1.

ši rezoliucija grindžiama Rezoliucija dėl 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos (1), Rezoliucija, kuria nustatomos ES jaunimo dialogo valdymo gairės (2), Išvadomis dėl Europos jaunimo demokratinio sąmoningumo ir demokratinio aktyvumo skatinimo (3), Išvadomis dėl daugiapakopio valdymo stiprinimo skatinant jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose (4) ir ankstesnių ES jaunimo dialogo ciklų rezultatais;

2.

Rezoliucijoje dėl 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos nustatyti bendri tikslai, pagrindiniai principai ir pagrindas tolesniam bendradarbiavimui jaunimo srityje ES lygmeniu. Toje rezoliucijoje raginama į dialogą su sprendimus priimančiais asmenimis pritraukti daugiau dalyvaujančio jaunimo ir įtraukti jaunuolius iš įvairios aplinkos ir socialinių grupių;

3.

ES jaunimo dialogas yra dalyvavimo mechanizmas, skirtas jaunuoliams Europos Sąjungoje. Jis veikia kaip nuolatinių bendrų svarstymų ir konsultacijų bendradarbiavimo ES lygmeniu jaunimo srityje prioritetų, įgyvendinimo ir su juo susijusios tolesnės veiklos klausimais forumas, skirtas sprendimus priimantiems asmenims, jaunimui ir jiems atstovaujančioms organizacijoms (5), ir sudaro sąlygas palaikyti nuolatinę partnerystę šių procesų valdymo vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis srityje;

4.

valstybės narės raginamos sudaryti sąlygas jaunimo dalyvavimui visais ES jaunimo dialogo įgyvendinimo etapais įtraukiant jaunimo sektorių ir, kai tinkama, atitinkamai nacionalinei jaunimo reikalų tarybai (6) suteikiant vadovaujamą vaidmenį nacionalinėje darbo grupėje ir Europos iniciatyvinėje grupėje;

5.

8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatai grindžiami šio ciklo metu surengtomis trimis ES jaunimo konferencijomis, dialogo etapu surengtų nacionalinių ir Europos kokybinių konsultacijų ir renginių grįžtamąja informacija, kiekybiniais ES jaunimo dialogo pagrindinio tyrimo rezultatais ir poveikio etapo nacionaliniu ir Europos lygmeniu rezultatais ir jais prisidedama prie jaunimo tikslo Nr. 9 „Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas“ daugiapakopio ir tarpsektorinio įgyvendinimo integravimo. Šį ciklą Europos lygmeniu koordinavo Europos iniciatyvinė grupė;

6.

šio dokumento tikslas – užtikrinti, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai nacionalinės ir Europos jaunimo politikos srityje pripažintų 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatus ir vykdytų su jais susijusią tolesnę veiklą, taip pat užtikrinti ES jaunimo dialogo proceso bei jo rezultatų įgyvendinimo kokybę ir tęstinumą,

7.

8-asis ES jaunimo dialogo ciklas Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kurio bendra tema „Europa jaunimui – jaunimas Europai: erdvė demokratijai ir dalyvavimui“, grindžiamas Europos jaunimo tikslais, konkrečiai – 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijoje nustatytu jaunimo tikslu Nr. 9 „Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas“;

8.

nors Rezoliucijoje dėl 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos raginama į ES jaunimo dialogo procesą aktyviau įtraukti jaunimą, tam reikia pakankamų pajėgumų, visų pirma finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų pasiekti visi jaunuoliai ir su jais palaikomas ryšys vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

9.

nacionalinių darbo grupių indėlis yra svarbus vedant ES jaunimo dialogo procesus nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis, visų pirma stengiantis pasiekti įvairias jaunuolių grupes ir skirtingus nacionalinius, regioninius bei vietos suinteresuotuosius subjektus susieti į šį procesą;

10.

tarptautinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų indėlis svarbus siekiant politikos dialogą praturtinti įvairiomis perspektyvomis iš visos Europos ir siekiant užtikrinti kokybišką indėlį ES jaunimo dialogo proceso tarpvalstybinio aspekto srityje;

11.

vienas ypatingas 8-ojo ciklo bruožas buvo tai, kad akcentuota dalyvavimo kokybė ir kad sveikatos krizės kontekste aktyviai naudotasi skaitmeninėmis priemonėmis. 8-asis ES jaunimo dialogo proceso ciklas truko COVID-19 pandemijos metu ir daugelyje ES šalių buvo nustatytos fizinio atstumo laikymosi priemonės, o tai ribojo galimybes rengti fizinius susitikimus. Dėl pandemijos visos trys ES jaunimo konferencijos glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis nacionalinėmis jaunimo reikalų tarybomis buvo surengtos virtualiai;

12.

