28.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 157/102

1.1

Dvidešimt viena ES valstybė augina cukrinius runkelius. Prancūzijos užjūrio departamentai ir Ispanija augina mažiausiai cukranendrių (280 000 tonų). Iš esmės, metinė Europos cukraus gamyba svyruoja nuo 17 iki 20 milijonų tonų, nors apskaičiuota cukraus paklausa Europoje yra 16 milijonų tonų per metus.

1.2

Runkelius sėjomaina 2,2 milijono hektarų plote augina 350 000 ūkininkų (t.y. vienam ūkininkui tenka šiek tiek daugiau nei 6 hektarai). Runkeliai perdirbami 200 cukraus perdirbimo įmonių, kuriose tiesiogiai yra įdarbinta 60 000 darbuotojų.

1.3

Europos Sąjungoje pagaminama 500 000 tonų izogliukozės ir 250 000 tonų inulino sirupo, be to ES turi žaliavinių cukranendrių (kurių didžioji dalis — 1,5 milijono tonų — importuojama iš AKR valstybių (1)) perdirbimo pramonę.

1.4

Cukraus, izogliukozės ir inulino sirupo sektoriuje keletą kartų pagal Reglamentą 1785/81 buvo koreguojama gamybos kvotų sistema. 2001 m. atliktas paskutinysis pakeitimas apėmė penkerius prekybos metus — nuo 2001-2002 m. iki 2005-2006 m. Reglamente (1260/2001), kuriuo remiamasi šioje nuomonėje, lyginant su ankstesniais reglamentais, padaryta svarbių pakeitimų. Jie susiję su kainų nustatymu iki 2006 m. birželio 30 d., sandėliavimo plano panaikinimu, perkelto cukraus sandėliavimo išlaidų finansavimu, kvotų sumažinimu 115 000 tonų ir su nuostata, kad runkelių augintojai ir cukraus gamintojai turi chemijos pramonei padengti visą grąžinamųjų išmokų dydį.

1.5

2004 m. liepos 14 d. Komisija pateikė komunikatą dėl cukraus sektoriaus reformos [KOM(2004) 499 galutinis] kaip tolesnį žingsnį Europai kuriant tvaraus žemės ūkio modelį.

1.6

Šiame dokumente Komisija siūlo nuo 2005 m. liepos 1 d. padaryti radikalius cukraus tvarkos, kainų ir kvotų pakeitimus ir tikisi, prireikus, 2008 m. pateikti tolesnius pasiūlymus dėl kvotų ir kainų. Tokiu būdu Komisija siekia cukraus tvarką suderinti su BŽŪP reforma, padaryti Europos cukraus rinką mažiau patrauklią importui, iš esmės sumažinti kvotinio cukraus eksportą su grąžinamosiomis išmokomis ir panaikinti gamybos grąžinamąsias išmokas už chemijos pramonei parduodamą cukrų.

1.7

Komisija siūlo A ir B kvotas pakeisti viena kvota, o cukraus kvotas sumažinti 1,3 milijonais tonų ir dar 500 000 tonų per metus kitus trejus metus (taip užtikrinant bendrą sumažinimą 2,8 tonos arba 16 %).

1.8

Siūlydama sumažinti cukraus kvotas, Komisija tuo pačiu siūlo per trejus metus 100 000 tonų per metus padidinti izogliukozės kvotas (t.y. 60 %) ir išlaikyti insulino kvotas.

1.9

Siekdama įvesti tokias priemones, kurios, jos nuomone, yra būtinos cukraus sektoriui restruktūrizuoti, Komisija siūlo galimybę perleisti kvotas Europos lygiu. Komisija taip pat numato valstybių narių bendrojo finansavimo sistemą, pagal kurią cukraus gamintojams, negalintiems parduoti savo kvotos ir norintiems išeiti iš cukraus gamybos rinkos, būtų skiriama pagalba — €250 už toną kvotinio cukraus. Šios pagalbos tikslas būtų padėti šiems cukraus gamintojams įvykdyti savo socialinius ir aplinkosaugos įsipareigojimus.

1.10

Komisija siūlo vietoje intervencinės tvarkos ir deklasifikavimo mechanizmo įvesti kvotinio cukraus privataus sandėliavimo sistemą (2) ir privalomą perkėlimo mechanizmą. Šio pasiūlymo tikslas yra garantuoti kainas, nesuardant rinkos balanso, ir užtikrinti PSO įsipareigojimų vykdymą.

1.11

Dėl kainų Komisija siūlo intervencinę cukraus kainą pakeisti referencine kaina, pagal kurią bus apskaičiuojama minimali importo iš AKR valstybių ir mažiau išsivysčiusių šalių (MIŠ) kaina ir kuri paskatins imtis privataus sandėliavimo priemonių ir perkelti perteklių į kitus metus. Institucijų remiamos kainos būtų mažinamos dviem etapais. Šiuo tikslu Komisija 2005-2006 m. ir 2006-2007 m. siūlo referencinę €506 kainą už toną baltojo cukraus, o 2007-2008 m. — €421 už toną. Šias kainas galima palyginti su dabartine intervencine €631,9 kaina už toną ir svertine A+B rinkos kaina, kuri, Komisijos apskaičiavimu, sudaro €655.

1.11.1

Tuo pat metu dabartinė minimali svertinė A+B kvotinių cukrinių runkelių kaina nuo €43,6 už toną 2005-2006 m. ir 2006-2007 m. nukris iki €32,8 už toną (-25 %), o 2007-2008 m. iki €27,4 už toną (-37 %). Bazinė runkelių kaina šiuo metu yra €47,67 už toną. Komitetas mano, kad kai kuriose valstybėse narėse, lyginant su kitomis, dėl skirtingų proporcijų tarp kvotų A ir B dalių kainos sumažinimas didesnis.

1.11.2

Komisija mano, kad iki 60 % pajamų, kurios buvo prarastos dėl kvotinių runkelių svertinės kainos sumažinimo, turėtų būti kompensuojamos tiesiogiai remiant pajamas, šią paramą atsiejus nuo prekybos apimčių (atsižvelgiant į 2003 m. BŽŪP reformos nuostatas).

1.11.3

Komisijos apskaičiavimu, nuo gamybos apimčių atsieta kompensacija biudžetui 2005-2006 m. ir 2006-2007 m. kainuos 895 milijonus eurų, o 2007-2008 m. — 1,340 milijardo eurų.

1.12

Komisija siūlo panaikinti gamybos grąžinamąsias išmokas chemijos ir farmacijos pramonei (3) ir leisti šioms pramonės šakoms pasinaudoti C cukraus atsargomis, kaip tai yra daroma alkoholio ir mielių sektoriuje.

1.13

Kalbant apie santykius su preferencinio AKR valstybių cukraus tiekėjais, Komisija siūlo priimti AKR valstybių cukraus protokolą, kuriame būtų numatytos importo kvotos, tačiau ribinės kainos būtų mažinamos atsižvelgiant į sumažėjusią runkelių kainą. Komisija siūlo, remiantis veiksmų planu, kuris turi būti pateiktas iki 2004 m. pabaigos, pradėti dialogą su AKR valstybėmis, siekiant padėti joms prisitaikyti prie naujųjų sąlygų.

1.13.1

Komisija siūlo panaikinti rafinavimo pagalbą už cukrų iš AKR valstybių ir Prancūzijos užjūrio departamentų ir tuo pat metu atsisakyti didžiausių atsargų poreikio sąvokos.

1.14

Komisija nesiūlo valdyti mažiau išsivysčiusių šalių (MIŠ) importo lygių. Ji prašo, kad MIŠ cukraus importo kainos nebūtų žemesnės nei minimali AKR valstybių kaina. Komisija planuoja derėtis dėl Balkanų importo kvotos. Pagal programą „Viskas išskyrus ginklus“ bus leista įvežti į Europos rinką cukrų iš 49 mažiausiai išsivysčiųsių šalių be tarifų ir kvotų nuo 2009 m.

