(1)

kultūra, menai, kultūros paveldas ir kultūros įvairovė Europos visuomenei yra didelės vertybės kultūros, švietimo, demokratijos, aplinkos, socialiniu, žmogaus teisių ir ekonominiu požiūriais, todėl juos reikėtų propaguoti ir remti. 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijoje ir 2017 m. gruodžio 14 d. ir 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose teigiama, kad švietimas ir kultūra yra įtraukių ir darnių visuomenių visiems ir Europos konkurencingumo išlaikymo pagrindas;

(2)

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Tos vertybės yra bendros valstybėms narėms – visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Tos vertybės dar kartą patvirtintos ir išreikštos teisėmis, laisvėmis ir principais, įtvirtintais Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), kuri pagal ES sutarties 6 straipsnį turi tokią pat teisinę galią kaip Sutartys. Konkrečiai, saviraiškos ir informacijos laisvė bei menų ir mokslo laisvė įtvirtintos atitinkamai Chartijos 11 ir 13 straipsniuose;

(3)

ES sutarties 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę ir kad, be kita ko, ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas;

(4)

2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ išdėstyti Sąjungos tikslai, keliami kultūros ir kūrybos sektoriams. Juo siekiama, kad būtų pasinaudota kultūros ir kultūrinės įvairovės galia didinant socialinę sanglaudą ir visuomenės gerovę, puoselėjant tarpvalstybinį kultūros ir kūrybos sektorių aspektą ir jų augimo pajėgumą, skatinant kultūra grindžiamą kūrybiškumą švietimo ir inovacijų srityje, taip pat darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslais ir stiprinant tarptautinius kultūrinius ryšius. Programa „Kūrybiška Europa“ (toliau – Programa) kartu su kitomis Sąjungos programomis ir fondais bus remiama Naujoji Europos kultūros darbotvarkė. Turėtų būti išsaugota ir propaguojama esminė kultūros ir meninės raiškos vertė, o dėmesys meninei kūrybai turėtų būti Programos pagrindas. Tai taip pat dera su 2007 m. kovo 18 d. įsigaliojusia 2005 m. UNESCO Konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurios šalimis yra Sąjunga ir jos valstybės narės;

(5)

siekiant puoselėti bendrą kultūros įvairovės erdvę Europos tautoms, svarbu skatinti tarptautinę meno ir kultūros kūrinių, kolekcijų ir produktų sklaidą, taip skatinant dialogą ir kultūrinius mainus, ir tarptautinį menininkų ir kultūros bei kūrybos sektorių specialistų mobilumą;

(6)

kultūros paveldo apsauga ir stiprinimas palengvina laisvą dalyvavimą kultūriniame gyvenime pagal Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Todėl kultūros paveldas atlieka svarbų vaidmenį kuriant taikią ir demokratinę visuomenę darnaus vystymosi ir kultūros įvairovės skatinimo procesuose;

(7)

Europos kultūros įvairovės skatinimas grindžiamas meninės raiškos laisve, menininkų ir kultūrinės veiklos vykdytojų gebėjimais ir kompetencijomis, klestinčių ir atsparių kultūros ir kūrybos sektorių egzistavimu ir menininkų ir kultūrinės veiklos vykdytojų gebėjimu kurti, naujinti ir gaminti savo kūrinius bei platinti juos platesnei ir įvairesnei Europos auditorijai. Taip išplečiamas kultūros ir kūrybos sektorių verslo potencialas, gerinama prieiga prie kūrybinio turinio, meninių tyrimų ir kūrybiškumo ir didinamas jų propagavimas, taip pat prisidedama prie tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Be to, propaguojant kūrybiškumą ir naujas žinias prisidedama prie konkurencingumo didinimo ir inovacijų skatinimo pramonės vertės grandinėse. Turtinga Sąjungos kultūros ir kalbų įvairovė yra itin svarbus Europos projekto privalumas. Tuo pačiu Europos kultūros ir kūrybos rinkai būdingi geografiniai, kalbiniai ar abu šie ypatumai, kurie gali lemti rinkos susiskaidymą. Todėl reikia toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad kultūros ir kūrybos sektoriai visapusiškai pasinaudotų Sąjungos bendrosios rinkos, visų pirma bendrosios skaitmeninės rinkos, teikiama nauda;

