukti kooperatyvų plėtros sąvoką. Taip kooperatyvų patirtį galima panaudoti kituose veiklos sektoriuose, pradedant įgyvendinti konkrečią sritį.

6.1

Komitetas džiaugiasi, kad komunikatas dėl kooperatinių bendrovių skatinimo Europoje buvo paskelbtas. Tai rodo, kad paskelbus reglamentą dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto, po kurio kaip tęsinys paskelbtas ir šis komunikatas, Komisija toliau domisi kooperatinėmis bendrovėmis, pabrėždama ekonominį ir socialinį tokios verslo rūšies aspektą, o taip pat verslo teikiamas galimybes įgyvendinti Lisabonos strategiją.

6.2

Komitetas ypač remia požiūrį, kad reikia teikti pirmenybę kooperatinės verslininkystės skatinimui. Pagrindinė kliūtis, trukdanti kooperatinių bendrovių plėtrai Europoje, iš tikrųjų yra ta, kad ši verslo rūšis yra nepakankamai žinoma.

6.3

Ramdamas pagrindines šio komunikato gaires, komitetas mano, kad kai kurie veiksmai turėtų būti konkrečiau apibūdinti, nustatant išankstinius terminus. Todėl komitetas rekomenduoja, kad kaip galima greičiau būtų atlikta planuojamų veiskmų patikrinimo procedūra, nelaukiant jų vertinimo 2008 m., kaip siūlo Komisija. Tikrinimo procedūroje ir nacionaliniu, ir Europos lygiu turėtų dalyvauti suinteresuotos profesinės kooperatinės organizacijos.