2.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pažymi, kad bendras cukraus rinkos organizavimas, gerai veikęs daugiau nei 35 metus, turi būti keičiamas ir adaptuojamas dėl:

Galiausiai reikia ne vien tik įvertinti, ar reforma yra būtina, bet ir nuspręsti, kokia reforma, kokios apimties ir kada yra būtina.

2.2

Komisija pasisako už radikalią cukraus reguliavimo reformą. Savo pasiūlymą ji grindžia teiginiu, kad dabartinė tvarka kritikuojama „dėl konkurencijos stokos, rinkos iškraipymo, didelių kainų vartotojams ir naudotojams ir jos įtakos pasaulio rinkai, visų pirma palyginti su besivystančiomis šalimis“. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas apgailestauja, kad Komisija savo samprotavimus grindžia vien tokio pobūdžio kritika, neieškodama patvirtinimo patikimuose tyrimuose. Šiuo klausimu Komitetas nurodytų savo paties 2000 m. lapkričio 30 d. priimtą nuomonę. (4)

2.3

EESRK pažymi, kad Komisijos pasiūlymas didžiąja dalimi užbėga už akių numatytai tarptautinei darbotvarkei ir kėsinasi į PPO derybų kompetenciją. Tai neišmintinga ir daro žalą teisėtiems ES cukraus pramonės ir tiekėjų, kuriems jis teikia pirmenybę, interesams. Be to, jis nesuteikia Komisijai galimybės su cukrumi susijusius klausimus spręsti ne kvotų sistemos aspektu.

2.4

EESRK yra susirūpinęs dėl siūlomo kainų ir kvotų sumažinimo įtakos ES cukrinių runkelių ir cukraus gamybos sektoriui, dėl daugelio ūkininko ūkių pajamų, pramonės ir prekybos veiklos tvarumo, cukraus pramonės ir užimtumo kaime, taip pat dėl daugiafunkcionalumo. EESRK labai rūpi ir mažiau palankūs ar nutolę regionai, taip pat naujosios valstybės narės, kurioms reikia didelių restruktūrizavimo investicijų. EESRK abejoja, ar Komisijos siūloma reforma išsaugos Europos žemės ūkio modelį, daugiafunkcinį požiūrį ir tvarumo principą, kuris Liuksemburgo Europos Vadovų Tarybos buvo vienbalsiai apibrėžtas 1997 m. gruodį. (5) EESRK taip pat mano, kad pasiūlymai dėl reformos prieštarauja Lisabonos strategijai, kuri aiškiai nurodo, jog vienas iš jos tikslų yra kurti darbo vietas.

2.5

EESRK prašo Komisijos atlikti išsamų ir patikimą tyrimą tuose regionuose, kuriuose cukrinių runkelių auginimui ir cukraus pramonei iškils grėsmė, ir kiek iš viso darbo vietų žemės ūkio pramonės sektoriuose iškils tiesioginės ar netiesioginė grėsmė. Praėjusių metų Komisijos poveikio vertinime reikiamos informacijos nėra.

2.6

EESRK nemano, kad Komisijos reformos scenarijus — užtikrinti rinkos pusiausvyrą mažinant kainas — gali įgyvendinti jos tikslą. Be to, šis scenarijus ilgainiui neišsaugos stiprių Europos cukrinių runkelių auginimo ir cukraus pramonės sektorių. Jis neremia Europos įsipareigojimų besivystančių šalių, kurios tiekia preferencinį cukrų, atžvilgiu. Iš tiesų, šie sumažinimai reikš daugelio Europos ir besivystančių šalių gamintojų žlugimą ir smarkiai susilpnins išlikusių gamintojų padėtį. Tuo tarpu Brazilijai bus suteikta galimybė padidinti savo rinkos dalį pasaulyje, o nuo 2008-2009 m. ji galės netiesiogiai eksportuoti vis daugiau cukraus į Europą apsikeitimo būdu (6) (trikampė prekyba) — pagal tvarką, nustatytą su mažiau išsivysčiusiomis šalimis, kurios pačios socialinės ir kaimo plėtros prasme naudos negaus.

2.7

EESRK mano, kad iš tokios bendro cukraus rinkos organizavimo reformos naudos gaus vos kelios šalys, pirmiausia Brazilija. Kalbant šia tema, Komitetas norėtų pabrėžti, kad Brazilijos cukraus gamybai (kurią labai sustiprina valstybės bioetanolio politika ir pinigų politika) yra taikomos socialinės, aplinkos apsaugos ir žemės nuosavybės sąlygos, kurios yra nepriimtinos, tačiau kurios vis tiek apsprendžia ypatingai žemas Brazilijos cukraus gamybos sąnaudas bei žemas kainas pasaulinėje rinkoje.

2.8

Dėl šios priežasties EESRK negali suprasti, kodėl Komisijai nesiėmė įgyvendinti idėjos suderėti preferencines importo kvotas su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, kaip šios šalys pačios prašo. Taip galėtume tikslingiau patenkinti neturtingiausių besivystančių šalių interesus bei užtikrinti subalansuotą pasiūlą su tvariomis kainomis Europos rinkoje. EESRK norėtų pabrėžti esminį prieštaravimą Komisijos priimtoje pozicijoje, kuri, iš vienos pusės, cituoja iniciatyvą „Viskas išskyrus ginklus“, kad pateisintų radikalią bendro cukraus rinkos organizavimo reformą, tačiau, iš kitos pusės, atsisako imtis veiksmų pagal mažiausiai išsivysčiusių šalių konkretų prašymą įvesti preferencinių kvotų sistemą. EESRK laikosi nuomonės, kad skubiai reikia nustatyti importo kvotas Balkanų šalims.

2.9

EESRK mano, kad siūlomi kainų ir kvotų sumažinimai yra daug didesni nei PPO toleruotų bei sudaro didžiulį žingsnį link visiško cukraus rinkos liberalizavimo. Toks veiksmas negali užtikrinti runkelių augintojams, cukraus sektoriaus darbininkams ir Europos vartotojams tvarios ateities perspektyvos, nors Komisija ir bando įtikinėti priešingai.

2.10

EESRK negali sutikti su Komisija, kad ženklus cukraus kainų sumažėjimas turėtų atnešti ypač vartotojams naudos (7). Kaip ir ankstesnių reformų metu, tokie žaliavos kainų sumažinimai vargu ar (jeigu iš viso) praeis. Tai ypatingai taikytina perdirbtiems produktams, tokiems kaip vaisvandeniai ir saldinti produktai (Europoje 75 proc. cukraus suvartojama perdirbtiems produktams). EESRK mano, kad Komisija turėtų atidžiau stebėti reformos poveikį prekių, savo sudėtyje turinčių cukraus, kainoms.

2.11

EESRK supranta AKR šalių susirūpinimą dėl siūlomų reformų žalingo poveikio pajamoms ir užimtumui tiesiogiai veikiamuose ekonomikos sektoriuose bei socialinei pusiausvyrai ir vystymosi perspektyvoms šiose šalyse.

2.12

EESRK pripažįsta pavojų Europos cukraus eksportui. Todėl jis nesupranta, kodėl Komisijos planuojamuose 2005-2009 m. kvotų sumažinimuose numatoma daugiau nei reikalinga sumažinti eksportą su gražinamosiomis išmokomis — remiantis prielaida, kad ES pralaimėtų PPO ginčų kolegijos sprendžiamą ginčą su Brazilija, Australija ir Tailandu. Priešingai, EESRK mano, kad ES turėtų imtis atitinkamų veiksmų išnaudoti visas eksporto galimybes, kurios jai priklauso pagal tarptautinius susitarimus, ir kad dėl šios priežasties ji turėtų siūlyti mažesnius kvotų sumažinimus.

2.13

EESRK mano, kad Komisija turėtų siūlyti priemones alternatyvių rinkų plėtrai užtikrinti, ypatingai biokuro sektoriuje, kad būtų kompensuojamos su importu ir eksportu susijusios iniciatyvos, dėl kurių Europos gamintojams sumažėjo realizavimo rinka.

2.14

Apskritai, EESRK mano, kad Komisija nesugebėjo įvertinti savo pasiūlymo poveikio, kuris sukeltų masinį resursų perkėlimą iš Europos ir besivystančių šalių kaimo sektoriaus (ūkininkavimas ir pirminis perdirbimas) į stambias tarptautines maisto gamybos ir prekybos bendroves. Tai taip pat būtų didžiosios dalies Europos ir AKR šalių cukraus pramonės sunaikinimas, o Brazilijos cukraus gamyboje dominuojanti latifundia praktiškai vienintelė gautų iš to naudos. Keliais atvejais pastaroji pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir darbo įstatymus (1998 m. TDO tarptautinės konferencijos pareiškimas (8)) ir tvarumo principus (Amazonės miškų naikinimas). EESRK laikosi nuomonės, kad patekimas į ES rinką turėtų priklausyti nuo socialinių ir aplinkos apsaugos normų tenkinimo.

3.1

EESRK pažymi, kad Reglamentas 1260/2001, kurį Taryba priėmė vienbalsiai, lieka galioti iki 2006 m. liepos 1 d., ir kad juo buvo remtasi per derybas dėl narystės ES su dešimčia naujų valstybių narių. Todėl Komitetas negali suprasti Komisijos pasiūlymo nereikalingai paankstinti reformą — nuo 2005 m. liepos 1 d. Be to, ūkininkai jau yra suorganizavę savo 2005/2006 m. pasėlių rotaciją, o kai kuriose Europos valstybėse jau prasidėjo rudeninė runkelių sėja. Papildomai prie viso šio, ūkiai ir pramonė nuo 2001 m. daug investavo, kadangi manė, jog Reglamentas 1260/2001 galios iki jame numatytos datos.

3.2

Todėl Komitetas prašo, kad naujasis reglamentas dėl cukraus neįsigaliotų anksčiau nei 2006 m. liepos 1 d. Bet koks kitas sprendimas būtų teisingai laikomas pagrįsto pasitikėjimo principo nesilaikymu tarp atitinkamų prekybos subjektų ir naujųjų valstybių narių.

3.3

EESRK pažymi, kad Komisijos pasiūlymas neatsako į klausimą, kas atsitiks bendram cukraus rinkos organizavimui po 2008 m. Tačiau runkelių auginimo ir cukraus sektoriams reikia nuspėjamumo būtinam restruktūrizavimui ir investicinėms operacijoms. Todėl Komitetas prašo Komisijos paruošti reglamentą, kuris apimtų laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d., ir kuris būtų suderintas su pertvarkytos BŽŪP tvarkaraščiu.

3.4

EESRK mano, kad Komisija nepateikė jokių priežasčių dideliems institucinių kainų sumažinimams (33 proc. cukrui ir 37 proc. runkeliams, dviem etapais). Tačiau patikimi skaičiavimai rodo, kad užtektų maksimalaus 20 proc. sumažinimo laukiamiems naujiems PPO apribojimams patenkinti. EESRK norėtų, kad Komisija patvirtintų šį skaičių. Jis taip pat prašytų Komisijos turėti omenyje mažiausiai išsivysčiusių šalių norą derėtis dėl preferencinių kvotų, kadangi vėlesniais metais tai labai sumažintų spaudimą Europos cukraus rinkai ir sukurtų patenkinamą eksporto aplinką mažiausiai išsivysčiusioms šalims.

3.5

EESRK smerkia rinkos organizavimo mechanizmų, kurie buvo įdiegti bendro cukraus rinkos organizavimo intervencijai pakeisti, silpnumą. Iš tiesų, galima numatyti, kad privačios atsargos ir perkėlimo į kitus metus mechanizmas adekvačiai neužtikrins, kad rinkos kaina atitiktų referencinę kainą.

3.6

EESRK atsižvelgia į Komisijos pasiūlymą dalinai kompensuoti ūkininkavimo pajamų praradimą kompensaciniais mokėjimais. Tačiau jis norėtų pažymėti, kad mažesni kainų sumažinimai — arba tų sumažinimų taikymas tiktai pirmajame etape — leistų tiek sutaupyti biudžetą, tiek ir išmokėti didesnes kompensacijų normas, neperžengiant finansinių ribų. Komitetui įdomu, kaip nacionaliniai paketai gali būti paskirstyti teisingai ir praktiškai, kad pagalba iš tiesų pasiektų tuos ūkininkus, kurių pajamos iš runkelių sumažėjo ar dingo. Remiantis rekomendacijomis pieno sektoriui pagal 2003 priimtą BŽŪP reformą skirstant kompesacijas reiktų atsižvelgti į orientyrą, kiek ūkininkas gavo paskutinius dvejerius metus prieš naujo reglamento įsigaliojimą. Komitetas pabrėžia, kad tokia pagalba turi būti ilgalaikė, ir kad reikia išlaikyti cukraus biudžetą.

3.7

EESRK mano, kad bet kokie kvotų sumažinimai, kurie pasirodo esantys reikalingi, turi būti apriboti iki visiško minimumo ir turi tokiu pačiu mastu būti taikomi tiek cukrui, tiek ir konkuruojantiems produktams pagal kvotų sistemą. Komunikate nurodytas pasiūlymas padidinti izogliukozės kvotą yra neteisingas, kadangi jis verčia Komisija siūlyti didesnius cukraus kvotų sumažinimus — runkelių augintojų ir cukraus pramonės nenaudai.

3.7.1

EESRK mano, kad joks sprendimas dėl reikiamo potencialių kvotų sumažinimo lygio neturi būti priimtas tol, kol Komisija neatliks išsamaus tyrimo apie struktūrinius deficitus bei galimą kvotinio cukraus gamybos suspendavimą, arba kol nepaaiškės, kaip dar neįgyvendintos PPO sutartys bei PPO ginčų kolegijos sprendimai įtakos kvotinio cukraus ir nekvotinio cukraus gamybą bei prekybos srautus tarp Europos Sąjungos ir jai nepriklausančių valstybių.

3.7.2

Komiteto manymu, valstybės narės turėtų turėti pakankamai veiksmų laisvės tvarkyti kvotų — tiek cukraus, tiek cukrinių runkelių — mažinimus, svarbu tik, kad jos paisytų visų suinteresuotų šalių interesų ir socialinio teisingumo bei naudos kriterijų. Todėl komitetas prašo Komisijos, šią galimybę tiksliau apibrėžti reformos pasiūlymuose bei teisės aktuose.

3.8

Gamybos nuostolių padengimo panaikinimas tiekiant kvotinį cukrų chemijos ir farmacijos pramonėms taip pat neigiamai paveiktų cukraus kvotų lygį ir sudarytų rizikos faktorių būsimuose sandoriuose dėl cukraus tiekimo šioms pramonėms. Todėl EESRK ragina palikti šiuo metu galiojančias taisykles.

3.9

EESRK mano, kad kvotų perleidimų (ir ypatingai perleidimų tarp valstybių) leidimas galėtų trukdyti pelningam runkelių auginimui daugelyje regionų. Tai turėtų sunkių ekonominių pasekmių runkelių augintojų šeimoms ir užimtumo padėčiai. Tai taip pat pakenktų aplinkai — žiūrint iš pasėlių rotacijos pusės — ir neigiamai paveiktų žemės ūkio rinkas, susijusias su pakaitiniais pasėliais. EESRK prašo, kad kvotų valdymas liktų valstybių narių kontroliuojamas, ir kad dėl visų su restruktūrizacija susijusių sprendimų pirmiausia būtų gautas įvairių pramonės šakų sutikimas.