Vokietija savo pirmininkavimo laikotarpiu pagal šūkį „Jaunimas ir demokratija“ daugiausia dėmesio skyrė jaunimo Europoje demokratiniam sąmoningumui ir demokratiniam aktyvumui. Kaip pagrindas nacionalinėms ir Europos lygmens konsultacijoms ir renginiams, nacionalinėms darbo grupėms valstybėse narėse ir tarptautinėms nevyriausybinėms jaunimo organizacijoms buvo pasiūlyti kokybiniai klausimai, kuriais dėmesys sutelkiamas į septynis jaunimo tikslo Nr. 9 „Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas“ uždavinius;

13.

Portugalija savo pirmininkavimo laikotarpiu daugiausia dėmesio skyrė daugiapakopio valdymo stiprinimui skatinant jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose ir itin akcentavo jaunimo dalyvavimą pasitelkiant skaitmenines inovacijas. Be to, skirta dėmesio jaunimo teisėmis grindžiamam požiūriui į jaunimo politiką –tai buvo 2021 m. gegužės 17 d. Jaunimo reikalų ministrų tarybos posėdyje vykusių politinių debatų tema. Kadangi Portugalijos pirmininkavimo laikotarpis sutapo su perėjimu nuo dialogo etapo prie įgyvendinimo etapo, buvo parengtas priemonių rinkinys su konkrečiais veiksmais, skirtais įgyvendinti jaunimo tikslą Nr. 9, atsižvelgiant į ataskaitas dėl kokybinių konsultacijų bei renginių ir Portugalijos atstovų ES jaunimo konferencijoje surengtas diskusijas. Be to, buvo surengtas 48 val. trukmės hakatonas „Solve the Gap“, jo rezultatas – sukurta internetinė priemonė, skirta propaguoti jaunimo aktyvumą demokratiniuose procesuose. Ši priemonė bus pateikta Europos jaunimo portale;

14.

Slovėnija savo pirmininkavimo laikotarpiu analizavo jaunimo dalyvavimui skirtų pilietinių erdvių svarbą ir tai, kaip jas išsaugoti. Ji taip pat apžvelgė kiekybinius ES jaunimo dialogo pagrindinio tyrimo rezultatus ir Portugalijos pirmininkavimo laikotarpiu pateiktų orientacinių klausimų rezultatus ir juos panaudojo analizuodama jaunimo tikslo Nr. 9 ir jo uždavinių įgyvendinimo gerąją praktiką ir šią praktiką pavertė jaunimo veiksmais. Buvo nustatytos jų įgyvendinimo kliūtys ir tolesni veiksmai,

15.

kiekvienas ES jaunimo dialogo ciklas grindžiamas ankstesniais ciklais, ES jaunimo konferencijomis ir ES Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių darbu jaunimo srityje. Tai pabrėžia trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės vienybės vaidmenį ir svarbą siekiant kiekvieno ES jaunimo dialogo ciklo tikslų ir prisidedant prie to, kad būtų įvykdyti jaunimo tiksluose nustatyti uždaviniai, susiejant vienas po kito einančius ciklus;

16.

nacionalinės darbo grupės taikė įvairius metodus, pavyzdžiui dalyvaujamuosius vizualinius metodus ir su dalyvaujamaisiais veiksmais susijusių mokslinių tyrimų metodus, apskritojo stalo renginius ir internetinius jaunimo dialogo renginius. Tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos sudarė palankesnes sąlygas surengti apskritojo stalo renginius, kuriuose dalyvavo politikos formuotojai ir jaunimas Europos lygmeniu;

17.

Europos iniciatyvinė grupė pasiūlė, kad ES jaunimo dialogo pagrindinis tyrimas būtų būdas išnagrinėti kitus jaunimo dalyvavimo segmentus, siekiant apimti kuo platesnį nuomonių spektrą, ir būdas skatinti nacionalines darbo grupes ir tarptautines nevyriausybines jaunimo organizacijas daugiau dėmesio skirti kokybiniams ir prasmingiems dalyvavimo dialogo procese formatams ir tokiu būdu suteikti pridėtinės vertės konsultacijoms ES lygmeniu;

18.

ES trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių ir jų atitinkamų nacionalinių jaunimo reikalų tarybų, Europos jaunimo forumo ir Europos Komisijos prasmingas bendradarbiavimas ir bendra kūryba yra vieni iš pagrindinių principų, kuriais grindžiamas 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo įgyvendinimas;

19.

vienas iš svarbiausių aspektų, užtikrinusių 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo sėkmę, buvo tai, kad rengiant, planuojant, įgyvendinant, stebint, vertinant šį ciklą bei visą jo veiklą ir vykdant su tuo susijusią tolesnę veiklą pagrindinis vaidmuo teko jaunimui ir jaunimo organizacijoms, užtikrinant, kad pirmininkaujančios valstybės narės nacionalinė jaunimo reikalų taryba turėtų teisę bendrapirmininkauti Europos iniciatyvinei grupei;

20.

siekiant užtikrinti, kad dialogas turėtų tvirtą europinį aspektą, svarbu toliau pripažinti tarptautinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimą ES jaunimo dialogo procese ir indėlį į jį; turėtų būti užtikrintas tvarus, struktūrinis ir pakankamas finansavimas ir politinė parama Europos ir nacionaliniu lygmenimis, kad tiek nacionalinės darbo grupės, tiek tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos galėtų vykdyti savo veiklą oficialaus ES jaunimo dialogo proceso struktūroje;

21.

ES jaunimo konferencijos yra reikšminga jaunimo dialogo proceso dalis – sukuriamos saugios erdvės, kuriose dalyviai turi žinių ir galimybių, reikalingų siekiant prisidėti, ir turėtų suburti sprendimus priimančius asmenis, kad jie prasmingai dalyvautų dialoge, keistųsi nuomonėmis su jaunimu dėl vienodų sąlygų, kartu su jais rengtų konferencijų rezultatus ir, kai įmanoma, integruotų rezultatus į politinių sprendimų priėmimą, siekiant užtikrinti prasmingą jaunimo dalyvavimo procesą;

22.

siekiant procesą padaryti prasmingesnį jaunimui ir sprendimus priimantiems asmenims, svarbu visus su ES jaunimo dialogu susijusius renginius organizuoti kuo tvariau ir atsižvelgti į visus aplinkos, socialinius ir ekonominius tvarumo aspektus;

23.

sutelkus dėmesį į jaunimo tikslo Nr. 9 įgyvendinimą siekiant jo uždavinius paversti jaunimo veiksmais, ES jaunimo dialogo procesui buvo suteiktas svarbus naujas aspektas – sukurti pokyčiai, reikalingi siekiant pagerinti jaunuolių gyvenimą Europoje, taigi galėtų būti pritaikytas būsimiems ES jaunimo dialogo ciklams kaip gera ir įkvepianti praktika,

24.

jaunimas yra tvarios, socialios, neutralaus poveikio klimatui, klestinčios ir demokratiškos Europos, kuri yra pritaikyta skaitmeniniam amžiui, dabartis ir ateitis. Jo dalyvavimas itin svarbus formuojant Europos dabartį ir ateitį, užtikrinant, kad visi jos piliečiai galėtų užsitikrinti savirealizaciją ir gerovę, ir įgalinant juos būti aktyviais ir atsakingais piliečiais;

25.

COVID-19 pandemija ir išimtinės priemonės, kurių imtasi kovai su ja, padarė didelį poveikį jaunimo dalyvavimui ir jaunimo pilietinėms erdvėms – jos nuolat mažėja ir galėtų būti proaktyviai saugomos. COVID-19 pandemija taip pat išryškino tai, kad svarbu toliau nagrinėti ir plėtoti naujas dalyvavimo ir pilietinio angažuotumo formas, visų pirma jaunimo skaitmeninio dalyvavimo kontekste, kartu pripažįstant ir šalinant skaitmeninį atotrūkį ir skaitmeninio dalyvavimo apribojimus (7),

26.

aktyvų jaunimo dalyvavimą nacionalinėse ir europinėse kokybinėse konsultacijose, kurias įgyvendina nacionalinės darbo grupės ir tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos, ir jų aktyvų dalyvavimą ES jaunimo dialogo pagrindiniame tyrime, kurį pradėjo Europos iniciatyvinė grupė, taip pat jų aktyvų dalyvavimą įgyvendinimo etape. Vykdant konsultacijas ir įgyvendinimo etape buvo įvairiai ir novatoriškai naudojamasi mažo mastelio tyrimais, pasitelktos tikslinės grupė, rengti dideli jaunimo dialogo renginiai, vyko praktiniai seminarai, buvo vykdomi su dalyvaujamaisiais veiksmais susiję moksliniai tyrimai, taikyti dalyvaujamieji vizualiniai metodai, vyko apskritojo stalo renginiai ir skaitmeniniai jaunimo dialogo renginiai;

27.