(8)

skaitmeninė pertvarka kultūros ir kūrybos sektoriams reiškia esminį pokytį. Dėl jos pakito įpročiai, santykiai, gamybos ir vartojimo modeliai. Tai kelia nemažai iššūkių. Tuo pačiu skaitmeninė pertvarka suteikia kultūros ir kūrybos sektoriams naujų galimybių, kiek tai susiję su Europos kūrinių kūrimu, platinimu ir prieiga prie jų, o tai naudinga visai Europos visuomenei. Programa turėtų skatinti kultūros ir kūrybos sektorius pasinaudoti tomis galimybėmis;

(9)

Programa turėtų būti atsižvelgiama į dvilypį kultūros ir kūrybos sektorių pobūdį, pripažįstant, viena vertus, kultūros esminę bei meninę vertę ir, kita vertus, tų sektorių ekonominę vertę, įskaitant platesnį tų sektorių indėlį į ekonomikos augimą ir konkurencingumą, taip pat kūrybiškumą ir inovacijas. Taip pat Programa turėtų būti atsižvelgiama į teigiamą kultūros poveikį kultūrų dialogui, socialinei sanglaudai ir žinių sklaidai. Tam reikia tvirtų Europos kultūros ir kūrybos sektorių, ypač gyvybingos Europos audiovizualinės pramonės, dėl jos pajėgumo pasiekti įvairias auditorijas ir jos ekonominę svarbą, įskaitant jos ekonominę svarbą kitiems kūrybos sektoriams. Vis dėlto konkurencija pasaulinėse audiovizualinio sektoriaus rinkose dar labiau suintensyvėjo dėl intensyvėjančios skaitmeninės pertvarkos, pavyzdžiui, medijų produkcijos ir vartojimo pokyčių ir stiprėjanti pasaulinių turinio platinimo platformų pozicija. Todėl reikia padidinti paramą Europos pramonei;

(10)

kaip parodė su Europos kultūros sostinių iniciatyva susiję Sąjungos veiksmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 445/2014/ES (4), kultūros ir kūrybos sektoriams tenka svarbus vaidmuo stiprinant ir atgaivinant Sąjungos teritorijas. Tokiu būdu kultūros ir kūrybos sektoriai yra pagrindiniai veiksniai skatinant kokybišką turizmą, ir regioninę, vietos bei miestų plėtrą visoje Sąjungoje;

(11)

kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų sektorių konkretų pobūdį ir iššūkius, skirtingas kultūros ir kūrybos sektorių tikslines grupes ir konkrečius poreikius, taikant specialiai pritaikytus požiūrius audiovizualiniam sektoriui skirtoje paprogramėje (toliau – MEDIA paprogramė), kitiems kultūros ir kūrybos sektoriams skirtoje paprogramėje (toliau – Kultūros paprogramė) ir tarpsektorinėje paprogramėje (toliau – Tarpsektorinė paprogramė);

(12)

Programa turėtų būti remiami Europos pridėtinę vertę turintys veiksmai ir veikla, kuriais papildomos regioninės, nacionalinės, tarptautinės ir kitos Sąjungos programos ir politika ir daromas teigiamas poveikis Europos piliečiams, ir turėtų būti remiamas tarptautinio bendradarbiavimo ir mainų kultūros ir kūrybos sektoriuose plėtojimas ir skatinimas. Tokiais veiksmais ir veikla Programa prisidedama prie europinės tapatybės ir Europos vertybių stiprinimo, kartu skatinant kultūrų ir kalbų įvairovę;

(13)

visų formų ir raiškos būdų muzika, ypač šiuolaikinė ir gyva muzika, yra svarbi Sąjungos kultūros, meno ir ekonomikos sričių ir jos paveldo sudedamoji dalis. Muzika yra socialinės sanglaudos elementas ir viena iš pagrindinių priemonių ekonomikos ir kultūros vystymuisi stiprinti. Todėl Kultūros paprogramėje turėtų būti skiriama dėmesio muzikos sektoriui;

(14)

Kultūros paprograme turėtų būti skatinama kūrybinių bendruomenių tinklaveika ir tarpvalstybinis bei daugiadalykis bendradarbiavimas naudojant įvairius įgūdžių (tokių kaip meniniai, kūrybiniai, skaitmeniniai ir technologiniai įgūdžiai) rinkinius;

(15)

Tarpsektorine paprograme siekiama išnaudoti skirtingų kultūros ir kūrybos sektorių bendradarbiavimo potencialą ir spręsti jiems iškylančius bendrus iššūkius. Kalbant apie žinių perdavimą ir administravimo veiksmingumą, gali būti naudingas bendras universalus požiūris. Tame kontekste Programos centrai padeda siekti Programos tikslų ir ją įgyvendinti;

(16)

audiovizualiniame sektoriuje reikalinga Sąjungos intervencija, vykdoma kartu su Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos politikos priemonėmis. Visų pirma tai pasakytina apie autorių teisių sistemos modernizavimą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis (ES) 2019/789 (5) ir (ES) 2019/790 (6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES (7), su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808 (8). Direktyvomis (ES) 2019/789 ir (ES) 2019/790 siekiama sustiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus veiklos vykdytojų pajėgumus kurti, finansuoti, gaminti ir platinti kūrinius, kurie visų pirma matomi įvairiose turimose medijose, pavyzdžiui, televizijoje, kine ar užsakomosiose vaizdo paslaugose, ir kurie yra prieinami ir patrauklūs auditorijai atviresnėje ir konkurencingesnėje rinkoje Europoje ir už jos ribų. Tomis direktyvomis taip pat siekiama sukurti gerai veikiančią rinką kūrėjams ir teisių turėtojams, visų pirma spaudos publikacijų ir interneto platformų atveju, ir užtikrinti teisingą atlygį autoriams ir atlikėjams; į šiuos aspektus turėtų būti atsižvelgta visoje Programoje. Be to, paramą reikėtų padidinti, kad būtų reaguojama į pastarojo meto rinkos raidą, visų pirma – į pasaulinių platinimo platformų poziciją, kuri yra stipresnė palyginus su nacionalinių transliuotojų, kurie tradiciškai investuoja į Europos kūrinių gamybą, poziciją. Kadangi rinkos sąlygos ir audiovizualinės veiklos vykdytojų veikla vis kinta, įgyvendinant Programą turėtų būti nustatyti konkretūs kriterijai, kurie nusakytų, kaip apibrėžiama nepriklausoma gamybos bendrovė;

(17)

Programa turėtų būti sudarytos sąlygos kultūros ir kūrybos sektorių organizacijoms kuo plačiau joje dalyvauti ir užtikrinti joms kuo platesnę prieigą prie Programos, nepriklausomai nuo jų geografinės kilmės. Programa turėtų būti remiamos tos organizacijos ir talentingiausi asmenys, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, kad jie galėtų vykdyti veiklą tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu. MEDIA paprograme turėtų būti atsižvelgiama į skirtumus, susijusius su šalių audiovizualinio turinio gamyba ir platinimu, ir į prieigą prie audiovizualinio turinio bei į audiovizualinio turinio vartojimo tendencijas, visų pirma į jų kalbinius ir geografinius ypatumus, taip sudarant vienodesnes sąlygas, didinant valstybių narių, turinčių skirtingus audiovizualinius pajėgumus, dalyvavimą ir stiprinant jų bendradarbiavimą, taip pat remiant Europos talentus, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, kad jie galėtų veikti tarpvalstybiniu ir tarptautiniu mastu. Taip pat reikėtų atsižvelgti į atokiausių regionų, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje, ypatumus;

(18)

specialiais veiksmais pagal Programą, tokiais kaip Sąjungos veiksmais, susijusiais su Europos paveldo ženklu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1194/2011/ES (9), su Europos paveldo dienomis, Europos apdovanojimais šiuolaikinės, roko ir populiariosios muzikos, literatūros, paveldo ir architektūros srityse, Europos kultūros sostinių iniciatyva, tiesiogiai pasiekta milijonai Europos piliečių, atskleista Europos kultūros politikos socialinė ir ekonominė nauda, todėl jie turėtų būti tęsiami ir, jei įmanoma, išplėsti. Kultūros paprograme turėtų būti remiama Europos paveldo ženklu pažymėtų vietovių tinklaveikos veikla. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę Europos apdovanojimus skirti ir kitose srityse bei sektoriuose, visų pirma teatro sektoriuje;

(19)

kultūra yra itin svarbi stiprinant bendruomenių įtraukumą ir sanglaudą. Migracijos klausimų ir integracijos iššūkių kontekste kultūra atlieka itin svarbų vaidmenį sudarant galimybes kultūrų dialogui, taip pat integruojant migrantus bei pabėgėlius, padedant jiems pasijusti priimančiosios visuomenės dalimi ir plėtojant gerus migrantų ir naujų bendruomenių santykius;

(20)

siekiant prisidėti prie įtraukios visuomenės, Programa turėtų būti skatinamas ir didinamas kultūrinis dalyvavimas visoje Sąjungoje, ypač kiek tai susiję su neįgaliaisiais ir asmenimis iš nepalankios aplinkos;

(21)

pagal 2018 m. sausio 22 d. Davoso deklaraciją dėl kokybiškos pastatų statybos kultūros (vok. „Baukultur“) Europai, turėtų būti imtasi veiksmų siekiant skatinti naują integruotą požiūrį į aukštos kokybės apstatytos aplinkos formavimą, kuris būtų grindžiamas kultūra, stiprintų socialinę sanglaudą, užtikrintų tvarią aplinką ir prisidėtų prie visų gyventojų sveikatos ir gerovės. Pagal šį požiūrį dėmesys turėtų būti sutelktas ne tik į miestų teritorijas, bet ir į periferinių ir kaimo teritorijų sujungimą. „Baukultur“ koncepcija apima visus veiksnius, darančius tiesioginį poveikį piliečių ir bendruomenių gyvenimo kokybei, todėl labai konkrečiai skatina įtrauktį, sanglaudą ir tvarumą;

(22)

saviraiškos laisvė ir meninė laisvė yra gyvybingų kultūros ir kūrybos sektorių pagrindas. Visų pirma naujienų žiniasklaidos sektoriui reikia laisvos, įvairios ir pliuralistinės žiniasklaidos aplinkos. Taigi kartu su Direktyva 2010/13/ES Programa turėtų būti skatinama laisva, įvairi ir pliuralistinė žiniasklaidos aplinka, skatinant kelis sektorius apimančią ir kompleksinę veiklą, kuria būtų remiamas naujienų žiniasklaidos sektorius. Programa turėtų teikti paramą naujiems žiniasklaidos specialistams ir skatinti piliečių kritinio mąstymo plėtojimą, propaguojant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą;

(23)

Programa taip pat turėtų būti skatinamas domėjimasis Europos audiovizualiniais kūriniais ir gerinama prieigą prie jų, visų pirma taikant auditorijos plėtojimo priemones, įskaitant kinematografinį raštingumą;

(24)

menininkų ir kultūros darbuotojų mobilumas už šalies ribų pagal Kultūros paprogramę gali prisidėti prie geriau susietų, stipresnių ir tvaresnių kultūros ir kūrybos sektorių Sąjungoje, nes tai yra būdas paspartinti įgūdžių ugdymą ir mokymosi kreivę kultūros ir kūrybos sektoriuose, pagerinti kultūrinį sąmoningumą ir skatinti tarptautinę bendrą kūrybą, bendrą gamybą, kūrinių sklaidą bei platinimą;

(25)

Kultūros paprogramės pagrindas turėtų būti bendradarbiavimo projektai, visų pirma nedidelio masto projektai, atsižvelgiant į kultūros ir kūrybos sektorių ypatumus. Todėl Komisija turėtų sudaryti palankesnes dalyvavimo Programoje sąlygas, gerokai supaprastindama biurokratines procedūras, daugiausia paraiškų teikimo etapu, o nedidelio masto projektų atveju leisdama taikyti didesnius bendro finansavimo procentinius dydžius;

(26)

vadovaujantis SESV 8 ir 10 straipsniais, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas, nediskriminavimo tikslų integravimas ir, kai taikoma, turėtų būti nustatyti atitinkami lyčių pusiausvyros kriterijai. Moterys aktyviai dalyvauja kultūros ir kūrybos sektoriuose kaip autorės, specialistės, mokytojos, menininkės ir auditorijos dalyvės. Tačiau mažiau tikėtina, kad moterys užimtų su sprendimų priėmimu susijusias pareigas kultūros, meno ir kūrybos institucijose. Todėl Programa turėtų būti skatinamos talentingos moterys, siekiant remti moterų meninę ir profesinę karjerą;

(27)

atsižvelgiant į 2016 m. birželio 8 d. bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“, kuris patvirtintas 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgaliojimų, susijusių su trilogu dėl 2018 m. biudžeto projekto (10), ir 2017 m. gegužės 24 d. Tarybos išvadas dėl ES strateginio požiūrio į tarptautinius kultūros ryšius ir veiksmų programos, Europos finansavimo priemonėmis ir ypač šia Programa turėtų būti pripažįstama kultūros svarba palaikant tarptautinius santykius ir jos vaidmuo propaguojant Europos vertybes įgyvendinant specialius ir tikslinius veiksmus, skirtus aiškiam Sąjungos poveikiui pasaulyje užtikrinti;

(28)

vadovaujantis 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatu „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“, atitinkama politika ir priemonėmis turėtų būti užtikrintas Europos kultūros paveldo metų tęstinumas – tais metais kultūra buvo sėkmingai ir veiksmingai integruojama į kitas politikos sritis, visų pirma taikant dalyvaujamojo valdymo požiūrį, nustatant ilgalaikę ir tvarią Europos kultūros paveldo vertę, plėtojant labiau integruotą požiūrį į jo išsaugojimą bei vertinimą ir remiant jo tvarią apsaugą ir atkūrimą, taip pat pritaikomam jos vertybių pakartotiniam naudojimui ir propagavimui vykdant informuotumo didinimo ir tinklaveikos veiklą. Kultūros sektoriuje reikėtų apsvarstyti galimybę remti menininkus, kūrėjus ir meistrus, turinčius įgūdžių tradicinių amatų, susijusių su kultūros paveldo restauravimu, srityse. Audiovizualiniame sektoriuje visų pirma paveldo kūriniai yra itin svarbus atminties ir kultūros įvairovės šaltinis ir suteikia potencialių galimybių rinkoje. Šiame kontekste audiovizualiniai archyvai ir bibliotekos prisideda prie paveldo kūrinių išsaugojimo bei pakartotinio naudojimo ir naujų rinkos pokyčių;

(29)

vadovaujantis 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatu „Nauja Europos pramonės strategija“, Sąjunga turi kliautis turimais privalumais, visų pirma savo įvairove ir talentu, vertybėmis ir gyvenimo būdu, novatoriais ir kūrėjais;

(30)

Programos sėkmė grindžiama novatoriškų ir veiksmingų projektų, kuriais kuriami tarptautinio Europos lygmens bendradarbiavimo kultūros ir kūrybos sektoriuose gerosios praktikos pavyzdžiai, plėtojimu. Kai tik įmanoma, tokie sėkmingi projektai turėtų būti skatinami, raginant remti naujus verslo modelius ir įgūdžius, puoselėjant tradicinę praktinę patirtį ir kūrybiniais bei tarpdalykiniais sprendimais kuriant ekonominę ir socialinę vertę;

(31)

Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, taip pat Europos kaimynystės politikos šalys ir Sąjungos strateginės partnerės taip pat turėtų turėti galimybes dalyvauti Programoje laikantis tam tikrų sąlygų;

(32)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (11), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata, pagal kurią būtų reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(33)

trečiosios valstybės turėtų siekti dalyvauti visoje Programoje. Tačiau trečiosios valstybės, kurios neatitinka dalyvavimo MEDIA paprogramėje ir Tarpsektorinėje paprogramėje sąlygų, tačiau dalyvauja Kultūros paprogramėje, turėtų galėti įsteigti ir remti Programos centrus, skirtus programai propaguoti savo šalyje ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui kultūros ir kūrybos sektoriuose skatinti;

(34)

nuo pareigos vykdyti Direktyvoje 2010/13/ES išdėstytas sąlygas nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti tikrinamos ir leidžiamos taikyti Europos kaimynystės politikos šalyse tinkamai pagrįstais atvejais, atsižvelgiant į konkrečią atitinkamos šalies audiovizualinės rinkos padėtį ir integracijos į Europos audiovizualinės politikos sistemą lygį. Turėtų būti reguliariai stebima Direktyvoje 2010/13/ES nustatytų tikslų įgyvendinimo pažanga. Be to, dalyvavimas pagal MEDIA paprogramę finansuojamuose veiksmuose turėtų būti nustatytas kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamoje darbo programoje;

(35)

Programa turėtų būti stiprinamas Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, UNESCO, Europos Tarybos, įskaitant „Eurimages“ ir Europos audiovizualinę observatoriją (toliau – Observatorija), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos, bendradarbiavimas. Programa taip pat turėtų būti remiamas Sąjungos įsipareigojimas dėl darnaus vystymosi tikslų, ypač dėl jų kultūros aspekto. Kalbant apie audiovizualinį sektorių, Programa turėtų būti užtikrintas Sąjungos indėlis į Observatorijos darbą;

(36)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šia Programa siekiama integruoti klimato srities veiksmus į įvairių sričių Sąjungos politiką ir prisidėti prie bendro tikslo skirti 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu kaip tvaraus augimo gairėmis, pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais turėtų būti laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo. Programos įgyvendinimo metu atitinkami veiksmai turėtų būti nustatyti ir vykdomi nekeičiant Programos esminio pobūdžio, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros proceso metu jie turėtų būti pakartotinai įvertinti;

(37)

supaprastinimo ir veiksmingumo tikslais Komisija biudžetinius įsipareigojimus turėtų galėti padalyti į metines dalis. Tuo atveju Komisija Programos įgyvendinimo metu turėtų nustatyti metines dalis, atsižvelgdama į pažangą vykdant veiksmus, kuriems skiriama finansinė parama, jų numatomus poreikius ir turimą biudžetą. Komisija dotacijos gavėjams turėtų pateikti orientacinį tvarkaraštį, apimantį nustatytas atskiras metines dalis.

(38)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (12) (Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(39)

LUX – Europos Parlamento ir Europos kino akademijos skiriamas Europos publikos kino apdovanojimas – jau įtvirtintas kaip ypatingas europinis apdovanojimas, kuriuo propaguojami ir platinami europiniai kino filmai, atspindintys europinę tapatybę ir Europos vertybes, už nacionalinių sienų ir kuris grindžiamas pripažintų kino kūrėjų ir Europos kino organizacijų ir tinklų bendradarbiavimu su bendruomene;

(40)

Europos Sąjungos jaunimo orkestras nuo pat jo sukūrimo pradžios plėtoja unikalią kompetenciją propaguojant prieigą prie muzikos, taip pat kultūrų dialogą, abipusę pagarbą ir supratimą pasitelkiant kultūrą, kartu suteikdamas jauniems muzikams tarptautinės karjeros ir mokymosi galimybių. Europos Sąjungos jaunimo orkestras yra ypatingas tuo, kad yra Europos Parlamento rezoliucija sukurtas Europos orkestras, peržengiantis kultūrines ribas, jame groja jauni muzikantai iš visos Europos, atrinkti vadovaujantis aukštais meniniais kriterijais, po griežto ir skaidraus kasmet visose valstybėse narėse vykdomo perklausų proceso. Šis ypatingas indėlis į Europos kultūros įvairovę ir tapatybę turėtų būti pripažintas, pavyzdžiui, numatant veiksmus, kuriuose galėtų dalyvauti Europos Sąjungos jaunimo orkestras ir panašūs Europos kultūros subjektai. Turėtų būti numatyta galimybė tokiems subjektams skirti daugiametį finansavimą, siekiant užtikrinti jų veiklos stabilumą;