3.9.1

Vietoje mainymosi kvotomis, EESRK mano, kad Komisija turėtų ištirti galimybę įkurti Europos restruktūrizacijos fondą cukraus pramonei, kuris (kreipiant ypatingą dėmesį į sektoriaus ūkininkų ir darbininkų pertvarkos poreikius) kompensuotų už kvotas, atsiradusias po reglamento įsigaliojimo, — pagal susitarimą tarp atitinkamų cukraus gamintojų ir runkelių augintojų bei dar labiau sumažinant poreikį mažinti kvotas.

4.1

EESRK pripažįsta, kad reikia reformuoti bendrą cukraus rinkos organizavimą, tačiau mano, kad pasiūlymai dėl reformų yra per toli siekiantys, ir kad jų įgyvendinimas ženkliai atsilieps Europos cukraus sektoriui, ypač užimtumo srityje. Nelaimei, pasiūlymai nėra adekvačiai pagrįsti ir jų pasekmės nebuvo tinkamai išanalizuotos, kaip būtų tikėtasi.

4.2

EESRK rekomenduoja nukelti reglamento įsigaliojimo datą iki 2006 m. liepos 1 d. ir nedelsiant informuoti ūkininkus apie šį sprendimą, kad jie galėtų patvirtinti savo 2005 m. pasėlių rotaciją.

4.3

Komitetas mano, jog reglamentas turėtų apimti mažiausiai šešerių metų laikotarpį, kad sektorius turėtų atitinkamą perspektyvą.

4.4

Komitetas prašo, kad ES suderėtų cukraus importo kvotas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, pagal šių šalių prašymą. Mainų praktika jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti priimtina, bei socialinio ir aplinkos apsaugos tvarumo bei maisto suverenumo kriterijai turi būti nustatyti galimybei patekti į ES rinką.

4.5

EESRK ragina kaip galima greičiau nustatyti importo kvotas Balkanų šalims.

4.6

Komitetas mano, kad bet kokie kainų ar gamybos kvotų pakeitimai turėtų būti griežtai suderinti su tarptautiniais įsipareigojimais ir turėtų būti vienodai taikomi visiems saldikliams (cukrui ir konkuruojantiems produktams pagal kvotą). Cukrus turėtų būti traktuojamas kaip jautrus produktas Doha darbotvarkės plėtrai (ADD) derybose.

4.7

Jis rekomenduoja, jog dabartiniai bendro cukraus rinkos organizavimo intervenciniai mechanizmai liktų taikomi, kad būtų garantuojamas kainos lygis.

4.8

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad produkto (cukrinio runkelio) kaina turi atspindėti gamintojų gamybos kaštus. Jis atsižvelgia į pasiūlymus dalinai kompensuoti augintojams prarastas pajamas dėl runkelių kainų sumažinimo. Jis reikalauja. padidinti šią kompensaciją tiek, kiek tai būtų įmanoma. Jis pabrėžia, jog reikia užtikrinti tolydžią pagalbą ir išlaikyti cukraus biudžetą.

4.9

Jis prašo palikti galiojančias dabartines nuostatas dėl kvotinio cukraus tiekimo chemijos ir farmacijos pramonėms.

4.10

Jis mano, kad Komisija neturi sumažinti savo atsakomybių, o turi pradėti tinkamą Europos cukraus pramonės restruktūrizacijos planą, kuris atspindėtų cukraus gamintojų, runkelių augintojų ir darbuotojų interesus.

4.11

Komitetas norėtų paprašyti Komisijos paaiškinti savo ketinimus dėl cukraus gamybos, kuri nereglamentuojama kvotomis.