veiklą ir priemones, pasiūlytas ir vykdomas sudėtingomis pandemijos sąlygomis nacionalinių darbo grupių ir tarptautinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų, kaip jaunimo tikslo Nr. 9 pavertimo jaunimo veiksmais proceso dalis;

28.

sėkmingą bendradarbiavimą su lygiavertę partnerystę su Europos iniciatyvine grupe viso ciklo metu, remiantis ankstesnių ES jaunimo dialogo ciklų metu suformuluotomis rekomendacijomis dėl daugiapakopio ir tarpsektorinio ES jaunimo dialogo įgyvendinimo;

29.

rengiant ir įgyvendinant būsimą jaunimo politiką atsižvelgti į 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatus, įskaitant I priede pateikiamas jaunimo rekomendacijas, užtikrinant sinergiją su visomis jaunimui poveikį darančiomis politikos sritimis, ir nagrinėti kitus būdus, kaip įgyvendinti Europos jaunimo tikslus ir su jais susijusius uždavinius;

30.

sustiprinti ir pagerinti ES jaunimo dialogo procesą, atsižvelgiant į geriausios 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo praktikos pavyzdžius ir principus, kurie padėjo jį sėkmingai įgyvendinti, ir, kur įmanoma, juos taikant, visų pirma jaunimą ir jaunimo organizacijas laikant proceso šerdimi ir užtikrinant, kad ES jaunimo dialogas būtų jaunimo vadovaujamas procesas, kuriame jaunimas ir sprendimus priimantys asmenys vestų realų poveikį darantį konstruktyvų dialogą, kuriame siekiama sprendimų. Todėl nacionalinės jaunimo reikalų tarybos, kai tinkama, turėtų toliau būti pagrindiniai suinteresuotieji subjektai nacionalinėse darbo grupėse ir joms turėtų būti suteikta reikiama politinė ir finansinė parama šiam vaidmeniui atlikti;

31.

pripažinti nacionalinių darbo grupių vaidmenį, jų būtiną įsipareigojimą dalyvauti procese ir jų svarbą, susijusią su informavimo veikla ir perspektyvų įvairove, ir teikti šiems aspektams prioritetą;

32.

nacionalinio ir ES lygmens renginiuose teikti prioritetą ES jaunimo dialogui bei užtikrinti jo matomumą ir skatinti jaunimą dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis, taip pat remti ir stiprinti įvairių suinteresuotųjų subjektų, būtent, Europos iniciatyvinės grupės, nacionalinių darbo grupių, Europos jaunimo forumo, nacionalinių jaunimo reikalų tarybų, tarptautinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, tarpusavio bendradarbiavimą;

33.

teikti reikiamą paramą, įskaitant adekvačius finansinius išteklius, ir jaunimui patrauklias dalyvavimo priemones, kurių reikia, kad būtų pasiekta daugiau jaunuolių iš įvairios aplinkos ir socialinių grupių visais lygmenimis ir su jais palaikomas ryšys, siekiant 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijoje ES jaunimo dialogo procesui nustatytų plataus užmojo tikslų;

34.

užtikrinti tvaresnį ir labiau strateginį požiūrį į komunikaciją ir informavimo veiklą ES jaunimo dialogo srityje, įgyvendinant visa apimančią vidaus ir išorės komunikacijos strategiją Europos lygmeniu, ir nacionalinėms darbo grupėms teikti papildomą paramą, kai aktualu, siekiant intensyvinti jų komunikaciją ES jaunimo dialogo srityje, bendrai sukurtą su jaunimo organizacijomis, laikantis Europos komunikacijos strategijos, sukurtos bendrai vadovaujant jaunimo organizacijoms, įskaitant bendrą ES jaunimo dialogo logotipą, kuriuo pažymimi visi ES jaunimo dialogo veiksmai Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

35.

Europos Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti ilgalaikės institucinės atminties ir darbo tęstinumo tarp ES jaunimo dialogo ciklų stiprinimą. Turi būti organizuojami reguliarūs mainai ir koordinavimo veikla, kuri yra jaunimo vadovaujama ir tinkamai remiama tarp trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės, paskutinės pirmininkavusios valstybės narės iš ankstesnės trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės, pirmosios pirmininkausiančios valstybės narės iš būsimos trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės, Komisijos ir Europos jaunimo forumo. Europos iniciatyvinės grupės dokumentai turėtų būti viešai skelbiami Europos jaunimo portale;

36.

nuolat teikti grįžtamąją informaciją jaunimui ir jaunimo organizacijoms, dalyvaujantiems visuose ES jaunimo dialogo proceso etapuose, siekiant užtikrinti prasmingą dialogą ir jaunimo dalyvavimą visais lygmenimis,