(41)

Europos mastu plačios geografinės aprėpties kultūros ir kūrybos sektorių organizacijos, kurios, vykdydamos savo veiklą, Europos piliečiams tiesiogiai teikia kultūros paslaugas ir taip daro tiesioginį poveikį europinei tapatybei, turėtų turėti teisę į tiesioginę Sąjungos paramą;

(42)

siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, būtina, kad visi pagal Programą vykdomi veiksmai ir veikla kurtų Europos pridėtinę vertę. Taip pat būtina užtikrinti, kad jie papildytų valstybių narių veiklą. Todėl turėtų būti siekiama nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos su finansavimo programomis, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, užtikrinant, kad galimi dotacijos gavėjai žinotų apie įvairias finansavimo galimybes, ir su horizontaliosiomis politikos sritimis, tokiomis kaip Sąjungos konkurencijos politika;

(43)

finansinė parama sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalių investicijų problemas turėtų būti naudojama proporcingai, o veiksmai turėtų nedubliuoti privačiojo finansavimo, jo neišstumti ir neiškreipti konkurencijos vidaus rinkoje;

(44)

svarbu, kad Programa būtų sprendžiami struktūriniai Europos kultūros ir kūrybos sektorių iššūkiai, kuriuos dar labiau paaštrino COVID-19 pandemija. Programa apima esminį Europos kultūros ir žiniasklaidos vaidmenį užtikrinant piliečių gerovę ir suteikiant jiems galių priimti informacija pagrįstus sprendimus. Programa kartu su kitomis atitinkamomis Sąjungos finansavimo programomis ir „Next Generation EU“ turėtų būti remiamas kultūros ir kūrybos sektorių atsigavimas trumpuoju laikotarpiu, didinamas jų ilgalaikis atsparumas ir konkurencingumas, kad būtų galima kuo efektyviau pateikti atsaką galimoms didelėms krizėms ateityje ir prisidėti prie jų skaitmeninės ir ekologinės pertvarkos;

(45)

Programos politikos tikslų siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal 2021–2027 m. programos „InvestEU“, sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (13), politikos linijas, kuriomis, be kita ko, toliau lengvinamos kultūros ir kūrybos sektorių mažųjų ir vidutinių įmonių ir organizacijų galimybės gauti finansavimą;

(46)

pagrindiniai vertinimo kriterijai vykdant atitinkamų projektų pagal Programą atranką turėtų būti projektų poveikis, kokybė ir įgyvendinimo veiksmingumas. Atsižvelgiant į technines ekspertines žinias, kurios reikalingos norint įvertinti pasiūlymus pagal konkrečius Programos veiksmus, komitetų, paskirtų įvertinti tokius pasiūlymus (toliau – vertinimo komitetai), nariai gali būti išorės ekspertai. Atrenkant išorės ekspertus turėtų būti deramai atsižvelgiama į jų profesinę patirtį ir lyčių pusiausvyrą konkrečiame komitete;

(47)

į Programą turėtų būti įtraukta reali ir lengvai valdoma kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių sistema, kuri būtų taikoma įgyvendinant jos veiksmus ir vykdant nuolatinę jos rezultatų stebėseną. Tokia stebėsena bei su Programa bei jos veiksmais susijusi informavimo ir komunikacijos veikla turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į tris Programos paprogrames;

(48)

atsižvelgdama į duomenų rinkimo ir analizės bei kultūros politikos poveikio vertinimo svarbą ir sudėtingumą, Komisija turėtų padėti rinkti įrodymus ir statistinius duomenis apie kultūros ir kūrybos sektorių tendencijas ir raidą, pasinaudodama savo ir kitų atitinkamų mokslinių tyrimų institucijų ekspertinėmis žiniomis, ir turėtų reguliariai teikti Europos Parlamentui ir Tarybai surinktų duomenų ataskaitas;

(49)

siekiant suderinti Programos trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (14) 2021–2027 m. laikotarpiui nustatytos daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) trukme, Programa turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(50)

šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 18 punkte, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (15);

(51)

šiai Programai taikomas Finansinis reglamentas. Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(52)

finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis galimybėmis pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir administracinio supaprastinimo poreikį, visų pirma paraiškų teikimo procese, siekiant naudos visoms dalyvaujančioms šalims, ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Priimant tą sprendimą, turėtų būti svarstoma galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, vieneto įkainius ir fiksuotąsias normas, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(53)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (16), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (17), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (18) ir (ES) 2017/1939 (19) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (20), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(54)

turėtų būti galima remiantis konkrečiais kriterijais suteikti pažangumo ženklą kokybiškiems pasiūlymams dėl veiksmų, kurie yra tinkami finansuoti pagal Programą, tačiau negali būti finansuojami pagal ją dėl biudžeto apribojimų. Pažangumo ženklu pripažįstama, kad pasiūlymas yra tinkamos kokybės, ir supaprastinamos pastangos ieškoti alternatyvaus finansavimo Europos regioninės plėtros fondo ar „Europos socialinio fondo +“ lėšomis. Atitinkamuose kvietimuose teikti pasiūlymus turėtų būti pateikiama papildoma informacija apie veiksmus, dėl kurių galėtų būti suteiktas pažangumo ženklas;

(55)

atsižvelgiant į SESV 349 straipsnį ir į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, turėtų būti vertinamas konkretus tame straipsnyje nurodytų regionų indėlis į Sąjungos kultūros įvairovę, taip pat jų vaidmuo skatinant mainus, be kita ko, pasitelkiant mobilumą, ir bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonėmis ir organizacijomis. Pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (21) ir atsižvelgiant į užjūrio šalių ir teritorijų indėlį į Sąjungos kultūros tarptautinę įtaką, užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Taip žmonės turėtų galėti vienodai pasinaudoti konkurenciniais pranašumais, kurių kultūros ir kūrybos pramonė gali suteikti, visų pirma ekonomikos augimo ir užimtumo srityje;

(56)

siekiant užtikrinti veiksmingą Programos įgyvendinimo pažangos siekiant jos tikslų vertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl stebėsenos bei vertinimo sistemos parengimo ir Programos rodiklių peržiūros. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (22) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(57)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skiriama jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant dotacijos susitarimą. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Laikantis Finansinio reglamento 193 straipsnio 4 dalies, išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, dotacijų veiklai atveju taip pat nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų ir per keturis mėnesius nuo dotacijos gavėjo finansinių metų pradžios turi būti pasirašomas dotacijos susitarimas. Siekiant išvengti Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais – numatyti, kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo vykdoma ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(58)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, ši Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje;

(59)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti darbo programas. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (23). Visų pirma, kaip numatyta šiame reglamente, laiko terminai turėtų būti proporcingi ir turėtų užtikrinti komiteto nariams galimybes iš anksto ir veiksmingai išnagrinėti įgyvendinimo akto projektą ir pareikšti savo nuomonę;

(60)

būtina užtikrinti, kad 2014–2020 m. programa „Kūrybiška Europa“, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 (24), (toliau – 2014–2020 m. programa) būtų užbaigta tinkamai, visų pirma kiek tai susiję su daugiamečio jos valdymo tęstinumu, pavyzdžiui, su techninės ir administracinės pagalbos finansavimu. Reikėtų užtikrinti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. pagal 2014–2020 m. programą vykdytai ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. neužbaigtai veiklai prireikus būtų teikiama techninė ir administracinė pagalba;

(61)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Chartijoje. Šiuo reglamentu visų pirma siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, kaip įtvirtinta Chartijos 21 ir 23 straipsniuose. Šis reglamentas taip pat atitinka JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

(62)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl finansuojamos mobilumo ir bendradarbiavimo veiklos tarpvalstybinio pobūdžio, didelio masto ir plačios geografinės aprėpties, poveikio prieigai prie mobilumo mokymosi tikslais ir Sąjungos integracijai apskritai bei dėl jų sustiprinto tarptautinio aspekto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(63)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(64)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas įgyvendinti Programą nuo 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2021 sausio 1 d.,