(1)

2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėta invazija į Ukrainą daro poveikį Sąjungos ūkininkams;

(2)

pagrindinis Ukrainos ir Sąjungos tarpusavio prekybos rūpestis – transportavimo galimybės. Pirmieji nuo Rusijos puolimo nukentėjo Ukrainos oro uostai, o visos komercinės laivybos operacijos Ukrainos uostuose sustabdytos;

(3)

tikėtina, kad krizė turės rimtų pasekmių grūdų tiekimui visame pasaulyje, todėl dar labiau padidės jų kainos ir tai sustiprins jau ir taip smarkiai išaugusių energijos ir trąšų kainų poveikį, kurį patiria Sąjungos ūkininkai;

(4)

kitas rūpestis yra tai, kad dėl logistinių ir finansinių priežasčių gali nutrūkti Sąjungos produktų srautas į Ukrainą, o galbūt ir į Rusiją bei Baltarusiją, todėl kai kuriuose sektoriuose būtų sutrikdyta prekyba ir dėl to išsibalansuotų vidaus rinka. Rusijos atveju tai visų pirma paveiktų vyno ir spiritinių gėrimų, perdirbtų maisto produktų (įskaitant perdirbtus vaisius ir daržoves), kūdikių pradinio maitinimo mišinių ir gyvūnų augintinių ėdalo sektorius, Baltarusijos atveju – vaisių ir daržovių sektorius, o Ukrainos atveju – gyvūninių produktų sektorius;

(5)

taigi šiuo metu yra grėsmė, kad dėl didelio sąnaudų padidėjimo ir prekybos trikdžių netrukus gali būti sutrikdyta rinka, todėl reikia imtis veiksmingų ir efektyvių veiksmų;

(6)

rinkos intervencinės priemonės, kurias galima taikyti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, pavyzdžiui, viešoji intervencija, privačiojo sandėliavimo parama arba pašalinimas iš rinkos, gali būti veiksmingos atkuriant tam tikrą rinkos pusiausvyrą, nes iš rinkos laikinai arba visam laikui būtų pašalinta produktų, tačiau didėjančių sąnaudų sukeliamo rinkos sutrikdymo grėsmės jomis atsverti nepavyktų. Palaipsniui rinka turės prisitaikyti prie naujų aplinkybių, tačiau tų sektorių, kuriuose gamybos sąnaudos didėja iki netvaraus lygio ir kurių produktams nepavyksta rasti įprastos realizavimo rinkos, gamintojams reikia paramos;

(7)

siekiant veiksmingai ir efektyviai reaguoti į rinkos sutrikdymo grėsmę, labai svarbu, kad pagalba būtų skirta nuo tokio rinkos sutrikdymo nukentėjusiems Sąjungos žemės ūkio sektorių gamintojams. Valstybės narės turėtų pasirinkti vieną arba kelis nukentėjusius sektorius arba jų dalį ir padėti labiausiai nuo rinkos sutrikdymo nukentėjusiems gamintojams;

(8)

todėl tikslinga valstybėms narėms skirti finansinę dotaciją, leidžiančią atlikti būtiną koregavimą, kad jos galėtų paremti prie apsirūpinimo maistu saugumo prisidedančius gamintojus arba šalinti rinkos disbalansą. Reikėtų nustatyti sumą, kuria galės disponuoti kiekviena valstybė narė, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės atitinkamą svorį Sąjungos žemės ūkio sektoriuje, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (3) III priede nustatytomis tiesioginėms išmokoms taikomomis grynosiomis viršutinėmis ribomis;

(9)

priemones, kuriomis būtų prisidedama prie apsirūpinimo maistu saugumo arba šalinamas rinkos disbalansas, turėtų parengti valstybės narės. Ūkininkai turėtų turėti teisę gauti paramą pagal šias priemones, jeigu jie vykdo vienos ar daugiau iš toliau nurodytų rūšių veiklą, kuria siekiama tikslų, susijusių su: su žiedine ekonomika, maisto medžiagų valdymu, efektyviu išteklių naudojimu ir aplinkai bei klimatui nekenkiančiais gamybos metodais;

(10)

valstybės narės turėtų paskirstyti pagalbą veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į rinkos sutrikdymo įvairiuose sektoriuose mastą ir kartu užtikrinama, kad ūkininkai būtų galutiniai pagalbos gavėjai ir būtų vengiama bet kokio rinkos ir konkurencijos iškraipymo;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad kiekvienai valstybei narei skiriama suma padengtų tik dalį žemės ūkio sektorių gamintojų patirtų faktinių išlaidų, valstybėms narėms turėtų būti leista tiems gamintojams skirti papildomą nacionalinę paramą tokiomis pačiomis objektyviomis, nediskriminacinėmis ir konkurencijos neiškraipančiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į dabartinės krizės mastą, ši papildoma nacionalinė parama išimtinai gali būti ne daugiau kaip dvigubai didesnė nei šio reglamento priede nustatytos atitinkamos sumos;

(12)

siekiant valstybėms narėms suteikti lakstumo skirstyti pagalbą pagal aplinkybes taip, kad būtų pašalintas rinkos sutrikdymas, joms turėtų būti leista ją sumuoti su kita parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis;

(13)

šiame reglamente nustatyta pagalba turėtų būti suteikiama kaip priemonė, kuria remiamos žemės ūkio rinkos pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 4 straipsnio 1 dalies a punktą, perkėlus lėšas iš to reglamento 25 straipsnyje numatyto žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pagalbos sumos nustatytos eurais, ir siekiant užtikrinti, kad parama būtų skiriama vienodomis sąlygomis ir vienu metu, būtina nustatyti euro kaip nacionalinės valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms skirtos sumos konvertavimo datą. Todėl tikslinga pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 106 straipsnį nustatyti valiutos kursą lemiantį operacinį įvykį. Atsižvelgiant į to straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą principą ir į jo 5 dalies c punkte nustatytus kriterijus, tas operacinis įvykis turėtų būti šio reglamento įsigaliojimo data;

(15)

dėl su biudžetu susijusių priežasčių Sąjunga turėtų finansuoti valstybių narių patirtas išlaidas tik jei jos patirtos iki tam tikros leidžiamos datos;

(16)

siekiant užtikrinti, kad valstybėms narėms skirtos sumos būtų naudojamos skaidriai, kontroliuojamos ir tinkamai administruojamos, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie konkrečias numatomas taikyti priemones, jų nustatymo kriterijus, pagalbos paskirstymo skirtingiems sektoriams loginį pagrindimą, priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos atitinkamose rinkose išvengti konkurencijos iškraipymo, numatomą priemonių poveikį ir metodus, kuriais bus tikrinama, ar jis pasiektas;

(17)

sunkumai gauti žaliavų ir logistikos problemos, kylančios dėl staigaus komercinių siuntų sustabdymo, yra staigus rinkos sutrikdymas, todėl siekiant veiksmingai ir efektyviai išspręsti situaciją būtina nedelsiant imtis veiksmų;

(18)

siekiant užtikrinti, kad gamintojai pagalbą gautų kuo greičiau, valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis turėtų būti taikomas su sąlyga, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (4)350 000 000 EUR perkeliama iš rezervo į biudžeto eilutes, pagal kurias finansuojama būtina priemonė; jis turėtų būti taikomas nuo Komisijos pranešimo, kuriame nurodoma, kad perkėlimas atliktas, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos,