EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32019R0876
Regulation (EU) 2019/876 of the European Parliament and of the Council of 20 May 2019 amending Regulation (EU) No 575/2013 as regards the leverage ratio, the net stable funding ratio, requirements for own funds and eligible liabilities, counterparty credit risk, market risk, exposures to central counterparties, exposures to collective investment undertakings, large exposures, reporting and disclosure requirements, and Regulation (EU) No 648/2012 (Text with EEA relevance.)
2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Tekstas svarbus EEE.)
2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Tekstas svarbus EEE.)
PE/15/2019/REV/1
OL L 150, 2019 6 7, p. 1–225
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 27/06/2020
Relation | Act | Comment | Subdivision concerned | From | To |
---|---|---|---|---|---|
Modifies | 32012R0648 | pakeitimas | straipsnis 50a dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32012R0648 | pakeitimas | straipsnis 50b | 28/06/2021 | |
Modifies | 32012R0648 | Repeal | straipsnis 50c dalis 1 punktas (d) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32012R0648 | Repeal | straipsnis 50c dalis 1 punktas (e) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32012R0648 | Repeal | straipsnis 50d punktas (c) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32012R0648 | pakeitimas | straipsnis 89 dalis 5a | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 471 dalis 1 | 01/01/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 104b | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 11 dalis 3a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 117 dalis 2 pastraipa | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 117 dalis 2 punktas (o) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 117 dalis 2 punktas (p) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 118 punktas (a) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 124 dalis 4 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 124 dalis 5 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 12a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 13 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 132a dalis 4 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 14 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 164 dalis 8 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 164 dalis 9 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 18 dalis 1 pastraipa 2 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 18 dalis 9 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 2 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 26 dalis 3 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 28 dalis 1 pastraipa | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 28 dalis 1 punktas (b) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 28 dalis 3 pastraipa | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 33 dalis 1 punktas (c) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 36 dalis 4 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 37 punktas (c) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 39 dalis 2 pastraipa 1 FR | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 390 dalis 9 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 391 dalis | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 394 dalis 4 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 396 dalis 3 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 4 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 403 dalis 4 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 415 dalis 3a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 419 dalis 5 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 45 punktas (a) punktas (i) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 460 dalis 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 460 dalis 3 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 461a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 462 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 49 dalis 2 pastraipa | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 49 dalis 3 punktas (a) PT (iv) FR | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 49 dalis 3 punktas (a) PT (v) FR 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 494 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 494a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 494b | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 497 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 500 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 501a dalis 4 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 501a dalis 5 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 501b | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 504a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 507 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 510 dalis 10 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 510 dalis 11 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 510 dalis 4 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 510 dalis 5 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 510 dalis 6 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 510 dalis 7 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 510 dalis 8 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 510 dalis 9 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 511 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 513 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 514 dalis 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 518a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 519b | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 52 dalis 1 pastraipa | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 52 dalis 1 punktas (a) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 52 dalis 1 punktas (b) FR | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 52 dalis 1 punktas (c) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 52 dalis 1 punktas (h) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 52 dalis 1 punktas (j) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 52 dalis 1 punktas (p) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 52 dalis 1 punktas (q) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 52 dalis 1 punktas (r) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 54 dalis 1 punktas (e) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 59 punktas (a) punktas (i) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 6 dalis 1a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 62 punktas (a) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 63 pastraipa | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 sakinys | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (a) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (b) sakinys | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (c) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (d) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (e) sakinys | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (f) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (g) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (h) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (i) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (j) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (k) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (l) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (m) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 63 punktas (n) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 63 punktas (o) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 63 punktas (p) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 64 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 66 punktas (e) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 69 punktas (a) PT (i) | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72b | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72c | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72d | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72e | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72f | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72g | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72h | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72i | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72j | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72k | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 72l | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 73 dalis 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 73 dalis 2 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 73 dalis 3 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 73 dalis 4 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 73 dalis 6 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 73 pavadinimas | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 75 sakinys | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 76 dalis 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 76 dalis 2 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 76 dalis 3 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 77 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 78 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 78a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 79 dalis 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 79 pavadinimas | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 79a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 80 dalis 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 80 dalis 3 sakinys | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 80 pavadinimas | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 81 dalis 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 82 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 83 dalis 1 sakinys | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 92a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 92b | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | skyrius 5a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | dalis 10 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) II straipsnis 501c | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | dalis 10 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) IIA | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 2 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) I skyrius 6 TEXT | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 2 pavadinimas | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 3 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) II skyrius 6 SECTION 3 A 277 P 5 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 3 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) II skyrius 6 SECTION 3 A 279a P 3 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 3 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) IV skyrius 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | dalis 3 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) IV skyrius 1a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | dalis 3 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) IV skyrius 1b | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | dalis 7 straipsnis 430 dalis 7 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | dalis 7 straipsnis 430 dalis 8 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | dalis 7 straipsnis 430b | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | dalis 7 straipsnis 430c | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 8 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) I straipsnis 432 P 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 8 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) I straipsnis 432 P 2 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 8 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) I straipsnis 434a | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | skirsnis 1 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | skirsnis 2 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | skirsnis 3 | 27/06/2019 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 11 dalis 1 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 11 dalis 2 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | Repeal | straipsnis 11 dalis 3 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 11 dalis 4 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 11 dalis 5 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 11 dalis 6 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | Repeal | straipsnis 12 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 124 dalis 1 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 124 dalis 1a | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 124 dalis 2 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 124 dalis 3 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 124 dalis 6 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 164 dalis 1 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 164 dalis 10 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 164 dalis 2 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 164 dalis 3 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 164 dalis 4 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 164 dalis 5 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 164 dalis 6 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 164 dalis 7 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 18 dalis 1 pastraipa 1 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 18 dalis 2 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 18 dalis 3 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 18 dalis 4 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 18 dalis 5 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 18 dalis 6 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 18 dalis 7 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 18 dalis 8 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 458 dalis 10 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 458 dalis 2 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 458 dalis 4 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 458 dalis 5 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 458 dalis 9 | 28/12/2020 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | priedas II punktas 1 punktas (e) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | priedas II punktas 2 punktas (d) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | priedas II punktas 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 10 dalis 1 pastraipa 1 FR | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 102 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 102 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 102 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 102 dalis 5 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 102 dalis 6 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 103 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | Repeal | straipsnis 104 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 105 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 105 dalis 11 punktas (a) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 105 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 105 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 105 dalis 6 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 105 dalis 7 pastraipa 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 107 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 123 dalis | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 128 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 128 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 132 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 132a dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 132a dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 132a dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 132b | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 132c | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 144 dalis 1 punktas (g) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 15 dalis 1 pastraipa 1 FR | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 152 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 158 dalis 9a | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 16 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 201 dalis 1 punktas (h) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 22 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 223 dalis 3 pastraipa 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 223 dalis 5 pastraipa | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 272 punktas 12 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 272 punktas 12a | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 272 punktas 6 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 272 punktas 7a | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 273 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 273 dalis 6 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 273 dalis 7 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 273 dalis 8 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 273 dalis 9 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 273a | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 273b | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 283 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 298 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | Repeal | straipsnis 299 dalis 2 punktas (a) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 300 sakinys | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 300 punktas 10 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 300 punktas 11 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 300 punktas 5 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 300 punktas 6 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 300 punktas 7 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 300 punktas 8 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 300 punktas 9 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 301 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 302 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 303 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 304 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 304 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 304 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 304 dalis 5 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 304 dalis 6 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 304 dalis 7 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 305 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 305 dalis 2 pastraipa | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 305 dalis 2 punktas (c) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 305 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 305 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 306 dalis 1 punktas (c) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 306 dalis 1 punktas (d) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 306 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 306 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 307 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 308 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 308 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | Repeal | straipsnis 308 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | Repeal | straipsnis 308 dalis 5 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 309 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 310 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 311 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 316 dalis 1 pastraipa | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 36 dalis 1 punktas (n) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 384 dalis 1 tekstas | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 385 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 390 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 390 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 390 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 390 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 390 dalis 5 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 390 dalis 6 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 390 dalis 7 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 390 dalis 8 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 392 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 394 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 394 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 394 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 395 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 395 dalis 5 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 396 dalis 1 pastraipa | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 396 dalis 1 pastraipa 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 397 lentelės skiltis 1 tekstas | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 399 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 399 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 127 PT (a) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 128 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 130 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 131 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 132 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 133 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 134 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 135 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 136 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 137 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 138 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 139 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 140 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 141 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 142 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 143 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 144 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 145 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 146 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 147 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 148 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 149 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 20 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 26 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 28 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 29a | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 29b | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 29c | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 29d | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 39 L | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 41 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 7 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 71 PT (b) FR | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 72 PT (a) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 86 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 91 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 4 dalis 1 punktas 96 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 400 dalis 1 pastraipa 1 PT (j) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 400 dalis 1 pastraipa 1 PT (l) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 400 dalis 1 pastraipa 1 PT (m) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 400 dalis 1 pastraipa 1 PT (n) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 400 dalis 2 punktas (c) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 400 dalis 2 punktas (k) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 400 dalis 2 punktas (l) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 400 dalis 3 pastraipa 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 400 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 401 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 402 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 402 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 403 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 403 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 403 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 411 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 412 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 412 dalis 4a | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 413 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 414 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 415 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 415 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 415 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 416 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 416 dalis 5 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 416 dalis 6 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | Repeal | straipsnis 416 dalis 7 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 419 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 422 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 422 dalis 8 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 423 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 423 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 424 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 425 dalis 2 punktas (c) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 456 punktas (k) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 457 punktas (i) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 493 dalis 1 sakinys 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 493 dalis 3 punktas (c) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 498 dalis 1 pastraipa 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | Repeal | straipsnis 499 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 501 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 501a dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 501a dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 501a dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 514 dalis 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 6 dalis 1 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 6 dalis 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 6 dalis 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 6 dalis 5 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 8 dalis 1 punktas (b) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 8 dalis 3 punktas (b) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 8 dalis 3 punktas (c) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 8 dalis 6 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 88a | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 92 dalis 1 punktas (d) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 92 dalis 3 punktas (b) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 92 dalis 3 punktas (c) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 92 dalis 3 punktas (ca) | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 94 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | Repeal | dalis 3 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) I skyrius 2 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 3 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) II skyrius 6 SECTION 3 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 3 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) II skyrius 6 SECTION 4 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 3 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) II skyrius 6 SECTION 5 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 6 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) I pavadinimas | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | dalis 6 antraštinė dalis (sudedamoji dalis) IV | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | dalis 7 A | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | dalis 8 | 28/06/2021 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 92 dalis 1a | 01/01/2022 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 104a | 28/06/2023 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 106 dalis 2 | 28/06/2023 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 106 dalis 3 | 28/06/2023 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 106 dalis 4 | 28/06/2023 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 106 dalis 5 | 28/06/2023 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 106 dalis 6 | 28/06/2023 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 106 dalis 7 | 28/06/2023 | |
Modifies | 32013R0575 | papildymas | straipsnis 204a | 28/06/2023 | |
Modifies | 32013R0575 | pakeitimas | straipsnis 36 dalis 1 punktas (b) | ||
Partial adoption | 52016PC0850 | 20/05/2019 |
Relation | Act | Comment | Subdivision concerned | From | To |
---|---|---|---|---|---|
Corrected by | 32019R0876R(01) | (PL) | |||
Corrected by | 32019R0876R(02) | (LT, LV) | |||
Corrected by | 32019R0876R(03) | (IT) | |||
Corrected by | 32019R0876R(04) | (FR) | |||
Corrected by | 32019R0876R(05) | (DE) | |||
Corrected by | 32019R0876R(06) | (ES) | |||
Corrected by | 32019R0876R(07) | (ES, IT) | |||
Corrected by | 32019R0876R(08) | ||||
Corrected by | 32019R0876R(09) | (FR, NL) | |||
Corrected by | 32019R0876R(10) | ||||
Corrected by | 32019R0876R(11) | ||||
Corrected by | 32019R0876R(12) | (GA) | |||
Corrected by | 32019R0876R(13) | (HU, PT) | |||
Corrected by | 32019R0876R(14) | (FI, SL) | |||
Corrected by | 32019R0876R(15) | (SL) | |||
Corrected by | 32019R0876R(16) | (ES) | |||
Modified by | 32020R0873 | papildymas | straipsnis 3 dalis 3a | 27/06/2020 | |
Modified by | 32020R0873 | pakeitimas | straipsnis 3 dalis 5 | 27/06/2020 | |
Modified by | 32020R0873 | pakeitimas | straipsnis 3 dalis 7 | 27/06/2020 |
7.6.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 150/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/876
2019 m. gegužės 20 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),
kadangi:
(1) |
po 2007–2008 m. prasidėjusios finansų krizės Sąjunga įvykdė esminę finansinių paslaugų reguliavimo sistemos reformą, kuria siekta padidinti jos finansų įstaigų atsparumą. Ta reforma iš esmės buvo grindžiama 2010 m. Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) sutartais tarptautiniais standartais, vadinamąja sistema „Bazelis III“. Tarp daugelio priemonių, sudariusių reformų rinkinį, buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (5), kuriais sugriežtinti kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (įstaigoms) taikomi prudenciniai reikalavimai; |
(2) |
nors įvykdžius reformą finansų sistema tapo stabilesnė ir atsparesnė daugelio rūšių galimiems būsimiems sukrėtimams ir krizėms, ja nebuvo išspręstos visos nustatytos problemos. Svarbi to priežastis buvo tai, kad tokios tarptautinės standartų nustatymo institucijos kaip BBPK ir Finansinio stabilumo taryba (FST) tuo metu dar nebuvo baigusios savo darbo, kuriuo siekė tarptautiniu mastu susitarti dėl tų problemų sprendimo būdų. Dabar, kai su svarbiomis papildomomis reformomis susijęs darbas jau baigtas, reikėtų spręsti likusias problemas; |
(3) |
Komisija 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate „Bankų sąjungos sukūrimas“ pripažino, kad reikia labiau mažinti riziką, ir įsipareigojo pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris būtų pagrįstas tarptautiniu mastu sutartais standartais. Poreikis imtis tolesnių konkrečių teisėkūros veiksmų siekiant mažinti riziką finansų sektoriuje taip pat pripažintas 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose ir 2016 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Bankų sąjunga: 2015 m. metinė ataskaita“ (6); |
(4) |
rizikos mažinimo priemonėmis turėtų būti ne tik dar labiau sustiprintas Europos bankų sistemos atsparumas ir rinkų pasitikėjimas ja, bet ir sudarytas pagrindas daryti tolesnę pažangą siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą. Tas priemones taip pat reikėtų svarstyti platesnio masto iššūkių, su kuriais susiduria Sąjungos ekonomika, kontekste, ypač atsižvelgiant į poreikį skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tokiu metu, kai ekonominės perspektyvos yra neaiškios. Tame kontekste, siekiant sustiprinti Sąjungos ekonomiką, pradėtos įgyvendinti įvairios svarbios politikos iniciatyvos, pvz., Investicijų planas Europai ir kapitalo rinkų sąjunga. Todėl svarbu, kad visos rizikos mažinimo priemonės sklandžiai derėtų su tomis politikos iniciatyvomis ir su platesnio masto pastarojo meto reformomis finansų sektoriuje; |
(5) |
šio reglamento nuostatos turėtų būti lygiavertės tarptautiniu mastu sutartiems standartams ir jomis turėtų būti užtikrintas tolesnis Direktyvos 2013/36/ES bei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir sistemos „Bazelis III“ lygiavertiškumas. Tikslinių koregavimų, daromų siekiant atspindėti Sąjungos ypatumus ir bendresnius politikos argumentus, aprėptis ar trukmė turėtų būti ribotos, kad nebūtų pakenkta bendram prudencinės sistemos patikimumui; |
(6) |
esamas rizikos mažinimo priemones ir visų pirma ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimus taip pat reikėtų tobulinti siekiant užtikrinti, kad juos būtų galima taikyti proporcingiau ir kad jais nebūtų sukurta pernelyg didelė reikalavimų laikymosi našta, ypač mažesnėms ir mažiau sudėtingoms įstaigoms; |
(7) |
siekiant tikslingai supaprastinti reikalavimus vadovaujantis proporcingumo principu, būtina pateikti tikslią mažų ir nesudėtingų įstaigų apibrėžtį. Vien tik vienoda absoliučiąja riba nėra atsižvelgiama į šalių bankų rinkų ypatumus. Todėl reikia užtikrinti valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra pritaikyti ribą prie vidaus aplinkybių ir atitinkamai ją sumažinti. Kadangi įstaigos dydis pats savaime nėra lemiamas jos rizikos pobūdžio nustatymo veiksnys, taip pat būtina taikyti papildomus kokybinius kriterijus siekiant užtikrinti, kad įstaiga būtų laikoma maža ir nesudėtinga, galinčia pasinaudoti labiau proporcingų taisyklių teikiama nauda tik tuo atveju, jei ji tenkina visus atitinkamus kriterijus; |
(8) |
sverto koeficientai padeda išlaikyti finansinį stabilumą taikant juos kaip finansinio stabilumo stiprinimo priemonę rizika grindžiamiems kapitalo reikalavimams ir jais ribojant pernelyg didelį sverto augimą ekonominio pakilimo laikotarpiais. BBPK peržiūrėjo tarptautinį sverto koeficiento standartą siekdamas labiau patikslinti tam tikrus to koeficiento sandaros aspektus. Siekiant užtikrinti įstaigoms, įsteigtoms Sąjungoje, bet vykdančioms veiklą už Sąjungos ribų, vienodas sąlygas tarptautiniu mastu ir užtikrinti, kad sverto koeficientas tebebūtų veiksminga papildoma priemonė kartu su rizika grindžiamais nuosavų lėšų reikalavimais, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tuo peržiūrėtu standartu. Todėl reikėtų nustatyti sverto koeficiento reikalavimą, kuriuo būtų papildyta dabartinė sverto koeficiento pranešimo ir atskleidimo sistema; |
(9) |
siekiant be reikalo nevaržyti įstaigų skolinimo įmonėms bei privatiems namų ūkiams ir išvengti nepageidaujamo neigiamo poveikio rinkos likvidumui, sverto koeficiento reikalavimas turėtų būti nustatytas tokio dydžio, kad jis būtų patikima finansinio stabilumo užtikrinimo priemonė nuo pernelyg didelio sverto rizikos nekliudant ekonomikos augimui; |
(10) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (7) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija (EBI)) savo 2016 m. rugpjūčio 3 d. ataskaitoje dėl sverto koeficiento reikalavimo padarė išvadą, kad bet kurios rūšies kredito įstaigoms nustatytas 3 % 1 lygio kapitalo sverto koeficientas būtų patikima finansinio stabilumo užtikrinimo priemonė. Dėl 3 % sverto koeficiento reikalavimo taip pat tarptautiniu lygmeniu susitarė BBPK. Todėl turėtų būti nustatytas 3 % dydžio sverto koeficiento reikalavimas; |
(11) |
vis dėlto 3 % sverto koeficiento reikalavimu kai kurie verslo modeliai ir verslo linijos būtų suvaržyti labiau negu kiti. Visų pirma tai darytų neproporcingą poveikį viešųjų plėtros bankų vykdomam viešajam skolinimui ir oficialiai remiamo eksporto kreditams. Todėl tų rūšių pozicijoms taikomą sverto koeficientą reikėtų patikslinti. Todėl turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai, kurie padėtų nuspręsti dėl tokių kredito įstaigų viešąjį įgaliojimą; tie kriterijai turėtų apimti tokius aspektus kaip tų kredito įstaigų įsteigimas, vykdomos veiklos rūšis, jų tikslas, viešųjų įstaigų garantijos priemonės ir indėlių priėmimo veiklos apribojimai. Tačiau spręsti dėl tokių kredito įstaigų steigimo formos ir būdo turėtų būti paliekama valstybės narės centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijoms; tai gali būti tokių valdžios institucijų vykdomas naujos kredito įstaigos sukūrimas, jau esamo subjekto įsigijimas arba perėmimas, be kita ko, pagal koncesijos sutartis ir pertvarkymo procedūrų kontekste; |
(12) |
sverto koeficientas taip pat neturėtų kliudyti įstaigoms teikti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugas klientams. Todėl į bendrą pozicijų matą neturėtų būti įskaitomos pradinės garantinės įmokos, kurias įstaigos gauna iš savo klientų už išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, ir kurios pervedamos pagrindinėms sandorio šalims; |
(13) |
išimtinėmis aplinkybėmis, kurios pateisina sprendimą neįtraukti centrinių bankų tam tikrų pozicijų į bendrą pozicijų matą, ir siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama laikinai neįskaityti tokių pozicijų į sverto koeficiento pozicijų matą. Tuo tikslu, pasikonsultavusios su atitinkamu centriniu banku, jos turėtų viešai paskelbti apie tokių išimtinių aplinkybių susidarymą. Sverto koeficiento reikalavimas turėtų būti iš naujo nustatytas proporcingai tokio neįtraukimo poveikiui kompensuoti. Toks nustatymas iš naujo turėtų užtikrinti rizikos finansiniam stabilumui, su kuria susiduria atitinkami bankų sektoriai, pašalinimą ir atsparumo, kurį garantuoja sverto koeficientas, išlaikymą; |
(14) |
tikslinga taikyti sverto koeficiento rezervo reikalavimą įstaigoms, kurios nustatytos kaip pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) pagal Direktyvą 2013/36/ES ir 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtą BBPK sverto koeficiento rezervo standartą, taikomą pasaulinės sisteminės svarbos bankams (G-SIB). BBPK nustatė sverto koeficiento rezervą siekdamas konkretaus tikslo – sumažinti G-SIB keliamą palyginti didesnę riziką finansiniam stabilumui ir, atsižvelgiant į tai, šis rezervas šiame etape turėtų būti taikomas tik G-SII. Vis dėlto reikėtų atlikti tolesnę analizę siekiant nustatyti, ar būtų tikslinga sverto koeficiento rezervo reikalavimą taikyti kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII), kaip apibrėžta Direktyvoje 2013/36/ES, ir, jei taip – kaip reikėtų pritaikyti kalibravimą pagal tų įstaigų konkrečius požymius; |
(15) |
2015 m. lapkričio 9 d. FST paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kurį G 20 patvirtino 2015 m. lapkričio mėn. Turkijoje įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad G-SIB turėtų pakankamą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) sumą, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. TLAC standartas turėtų būti įgyvendintas Sąjungos teisėje; |
(16) |
Sąjungos teisėje įgyvendinant TLAC standartą reikia atsižvelgti į galiojantį minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES (8). Kadangi TLAC standartas ir MREL siekiama to paties tikslo – užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą, šie du reikalavimai turėtų būti bendros sistemos vienas kitą papildantys elementai. Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis turėtų būti įtrauktas į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, jame nustatant naują nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, o konkrečioms įmonėms, kurios yra G-SII, taikytinas papildomas mokestis ir konkrečioms įmonėms, kurios nėra G-SII, skirtas reikalavimas turėtų būti nustatyti priimant tikslinius Direktyvos 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 (9) pakeitimus. Nuostatas, kuriomis į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtraukiamas TLAC standartas, reikėtų skaityti kartu su Direktyvos 2014/59/ES bei Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatomis ir Direktyva 2013/36/ES; |
(17) |
pagal TLAC standartą, kuris taikomas tik G-SIB, šiame reglamente nustatytas minimalus reikalavimas turėti pakankamą nuosavų lėšų ir labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų sumą turėtų būti taikomas tik G-SII. Tačiau šiame reglamente nustatytos tinkamų įsipareigojimų taisyklės turėtų būti taikomos visoms įstaigoms atsižvelgiant į papildomus koregavimus ir reikalavimus, išdėstytus Direktyvoje 2014/59/ES; |
(18) |
laikantis TLAC standarto, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas pertvarkytiniems subjektams, kurie arba patys yra G-SII, arba priklauso G-SII laikomai grupei. Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas individualiai arba konsoliduotai, priklausomai nuo to, ar tokie pertvarkytini subjektai yra pavienės patronuojamųjų įmonių neturinčios įstaigos, ar patronuojančiosios įmonės; |
(19) |
pagal Direktyvą 2014/59/ES pertvarkymo priemones leidžiama naudoti ne tik įstaigoms, bet ir finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Todėl patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės turėtų taip pat, kaip ir patronuojančiosios įstaigos, turėti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą; |
(20) |
siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo veiksmingumą ypač svarbu, kad priemonių, turimų tam reikalavimui įvykdyti, nuostolių padengimo pajėgumas būtų didelis. Tokio pajėgumo neturi nei įsipareigojimai, kuriems Direktyvoje 2014/59/ES nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma, nei kiti įsipareigojimai, kuriems, nors gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė iš esmės ir gali būti taikoma, ją taikant praktiškai galėtų kilti sunkumų. Todėl tų įsipareigojimų nereikėtų laikyti tinkamais nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti. Kita vertus, kapitalo priemonių, kaip ir subordinuotųjų įsipareigojimų, nuostolių padengimo pajėgumas yra didelis. Be to, įsipareigojimų, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip kai kurie neįtraukti įsipareigojimai, nuostolių padengimo pajėgumą reikėtų pripažinti iki tam tikro lygio, laikantis TLAC standarto; |
(21) |
siekiant išvengti dvigubo įsipareigojimų įskaitymo nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo tikslais, turėtų būti nustatytos turimų tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo taisyklės, analogiškos atitinkamam atskaitymo metodui, kuris Reglamente (ES) Nr. 575/2013 jau nustatytas kapitalo priemonėms. Pagal tą metodą turimos tinkamų įsipareigojimų priemonės pirmiausia turėtų būti atskaitomos iš tinkamų įsipareigojimų, o jeigu įsipareigojimų nėra pakankamai, tos tinkamų įsipareigojimų priemonės turėtų būti atskaitomos iš 2 lygio priemonių; |
(22) |
TLAC standarte nustatyti tam tikri įsipareigojimų tinkamumo kriterijai, kurie yra griežtesni negu dabartiniai kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai turėtų būti suderinti atsižvelgiant į priemonių, išleidžiamų per specialiosios paskirties subjektus, netinkamumą nuo 2022 m. sausio 1 d.; |
(23) |
būtina numatyti aiškų ir skaidrų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių patvirtinimo procesą, kuris gali padėti išlaikyti aukštą tų priemonių kokybę. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už tų priemonių patvirtinimą anksčiau nei įstaigos galėtų priskirti jas prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių. Tačiau kompetentingoms institucijoms nebūtina reikalauti išankstinio leidimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms, kurios išleidžiamos remiantis kompetentingos institucijos jau patvirtintais teisiniais dokumentais ir reglamentuojamos iš esmės tomis pačiomis nuostatomis, kuriomis reglamentuojamos kapitalo priemonės, kurių atžvilgiu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą jas priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių. Tokiu atveju, užuot prašiusios išankstinio patvirtinimo, įstaigos turėtų turėti galimybę pranešti savo kompetentingoms institucijoms apie savo ketinimą išleisti šias priemones. Jos tai turėtų padaryti pakankamai iš anksto iki priemonių priskyrimo prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kad kompetentingos institucijos turėtų laiko prireikus priemones peržiūrėti. Atsižvelgdamos į EBI vaidmenį didinti priežiūros praktikos konvergenciją ir gerinti nuosavų lėšų priemonių kokybę, prieš patvirtindamos bet kokią naują bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių formą kompetentingos institucijos turėtų pasikonsultuoti su EBI; |
(24) |
kapitalo priemonės atitinka reikalavimus kaip papildomos 1 arba 2 lygio priemonės tik tiek, kiek jos tenkina atitinkamus tinkamumo kriterijus. Tokias kapitalo priemones gali sudaryti nuosavas kapitalas arba įsipareigojimai, įskaitant subordinuotąsias paskolas, kurios tenkina tuos kriterijus; |
(25) |
kapitalo priemonės ar kapitalo priemonių dalys turėtų būti laikomos tinkamomis priskirti prie nuosavų lėšų priemonių tik tiek, kiek jos yra apmokėtos. Kol kapitalo priemonių dalys nėra apmokėtos, tos dalys turėtų būti netinkamos priskirti prie nuosavų lėšų priemonių; |
(26) |
nuosavų lėšų priemonėms ir tinkamiems įsipareigojimams neturėtų būti taikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie sumažintų jų nuostolių padengimo pajėgumą pertvarkymo atveju. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad įsipareigojimus reglamentuojančiose sutarčių nuostatose turėtų būti nustatyta sąlyga, kurioje aiškiai teigiama, kad priemonei netaikomos įskaitymo ar užskaitos teisės; |
(27) |
dėl bankų sektoriaus raidos vis labiau skaitmenėjančioje aplinkoje programinė įranga tampa vis svarbesne turto rūšimi. Apdairiai vertinamai programinei įrangai kaip turtui, kurio vertei įstaigos pertvarkymas, nemokumas ar likvidavimas reikšmingo poveikio neturi, nematerialiojo turto atskaitymas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių turėtų būti netaikomas. Tai svarbu pabrėžti, nes programinė įranga yra plati sąvoka, apimanti daug skirtingų turto rūšių, kurios ne visos išsaugo savo vertę įstaigos veiklos nutraukimo atveju. Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į programinės įrangos kaip turto vertinimo bei amortizacijos skirtumus ir į įvykdytus tokio turto pardavimus. Be to, turėtų būti atsižvelgta į tarptautinius pokyčius ir skirtumus investicijų į programinę įrangą reguliuojamojo vertinimo srityje, į skirtingas prudencines taisykles, kurios taikomos įstaigoms ir draudimo įmonėms, ir į finansų sektoriaus įvairovę Sąjungoje, įskaitant nereguliuojamus subjektus, pavyzdžiui, finansinių technologijų bendroves; |
(28) |
siekiant išvengti skardžio efekto, būtina užtikrinti esamų priemonių tęstinumą tam tikrų tinkamumo kriterijų atžvilgiu. Anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d. išleistų įsipareigojimų atveju tam tikri nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų tinkamumo kriterijai turėtų būti netaikomi. Toks tęstinumas turėtų būti taikomas įsipareigojimams, įtrauktiems į TLAC subordinuotąją dalį, kai taikytina, ir į MREL subordinuotąją dalį pagal Direktyvą 2014/59/ES, taip pat įsipareigojimams, įtrauktiniems į TLAC nesubordinuotąją dalį, kai taikytina, ir MREL nesubordinuotąją dalį pagal Direktyvą 2014/59/ES. Nuosavų lėšų priemonių atveju tęstinumas turėtų nustoti galioti 2025 m. birželio 28 d.; |
(29) |
tinkamų įsipareigojimų priemonės, įskaitant tas, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei vieni metai, gali būti išpirktos tik po to, kai pertvarkymo institucija bus davusi išankstinį leidimą. Toks išankstinis leidimas taip pat galėtų būti bendras išankstinis leidimas – tokiu atveju išpirkimas turėtų būti įvykdytas per tam tikrą nustatytą laikotarpį ir tam tikrai iš anksto nustatytai sumai, kuriai taikomas bendrasis išankstinis leidimas; |
(30) |
nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, tarptautinis įstaigų turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų prudencinės tvarkos standartas buvo iš dalies pakeistas siekiant pagerinti įstaigų turimoms reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikomą tvarką. Reikšmingi to standarto pakeitimai apėmė vieno bendro metodo taikymą nustatant nuosavų lėšų reikalavimą pozicijoms dėl įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondus, tikslią viršutinę ribą, iki kurios bendri nuosavų lėšų reikalavimai taikomi reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, ir rizikai jautresnį metodą, pagal kurį nustatoma išvestinių finansinių priemonių vertė skaičiuojant reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies numatomus išteklius. Tačiau reikalavimų neatitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikoma tvarka liko nepakeista. Kadangi peržiūrėtais tarptautiniais standartais nustatyta tvarka yra tinkamesnė centrinės tarpuskaitos aplinkai, Sąjungos teisę reikėtų iš dalies pakeisti į ją įtraukiant tuos standartus; |
(31) |
siekiant užtikrinti, kad įstaigos tinkamai tvarkytų savo pozicijas, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos, tų pozicijų vertinimo taisyklės turėtų būti jautrios rizikai ir jomis turėtų būti skatinamas skaidrumas pagrindinių KIS pozicijų atžvilgiu. Todėl BBPK priėmė peržiūrėtą standartą, kuriame nustatyta aiški pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumų apskaičiavimo metodų hierarchija. Ta hierarchija atspindi pagrindinių pozicijų skaidrumo lygį. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tomis tarptautiniu mastu sutartomis taisyklėmis; |
(32) |
kalbant apie įstaigas, kurios teikia minimalios vertės įsipareigojimus neprofesionalių klientų labui investuojant į KIS investicinius vienetus arba akcijas, be kita ko, vyriausybės remiamos privačios pensijų sistemos kontekste, į tą pačią prudencinio konsolidavimo aprėptį įtraukta įstaiga ar įmonė neprivalo atlikti jokių mokėjimų, nebent kliento KIS akcijų ar investicinių vienetų vertė tam tikru ar tam tikrais sutartyje nurodytais momentais nukristų žemiau garantuotos sumos. Todėl įsipareigojimo vykdymo tikimybė praktiškai yra nedidelė. Jeigu įstaigos minimalios vertės įsipareigojimas apsiriboja sumos, kurią klientas iš pradžių investavo į KIS investicinius vienetus ar akcijas, procentine dalimi (fiksuotos sumos minimalios vertės įsipareigojimas) arba suma, kuri priklauso nuo finansinių rodiklių ar rinkos rodiklių rezultatų iki tam tikro momento, bet koks tuo metu egzistuojantis teigiamas kliento akcijų ar investicinių vienetų vertės ir esamos garantuotos sumos skirtumas tam tikrą datą yra laikomas rezervu ir sumažina riziką, kad įstaiga turės išmokėti garantuotą sumą. Visos tos priežastys pateisina perskaičiavimo koeficiento sumažinimą; |
(33) |
apskaičiuojant išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertę pagal sandorio šalies kredito rizikos sistemą, Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 įstaigoms šiuo metu suteikta galimybė rinktis iš trijų skirtingų standartizuotų metodų: standartizuoto metodo (SM), rinkos vertės metodo (RVM) ir pradinės pozicijos metodo (PPM); |
(34) |
tačiau pagal tuos standartizuotus metodus nėra deramai pripažįstamas riziką mažinantis tų pozicijų užtikrinimo priemonių pobūdis. Jų kalibravimai yra pasenę ir neatspindi didelio per finansų krizę pastebėto kintamumo. Be to, jais nėra deramai pripažįstama užskaitos nauda. Siekdamas ištaisyti tuos trūkumus BBPK nusprendė pakeisti SM ir RVM nauju standartizuotu išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodu – vadinamuoju standartizuotu sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodu (Standardised Approach for Counterparty Credit Risk, SA-CCR). Kadangi peržiūrėtais tarptautiniais standartais nustatytas naujas standartizuotas metodas yra tinkamesnis centrinės tarpuskaitos aplinkai, Sąjungos teisę reikėtų iš dalies pakeisti į ją įtraukiant tuos standartus; |
(35) |
SA-CCR metodas yra jautresnis rizikai negu SM ir RVM, todėl pagal jį nuosavų lėšų reikalavimai turėtų geriau atspindėti su įstaigų išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią riziką. Vis dėlto kai kurioms įstaigoms, šiuo metu taikančioms RVM, įgyvendinti SA-CCR gali būti pernelyg sudėtinga ir per didelė našta. Įstaigoms, kurios tenkina iš anksto nustatytus tinkamumo kriterijus, ir įstaigoms, kurios priklauso grupei, kuri tenkina tuos kriterijus konsoliduotai, reikėtų nustatyti supaprastintą SA-CCR versiją. Kadangi tokia supaprastinta versija bus mažiau jautri rizikai negu SA-CCR, ji turėtų būti tinkamai kalibruota siekiant užtikrinti, kad pagal ją nebūtų nustatoma per maža išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertė; |
(36) |
įstaigoms, kurių turimos išvestinių finansinių priemonių pozicijos yra ribotos ir kurios šiuo metu taiko RVM ar PPM, įgyvendinti tiek SA-CCR, tiek supaprastintą SA-CCR gali būti pernelyg sudėtinga. Todėl toms įstaigoms, kurios tenkina iš anksto nustatytus tinkamumo kriterijus, ir įstaigoms, kurios priklauso grupei, kuri tenkina tuos kriterijus konsoliduotai, kaip alternatyvą reikėtų palikti galimybę taikyti PPM, tačiau jį reikėtų peržiūrėti siekiant ištaisyti jo didžiausius trūkumus; |
(37) |
siekiant padėti įstaigai pasirinkti, kurį iš leidžiamų metodų taikyti, turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai. Tie kriterijai turėtų būti grindžiami įstaigos su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos mastu, iš kurio aišku, kokio sudėtingumo skaičiavimus įstaiga turėtų gebėti atlikti apskaičiuodama pozicijų vertę; |
(38) |
per finansų krizę kai kurios iš Sąjungoje įsteigtų įstaigų patyrė didelių prekybos knygos nuostolių. Kai kurių iš jų atveju reikalaujamo dydžio kapitalas tiems nuostoliams padengti pasirodė nepakankamas, taigi joms teko prašyti nepaprastosios viešosios finansinės paramos. Tos pastebėtos problemos paskatino BBPK ištaisyti keletą prekybos knygos pozicijoms taikomos prudencinės tvarkos, t. y. nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, trūkumų; |
(39) |
2009 m. pirmosios reformos buvo užbaigtos tarptautiniu lygmeniu ir perkeltos į Sąjungos teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES (10). Vis dėlto 2009 m. reforma nebuvo ištaisyti nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti standartų struktūriniai trūkumai. Dėl nepakankamai aiškiai nustatytos ribos tarp prekybos ir bankinių knygų atsirado reguliacinio arbitražo galimybių, o dėl nepakankamo nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti jautrumo rizikai nebuvo įmanoma aprėpti visų rūšių rizikos, su kuria įstaigos susiduria; |
(40) |
BBPK pradėjo esminę prekybos knygos peržiūrą (toliau – EPKP) nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti standartų struktūriniams trūkumams ištaisyti. To darbo rezultatas – 2016 m. sausio mėn. paskelbta peržiūrėta rinkos rizikos sistema. 2017 m. gruodžio mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė susitarė atidėti peržiūrėtos rinkos rizikos sistemos įgyvendinimo datą, kad įstaigoms suteiktų papildomo laiko parengti reikalingų sistemų infrastruktūrą ir kad BBPK galėtų išspręsti tam tikras konkrečias su rinkos rizikos sistema susijusias problemas. Tai apima standartizuoto ir vidaus modelių metodų kalibravimo peržiūrą siekiant užtikrinti suderinamumą su pradiniais BBPK lūkesčiais. Užbaigus tą peržiūrą ir prieš atliekant poveikio vertinimą siekiant įvertinti su tuo susijusių EPKP sistemos peržiūrų poveikį Sąjungos įstaigoms, visos įstaigos, kurioms būtų taikoma EPKP sistema Sąjungoje, turėtų pradėti teikti informaciją apie skaičiavimus, atliktus pagal peržiūrėtą standartizuotą metodą. Tuo tikslu, siekiant užtikrinti, kad skaičiavimai, susiję su reikalavimais teikti informaciją, visiškai atitiktų pokyčius tarptautiniu lygiu, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktą. Tą deleguotąjį aktą Komisija turėtų priimti ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Įstaigos turėtų pradėti teikti informaciją apie tuos skaičiavimus ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo to deleguotojo akto priėmimo. Be to, įstaigos, informacijos teikimo tikslais gavusios pritarimą naudoti EPKP sistemos peržiūrėtą vidaus modelių metodą, turėtų pateikti informaciją ir apie skaičiavimus pagal vidaus modelių metodą po jo visiško įdiegimo praėjus trejiems metams; |
(41) |
reikalavimų teikti informaciją apie EPKP metodus nustatymas turėtų būti laikomas pirmu žingsniu link visiško EPKP sistemos įgyvendinimo Sąjungoje. Atsižvelgdama į BBPK atliktas PPKP sistemos galutines peržiūras, tų peržiūrų poveikio Sąjungos įstaigoms ir PPKP metodams, kurie jau išdėstyti šiame reglamente dėl informacijos teikimo reikalavimų, rezultatus, Komisija ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti, kai tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatytų, kaip Sąjungoje turėtų būti įgyvendinta PPKP sistema, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti; |
(42) |
proporcinga rinkos rizikos vertinimo tvarka turėtų būti taikoma ir toms įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma riboto masto veikla, leidžiant daugiau smulkią prekybos knygoje apskaitomą veiklą vykdančių įstaigų taikyti kredito rizikos sistemą bankinės knygos pozicijoms, kaip nustatyta pagal peržiūrėtą smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai skirtą nukrypti leidžiančią nuostatą. Komisijai pakartotinai vertinant, kaip įstaigos, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, turėtų apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, turėtų būti atsižvelgta ir į proporcingumo principą. Visų pirma turėtų būti peržiūrėtas įstaigų, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti kalibravimas, atsižvelgiant į pokyčius tarptautiniu lygiu. Kol kas įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, taip pat įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra smulki, informacijos teikimo reikalavimai pagal EPKP turėtų būti netaikomi; |
(43) |
siekiant pagerinti įstaigų gebėjimą padengti nuostolius ir geriau laikytis tarptautinių standartų, reikėtų sustiprinti didelių pozicijų sistemą. Tuo tikslu kaip kapitalo bazė apskaičiuojant didelių pozicijų ribą turėtų būti naudojamas aukštesnės kokybės kapitalas, o kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos turėtų būti apskaičiuojamos pagal SA-CCR. Be to, pozicijų, kurias G-SII gali turėti kitų G-SII atžvilgiu, riba turėtų būti sumažinta siekiant mažinti sisteminę riziką, susijusią su didelių įstaigų tarpusavio ryšiais ir poveikiu, kurį G-SII sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas gali turėti finansiniam stabilumui; |
(44) |
nors padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu (toliau – LCR) užtikrinama, kad įstaigos pajėgs trumpą laiką atlaikyti nepalankias sąlygas, juo neužtikrinama, kad tos įstaigos turės pastovų finansavimą ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl tapo aišku, kad Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytas išsamus privalomas pastovaus finansavimo reikalavimas, kurio visada reikėtų laikytis siekiant išvengti pernelyg didelių turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimų ir nebūtų pernelyg pasikliaunama trumpalaikiu didmeniniu finansavimu; |
(45) |
todėl, laikantis BBPK nustatyto pastovaus finansavimo standarto, reikėtų priimti taisykles, kuriomis pastovaus finansavimo reikalavimas būtų apibrėžtas kaip įstaigos turimo pastovaus finansavimo sumos santykis su jos būtino pastovaus finansavimo suma per vienų metų laikotarpį. Šis privalomas reikalavimas turėtų būti vadinamas grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (NSFR) reikalavimu. Turimo pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos įsipareigojimus ir nuosavas lėšas iš atitinkamų koeficientų, kurie atspindi jų patikimumo lygį per NSFR vienų metų laikotarpį. Būtino pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos turtą ir nebalansines pozicijas iš atitinkamų koeficientų, kurie atspindi jų likvidumo ypatybes ir likusius terminus per NSFR vienų metų laikotarpį; |
(46) |
NSFR turėtų būti išreikštas procentiniu dydžiu ir turėtų būti nustatytas minimalus jo lygis – 100 %, reiškiantis, kad įstaigos turimo pastovaus finansavimo pakanka jos finansavimo poreikiams patenkinti vienų metų laikotarpį tiek įprastomis, tiek nepalankiomis sąlygomis. Jeigu įstaigos NSFR sumažėtų ir nebesiektų 100 %, ji turėtų laikytis konkrečių Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų, kad jos NSFR laiku vėl pasiektų minimalų lygį. NSFR reikalavimo nesilaikymo atvejais priežiūros priemonės neturėtų būti taikomos automatiškai. Vietoj to kompetentingos institucijos turėtų įvertinti NSFR reikalavimo nesilaikymo priežastis ir tik tada nustatyti galimas priežiūros priemones; |
(47) |
Laikantis 2015 m. gruodžio 15 d. EBI ataskaitoje dėl grynojo pastovaus finansavimo reikalavimų, parengtoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 510 straipsnį, pateiktų rekomendacijų, NSFR apskaičiavimo taisyklės turėtų būti glaudžiai suderintos su BBPK standartais, įskaitant tų standartų pakeitimus, susijusius su išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimu. Tačiau dėl būtinybės atsižvelgti į kai kuriuos Europai būdingus ypatumus siekiant užtikrinti, kad NSFR reikalavimas netrukdytų realiosios Europos ekonomikos finansavimui, būtų pagrįsta BBPK parengtą NSFR šiek tiek patikslinti atsižvelgiant į Europos NSFR reikalavimo apibrėžtį. Atlikti tuos patikslinimus atsižvelgiant į Europos kontekstą rekomenduoja EBI, ir patikslinimai daugiausia susiję su specialia tvarka, taikytina: perleidžiamojo finansavimo modeliams apskritai ir visų pirma padengtų obligacijų išleidimui, prekybos finansavimo veiklai, centralizuotiems reguliuojamiesiems taupomiesiems indėliams, garantuotoms būsto paskoloms, kredito unijoms, pagrindinėms sandorio šalims ir centriniams vertybinių popierių depozitoriumams (CVPD), nesiimantiems jokių reikšmingų įsipareigojimų terminų keitimo. Ta siūloma speciali tvarka bendrais bruožais atspindi lengvatinę tvarką, taikomą tų rūšių veiklai pagal Europos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį (LCR), palyginti su BBPK nustatytu LCR. Kadangi grynuoju pastovaus finansavimo rodikliu papildomas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, abiejų rodiklių apibrėžtys ir kalibravimas turėtų būti suderinti. Tai ypač svarbu, kai būtino pastovaus finansavimo koeficientai taikomi LCR aukštos kokybės likvidžiajam turtui atliekant NSFR apskaičiavimą, kuris turėtų atspindėti Europos LCR apibrėžtis ir sumažinimus, nepaisant to, ar laikomasi nustatytų LCR skaičiavimo bendrųjų ir operacinių reikalavimų, kuriuos netinka taikyti apskaičiuojant vienų metų laikotarpio NSFR; |
(48) |
be to, kad reikia atsižvelgti į Europai būdingus ypatumus, išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimas pagal BBPK nustatytą NSFR galėtų daryti reikšmingą poveikį su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusiai įstaigų veiklai, taigi ir Europos finansų rinkoms bei galutinių naudotojų galimybėms atlikti kai kurias operacijas. Jeigu BBPK NSFR būtų nustatytas prieš tai neatlikus išsamių kiekybinių poveikio tyrimų ir viešų konsultacijų, toks sprendimas galėtų netinkamai ir neproporcingai paveikti išvestinių finansinių priemonių sandorius ir kai kuriuos tarpusavyje susijusius sandorius, įskaitant tarpuskaitos veiklą. Papildomas reikalavimas turėti nuo 5 % iki 20 % pastovaus finansavimo lėšų bendriesiems išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams padengti yra labai plačiai laikomas apytikriu matu, naudojamu įvertinti papildomą finansavimo riziką, susijusią su galimu išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų didinimu per vienų metų laikotarpį, ir yra peržiūrimas BBPK lygmeniu. Tas reikalavimas, išreikštas 5 % atsižvelgiant į BBPK suteiktą teisę jurisdikcijoms savo nuožiūra sumažinti būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikomą bendrųjų išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams, vėliau galėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant atsižvelgti į pokyčius BBPK lygmeniu ir išvengti galimų nenumatytų pasekmių, kaip antai trukdymo geram Europos finansų rinkų veikimui ir rizikos draudimo priemonių teikimui įstaigoms bei galutiniams naudotojams, įskaitant įmones, siekiant užtikrinti jų finansavimą kaip kapitalo rinkų sąjungos tikslą. |
(49) |
BBPK nustatyta nesimetriška tvarka, taikoma trumpalaikiam finansavimui, pvz., atpirkimo sandoriams (nepripažįstamas pastovus finansavimas), ir trumpalaikiam skolinimui, pvz., atvirkštinio atpirkimo sandoriams su finansiniais klientais (būtinas tam tikras pastovus finansavimas – 10 %, jeigu užtikrinimui naudojamas 1 lygio aukštos kokybės likvidusis turtas, kaip apibrėžta pagal LCR, ir 15 % kitiems sandoriams), siekiama neskatinti užmegzti pernelyg daug trumpalaikių finansavimo ryšių tarp finansinių klientų, nes tokie ryšiai yra tarpusavio sąsajų priežastis ir dėl jų tampa sunkiau pertvarkyti konkrečią įstaigą taip, kad rizika neišplistų į likusią finansų sistemos dalį žlugimo atveju. Vis dėlto ši nesimetriška tvarka yra kalibruojama konservatyviai ir gali paveikti vertybinių popierių, kurie paprastai naudojami kaip užtikrinimo priemonės sudarant trumpalaikius sandorius, ypač vyriausybės obligacijų, likvidumą, nes įstaigos tikriausiai sumažins atpirkimo rinkose savo vykdomos veiklos mastą. Tai taip pat gali pakenkti rinkos formavimo veiklai, nes atpirkimo rinkos palengvina būtinų atsargų valdymą, taigi tai prieštarauja kapitalo rinkų sąjungos tikslams. Siekiant suteikti įstaigoms pakankamai laiko palaipsniui prisitaikyti prieš šio konservatyvaus kalibravimo, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtino pastovaus finansavimo koeficientai būtų laikinai sumažinti. Būtino pastovaus finansavimo koeficientų laikino sumažinimo dydis turėtų priklausyti nuo sandorių rūšių ir nuo tuose sandoriuose naudojamos užtikrinimo priemonės rūšies; |
(50) |
įrodyta, kad kartu su BBPK būtino pastovaus finansavimo koeficiento, taikomo trumpalaikiams atvirkštinio atpirkimo sandoriams su finansiniais klientais, užtikrinamiems vyriausybės obligacijomis, laikinu rekalibravimu būtina atlikti kai kuriuos kitus koregavimus siekiant užtikrinti, kad nustatytas NSFR reikalavimas nekenktų vyriausybės obligacijų rinkų likvidumui. BBPK 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, taikomas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, įskaitant vyriausybės obligacijas, reiškia, kad įstaigoms reikėtų turėti lengvai prieinamą ilgalaikį neužtikrintą tokio procentinio dydžio finansavimą, nepriklausomai nuo to, kokį laikotarpį jos tikisi turėti tokias vyriausybės obligacijas. Tai galėtų dar labiau paskatinti įstaigas laikyti pinigų indėlius centriniuose bankuose, užuot vykdžius pirminių prekiautojų veiklą ir užtikrinus likvidumą vyriausybės obligacijų rinkose. Be to, tai nedera su LCR, pagal kurį pripažįstamas visiškas to turto likvidumas net ir esant likvidumo požiūriu itin nepalankioms sąlygoms (0 % vertės sumažinimas). Todėl būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikomą 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, kaip apibrėžta pagal Europos LCR, išskyrus itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, reikėtų sumažinti nuo 5 % iki 0 %; |
(51) |
be to, visu 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, kaip apibrėžta pagal Europos LCR, išskyrus itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, gautu kaip kintamosios garantinės įmokos pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, turėtų būti užskaitytas išvestinių finansinių priemonių turtas, nors, remiantis BBPK parengtu NSFR, išvestinių finansinių priemonių turtui užskaityti yra priimtini tik pinigai, laikantis finansinio sverto sistemos sąlygų. Dėl tokio platesnio turto, kuris gautas kaip kintamosios garantinės įmokos, pripažinimo padidės vyriausybės obligacijų rinkų likvidumas, nenukentės galutiniai naudotojai, turintys dideles vyriausybės obligacijų sumas, bet nedaug pinigų (pavyzdžiui, pensijų fonduose), ir bus išvengta papildomo įtampos didinimo dėl poveikio pinigų paklausai atpirkimo rinkose; |
(52) |
NSFR reikalavimas turėtų būti taikomas įstaigoms tiek individualiai, tiek konsoliduotai, nebent kompetentingos institucijos leistų NSFR reikalavimo netaikyti individualiai. Kai netaikyti NSFR reikalavimo individualiai neleidžiama, sandoriams tarp dviejų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įstaigų turėtų būti iš esmės taikomi simetriški turimo ir būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kad nebūtų prarastas finansavimas vidaus rinkoje ir nebūtų kliudoma veiksmingai valdyti likvidumą Europos grupėse, kuriose likvidumas valdomas centralizuotai. Tokią simetrišką lengvatinę tvarką turėtų būti leidžiama taikyti tik grupių vidaus sandoriams, kai imamasi visų būtinų apsaugos priemonių, remiantis papildomais tarpvalstybiniams sandoriams skirtais kriterijais ir tik gavus išankstinį susijusių kompetentingų institucijų sutikimą, nes negalima daryti prielaidos, kad įstaigos, kurios vykdydamos savo mokėjimo prievoles susiduria su sunkumais, visada gaus finansavimo paramą iš kitų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įmonių; |
(53) |
mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė taikyti supaprastintą NSFR reikalavimo versiją. Pagal supaprastintą, mažiau išsamią NSFR versiją reikėtų rinkti nedaug duomenų vienetų ir dėl to, atsižvelgiant į proporcingumo principą, toms įstaigoms sumažėtų apskaičiavimo sudėtingumas, tačiau kartu būtų užtikrinta, kad tos įstaigos vis dar išlaikytų pakankamą pastovaus finansavimo koeficientą taikant kalibravimą, kuris būtų ne mažiau konservatyvus nei pagal visavertį NSFR reikalavimą. Tačiau kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad mažos ir nesudėtingos įstaigos taikytų ne supaprastintą versiją, o visavertį NSFR reikalavimą; |
(54) |
konsoliduojant patronuojamąsias įmones trečiosiose valstybėse reikėtų deramai atsižvelgti į tose valstybėse taikomus pastovaus finansavimo reikalavimus. Taigi, Sąjungoje konsolidavimo taisyklėmis neturėtų būti nustatomas palankesnis trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių turimo ir būtino pastovaus finansavimo vertinimas negu vertinimas, nustatytas tų trečiųjų valstybių nacionalinėje teisėje; |
(55) |
siekiant užtikrinti tinkamą galimų valiutų neatitikimų stebėseną, įstaigoms turėtų būti privaloma savo kompetentingoms institucijoms pranešti savo ataskaitose nurodoma valiuta išreikštą privalomą detaliai nustatytą visų straipsnių ir atskirai kiekviena svarbia valiuta išreikštų straipsnių NSFR. NSFR reikalavimas neturėtų reikšti, kad įstaigos turės teikti informaciją du kartus ar turės teikti informaciją ne pagal galiojančias taisykles, be to, įstaigoms turėtų būti suteikta pakankamai laiko pasirengti naujų informacijos teikimo reikalavimų įsigaliojimui; |
(56) |
kadangi prasmingos ir palyginamos informacijos apie bendrus pagrindinius įstaigų rizikos parametrus teikimas rinkai yra pagrindinis patikimos bankų sistemos principas, ypač svarbu kuo labiau sumažinti informacijos nesimetriškumą ir palengvinti kredito įstaigų rizikos pobūdžių palyginimą tiek vienos jurisdikcijos lygmeniu, tiek tarp jurisdikcijų. 2015 m. sausio mėn. BBPK paskelbė peržiūrėtus 3 ramsčio informacijos atskleidimo standartus, kuriais siekiama gerinti įstaigų reguliavimo tikslais rinkai atskleidžiamos informacijos palyginamumą, kokybę ir nuoseklumą. Todėl, siekiant įgyvendinti tuos naujus tarptautinius standartus, dabartinius informacijos atskleidimo reikalavimus tikslinga iš dalies pakeisti; |
(57) |
į Komisijos kvietimą teikti įrodymus dėl ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemos atsakę respondentai manė, kad dabartiniai informacijos atskleidimo reikalavimai yra neproporcingi ir sukelia naštą mažesnėms įstaigoms. Nedarant poveikio siekiui labiau suderinti informacijos atskleidimo tvarką su tarptautiniais standartais, iš mažų ir nesudėtingų įstaigų turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją rečiau ir ne taip išsamiai nei reikalaujama iš didesnių įstaigų, taip sumažinant joms tenkančią administracinę naštą; |
(58) |
reikėtų šiek tiek paaiškinti informacijos apie atlygį atskleidimo tvarką. Šiame reglamente išdėstyti reikalavimai, susiję su informacijos apie atlygį atskleidimu, turėtų būti suderinti su atlygio taisyklių tikslais, t. y. sukurti ir taikyti tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, atlygio politiką ir praktiką, kuri atitiktų veiksmingo rizikos valdymo reikalavimus. Be to, iš įstaigų, kurios naudojasi nuo tam tikrų atlygio taisyklių nukrypti leidžiančia nuostata, turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją apie tokią nuostatą; |
(59) |
mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra vienas iš Sąjungos ekonomikos ramsčių, nes atlieka esminį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas. Atsižvelgiant į tai, kad MVĮ kelia mažesnę sisteminę riziką nei didesnės įmonės, kapitalo reikalavimai MVĮ pozicijoms turėtų būti mažesni nei tie, kurie taikomi didelėms įmonėms, kad būtų užtikrintas optimalus bankų teikiamas MVĮ finansavimas. Šiuo metu MVĮ pozicijoms iki 1,5 mln. EUR ribos taikomas pagal riziką įvertintos pozicijos sumos sumažinimas 23,81 %. Kadangi nustatyta 1,5 mln. EUR riba MVĮ pozicijoms nereiškia MVĮ rizikingumo pokyčio, kapitalo reikalavimų sumažinimas turėtų būti taikomas ir MVĮ pozicijoms, siekiančioms iki 2,5 mln. EUR, o MVĮ pozicijos daliai, viršijančiai 2,5 mln. EUR, kapitalo reikalavimai turėtų būti sumažinti 15 %; |
(60) |
investicijos į infrastruktūrą yra ypač svarbios siekiant stiprinti Europos konkurencingumą ir skatinti kurti darbo vietas. Sąjungos ekonomikos atsigavimas ir būsimas augimas iš esmės priklauso nuo kapitalo prieinamumo strateginėms visai Europai svarbioms investicijoms į infrastruktūrą, ypač plačiajuosčio ryšio ir energijos tinklus, taip pat į transporto infrastruktūrą, įskaitant elektromobilumo infrastruktūrą, ypač pramoninės veiklos centruose, į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas ir į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą. Investicijų planu Europai siekiama skatinti papildomą perspektyvių infrastruktūros projektų finansavimą, inter alia, tam sutelkiant papildomus privataus finansavimo šaltinius. Kai kuriems galimiems investuotojams didžiausią susirūpinimą kelia numanoma perspektyvių projektų stoka ir ribotas gebėjimas tinkamai įvertinti riziką dėl jiems būdingo sudėtingumo; |
(61) |
todėl, siekiant skatinti privačias ir viešąsias investicijas į infrastruktūros projektus, ypač svarbu sukurti tokią reguliavimo aplinką, kurioje būtų galima skatinti aukštos kokybės infrastruktūros projektus ir mažinti investuotojų riziką. Visų pirma turėtų būti sumažinti infrastruktūros projektų pozicijoms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, jeigu jie atitinka nustatytus kriterijus, kad būtų galima sumažinti jų rizikos pobūdį ir padidinti pinigų srautų nuspėjamumą. Komisija turėtų peržiūrėti nuostatą dėl aukštos kokybės infrastruktūros projektų siekdama įvertinti jos poveikį įstaigų investicijų į infrastruktūrą apimčiai ir tų investicijų kokybei, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsparios klimato kaitos poveikiui ir žiedinės ekonomikos, ir jos tinkamumą prudenciniu atžvilgiu. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų išplėsti šios nuostatos taikymo sritį taip, kad ji apimtų ir įmonių investicijas į infrastruktūrą; |
(62) |
kaip rekomenduoja EBI, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (11) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA) ir Europos Centrinis Bankas, atsižvelgiant į ypatingą pagrindinių sandorio šalių verslo modelį, sverto koeficiento reikalavimas šioms šalims turėtų būti netaikomas, nes jos privalo gauti banko licenciją vien dėl to, kad joms būtų suteikta galimybė naudotis centrinių bankų teikiamomis vienos nakties priemonėmis, ir tam, kad jos atliktų savo kaip pagrindinių subjektų vaidmenį siekiant svarbių politinių ir reguliavimo tikslų finansų sektoriuje; |
(63) |
be to, CVPD, turinčių leidimą veikti kaip kredito įstaigos, pozicijoms ir kredito įstaigų, paskirtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 (12) 54 straipsnio 2 dalį, pozicijoms, pvz., pinigų likučiams, atsiradusiems dėl piniginių lėšų sąskaitų atidarymo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviams bei vertybinių popierių sąskaitų turėtojams ir jų indėlių priėmimo, bendras pozicijų matas turėtų būti netaikomas, nes pernelyg didelio sverto rizikos jos nesukelia dėl to, kad tie pinigų likučiai naudojami tik vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos sandoriams apmokėti; |
(64) |
atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2013/36/ES nurodytos gairės dėl papildomų nuosavų lėšų yra kapitalo tikslas, kuris atspindi priežiūros lūkesčius, jam neturėtų būti taikomas nei privalomas informacijos atskleidimas, nei draudimas atskleisti informaciją kompetentingų institucijų reikalavimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba tą direktyvą; |
(65) |
siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai apibrėžtos kai kurios specialios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 techninės nuostatos, ir atsižvelgti į galimus standartų pokyčius tarptautiniu lygmeniu, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl produktų arba paslaugų, su kuriais susijęs turtas ir įsipareigojimai gali būti laikomi tarpusavyje susijusiais, sąrašo dalinio pakeitimo, dėl daugiašalių plėtros bankų sąrašo dalinio keitimo, dėl informacijos apie rinkos riziką atskleidimo reikalavimų dalinio pakeitimo ir dėl papildomų likvidumo reikalavimų nustatymo. Ypač svarbu, kad prieš priimdama tuos aktus, atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (13) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
(66) |
techniniais standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų suderinimas. EBI, kaip itin specializuotos praktinės patirties turinti įstaiga, turėtų būti įgaliota parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos, projektus. Techniniai reguliavimo standartai turėtų būti parengti prudencinio konsolidavimo, nuosavų lėšų, TLAC, nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų vertinimo, nuosavybės vertybinių popierių investicijų į fondus, nuostolio dėl įsipareigojimų nevykdymo apskaičiavimo pagal vidaus reitingais pagrįstas metodą, taikomą kredito rizikai, rinkos rizikos, didelių pozicijų ir likvidumo srityse. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tie techniniai reguliavimo standartai būtų priimti Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos standartus ir reikalavimus visos atitinkamos įstaigos galėtų taikyti tokiu būdu, kuris būtų proporcingas tų įstaigų ir jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui; |
(67) |
kad atskleidžiamą informaciją būtų lengviau palyginti, EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriais būtų nustatyti standartizuoti informacijos atskleidimo šablonai, apimantys visus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus esminius informacijos atskleidimo reikalavimus, projektus. Rengdama šiuos standartus EBI turėtų atsižvelgti į įstaigų dydį ir sudėtingumą, taip pat į jų veiklos pobūdį ir rizikos dydį. EBI turėtų pateikti ataskaitą apie tai, kaip būtų galima padidinti Sąjungos priežiūros ataskaitų rinkinio aprėpties, išsamumo arba teikimo dažnumo proporcingumą, ir bent pateikti konkrečių rekomendacijų dėl to, kaip, tinkamai supaprastinus reikalavimus, mažoms įstaigoms tenkančias vidutines reikalavimų laikymosi išlaidas būtų galima idealiu atveju sumažinti 20 % arba daugiau ar bent jau 10 %. EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie turi būti pateikti su ta ataskaita. Pagal SESV 291 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tie techniniai įgyvendinimo standartai būtų priimti Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka; |
(68) |
kad įstaigoms būtų lengviau laikytis šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų taisyklių, taip pat techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir šablonų, patvirtintų siekiant įgyvendinti tas taisykles, EBI turėtų sukurti IT priemonę, skirtą padėti įstaigoms atitinkamomis nuostatomis, standartais, gairėmis ir šablonais atitinkamai pagal jų dydį ir verslo modelį; |
(69) |
be ataskaitos dėl galimo išlaidų sumažinimo, ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d. EBI, bendradarbiaudama su visomis atitinkamomis institucijomis, t. y. su tomis institucijomis, kurios yra atsakingos už prudencinę priežiūrą, pertvarkymą ir indėlių garantijų sistemas, visų pirma su Europos centrinių bankų sistema (ECBS), turėtų parengti galimybių ataskaitą dėl nuoseklios ir integruotos statistinių duomenų, pertvarkymo srities duomenų ir prudencinių duomenų rinkimo sistemos plėtojimo. Atsižvelgiant į ankstesnį ECBS darbą integruotų duomenų rinkimo srityje, toje ataskaitoje turėtų būti pateikta sąnaudų ir naudos analizė, susijusi su centrinio duomenų rinkimo centro, skirto integruotai duomenų – statistinių ir reguliavimo srities duomenų apie visas Sąjungoje esančias įstaigas – teikimo sistemai, sukūrimu. Pagal tokią sistemą, be kita ko, turėtų būti naudojamos nuoseklios rinktinų duomenų apibrėžtys bei standartai ir garantuojamas patikimas ir nuolatinis keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų, taip užtikrinant griežtą surinktų duomenų konfidencialumą, griežtą prieigos prie sistemos teisės autentiškumo patvirtinimą ir administravimą, taip pat kibernetinį saugumą. Taip centralizuojant ir suderinant Europos ataskaitų teikimo aplinką siekiama išvengti situacijų, kai įvairios institucijos prašo pateikti panašius ar identiškus duomenis, ir taip gerokai sumažinti tiek kompetentingoms institucijoms, tiek įstaigoms tenkančią administracinę ir finansinę naštą. Atsižvelgdama į EBI parengtą galimybių ataskaitą, Komisija, jei tikslinga, turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; |
(70) |
atitinkamos kompetentingos ar paskirtosios institucijos turėtų stengtis Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytais makroprudenciniais įgaliojimais naudotis nuosekliai ir jų nedubliuodamos. Visų pirma atitinkamos kompetentingos ar paskirtosios institucijos turėtų deramai apsvarstyti, ar priemonės, kurių jos imasi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124, 164 ar 458 straipsnius, nedubliuoja kitų galiojančių ar būsimų priemonių pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį ir yra tarpusavyje nuoseklios; |
(71) |
atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimo, o konkrečiai į įstaigų įnašų į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondus vertinimo pakeitimus, nustatytus šiame reglamente, atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistos ir atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 (14) nuostatos, kurios į tą reglamentą įtrauktos Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir kuriomis išdėstyta, kaip turi būti apskaičiuojamas pagrindinių sandorio šalių hipotetinis kapitalas, kurį po to įstaigos naudoja apskaičiuodamos savo nuosavų lėšų reikalavimus; |
(72) |
kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sugriežtinti ir patikslinti jau galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais užtikrinami vienodi įstaigoms taikomi prudenciniai reikalavimai visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
(73) |
siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsisakoma investicijų į draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kurioms netaikoma papildoma priežiūra, turėtų būti atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d. taikoma iš dalies pakeista pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su turimų kapitalo dalių draudimo bendrovėse atskaitymo išimtimis, versija; |
(74) |
todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip: „1 straipsnis Taikymo sritis Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl bendrųjų prudencinių reikalavimų, kurių įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurių priežiūra vykdoma pagal Direktyvą 2013/36/ES, turi laikytis šių punktų atžvilgiu:
Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, kurių privalo laikytis pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba G-SII dalis ir ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės. Šiuo reglamentu nereglamentuojami kompetentingoms institucijoms keliami informacijos skelbimo reikalavimai įstaigų prudencinio reguliavimo ir priežiūros srityje, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/36/ES. 2 straipsnis Priežiūros įgaliojimai 1. Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2013/36/ES ir šiame reglamente nustatytų procedūrų. 2. Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES (*1) ir šiame reglamente nustatytų procedūrų. 3. Siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų laikymąsi, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiauja. 4. Siekdami užtikrinti reikalavimų laikymąsi pagal atitinkamą savo kompetenciją, Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 (*2) 42 straipsniu, ir Europos Centrinis Bankas klausimais, susijusiais su Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (*3) jam pavestomis užduotimis, užtikrina reguliarų ir patikimą keitimąsi atitinkama informacija. (*1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190)." (*2) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1)." (*3) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).“;" |
2) |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3) |
6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
5) |
10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė pakeičiama taip: „1. Kompetentingos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus leisti iš dalies arba visiškai netaikyti šio reglamento antroje – aštuntoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytų reikalavimų toje pačioje valstybėje narėje esančiai vienai ar kelioms kredito įstaigoms, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, kuri jas prižiūri ir yra įsteigta toje pačioje valstybėje narėje, jei įvykdomos šios sąlygos:“; |
6) |
11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7) |
12 straipsnis išbraukiamas; |
8) |
įterpiamas šis straipsnis: „12a straipsnis Konsoliduoto apskaičiavimo tvarka G-SII, kurioms priklauso keli pertvarkytini subjektai Jeigu bent du G-SII subjektai, priklausantys tai pačiai G-SII, yra pertvarkytini subjektai, tos G-SII ES patronuojančioji įstaiga apskaičiuoja šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą. Tas apskaičiavimas atliekamas remiantis konsoliduota ES patronuojančiosios įstaigos būkle, tarsi ji būtų vienintelis pertvarkytinas tos G-SII subjektas. Jeigu pagal šio straipsnio pirmą pastraipą apskaičiuota suma yra mažesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos veikia pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį. Jeigu pagal šio straipsnio pirmą pastraipą apskaičiuota suma yra didesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos gali veikti pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.“; |
9) |
13 ir 14 straipsniai pakeičiami taip: „13 straipsnis Konsoliduotas informacijos atskleidimo reikalavimų taikymas 1. ES patronuojančiosios įstaigos aštuntos dalies laikosi remdamosi savo konsoliduota būkle. ES patronuojančiųjų įstaigų didelės patronuojamosios įmonės atskleidžia 437, 438, 440, 442, 450, 451, 451a ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba, kai taikytina pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES, iš dalies konsoliduotai. 2. Įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba kurios yra G-SII dalis, 437a straipsnio ir 447 straipsnio h punkto laikosi remdamosi savo pertvarkytinos grupės konsoliduota būkle. 3. 1 dalies pirma pastraipa netaikoma ES patronuojančiosioms įstaigoms, ES patronuojančiosioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, ES patronuojančiosioms mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba pertvarkytiniems subjektams, kai jie yra įtraukti į lygiavertę atskleidžiamą informaciją, kurią konsoliduotai teikia trečiojoje valstybėje įsteigta patronuojančioji įmonė. 1 dalies antra pastraipa taikoma trečiojoje valstybėje įsteigtų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, jeigu tos patronuojamosios įmonės atitinka reikalavimus, kad būtų laikomos didelėmis patronuojamosiomis įmonėmis. 4. Jeigu taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga laikosi aštuntos dalies, remdamasi konsoliduota centrinės įstaigos būkle. 18 straipsnio 1 dalis taikoma centrinei įstaigai, o kontroliuojamos įstaigos yra laikomos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis. 14 straipsnis Konsoliduotas Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio reikalavimų taikymas 1. Patronuojančiųjų įmonių ir jų patronuojamųjų įmonių, kurioms taikomas šis reglamentas, reikalaujama vykdyti Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnyje nustatytas prievoles konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, siekiant užtikrinti, kad jų priemonės, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal tas nuostatas, būtų nuoseklūs bei tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti visus duomenis ir informaciją priežiūros tikslais. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kad būtų užtikrintas šių nuostatų laikymasis. 2. Įstaigos, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai taikydamos šio reglamento 92 straipsnį, taiko papildomą rizikos koeficientą pagal šio reglamento 270a straipsnį, jei Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami trečiojoje valstybėje įsteigto subjekto, kuris konsoliduojamas pagal šio reglamento 18 straipsnį, lygiu ir jeigu pažeidimas yra reikšmingas, palyginti su bendru grupės rizikos pobūdžiu.“; |
10) |
15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė pakeičiama taip: „1. Konsoliduotos priežiūros institucija kiekvienu atveju atskirai gali leisti konsoliduotai netaikyti šio reglamento trečios dalies, šio reglamento septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos teikimo reikalavimų ir Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyriaus, išskyrus šio reglamento 430 straipsnio 1 dalies d punktą, esant šioms sąlygoms:“; |
11) |
16 straipsnis pakeičiamas taip: „16 straipsnis Nuo investicinių įmonių grupėms konsoliduotai taikomų sverto koeficiento reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata Tuo atveju, kai visi investicinių įmonių grupės subjektai, įskaitant patronuojantįjį subjektą, yra investicinės įmonės, kurioms atskirai netaikomi septintoje dalyje nustatyti reikalavimai pagal 6 straipsnio 5 dalį, patronuojančioji investicinė įmonė gali nuspręsti konsoliduotai netaikyti septintoje dalyje ir septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos apie sverto koeficientą teikimo reikalavimų.“; |
12) |
18 straipsnis pakeičiamas taip: „18 straipsnis Prudencinio konsolidavimo metodai 1. Įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios turi laikytis šio skyriaus 1 skirsnyje nurodytų reikalavimų remiantis jų konsoliduota būkle, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės. Šio straipsnio 3–6 ir 9 dalys netaikomos, jeigu šešta dalis ir 430 straipsnio 1 dalies d punktas taikomi remiantis įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle arba iš dalies konsoliduota likvidumo pogrupio būkle, kaip nustatyta 8 ir 10 straipsniuose. 11 straipsnio 3a dalies tikslais įstaigos, kurios turi konsoliduotai laikytis 92a arba 92b straipsnyje nurodytų reikalavimų, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės atitinkamose pertvarkytinose grupėse. 2. Papildomas paslaugas teikiančios įmonės konsoliduojamos šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir taikant jame nustatytus metodus. 3. Jeigu įmones susijusios, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas. 4. Konsoliduotos priežiūros institucija reikalauja konsolidavimo proporcingai pagal tai, kokią kapitalo dalį konsoliduojama įmonė dalyvauja valdant įstaigose ir finansų įstaigose, jos valdomose kartu su viena arba keliomis įmonėmis, kurios nėra konsoliduojamos, jeigu tų įmonių atsakomybė yra apribota jų valdomo kapitalo dalimi. 5. Kitais nei 1 ir 4 dalyse nurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas. Visų pirma jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą. 6. Kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas šiais atvejais:
Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse numatytas metodas. Tačiau to metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą. 7. Kai įstaiga turi patronuojamąją įmonę, kuri nėra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą, tokiai patronuojamajai įmonei arba tokiam dalyvavimui ji taiko nuosavybės metodą. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms tokioms patronuojamosioms įmonėms ar tokiam dalyvavimui taikyti kitokį metodą, įskaitant metodą, kurio reikalaujama pagal taikomą apskaitos sistemą, arba reikalauti, kad jos tai darytų, jeigu:
8. Kompetentingos institucijos gali reikalauti visiško ar proporcingo patronuojamosios įmonės arba įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja, kai tokia patronuojamoji įmonė ar įmonė nėra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, konsolidavimo ir jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
9. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis turi būti atliekamas konsolidavimas 3–6 ir 8 dalyse nurodytais atvejais. EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; |
13) |
22 straipsnis pakeičiamas taip: „22 straipsnis Trečiųjų valstybių subjektų konsolidavimas iš dalies 1. Patronuojamosios įstaigos taiko 89, 90 ir 91 straipsniuose ir trečioje, ketvirtoje bei septintoje dalyse nustatytus reikalavimus ir septintoje A dalyje nustatytus susijusius informacijos teikimo reikalavimus remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu toms įstaigoms priklauso įstaiga arba finansų įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė trečiojoje valstybėje, arba jos dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą. 2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, patronuojamosios įstaigos gali nuspręsti netaikyti 89, 90 ir 91 straipsniuose ir trečioje, ketvirtoje bei septintoje dalyse nustatytų reikalavimų ir septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos teikimo reikalavimų remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu visas jų patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse turtas ir nebalansiniai straipsniai bei kapitalo dalys sudaro mažiau negu 10 % visos patronuojamosios įstaigos turto ir nebalansinių straipsnių sumos.“; |
14) |
antros dalies pavadinimas pakeičiamas taip: „NUOSAVOS LĖŠOS IR TINKAMI ĮSIPAREIGOJIMAI“; |
15) |
26 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Kompetentingos institucijos įvertina, ar kapitalo priemonių išleidimas atitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytus kriterijus. Įstaigos kapitalo priemonių išleidimas priskiria prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaigos gali prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių priskirti vėlesnį tokios formos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių išleidimą, kurioms jos jau yra gavusios tą leidimą, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
Prieš suteikdamos leidimą dėl naujų formų kapitalo priemonių, kurios turi būti priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI. Kompetentingos institucijos deramai atsižvelgia į EBI nuomonę, o jei nusprendžia nuo jos nukrypti, per tris mėnesius nuo EBI nuomonės gavimo dienos praneša apie tai EBI raštu, išdėstydamos nukrypimo nuo atitinkamos nuomonės pagrindimą. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms. Remdamasi iš kompetentingų institucijų surinkta informacija, EBI sudaro, tvarko ir paskelbia visų formų kapitalo priemonių, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, sąrašą kiekvienoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 35 straipsnį EBI gali rinkti bet kokią informaciją, susijusią su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, kurią ji laiko reikalinga nustatyti, ar laikomasi šio reglamento 28 straipsnyje, ir kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, ir šioje pastraipoje nurodyto sąrašo tvarkymo ir atnaujinimo tikslu. Užbaigus 80 straipsnyje nustatytą tikrinimo procesą ir esant pakankamai įrodymų, kad atitinkamos kapitalo priemonės neatitinka arba nebeatitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, EBI gali nuspręsti neįtraukti tų priemonių į ketvirtoje pastraipoje nurodytą sąrašą arba išbraukti jas iš to sąrašo. EBI tuo tikslu paskelbia pranešimą, kuriame taip pat nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos pozicija šiuo klausimu. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.“; |
16) |
28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
17) |
33 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:
|
18) |
36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
19) |
37 straipsnis papildomas šiuo punktu:
|
20) |
39 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip: „Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro tik atidėtųjų mokesčių turtas, kuris buvo sukurtas anksčiau nei 2016 m. lapkričio 23 d. ir kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:“; |
21) |
45 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:
|
22) |
49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
23) |
52 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
24) |
54 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
|
25) |
59 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:
|
26) |
62 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:
|
27) |
63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
28) |
64 straipsnis pakeičiamas taip: „64 straipsnis 2 lygio priemonių amortizavimas 1. Visa 2 lygio priemonių, kurių likęs terminas yra ilgesnis negu penkeri metai, suma yra priskiriama prie 2 lygio straipsnių. 2. Tai, kokia apimtimi 2 lygio priemonės priskiriamos prie 2 lygio straipsnių per paskutinius penkerius priemonių termino metus, apskaičiuojama a punkte nurodyto skaičiavimo rezultatą padauginus iš b punkte nurodyto skaičiaus:
|
29) |
66 straipsnis papildomas šiuo punktu:
|
30) |
69 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:
|
31) |
po 72 straipsnio įterpiamas šis skyrius: „5a SKYRIUS Tinkami įsipareigojimai
72a straipsnis Tinkamų įsipareigojimų straipsniai 1. Tinkamų įsipareigojimų straipsnius, jeigu jie nepriskiriami jokiai iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų neįtrauktų įsipareigojimų kategorijų, 72c straipsnyje nurodytu mastu sudaro:
2. Prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių nepriskiriami šie įsipareigojimai:
Pirmos pastraipos l punkto tikslais skolos priemonės, apimančios išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, vykdomus emitento arba turėtojo nuožiūra, ir skolos priemonės su kintamąja palūkanų norma, nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę normą, tokią kaip EURIBOR arba LIBOR, tik dėl tų požymių nelaikomos skolos priemonėmis su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. 72b straipsnis Tinkamų įsipareigojimų priemonės 1. Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių, jeigu jie atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir tik tiek, kiek nustatyta šiame straipsnyje. 2. Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik tos įsipareigojimų dalys, kurios yra visiškai apmokėtos, yra tinkamos priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių. Šio straipsnio pirmos pastraipos d punkto tikslais, jei kai kurie 72a straipsnio 2 punkte nurodyti neįtraukti įsipareigojimai yra subordinuoti įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę bankroto teisę, inter alia, dėl to, kad juos turi kreditorius, kurį su skolininku sieja glaudus ryšys dėl to, kad jis yra arba buvo akcininku, yra susaistytas kontrolės arba grupės ryšiais, yra valdymo organo narys arba yra susijęs su bet kuriuo iš tų asmenų, subordinacija negali būti vertinama remiantis reikalavimais, atsirandančiais dėl tokių neįtrauktų įsipareigojimų. 3. Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, neviršijančios 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu:
4. Pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių kartu su 2 dalyje nurodytais įsipareigojimais, jeigu:
5. Pertvarkymo institucija gali leisti įstaigai į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti tik arba 3, arba 4 dalyje nurodytus įsipareigojimus. 6. Tikrindama, ar tenkinamos šio straipsnio sąlygos, pertvarkymo institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija. 7. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
Tie techninių reguliavimo standartų projektai turi būti visiškai suderinti su 28 straipsnio 5 dalies a punkte ir 52 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu deleguotuoju aktu. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 72c straipsnis Tinkamų įsipareigojimų priemonių amortizavimas 1. Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, visiškai atitinka reikalavimus, kad būtų priskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių. Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, nepriskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių. 2. 1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima jos turėtojo išpirkimo pasirinkimo sandorį, vykdytiną iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią priemonės turėtojas gali įvykdyti išpirkimo pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo. 3. 1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima paskatą emitentui pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią emitentas gali įvykdyti tą pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo. 4. 1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, kurie yra vykdytini visiška emitento nuožiūra iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, bet priemonę reglamentuojančios nuostatos neapima paskatų pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki jos termino ir neapima išpirkimo pasirinkimo ar grąžinimo pasirinkimo sandorio, vykdomo turėtojų nuožiūra, tos priemonės terminas nustatomas kaip pradinis nurodytas terminas. 72d straipsnis Tinkamumo sąlygų nebetenkinimo pasekmės Jeigu tinkamų įsipareigojimų priemonei taikomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tie įsipareigojimai iškart nebepriskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių. 72b straipsnio 2 dalyje nurodyti įsipareigojimai gali būti toliau laikomi tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kol yra priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių pagal 72b straipsnio 3 arba 4 dalį.
72e straipsnis Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių 1. Įstaigos, kurioms taikomas 92a straipsnis, iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito:
2. Šio skirsnio tikslais visos priemonės, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, vertinamos kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, išskyrus priemones, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip priemonės, pripažintos tinkamais įsipareigojimais pagal 72b straipsnio 3 ir 4 dalis. 3. Šio skirsnio tikslais turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, sumą įstaigos gali apskaičiuoti taip:
čia:
4. Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų nuomonę, gali leisti patronuojančiajai įstaigai atskaityti tokias turimas priemones atskaitant mažesnę tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. Ta pakoreguota suma yra lygi bent m sumai, apskaičiuojamai taip:
Jei patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti pakoreguotą sumą pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė atskaito pirmoje pastraipoje nurodytos turimų nuosavų išteklių priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos ir tos pakoreguotos sumos skirtumą. 72f straipsnis Turimų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių atskaitymas 72e straipsnio 1 dalies a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimų priemonių sumą remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, taikant šias išimtis:
72g straipsnis Tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo pagrindas 72e straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų tikslais įstaigos atskaito bendrąsias ilgąsias pozicijas, taikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytas išimtis. 72h straipsnis Turimų kitų G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų atskaitymas Įstaigos, kurios nesinaudoja 72j straipsnyje nustatyta išimtimi, 72e straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:
72i straipsnis Tinkamų įsipareigojimų atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų G-SII subjektuose 1. 72e straipsnio 1 dalies c punkto tikslais taikytiną atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:
2. Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytas sumas ir apskaičiuodamos koeficientą pagal 1 dalies b punktą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų. 3. Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms įstaigos turimoms G-SII subjekto tinkamų įsipareigojimų priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:
4. 72e straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų priemonių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius šio straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi atitinkamai taikytini rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai. 5. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, turimų priemonių, kurias reikia įvertinti pagal riziką remiantis 4 dalimi, sumą padaugindamos iš 3 dalies b punkte nurodytos apskaičiuotos proporcijos. 72j straipsnis Atskaitymų iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių prekybos knygoje išimtis 1. Įstaigos gali nuspręsti neatskaityti nustatytos savo tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių dalies, kurios bendra suma, apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, yra lygi 5 % arba mažesnei įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių daliai pritaikius 32–36 straipsnius, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
2. Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kaip prekybos knygos straipsniams. 3. Kai pagal 1 dalį neatskaitomų turimų priemonių atveju toje dalyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tos turimos priemonės atskaitomos pagal 72g straipsnį, netaikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytų išimčių.
72k straipsnis Tinkami įsipareigojimai Įstaigos tinkamus įsipareigojimus sudaro tos įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsniai po 72e straipsnyje nurodytų atskaitymų. 72l straipsnis Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai Įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus sudaro jos nuosavų lėšų ir jos tinkamų įsipareigojimų suma. (*11) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149)." (*12) 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).“;" |
32) |
antros dalies I antraštinės dalies 6 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „ Bendrieji nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai “; |
33) |
73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
34) |
75 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip: „Laikoma, kad 45 straipsnio a punkte, 59 straipsnio a punkte, 69 straipsnio a punkte ir 72h straipsnio a punkte nurodytoms trumposioms pozicijoms taikomi terminų reikalavimai turimų pozicijų atžvilgiu yra tenkinami, jei tenkinamos visos šios sąlygos:“; |
35) |
76 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip: „1. 42 straipsnio a punkto, 45 straipsnio a punkto, 57 straipsnio a punkto, 59 straipsnio a punkto, 67 straipsnio a punkto, 69 straipsnio a punkto ir 72h straipsnio a punkto tikslais įstaigos gali sumažinti kapitalo priemonės ilgosios pozicijos sumą indekso, sudaryto iš tos pačios pagrindinės pozicijos, kuri yra draudžiama, dalimi, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
2. Tais atvejais, kai kompetentinga institucija yra davusi išankstinį leidimą, įstaiga gali naudoti konservatyvų į indeksus įtrauktų įstaigos priemonių pagrindinės pozicijos įvertinimą kaip alternatyvą viename arba keliuose iš šių punktų nurodytų straipsnių pozicijos apskaičiavimui:
3. Kompetentingos institucijos duoda 2 dalyje nurodytą išankstinį leidimą tik tuo atveju, jei įstaiga joms priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad veiklos požiūriu įstaigai būtų sudėtinga vykdyti viename arba keliuose iš 2 dalies punktų atitinkamai nurodytų straipsnių pagrindinės pozicijos stebėseną.“; |
36) |
77 straipsnis pakeičiamas taip: „77 straipsnis Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų mažinimo sąlygos 1. Įstaiga turi gauti kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, norėdama atlikti bet kurį iš šių veiksmų:
2. Įstaiga turi gauti pertvarkymo institucijos išankstinį leidimą, norėdama pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurioms netaikoma 1 dalis, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.“; |
37) |
78 straipsnis pakeičiamas taip: „78 straipsnis Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas 1. Kompetentinga institucija duoda įstaigai leidimą mažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jų pareikalauti, jas išpirkti, grąžinti ar atpirkti arba sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti susijusius akcijų priedus, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:
Jei įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma viršija šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas sumas, kompetentinga institucija gali suteikti tai įstaigai bendrą išankstinį leidimą atlikti bet kuriuos iš šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų laikantis kriterijų, kuriais užtikrinama, kad bet kokie tokie būsimi veiksmai atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik konkrečiam – ne ilgesniam negu vienų metų – laikotarpiui; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato kompetentinga institucija, atžvilgiu. Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 3 % atitinkamos emisijos ir neviršija 10 % sumos, kuria bendras 1 lygio nuosavas kapitalas viršija šiame reglamente, direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimų sumą, tokia dalimi, kurią kompetentinga institucija laiko reikalinga. Papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 10 % atitinkamos emisijos ir neviršija 3 % visos likusių nepanaudotų atitinkamai papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių sumos. Kompetentingos institucijos suteiktą bendrą išankstinį leidimą panaikina, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas. 2. Vertindamos pakeitimo priemonių tvarumą įstaigos pajėgumo gauti pajamų požiūriu, nurodytą 1 dalies a punkte, kompetentingos institucijos apsvarsto, kokiu mastu tos pakeitimo kapitalo priemonės įstaigai būtų brangesnės už tas kapitalo priemones ar akcijų priedus, kuriuos jos pakeistų. 3. Jeigu įstaiga atlieka kurį nors iš 77 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų veiksmų ir jei pagal taikytiną nacionalinę teisę draudžiama atsisakyti išpirkti 27 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jeigu kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga tinkamu pagrindu apribotų tokių priemonių išpirkimą. 4. Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms pareikalauti papildomų 1 lygio ar 2 lygio priemonių arba susijusių akcijų priedų, gali leisti juos išpirkti, grąžinti arba atpirkti per penkerius metus po jų išleidimo datos, jeigu tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir viena iš šių sąlygų:
5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2013 m. liepos 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; |
38) |
įterpiamas šis straipsnis: „78a straipsnis Leidimas mažinti tinkamų įsipareigojimų priemones 1. Pertvarkymo institucija duoda įstaigai leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:
Kai įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, kurių suma viršija sumą, privalomą pagal šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus reikalavimus, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, gali tai įstaigai suteikti bendrą išankstinį leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, pagal kriterijus, kuriais užtikrinama, kad bet koks toks būsimas veiksmas atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik apibrėžtam laikotarpiui, kuris turi būti ne ilgesnis negu vieni metai; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas dėl tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato pertvarkymo institucija. Pertvarkymo institucijos kompetentingoms institucijoms praneša apie visus suteiktus bendrus išankstinius leidimus. Pertvarkymo institucija panaikina bendrą išankstinį leidimą, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas. 2. Vertindamos pakeitimo priemonių tvarumą įstaigos pajėgumo gauti pajamų požiūriu, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, pertvarkymo institucijos apsvarsto, kokiu mastu tos pakeitimo kapitalo priemonės ar pakeitimo tinkami įsipareigojimai įstaigai kainuotų daugiau nei tos priemonės ar įsipareigojimai, kuriuos jie pakeistų. 3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
Taikant šios dalies pirmos pastraipos d punktą, techninių reguliavimo standartų projektai visapusiškai suderinami su 78 straipsnyje nurodytu deleguotuoju aktu. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; |
39) |
79 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
40) |
įterpiamas šis straipsnis: „79a straipsnis Atitikties nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sąlygoms vertinimas Vertindamos atitiktį antroje dalyje nustatytiems reikalavimams, įstaigos atsižvelgia ne tik į priemonių teisinę formą, bet ir į jų esminius ypatumus. Vertinant esminius priemonės ypatumus atsižvelgiama į visus su priemonėmis susijusius susitarimus, net jei jie nėra aiškiai išdėstyti pačių priemonių sąlygose, siekiant nustatyti, ar bendras tokių susitarimų ekonominis poveikis atitinka atitinkamų nuostatų tikslą.“; |
41) |
80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
42) |
81 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Mažumos dalį sudaro patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių suma, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
|
43) |
82 straipsnis pakeičiamas taip: „82 straipsnis Kvalifikuotasis papildomas 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalas ir kvalifikuotosios nuosavos lėšos Kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalą ir kvalifikuotąsias nuosavas lėšas sudaro patronuojamosios įmonės mažumos dalis, papildomos 1 arba 2 lygio priemonės, priklausomai nuo to, kas taikytina, taip pat susijęs nepaskirstytasis pelnas bei akcijų priedai, jei tenkinamos šios sąlygos:
|
44) |
83 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiama taip: „1. Specialiosios paskirties subjekto išleistos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir susiję akcijų priedai iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 ar 2 lygio kapitalą arba kvalifikuotąsias nuosavas lėšas, priklausomai nuo to, kas taikytina, tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:“; |
45) |
įterpiamas šis straipsnis: „88a straipsnis Priskirtinos tinkamų įsipareigojimų priemonės Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės, kuri priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip tas pertvarkytinas subjektas, išleisti įsipareigojimai priskiriami prie įtrauktinų į įstaigos, kuriai taikomas 92a straipsnis, konsoliduotų tinkamų įsipareigojimų priemones, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
|
46) |
92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
47) |
įterpiami šie straipsniai: „92a straipsnis G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai 1. Taikant 93 ir 94 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba G-SII dalis, turi visada atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:
2. 1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi šiais atvejais:
3. Kai agreguota suma, gauta taikant šio straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą kiekvienam tos pačios G-SII pertvarkytinam subjektui, viršija reikalaujamą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, apskaičiuotą pagal šio reglamento 12a straipsnį, ES patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis pertvarkymo institucijomis, gali imtis veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 4 dalį arba 45h straipsnio 1 dalį. „92b straipsnis Ne ES G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas 1. Įstaigos, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir kurios nėra pertvarkytini subjektai, turi visada atitikti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kurių dydis yra lygus 90 % nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, nustatytų 92a straipsnyje. 2. Siekiant laikytis 1 dalies, papildomos 1 lygio, 2 lygio ir į tinkamų įsipareigojimų priemones atsižvelgiama tik tada, kai tos priemonės yra ne ES G-SII pagrindinės patronuojančiosios įmonės nuosavybė ir jos buvo tiesiogiai ar netiesiogiai išleistos per kitus tos pačios grupės subjektus su sąlyga, kad visi tie subjektai yra įsisteigę toje pačioje trečiojoje valstybėje kaip ir pagrindinė patronuojančioji įmonė arba valstybėje narėje. 3. Tinkamų įsipareigojimų priemonė, siekiant laikytis 1 dalies, įskaitoma tik tada, kai ji tenkina visas toliau išdėstytas papildomas sąlygas:
|
48) |
94 straipsnis pakeičiamas taip: „94 straipsnis Smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikomos išlygos 1. Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies b punkto, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tų įstaigų balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydis yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis, remiantis kas mėnesį paskutinės mėnesio dienos duomenimis atliekamu vertinimu:
2. Jeigu tenkinamos abi 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą tokia tvarka:
3. Įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydį remdamosi paskutinės kiekvieno mėnesio dienos duomenimis 1 dalies tikslais laikydamosi šių reikalavimų:
4. Kai tenkinamos abi šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, neatsižvelgiant į Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 83 straipsniuose nustatytas prievoles, šio reglamento 102 straipsnio 3 ir 4 dalys, 103 straipsnis ir 104b straipsnis netaikomi. 5. Įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša, kada jos skaičiuoja arba nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį. 6. Vienos ar daugiau iš 1 dalyje nustatytų sąlygų nebeatitinkanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai. 7. Įstaiga liaujasi skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį per tris mėnesius vienu iš šių atvejų:
8. Jei įstaiga nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį, jai leidžiama skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos. 9. Įstaigos neprisiima, neperka ar neparduoda prekybos knygos pozicijos vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.“; |
49) |
trečios dalies I antraštinės dalies 2 skyrius išbraukiamas; |
50) |
102 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
51) |
103 straipsnis pakeičiamas taip: „103 straipsnis Prekybos knygos tvarkymas 1. Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą bendro prekybos knygos tvarkymo politiką ir procedūras. Ta politika ir procedūromis turi būti nustatyti bent šie aspektai:
2. Tvarkydamos savo prekybos knygos pozicijas arba pozicijų portfelius įstaigos laikosi visų šių reikalavimų:
|
52) |
104 straipsnio 2 dalis išbraukiama; |
53) |
įterpiami šie straipsniai: „104a straipsnis Pozicijos perklasifikavimas 1. Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką, pagal kurią būtų nustatoma, kokiomis išimtinėmis aplinkybėmis galima pagrįstai perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją siekiant nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu. Šią politiką įstaigos peržiūri bent kartą per metus. EBI stebi įvairią priežiūros praktiką ir ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl to, kas laikoma išimtinėmis aplinkybėmis šios dalies pirmos pastraipos tikslais. Tol, kol EBI paskelbs tas gaires, kompetentingos institucijos informuoja EBI ir pateikia savo sprendimų leisti, ar ne, įstaigai perklasifikuoti poziciją, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, pagrindimą. 2. Kompetentingos institucijos suteikia leidimą perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją tam, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, tik jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms yra pateikusi rašytinių įrodymų, kad jos sprendimas perklasifikuoti tą poziciją priimtas dėl išimtinių aplinkybių, laikantis politikos, kurią įstaiga taiko pagal šio straipsnio 1 dalį. Tuo tikslu įstaiga pateikia pakankamai įrodymų, jog ta pozicija nebeatitinka sąlygų, kad būtų klasifikuojama kaip prekybos knygos arba ne prekybos knygos pozicija pagal 104 straipsnį. Pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą patvirtina valdymo organas. 3. Kai kompetentinga institucija yra suteikusi leidimą perklasifikuoti poziciją pagal 2 dalį, įstaiga, kuriai tas leidimas suteiktas, imasi šių veiksmų:
4. Įstaiga apskaičiuoja grynąjį savo nuosavų lėšų reikalavimų sumos pokytį dėl pozicijos perklasifikavimo kaip nuosavų lėšų reikalavimų iš karto po perklasifikavimo ir tokių reikalavimų prieš pat perklasifikavimą, kiekvieną jų apskaičiuojant pagal 92 straipsnį, skirtumą. Apskaičiuojant atsižvelgiama tik į perklasifikavimo veiksnių poveikį. 5. Pozicijos perklasifikavimas pagal šį straipsnį yra neatšaukiamas. 104b straipsnis Prekybos operacijų sąrašui keliami reikalavimai 1. Taikant 430b straipsnio 3 dalyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, įstaigos sudaro prekybos operacijų sąrašus ir kiekvieną savo prekybos knygos poziciją priskiria vienam iš šių prekybos operacijų sąrašų. Prekybos knygos pozicijos tam pačiam prekybos operacijų sąrašui priskiriamos tik tada, kai jos atitinka sutartą tam prekybos operacijų sąrašui taikomą verslo strategiją ir yra nuosekliai tvarkomos bei stebimos pagal šio straipsnio 2 dalį. 2. Įstaigų prekybos operacijų sąrašai visada turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
3. Nukrypstant nuo 2 dalies b punkto, įstaiga gali priskirti prekiautoją daugiau nei vienam prekybos operacijų sąrašui su sąlyga, kad įstaiga savo kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo tai, kad priskyrimas atliktas vadovaujantis verslo ar išteklių sumetimais ir kad jį atliekant atsižvelgta į kitus kokybinius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taikytinus prekiautojams ir prekybos operacijų sąrašams. 4. Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms, kokiu būdu jos užtikrina 2 dalies laikymąsi. Kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga pakeistų savo prekybos operacijų sąrašų struktūrą ar organizavimą taip, kad būtų laikomasi šio straipsnio.“; |
54) |
105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
55) |
106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
56) |
107 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Šio reglamento tikslais trečiosios valstybės investicinės įmonės, trečiosios valstybės kredito įstaigos ir trečiosios valstybės biržos pozicijos vertinamos kaip įstaigos pozicijos tik tuo atveju, jei trečioji valstybė tam subjektui taiko prudencinius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.“; |
57) |
117 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
|
58) |
118 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:
|
59) |
123 straipsnis papildomas šia dalimi: „Pozicijoms, susijusioms su paskolomis, kurias pensininkams ar pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims kredito įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai kredito įstaigai, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
|
60) |
124 straipsnis pakeičiamas taip: „124 straipsnis Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos 1. Pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, jei netenkinamos 125 arba 126 straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus bet kurią pozicijos dalį, kuri priskiriama kitai pozicijų klasei. Pozicijos daliai, kuri viršija nekilnojamojo turto hipotekos vertę, priskiriamas rizikos koeficientas, taikomas susijusios sandorio šalies neužtikrintoms pozicijoms. Pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta nekilnojamuoju turtu, vertė negali būti didesnė negu įkeisto turto rinkos vertė arba – tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė, – hipotekinė atitinkamo nekilnojamojo turto vertė. 1a. Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už 2 dalies taikymą. Ta institucija yra arba kompetentinga institucija, arba paskirtoji institucija. Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 2 dalį. Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam pagal šį straipsnį paskirtai institucijai nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį. 2. Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis ir bet kokiais kitais svarbiais rodikliais, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, įvertina, ar 35 % rizikos koeficientas, taikomas 125 straipsnyje nurodytoms vieno ar daugiau segmentų turto pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje ar keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, hipoteka, ir 50 % rizikos koeficientas, taikomas 126 straipsnyje nurodytoms pozicijoms, užtikrintoms komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, yra tinkamai pagrįsti:
Jei, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje nurodyti rizikos koeficientai nepakankamai atspindi faktinę riziką, susijusią su vieno ar daugiau segmentų turto pozicijomis, visapusiškai užtikrintomis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, hipotekomis, ir jeigu ji mano, kad dėl rizikos koeficientų nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji gali padidinti toms pozicijoms taikytinus rizikos koeficientus laikydamasi šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytų intervalų arba nustatyti griežtesnius kriterijus, nei nustatytieji 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje. Pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija praneša EBI ir ESRV apie visus rizikos koeficientų ir kriterijų taikomų pagal šią dalį patikslinimus. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV skelbia 125, 126 straipsniuose ir 199 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pozicijų rizikos koeficientus ir kriterijus, kaip juos nustatė atitinkama institucija. Šios dalies antros pastraipos tikslais pagal 1a dalį paskirta institucija gali nustatyti rizikos koeficientus laikantis tokių intervalų:
3. Jei pagal 1a dalį paskirta institucija nustato didesnius rizikos koeficientus ar griežtesnius kriterijus pagal 2 dalies antrą pastraipą, įstaigoms suteikiamas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis pasirengti jų taikymui. 4. Glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato griežtus 1 dalyje nurodytos hipotekinės vertės vertinimo kriterijus ir veiksnių, kuriuos reikia apsvarstyti vertinant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų rizikos koeficientų tinkamumą, rūšis. EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 5. ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:
6. Valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 2 dalį nustatytus rizikos koeficientus ir kriterijus visoms savo atitinkamoms pozicijoms, kurios yra užtikrintos vienoje ar keliose tos kitos valstybės narės dalyse esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka.“; |
61) |
128 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip: „1. Su ypač didele rizika susijusioms pozicijoms įstaigos priskiria 150 % rizikos koeficientą. 2. Šio straipsnio tikslais įstaigos bet kurias toliau išvardytas pozicijas laiko su ypač didele rizika susijusiomis pozicijomis:
|
62) |
132 straipsnis pakeičiamas taip: „132 straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos 1. Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies. 2. Jei tenkinamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, įstaigos gali taikyti peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį arba įgaliojimais grindžiamą metodą pagal 132a straipsnio 2 dalį. Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo arba įgaliojimais grindžiamo metodo netaikančios įstaigos savo pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, priskiria 1 250 % rizikos koeficientą (atsarginis metodas). Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šioje dalyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos šių metodų taikymo sąlygos. 3. Įstaigos gali nustatyti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos a punkto, daugiašaliai ir dvišaliai plėtros bankai ir kitos įstaigos, kurios su daugiašaliais ir dvišaliais plėtros bankais bendrai investuoja į KIS, gali nustatyti pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų sumą taikydami 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei yra įvykdytos šios dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytos sąlygos ir jei KIS investavimo įgaliojimai riboja turto, į kurį KIS gali investuoti, rūšis ir jis gali investuoti tik į turtą, kuriuo skatinamas besivystančių šalių darnus vystymasis. Įstaigos informuoja savo kompetentingą instituciją apie KIS, kuriems jos taiko antroje pastraipoje nurodytą tvarką. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto i papunkčio, jeigu įstaiga nustato KIS pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos sumą taikydama įgaliojimais grindžiamą metodą, KIS arba KIS valdymo įmonės informacijos teikimas įstaigai gali būti ribotas, informuojant tik apie KIS investavimo įgaliojimus ir su tais įgaliojimais susijusius pokyčius, o informacija gali būti teikiama tik kai įstaiga pirmą kartą susiduria su KIS pozicija ir kai pakinta KIS investavimo įgaliojimai. 4. Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, gautą atliekant tuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2. Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliekamais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus. 5. Kai apskaičiuodama pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą (1 lygio KIS) įstaiga taiko 132a straipsnyje nurodytus metodus ir kuri nors iš 1 lygio KIS pagrindinių pozicijų yra pozicija, kurią sudaro kito KIS investiciniai vienetai arba akcijos (2 lygio KIS), pagal riziką įvertintų 2 lygio KIS pozicijų suma gali būti apskaičiuojama taikant bet kurį iš trijų šio straipsnio 2 dalyje aprašytų metodų. Įstaiga gali taikyti peržiūros metodą pagal riziką įvertintų 3 lygio ir bet kurio tolesnio lygio KIS pozicijų sumoms apskaičiuoti tik jei ji šį metodą taikė pirmesnio lygio skaičiavimams. Esant bet kuriam kitam scenarijui ji taiko atsarginį metodą. 6. Taikant 132a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą peržiūros metodą ir įgaliojimais grindžiamą metodą apskaičiuota pagal riziką įvertintų KIS pozicijų suma apribojama atsarginiu metodu apskaičiuota pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų suma. 7. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos, taikančios peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį, gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš rizikos koeficiento (), apskaičiuoto pagal 132c straipsnyje nustatytą formulę, jei tenkinamos šios sąlygos:
|
63) |
įterpiami šie straipsniai: „132a straipsnis Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodai 1. Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržiūri tas pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi tos įstaigos jas turėtų tiesiogiai. 2. Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas peržiūros metodui taikyti neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumą gali apskaičiuoti laikydamosi KIS įgaliojimuose ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytų apribojimų. Įstaigos atlieka pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus darydamos prielaidą, kad KIS pirmiausia prisiima didžiausias pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamas pozicijas, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų reikalavimas, ir tuomet toliau prisiima pozicijas mažėjimo tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendra pozicijų riba, ir kad KIS taiko didžiausią pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamą svertą, kai taikytina. Pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus įstaigos atlieka pagal šiame skyriuje, šios antraštinės dalies 5 skyriuje ir 6 skyriaus 3, 4, arba 5 skirsnyje nustatytus metodus. 3. Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalis, gali to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą gali apskaičiuoti kaip sumą, lygią 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai. 4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi skaičiuoti 2 dalyje nurodytą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, jei nėra vienos ar kelių rūšių šiam skaičiavimui reikalingų įvesties duomenų. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 132b straipsnis Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodų išimtys 1. Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti KIS turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurias įstaigos atskaito atitinkamai pagal 36 straipsnio 1 dalį, 56, 66 ir 72e straipsnius. 2. Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti 150 straipsnio 1 dalies g ir h punktuose nurodytų pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, ir vietoj to toms pozicijoms gali taikyti 133 straipsnyje nustatytą tvarką. 132c straipsnis KIS nebalansinėms pozicijoms taikoma tvarka 1. Įstaigos apskaičiuoja savo nebalansinių straipsnių pagal riziką įvertintų pozicijų, kurios gali būti perskaičiuotos į pozicijas, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą, padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš šių rizikos koeficientų:
2. Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja kaip diskontuotą esamą garantuotos sumos vertę taikant nulinės įsipareigojimų neįvykdymo rizikos diskonto koeficientą. Įstaigos gali sumažinti minimalios vertės įsipareigojimo pozicijos vertę, atskaitydamos nuostolius, kurie pagal taikytiną apskaitos standartą pripažįstami susijusiais su minimalios vertės įsipareigojimu. Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos apskaičiuoja sudaugindamos tų pozicijų pozicijos vertę, 20 % perskaičiavimo koeficientą ir rizikos koeficientą, nustatytą pagal 132 arba 152 straipsnius. 3. Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimais pagal 2 dalį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos nustato, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
|
64) |
144 straipsnio 1 dalies g punktas pakeičiamas taip:
|
65) |
152 straipsnis pakeičiamas taip: „152 straipsnis Pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, taikoma tvarka 1. Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumas įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 ir 5 dalyse nustatytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies. 2. Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržiūri tas pagrindines pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi įstaigos jas turėtų tiesiogiai. 3. Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, gali apskaičiuoti to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą, kurio suma būtų lygi 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas būtų netaikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai. 4. Peržiūros metodą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis taikančios ir nuolatinio dalinio taikymo sąlygas pagal 150 straipsnį tenkinančios arba šiame skyriuje nustatytų metodų arba 5 skyriuje nustatytų vieno ar daugiau metodų taikymo visoms KIS pagrindinėms pozicijoms arba jų dalims sąlygų netenkinančios įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja vadovaudamosi šiais principais:
Pirmos pastraipos a punkto tikslais, jei įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji tokias pozicijas laiko kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis. 5. Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 132a straipsnio 2 dalyje nustatytą įgaliojimais grindžiamą metodą. Tačiau šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytoms pozicijoms įstaigos taiko juose nustatytus metodus. 6. Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba įgaliojimais grindžiamo metodo pagal šio straipsnio 5 dalį netaikančios įstaigos taiko 132 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsarginį metodą. 7. Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šiame straipsnyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos tų metodų taikymo sąlygos. 8. Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintą KIS sumą taikydamos 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumas, gautas atliekant šiuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2. Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliktais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus. 9. Šio straipsnio tikslais taikomos 132 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 132b straipsnis. Šio straipsnio tikslais taikomas 132c straipsnis naudojant rizikos koeficientus, apskaičiuotus pagal šios antraštinės dalies 3 skyrių.“; |
66) |
158 straipsnyje įterpiama ši dalis: „9a. Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visus 132c straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus, tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.“; |
67) |
164 straipsnis pakeičiamas taip: „164 straipsnis Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD) 1. Įstaigos pateikia savo LGD įverčius, atsižvelgdamos į šio skyriaus 6 skirsnyje nurodytus reikalavimus ir gavusios kompetentingų institucijų leidimą pagal 143 straipsnį. Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai naudojamas 75 % LGD įvertis. Jeigu įstaiga gali patikimu būdu išskaidyti savo EL įverčius, taikomus įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai, į PD ir LGD, ji gali naudoti savo LGD įvertį. 2. Netiesioginis kredito užtikrinimas gali būti pripažintas atitinkančiu reikalavimus pakoreguojant PD arba LGD įverčius, laikantis reikalavimų, nurodytų 183 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir gavus kompetentingų institucijų leidimą dėl atskiros pozicijos arba dėl pozicijų grupės. Įstaiga garantuotoms pozicijoms negali priskirti pakoreguoto PD arba LGD taip, kad pakoreguotas rizikos koeficientas būtų mažesnis už palyginamos tiesioginės garanto pozicijos rizikos koeficientą. 3. 154 straipsnio 2 dalies tikslais 153 straipsnio 3 dalyje nurodytas palyginamos tiesioginės pozicijos LGD užtikrinimo teikėjui yra LGD, siejamas su garanto neapdrausta priemone arba su įsipareigojančiojo asmens neapdrausta priemone, priklausomai nuo to, ar tuo atveju, jei abu – ir garantas, ir įsipareigojantysis asmuo – neįvykdytų įsipareigojimų apdrausto sandorio galiojimo metu, turimi įrodymai ir garantijos struktūra rodytų, kad grąžintina suma priklausytų atitinkamai nuo garanto ar įsipareigojančiojo asmens finansinės padėties. 4. Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu ir kurioms netaikomos centrinės valdžios institucijų garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis turi būti ne mažesnis nei 10 %. Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kurioms netaikomos centrinės valdžios institucijų garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis neturi būti mažesnis nei 15 %. 5. Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už 6 dalies taikymą. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirtoji institucija. Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 6 dalį. Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam paskirtajai institucijai šiuo straipsniu nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį. 6. Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis bei visais kitais svarbiais rodikliais ir atsižvelgdama į nekilnojamojo turto rinkos raidos perspektyvas, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirta institucija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus įvertina, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytos mažiausios LGD vertės yra tinkamos vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse esančio gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipotekomis užtikrintoms pozicijoms. Jeigu, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal 5 dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 4 dalyje nurodytos mažiausios LGD vertės yra netinkamos, ir jei ji mano, kad dėl LGD verčių nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji toms pozicijoms vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse gali nustatyti didesnes mažiausias LGD vertes. Tos didesnės mažiausios vertės taip pat gali būti taikomos vieno ar daugiau tokių pozicijų turto segmentų lygmeniu. Prieš priimdama šioje dalyje nurodytą sprendimą, pagal 5 dalį paskirta institucija informuoja EBI ir ESRV. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV paskelbia šias LGD vertes. 7. Jeigu pagal 5 dalį paskirta institucija nustato didesnes mažiausias LGD vertes pagal 6 dalį, įstaigoms suteikiamas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis pasirengti jų taikymui. 8. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sąlygas, į kurias pagal 5 dalį paskirta institucija atsižvelgia vertindama LGD verčių tinkamumą, kai atlieka 6 dalyje nurodytą vertinimą. EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 9. ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:
10. Vienos valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 6 dalį nustatytas didesnes mažiausias LGD vertes vienoje ar keliose tos valstybės narės teritorijos dalyse esančio gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms visoms savo atitinkamoms pozicijoms.“; |
68) |
201 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:
|
69) |
įterpiamas šis straipsnis: „204a straipsnis Reikalavimus atitinkančios su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių rūšys 1. Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietas išvestines finansines priemones, kurios yra apsikeitimo grąžomis sandoriai arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertės priemonės, įstaigos gali naudoti kaip reikalavimus atitinkantį kredito užtikrinimą tik vykdydamos vidinio apsidraudimo sandorius. Kai įstaiga įgyja kredito užtikrinimą įsigydama apsikeitimo grąžomis sandorį ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas įtraukia į apskaitą kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia turto, kuriam skirtas užtikrinimas, vertės sumažėjimo (sumažindama tikrąją vertę arba pridėdama prie rezervų), tas kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus. 2. Jeigu įstaiga vykdo vidinio apsidraudimo sandorį naudodama su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, kad vidinis apsidraudimas šio skyriaus tikslais būtų laikomas atitinkančiu kredito užtikrinimo reikalavimus, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai arba trečiosioms šalims. Jeigu vidinis apsidraudimas buvo atliktas pagal pirmą pastraipą ir buvo įvykdyti šio skyriaus reikalavimai, įstaigos, įgydamos netiesioginį kredito užtikrinimą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 4–6 skirsniuose nustatytas taisykles.“; |
70) |
223 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
71) |
272 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
72) |
273 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
73) |
įterpiami šie straipsniai: „273a straipsnis Supaprastintų pozicijos vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygos 1. Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę pagal 4 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:
2. Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 5 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:
3. 1 ir 2 dalių tikslais įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydį remdamosi kiekvieno mėnesio paskutinės dienos duomenimis, laikydamosi šių reikalavimų:
4. Nukrypstant atitinkamai nuo 1 arba 2 dalies, tais atvejais, jei su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, vertinant konsoliduotai, neviršija atitinkamai 1 arba 2 dalyje nurodytų ribinių verčių, įstaiga, kuri yra konsoliduojama ir kuri turėtų taikyti 3 arba 4 skirsnyje nustatytą metodą, nes ji individualiai viršija tas ribines vertes, gali, gavusi kompetentingų institucijų pritarimą, vietoj jo pasirinkti taikyti metodą, kuris būtų taikomas konsoliduotai. 5. Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie 4 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus, kuriuos jos taiko arba nebetaiko (priklausomai nuo to, kas taikytina) savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertei apskaičiuoti. 6. Įstaigos nesudaro išvestinių finansinių priemonių sandorio ar neperka arba neparduoda išvestinės finansinės priemonės vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu. 273b straipsnis Neatitiktis supaprastintų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygoms 1. Vienos arba daugiau iš 273a straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų nebetenkinanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai. 2. Įstaiga nustoja skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal atitinkamai 4 arba 5 skirsnį per tris mėnesius nuo tada, kai susidaro viena iš šių aplinkybių:
3. Jeigu įstaiga nustoja skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal atitinkamai 4 arba 5 skirsnį, jai leidžiama vėl pradėti skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes, kaip nurodyta 4 arba 5 skirsnyje, tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos 273a straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytos sąlygos.“; |
74) |
Trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniai pakeičiami taip: „
274 straipsnis Pozicijos vertė 1. Įstaiga gali skaičiuoti visų sandorių, kuriems taikoma sutartinės užskaitos sutartis, vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
Jeigu kuri nors iš pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų netenkinama, įstaiga kiekvieną sandorį laiko atskira užskaitos grupe. 2. Užskaitos grupės pozicijos vertę pagal standartizuotą sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodą įstaigos apskaičiuoja taip:
3. Užskaitos grupės, kuriai taikomas sutartinis susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė apribojama tos pačios užskaitos grupės, kuriai netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos verte. 4. Jei tai pačiai užskaitos grupei taikomi keli susitarimai dėl garantinės įmokos, įstaigos kiekvieną susitarimą dėl garantinės įmokos priskiria prie užskaitos grupės, kuriai pagal sutartį taikomas tas susitarimas dėl garantinės įmokos, sandorių grupės ir kiekvieno iš šių į grupę įtrauktų sandorių pozicijų vertę apskaičiuoja atskirai. 5. Įstaigos gali nustatyti, kad užskaitos grupės pozicijos vertė yra lygi nuliui, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
6. Pagal šį skirsnį apskaičiuodamos užskaitos grupės pozicijos vertę, įstaigos užskaitos grupėje sandorį, kuris yra nupirktų arba parduotų pasirinkimo pirkti arba parduoti sandorių baigtinis linijinis derinys, pakeičia visais pavieniais tą linijinį derinį sudarančiais sandoriais, laikydamos juos atskiru sandoriu. Kiekvienas toks pasirinkimo sandorių derinys laikomas atskiru užskaitos grupės sandoriu, kai derinys yra įtrauktas pozicijos vertės apskaičiavimo tikslu. 7. Gali būti nustatyta, kad kredito išvestinės finansinės priemonės sandorio, kuris yra ilgoji pozicija pagrindinėje finansinėje priemonėje, pozicijos vertė būtų ne didesnė nei mokėtinų nesumokėtų priedų suma, jeigu jis laikomas atskira užskaitos grupe, kuriai netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos. 275 straipsnis Pakeitimo išlaidos 1. Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas RC pagal šią formulę:
2. Įstaigos apskaičiuoja pavienių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:
3. Įstaigos apskaičiuoja kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas tas pats susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:
čia:
Pirmos pastraipos tikslais NICAMA gali būti apskaičiuojama prekybos lygmeniu, užskaitos grupės lygmeniu arba visų užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, lygmeniu, atsižvelgiant į lygmenį, kuriuo taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos. 276 straipsnis Užtikrinimo priemonės pripažinimas ir vertinimas 1. Šio skirsnio tikslais įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonių VM, VMMA, NICA ir NICAMA sumas, laikydamosi visų šių reikalavimų:
2. Apskaičiuodamos šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą pagal kintamumą pakoreguotą suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, 223 straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę įstaigos pakeičia šia formule:
3. 1 dalies d punkto tikslais įstaigos realizavimo laikotarpį, kuris yra svarbus apskaičiuojant pagal kintamumą pakoreguotą bet kurios gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, nustato pagal vieną iš šių laikotarpių:
277 straipsnis Sandorių priskyrimas rizikos kategorijoms 1. Nustatydamos 278 straipsnyje nurodytą galimą būsimą užskaitos grupės poziciją, įstaigos kiekvieną užskaitos grupės sandorį priskiria vienai iš šių rizikos kategorijų:
2. 1 dalyje nurodytą priskyrimą įstaigos atlieka remdamosi svarbiausiu išvestinės finansinės priemonės sandorio rizikos veiksniu. Svarbiausias rizikos veiksnys yra vienintelis išvestinės finansinės priemonės sandorio reikšmingas rizikos veiksnys. 3. Nukrypstant nuo 2 dalies, daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį turinčius išvestinių finansinių priemonių sandorius įstaigos priskiria daugiau kaip vienai rizikos kategorijai. Jeigu visi reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso tai pačiai rizikos kategorijai, reikalaujama, kad įstaigos tą sandorį tai rizikos kategorijai priskirtų tik vieną kartą, remdamosi reikšmingiausiu iš tų rizikos veiksnių. Jeigu reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso įvairioms rizikos kategorijoms, įstaigos tą sandorį vieną kartą priskiria kiekvienai rizikos kategorijai, jei sandoris turi bent vieną reikšmingą jos rizikos veiksnį, remdamosi reikšmingiausiu iš tos rizikos kategorijos rizikos veiksnių. 4. Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 3 dalis, įstaigos, priskirdamos sandorius 1 dalyje išvardytoms rizikos kategorijoms, taiko šiuos reikalavimus:
5. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 277a straipsnis Apsidraudimo grupės 1. Įstaigos nustato atitinkamas apsidraudimo grupes kiekvienos užskaitos grupės rizikos kategorijos atveju ir priskiria kiekvieną sandorį toms apsidraudimo grupėms laikydamosi šių reikalavimų:
Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, priskiriami atskiroms apsidraudimo grupėms, išskyrus apsidraudimo grupes, nustatytas palūkanų normos rizikos kategorijai priskirtiems sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys nėra infliacijos kintamasis. Tie sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas pats reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta. 2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos kiekvienoje rizikos kategorijoje nustato atskiras apsidraudimo grupes šiems sandoriams:
Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas. Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei pirmos pastraipos b punkte nurodyta tų sandorių rizikos veiksnių pora yra identiška ir šią porą sudarančių abiejų rizikos veiksnių koreliacija yra teigiama. Kitu atveju įstaigos priskiria b punkte nurodytus sandorius vienai iš pagal 1 dalį nustatytų apsidraudimo grupių remdamosi tik vienu iš dviejų pirmos pastraipos b punkte nurodytų rizikos veiksnių. 3. Kompetentingų institucijų prašymu įstaigos nurodo pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų kiekvienos rizikos kategorijos apsidraudimo grupių skaičių ir kartu nurodo kiekvienos iš šių apsidraudimo grupių svarbiausią rizikos veiksnį arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikšmingiausią atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnį arba rizikos veiksnių porą ir kiekvienoje iš šių apsidraudimo grupių esančių sandorių skaičių. 278 straipsnis Galima būsima pozicija 1. Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupės galimą būsimą poziciją taip:
čia:
Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos į užskaitos grupės galimos būsimos pozicijos skaičiavimus įtraukia konkrečios rizikos kategorijos papildomą mokestį, jei bent vienas užskaitos grupės sandoris buvo priskirtas šiai rizikos kategorijai. 2. Kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas vienas susitarimas dėl garantinės įmokos, kaip nurodyta 275 straipsnio 3 dalyje, galima būsima pozicija apskaičiuojama kaip visų atskirų užskaitos grupių galimos būsimos pozicijos suma laikant, kad joms netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos. 3. 1 dalies tikslais daugiklis apskaičiuojamas taip:
čia:
279 straipsnis Rizikos pozicijų apskaičiavimas 280a–280f straipsniuose nurodytų rizikos kategorijos papildomų mokesčių apskaičiavimo tikslais įstaigos kiekvieno užskaitos grupės sandorio rizikos poziciją apskaičiuoja taip:
279a straipsnis Priežiūrinė delta 1. Įstaigos priežiūrinę deltą apskaičiuoja taip:
2. Šio skirsnio tikslais svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio ilgoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė didėja didėjant to rizikos veiksnio vertei, o svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio trumpoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė mažėja didėjant to rizikos veiksnio vertei. 3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 279b straipsnis Pakoreguota tariamoji suma 1. Įstaigos apskaičiuoja pakoreguotą tariamąją sumą taip:
2. Apskaičiuodamos 1 dalyje nurodytą pakoreguotą tariamąją sandorio sumą, įstaigos pagrindinės finansinės priemonės tariamąją sumą arba vienetų skaičių nustato taip:
3. Jeigu pakoreguota tariamoji suma pagal šį straipsnį apskaičiuojama pagal sutartyje nurodytą kita valiuta išreikštą pagrindinės finansinės priemonės vienetų skaičiaus tariamąją sumą arba rinkos kainą, įstaigos konvertuoja sandorio pakoreguotą tariamąją sumą į savo ataskaitose nurodomą valiutą pagal dabartinį rinkos kursą. 279c straipsnis Termino veiksnys 1. Įstaigos apskaičiuoja termino veiksnį taip:
2. 1 dalies tikslais likęs sandorių, kurie yra skirti neapmokėtai pozicijai apmokėti nustatytomis atsiskaitymo datomis, kai sąlygos pakartotinai nustatomos taip, kad tomis nustatytomis datomis sutarties rinkos vertė būtų lygi nuliui, terminas lygus laikotarpiui, likusiam iki kitos sąlygų nustatymo datos. 280 straipsnis Apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas Apskaičiuojant 280a–280f straipsniuose nurodytus apsidraudimo grupių papildomus mokesčius, apsidraudimo grupės priežiūrinio veiksnio koeficientas „є“ yra toks:
280a straipsnis Palūkanų normos rizikos kategorijos papildomas mokestis 1. 278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės palūkanų normos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
2. Palūkanų normos rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
3. Skaičiuodamos apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą, įstaigos kiekvieną apsidraudimo grupės sandorį pirmiausia priskiria atitinkamai 2 lentelėje nurodytai grupei. Jos jį priskiria remdamosi pagal 279b straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta kiekvieno sandorio pabaigos data: 2 lentelė
Po to įstaigos apskaičiuoja apsidraudimo grupės „j“ efektyvią tariamąją sumą pagal šią formulę:
čia:
čia:
280b straipsnis Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomas mokestis 1. 278 straipsnio tikslais užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
2. Užsienio valiutos kurso rizikos kategorijos apsidraudimo grupės „j“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
čia:
280c straipsnis Kredito rizikos kategorijos papildomas mokestis 1. 2 dalies tikslais atitinkamus užskaitos grupės kredito pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:
2. 278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaiga apskaičiuoja taip:
čia:
3. Apsidraudimo grupės „j“ kredito rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
4. Kredito pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
5. Kredito pagrindiniam subjektui „k“ taikytiną priežiūrinį veiksnį įstaigos apskaičiuoja taip:
280d straipsnis Nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomas mokestis 1. 2 dalies tikslais užskaitos grupės atitinkamus nuosavybės vertybinių popierių pagrindinius subjektus įstaigos nustato laikydamosi šių reikalavimų:
2. 278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
3. Apsidraudimo grupės „j“ nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
4. Nuosavybės vertybinių popierių pagrindinio subjekto „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
280e straipsnis Biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomas mokestis 1. 278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
2. Apskaičiuodamos konkrečios užskaitos grupės biržos prekių kainos rizikos apsidraudimo grupės papildomą mokestį pagal 4 dalį, įstaigos nustato atitinkamas kiekvienos apsidraudimo grupės orientacines biržos prekių rūšis. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriai tai pačiai orientacinei biržos prekių rūšiai priskiriami tik jei šių sandorių pagrindinė biržos prekių finansinė priemonė yra to paties pobūdžio, neatsižvelgiant į biržos prekių finansinės priemonės pristatymo vietą ir kokybę. 3. Nukrypstant nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad to paties pobūdžio, kaip nurodyta 2 dalyje, skirtingų pozicijų reikšmingą bazinę riziką prisiimanti įstaiga tų pozicijų orientacines biržos prekių rūšis nustatytų atsižvelgdama ne tik į pagrindinės biržos prekių finansinės priemonės pobūdį, bet ir į kitas charakteristikas. Tokiu atveju biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sandoriai tai pačiai orientacinei biržos prekių rūšiai priskiriami tik jei jie pasižymi tomis pačiomis charakteristikomis. 4. Apsidraudimo grupės „j“ biržos prekių kainos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
5. Orientacinės biržos prekių rūšies „k“ papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
280f straipsnis Kitos rizikos kategorijos papildomas mokestis 1. 278 straipsnio tikslais konkrečios užskaitos grupės kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
2. Apsidraudimo grupės „j“ kitos rizikos kategorijos papildomą mokestį įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
281 straipsnis Pozicijos vertės apskaičiavimas 1. Vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu įstaigos apskaičiuoja pagal 3 skirsnį, laikydamosi šio straipsnio 2 dalies reikalavimų. 2. Užskaitos grupės pozicijos vertė apskaičiuojama laikantis šių reikalavimų:
282 straipsnis Pozicijos vertės apskaičiavimas 1. Įstaigos gali apskaičiuoti vienos pozicijos vertę visų į sutartinės užskaitos susitarimą įtrauktų sandorių atžvilgiu, jei tenkinamos visos 274 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Kitu atveju kiekvieno atskira užskaitos grupe laikomo sandorio pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja atskirai. 2. Užskaitos grupės arba sandorio pozicijos vertė yra iš 1,4 padauginta dabartinių pakeitimo išlaidų ir galimos būsimos pozicijos suma. 3. 2 dalyje nurodytos dabartinės pakeitimo išlaidos apskaičiuojamos taip:
Kad galėtų apskaičiuoti dabartines pakeitimo išlaidas, dabartines rinkos vertes įstaigos atnaujina bent kas mėnesį. 4. 2 dalyje nurodytą galimą būsimą poziciją įstaigos apskaičiuoja taip:
Apskaičiuodama palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių ir kredito išvestinių finansinių priemonių galimą poziciją pagal b punkto i ir ii papunkčius, įstaiga gali pasirinkti taikyti ne likusį, bet pradinį sutarčių terminą.“; |
75) |
283 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Visiems ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams ir ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, kuriems įstaiga pagal 1 dalį negavo leidimo taikyti IMM, įstaiga taiko 3 skirsnyje nustatytus metodus. Grupėje šie metodai gali būti nuolat taikomi kartu.“; |
76) |
298 straipsnis pakeičiamas taip: „298 straipsnis Užskaitos pripažinimo riziką mažinančia užskaita poveikis Užskaita 3–6 skirsnių tikslais pripažįstama taip, kaip išdėstyta tuose skirsniuose.“; |
77) |
299 straipsnio 2 dalies a punktas išbraukiamas. |
78) |
300 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
79) |
301 straipsnis pakeičiamas taip: „301 straipsnis Materialinė taikymo sritis 1. Šis skirsnis taikomas toliau nurodytoms sutartims ir sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta su pagrindine sandorio šalimi:
Šis skirsnis netaikomas pozicijoms, atsirandančioms dėl atsiskaitymo pagal piniginius sandorius. Įstaigos taiko V antraštinėje dalyje nustatytą tvarką prekybos pozicijoms, atsirandančioms dėl šių sandorių, ir 0 % rizikos koeficientą įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis padengiami tik tie sandoriai. Įmokoms į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, kuriomis, be piniginių sandorių, padengiama bet kuri iš šios dalies pirmoje pastraipoje išvardytų sutarčių, įstaigos taiko 307 straipsnyje nustatytą tvarką. 2. Šio skirsnio tikslais taikomi šie reikalavimai:
|
80) |
302 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Įstaigos, pasitelkdamos atitinkamą scenarijaus analizę ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, įvertina, ar nuosavų lėšų, turimų pagrindinės sandorio šalies pozicijoms padengti, įskaitant galimas būsimas arba neapibrėžtąsias kredito pozicijas, įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą pozicijas ir, kai įstaiga veikia kaip tarpuskaitos narys, pagal sutartines priemones, kaip nustatyta 304 straipsnyje, susidariusias pozicijas, lygis yra tinkamai susietas su toms pozicijoms būdinga rizika.“; |
81) |
303 straipsnis pakeičiamas taip: „303 straipsnis Tarpuskaitos narių turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimas 1. Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį savoms reikmėms arba kaip kliento ir pagrindinės sandorio šalies finansinė tarpininkė, nuosavų lėšų reikalavimus turimoms pagrindinės sandorio šalies pozicijoms apskaičiuoja taip:
2. 1 dalies tikslais įstaigos nuosavų lėšų reikalavimų turimoms reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies pozicijoms dėl prekybos pozicijų ir įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondą sumai taikomas apribojimas, lygus nuosavų lėšų reikalavimų sumai, kuri būtų taikoma toms pačioms pozicijoms, jei pagrindinė sandorio šalis būtų reikalavimų neatitinkanti pagrindinė sandorio šalis.“; |
82) |
304 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
83) |
305 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
84) |
306 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
85) |
307 straipsnis pakeičiamas taip: „307 straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai įmokoms į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą Įstaiga, atliekanti tarpuskaitos nario vaidmenį, savo pozicijoms, atsirandančioms dėl jos įmokų į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, taiko šią tvarką:
|
86) |
308 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
87) |
309, 310 ir 311 straipsniai pakeičiami taip: „309 straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai iš anksto finansuojamoms įmokoms į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir nefinansuojamoms įmokoms reikalavimų neatitinkančiai pagrindinei sandorio šaliai 1. Įstaiga taiko toliau nurodytą formulę, siekdama apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą pozicijoms, atsiradusioms dėl jos iš anksto finansuojamų įmokų į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą ir dėl nefinansuojamų įmokų tokiai pagrindinei sandorio šaliai:
2. 92 straipsnio 3 dalies tikslais įstaiga apskaičiuoja pozicijų, atsiradusių dėl šios įstaigos įmokos į reikalavimų neatitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas kaip nuosavų lėšų reikalavimą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 1 dalį, padaugintą iš 12,5.“; 310 straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą Savo nefinansuojamoms įmokoms į reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą įstaiga taiko 0 % rizikos koeficientą. 311 straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių, kurios nebetenkina tam tikrų sąlygų, pozicijoms 1. Įstaigos taiko šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jei, tų įstaigų naudojamos pagrindinės sandorio šalies kompetentingai institucijai arba pačiai pagrindinei sandorio šaliai apie tai viešai paskelbus arba pranešus sužino, kad pagrindinė sandorio šalis nebetenkins atitinkamai veiklos leidimo arba pripažinimo sąlygų. 2. Jei tenkinama 1 dalyje nustatyta sąlyga, įstaigos per tris mėnesius nuo tada, kai sužino apie toje dalyje nurodytą aplinkybę, arba anksčiau, jei taip reikalauja tų įstaigų kompetentingos institucijos, turimų tos pagrindinės sandorio šalies pozicijų atžvilgiu atlieka šiuos veiksmus:
|
88) |
316 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, įstaigos gali nuspręsti apskaitos kategorijų įstaigų pelno (nuostolio) ataskaitose pagal Direktyvos 86/635/EEB 27 straipsnį atitinkamo rodiklio apskaičiavimo tikslais netaikyti finansinei ir veiklos nuomai ir vietoj to gali:
|
89) |
Trečios dalies IV antraštinės dalies 1 skyrius pakeičiamas taip: „1 SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 325 straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti apskaičiavimo metodai 1. Nuosavų lėšų reikalavimus visų prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti įstaiga apskaičiuoja pagal šiuos metodus:
2. Pagal 1 dalies a punkte nurodytą standartizuotą metodą apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti – tai atitinkamai toliau nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų suma:
3. Įstaiga, kuriai netaikoma 430b straipsnyje išdėstytų informacijos teikimo reikalavimų išimtis pagal 325a straipsnį, praneša apie skaičiavimus pagal 430b straipsnį visų prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, atžvilgiu, vadovaudamasi šiais metodais:
4. Grupėje įstaiga gali nuolat derinti šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus metodus pagal 363 straipsnį. 5. Įstaigos netaiko 3 dalies b punkte nustatyto metodo savo prekybos knygos priemonėms, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos arba pozicijos, įtrauktos į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kaip nustatyta 6, 7 ir 8 dalyse. 6. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, kurios atitinka visus toliau nurodytus kriterijus, įtraukiamos į alternatyviam koreliacinės prekybos portfelį:
Laikoma, kad grįžtamoji rinka egzistuoja, jei nepriklausomi sąžiningi pasiūlymai pirkti ir parduoti pateikiami taip, kad kaina, pagrįstai atitinkanti paskutinio pardavimo kainą arba esamą sąžiningą konkurencingą kainos pasiūlymą, gali būti nustatyta per vieną dieną ir dėl tos kainos susitarta per palyginti trumpą, prekyboje įprastą laiką. 7. Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtraukiamos pozicijos, susietos su kuria nors iš toliau nurodytų pagrindinių priemonių:
8. Įstaigos į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį gali įtraukti pozicijas, kurios nėra nei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nei n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinės finansinės priemonės, tačiau kuriomis apdraudžiamos kitos šio portfelio pozicijos, jei egzistuoja 6 dalies antroje pastraipoje nurodyta tos priemonės arba jos pagrindinių priemonių likvidi grįžtamoji rinka. 9. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus ne prekybos knygos pozicijoms, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, rinkos rizikai padengti pagal 3 dalies a ir b punktuose nustatytus metodus. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 325a straipsnis Konkrečių informacijos teikimo reikalavimų rinkos rizikos atveju išimtys 1. Įstaigai netaikomas 430b straipsnyje nustatytas informacijos teikimo reikalavimas, jeigu įstaigos balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus kiekvienai iš toliau nurodytų ribinių verčių arba yra už jas mažesnis:
2. Savo balansinės ir nebalansinės veiklos, kuriai kyla rinkos rizika, dydį įstaigos apskaičiuoja naudodamosi paskutinės kiekvieno mėnesio dienos duomenimis laikydamosi šių reikalavimų:
3. Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms, jei skaičiuoja arba nustoja skaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šį straipsnį. 4. Įstaiga, kuri nebetenkina vienos ar daugiau 1 dalyje nustatytų sąlygų, nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai. 5. 430b straipsnyje nustatytų informacijos teikimo reikalavimų išimtis nustoja galioti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tada, kai susidaro viena iš šių aplinkybių:
6. Jeigu įstaigai pagal šio straipsnio 5 dalį pradedami taikyti 430b straipsnyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai, įstaigai taikoma tų informacijos teikimo reikalavimų išimtis tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. 7. Įstaigos neprisiima, neperka ar neparduoda pozicijos vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu. 8. Įstaigai, kuriai gali būti taikoma 94 straipsnyje nustatyta tvarka, 430b straipsnyje nustatytas informacijos teikimo reikalavimas netaikomas. 325b straipsnis Konsoliduotų reikalavimų leidimas 1. Atsižvelgiant į 2 dalį ir tik konsoliduoto grynųjų pozicijų ir nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslais įstaigos gali tarpusavyje užskaityti vienos įstaigos arba įmonės pozicijas ir kitos įstaigos arba įmonės pozicijas. 2. Įstaigos 1 dalį gali taikyti tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
3. Kai įmonės yra trečiosiose valstybėse, be 2 dalyje išdėstytų sąlygų, turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:
|
90) |
Trečios dalies IV antraštinėje dalyje įterpiami šie skyriai: „1a SKYRIUS Alternatyvus standartizuotas metodas
325c straipsnis Alternatyvaus standartizuoto metodo taikymo sritis ir struktūra 1. Šiame skyriuje išdėstytu alternatyviu standartizuotu metodu naudojamasi tik 430b straipsnio 1 dalyje nustatyto informacijos teikimo reikalavimo tikslais. 2. Prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso arba biržos prekių kainos rizika, portfelio nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja pagal alternatyvų standartizuotą metodą kaip šių trijų sudedamųjų dalių sumą:
325d straipsnis Terminų apibrėžtys Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys: 1) rizikos klasė– viena iš šių septynių kategorijų:
2) jautrumas– santykinis pozicijos vertės pokytis, atsiradęs pakitus vieno iš svarbių pozicijos rizikos veiksnių vertei, apskaičiuotas pagal įstaigos kainodaros modelį pagal 3 skirsnio 2 poskirsnį; 3) grupė– vienos panašaus rizikos pobūdžio rizikos klasės pozicijų pakategorė, kuriai priskirtas 3 skirsnio 1 poskirsnyje apibrėžtas rizikos koeficientas. 325e straipsnis Jautrumu grindžiamo metodo sudedamosios dalys 1. Nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja pagal jautrumu grindžiamą metodą, susumuodamos šiuos tris nuosavų lėšų reikalavimus pagal 325h straipsnį:
2. Atliekant 1 dalyje nurodytus skaičiavimus:
Šio skyriaus tikslais finansines priemones su šalutinėmis aplinkybėmis, be kita ko, sudaro: pasirinkimo pirkti sandoriai, pasirinkimo parduoti sandoriai, viršutinės palūkanų normos ribos pasirinkimo sandoriai (angl. caps), apatinės palūkanų normos ribos pasirinkimo sandoriai (angl. floors), pasirinkimo sandoriai dėl apsikeitimo sandorių, barjero pasirinkimo sandoriai ir egzotiniai pasirinkimo sandoriai. Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, įterptieji pasirinkimo sandoriai, pvz., išankstinio mokėjimo arba elgesiu grindžiami pasirinkimo sandoriai, laikomi atskiromis pasirinkimo sandorių pozicijomis. Šio skyriaus tikslais finansinės priemonės, kurių pinigų srautus galima užrašyti kaip pagrindinės finansinės priemonės tariamosios sumos linijinę funkciją, laikomos finansinėmis priemonėmis be šalutinių aplinkybių. 325f straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai delta ir vega rizikai padengti 1. Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti, įstaigos taiko 3 skirsnio 1 poskirsnyje aprašytus delta ir vega rizikos veiksnius. 2. Apskaičiuodamos nuosavų lėšų reikalavimus delta ir vega rizikai padengti, įstaigos taiko 3–8 dalyse nustatytą procesą. 3. Kiekvienos rizikos klasės atveju visų į nuosavų lėšų reikalavimų delta arba vega rizikai padengti taikymo sritį patenkančių finansinių priemonių jautrumas kiekvienam iš į tą rizikos klasę įtrauktų taikomų delta arba vega rizikos veiksnių apskaičiuojamas taikant atitinkamas 3 skirsnio 2 poskirsnyje pateiktas formules. Jei finansinės priemonės vertė priklauso nuo kelių rizikos veiksnių, jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui nustatomas atskirai. 4. Jautrumas priskiriamas vienai iš grupių „b“ kiekvienoje rizikos klasėje. 5. Kiekvienoje grupėje „b“ užskaitomas teigiamas ir neigiamas jautrumas tam pačiam rizikos veiksniui – taip nustatomas grynasis jautrumas (sk) kiekvienam rizikos veiksniui k grupėje. 6. Grynasis jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui kiekvienoje grupėje padauginamas iš 6 skirsnyje nustatytų atitinkamų rizikos koeficientų – taip nustatomas svertinis jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui toje grupėje pagal šią formulę:
7. Svertinis jautrumas įvairiems rizikos veiksniams kiekvienoje grupėje susumuojamas pagal toliau pateiktą formulę, kurioje žemiausia kiekio riba kvadratinės šaknies funkcijoje yra nulis, – taip nustatomas grupei būdingas jautrumas. Taikomos 6 skirsnyje nustatytos atitinkamos svertinio jautrumo toje pačioje grupėje koreliacijos (ρkl).
8. Kiekvienos grupės rizikos klasėje grupei būdingas jautrumas apskaičiuojamas pagal 5, 6 ir 7 dalis. Apskaičiavus visų grupių joms būdingą jautrumą, pagal toliau pateiktą formulę susumuojamas svertinis jautrumas visiems rizikos veiksniams visose grupėse, taikant atitinkamas 6 skirsnyje nustatytas svertinio jautrumo įvairiose grupėse koreliacijas γbc, – taip nustatomas rizikos klasei būdingas nuosavų lėšų reikalavimas delta arba vega rizikai padengti:
čia:
Nuosavų lėšų reikalavimai pagal kiekvieną rizikos klasę delta arba vega rizikai padengti apskaičiuojami pagal 1–8 dalis. 325g straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti Įstaigos apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus kreivumo rizikai padengti pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą. 325h straipsnis Rizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų delta, vega ir kreivumo rizikai padengti sumavimas 1. Rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimus delta, vega ir kreivumo rizikai padengti įstaigos sumuoja pagal 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą procesą. 2. 325f ir 325g straipsniuose aprašytas delta, vega ir kreivumo rizikos klasei būdingų nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimo procesas kiekvienos rizikos klasės atveju atliekamas tris kartus, kaskart taikant skirtingą koreliacijos parametrų ρ_kl (koreliacijos tarp rizikos veiksnių grupėje) ir γ_bc (koreliacijos tarp grupių rizikos klasėje) rinkinį. Kiekvienas iš tų trijų rinkinių turi atitikti šiuos skirtingus scenarijus:
3. Įstaigos apskaičiuoja kiekvieno scenarijaus delta, vega ir kreivumo rizikos klasei būdingus nuosavų lėšų reikalavimų sumą, kad nustatytų tris scenarijams būdingus nuosavų lėšų reikalavimus. 4. Nuosavų lėšų reikalavimas pagal jautrumu grindžiamą metodą yra didžiausias iš trijų scenarijams būdingų nuosavų lėšų reikalavimų, nurodytų 3 dalyje. 325i straipsnis Indekso finansinių priemonių ir daugybinių pagrindinių pasirinkimo sandorių vertinimas Įstaigos vertina indekso finansines priemones ir daugybinius pagrindinius pasirinkimo sandorius pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą. 325j straipsnis Kolektyvinio investavimo subjektų vertinimas Įstaigos vertina kolektyvinio investavimo subjektus pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą. 325k straipsnis Platinamos pozicijos 1. Apskaičiuodamos skolos arba nuosavybės finansinių priemonių platinamų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, įstaigos gali taikyti šiame straipsnyje nustatytą procesą. 2. Įstaigos taiko vieną iš atitinkamų 1 lentelėje nurodytų dauginimo koeficientų visų kiekvieno atskiro emitento platinamų pozicijų grynajam jautrumui, išskyrus platinamas pozicijas, kurias yra pasirašiusios arba kurių nupirkimą oficialiais susitarimais patvirtino trečiosios šalys, ir apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal šiame skyriuje nustatytą metodą, remdamosi pakoreguotu grynuoju jautrumu. 1 lentelė
Šiame straipsnyje nulinė darbo diena – darbo diena, kurią įstaiga besąlygiškai įsipareigoja priimti žinomą kiekį vertybinių popierių už sutartą kainą. 3. Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie šiame straipsnyje nustatyto proceso taikymą.
325l straipsnis Bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai 1. Visų bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, įskaitant infliacijos riziką ir skirtingų valiutų bazės riziką, atveju nustatoma po vieną kiekvienos valiutos grupę, į kiekvieną iš kurių įtraukiami įvairių rūšių rizikos veiksniai. Palūkanų normos pokyčiams jautrioms finansinėms priemonėms taikomi delta bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai yra kiekvienos valiutos atitinkamos nerizikingos palūkanų normos kiekvienu iš toliau nurodytų terminų: 0,25 metų, 0,5 metų, 1 metai, 2 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų, 15 metų, 20 metų, 30 metų. Įstaigos priskiria rizikos veiksnius prie nurodytų trajektorijos viršūnių taikydamos tiesinę interpoliaciją arba metodą, labiausiai derantį su kainodaros funkcijomis, kurias taiko įstaigos nepriklausoma rizikos kontrolės funkcija, pranešdama rinkos riziką arba pelną ir nuostolius vyresniajai vadovybei. 2. Įstaigos gauna kiekvienos valiutos nerizikingas palūkanų normas iš į įstaigos prekybos knygą įtrauktų mažiausios kredito rizikos pinigų rinkos priemonių, pvz., į indeksą įtrauktų vienos nakties apsikeitimo sandorių. 3. Jei įstaigos negali taikyti 2 dalyje nurodyto metodo, nerizikingos palūkanų normos grindžiamos viena arba keliomis teorinių rinkos apsikeitimo sandorių kreivių, kurias įstaiga taiko įvertindama pozicijas rinkos verte, pvz., pasiūlytų tarpbankinių palūkanų normų apsikeitimo sandorių kreivėmis. Jei duomenų apie 2 dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje aprašytas teorines rinkos apsikeitimo sandorių kreives nepakanka, nerizikingos palūkanų normos gali būti išvedamos iš konkrečios valiutos tinkamiausios valstybės obligacijos kreivės. Jei įstaigos taiko bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnius, išvestus pagal šios dalies antroje pastraipoje nustatytą procedūrą, valstybės skolos finansinėms priemonėms, valstybės skolos finansinei priemonei negalima netaikyti nuosavų lėšų reikalavimų kredito maržos rizikai padengti. Tais atvejais, kai neįmanoma atskirti nerizikingos palūkanų normos nuo kredito maržos sudedamosios dalies, jautrumas rizikos veiksniui priskiriamas ir bendrosios palūkanų normos rizikos, ir kredito maržos rizikos klasėms. 4. Bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių atveju kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Tos pačios grupės, bet skirtingų terminų rizikos veiksniams įstaigos pagal 6 skirsnį priskiria skirtingą rizikos koeficientą. Įstaigos taiko papildomus infliacijos rizikos veiksnius skolos finansinėms priemonėms, kurių pinigų srautai funkciškai priklauso nuo infliacijos lygio. Šiuos papildomus rizikos veiksnius sudaro vienas kiekvienos valiutos įvairių terminų teorinių rinkos infliacijos lygių vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra infliacijos lygių, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. 5. Finansinės priemonės jautrumą 4 dalyje nurodytam papildomam infliacijos rizikos veiksniui įstaigos apskaičiuoja kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienoje grupėje įstaigos infliaciją vertina kaip vieną bendrą rizikos veiksnį, nepriklausomai nuo kiekvieno vektoriaus sudedamųjų dalių skaičiaus. Įstaigos grupėje užskaito visą jautrumą infliacijai, apskaičiuotą, kaip aprašyta šioje dalyje, ir taip nustato vieną bendrą kiekvienos grupės grynąjį jautrumą. 6. Skolos finansinėms priemonėms, su kuriomis susiję mokėjimai įvairiomis valiutomis, taip pat taikoma šių skirtingų valiutų bazės rizika. Taikant jautrumu grindžiamą metodą, įstaigų taikytini rizikos veiksniai yra kiekvienos valiutos skirtingų valiutų bazės rizika JAV dolerio arba euro atžvilgiu. Su baze JAV dolerio arba euro atžvilgiu nesusijusias skirtingų valiutų bazes įstaigos apskaičiuoja kaip bazę JAV dolerio atžvilgiu arba bazę euro atžvilgiu. Kiekvieną skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnį sudaro vienas kiekvienos valiutos įvairių terminų skirtingų valiutų bazės vektorius. Kiekvienos skolos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra įvairių valiutų bazių, kurios taikomos kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Finansinės priemonės jautrumą skirtingų valiutų bazės rizikos veiksniui įstaigos apskaičiuoja kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienoje grupėje turi būti po du galimus skirtingus rizikos veiksnius: bazė euro atžvilgiu ir bazė JAV dolerio atžvilgiu, nepriklausomai nuo kiekvieno skirtingų valiutų bazės vektoriaus sudedamųjų dalių skaičiaus. Kiekvienoje grupėje gali būti daugiausia dviejų rūšių grynasis jautrumas. 7. Pasirinkimo sandoriams su bendrajai palūkanų normai jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis taikomi vega bendrosios palūkanų normos rizikos veiksniai yra 2 ir 3 dalyse aprašytų atitinkamų nerizikingų palūkanų normų numanomas kintamumas, priskiriamas grupėms atsižvelgiant į valiutą ir šiems kiekvienos grupės terminams: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. Dėl kiekvienos valiutos nustatoma po vieną grupę. Užskaitos tikslais su tomis pačiomis nerizikingomis palūkanų normomis susijusį ir prie tų pačių terminų priskirtą numanomą kintamumą įstaigos laiko tuo pačiu rizikos veiksniu. Jei įstaigos priskiria numanomą kintamumą šioje dalyje nurodytiems terminams, taikomi šie reikalavimai:
8. Įstaigų taikytinus kreivumo bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnius sudaro vienas nerizikingų palūkanų normų vektorius, atitinkantis konkrečią kiekvienos valiutos nerizikingo pelningumo kreivę. Kiekviena valiuta sudaro atskirą grupę. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra nerizikingų palūkanų normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. 9. Finansinės priemonės jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje, įstaigos apskaičiuoja pagal 325g straipsnį. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos skirtingas pelningumo kreives atitinkančius vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą pačią valiutą. Įstaigos užskaito jautrumą tam pačiam rizikos veiksniui. Nustatomas tik vienas kiekvienos grupės grynasis jautrumas. Infliacijos ir skirtingų valiutų bazės rizikai nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti netaikomi. 325m straipsnis Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizikos veiksniai 1. Kredito maržai jautrioms pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, finansinėms priemonėms įstaigų taikytini delta kredito maržos rizikos veiksniai yra tų priemonių emitentų kredito maržos normos, išvestos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių ir priskirtos prie kiekvieno iš šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. Įstaigos taiko vieną rizikos veiksnį kiekvienam emitentui ir terminui, neatsižvelgdamos į tai, ar šių emitentų kredito maržos normos išvestos iš skolos finansinių priemonių, ar kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių. Grupės yra sektorinės, kaip nurodyta 6 skirsnyje; į kiekvieną grupę įtraukiami visi atitinkamam sektoriui priskirti rizikos veiksniai. 2. Pasirinkimo sandoriams su kredito maržai jautriomis pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini vega kredito maržos rizikos veiksniai yra pagrindinės finansinės priemonės emitento kredito maržos normų, išvestų, kaip nurodyta 1 dalyje, numanomas kintamumas, pagal pasirinkimo sandorio, kuriam taikomas nuosavų lėšų reikalavimas, terminą priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. Taikomos tos pačios grupės, kurios buvo taikytos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, delta kredito maržos rizikai. 3. Pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, finansinėms priemonėms įstaigų taikytinus kreivumo kredito maržos rizikos veiksnius sudaro vienas kredito maržos normų vektorius, atitinkantis emitentui būdingą kredito maržos kreivę. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra kredito maržos normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. Taikomos tos pačios grupės, kurios buvo taikytos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, delta kredito maržos rizikai. 4. Finansinės priemonės jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje, įstaigos apskaičiuoja pagal 325g straipsnį. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išvestus vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei tie vektoriai atitinka tą patį emitentą. 325n straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikos veiksniai 1. Įstaigos taiko 3 dalyje nurodytus kredito maržos rizikos veiksnius į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kaip nurodyta 325 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse. Įstaigos taiko 5 dalyje nurodytus kredito maržos rizikos veiksnius į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kaip nurodyta 325 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse. 2. Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikai taikytinos grupės yra tokios pat kaip ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito maržos rizikai taikytinos grupės, kaip nurodyta 6 skirsnyje. Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais kredito maržos rizikai taikytinos grupės turi būti būdingos tai rizikos klasės kategorijai, kaip nurodyta 6 skirsnyje. 3. Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms įstaigų taikytini kredito maržos rizikos veiksniai yra šie:
4. Įstaigos apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos jautrumą kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje, kaip nurodyta 325g straipsnyje. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos iš atitinkamų skolos finansinių priemonių arba kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių išvestus vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei tie vektoriai atitinka tą patį emitentą. 5. Į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtrauktoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms įstaigų taikytini kredito maržos rizikos veiksniai susiję ne su pagrindinių finansinių priemonių kainų skirtumu, bet su segmento kainų skirtumu, ir yra šie:
325o straipsnis Nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniai 1. Visų nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksnių grupės yra 6 skirsnyje nurodytos sektorinės grupės. 2. Nuosavybės vertybinių popierių delta rizikos veiksniai, kuriuos turi taikyti įstaigos, yra visos nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainos ir visos nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normos. Nuosavybės vertybinių popierių rizikos nustatymo tikslais, konkreti nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normų kreivė yra vienas bendras rizikos veiksnys, išreiškiamas kaip įvairių terminų atpirkimo sandorių palūkanų normų vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra atpirkimo sandorių palūkanų normų skirtingų terminų, kurie taikomi kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. Finansinės priemonės jautrumą nuosavybės vertybinių popierių rizikos veiksniui įstaigos apskaičiuoja kaip finansinės priemonės vertės pokytį pagal savo kainodaros modelį, įvykus 1 bazinio punkto pokyčiui kiekvienoje iš vektoriaus sudedamųjų dalių. Įstaigos užskaito to paties nuosavybės vertybinio popieriaus jautrumą atpirkimo sandorių palūkanų normos rizikos veiksniui, neatsižvelgdamos į kiekvieno vektoriaus sudedamųjų dalių skaičių. 3. Pasirinkimo sandoriams su nuosavybės vertybiniams popieriams jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini nuosavybės vertybinių popierių vega rizikos veiksniai yra nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainų numanomas kintamumas, pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. Nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normoms nuosavų lėšų reikalavimai vega rizikai padengti netaikomi. 4. Pasirinkimo sandoriams su nuosavybės vertybiniams popieriams jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini nuosavybės vertybinių popierių kreivumo rizikos veiksniai yra visos nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotinų sandorių kainos, neatsižvelgiant į atitinkamų pasirinkimo sandorių terminą. Nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normoms nuosavų lėšų reikalavimai kreivumo rizikai padengti netaikomi. 325p straipsnis Biržos prekių kainos rizikos veiksniai 1. Visų biržos prekių kainos rizikos veiksnių grupės yra 6 skirsnyje nurodytos sektorinės grupės. 2. Biržos prekių kainai jautrioms finansinėms priemonėms įstaigų taikytini biržos prekių kainos delta rizikos veiksniai yra kiekvienos biržos prekių rūšies biržos prekių neatidėliotinų sandorių visos kainos kiekvienu iš toliau nurodytų terminų: 0,25 metų, 0,5 metų, 1 metai, 2 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų, 15 metų, 20 metų, 30 metų. Dvi tos pačios rūšies ir to paties termino biržos prekių kainas įstaigos laiko tuo pačiu rizikos veiksniu tik tuo atveju, jei teisinės sąlygos dėl pristatymo vietos yra identiškos. 3. Pasirinkimo sandoriams su biržos prekių kainoms jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini biržos prekių kainos vega rizikos veiksniai yra kiekvienos biržos prekių rūšies biržos prekių kainos numanomas kintamumas, pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. Tam pačiam terminui priskirtą jautrumą tos pačios rūšies biržos prekių kainoms įstaigos laiko vienu bendru rizikos veiksniu ir užskaito. 4. Pasirinkimo sandoriams su biržos prekių kainoms jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini biržos prekių kainos kreivumo rizikos veiksniai yra vienas biržos prekių kainų su skirtingais kiekvienos biržos prekių rūšies terminais rinkinys, išreikštas kaip vektorius. Kiekvienos finansinės priemonės atveju vektorių sudaro tiek sudedamųjų dalių, kiek yra tų biržos prekių kainų, kurios taikomos kaip kintamieji pagal šiai finansinei priemonei įstaigos taikomą kainodaros modelį. Įstaigos neskirsto biržos prekių kainų pagal pristatymo vietą. Finansinės priemonės jautrumas kiekvienam rizikos veiksniui, taikytam kreivumo rizikos formulėje, apskaičiuojamas kaip nurodyta 325g straipsnyje. Nustatydamos kreivumo riziką, įstaigos vektorius, kuriuos sudaro skirtingas sudedamųjų dalių skaičius, laiko tuo pačiu rizikos veiksniu, jei šie vektoriai atitinka tą pačią biržos prekių rūšį. 325q straipsnis Užsienio valiutos kurso rizikos veiksniai 1. Užsienio valiutos kursui jautrioms finansinėms priemonėms įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso delta rizikos veiksniai yra valiutos, kuria denominuota finansinė priemonė, ir įstaigos ataskaitose nurodomos valiutos visi dabartiniai rinkos kursai. Dėl kiekvienos valiutų poros nustatoma po vieną grupę, kurią sudaro vienas bendras rizikos veiksnys ir vienas bendras grynasis jautrumas. 2. Pasirinkimo sandoriams su užsienio valiutos kursui jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso vega rizikos veiksniai yra 1 dalyje nurodytų valiutų porų kursų numanomas kintamumas. Šis valiutų kursų numanomas kintamumas pagal atitinkamų pasirinkimo sandorių, kuriems taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, terminus priskiriamas prie šių terminų: 0,5 metų, 1 metai, 3 metai, 5 metai, 10 metų. 3. Pasirinkimo sandoriams su užsienio valiutos kursui jautriomis pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis įstaigų taikytini užsienio valiutos kurso kreivumo rizikos veiksniai yra tie patys, kaip nurodyta 1 dalyje. 4. Nereikalaujama, kad įstaigos dėl visų užsienio valiutos kurso delta, vega ir kreivumo rizikos veiksnių skirtų šalies ir užsienio valiutos variantus.
325r straipsnis Jautrumas delta rizikai 1. Jautrumą delta bendrosios palūkanų normos rizikai įstaigos apskaičiuoja taip:
2. Visų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, jautrumą delta kredito maržos rizikai įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
3. Jautrumą delta nuosavybės vertybinių popierių rizikai įstaigos apskaičiuoja taip:
4. Jautrumą delta biržos prekių kainos rizikai kiekvienam rizikos veiksniui k įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
5. Jautrumą delta užsienio valiutos kurso rizikai kiekvienam užsienio valiutos kurso rizikos veiksniui k įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
325s straipsnis Jautrumas vega rizikai 1. Pasirinkimo sandorio jautrumą vega rizikai konkrečiam rizikos veiksniui k įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
2. Rizikos klasių, kuriose vega rizikos veiksniai turi termino matmenį, bet kuriose rizikos veiksnių priskyrimo taisyklės netaikomos, nes pasirinkimo sandorių terminas nėra nustatytas, atveju įstaigos tuos rizikos veiksnius priskiria ilgiausiam nurodytam terminui. Tiems pasirinkimo sandoriams taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis. 3. Pasirinkimo sandorių be nustatytos vykdymo arba maksimalios kainos ir pasirinkimo sandorių su nustatytomis keliomis vykdymo arba maksimaliomis kainomis atveju įstaigos vykdymo kainoms ir terminams taiko tokį priskyrimą, kokį įstaiga taiko viduje nustatydama pasirinkimo sandorio kainą. Tiems pasirinkimo sandoriams taip pat taikomas likutinės rizikos papildomas mokestis. 4. Įstaigos neskaičiuoja į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtrauktų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų vega rizikos, kaip nurodyta 325 straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse, kurių numanomas kintamumas nenustatytas. Tų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų nuosavų lėšų reikalavimai delta ir kreivumo rizikai padengti yra apskaičiuojami. 325t straipsnis Jautrumo apskaičiavimo reikalavimai 1. Naudodamos šiame poskirsnyje nurodytas formules, įstaigos išveda jautrumą iš įstaigos kainodaros modelių, kurių pagrindu vyresniajai vadovybei pranešama apie pelną ir nuostolius. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga, kuriai buvo suteiktas leidimas naudoti 1b skyriuje išdėstytą alternatyvų vidaus modelių metodą, apskaičiuodama ir pranešdama nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 430b straipsnio 3 dalį jautrumo apskaičiavimui pagal šį straipsnį naudotų vidaus modelių metodo rizikos vertinimo sistemos kainodaros funkcijas. 2. Apskaičiuodamos finansinių priemonių su šalutinėmis aplinkybėmis jautrumą delta rizikai, kaip nurodyta 325e straipsnio 2 dalies a punkte, įstaigos gali daryti prielaidą, kad numanomo kintamumo rizikos veiksniai išlieka pastovūs. 3. Apskaičiuojant finansinių priemonių su šalutinėmis aplinkybėmis jautrumą vega rizikai, kaip nurodyta 325e straipsnio 2 dalies b punkte, taikomi šie reikalavimai:
4. Įstaigos apskaičiuoja visą jautrumą, išskyrus jautrumą kredito vertinimo koregavimams. 5. Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingoms institucijoms suteikus leidimą, apskaičiuodama prekybos knygos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį skyrių įstaiga gali naudoti alternatyvias jautrumo delta rizikai apibrėžtis, jei įstaiga atitinka visas šias sąlygas:
6. Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingoms institucijoms suteikus leidimą, apskaičiuodama prekybos knygos pozicijos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį skyrių įstaiga gali apskaičiuoti vega jautrumą remdamasi alternatyvių jautrumo apibrėžčių linijine transformacija, jei įstaiga atitinka abi šias sąlygas:
325u straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai likutinei rizikai padengti 1. Be 2 skirsnyje nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, įstaigos pagal šį straipsnį taiko papildomus nuosavų lėšų reikalavimus finansinėms priemonėms, kurioms kyla likutinė rizika. 2. Laikoma, kad finansinėms priemonėms likutinė rizika kyla, jei jos atitinka kurią nors iš šių sąlygų:
3. 1 dalyje nurodytus papildomus nuosavų lėšų reikalavimus įstaigos apskaičiuoja kaip 2 dalyje nurodytų finansinių priemonių bendrųjų tariamųjų sumų sumą, padaugintą iš šių rizikos koeficientų:
4. Nukrypstant nuo 1 dalies, nuosavų lėšų reikalavimo likutinei rizikai padengti įstaiga netaiko finansinei priemonei, kuri atitinka kurią nors iš šių sąlygų:
5. 2 dalies tikslais EBI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose nustato, kas yra egzotinė pagrindinė pozicija ir kurioms finansinėms priemonėms prisiimama likutinė rizika, projektus. Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus EBI išnagrinėja, ar egzotinėmis pagrindinėmis pozicijomis turėtų būti laikoma ilgaamžiškumo rizika, orai, stichinės nelaimės ir būsimas patirtinas kintamumas; EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325v straipsnis Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos 1. Šiame skirsnyje vartojamų terminų apibrėžtys: a) trumpoji pozicija– pozicija, susidaranti, kai dėl emitento arba emitentų grupės įsipareigojimų neįvykdymo įstaiga gauna pelno, neatsižvelgiant į finansinės priemonės arba sandorio, dėl kurių atsiranda pozicija, rūšį; b) ilgoji pozicija– pozicija, susidaranti, kai dėl emitento arba emitentų grupės įsipareigojimų neįvykdymo įstaiga patiria nuostolių, neatsižvelgiant į finansinės priemonės arba sandorio, dėl kurių atsiranda pozicija, rūšį; c) bendroji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos (bendroji JTD, angl. jump to default) suma– nustatytas konkrečios pozicijos nuostolių arba pelno, kurie (-is) atsirastų dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, dydis; d) grynoji staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos (grynoji JTD) suma– nustatytas nuostolių arba pelno, kuriuos (-į) įstaiga patirtų dėl įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo užskaičius bendrąsias JTD sumas, dydis; e) nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (angl. loss given default) arba LGD– įsipareigojančiojo asmens išleistos finansinės priemonės nuostolis dėl šio įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo, išreikštas finansinės priemonės tariamosios sumos dalimi; f) įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas– procentinė dalis, atitinkanti nustatytą kiekvieno įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę pagal šio įsipareigojančiojo asmens kreditingumą. 2. Nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti taikomi skolos ir nuosavybės finansinėms priemonėms, išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių pagrindinės finansinės priemonės yra tos finansinės priemonės, ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kurių atsiskaitymui arba tikrosioms vertėms daro poveikį įsipareigojančiojo asmens, kuris nėra pačios išvestinės finansinės priemonės sandorio šalis, įsipareigojimų neįvykdymas. Reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti kiekvienos iš toliau išvardytų finansinių priemonių rūšių atveju įstaigos apskaičiuoja atskirai: pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį neįtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais ir į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį įtraukto pakeitimo vertybiniais popieriais. Įstaigoms taikomi galutiniai nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti yra tų trijų sudedamųjų dalių suma.
325w straipsnis Bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos 1. Skolos finansinių priemonių kiekvienos ilgosios pozicijos bendrąsias JTD sumas įstaigos apskaičiuoja taip:
2. Skolos finansinių priemonių kiekvienos trumposios pozicijos bendrąsias JTD sumas įstaigos apskaičiuoja taip:
3. Atliekant 1 ir 2 dalyse nurodytus skaičiavimus įstaigų taikytinas skolos finansinių priemonių LGD yra toks:
4. Atliekant 1 ir 2 dalyse nurodytus skaičiavimus nustatomos tokios tariamosios sumos:
5. Nuosavybės finansinių priemonių pozicijų bendrąsias JTD sumas įstaigos, užuot taikiusios 1 ir 2 dalyse nurodytas formules, apskaičiuoja taip:
6. 5 dalyje nustatyto skaičiavimo tikslais įstaigos nuosavybės finansinėms priemonėms priskiria 100 % LGD. 7. Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos pozicijų, atsirandančių dėl išvestinių finansinių priemonių, kurių atsiskaitymai įsipareigojančiojo asmens įsipareigojimų neįvykdymo atveju nėra susiję su šio įsipareigojančiojo asmens išleistos konkrečios finansinės priemonės tariamąja suma arba su įsipareigojančiojo asmens LGD arba šio įsipareigojančiojo asmens išleista finansine priemone, bendrosioms JTD sumoms apskaičiuoti įstaigos taiko alternatyvią metodiką. 8. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 325x straipsnis Grynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos 1. Grynąsias JTD sumas įstaigos apskaičiuoja užskaitydamos trumpųjų pozicijų ir ilgųjų pozicijų bendrąsias JTD sumas. Užskaityti galima tik to paties įsipareigojančiojo asmens pozicijas, kai trumpųjų pozicijų prioritetas yra toks pat kaip ilgųjų pozicijų prioritetas arba už jį mažesnis. 2. Užskaitymas turi būti visiškas arba dalinis, atsižvelgiant į užskaitomų pozicijų terminus:
3. Kai užskaityti neįmanoma, bendrosios JTD sumos yra lygios grynosioms JTD sumoms, jei pozicijų terminai yra vieni metai arba ilgesni. Apskaičiuojant grynąsias JTD sumas trumpesnio nei vieni metai termino bendrosios JTD sumos padauginamos iš pozicijos termino ir vienų metų santykio, taikant trijų mėnesių apatinę ribą. 4. 2 ir 3 dalių tikslais atsižvelgiama veikiau ne į išvestinių finansinių priemonių sutarčių pagrindinių finansinių priemonių, bet į tų sutarčių terminus. Likvidžių nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms įstaigos savo nuožiūra priskiria vienų metų arba trijų mėnesių terminą. 325y straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas 1. Grynosios JTD sumos, neatsižvelgiant į sandorio šalies rūšį, dauginamos iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientų, kurie atitinka jų kredito kokybę, kaip nurodyta 2 lentelėje: 2 lentelė
2. Pozicijų, kurioms, taikant standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą pagal II antraštinės dalies 2 skyrių, būtų taikomas 0 % rizikos koeficientas, nuosavų lėšų reikalavimams, skirtiems įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, taikomas 0 % įsipareigojimų neįvykdymo rizikos koeficientas. 3. Svertinė grynoji JTD priskiriama šioms grupėms: įmonės, vyriausybės ir vietos valdžia / savivaldybės. 4. Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos pagal šią formulę:
Apskaičiuojant DRCb ir WtS sumuojamos grupei priklausančios visos ilgosios ir trumposios pozicijos, neatsižvelgiant į kredito kokybės žingsnį, prie kurio šios pozicijos priskirtos, – taip nustatomi grupei būdingi nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti. 5. Galutinis pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiuojamas tiesiog susumuojant grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimus.
325z straipsnis Staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos 1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų bendrosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos yra jų rinkos vertė arba, jeigu rinkos vertė nežinoma, jų tikroji vertė, nustatoma pagal taikytiną apskaitos sistemą. 2. Grynosios staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos nustatomos užskaitant ilgųjų pozicijų bendrąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas ir trumpųjų pozicijų bendrąsias staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumas. Užskaityti galima tik tam pačiam segmentui priklausančias tos pačios pagrindinio turto grupės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Neleidžiama užskaityti skirtingų pagrindinio turto grupių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, net jei priskyrimo ir atskyrimo ribos yra tos pačios. 3. Jei, išskaidant arba sujungiant esamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, galima visiškai atkartoti kitas esamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, išskyrus termino matmenį, užskaitymo tikslais vietoj esamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų galima taikyti išskaidant arba sujungiant gautas pozicijas. 4. Jei išskaidant arba sujungiant esamas pagrindinių vertybinių popierių pozicijas galima visiškai atkartoti visą esamos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos segmento struktūrą, užskaitymo tikslais vietoj esamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų galima taikyti išskaidant arba sujungiant gautas pozicijas. Taip naudojami pagrindiniai vertybiniai popieriai yra pašalinami iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, susijusios su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, vertinimo. 5. 325x straipsnis taikomas tiek esamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, tiek pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, naudojamoms pagal šio straipsnio 3 arba 4 dalį. Atitinkami terminai yra pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų terminai. 325aa straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas 1. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grynosios JTD sumos dauginamos iš 8 % rizikos koeficiento, kuris taikomas atitinkamai į prekybos knygą neįtrauktai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, įskaitant paprastą, skaidrų ir standartizuotą pakeitimą vertybiniais popieriais, laikantis II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytos metodų hierarchijos ir neatsižvelgiant į sandorio šalies rūšį. 2. Visiems segmentams taikomas vienų metų terminas, jei rizikos koeficientai apskaičiuojami pagal SEC-IRBA ir SEC-ERBA. 3. Atskirų piniginių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal riziką įvertintos JTD sumos apribojamos pozicijos tikrąja verte. 4. Pagal riziką įvertintos grynosios JTD sumos priskiriamos šioms grupėms:
Pirmos dalies tikslais 11 turto klasių yra šios: turtu užtikrinti komerciniai vekseliai, paskolos automobiliams / automobilių išperkamoji nuoma, būsto hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (RMBS), kredito kortelės, komercine hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai (CMBS), užstatu užtikrinti paskolos įsipareigojimai, įkeistu turtu užtikrintas skolos įsipareigojimas kvadratu, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), studentų paskolos, kitos mažmeninės pozicijos, kitos didmeninės pozicijos. Keturi regionai yra šie: Azija, Europa, Šiaurės Amerika ir likusi pasaulio dalis. 5. Priskirdamos pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją grupei, įstaigos remiasi rinkoje paprastai taikoma klasifikacija. Kiekvieną pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją įstaigos priskiria tik vienai iš 4 dalyje nurodytų grupių. Bet kuri pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kurios įstaiga negali priskirti turto klasės grupei arba regionui, atitinkamai priskiriama turto klasei „kitos mažmeninės pozicijos“ arba „kitos didmeninės pozicijos“ arba regionui „likusi pasaulio dalis“. 6. Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos taip pat kaip pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įsipareigojimų neįvykdymo rizikos atveju, taikant 325y straipsnio 4 dalyje pateiktą formulę, – taip nustatomas kiekvienos grupės nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti. 7. Galutinis pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiuojamas tiesiog susumuojant grupės lygmens nuosavų lėšų reikalavimus.
325ab straipsnis Taikymo sritis 1. Į alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio nuosavų lėšų reikalavimus įtraukiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, apsidraudimo įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Tas apsidraudimas pašalinamas iš įsipareigojimų neįvykdymo rizikos, susijusios su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, skaičiavimų. Naudos dėl nuosavų lėšų reikalavimų įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, susijusių su pozicijomis, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, nuosavų lėšų reikalavimų įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti ir pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, nuosavų lėšų reikalavimų įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti diversifikacijos neturi būti. 2. Parduodamų pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kredito ir su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių atveju JTD sumos pagal atskiras sudedamąsias dalis nustatomos taikant peržiūros metodą. 325ac straipsnis Alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio staigaus įsipareigojimų neįvykdymo rizikos sumos 1. Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:
2. Alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų ir pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, bendrosios JTD sumos yra jų rinkos vertė arba, jeigu rinkos vertė nežinoma, jų tikroji vertė, nustatoma pagal taikytiną apskaitos sistemą. 3. N-tojo įsipareigojimų neįvykdymo produktai vertinami kaip į segmentus suskirstyti produktai, taikant šias priskyrimo ir atskyrimo ribas:
4. Grynosios JTD sumos nustatomos užskaitant ilgųjų pozicijų bendrąsias JTD sumas ir trumpųjų pozicijų bendrąsias JTD sumas. Užskaityti galima tik pozicijas, kurios sutampa visais aspektais, išskyrus terminą. Užskaityti galima tik šiais atvejais:
325ad straipsnis Alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio nuosavų lėšų reikalavimo įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti apskaičiavimas 1. Grynosios JTD sumos dauginamos iš:
2. Pagal riziką įvertintos grynosios JTD sumos priskiriamos grupėms, atitinkančioms indeksą. 3. Svertinės grynosios JTD sumos kiekvienoje grupėje susumuojamos pagal šią formulę:
4. Nuosavų lėšų reikalavimus alternatyvaus koreliacinės prekybos portfelio įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja taikydamos šią formulę:
čia:
325ae straipsnis Bendrosios palūkanų normos rizikos koeficientai 1. Į 325bd straipsnio 7 dalies b punkte nurodytą likvidžiausių valiutų pakategorę neįtrauktų valiutų atveju 3 lentelės kiekvienos grupės jautrumo nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksniams rizikos koeficientai nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą. 3 lentelė
2. Tiek bet kokio jautrumo infliacijai, tiek skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnių bendrasis rizikos koeficientas nustatomas 461a straipsnyje nurodytame deleguotajame akte. 3. Į 325bd straipsnio 7 dalies b punkte nurodytą likvidžiausių valiutų pakategorę įtrauktų valiutų ir įstaigos nacionalinės valiutos nerizikingos palūkanų normos rizikos veiksnių rizikos koeficientai yra 3 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, padalyti iš√2. 325af straipsnis Bendrosios palūkanų normos rizikos koreliacijos grupės viduje 1. Tos pačios grupės bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, kurie priskirti tam pačiam terminui, bet atitinka skirtingas kreives, dviejų svertinių jautrumų WSk ir WSl koreliacija ρkl yra 99,90 %. 2. Skirtingų terminų tos pačios grupės bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, atitinkančių tą pačią kreivę, dviejų svertinių jautrumų WSk ir WSl koreliacija nustatoma pagal šią formulę:
čia:
3. Skirtingų terminų tos pačios grupės bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, atitinkančių skirtingas kreives, dviejų svertinių jautrumų WSk ir WSl koreliacija ρkl yra lygi 2 dalyje nustatytam koreliacijos parametrui, padaugintam iš 99,90 %. 4. Bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių bet kokio konkretaus svertinio jautrumo WSk ir infliacijos rizikos veiksnių bet kokio konkretaus svertinio jautrumo WSl koreliacija yra 40 %. 5. Nustatoma, kad skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnių bet kokio konkretaus svertinio jautrumo WSk ir bendrosios palūkanų normos rizikos veiksnių, įskaitant kitą skirtingų valiutų bazės rizikos veiksnį, bet kokio konkretaus svertinio jautrumo WSl koreliacija yra 0 %. 325ag straipsnis Bendrosios palūkanų normos rizikos koreliacijos tarp grupių 1. Sumuojant skirtingų grupių rizikos veiksnius taikomas parametras γbc = 50 %. 2. Sumuojant valiuta grindžiamą palūkanų normos rizikos veiksnį, kaip nurodyta 325av straipsnio 3 dalyje, ir euru grindžiamą palūkanų normos rizikos veiksnį taikomas parametras γbc = 80 %. 325ah straipsnis Kredito maržos rizikos (pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos) koeficientai 1. Kiekvienoje 4 lentelės grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) jautrumo kredito maržos rizikos veiksniams pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, rizikos koeficientai turi būti vienodi. 4 lentelė
2. Priskirdamos rizikos poziciją sektoriui, įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal sektorių klasifikacija. Kiekvieną emitentą įstaigos priskiria tik vienai iš 4 lentelėje nurodytų sektorių grupių. Bet kurio emitento rizikos pozicijos, kurių įstaiga tokiu būdu negali priskirti sektoriui, priskiriamos 18 grupei, nurodytai 4 lentelėje. 325ai straipsnis Kredito maržos rizikos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, koreliacijos grupės viduje 1. Koreliacijos parametras ρk tarp tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir WSl yra toks:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti koreliacijos parametrai netaikomi 325ah straipsnio 1 dalyje pateikiamoje 4 lentelėje nurodytai 18 grupei. 18 grupės delta rizikos sumavimo formulės kapitalo reikalavimas yra lygus tai grupei priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:
325aj straipsnis Kredito maržos rizikos pozicijų, kurios nėra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, koreliacijos tarp grupių Sumuojant skirtingų grupių jautrumą taikomas koreliacijos parametras γbc yra toks:
325ak straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koeficientai Kiekvienoje grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, jautrumo kredito maržos rizikos veiksniams rizikos koeficientai turi būti vienodi ir kiekvienai 6 lentelės grupei nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą: 6 lentelė
325al straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais, įtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koreliacijos 1. Delta rizikos koreliacija ρkl išvedama pagal 325ai straipsnį, išskyrus tai, kad šios dalies tikslais ρkl (basis) yra lygus 1, jei abiejų rūšių jautrumas yra susijęs su tomis pačiomis kreivėmis; kitu atveju jis lygus 99,00 %. 2. Koreliacija γbc išvedama pagal 325aj straipsnį. 325am straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koeficientai 1. Kiekvienoje 7 lentelėje nurodytoje grupėje visų terminų (0,5 metų, 1 metų, 3 metų, 5 metų, 10 metų) pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, jautrumo kredito maržos rizikos veiksniams rizikos koeficientai turi būti vienodi ir kiekvienai 7 lentelės grupei nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą: 7 lentelė
2. Priskirdamos rizikos poziciją sektoriui, įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal sektorių klasifikacija. Kiekvieną segmentą įstaigos priskiria tik vienai iš 7 lentelėje nurodytų sektorių grupių. Bet kurio segmento rizikos pozicijos, kurių įstaiga tokiu būdu negali priskirti sektoriui, priskiriamos 25 grupei. 325an straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koreliacijos grupės viduje 1. Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WS„k“ ir WS„l“ koreliacijos parametras ρ_kl yra toks:
2. 1 dalyje nurodyti koreliacijos parametrai netaikomi 25 grupei, nurodytai 325am straipsnio 1 dalies 7 lentelėje. 25 grupės delta rizikos sumavimo formulėje kapitalo reikalavimas yra lygus šiai grupei priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:
325ao straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais, neįtraukto į alternatyvų koreliacinės prekybos portfelį, kredito maržos rizikos koreliacijos tarp grupių 1. Sumuojant skirtingų grupių jautrumą taikomas koreliacijos parametras γbc yra 0 %. 2. 25 grupės nuosavų lėšų reikalavimas pridedamas prie bendrojo rizikos klasės lygio kapitalo, nepripažįstant diversifikacijos arba apsidraudimo poveikio jokios kitos grupės atžvilgiu. 325ap straipsnis Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koeficientai 1. Nuosavybės vertybinių popierių kainų ir nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normų jautrumo rizikos veiksniams rizikos koeficientai kiekvienai 8 lentelės grupei nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą: 8 lentelė
2. Tai, kas šio straipsnio tikslais yra maža ir didelė rinkos kapitalizacija, nustatoma 325bd straipsnio 7 dalyje nurodytuose techniniuose reguliavimo standartuose. 3. Šio straipsnio tikslais EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kas yra besiformuojanti rinka ir kas yra išsivysčiusi ekonomika. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 4. Priskirdamos rizikos poziciją sektoriui, įstaigos remiasi paprastai rinkoje taikoma emitentų grupavimo pagal sektorių klasifikacija. Kiekvieną emitentą įstaigos priskiria vienai iš 8 lentelėje išvardytų sektorių grupių, o visus tos pačios pramonės emitentus priskiria tam pačiam sektoriui. Bet kurio emitento rizikos pozicijos, kurių įstaiga tokiu būdu negali priskirti sektoriui, priskiriamos 11 grupei, nurodytai 8 lentelėje. Daugiašaliai arba kelių sektorių nuosavybės vertybinių popierių emitentai priskiriami konkrečiai grupei remiantis reikšmingiausiu regionu ir sektoriumi, kuriame nuosavybės vertybinių popierių emitentas veikia. 325aq straipsnis Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koreliacijos grupės viduje 1. Nustatoma, kad tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir WSl delta rizikos koreliacijos parametras ρkl yra 99,90 %, kai vienas iš jų yra jautrumas nuosavybės vertybinio popieriaus neatidėliotino sandorio kainai, o kitas – nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normai, ir abu jie susiję su tuo pačiu nuosavybės vertybinių popierių emitento pavadinimu. 2. Kitais atvejais nei nurodytieji 1 dalyje, tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir WSl nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainai koreliacijos parametras ρkl yra toks:
3. Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normai WSk ir WSl koreliacijos parametras ρkl nustatomas pagal 2 dalį. 4. Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WSk ir WSl, kai vienas iš jų yra jautrumas nuosavybės vertybinių popierių neatidėliotino sandorio kainai, kitas – nuosavybės vertybinių popierių atpirkimo sandorių palūkanų normai ir abiejų rūšių jautrumas yra susijęs su skirtingu nuosavybės vertybinių popierių emitento pavadinimu, koreliacijos parametras ρkl nustatomas kaip 2 dalyje nurodyti koreliacijos parametrai, padauginti iš 99,90 %. 5. 1–4 dalyse nurodyti koreliacijos parametrai netaikomi 11 grupei. 11 grupės delta rizikos sumavimo formulėje kapitalo reikalavimas yra lygus šiai grupei priskirto grynojo svertinio jautrumo absoliučiųjų verčių sumai:
325ar straipsnis Nuosavybės vertybinių popierių rizikos koreliacijos tarp grupių Sumuojant skirtingų grupių jautrumą, taikomas koreliacijos parametras γbc. Jis yra 15 %, kai abiejų grupių numeriai yra intervale nuo 1 iki 10. 325as straipsnis Biržos prekių kainos rizikos koeficientai Jautrumo biržos prekių kainos rizikos veiksniams rizikos koeficientai kiekvienai 9 lentelės grupei nustatomi pagal 461a straipsnyje nurodytą deleguotąjį aktą: 9 lentelė
325at straipsnis Biržos prekių kainos rizikos koreliacijos grupės viduje 1. Šio straipsnio tikslais bet kurios dvi biržos prekės laikomos skirtingomis biržos prekėmis, kai rinkoje yra dvi sutartys, besiskiriančios tik pagrindine pagal kiekvieną sutartį pristatytina biržos preke. 2. Tos pačios grupės dviejų rūšių jautrumo WS„k“ ir WS„l“ koreliacijos parametras ρ_kl yra toks:
3. Koreliacijos grupės viduje ρkl (commodity) yra: 10 lentelė
4. Nepaisant 1 dalies, taikomos šios nuostatos:
325au straipsnis Biržos prekių kainos rizikos koreliacijos tarp grupių Sumuojant skirtingų grupių jautrumą, nustatomas toks koreliacijos parametras γbc:
325av straipsnis Užsienio valiutos kurso rizikos koeficientai 1. Bet kokio jautrumo užsienio valiutos kurso rizikos veiksniams rizikos koeficientas nustatomas 461a straipsnyje nurodytame deleguotajame akte. 2. Su valiutų poromis, kurias sudaro euro ir ekonominės ir pinigų sąjungos antrajame etape (VKM II) dalyvaujančios valstybės narės valiuta, susijusių užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra vienas iš toliau nurodytųjų:
3. Nepaisant 2 dalies, su 2 dalyje nurodytomis valiutomis, kurios dalyvauja VKM II, kai oficialiai sutartos svyravimo ribos yra apytikriai 15 % siauresnės nei standartinės ribos, susijusių užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra lygus didžiausiam procentiniam svyravimui tose siauresnėse ribose. 4. Į 325bd straipsnio 7 dalies c punkte nurodytą likvidžiausių valiutų porų pakategorę įtrauktų užsienio valiutos kurso rizikos veiksnių rizikos koeficientas yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytas rizikos koeficientas, padalytas iš√2. 5. Jeigu duomenys apie pastarųjų trejų metų kiekvienos dienos valiutos keitimo kursą rodo, kad valiutų poros, sudarytos iš euro ir valstybės narės valiutos, kuri nėra euro, keitimo kursas yra pastovus, o atitinkamų sandorių, susijusių su ta valiutų pora, atveju įstaigos siūlomos ir prašomos kainos skirtumas visais atvejais gali būti nulinis, įstaiga gali taikyti 1 dalyje nurodytą rizikos koeficientą, padalytą iš 2, su sąlyga, kad kompetentinga institucija aiškiai davė leidimą. 325aw straipsnis Užsienio valiutos kurso rizikos koreliacijos Sumuojant jautrumą užsienio valiutos kurso rizikos faktoriams, taikomas vienodas koreliacijos parametras γbc, lygus 60 %.
325ax straipsnis Vega ir kreivumo rizikos koeficientai 1. Vega rizikos veiksniams naudojamos 1 poskirsnyje nurodytos delta grupės. 2. Konkretaus vega rizikos veiksnio rizikos koeficientas k nustatomas kaip šio rizikos veiksnio k dabartinės vertės dalis, atitinkanti pagrindinės finansinės priemonės numanomą kintamumą, kaip aprašyta 3 skirsnyje. 3. 2 dalyje nurodyta dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienos rūšies rizikos veiksnio kaip prielaidą taikomą likvidumą pagal šią formulę:
čia:
4. Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, 1 poskirsnyje nurodytai delta rizikai taikytos grupės taikomos ir kreivumo rizikai. 5. Užsienio valiutos kurso ir nuosavybės vertybinių popierių kreivumo rizikos veiksnių kreivumo rizikos koeficientai yra santykiniai pokyčiai, lygūs 1 poskirsnyje nurodytiems delta rizikos koeficientams. 6. Bendrosios palūkanų normos, kredito maržos ir biržos prekių kainos kreivumo rizikos veiksnių kreivumo rizikos koeficientas yra analogiškas visų kiekvienos kreivės trajektorijos viršūnių pokytis, grindžiamas 1 poskirsnyje nurodytu didžiausiu atitinkamos rizikos klasės delta rizikos koeficientu. 325ay straipsnis Vega ir kreivumo rizikos koreliacijos 1. Bendrosios palūkanų normos rizikos klasės tos pačios grupės jautrumo vega rizikai koreliacijos parametras rkl yra toks:
čia:
2. Kitų rizikos klasių grupės jautrumo vega rizikai koreliacijos parametras ρkl yra toks:
čia:
3. Kalbant apie jautrumą vega rizikai tarp rizikos klasės (bendrosios palūkanų normos rizikos ir ne bendrosios palūkanų normos rizikos) grupių, vega rizikai taikomi tie patys γbc koreliacijos parametrai, kaip nurodyta 4 skirsnyje dėl kiekvienos rizikos klasės delta koreliacijų. 4. Taikant standartizuotą metodą, vega rizikos veiksnių ir delta rizikos veiksnių diversifikacijos arba apsidraudimo nauda nepripažįstama. Kapitalo poreikis vega rizikai ir delta rizikai padengti susumuojamas paprastai. 5. Kreivumo rizikos koreliacijos yra 1 poskirsnyje nurodytų atitinkamų delta rizikos koreliacijų ρkl ir γbc kvadratas. 1B SKYRIUS Alternatyvus vidaus modelių metodas
325az straipsnis Alternatyvus vidaus modelių metodas ir leidimas taikyti alternatyvius vidaus modelius 1. Šiame skyriuje išdėstytu alternatyviu vidaus modelių metodu naudojamasi tik 430b straipsnio 3 dalyje nustatyto informacijos teikimo reikalavimo tikslais. 2. Patikrinusios, kaip įstaigos laikosi 325bh, 325bi ir 325bj straipsniuose nustatytų reikalavimų, kompetentingos institucijos leidžia toms įstaigoms skaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus visų prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų portfeliui, taikant savo alternatyvius vidaus modelius pagal 325ba straipsnį, jei tenkinami visi šie reikalavimai:
Šios dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais prekybos operacijų sąrašo neįtraukimas į alternatyvaus vidaus modelių metodo taikymo sritį neturi būti grindžiamas tuo, kad nuosavų išteklių reikalavimas, apskaičiuotas taikant 325 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą alternatyvų standartizuotą metodą, būtų mažesnis nei nuosavų išteklių reikalavimas, apskaičiuotas taikant alternatyvų vidaus modelių metodą. 3. Įstaigos, gavusios leidimą taikyti alternatyvų vidaus modelių metodą, praneša apie tai kompetentingoms institucijoms pagal 430b straipsnio 3 dalį. 4. Įstaiga, kuriai suteiktas 2 dalyje nurodytas leidimas, nedelsdama praneša savo kompetentingoms institucijoms, jei kuris nors iš jos prekybos operacijų sąrašų nebeatitinka bent vieno iš toje dalyje nustatytų reikalavimų. Tai įstaigai nebeleidžiama taikyti šio skyriaus jokiai iš tam prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų, ir ji nuo anksčiausios ataskaitinės datos skaičiuoja visų tam prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti pagal 1a skyriuje nustatytą metodą tol, kol įstaiga kompetentingoms institucijoms įrodo, kad prekybos operacijų sąrašas vėl atitinka visus 2 dalyje nustatytus reikalavimus. 5. Nukrypstant nuo 4 dalies, ypatingomis aplinkybėmis kompetentingos institucijos gali leisti įstaigai toliau taikyti savo alternatyvius vidaus modelius kad ji apskaičiuotų šio straipsnio 2 dalies c punkte ir 325bg straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų nebeatitinkančio prekybos operacijų sąrašo nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti. Kai kompetentingos institucijos pasinaudoja šia veiksmų laisve, jos apie tai praneša EBI ir pagrindžia savo sprendimą. 6. Prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių įstaigai nesuteiktas 2 dalyje nurodytas leidimas, priskirtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti ši įstaiga apskaičiuoja pagal šios antraštinės dalies 1a skyrių. Šio skaičiavimo tikslais visos šios pozicijos vertinamos atskirai kaip atskiras portfelis. 7. Atskiro kompetentingų institucijų leidimo reikia, kai reikšmingai keičiama alternatyvių vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo tvarka, plečiamas alternatyvių vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo mastas ir reikšmingai keičiamas 325bc straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigos pasirinktas modeliuojamų rizikos veiksnių pogrupis. Įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie visus kitus alternatyvių vidaus modelių, kuriuos taikyti įstaiga yra gavusi leidimą, taikymo masto išplėtimo atvejus ir taikymo tvarkos pakeitimus. 8. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 9. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato ypatingas aplinkybes, kuriomis kompetentingos institucijos gali leisti įstaigai:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 325ba straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimų skaičiavimas taikant alternatyvius vidaus modelius 1. Alternatyvų vidaus modelį taikanti įstaiga visų prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų, dėl kurių įstaigai suteiktas 325az straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas, portfelio nuosavų lėšų reikalavimus apskaičiuoja kaip didesniąją iš toliau nurodytų verčių:
2. Įstaigos, turinčios skolos ir nuosavybės finansinių priemonių pozicijų, kuriomis prekiaujama ir kurios yra įtrauktos į įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo sritį ir priskirtos prie 1 dalyje nurodytų prekybos operacijų sąrašų, įvykdo papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, kuris išreiškiamas kaip didesnioji iš šių verčių:
325bb straipsnis Tikėtino trūkumo rizikos matas 1. 325ba straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą bet kurios konkrečios datos „t“ ir bet kurio konkretaus prekybos knygos pozicijų portfelio tikėtino trūkumo rizikos matą įstaigos apskaičiuoja taip:
čia:
2. Konkrečiai modeliuojamų rizikos veiksnių grupei, taikomai kiekvienam dalinio tikėtino trūkumo matui, kaip nustatyta 325bc straipsnyje, būsimų sukrėtimų scenarijus įstaigos taiko tik nustatydamos kiekvieną dalinio tikėtino trūkumo matą, kad apskaičiuotų tikėtino trūkumo rizikos matą pagal 1 dalį. 3. Jei bent vieno portfelio sandorio bent vienas modeliuojamas rizikos veiksnys pagal 325bd straipsnį buvo priskirtas pagrindinei rizikos veiksnių kategorijai „i“, įstaigos apskaičiuoja pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos „i“ neriboto tikėtino trūkumo matą ir įtraukia jį į šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikėtino trūkumo rizikos mato formulę. 4. Nukrypstant nuo 1 dalies, įstaiga gali sumažinti visų pagrindinės rizikos veiksnių kategorijų „i“ neriboto tikėtino trūkumo matų ir dalinio tikėtino trūkumo matų , ir apskaičiavimo dažnumą, kad jie būtų apskaičiuojami ne kasdien, o kas savaitę, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
325bc straipsnis Dalinio tikėtino trūkumo skaičiavimas 1. Visus 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytus dalinio tikėtino trūkumo matus įstaigos apskaičiuoja taip:
2. Apskaičiuodamos 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytus dalinio tikėtino trūkumo matus ir įstaigos, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, turi įvykdyti šiuos reikalavimus:
3. Apskaičiuodamos 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytus dalinių tikėtinų trūkumų matus ir , įstaigos, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, turi įvykdyti šiuos reikalavimus:
4. Apskaičiuodamos 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytus dalinių tikėtinų trūkumų matus ir , įstaigos, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, turi įvykdyti šiuos reikalavimus:
5. Apskaičiuodamos konkretų 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytą dalinio tikėtino trūkumo matą, įstaigos išlaiko modeliuojamų rizikos veiksnių, dėl kurių pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis iš jų nereikalauta šiam dalinio tikėtino trūkumo matui taikyti būsimų sukrėtimų scenarijų, vertes. 325bd straipsnis Likvidumo terminai 1. Kiekvieną prekybos operacijų sąrašams priskirtų pozicijų, dėl kurių joms suteiktas 325az straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas arba kurioms pradėtas šio leidimo suteikimo procesas, rizikos veiksnį įstaigos priskiria vienai iš 2 lentelėje išvardytų pagrindinių rizikos veiksnių kategorijų ir vienai iš šioje lentelėje išvardytų pagrindinių rizikos veiksnių pakategorių. 2. 1 dalyje nurodyto pozicijų rizikos veiksnio likvidumo terminas yra atitinkamos pagrindinės rizikos veiksnių pakategorės, kuriai jis priskirtas, likvidumo terminas. 3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaiga gali nuspręsti šio straipsnio 2 lentelėje nurodytą konkretaus prekybos operacijų sąrašo pagrindinės rizikos veiksnių pakategorės likvidumo terminą pakeisti vienu iš 325bc straipsnio 1 lentelėje nurodytų ilgesnių likvidumo terminų. Jei įstaiga priima tokį sprendimą, ilgesnis likvidumo terminas taikomas visiems pozicijų, priskirtų tam prekybos operacijų sąrašui, modeliuojamiems rizikos veiksniams, kurie buvo priskirti tai pagrindinei rizikos veiksnių pakategorei apskaičiuojant dalinio tikėtino trūkumo matą pagal 325bc straipsnio 1 dalies c punktą. Įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie prekybos operacijų sąrašus ir pagrindines rizikos veiksnių pakategores, kuriems (-ioms) ji nusprendžia taikyti pirmoje pastraipoje nurodytą tvarką. 4. Apskaičiuojant dalinio tikėtino trūkumo matus pagal 325bc straipsnio 1 dalies c punktą, konkrečios prekybos knygos pozicijos konkretaus modeliuojamo rizikos veiksnio efektyvusis likvidumo terminas apskaičiuojamas taip:
čia:
5. Valiutų poros, kurias sudaro euro ir VKM II dalyvaujančios valstybės narės valiuta, įtraukiamos į 2 lentelės užsienio valiutos kurso pagrindinės rizikos veiksnių kategorijos likvidžiausių valiutų porų pakategorę. 6. Įstaiga bent kartą per mėnesį tikrina 1 dalyje nurodyto priskyrimo tinkamumą. 7. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 2 lentelė
325be straipsnis Galimybės modeliuoti rizikos veiksnius vertinimas 1. Įstaigos įvertina galimybę modeliuoti visus prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių joms suteiktas 325az straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas arba kurioms pradėtas tokio leidimo suteikimo procesas, priskirtų pozicijų rizikos veiksnius. 2. Atlikdamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą įstaigos pagal 325bk straipsnį apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti nemodeliuojamų rizikos veiksnių atžvilgiu. 3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato kriterijus, skirtus įvertinti galimybę modeliuoti rizikos veiksnius pagal 1 dalį, ir nustato šio vertinimo dažnumą. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 325bf straipsnis Reguliuojamojo grįžtamojo patikrinimo reikalavimai ir multiplikatoriaus koeficientai 1. Šio straipsnio tikslais nukrypimas reiškia visų prekybos operacijų sąrašui priskirtų pozicijų portfelio vertės vienos dienos pokytis, kuris viršija atitinkamą rizikos vertės matą, apskaičiuotą pagal įstaigos alternatyvų vidaus modelį laikantis šių reikalavimų:
2. Įstaigos kasdien skaičiuoja nukrypimus atsižvelgdamos į portfelio, kurį sudaro visos prekybos operacijų sąrašui priskirtos pozicijos, vertės numatomų ir faktinių pokyčių grįžtamuosius patikrinimus. 3. Laikoma, kad įstaigos prekybos operacijų sąrašas atitinka grįžtamojo patikrinimo reikalavimus, jei šio prekybos operacijų sąrašo nukrypimų skaičius per pastarąsias 250 darbo dienų neviršija nė vieno iš šių skaičių:
4. Įstaigos kasdien skaičiuoja 2 dalyje nurodytus nukrypimus laikydamosi šių reikalavimų:
5. Įstaiga pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis apskaičiuoja 325ba straipsnyje nurodytą visų prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių jai suteiktas 325az straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas taikyti alternatyvius vidaus modelius, priskirtų pozicijų portfelio multiplikatoriaus koeficientą (mc). 6. Multiplikatoriaus koeficientas (mc) yra 1,5 vertės ir 3 lentelėje nurodyto papildomo mokesčio nuo 0 iki 0,5 suma. Šis 5 dalyje nurodyto portfelio papildomas mokestis apskaičiuojamas pagal nukrypimų, kurie įvyko per pastarąsias 250 darbo dienų, skaičių, nustatytą įstaigai atliekant pagal šios dalies a punktą apskaičiuoto rizikos vertės mato grįžtamąjį patikrinimą. Papildomas mokestis apskaičiuojamas laikantis šių reikalavimų:
Ypatingomis aplinkybėmis kompetentingos institucijos gali apriboti papildomo mokesčio vertę, kad jis neviršytų mokesčio, apskaičiuoto atsižvelgiant į nukrypimus, grindžiamus numatomų pokyčių grįžtamuoju patikrinimu, kai nukrypimų, grindžiamų numatomų pokyčių grįžtamuoju patikrinimu, skaičius nėra vidaus modelio trūkumų rezultatas. 7. Kompetentingos institucijos stebi 5 dalyje nurodyto multiplikatoriaus koeficiento tinkamumą ir prekybos operacijų sąrašo atitiktį 3 dalyje nurodytiems grįžtamojo patikrinimo reikalavimams. Įstaigos iš karto praneša kompetentingoms institucijoms apie nukrypimus, kuriuos jos nustato taikydamos savo grįžtamojo patikrinimo programą, ir pateikia šių nukrypimų paaiškinimą ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas praneša kompetentingoms institucijoms apie nukrypimo atsiradimą. 8. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 ir 6 dalių, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigai neskaičiuoti nukrypimo, jei jos portfelio vertės vienos dienos pokytis, kuris viršija atitinkamą pagal tos įstaigos vidaus modelį apskaičiuotą rizikos vertės matą, yra priskirtinas nemodeliuojamam rizikos veiksniui. Šiuo tikslu įstaiga įrodo savo kompetentingai institucijai, kad pagal 325bk straipsnį apskaičiuotas to nemodeliuojamo rizikos veiksnio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matas yra didesnis už teigiamą įstaigos portfelio vertės pokyčio ir atitinkamo rizikos vertės mato skirtumą. 9. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato techninius elementus, kurie šio straipsnio tikslais turi būti įtraukiami į faktinius ir numatomus įstaigos portfelio vertės pokyčius. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 325bg straipsnis Pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimas 1. Įstaigos prekybos operacijų sąrašas atitinka pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimus, jei šis prekybos operacijų sąrašas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimu užtikrinama, kad prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės teoriniai pokyčiai, grindžiami įstaigos rizikos vertinimo modeliu, būtų pakankamai panašūs į prekybos operacijų sąrašo portfelio vertės numatomus pokyčius, grindžiamus įstaigos kainodaros modeliu. 3. Jei įstaiga laikosi pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimų, dėl kiekvienos konkretaus prekybos operacijų sąrašo pozicijos nustatomas tikslus rizikos veiksnių, laikomų tinkamais patikrinimui, kaip įstaiga laikosi 325bf straipsnyje nustatyto grįžtamojo patikrinimo reikalavimo, sąrašas. 4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 325bh straipsnis Rizikos vertinimo reikalavimai 1. Įstaigos, taikančios vidaus rizikos vertinimo modelį, taikytą apskaičiuojant 325ba straipsnyje nurodytus nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, užtikrina, kad šis modelis atitiktų visus toliau nurodytus reikalavimus:
2. Įstaigos gali naudoti empirines koreliacijas pagrindinėse rizikos veiksnių kategorijose, o apskaičiuodamos 325bb straipsnio 1 dalyje nurodytą neriboto tikėtino trūkumo matąUES_t, – tarp pagrindinių rizikos veiksnių kategorijų tik jei įstaigos taikomas tų koreliacijų vertinimo metodas yra patikimas, dera su taikomais likvidumo terminais ir yra nuosekliai įgyvendinamas. 3. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d. paskelbia gaires, kuriose nustato kriterijus, susijusius su įvesties duomenų naudojimu taikant rizikos vertinimo modelį, nurodytą 325bc straipsnyje. 325bi straipsnis Kokybiniai reikalavimai 1. Šio skyriaus tikslais taikomas vidaus rizikos vertinimo modelis turi būti iš esmės patikimas, apskaičiuotas bei visapusiškai įgyvendinamas ir atitikti visus šiuos kokybinius reikalavimus:
Trečioji įmonė pirmos pastraipos h punkto tikslais – audito arba konsultavimo paslaugas įstaigoms teikianti įmonė, kurios darbuotojai turi pakankamą kvalifikaciją prekybos veiklos rinkos rizikos srityje. 2. 1 dalies h punkte nurodytas patikrinimas turi apimti prekyba užsiimančių skyrių ir nepriklausomo rizikos kontrolės skyriaus veiklą. Įstaiga bent kartą per metus turi atlikti savo bendrojo rizikos valdymo proceso patikrinimą. Atliekant šį patikrinimą vertinama:
3. Įstaigos atnaujina bet kuriam iš šio skyriaus tikslais jos naudojamų vidaus rizikos vertinimo modelių taikomus metodus ir praktiką atsižvelgdamos į su tais vidaus rizikos vertinimo modeliais susijusių naujų metodų ir geriausios praktikos raidą. 325bj straipsnis Vidaus patvirtinimas 1. Įstaigos taiko procesus, kuriais užtikrinama, kad bet kuris šio skyriaus tikslais taikomas vidaus rizikos vertinimo modelis būtų tinkamai patvirtintas atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų, kurie nedalyvavo juos kuriant, siekiant užtikrinti, kad šie modeliai būtų iš esmės patikimi ir jais būtų tinkamai atsižvelgiama į visą reikšmingą riziką. 2. 1 dalyje nurodytą patvirtinimą įstaigos atlieka šiomis aplinkybėmis:
3. Įstaigos vidaus rizikos vertinimo modelių patvirtinimas nėra apribojamas grįžtamojo patikrinimo ir pelno ir nuostolio priskyrimo reikalavimais, o apima bent:
325bk straipsnis Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos mato apskaičiavimas 1. Konkretaus nemodeliuojamo rizikos veiksnio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijaus rizikos matas – visų portfelio, į kurį įtrauktas šis nemodeliuojamas rizikos veiksnys, prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, kurioms taikoma užsienio valiutos kursų arba biržos prekių kainų rizika, nuostolis, kai tam rizikos veiksniui taikomas blogiausias būsimų sukrėtimų scenarijus. 2. Įstaigos kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu visų nemodeliuojamų rizikos veiksnių atveju parengia tinkamus blogiausius būsimų sukrėtimų scenarijus. 3. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus EBI atsižvelgia į tai, kad šiame straipsnyje nustatytų nemodeliuojamo rizikos veiksnio nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti lygis turi būti toks pat kaip ir nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti lygis, kuris pagal šį skyrių būtų buvęs apskaičiuotas, jei šis rizikos veiksnys būtų modeliuojamas. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.
325bl straipsnis Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelio taikymo sritis 1. Visoms įstaigos pozicijoms, kurios buvo priskirtos prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių įstaigai suteiktas leidimas, kaip nurodyta 325az straipsnio 2 dalyje, yra taikomas nuosavų lėšų reikalavimas įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti, kai tos pozicijos apima bent vieną rizikos veiksnį, kuris pagal 325bd straipsnio 1 dalį buvo priskirtas pagrindinėms rizikos veiksnių kategorijoms „nuosavybės vertybiniai popieriai“ arba „kredito marža“. Šis nuosavų lėšų reikalavimas, papildomai nustatytas rizikai, kuriai taikomi 325ba straipsnio 1 dalyje nurodyti nuosavų lėšų reikalavimai, yra apskaičiuojamas taikant įstaigos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį. Tas modelis turi atitikti šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus. 2. Kiekvienai iš 1 dalyje nurodytų pozicijų įstaiga nustato vieną prekiaujamų skolos arba nuosavybės finansinių priemonių, susijusių su bent vienu rizikos veiksniu, emitentą. 325bm straipsnis Leidimas taikyti įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį 1. Kompetentingos institucijos įstaigai suteikia leidimą taikyti įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį 325ba straipsnio 2 dalyje nurodytiems nuosavų lėšų reikalavimams, susijusiems su visomis 325bl straipsnyje nurodytomis ir prekybos operacijų sąrašui, kurio atžvilgiu įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis atitinka 325bi, 325bj, 325bn, 325bo ir 325bp straipsniuose išdėstytus reikalavimus, priskirtomis prekybos knygos pozicijomis, apskaičiuoti. 2. Jei įstaigos prekybos operacijų sąrašas, kuriam yra priskirta bent viena iš 325bl straipsnyje nurodytų prekybos knygos pozicijų, neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai, susijusiai su visomis to prekybos operacijų sąrašo pozicijomis, padengti apskaičiuojami pagal 1a skyriuje nustatytą metodą. 325bn straipsnis Taikant įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį naudojami nuosavų lėšų reikalavimai įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti 1. Įstaigos, taikydamos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, visų 325bl straipsnyje nurodytų prekybos knygos pozicijų portfeliui apskaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti tokiu būdu:
2. Taikydamos 1 dalyje nurodytą įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, nuosavų lėšų reikalavimą įsipareigojimų neįvykdymo rizikai padengti įstaigos apskaičiuoja ne rečiau kaip kas savaitę. 3. Nukrypstant nuo 1 dalies a ir c punktų, įstaiga, apskaičiuodama, kai tinkama, su keliomis arba visomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis susijusią įsipareigojimų neįvykdymo riziką, vienų metų laikotarpį gali pakeisti šešiasdešimties dienų laikotarpiu. Tokiu atveju įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijos tarp nuosavybės vertybinių popierių kainų ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių apskaičiuojamos šešiasdešimties dienų laikotarpiu, o įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijos tarp nuosavybės vertybinių popierių kainų ir obligacijų kainų – vienų metų laikotarpiu. 325bo straipsnis Apsidraudimų pripažinimas pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį 1. Įstaigos į savo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį gali įtraukti apsidraudimus ir užskaityti pozicijas, jei ilgosios ir trumposios pozicijos yra susijusios su ta pačia finansine priemone. 2. Pagal savo įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelius įstaigos gali pripažinti apsidraudimo arba diversifikacijos poveikį, susijusį su ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, apimančiomis to paties įsipareigojančiojo asmens skirtingas finansines priemones ar skirtingus vertybinius popierius, taip pat su skirtingų emitentų ilgosiomis ir trumposiomis pozicijomis, tik aiškiai modeliuodamos skirtingų finansinių priemonių bendrąsias ilgąsias ir trumpąsias pozicijas, įskaitant skirtingų emitentų pagrindinės rizikos modeliavimą. 3. Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelius įstaigos atsižvelgia į su apsidraudimo priemone ir apdrausta priemone susijusią reikšmingą riziką, kuri gali grėsti laikotarpiu nuo apsidraudimo priemonės termino iki vienų metų laikotarpio pabaigos, taip pat į didelės pagrindinės rizikos galimybę apsidraudimo strategijose dėl produkto rūšies skirtumų, prioriteto kapitalo struktūroje, vidaus ar išorės reitingo, termino, išleidimo datos ir kitų skirtumų. Įstaigos apsidraudimo priemonę pripažįsta tik tiek, kiek ji gali būti išlaikyta net ir tada, kai artėja įsipareigojančiojo asmens kredito įvykis ar kitas įvykis. 325bp straipsnis Konkretūs įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modeliui keliami reikalavimai 1. Taikant 325bm straipsnio 1 dalyje nurodytą įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį, turi būti galima modeliuoti atskirų emitentų įsipareigojimų neįvykdymą, taip pat atvejus, kai vienu metu įsipareigojimų neįvykdo daugiau kaip vienas emitentas, ir atsižvelgti į tų įsipareigojimų neįvykdymo poveikį pozicijų, kurioms taikomas tas modelis, rinkos vertėms. Šiuo tikslu kiekvieno atskiro emitento įsipareigojimų neįvykdymas modeliuojamas taikant dviejų rūšių sisteminės rizikos veiksnius. 2. Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį atsižvelgiama į ekonominį ciklą, įskaitant atkuriamųjų normų ir 1 dalyje nurodytų sisteminės rizikos veiksnių tarpusavio priklausomybę. 3. Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį atsižvelgiama į nelinijinį pasirinkimo sandorių ir kitų pozicijų, turinčių reikšmingų nelinijinių savybių, poveikį kainos pokyčiams. Įstaigos taip pat deramai atsižvelgia į modelio rizikos, būdingos vertinant ir apskaičiuojant kainų riziką, susijusią su tais produktais, sumą. 4. Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis grindžiamas objektyviais ir naujausiais duomenimis. 5. Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį imituojant emitentų įsipareigojimų neįvykdymą įstaigos apskaičiuoti įsipareigojimų neįvykdymo tikimybių įverčiai turi atitikti šiuos reikalavimus:
6. Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelį imituojant emitentų įsipareigojimų neįvykdymą įstaigos apskaičiuotas nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įvertis turi atitikti šiuos reikalavimus:
7. Atlikdamos nepriklausomą savo vidaus modelių, kuriuos jos naudoja šio skyriaus tikslais, įskaitant taikymą rizikos vertinimo sistemai, patikrinimą ir patvirtinimą, įstaigos:
Testavimas, nurodytas b punkte, neapsiriboja tik tam tikrais praeities įvykiais. 8. Pagal įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo modelį tinkamai atsižvelgiama į emitentų koncentracijas ir koncentracijas, kurios nepalankiausiomis sąlygomis gali susidaryti vienoje arba daugiau produktų klasių. 9. Įsipareigojimų neįvykdymo rizikos nustatymo vidaus modelis dera su įstaigos vidaus rizikos valdymo metodika, taikoma nustatant, vertinant ir valdant prekybos riziką. 10. Įstaigos aiškiai apibrėžia įsipareigojimų neįvykdymo koreliacijų prielaidų, susijusių su skirtingais emitentais, nustatymo politiką ir procedūras pagal 325bn straipsnio 1 dalies c punktą ir aiškiai apibrėžia pageidaujamą metodo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms vertinti pagal šio straipsnio 5 dalies e punktą ir nuostoliui dėl įsipareigojimų neįvykdymo vertinti pagal šio straipsnio 6 dalies d punktą pasirinkimą. 11. Įstaigos savo vidaus modelius patvirtina dokumentais, kad jų koreliacijos prielaidos ir kitos modeliavimo prielaidos kompetentingų institucijų požiūriu būtų skaidrios. 12. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti įstaigos vidaus metodika arba išoriniai šaltiniai, naudojami įsipareigojimų neįvykdymo tikimybėms ir nuostoliams dėl įsipareigojimų neįvykdymo vertinti pagal 5 dalies e punktą ir 6 dalies d punktą. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; |
91) |
384 straipsnio 1 dalyje pateikta apibrėžtis pakeičiama taip:
|
92) |
385 straipsnis pakeičiamas taip: „385 straipsnis Galimybė naudoti kitą metodą vietoj kredito vertinimo koregavimo metodų nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti Kaip alternatyvą 384 straipsniui, 382 straipsnyje nurodytų finansinių priemonių atveju ir gavusios išankstinį kompetentingos institucijos sutikimą įstaigos, naudojančios 282 straipsnyje nustatytą pradinės rizikos metodą, gali susidarančioms pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms taikyti multiplikatoriaus koeficientą – (10) tų pozicijų sandorio šalies kredito rizikai padengti, užuot skaičiavusios nuosavų lėšų reikalavimus kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti.“; |
93) |
390 straipsnis pakeičiamas taip: „390 straipsnis Pozicijos vertės apskaičiavimas 1. Susijusių klientų grupės bendros pozicijos apskaičiuojamos sudedant kartu pozicijas pagal atskirus tos grupės klientus. 2. Bendros atskirų klientų pozicijos apskaičiuojamos sudedant prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas. 3. Skaičiuodamos prekybos knygos pozicijas, įstaigos gali:
Siekiant nustatyti santykinį pozicijų prioritetą, a ir b punktų tikslais pagal skirtingus prioritetus vertybinius popierius finansines priemones galima suskirstyti į grupes. 4. II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių sandorių ir kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių, dėl kurių su klientu susitarta tiesiogiai, pozicijų vertes įstaigos apskaičiuoja pagal vieną iš taikytinų metodų, nustatytų atitinkamai trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose. Pozicijos, kurios atsiranda dėl 378, 379 ir 380 straipsniuose nurodytų sandorių, apskaičiuojamos minėtuose straipsniuose nurodytu būdu. Apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytų sandorių pozicijų vertę, kai tie sandoriai priskirti prekybos knygai, įstaigos taip pat turi laikytis 299 straipsnyje išdėstytų principų. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaigos, kurioms leidžiama taikyti trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnyje ir trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodytus metodus, gali šiuos metus taikyti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti. 5. Prie kliento bendrų pozicijų įstaigos prideda pozicijas, susidarančias dėl II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių sandorių ir kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių, dėl kurių su tuo klientu nėra susitarta tiesiogiai, bet kurių pagrindinė skolos arba nuosavybės finansinė priemonė yra išleista to kliento. 6. Pozicijoms nepriskiriamas nė vienas iš šių variantų:
7. Siekdama nustatyti bendrą kliento arba susijusių klientų grupės poziciją tų klientų, kurių pozicijas ta įstaiga turi 112 straipsnio m ir o punktuose nurodytų sandorių arba kitų sandorių pagrindu, kai yra pagrindinio turto pozicija, atžvilgiu, įstaiga įvertina savo pagrindines pozicijas atsižvelgdama į sandorio struktūros ekonominį turinį ir paties sandorio struktūrai būdingą riziką, kad nustatytų, ar ji sudaro papildomą poziciją. 8. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:
EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. 9. 5 dalies tikslais EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip nustatyti pozicijas, susidarančias dėl II priede išvardytų išvestinių finansinių priemonių sandorių ir kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių, dėl kurių su klientu nėra susitarta tiesiogiai, bet kurie yra pagrįsti to kliento išleista skolos arba nuosavybės finansine priemone, ir įtrauktinas į to kliento pozicijas. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; |
94) |
391 straipsnis papildomas šia dalimi: „Pirmos pastraipos tikslais Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus ir laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti sprendimus, ar trečioji valstybė taiko riziką ribojančius priežiūros ir reguliavimo reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.“; |
95) |
392 straipsnis pakeičiamas taip: „392 straipsnis Didelės pozicijos apibrėžtis Įstaigos turima vieno kliento arba susijusių klientų grupės pozicija laikoma didele, kai pozicijos vertė yra lygi 10 % jos 1 lygio kapitalo arba viršija šį dydį.“; |
96) |
394 straipsnis pakeičiamas taip: „394 straipsnis Informacijos teikimo reikalavimai 1. Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną savo turimą didelę poziciją, įskaitant dideles pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis, praneša šią informaciją:
Įstaigos, kurioms taikomas trečios dalies II antraštinės dalies 3 skyrius, savo kompetentingoms institucijoms praneša apie savo 20 didžiausių konsoliduotų pozicijų, išskyrus tas pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis. Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms taip pat praneša apie konsoliduotas pozicijas, kurių vertė yra 300 mln. EUR arba didesnė, bet mažesnė nei 10 % įstaigos 1 lygio kapitalo. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, įstaigos savo kompetentingoms institucijoms apie savo 10 didžiausių konsoliduotų pozicijų, susidariusių įstaigų atžvilgiu, ir savo 10 didžiausių konsoliduotų pozicijų, susidariusių šešėlinės bankininkystės subjektų, kurie vykdo į reguliuojamą sistemą nepatenkančią bankininkystės veiklą, atžvilgiu, įskaitant dideles pozicijas, kurioms netaikoma 395 straipsnio 1 dalis, pateikia šią informaciją:
3. Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms bent kas pusmetį pateikia 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją. 4. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 2 dalyje nurodytų šešėlinės bankininkystės subjektų identifikavimo kriterijus. Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, EBI atsižvelgia į tarptautinius pokyčius ir tarptautiniu lygmeniu sutartus standartus šešėlinės bankininkystės srityje, taip pat atsižvelgia į tai, ar:
EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; |
97) |
395 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
98) |
396 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
99) |
397 straipsnyje pateiktos 1 lentelės 1 skiltyje žodžiai „reikalavimus atitinkančio kapitalo“ pakeičiami žodžiais „1 lygio kapitalo“; |
100) |
399 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
101) |
400 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
102) |
401 straipsnis pakeičiamas taip: „401 straipsnis Kredito rizikos mažinimo metodų taikymo poveikio apskaičiavimas 1. Apskaičiuodama pozicijų vertę 395 straipsnio 1 dalies tikslais, įstaiga gali naudoti visiškai pakoreguotą pozicijos vertę (E*), apskaičiuotą pagal trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyrių, atsižvelgdama į kredito rizikos mažinimą, kintamumo koregavimus ir visus terminų nesutapimus, nurodytus tame skyriuje. 2. 1 dalies tikslais įstaigos, išskyrus įstaigas, taikančias paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, nepaisydamos to, koks metodas taikytas su kredito rizika susijusiems nuosavų lėšų reikalavimams apskaičiuoti, taiko išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą. Nukrypstant nuo 1 dalies, įstaigos, kurioms leidžiama taikyti trečios dalies II antraštinės dalies 4 skyriaus 4 skirsnyje ir trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 6 skirsnyje nurodytus metodus, gali šiuos metodus taikyti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti. 3. 395 straipsnio 1 dalies tikslais apskaičiuodamos pozicijų vertę, įstaigos atlieka periodinius savo kredito rizikos koncentracijos, įskaitant bet kokios gautos užtikrinimo priemonės realizuotiną vertę, testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Šie pirmoje pastraipoje nurodyti periodiniai testavimai nepalankiausiomis sąlygomis turi būti taikomi rizikai, kylančiai dėl galimų rinkos sąlygų pokyčių, kurie galėtų neigiamai paveikti įstaigų nuosavų lėšų pakankamumą, ir rizikai, kylančiai dėl užtikrinimo priemonės realizavimo nepalankiausiomis sąlygomis. Atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turi būti pakankamas ir tinkamas tai rizikai įvertinti. Valdydamos koncentracijos riziką, įstaigos į savo strategijas įtraukia:
4. Jeigu įstaiga kliento poziciją sumažina pagal 399 straipsnio 1 dalį taikydama reikalavimus atitinkančią kredito rizikos mažinimo priemonę, 403 straipsnyje nustatyta tvarka įstaiga tą pozicijos dalį, kuria buvo sumažinta kliento pozicija, laiko susijusia ne su klientu, bet su užtikrinimo teikėju.“; |
103) |
402 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip: „1. Apskaičiuodama pozicijų vertes 395 straipsnio tikslais, įstaigos gali, išskyrus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, sumažinti pozicijos arba bet kurios pozicijos dalies, kuri visiškai užtikrinta gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 125 straipsnio 1 dalį, vertę atimdama atitinkamo turto rinkos vertės arba hipotekinės vertės įkeistą sumą, tačiau ne daugiau kaip 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus hipotekinės vertės vertinimo kriterijus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
2. Apskaičiuodama pozicijų vertes 395 straipsnio tikslais, įstaiga gali, išskyrus, kai tai draudžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę, sumažinti pozicijos arba bet kurios pozicijos dalies, kuri visiškai užtikrinta komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu pagal 126 straipsnio 1 dalį, vertę atimdama atitinkamo turto rinkos vertės arba hipotekinės vertės įkeistą sumą, tačiau ne daugiau kaip 50 % rinkos vertės arba 60 % hipotekinės vertės, tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus hipotekinės vertės vertinimo kriterijus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
|
104) |
403 straipsnis pakeičiamas taip: „403 straipsnis Pakeitimo metodas 1. Jei kliento pozicija yra garantuota trečiosios šalies arba užtikrinta trečiosios šalies išleista užtikrinimo priemone, įstaiga privalo:
Įstaiga nenaudoja pirmos pastraipos b punkte nurodyto metodo, kai pozicijos terminas ir užtikrinimo terminas nesutampa. Šios dalies taikymo tikslais išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą ir šios dalies pirmos pastraipos b punkte nustatytą vertinimo metodą įstaiga gali naudoti tik tuo atveju, jei 92 straipsnio tikslais leidžiama naudoti ir išsamųjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą, ir paprastąjį finansinės užtikrinimo priemonės metodą. 2. Kai įstaiga taiko 1 dalies a punktą, ji:
3. 1 dalies b punkto tikslais įstaiga gali šios dalies a punkte nurodytą sumą pakeisti šios dalies b punkte nurodyta suma, jei tenkinamos šios dalies c, d ir e punktuose nustatytos sąlygos:
4. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI priima gaires, kuriose nustato šio straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos taikymo sąlygas, įskaitant tos dalies b punkte nurodytų ribų nustatymo, stebėsenos ir peržiūros sąlygas ir dažnumą. EBI paskelbia tas gaires ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.“; |
105) |
Šeštos dalies I antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip: „TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR LIKVIDUMO REIKALAVIMAI“; |
106) |
411 straipsnis pakeičiamas taip: „411 straipsnis Terminų apibrėžtys Šioje dalyje vartojamos šios terminų apibrėžtys: 1) finansinis klientas– klientas, įskaitant ne finansų bendrovių grupei priklausančius finansinius klientus, kurio pagrindinė veikla yra viena ar kelios veiklos rūšys, nurodytos Direktyvos 2013/36/ES I priede, arba kuris yra vienas iš šių subjektų:
2) mažmeninis indėlis– įsipareigojimas fiziniam asmeniui arba MVĮ, jei pagal kredito rizikai taikomą standartizuotą arba IRB metodą MVĮ būtų galima priskirti mažmeninių pozicijų klasei, arba įsipareigojimas įmonei, kuriai gali būti taikoma 153 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, ir kai bendra tos MVĮ arba įmonės indėlių suma, apskaičiuota susijusių klientų grupės pagrindu, neviršija 1 mln. EUR; 3) asmeninio investavimo įmonė arba AIĮ– įmonė arba patikos fondas, kurios arba kurio savininkas arba tikrasis savininkas yra fizinis asmuo arba artimai susijusių fizinių asmenų grupė ir nevykdo jokios kitos komercinės, pramoninės arba profesinės veiklos ir kuri arba kuris buvo įsteigti tik savininko ar savininkų turtui valdyti; jos veikla gali apimti papildomą veiklą, pavyzdžiui, savininkų turto atskyrimą nuo įmonės turto, turto perdavimo šeimoje palengvinimą arba neleidimą turtą padalyti po šeimos nario mirties, jeigu ta papildoma veikla yra susijusi su pagrindiniu tikslu – valdyti savininkų turtą; 4) indėlio tarpininkas– fizinis asmuo arba įmonė, už mokestį kredito įstaigose padedanti trečiųjų šalių indėlius, įskaitant mažmeninius indėlius ir įmonių indėlius, išskyrus finansų įstaigų indėlius; 5) nesuvaržytas turtas– turtas, kuriam netaikoma jokių teisinių, sutartinių, reguliavimo arba kitokių apribojimų, dėl kurių įstaiga to turto negalėtų likviduoti, parduoti, perleisti, paskirti arba apskritai jo realizuoti vienakrypčio pardavimo būdu arba sudarydama atpirkimo sandorį; 6) neprivalomas užtikrinimo priemonės perviršis– turto kiekis, kurio pagal teisinius arba reguliavimo reikalavimus, sutartinius įsipareigojimus arba siekiant rinkos drausmės įstaiga nėra įpareigota susieti su išleidžiamomis padengtomis obligacijomis, ypač įskaitant tuos atvejus, kai turtas suteikiamas viršijant minimalų teisinį, teisės aktais nustatytą arba reguliavimo tikslais keliamą užtikrinimo priemonės perviršio reikalavimą, pagal valstybės narės arba trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus taikomą padengtoms obligacijoms; 7) padengimo turtu reikalavimas– pagal valstybės narės arba trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus nustatytas turto ir įsipareigojimų santykis padengtų obligacijų kredito vertei didinti; 8) garantinės įmokos paskolos– klientams teikiamos užtikrinimo priemone užtikrintos paskolos sverto principu grindžiamoms prekybos pozicijoms įgyti; 9) išvestinių finansinių priemonių sutartys– II priede nurodyti išvestinių finansinių priemonių sandoriai ir kredito išvestinės finansinės priemonės; 10) nepalankiausios sąlygos– padėtis, susidaranti įstaigos mokumo arba likvidumo būklei staiga arba smarkiai pablogėjus dėl pasikeitusių rinkos sąlygų arba ypatingų veiksnių, dėl kurių kyla reikšminga rizika, kad įstaiga per artimiausias 30 dienų nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų suėjus jų terminui; 11) 1 lygio turtas– itin didelio likvidumo ir itin aukštos kredito kokybės turtas, kaip nurodyta 416 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje; 12) 2 lygio turtas– didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės turtas, kaip nurodyta šio reglamento 416 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje; 2 lygio turtas toliau skirstomas į 2A ir 2B lygio turtą, kaip nustatyta 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte; 13) likvidumo atsarga– 1 ir 2 lygių turto, kurį įstaiga turi pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodyto deleguotojo akto II antraštinę dalį ir I priedą, suma; 14) grynieji netenkamų pinigų srautai– suma, susidaranti iš įstaigos netenkamų pinigų srautų atėmus jos gaunamų pinigų srautus; 15) ataskaitose nurodoma valiuta– valstybės narės, kurioje yra įstaigos pagrindinė buveinė, valiuta; 16) faktoringas– įmonės („perleidėjos“) ir finansų subjekto („finansuotojo“) sutartinis susitarimas, pagal kurį perleidėjas perleidžia arba parduoda savo gautinas sumas finansuotojui mainais už tai, kad finansuotojas teikia perleidėjui vieną ar daugiau toliau nurodytų paslaugų, susijusių su perleistomis gautinėmis sumomis:
IV antraštinės dalies tikslais faktoringas laikomas prekybos finansavimu; 17) paskirta kredito arba likvidumo priemonė– kredito arba likvidumo priemonė, kuri yra neatšaukiama arba sąlygiškai atšaukiama.“; |
107) |
412 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
108) |
413 ir 414 straipsniai pakeičiami taip: „413 straipsnis Pastovaus finansavimo reikalavimas 1. Įstaigos užtikrina, kad būtų tinkamai vykdomi reikalavimai dėl ilgalaikio turto ir nebalansinių straipsnių taikant įvairias pastovaus finansavimo priemones, kurios yra stabilios ir įprastinėmis, ir nepalankiausiomis sąlygomis. 2. III antraštinės dalies nuostatos taikomos tik siekiant tiksliau apibrėžti 415 straipsnyje nustatytas informacijos teikimo prievoles, kol Sąjungos teisėje bus tiksliau apibrėžtos ir pradėtos taikyti tame straipsnyje nustatytos informacijos apie IV antraštinėje dalyje nustatytą grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį teikimo prievolės. 3. IV antraštinės dalies nuostatos taikomos siekiant tiksliau apibrėžti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pastovaus finansavimo reikalavimą ir 415 straipsnyje išdėstytas informacijos teikimo prievoles įstaigoms. 4. Valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti nacionalines nuostatas pastovaus finansavimo reikalavimų srityje tol, kol bus pradėti taikyti 1 dalyje išdėstyti privalomi minimalieji standartai, susiję su grynojo pastovaus finansavimo reikalavimais. 414 straipsnis Likvidumo reikalavimų laikymasis Jei įstaiga neįvykdo 412 straipsnyje arba 413 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba jei yra tikėtina, kad ji šių reikalavimų neįvykdys, taip pat ir nepalankiausių sąlygų laikotarpiais, ji nedelsdama apie tai praneša kompetentingoms institucijoms ir nepagrįstai nedelsdama joms pateikia planą, kaip laiku vėl pradėti laikytis reikalavimų, atitinkamai nustatytų 412 straipsnyje arba 413 straipsnio 1 dalyje. Kol įstaiga vėl pradės laikytis tų reikalavimų, ji kasdien iki darbo dienos pabaigos teikia informaciją apie atitinkamai III, IV antraštinėse dalyse, 415 straipsnio 3 arba 3a dalyje nurodytame įgyvendinimo akte arba 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nurodytus straipsnius, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija leidžia atsiskaityti rečiau ir vėliau. Kompetentingos institucijos tokius leidimus duoda tik atsižvelgdamos į konkrečią įstaigos padėtį ir įstaigos veiklos mastą bei sudėtingumą. Kompetentingos institucijos stebi, kaip įgyvendinamas toks planas vėl pradėti laikytis reikalavimų, ir kai tinkama reikalauja, kad jų būtų pradėta laikytis greičiau.“; |
109) |
415 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
110) |
416 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
111) |
419 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
112) |
422 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
113) |
423 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip: „2. Įstaiga praneša kompetentingoms institucijoms apie visas sudarytas sutartis, dėl kurių sutartinių sąlygų, iš esmės pablogėjus jos kredito kokybei, per 30 dienų atsiranda netenkamų pinigų srautas arba papildomų užtikrinimo poreikių. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad tokios sutartys yra reikšmingos galimo įstaigos netenkamų pinigų srauto atžvilgiu, jos reikalauja, kad įstaiga pridėtų papildomą dėl tų sutarčių netenkamų pinigų srautą, atitinkantį papildomus užtikrinimo poreikius, atsirandančius dėl iš esmės pablogėjusios įstaigos kredito kokybės, pvz., įstaigos išorės kredito rizikos vertinimo sumažinimo trimis laipsniais. Įstaiga, atsižvelgdama į tai, kas yra svarbu pagal jos sudarytas sutartis, reguliariai peržiūri tokio esminio pablogėjimo mastą ir praneša savo atliktos peržiūros rezultatus kompetentingoms institucijoms. 3. Įstaiga prideda papildomą netenkamų pinigų srautą, atitinkantį užtikrinimo poreikius, kurie atsirastų dėl neigiamo rinkos scenarijaus poveikio jos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, jei jie yra reikšmingi. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis gali būti taikoma reikšmingumo sąvoka, ir nustato papildomo netenkamų pinigų srauto vertinimo metodus. EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d. Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“; |
114) |
424 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Paskirta likvidumo priemonės suma, kuri suteikta SPPVPS siekiant, kad tas SPPVPS galėtų iš klientų, kurie nėra finansiniai klientai, įsigyti turtą, kuris nėra vertybiniai popieriai, yra dauginama iš 10 % su sąlyga, jei ta paskirta suma viršija šiuo metu iš klientų įsigyto turto sumą, ir jei didžiausia suma, kurią galima panaudoti, yra pagal sutartį apribota šiuo metu įsigyto turto suma.“; |
115) |
425 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:
|
116) |
šeštoje dalyje po 428 straipsnio įterpiama ši antraštinė dalis: „IV ANTRAŠTINĖ DALIS GRYNASIS PASTOVAUS FINANSAVIMO RODIKLIS 1 SKYRIUS Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis 428a straipsnis Konsoliduotas taikymas Jei šioje antraštinėje dalyje nustatytas grynasis pastovaus finansavimo rodiklis pagal 11 straipsnio 4 dalį taikomas konsoliduotai, taikomos šios nuostatos:
428b straipsnis Grynasis pastovaus finansavimo rodiklis 1. 413 straipsnio 1 dalyje nustatytas grynasis pastovaus finansavimo reikalavimas yra 3 skyriuje nurodyto įstaigos turimo pastovaus finansavimo ir 4 skyriuje nurodyto įstaigos būtino pastovaus finansavimo santykis, išreikštas procentais. Įstaigos savo grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį apskaičiuoja pagal šią formulę:
2. Įstaigos išlaiko ne mažesnį kaip 100 % visų sandorių grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, apskaičiuotą ataskaitose nurodoma valiuta, nesvarbu, kokia valiuta jie faktiškai išreikšti. 3. Jei kuriuo nors metu įstaigos grynasis pastovaus finansavimo rodiklis nukrenta žemiau 100 % arba jei pagrįstai galima tikėtis, kad taip atsitiks, taikomas 414 straipsnyje nustatytas reikalavimas. Įstaiga siekia, kad jos grynasis pastovaus finansavimo rodiklis vėl pasiektų šio straipsnio 2 dalyje nurodytą lygį. Kompetentingos institucijos, prieš imdamosi priežiūros priemonių, įvertina priežastis, dėl kurių įstaiga nesilaikė šio straipsnio 2 dalies. 4. Įstaigos visų savo sandorių grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį apskaičiuoja ir stebi ataskaitose nurodoma valiuta, nesvarbu, kokia valiuta jie faktiškai išreikšti, o savo sandorių, išreikštų valiutomis, kurių atžvilgiu pagal 415 straipsnio 2 dalį turi būti teikiamos atskiros ataskaitos, atveju tai daro atskirai. 5. Įstaigos užtikrina, kad jų finansavimo paskirstymas pagal valiutos išraišką paprastai atitiktų jų turto paskirstymą pagal valiutą. Kai tikslinga, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos ribotų valiutų nesutapimus, nustatydamos būtino pastovaus finansavimo dalies konkrečia valiuta ribas, kurias gali atitikti ta valiuta neišreikštas turimas pastovus finansavimas. Tas apribojimas gali būti taikomas tik valiutai, kurios atžvilgiu pagal 415 straipsnio 2 dalį turi būti teikiamos atskiros ataskaitos. Nustatydamos valiutų nesutapimų apribojimo lygį, kuris gali būti taikomas pagal šį straipsnį, kompetentingos institucijos atsižvelgia bent į šiuos aspektus:
Bet koks pagal šį straipsnį nustatytas valiutų nesutapimų apribojimas laikomas specialiu likvidumo reikalavimu, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 105 straipsnyje. 2 SKYRIUS Bendrosios grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimo taisyklės 428c straipsnis Grynojo pastovaus finansavimo rodiklio apskaičiavimas 1. Jei šioje antraštinėje dalyje nenustatyta kitaip, į turtą, įsipareigojimus ir nebalansinius straipsnius įstaigos atsižvelgia bendrąja verte. 2. Jei šioje antraštinėje dalyje nenustatyta kitaip, skaičiuodamos savo grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, įstaigos savo turto, įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių apskaitinei vertei taiko atitinkamus 3 ir 4 skyriuose nustatytus pastovaus finansavimo koeficientus. 3. Įstaigos būtino pastovaus finansavimo ir turimo pastovaus finansavimo neskaičiuoja dvigubai. Jei šioje antraštinėje dalyje nenustatyta kitaip, jeigu straipsnis gali būti priskirtas daugiau nei vienai būtino pastovaus finansavimo kategorijai, jis priskiriamas tai būtino pastovaus finansavimo kategorijai, dėl kurios atsiranda didžiausias to straipsnio sutartinis būtinas pastovus finansavimas. 428d straipsnis Išvestinių finansinių priemonių sutartys 1. Skaičiuodamos būtiną pastovų finansavimą išvestinių finansinių priemonių sutartims, kaip nurodyta 3 ir 4 skyriuose, įstaigos taiko šio straipsnio nuostatas. 2. Nedarant poveikio 428ah straipsnio 2 daliai, įstaigos atsižvelgia į išvestinių finansinių priemonių pozicijų grynąją tikrąją vertę, jei šios pozicijos yra įtrauktos į tą pačią užskaitos grupę, atitinkančią 429c straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jei taip nėra, įstaigos atsižvelgia į išvestinių finansinių priemonių pozicijų bendrąją tikrąją vertę ir 4 skyriaus tikslais tas išvestinių finansinių priemonių pozicijas laiko priklausančiomis savo užskaitos grupei. 3. Šios antraštinės dalies tikslais „užskaitos grupės tikroji vertė“ yra visų į užskaitos grupę įtrauktų sandorių tikrųjų verčių suma. 4. Nedarant poveikio 428ah straipsnio 2 daliai, visų II priedo 2 punkto a–e papunkčiuose išvardytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurias sudarant tą pačią dieną visiškai pasikeičiama pagrindinėmis sumomis, vertė apskaičiuojama kaip grynoji vertė skirtingomis valiutomis, be kita ko, teikiant ataskaitas ta valiuta, kurios atžvilgiu pagal 415 straipsnio 2 dalį turi būti teikiamos atskiros ataskaitos, net jei tie sandoriai neįtraukiami į tą pačią užskaitos grupę, atitinkančią 429c straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. 5. Pinigai, gauti kaip užtikrinimo priemonė, siekiant sumažinti išvestinių finansinių priemonių pozicijos poveikį, laikomi tokia priemone ir nelaikomi indėliais, kuriems taikomas 3 skyrius. 6. Kompetentingos institucijos, gavusios atitinkamo centrinio banko patvirtinimą, gali priimti sprendimą leisti neatsižvelgti į išvestinių finansinių priemonių sutarčių poveikį grynojo pastovaus finansavimo rodiklio skaičiavimui, taip pat nustatant būtino pastovaus finansavimo koeficientus, atidėjinius ir nuostolius, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
Jei patronuojamajai įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktus, kuriais nustatomas grynojo pastovaus finansavimo reikalavimas, suteikta galimybė neatsižvelgti į pirmoje pastraipoje nurodytą poveikį, konsoliduojant atsižvelgiama į tokią trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytą galimybę neatsižvelgti į tą poveikį. 428e straipsnis Užtikrintųjų skolinimo sandorių ir kapitalo rinkos veikiamų sandorių užskaita Turto ir įsipareigojimų, susijusių su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, sudarytais su viena sandorio šalimi, vertė apskaičiuojama grynąja verte, jei tas turtas ir įsipareigojimai atitinka 429b straipsnio 4 dalyje nustatytas užskaitos sąlygas. 428f straipsnis Tarpusavyje susijęs turtas ir įsipareigojimai 1. Gavusi išankstinį kompetentingų institucijų patvirtinimą, įstaiga gali laikyti tam tikrą turtą ir tam tikrą įsipareigojimą tarpusavyje susijusiais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
2. Turtas ir įsipareigojimai laikomi atitinkančiais 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tarpusavyje susijusiais, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su toliau išvardytais produktais arba paslaugomis:
3. EBI stebi turtą ir įsipareigojimus bei produktus ir paslaugas, kurie pagal 1 ir 2 dalis laikomi tarpusavyje susijusiu turtu ir įsipareigojimais, siekdama nustatyti, ar tenkinami 1 dalyje nustatyti tinkamumo kriterijai ir kokiu mastu jie tenkinami. EBI pateikia Komisijai tos stebėsenos rezultatų ataskaitą ir ją konsultuoja, ar reikėtų iš dalies pakeisti 1 dalyje nustatytas sąlygas arba 2 dalyje pateiktą produktų ir paslaugų sąrašą. 428g straipsnis Indėliai institucinėse užtikrinimo sistemose ir bendradarbiavimo tinkluose Jei įstaiga priklauso 113 straipsnio 7 dalyje nurodytos rūšies institucinio užtikrinimo sistemai, tinklui, turinčiam teisę pasinaudoti 10 straipsnyje suteikta galimybe nesilaikyti reikalavimų, arba valstybėje narėje veikiančiam bendradarbiavimo tinklui, indėliams iki pareikalavimo, kuriuos įstaiga laiko centrinėje įstaigoje ir kuriuos įstaiga indėlininkė laiko likvidžiuoju turtu pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą, taikomi šie reikalavimai:
428h straipsnis Grupėje arba institucinėje užtikrinimo sistemoje taikomos lengvatinės sąlygos 1. Nukrypstant nuo 3 ir 4 skyrių ir kai netaikomas 428g straipsnis, kompetentingos institucijos gali kiekvienu konkrečiu atveju leisti įstaigoms turtui, įsipareigojimams ir paskirtoms kredito arba likvidumo priemonėms taikyti didesnį turimo pastovaus finansavimo koeficientą arba mažesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
2. Jei įstaiga ir sandorio šalis yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, kompetentingos institucijos gali netaikyti 1 dalies d punkte nustatytos sąlygos, jei, be 1 dalyje nustatytų kriterijų, tenkinami šie kriterijai:
Siekdamos nustatyti, ar tenkinami šioje dalyje nustatyti papildomi kriterijai, kompetentingos institucijos pagal 20 straipsnio 1 dalies b punktą konsultuojasi viena su kita. 3 SKYRIUS Turimas pastovus finansavimas 1 skirsnis Bendrosios nuostatos 428i straipsnis Turimo pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, turimo pastovaus finansavimo suma apskaičiuojama įvairių kategorijų arba rūšių įsipareigojimų ir nuosavų lėšų apskaitinę vertę padauginant iš turimo pastovaus finansavimo koeficientų, taikytinų pagal 2 skirsnį. Bendra turimo pastovaus finansavimo suma yra įsipareigojimų ir nuosavų lėšų svertinių sumų suma. Obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido įstaiga, parduodami tik mažmeninėje rinkoje ir laikomi mažmeninėje sąskaitoje, gali būti laikomi priklausančiais atitinkamai mažmeninių indėlių kategorijai. Turi būti nustatyti apribojimai, kad tokių priemonių negalėtų įsigyti ir turėti ne mažmeniniai klientai. 428j straipsnis Įsipareigojimo arba nuosavų lėšų likęs terminas 1. Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, įstaigos, nustatydamos turimo pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, atsižvelgia į savo įsipareigojimų ir nuosavų lėšų likusį sutarties terminą. 2. Įstaigos, nustatydamos įsipareigojimo arba nuosavų lėšų likusį terminą, atsižvelgia į esamus pasirinkimo sandorius. Tai darydamos, jos remiasi prielaida, kad sandorio šalis išpirks pasirinkimo pirkti sandorius anksčiausią galimą datą. Jei pasirinkimo sandoris vykdomas įstaigos nuožiūra, įstaiga ir kompetentingos institucijos atsižvelgia į reputacijos aspektus, dėl kurių gali sumažėti įstaigos galimybės neįvykdyti pasirinkimo sandorio, visų pirma į rinkos lūkesčius, kad kai kuriuos įsipareigojimus įstaigos turėtų išpirkti dar iki jų termino. 3. Indėlius su fiksuotais įspėjimo laikotarpiais įstaigos vertina pagal jų įspėjimo laikotarpį, o terminuotuosius indėlius – pagal jų likusį terminą. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, nustatydamos terminuotųjų mažmeninių indėlių likusį terminą įstaigos neatsižvelgia į išankstinio indėlių atsiėmimo galimybes, jei indėlininkas dėl išankstinio indėlių atsiėmimo, kuris įvyksta anksčiau nei per metus, turi sumokėti reikšmingą baudą, kuri nustatoma 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte. 4. Siekdamos nustatyti turimo pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, įstaigos visas įsipareigojimų, kurių likęs terminas yra vieni metai arba daugiau, dalis, kurių terminas sueina anksčiau nei per šešis mėnesius, ir tokių įsipareigojimų dalis, kurių terminas sueina laikotarpiu nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų, laiko įsipareigojimų dalimis, kurių likęs terminas atitinkamai yra mažiau nei šeši mėnesiai ir nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų. 2 skirsnis Turimo pastovaus finansavimo koeficientai 428k straipsnis 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas 1. Jei 428l–428o straipsniuose nenustatyta kitaip, 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas visiems įsipareigojimams, kurių terminas nėra nurodytas, įskaitant trumpąsias pozicijas ir pozicijas, kurių terminas nėra nustatytas, išskyrus:
2. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimams ir mažumos dalims, kaip nurodyta 1 dalyje, taikomas vienas iš šių koeficientų:
3. 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams:
4. 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientą įstaigos taiko visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra teigiama, tikrųjų verčių sumos ir visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra neigiama, tikrųjų verčių sumos skirtumo absoliučiajai vertei, jei ji neigiama. Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:
428l straipsnis 50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas 50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams:
428m straipsnis 90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus kitiems mažmeniniams indėliams, taikomas 90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas. 428n straipsnis 95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus pastoviems mažmeniniams indėliams, taikomas 95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas. 428o straipsnis 100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas Toliau nurodytiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams bei priemonėms taikomas 100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas:
4 SKYRIUS Būtinas pastovus finansavimas 1 skirsnis Bendrosios nuostatos 428p straipsnis Būtino pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas 1. Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, būtino pastovaus finansavimo suma apskaičiuojama įvairių kategorijų arba rūšių turto ir nebalansinių straipsnių apskaitinę vertę padauginant iš būtino pastovaus finansavimo koeficientų, taikytinų pagal 2 skirsnį. Bendra būtino pastovaus finansavimo suma yra turto ir nebalansinių straipsnių svertinių sumų suma. 2. Turtas, kurį įstaigos pasiskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, skaičiuojant būtino pastovaus finansavimo sumą neįtraukiamas, jeigu tas turtas yra įtrauktas į įstaigos balansą ir įstaiga neturi to turto tikrosios nuosavybės teisių. Turtui, kurį įstaigos pasiskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, taikytini pagal 2 skirsnį, jeigu tas turtas nėra įtrauktas į įstaigos balansą, bet įstaiga turi to turto tikrosios nuosavybės teises. 3. Turtas, kurį įstaigos paskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kurio tikrosios nuosavybės teises įstaiga išsaugo, šio skyriaus tikslais laikomas suvaržytu turtu ir jam taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, taikytini pagal 2 skirsnį, net jei turto nelieka įstaigos balanse. Priešingu atveju, skaičiuojant būtino pastovaus finansavimo sumą, toks turtas neįtraukiamas. 4. Turtui, kuris yra suvaržytas šešių mėnesių arba ilgesniam likusiam terminui, nustatomas būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris pagal 2 skirsnį būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, arba būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris kitu atveju būtų taikomas tam suvaržytam turtui (atsižvelgiant į tai, kuris koeficientas yra didesnis). Ta pati nuostata taikoma, kai suvaržyto turto likęs terminas yra trumpesnis už sandorio, dėl kurio turtas buvo suvaržytas, likusį terminą. Turtui, iki kurio suvaržymo laikotarpio pabaigos liko mažiau nei šeši mėnesiai, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kurie pagal 2 skirsnį turi būti taikomi tam pačiam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas. 5. Jei įstaiga pakartotinai panaudoja arba pakartotinai įkeičia turtą, kuris buvo pasiskolintas, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, ir tas turtas yra įtraukiamas į balansą, sandoris, pagal kurį tas turtas buvo pasiskolintas, laikomas suvaržytu, jeigu šio sandorio terminas negali baigtis tol, kol įstaiga negrąžina pasiskolinto turto. 6. Nesuvaržytu laikomas šis turtas:
7. Nestandartinių, laikinų ECB arba valstybės narės centrinio banko ar trečiosios valstybės centrinio banko vykdomų operacijų, kuriomis siekiama vykdyti savo įgaliojimus visoje rinkoje susidarius finansiškai nepalankioms sąlygoms arba išskirtinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis, atveju toliau nurodytam turtui gali būti taikomas mažesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas:
Kompetentingos institucijos, susitarusios su centriniu banku, kuris yra sandorio šalis, nustato būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikytiną pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytam turtui. Suvaržytam turtui, nurodytam pirmos pastraipos a punkte, taikytinas būtino pastovaus finansavimo koeficientas turi būti ne mažesnis už būtino pastovaus finansavimo koeficientą, kuris pagal 2 skirsnį būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas. Taikant mažesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą pagal antrą pastraipą, kompetentingos institucijos atidžiai stebi to mažesnio koeficiento poveikį įstaigų pastovaus finansavimo pozicijoms ir prireikus imasi tinkamų priežiūros priemonių. 8. Įstaigos, siekdamos išvengti dvigubo skaičiavimo, į kitas pagal šį skyrių atliekamo būtino pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimo dalis neįtraukia turto, susijusio su užtikrinimo priemone, kuri yra pripažįstama kaip kintamoji garantinė įmoka, suteikta pagal 428k straipsnio 4 dalies ir 428ah straipsnio 2 dalies b punktą, pripažįstama kaip suteikta pradinė garantinė įmoka arba pripažįstama kaip įmoka į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal 428ag straipsnio a ir b punktus. 9. Skaičiuodamos būtino pastovaus finansavimo sumą, įstaigos įtraukia finansines priemones, užsienio valiutas ir biržos prekes, kurių pirkimo pavedimas buvo įvykdytas. Skaičiuodamos būtino pastovaus finansavimo sumą, jos neįtraukia finansinių priemonių, užsienio valiutų ir biržos prekių, kurių pardavimo pavedimas buvo įvykdytas, jei tie sandoriai įstaigų balanse nėra rodomi kaip išvestinės finansinės priemonės arba užtikrinto finansavimo sandoriai ir įstaigų balanse bus rodomi tada, kai pagal juos bus atsiskaityta. 10. Kompetentingos institucijos gali nustatyti būtino pastovaus finansavimo koeficientus, kurie turi būti taikomi šiame skyriuje nenurodytoms nebalansinėms pozicijoms, kad užtikrintų, kad įstaigos turėtų atitinkamą turimo pastovaus finansavimo sumą tų pozicijų, kurioms, kaip tikimasi, reikės finansavimo grynojo pastovaus finansavimo rodiklio vienų metų taikymo laikotarpiu, daliai. Nustatydamos tuos koeficientus, kompetentingos institucijos visų pirma atsižvelgia į reikšmingą žalą įstaigos reputacijai, kuri galėtų būti padaryta nesuteikus tokio finansavimo. Kompetentingos institucijos bent kartą per metus EBI pateikia ataskaitą apie nebalansinių pozicijų rūšis, kurioms jos nustatė būtino pastovaus finansavimo koeficientus. Toje ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą tiems koeficientams nustatyti. 428q straipsnis Turto likęs terminas 1. Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, įstaigos, nustatydamos būtino pastovaus finansavimo koeficientus, pagal 2 skirsnį taikytinus jų turtui ir nebalansiniams straipsniams, atsižvelgia į savo turto ir nebalansinių sandorių likusį sutarties terminą. 2. Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalį atskirtą turtą įstaigos vertina pagal to turto pagrindinę poziciją. Tačiau įstaigos, priklausomai nuo suvaržymo trukmės, kurią, atsižvelgdamos į tai, ar įstaiga gali laisvai realizuoti tokį turtą arba juo keistis ir į įsipareigojimų įstaigos klientams, su kuriais susijęs tas atskyrimo reikalavimas, trukmę, turi nustatyti kompetentingos institucijos, tam turtui taiko didesnius būtino pastovaus finansavimo koeficientus. 3. Skaičiuodamos turto likusį terminą, įstaigos atsižvelgia į pasirinkimo sandorius, remdamosi prielaida, kad emitentas arba sandorio šalis vykdys bet kurį pasirinkimo sandorį, kad pratęstų turto terminą. Jei pasirinkimo sandoriai vykdomi įstaigos nuožiūra, įstaiga ir kompetentingos institucijos atsižvelgia į reputacijos aspektus, dėl kurių gali sumažėti įstaigos galimybės nevykdyti pasirinkimo sandorio, visų pirma į rinkų ir klientų lūkesčius, kad, suėjus tam tikro turto terminui, įstaiga turėtų jį pratęsti. 4. Siekiant nustatyti būtino pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, amortizuojant paskolas, kurių likęs sutarties terminas yra vieni metai arba daugiau, laikoma, kad dalies, kurios terminas sueina anksčiau nei per šešis mėnesius, ir dalies, kurios terminas sueina laikotarpiu nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų, likę terminai yra atitinkamai mažiau nei šeši mėnesiai ir nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų. 2 skirsnis Būtino pastovaus finansavimo koeficientai 428r straipsnis 0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 1. 0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
Jei taikomas 428e straipsnis, įstaigos į šios dalies pirmos pastraipos g punkte nurodytas gautinas sumas atsižvelgia grynąja verte. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto, kompetentingos institucijos, gavusios atitinkamo centrinio banko sutikimą, gali priimti sprendimą privalomiems rezervams taikyti didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą, atsižvelgdamos visų pirma į tai, koks yra rezervų reikalavimų taikymo vienų metų laikotarpiu mastas ir kiek jiems gali būti reikalingas susijęs pastovus finansavimas. Jei patronuojamosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje ir jei privalomiems centrinio banko rezervams taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas pagal tos trečiosios valstybės nacionalinės teisės aktuose nustatytą grynąjį pastovaus finansavimo reikalavimą, konsoliduojant atsižvelgiama į tokį didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą. 428s straipsnis 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 1. 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:
Jei taikomas 428e straipsnis, įstaigos į šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytas gautinas sumas atsižvelgia grynąja verte. 2. Visų išvestinių finansinių priemonių sutarčių užskaitos grupių atveju įstaigos šių išvestinių finansinių priemonių sutarčių užskaitos grupių absoliučiajai tikrajai vertei, atskaičius suteiktas užtikrinimo priemones, taiko 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientą, jeigu šių užskaitos grupių tikroji vertė yra neigiama. Šios dalies tikslais įstaigos nustato tikrąją vertę, atskaičius suteiktas užtikrinimo priemones arba atsiskaitymo mokėjimus ir įplaukas, susijusias su tokių sutarčių rinkos vertės pasikeitimais. 428t straipsnis 7 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas Nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 1 lygio labai aukštos kokybės padengtomis obligacijomis, taikomas 7 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte. 428u straipsnis 7,5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas I priede nurodytiems su prekybos finansavimo nebalansiniais straipsniais susijusiems produktams, kurių likęs terminas yra bent šeši mėnesiai, bet mažiau nei vieni metai, taikomas 7,5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas. 428v straipsnis 10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:
428w straipsnis 12 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 12 % vertės sumažinimas, taikomas 12 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte. 428x straipsnis 15 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas Nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2A lygio turtu, taikomas 15 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jis atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte. 428y straipsnis 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 20 % vertės sumažinimas, taikomas 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte. 428z straipsnis 25 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas Nesuvaržytoms 2B lygio pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą taikomas 25 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jos atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte. 428aa straipsnis 30 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 30 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
428ab straipsnis 35 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 35 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
428ac straipsnis 40 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 40 % vertės sumažinimas, taikomas 40 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte. 428ad straipsnis 50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
428ae straipsnis 55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams, kuriems skaičiuojant padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti taikomas 55 % vertės sumažinimas, taikomas 55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte. 428af straipsnis 65 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 65 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
428ag straipsnis 85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:
428ah straipsnis 100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 1. 100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
2. 100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientą įstaigos taiko visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra teigiama, tikrųjų verčių sumos ir visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra neigiama, tikrųjų verčių sumos skirtumo vertei, jei ji yra teigiama. Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:
5 SKYRIUS Mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms taikoma nukrypti leidžianti nuostata 428ai straipsnis Mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms taikoma nukrypti leidžianti nuostata Nukrypstant nuo 3 ir 4 skyrių, mažos ir nesudėtingos įstaigos, gavusios išankstinį savo kompetentingos institucijos leidimą, gali nuspręsti skaičiuoti įstaigos turimo pastovaus finansavimo, kaip nurodyta 6 skyriuje, ir įstaigos būtino pastovaus finansavimo, kaip nurodyta 7 skyriuje, santykį, išreiškiant jį procentais. Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad maža ir nesudėtinga įstaiga laikytųsi grynojo pastovaus finansavimo reikalavimo, grindžiamo įstaigos turimo pastovaus finansavimo suma, kaip nurodyta 3 skyriuje, ir būtino pastovaus finansavimo suma, kaip nurodyta 4 skyriuje, jeigu, jos manymu, supaprastintos metodikos nepakanka tos įstaigos finansavimo rizikai nustatyti. 6 SKYRIUS Turimas pastovus finansavimas supaprastintai apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį 1 skirsnis Bendrosios nuostatos 428aj straipsnis Supaprastintas turimo pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas 1. Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, turimo pastovaus finansavimo suma apskaičiuojama įvairių kategorijų arba rūšių įsipareigojimų ir nuosavų lėšų apskaitinę vertę padauginant iš turimo pastovaus finansavimo koeficientų, taikytinų pagal 2 skirsnį. Bendra turimo pastovaus finansavimo suma yra įsipareigojimų ir nuosavų lėšų svertinių sumų suma. 2. Obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido įstaiga, parduodami tik mažmeninėje rinkoje ir laikomi mažmeninėje sąskaitoje, gali būti laikomi priklausančiais atitinkamai mažmeninių indėlių kategorijai. Turi būti nustatyti apribojimai, kad tokių priemonių negalėtų įsigyti ir turėti ne mažmeniniai klientai. 428ak straipsnis Įsipareigojimo arba nuosavų lėšų likęs terminas 1. Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, įstaigos, nustatydamos turimo pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, atsižvelgia į savo įsipareigojimų ir nuosavų lėšų likusį sutarties terminą. 2. Įstaigos, nustatydamos įsipareigojimo arba nuosavų lėšų likusį terminą, atsižvelgia į esamus pasirinkimo sandorius. Tai darydamos, jos remiasi prielaida, kad sandorio šalis išpirks pasirinkimo pirkti sandorius anksčiausią galimą datą. Jei pasirinkimo sandoris vykdomas įstaigos nuožiūra, įstaiga ir kompetentingos institucijos atsižvelgia į reputacijos aspektus, dėl kurių gali sumažėti įstaigos galimybės neįvykdyti pasirinkimo sandorio, visų pirma į rinkos lūkesčius, kad kai kuriuos įsipareigojimus įstaigos turėtų išpirkti dar iki jų termino. 3. Indėlius su fiksuotais įspėjimo laikotarpiais įstaigos vertina pagal jų įspėjimo laikotarpį, o terminuotuosius indėlius – pagal jų likusį terminą. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, nustatydamos terminuotųjų mažmeninių indėlių likusį terminą įstaigos neatsižvelgia į išankstinio indėlių atsiėmimo galimybes, jei indėlininkas dėl išankstinio indėlių atsiėmimo, kuris įvyksta anksčiau nei per metus, turi sumokėti reikšmingą baudą, kuri nustatoma 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte. 4. Siekiant nustatyti turimo pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, įsipareigojimų, kurių likęs sutarties terminas yra vieni metai arba daugiau, atveju, laikoma, kad dalies, kurios terminas sueina anksčiau nei per šešis mėnesius, ir dalies, kurios terminas sueina laikotarpiu nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų, likę terminai yra atitinkamai mažiau nei šeši mėnesiai ir nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų. 2 skirsnis Turimo pastovaus finansavimo koeficientai 428al straipsnis 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas 1. Jei šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas visiems įsipareigojimams, kurių terminas nėra nurodytas, įskaitant trumpąsias pozicijas ir pozicijas, kurių terminas nėra nustatytas, išskyrus:
2. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimams ir mažumos dalims, kaip nurodyta 1 dalyje, taikomas vienas iš šių koeficientų:
3. 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams:
4. 0 % turimo pastovaus finansavimo koeficientą įstaigos taiko visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal šio reglamento 428d straipsnį, yra teigiama, tikrųjų verčių sumos ir visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra neigiama, tikrųjų verčių sumos skirtumo absoliučiajai vertei, jei ji neigiama. Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:
428am straipsnis 50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas 50 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiems įsipareigojimams:
428an straipsnis 90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus kitiems mažmeniniams indėliams, taikomas 90 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas. 428ao straipsnis 95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas Mažmeniniams indėliams iki pareikalavimo, mažmeniniams indėliams su fiksuotu įspėjimo laikotarpiu, kuris yra trumpesnis nei vieni metai, ir terminuotiesiems mažmeniniams indėliams, kurių likęs terminas trumpesnis nei vieni metai ir kurie atitinka 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatytus atitinkamus kriterijus pastoviems mažmeniniams indėliams, taikomas 95 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas. 428ap straipsnis 100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas Toliau nurodytiems įsipareigojimams ir kapitalo straipsniams bei priemonėms taikomas 100 % turimo pastovaus finansavimo koeficientas:
7 SKYRIUS Būtinas pastovus finansavimas supaprastintai apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį 1 skirsnis Bendrosios nuostatos 428aq straipsnis Supaprastintas būtino pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimas 1. Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, mažų ir nesudėtingų įstaigų atveju būtino pastovaus finansavimo suma apskaičiuojama įvairių kategorijų arba rūšių turto ir nebalansinių straipsnių apskaitinę vertę padauginant iš būtino pastovaus finansavimo koeficientų, taikytinų pagal 2 skirsnį. Bendra būtino pastovaus finansavimo suma yra turto ir nebalansinių straipsnių svertinių sumų suma. 2. Turtas, kurį įstaigos pasiskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kuris yra įtraukiamas į jų balansą ir kurio tikrosios nuosavybės teisių jos neturi, skaičiuojant būtino pastovaus finansavimo sumą neįtraukiamas. Turtui, kurį įstaigos pasiskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kuris nėra įtraukiamas į jų balansą, bet kurio tikrosios nuosavybės teises jos turi, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, taikytini pagal 2 skirsnį. 3. Turtas, kurį įstaigos paskolino, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kurio tikrosios nuosavybės teises jos išsaugo, net jei jo nelieka jų balanse, šio skyriaus tikslais laikomas suvaržytu turtu ir jam taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai pagal 2 skirsnį. Priešingu atveju, skaičiuojant būtino pastovaus finansavimo sumą, toks turtas neįtraukiamas. 4. Turtui, kuris yra suvaržytas šešių mėnesių arba ilgesniam likusiam terminui, nustatomas būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris pagal 2 skirsnį būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas, arba būtino pastovaus finansavimo koeficientas, kuris kitu atveju būtų taikomas tam suvaržytam turtui (atsižvelgiant į tai, kuris koeficientas yra didesnis). Ta pati nuostata taikoma, kai suvaržyto turto likęs terminas yra trumpesnis už sandorio, dėl kurio turtas buvo suvaržytas, likusį terminą. Turtui, iki kurio suvaržymo laikotarpio pabaigos liko mažiau nei šeši mėnesiai, taikomi būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kurie pagal 2 skirsnį turi būti taikomi tam pačiam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas. 5. Jei įstaiga pakartotinai panaudoja arba pakartotinai įkeičia turtą, kuris buvo pasiskolintas, įskaitant atvejus, kai tai buvo padaryta pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, ir kuris nėra įtraukiamas į balansą, sandoris, pagal kurį tas turtas buvo pasiskolintas, laikomas suvaržytu tokiu mastu, kad šio sandorio terminas negali baigtis tol, kol įstaiga negrąžina pasiskolinto turto. 6. Nesuvaržytu laikomas šis turtas:
Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos daro prielaidą, kad į grupę įtrauktas turtas yra suvaržytas likvidumo didėjimo tvarka, remiantis 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyta likvidumo klasifikacija, pradedant nuo turto, kuris neatitinka reikalavimų, kad būtų laikomas likvidumo atsarga. 7. Nestandartinių, laikinų ECB arba valstybės narės centrinio banko ar trečiosios valstybės centrinio banko vykdomų operacijų, kuriomis siekiama vykdyti savo įgaliojimus visoje rinkoje susidarius finansiškai nepalankioms sąlygoms arba išskirtinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis, atveju toliau nurodytam turtui gali būti taikomas mažesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas:
Kompetentingos institucijos, susitarusios su centriniu banku, kuris yra sandorio šalis, nustato būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikytiną pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytam turtui. Suvaržytam turtui, nurodytam pirmos pastraipos a punkte, taikytinas būtino pastovaus finansavimo koeficientas turi būti ne mažesnis už būtino pastovaus finansavimo koeficientą, kuris pagal 2 skirsnį būtų taikomas tam turtui, jei jis būtų laikomas nesuvaržytas. Taikant mažesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą pagal antrą pastraipą, kompetentingos institucijos atidžiai stebi to mažesnio koeficiento poveikį įstaigų pastovaus finansavimo pozicijoms ir prireikus imasi tinkamų priežiūros priemonių. 8. Įstaigos, siekdamos išvengti dvigubo skaičiavimo, į kitas pagal šį skyrių atliekamo būtino pastovaus finansavimo sumos apskaičiavimo dalis neįtraukia turto, susijusio su užtikrinimo priemone, pripažįstama kaip kintamoji garantinė įmoka, suteikta pagal 428k straipsnio 4 dalies b punktą ir 428ah straipsnio 2 dalį, arba kaip suteikta pradinė garantinė įmoka, arba kaip įmoka į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą pagal 428ag straipsnio a ir b punktus. 9. Įstaigos, skaičiuodamos būtino pastovaus finansavimo sumą, įtraukia finansines priemones, užsienio valiutas ir biržos prekes, kurių pirkimo pavedimas buvo įvykdytas. Skaičiuodamos būtino pastovaus finansavimo sumą, jos neįtraukia finansinių priemonių, užsienio valiutų ir biržos prekių, kurių pardavimo pavedimas buvo įvykdytas, jei tie sandoriai įstaigų balanse nėra rodomi kaip išvestinės finansinės priemonės arba užtikrinto finansavimo sandoriai ir įstaigų balanse turi būti rodomi tada, kai pagal juos bus atsiskaityta. 10. Kompetentingos institucijos gali nustatyti būtino pastovaus finansavimo koeficientus, kurie turi būti taikomi šiame skyriuje nenurodytoms nebalansinėms pozicijoms, kad užtikrintų, kad įstaigos turėtų atitinkamą turimo pastovaus finansavimo sumą tų pozicijų, kurioms, kaip tikimasi, reikės finansavimo grynojo pastovaus finansavimo rodiklio vienų metų taikymo laikotarpiu, daliai. Nustatydamos tuos koeficientus, kompetentingos institucijos visų pirma atsižvelgia į reikšmingą žalą įstaigos reputacijai, kuri galėtų būti padaryta nesuteikus tokio finansavimo. Kompetentingos institucijos bent kartą per metus EBI pateikia ataskaitą dėl nebalansinių pozicijų rūšių, kurioms jos nustatė būtino pastovaus finansavimo koeficientus. Toje ataskaitoje jos taip pat paaiškina metodiką, taikytą tiems koeficientams nustatyti. 428ar straipsnis Turto likęs terminas 1. Jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip, įstaigos, nustatydamos būtino pastovaus finansavimo koeficientus, pagal 2 skirsnį taikytinus jų turtui ir nebalansiniams straipsniams, atsižvelgia į savo turto ir nebalansinių sandorių likusį sutarties terminą. 2. Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 3 dalį atskirtą turtą įstaigos vertina pagal to turto pagrindinę poziciją. Tačiau įstaigos, priklausomai nuo suvaržymo trukmės, kurią, atsižvelgdamos į tai, ar įstaiga gali laisvai realizuoti tokį turtą arba juo keistis ir į įsipareigojimų įstaigos klientams, su kuriais susijęs tas atskyrimo reikalavimas, trukmę, turi nustatyti kompetentingos institucijos, tam turtui taiko didesnius būtino pastovaus finansavimo koeficientus. 3. Skaičiuodamos turto likusį terminą, įstaigos atsižvelgia į pasirinkimo sandorius, remdamosi prielaida, kad emitentas arba sandorio šalis vykdys bet kurį pasirinkimo sandorį, kad pratęstų turto terminą. Jei pasirinkimo sandoriai vykdomi įstaigos nuožiūra, įstaiga ir kompetentingos institucijos atsižvelgia į reputacijos aspektus, dėl kurių gali sumažėti įstaigos galimybės neįvykdyti pasirinkimo sandorio, visų pirma į rinkų ir klientų lūkesčius, kad, suėjus tam tikro turto terminui, įstaiga turėtų jį pratęsti. 4. Siekiant nustatyti būtino pastovaus finansavimo koeficientus pagal 2 skirsnį amortizuojant paskolas, kurių likęs sutarties terminas yra vieni metai arba daugiau, laikoma, kad dalių, kurių terminas sueina anksčiau nei per šešis mėnesius, ir dalių, kurių terminas sueina laikotarpiu nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų, likę terminai, taikytini nustatant būtino pastovaus finansavimo koeficientus, taikytinus pagal 2 skirsnį, yra atitinkamai mažiau nei šeši mėnesiai ir nuo šešių mėnesių iki mažiau nei vienų metų. 2 skirsnis Būtino pastovaus finansavimo koeficientai 428as straipsnis 0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 1. 0 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
2. Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, kompetentingos institucijos, gavusios atitinkamo centrinio banko sutikimą, gali priimti sprendimą privalomiems rezervams taikyti didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą, atsižvelgdamos visų pirma į tai, koks yra rezervų reikalavimų taikymo vienų metų laikotarpiu mastas ir kiek jiems gali būti reikalingas susijęs pastovus finansavimas. Jei patronuojamosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, kur privalomiems centrinio banko rezervams taikomas didesnis būtino pastovaus finansavimo koeficientas pagal tos trečiosios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytą grynojo pastovaus finansavimo reikalavimas, konsoliduojant atsižvelgiama į tą didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą. 428at straipsnis 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 1. Nepanaudotai paskirtų kredito ir likvidumo priemonių, nustatytų 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte, daliai taikomas 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas. 2. Visų išvestinių finansinių priemonių sutarčių užskaitos grupių atveju įstaigos šių išvestinių finansinių priemonių sutarčių užskaitos grupių absoliučiajai tikrajai vertei, atskaičius suteiktas užtikrinimo priemones, taiko 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientą, jeigu šių užskaitos grupių tikroji vertė yra neigiama. Šios dalies tikslais įstaigos nustato tikrąją vertę, atskaičius suteiktas užtikrinimo priemones arba atsiskaitymo mokėjimus ir įplaukas, susijusius su tokių sutarčių rinkos vertės pasikeitimais. 428au straipsnis 10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 10 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:
428av straipsnis 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas Nesuvaržytam turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2A lygio turtu, ir pagal tą deleguotąjį aktą KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams taikomas 20 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte. 428aw straipsnis 50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 50 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
428ax straipsnis 55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas Turtui, kuris pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą gali būti laikomas 2B lygio turtu, ir pagal tą deleguotąjį aktą KIS nesuvaržytoms akcijoms arba investiciniams vienetams taikomas 55 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, nepaisant to, ar jie atitinka veiklos reikalavimus ir reikalavimus dėl likvidumo atsargos sudėties, kaip nustatyta tame deleguotajame akte, su sąlyga, kad jie yra suvaržyti trumpiau kaip vienus metus. 428ay straipsnis 85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 85 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui ir nebalansiniams straipsniams:
428az straipsnis 100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas 1. 100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas taikomas šiam turtui:
2. 100 % būtino pastovaus finansavimo koeficientą įstaigos taiko visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra teigiama, tikrųjų verčių sumos ir visų užskaitos grupių, kurių tikroji vertė, apskaičiuota pagal 428d straipsnį, yra neigiama, tikrųjų verčių sumos skirtumo vertei, jei ji yra teigiama. Skaičiuojant, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, taikomos šios taisyklės:
|
117) |
septinta dalis pakeičiama taip: „SEPTINTA DALIS SVERTAS 429 straipsnis Sverto koeficiento apskaičiavimas 1. Įstaigos apskaičiuoja savo sverto koeficientą pagal 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą metodiką. 2. Sverto koeficientas apskaičiuojamas įstaigos kapitalo matą padalijant iš tos įstaigos bendro pozicijų mato ir yra išreiškiamas procentine dalimi. Įstaigos sverto koeficientą apskaičiuoja ataskaitinę datą. 3. 2 dalies tikslais kapitalo matas yra 1 lygio kapitalas. 4. 2 dalies tikslais bendras pozicijų matas yra lygus toliau nurodytų pozicijų verčių sumai:
Ilgalaikius atsiskaitymo sandorius įstaigos vertina atitinkamai pagal pirmos pastraipos a–d punktus. Pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodytas pozicijų vertes įstaigos gali sumažinti atitinkama bendrųjų kredito rizikos koregavimų, atitinkamai taikomų balansiniams ir nebalansiniams straipsniams, suma, taikydamos žemiausią ribą, lygią 0, jei 1 lygio kapitalas buvo sumažintas kredito rizikos koregavimais. 5. Nukrypstant nuo 4 dalies d punkto, taikomos šios nuostatos:
Pirmos pastraipos b punkte nustatyta tvarka taip pat taikoma aukštesnio lygio kliento vaidmenį atliekančiai įstaigai, kuri garantuoja savo kliento prekybos pozicijų rezultatus. Šios dalies pirmos pastraipos b punkto ir antros pastraipos tikslais įstaigos susijusį subjektą klientu gali laikyti tik tuomet, kai tas subjektas neįtraukiamas į reguliuojamąjį konsolidavimą tuo lygmeniu, kuriuo taikomas 92 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytas reikalavimas. 6. Šio straipsnio 4 dalies e punkto ir 429g straipsnio tikslais „įprastinis pirkimas arba pardavimas“ yra vertybinio popieriaus pirkimas arba pardavimas pagal sutartis, pagal kurių sąlygas reikalaujama vertybinį popierių pateikti per laikotarpį, kuris atitinkamoje rinkoje paprastai nustatomas teisės aktais arba pagal nusistovėjusią praktiką. 7. Išskyrus atvejus, kai šioje dalyje aiškiai numatyta kitaip, bendrą pozicijų matą įstaigos apskaičiuoja laikydamosi šių principų:
8. Nukrypstant nuo 7 dalies b punkto, įstaigos gali sumažinti išankstinio finansavimo paskolos arba tarpinės paskolos pozicijos vertę skolininko, kuriam buvo suteikta paskola, taupomosios sąskaitos teigiamu balansu ir tik gautą sumą įtraukti į bendrą pozicijų matą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
„Išankstinio finansavimo paskola“ arba „tarpinė paskola“ yra paskola, kuri skolininkui suteikiama tam tikram ribotam laikotarpiui, kad būtų užpildytos jo finansavimo spragos, kol bus suteikta galutinė paskola laikantis tokius sandorius reglamentuojančiuose sektorių teisės aktuose nustatytų kriterijų. 429a straipsnis Į bendrą pozicijų matą neįtraukiamos pozicijos 1. Nukrypstant nuo 429 straipsnio 4 dalies, įstaiga į savo bendrą pozicijos matą gali neįtraukti bet kurios iš šių pozicijų:
Įstaigos pirmos pastraipos m punkto tikslais į bendrą pozicijų matą įtraukia visas išlaikytas pozicijas. 2. 1 dalies d ir e punktų tikslais „viešoji plėtros kredito įstaiga“ yra kredito įstaiga, kuri tenkina visas šias sąlygas:
Pirmos pastraipos b punkto tikslais viešosios politikos tikslai gali apimti nustatytų susijusios valstybės narės ekonomikos sektorių arba geografinių vietovių finansavimą rėmimo arba plėtros tikslais. Pirmos pastraipos d ir e punktų tikslais ir nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms ir pagal jas nustatytoms valstybių narių pareigoms, kompetentingos institucijos įstaigos prašymu gali organizaciniu, struktūriniu ir finansiniu požiūriu nepriklausomą ir autonomišką tos įstaigos padalinį laikyti viešosios plėtros kredito įstaiga su sąlyga, kad tas padalinys tenkina visas pirmoje pastraipoje išvardytas sąlygas ir kad toks laikymas nedaro poveikio tos įstaigos priežiūros veiksmingumui. Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Komisijai ir EBI apie visus sprendimus šios pastraipos tikslais įstaigos padalinį laikyti viešosios plėtros kredito įstaiga. Kompetentinga institucija kasmet peržiūri tokį sprendimą. 3. 1 dalies d ir e punktų ir 2 dalies d punkto tikslais „skatinamoji paskola“ yra viešosios plėtros kredito įstaigos arba valstybės narės centrinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos įsteigto subjekto tiesiogiai arba tarpininkaujant kredito įstaigai suteikta paskola nekonkurencinėmis sąlygomis ir ne pelno tikslais siekiant skatinti valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucijos viešosios politikos tikslų įgyvendinimą. 4. Įstaigos įtraukia šio straipsnio 1 dalies g ir h punktuose nurodytas prekybos pozicijas, jei netenkinama 429 straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje nustatyta sąlyga. 5. Įstaigos gali neįtraukti 1 dalies n punkte nurodytų pozicijų, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
6. Pozicijos, kurios neįtraukiamos taikant 1 dalies n punktą, turi tenkinti abi šias sąlygas:
7. Nukrypstant nuo 92 straipsnio 1 dalies d punkto, jeigu įstaiga neįtraukia šio straipsnio 1 dalies n punkte nurodytų pozicijų, ji visais atvejais neįtraukimo laikotarpiu turi atitikti šį pakoreguoto sverto koeficiento reikalavimą:
čia:
429b straipsnis Turto pozicijos vertės apskaičiavimas 1. Turto pozicijos vertę, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutartis, nurodytas II priede, kredito išvestines finansines priemones ir 429e straipsnyje nurodytas pozicijas, įstaigos apskaičiuoja laikydamosi šių principų:
2. Įstaigos siūlomu susitarimu dėl bendro pinigų fondo sudarymo 429 straipsnio 7 dalies b punkte nustatyta sąlyga nepažeidžiama tik tuo atveju, jei susitarimas atitinka abi šias sąlygas:
Šios dalies ir 3 dalies tikslais „susitarimas dėl bendro pinigų fondo sudarymo“ yra susitarimas, pagal kurį pinigų arba likvidumo valdymo tikslais sujungiami kelių atskirų sąskaitų kredito ar debeto likučiai. 3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, susitarimu dėl bendro pinigų fondo sudarymo, kuris neatitinka tos dalies b punkte nustatytos sąlygos, bet atitinka tos dalies a punkte nustatytą sąlygą, 429 straipsnio 7 dalies b punkte nustatyta sąlyga nėra pažeidžiama, jei susitarimas atitinka visas toliau nurodytas sąlygas:
4. Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, įstaigos pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius su ta pačia sandorio šalimi gautinų ir mokėtinų pinigų pozicijos vertę gali apskaičiuoti grynąja verte tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
5. 4 dalies c punkto tikslais įstaigos gali laikyti, kad atsiskaitymo mechanizmo rezultatas yra funkcinis grynojo atsiskaitymo ekvivalentas tik tada, kai atsiskaitymo dieną grynasis sandorių, vykdomų taikant tą mechanizmą, pinigų srautų rezultatas yra lygus vienai bendrai grynajai sumai, gaunamai, kai taikomas grynasis atsiskaitymas, ir jei tenkinamos visos šios sąlygos:
Pirmos pastraipos c punkte nustatyta sąlyga tenkinama tik jeigu dėl neatsiskaitymo pagal kurį nors vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorį taikant atsiskaitymo mechanizmą gali būti atidėtas tik atitinkamos pinigų dalies sumokėjimas arba atsiskaitymo mechanizmo atžvilgiu gali atsirasti prievolė, pagrįsta susijusia kredito priemone. Jeigu laikotarpio, per kurį turi būti atsiskaityta pagal atsiskaitymo mechanizmą, pabaigoje taikant atsiskaitymo mechanizmą neatsiskaitoma pagal vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio vertybinių popierių dalį, įstaigos šį sandorį ir su juo susijusią atitinkamą pinigų dalį atskiria nuo užskaitos grupės ir juos tvarko bendrai. 429c straipsnis Išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertės apskaičiavimas 1. Išvestinių finansinių priemonių sutarčių, nurodytų II priede, ir kredito išvestinių finansinių priemonių, įskaitant nebalansines, pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja pagal trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje nustatytą metodą. Apskaičiuodamos pozicijos vertę įstaigos gali atsižvelgti į novacijos sutarčių ir kitų užskaitos susitarimų pagal 295 straipsnį poveikį. Įstaigos neatsižvelgia į kryžminę produktų užskaitą, tačiau gali atlikti užskaitą produktų kategorijoje, kaip nurodyta 272 straipsnio 25 punkto c papunktyje, ir užskaityti kredito išvestines finansines priemones, jei joms taikomas 295 straipsnio c punkte nurodytas sutartinės abipusės produktų užskaitos susitarimas. Įstaigos į bendrą pozicijų matą įtraukia parduotus pasirinkimo sandorius, net jei pagal 274 straipsnio 5 dalyje nustatytą tvarką jų pozicijos vertę galima prilyginti nuliui. 2. Jei pagal taikomą apskaitos sistemą pateikus su išvestinių finansinių priemonių sutartimis susijusią užtikrinimo priemonę sumažėja turto suma, įstaigos tą sumažėjimą panaikina. 3. Šio straipsnio 1 dalies tikslais įstaigos, pagal 275 straipsnį skaičiuodamos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pakeitimo išlaidas, 275 straipsnyje nurodyta kintamąja garantine įmoka gali pripažinti tik iš savo sandorio šalių pinigais gautas užtikrinimo priemones, jeigu pagal taikomą apskaitos sistemą kintamoji garantinė įmoka dar nėra pripažinta pozicijos vertės sumažinimu ir jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
Jeigu įstaiga sandorio šaliai suteikia piniginę užtikrinimo priemonę ir jei ta užtikrinimo priemonė tenkina pirmos pastraipos a–e punktuose nustatytas sąlygas, įstaiga tą užtikrinimo priemonę laiko sandorio šaliai suteikta kintamąja garantine įmoka ir ją įtraukia skaičiuodama pakeitimo išlaidas. Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaiga laikoma patenkinusia tame punkte nustatytą sąlygą, jei kintamąja garantine įmoka apsikeičiama prekybos dienos, einančios po tos prekybos dienos, kurią buvo nustatytos išvestinių finansinių priemonių sutarties sąlygos, ryte, jei tas apsikeitimas grindžiamas sutarties verte prekybos dienos, kurią buvo nustatytos sutarties sąlygos, pabaigoje. Pirmos pastraipos d punkto tikslais, kilus ginčui dėl garantinės įmokos, įstaigos gali pripažinti neginčijamos užtikrinimo priemonės, kuria buvo apsikeista, sumą. 4. Šio straipsnio 1 dalies tikslais, apskaičiuodamos grynąją nepriklausomą užtikrinimo priemonės sumą (NICA), kaip apibrėžta 272 straipsnio 12 punkto a papunktyje, įstaigos neįtraukia gautos užtikrinimo priemonės, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutarčių su klientais atveju, kai tokių sutarčių tarpuskaitą atlieka reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis. 5. Šio straipsnio 1 dalies tikslais, apskaičiuodamos galimą ateities poziciją pagal 278 straipsnio 1 dalį, įstaigos naudojamo daugiklio vertę laiko lygia vienetui, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutarčių su klientais atveju, kai tokių sutarčių tarpuskaitą atlieka reikalavimus atitinkanti pagrindinė sandorio šalis. 6. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, II priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų išvestinių finansinių priemonių sutarčių pozicijos vertei nustatyti įstaigos gali taikyti trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 4 arba 5 skirsnyje nustatytą metodą, bet tik jeigu jos tą metodą taip pat taiko tų sandorių pozicijos vertei nustatyti 92 straipsnyje nustatytų nuosavų lėšų reikalavimų laikymosi tikslais. Jeigu įstaigos taiko vieną iš pirmoje pastraipoje nurodytų metodų, jos bendro pozicijų mato nemažina gautos garantinės įmokos suma. 429d straipsnis Papildomos nuostatos dėl pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertės apskaičiavimo 1. Šio straipsnio tikslais „pasirašyta kredito išvestinė finansinė priemonė“ yra bet kuri finansinė priemonė, kuria įstaiga veiksmingai suteikia kredito užtikrinimą, įskaitant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius, apsikeitimo grąžomis sandorius ir pasirinkimo sandorius, kai įstaiga yra įpareigota suteikti kredito užtikrinimą pagal pasirinkimo sandoryje nustatytas sąlygas. 2. Apskaičiuodamos pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę, įstaigos, be 429c straipsnyje nustatyto apskaičiavimo, į skaičiavimus taip pat įtraukia efektyvias tariamąsias sumas, nurodytas pasirašytomis kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir sumažintas bet kokių neigiamų tikrosios vertės pokyčių suma, įtraukta į 1 lygio kapitalą tų pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių atžvilgiu. Pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių efektyvią tariamąją sumą įstaigos apskaičiuoja pakoreguodamos tų išvestinių finansinių priemonių tariamąją sumą taip, kad būtų atspindėta tikroji sutarčių, kurios grindžiamos sverto principu arba kurių vertė yra kitaip padidinta dėl sandorio struktūros, pozicija. 3. Pagal 2 dalį apskaičiuotą pozicijos vertę įstaigos gali visiškai arba iš dalies sumažinti įsigytų kredito išvestinių finansinių priemonių efektyvia tariamąja suma, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
Apskaičiuodamos galimą būsimą poziciją pagal 429c straipsnio 1 dalį, įstaigos gali į užskaitos grupę neįtraukti tos pasirašytos kredito išvestinės finansinės priemonės dalies, kuri nėra padengta pagal šios dalies pirmą pastraipą ir kurios efektyvi tariamoji suma yra įtraukta į bendrą pozicijų matą. 4. 3 dalies b punkto tikslais „esminė sąlyga“ yra bet kuri kredito išvestinės finansinės priemonės ypatybė, kuri yra svarbi atliekant jos vertinimą, įskaitant subordinacijos lygį, šalutines aplinkybes, kredito įvykius, pagrindinį subjektą arba subjektų grupę ir kredito išvestinės finansinės priemonės pagrindinę poziciją arba pozicijų grupę, išskyrus kredito išvestinės finansinės priemonės tariamąją sumą ir likusį terminą. Du pagrindiniai pavadinimai reiškia tą patį tik kai jie nurodo tą patį juridinį subjektą. 5. Nukrypstant nuo 3 dalies b punkto, įstaigos įsigytas kredito išvestines finansines priemones, susijusias su pagrindinių pavadinimų grupe, gali panaudoti pasirašytoms kredito išvestinėms finansinėms priemonėms, susijusioms su individualiais tos grupės pagrindiniais pavadinimais, padengti, jeigu pagrindinių subjektų grupė ir subordinacijos lygis abiejuose sandoriuose yra tie patys. 6. Įstaigos nemažina pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių efektyvios tariamosios sumos, jei kredito užtikrinimą įsigyja per apsikeitimo grąžomis sandorį ir gautas grynąsias įmokas į apskaitą įtraukia kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia jokio pasirašytos kredito išvestinės finansinės priemonės užskaitomojo vertės sumažėjimo, atspindimo 1 lygio kapitale. 7. Kai įsigytos kredito išvestinės finansinės priemonės priskiriamos pagrindinių pozicijų grupei, įstaigos pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių, priskiriamų individualioms pagrindinėms pozicijoms, efektyvią tariamąją sumą gali sumažinti įsigytų kredito išvestinių finansinių priemonių efektyvia tariamąja suma pagal 3 dalį, tik jeigu įsigyta apsaugos priemonė ekonominiu požiūriu yra lygiavertė apsaugos priemonei, atskirai įsigyjamai kiekvienos individualios pozicijos grupėje atžvilgiu. 429e straipsnis Vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorio šalies kredito rizikos papildomas mokestis 1. Be vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, įskaitant tuos, kurie yra neįtraukiami į balansą, pozicijos vertės apskaičiavimo pagal 429b straipsnio 1 dalį, įstaigos į bendrą pozicijų matą įtraukia sandorio šalies kredito rizikos papildomą mokestį, atitinkamai apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 arba 3 dalį. 2. Su sandorio šalimi sudaromų sandorių, kuriems netaikomas pagrindinis užskaitos susitarimas, atitinkantis 206 straipsnyje nustatytas sąlygas, papildomą mokestį kiekvienam atskiram sandoriui įstaigos apskaičiuoja pagal šią formulę:
čia:
gali prilyginti nuliui, kai Ei yra sandorio šaliai paskolinta pinigų suma, o susijusiai gautinai pinigų sumai negali būti taikoma 429b straipsnio 4 dalyje nustatyta užskaitos tvarka. 3. Su sandorio šalimi sudaromų sandorių, kuriems taikomas pagrindinis užskaitos susitarimas, atitinkantis 206 straipsnyje nustatytas sąlygas, papildomą mokestį įstaigos kiekvienam atskiram sandoriui apskaičiuoja pagal šią formulę:
čia:
4. 2 ir 3 dalių tikslais terminas „sandorio šalis“ taip pat apima trišalius tarpininkus, kurie trišalių sandorių atveju užtikrinimo priemonę gauna indėlio pavidalu ir ją administruoja. 5. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos gali taikyti 222 straipsnyje nustatytą metodą, taikydamos taikytiną rizikos koeficientą, kurio žemiausia riba yra 20 %, kad nustatytų vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, įskaitant tuos, kurie yra neįtraukti į balansą, papildomą mokestį. Įstaigos tą metodą gali taikyti tik jeigu jos jį taip pat taiko tų sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti, kad įvykdytų 92 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus. 6. Kai atpirkimo sandoris pagal taikytiną apskaitos sistemą apskaitoje tvarkomas kaip pardavimas, įstaigos daro visų su pardavimu susijusių apskaitos įrašų atvirkštinius įrašus. 7. Kai įstaiga veikia kaip dviejų šalių, sudarančių vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorį, įskaitant tuos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius, kurie yra neįtraukti į balansą, tarpininkė, įstaigos bendram pozicijų matui apskaičiuoti taikomos šios nuostatos:
429f straipsnis Nebalansinių straipsnių pozicijos vertės apskaičiavimas 1. Nebalansinių straipsnių, išskyrus išvestinių finansinių priemonių sutartis, nurodytas II priede, kredito išvestines finansines priemones, vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorius ir 429d straipsnyje nurodytas pozicijas, pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja pagal 111 straipsnio 1 dalį. Jeigu įsipareigojimas yra pagrįstas kito įsipareigojimo pratęsimu, taikoma 166 straipsnio 9 dalis. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, įstaigos gali kredito pozicijai lygią nebalansinio straipsnio sumą sumažinti atitinkama specifinės kredito rizikos koregavimų suma. Skaičiuojant taikoma žemiausia riba yra lygi nuliui. 3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, 111 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytiems mažos rizikos nebalansiniams straipsniams įstaigos taiko 10 % perskaičiavimo koeficientą. 429g straipsnis Įprastinių pirkimo ir pardavimo sandorių, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, pozicijos vertės apskaičiavimas 1. Pagal 429 straipsnio 4 dalies a punktą įstaigos su įprastiniais pardavimo sandoriais susijusius pinigus ir su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusius vertybinius popierius, kurie iki atsiskaitymo dienos lieka balanse, vertina kaip turtą. 2. Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko sandorio dienos apskaitą, atlieka už įprastinius pardavimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, gautinų pinigų sumų ir už įprastinius pirkimo sandorius, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, mokėtinų pinigų sumų atvirkštinę užskaitą, kurią leidžiama atlikti pagal tą sistemą. Apskaitoje atlikusios atvirkštinę užskaitą, įstaigos gali tarpusavyje užskaityti tas gautinas pinigų sumas ir mokėtinas pinigų sumas, jeigu ir pagal susijusius įprastinius pardavimo ir pirkimo sandorius atsiskaitoma taikant vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą. 3. Įstaigos, kurios pagal taikytiną apskaitos sistemą įprastiniams pirkimo ir pardavimo sandoriams, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, taiko atsiskaitymo dienos apskaitą, į bendrą pozicijų matą įtraukia bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę. Bendrą su įprastiniais pirkimo sandoriais susijusių įsipareigojimų sumokėti nominaliąją vertę įstaigos gali padengti bendra su įprastiniais pardavimo sandoriais, pagal kuriuos dar neatsiskaityta, susijusių gautinų pinigų sumų nominaliąja verte tik jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
(*13) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).“." |
118) |
Po 429g straipsnio įterpiama ši dalis: „SEPTINTA A DALIS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI 430 straipsnis Informacijos apie prudencinius reikalavimus ir finansinės informacijos teikimas 1. Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie:
Įstaigoms, kurioms taikoma išimtis pagal 6 straipsnio 5 dalį, reikalavimas pateikti šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą informaciją apie sverto koeficientą netaikomas, atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį. 2. Didelės įstaigos savo kompetentingoms institucijoms turi pateikti ne tik 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą informaciją apie sverto koeficientą, kad kompetentingos įstaigos galėtų stebėti sverto koeficiento kintamumą, visų pirma artėjant ataskaitinėms datoms, bet ir informaciją apie konkrečias sverto koeficiento sudedamąsias dalis, remdamosi ataskaitinio laikotarpio vidurkiais ir duomenimis, kuriais naudotasi apskaičiuojant tuos vidurkius. 3. Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms turi pateikti ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie prudencinius reikalavimus, bet ir finansinę informaciją, jeigu jos yra kurios nors iš šių įstaigų:
4. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad kredito įstaigos, kurios konsoliduotai nustato nuosavas lėšas laikydamosi tarptautinių apskaitos standartų pagal 24 straipsnio 2 dalį, pateiktų finansinę informaciją pagal šį straipsnį. 5. Teikiama 3 ir 4 dalyse nurodyta finansinė informacija apima tik tą informaciją, kuri reikalinga norint susidaryti visapusišką vaizdą apie įstaigos rizikos pobūdį ir sisteminę riziką, kurią ta įstaiga kelia finansų sektoriui arba realiajai ekonomikai, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. 6. Šiame straipsnyje nustatyti informacijos teikimo reikalavimai įstaigoms taikomi proporcingai, atsižvelgiant į 8 dalyje nurodytą ataskaitą, taip pat į tų įstaigų dydį, sudėtingumą ir jų veiklos pobūdį bei rizikos dydį. 7. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato 1–4 dalyse nurodytam informacijos teikimo reikalavimui įvykdyti reikalingus vienodas informacijos teikimo formas ir šablonus, tokių šablonų naudojimo instrukcijas ir metodiką, informacijos teikimo dažnumą ir datas, apibrėžtis bei IT sprendimus. Bet kokie nauji informacijos teikimo reikalavimai, nustatyti tokiuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, netaikomi anksčiau nei po šešių mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. 2 dalies tikslais techniniuose įgyvendinimo standartuose nurodoma, apie kurias sverto koeficiento sudedamąsias dalis informacija turi būti teikiama naudojant dienos pabaigos ar mėnesio pabaigos vertes. Šiuo tikslu EBI atsižvelgia į abu toliau išdėstytus elementus:
EBI 1 dalyje nurodytus techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d., išskyrus projektus, susijusius su:
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka. 8. EBI pagal šią dalį įvertina Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014 (*14) išdėstytų informacijos teikimo reikalavimų sąnaudas ir naudą ir praneša savo išvadas Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d. Vertinimas atliekamas visų pirma mažų ir nesudėtingų įstaigų atžvilgiu. Tais tikslais ataskaitoje:
Kartu su ta ataskaita EBI pateikia 7 dalyje nurodytą techninių įgyvendinimo standartų projektą. 9. Kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI dėl to, ar įstaigos, išskyrus nurodytąsias 3 ir 4 dalyse, turėtų pateikti finansinę informaciją konsoliduotai pagal 3 dalį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato formas ir šablonus, kuriuos pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos turi naudoti toje pastraipoje nurodytoms reikmėms. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka. 10. Jeigu kompetentinga institucija mano, kad 7 dalyje nurodyti techniniai įgyvendinimo standartai neapima informacijos, būtinos 5 dalyje nurodytais tikslais, ji praneša EBI ir ESRV, kokią papildomą informaciją, jos nuomone, būtina įtraukti į toje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus. 11. Kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti reikalavimo pateikti informacijos teikimo šablonuose, nurodytuose šiame straipsnyje minimuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, nustatytų duomenų vienetų, jei tie duomenų vienetai yra dublikatai. Šiais tikslais duomenų vienetų dublikatai reiškia duomenų vienetus, kurie kompetentingoms institucijoms jau yra prieinami kitais būdais nei tų informacijos teikimo šablonų rinkimas, be kita ko, kai tuos duomenų vienetus galima gauti iš duomenų, kurie kompetentingoms institucijoms jau yra prieinami kita forma arba kitokio išsamumo lygio; kompetentinga institucija gali taikyti šioje dalyje nurodytas išimtis tik jei taikant tokius alternatyvius metodus gauti, sukaupti arba apibendrinti duomenys yra tapatūs tiems duomenų vienetams, kurie antraip būtų pranešami pagal atitinkamus techninius įgyvendinimo standartus. Kompetentingos institucijos, pertvarkymo institucijos ir paskirtos institucijos, kai tik įmanoma, keičiasi duomenimis siekiant sumažinti informacijos teikimo reikalavimus. Taikomos Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies I skyriaus II skirsnyje išdėstytos nuostatos dėl keitimosi informacija ir profesinės paslapties. 430a straipsnis Specialios informacijos teikimo prievolės 1. Įstaigos savo kompetentingoms institucijoms kasmet pateikia šiuos suvestinius duomenis apie kiekvieną nacionalinę nekilnojamojo turto rinką, dėl kurios joms kyla rizika:
2. 1 dalyje nurodyti duomenys pateikiami atitinkamos įstaigos buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Jeigu įstaiga turi filialą kitoje valstybėje narėje, su tuo filialu susiję duomenys taip pat pateikiami priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Duomenys pateikiami atskirai apie kiekvieną nekilnojamojo turto rinką Sąjungoje, kurioje atitinkama įstaiga patiria riziką. 3. Kompetentingos institucijos kasmet skelbia bendrus 1 dalies a–f punktuose nurodytus duomenis kartu su ankstesnių laikotarpių duomenimis, jei jų turima. Kompetentinga institucija, gavusi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos arba EBI prašymą, tai kompetentingai institucijai arba EBI suteikia išsamesnės informacijos apie gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkų padėtį toje valstybėje narėje. 430b straipsnis Specialūs informacijos teikimo reikalavimai rinkos rizikos atveju 1. Nuo 461a straipsnyje nurodyto deleguotojo akto taikymo pradžios datos įstaigos, kurios netenkina nei 94 straipsnio 1 dalyje, nei 325a straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų, visų savo prekybos knygos pozicijų ir visų savo ne prekybos knygos pozicijų, kurioms kyla užsienio valiutos kurso rizika arba biržos prekių kainos rizika, atžvilgiu praneša skaičiavimų, atliktų taikant alternatyvų standartizuotą metodą, nustatytą trečios dalies IV antraštinės dalies 1a skyriuje, rezultatus tokiu pačiu pagrindu, kokiu tokios įstaigos praneša apie prievoles, nustatytas 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktyje ir c punkte. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos visų prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizika, portfelio atžvilgiu atskirai praneša 325c straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytus skaičiavimus. 3. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, nuo trejų metų laikotarpio, einančio po 325bd straipsnio 7 dalyje, 325be straipsnio 3 dalyje, 325bf straipsnio 9 dalyje, 325bg straipsnio 4 dalyje nurodytų naujausių techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo datos, pabaigos įstaigos tų prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių kompetentingos institucijos yra leidusios joms taikyti alternatyvų vidaus modelių metodą pagal 325az straipsnio 2 dalį, priskirtų pozicijų atžvilgiu praneša skaičiavimų, atliktų taikant tą metodą, nustatytą trečios dalies IV antraštinės dalies 1b skyriuje, rezultatus tokiu pačiu pagrindu, kokiu tokios įstaigos praneša apie prievoles, nustatytas 92 straipsnio 3 dalies b punkto i papunktyje ir c punktuose. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyto informacijos teikimo reikalavimo tikslais įstaigos visų prekybos operacijų sąrašams, dėl kurių įstaigai kompetentingos institucijos suteikė leidimą taikyti alternatyvų vidaus modelių metodą pagal 325az straipsnio 2 dalį, priskirtų prekybos knygos pozicijų arba ne prekybos knygos pozicijų, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso ir biržos prekių kainos rizika, portfelio atžvilgiu atskirai praneša 325ba straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, b punkto i ir ii papunkčiuose nurodytus skaičiavimus. 5. Įstaigos grupės viduje gali taikyti 1 ir 3 dalyse nurodytų metodų derinį, jeigu skaičiavimas pagal 1 dalyje nurodytą metodą neviršija 90 % viso skaičiavimo. Kitu atveju įstaigos taiko 1 dalyje nurodytą metodą visoms savo prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, dėl kurių kyla užsienio valiutos kurso arba biržos prekių kainos rizika. 6. EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato šiame straipsnyje nurodytam informacijos teikimo reikalavimui įvykdyti reikalingus vienodus informacijos teikimo šablonus, tokių šablonų naudojimo instrukcijas ir metodiką, informacijos teikimo dažnumą ir datas, apibrėžtis bei IT sprendimus. Bet kokie nauji informacijos teikimo reikalavimai, nustatyti tokiuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, netaikomi anksčiau nei po šešių mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. EBI tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka. 430c straipsnis Galimybių ataskaita dėl integruotos informacijos teikimo sistemos 1. EBI parengia galimybių ataskaitą dėl nuoseklios ir integruotos statistinių duomenų, pertvarkymo srities duomenų ir prudencinių duomenų rinkimo sistemos plėtojimo ir praneša savo išvadas Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d. 2. Rengdama galimybių ataskaitą EBI įtraukia kompetentingas institucijas, taip pat už indėlių garantijų sistemas ir pertvarkymą atsakingas institucijas, visų pirma ECBS. Rengiant ataskaitą atsižvelgiama į ankstesnį ECBS darbą, susijusį su integruotu duomenų rinkimu, ir ji grindžiama bendra sąnaudų ir naudos analize, įtraukiant bent šiuos elementus:
3. Ne vėliau kaip po vienų metų nuo šiame straipsnyje nurodytos ataskaitos pateikimo dienos Komisija, jei tikslinga, atsižvelgdama į EBI parengtą galimybių ataskaitą, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl informacijos teikimo reikalavimams skirtos standartizuotos integruotos informacijos teikimo sistemos sukūrimo.“; (*14) 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).“;" |
119) |
Aštunta dalis pakeičiama taip: „AŠTUNTA DALIS ĮSTAIGŲ ATSKLEIDŽIAMA INFORMACIJA I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDRIEJI PRINCIPAI 431 straipsnis Informacijos atskleidimo reikalavimai ir politika 1. Pagal šioje antraštinėje dalyje nustatytas nuostatas, taikant 432 straipsnyje numatytas išimtis, įstaigos viešai atskleidžia II ir III antraštinėse dalyse nurodytą informaciją. 2. Įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos pagal trečią dalį suteikė leidimą taikyti šios dalies III antraštinėje dalyje nurodytas priemones ir metodikas, viešai atskleidžia ten pateiktą informaciją. 3. Valdymo organas arba vyresnioji vadovybė patvirtina oficialią politiką laikytis šioje dalyje nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų ir nustato bei taiko vidaus procedūras, sistemas ir kontrolės priemones, skirtas tikrinti, ar įstaigos informaciją atskleidžia tinkamai ir laikydamosi šioje dalyje nustatytų reikalavimų. Bent vienas valdymo organo arba vyresniosios vadovybės narys raštu patvirtina, kad atitinkama įstaiga, laikydamasi oficialios politikos ir taikydama vidaus procedūras, sistemas ir kontrolės priemones, atskleidė informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį. Į įstaigų atskleidžiamą informaciją įtraukiamas rašytinis patvirtinimas ir įstaigos oficialios politikos laikytis informacijos atskleidimo reikalavimų pagrindiniai elementai. Informacijai, kuri turi būti atskleista pagal šią dalį, taikomas tas pats vidinio tikrinimo lygis, kaip ir informacijai, pateiktai vadovybės ataskaitoje, kuri įtraukta į įstaigos finansinę ataskaitą. Įstaigos taip pat taiko tikrinimo, ar jų atskleidžiama informacija rinkos dalyviams išsamiai parodomas jų rizikos pobūdis, politiką. Nustačiusios, kad atskleidžiama informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, rinkos dalyviams išsamiai neparodomas jų rizikos pobūdis, įstaigos viešai atskleidžia ne tik tą informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, bet ir kitą papildomą informaciją. Nepaisant to, įstaigos privalo atskleisti tik tą informaciją, kuri yra reikšminga ir nėra priklausanti nuosavybės teise ar konfidenciali, kaip nurodyta 432 straipsnyje. 4. Visa atskleista kiekybinė informacija papildoma kokybiniais paaiškinimais ir kita papildoma informacija, kuri gali būti reikalinga, kad šios informacijos naudotojai suprastų atskleistą kiekybinę informaciją, ir visų pirma atkreipiamas dėmesys į bet kokius reikšmingus atskleistos informacijos pokyčius, palyginti su anksčiau atskleista informacija. 5. Jei prašoma, įstaigos raštu paaiškina MVĮ ir kitoms paskolų paraiškas pateikusioms įmonėms savo sprendimus dėl reitingų. Su šiuo paaiškinimu susijusios administracinės išlaidos turi būti proporcingos paskolos dydžiui. 432 straipsnis Informacija, kuri nėra reikšminga, priklausanti nuosavybės teise ar konfidenciali 1. Išskyrus informaciją, nustatytą 435 straipsnio 2 dalies c punkte, 437 ir 450 straipsniuose, įstaigos gali neatskleisti II ir III antraštinėse dalyse išvardytų vienos ar kelių rūšių informacijos, jeigu taip atskleidžiama informacija nelaikoma reikšminga. Atskleidžiama informacija laikoma reikšminga, jeigu jos neatskleidus arba ją netinkamai pateikus galėtų pasikeisti naudotojo, kuris remiasi tokia informacija priimdamas ekonominio pobūdžio sprendimus, atliekamas vertinimas ar priimamas sprendimas arba jiems galėtų būti padaryta įtaka. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu, EBI paskelbia gaires dėl to, kaip įstaigos turi taikyti reikšmingumo nustatymo principą II ir III antraštinėse dalyse nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų atžvilgiu. 2. Įstaigos taip pat gali neatskleisti vieno ar kelių II ir III antraštinėse dalyse nurodytų atskleidžiamos informacijos elementų, jeigu tokie elementai apima informaciją, kuri pagal šią straipsnio dalį laikoma nuosavybės teise priklausančia arba konfidencialia informacija, išskyrus informaciją, nurodytą 437 ir 450 straipsniuose. Informacija laikoma įstaigoms nuosavybės teise priklausančia informacija, jeigu ją atskleidus viešai būtų pakenkta įstaigų konkurencinei padėčiai. Nuosavybės teise priklausanti informacija gali apimti informaciją apie produktus arba sistemas, dėl kurios sumažėtų įstaigų investicijų į juos vertė, jei ja būtų pasidalyta su konkurentais. Informacija laikoma konfidencialia, jeigu dėl įsipareigojimų klientams arba dėl kitų įpareigojančių ryšių su sandorio šalimi įstaigos privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu, EBI paskelbia gaires dėl to, kaip įstaigos turi taikyti nuosavybės teisės ir konfidencialumo principą II ir III antraštinėse dalyse nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų atžvilgiu. 3. 2 dalyje nurodytais išimtiniais atvejais atitinkama įstaiga, atskleisdama informaciją, nurodo, kad tam tikri informacijos elementai yra neatskleidžiami, taip pat tų elementų neatskleidimo priežastį, ir paskelbia bendresnę informaciją tuo klausimu, kuriam taikomas informacijos atskleidimo reikalavimas, išskyrus atvejus, kai pats šis klausimas laikomas nuosavybės teise priklausančia arba konfidencialia informacija. 433 straipsnis Informacijos atskleidimo dažnumas ir apimtis Informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal II ir III antraštines dalis, įstaigos skelbia 433a, 433b ir 433c straipsniuose nustatyta tvarka. Kasmet atskleidžiama informacija skelbiama tą pačią dieną, kai įstaigos skelbia savo finansines ataskaitas, arba kuo greičiau po šios datos. Kas pusmetį ir kas ketvirtį atskleidžiama informacija skelbiama, kai taikytina, tą pačią dieną, kai įstaigos skelbia atitinkamo laikotarpio finansinę atskaitomybę, arba kuo greičiau po šios dienos. Bet koks vėlavimas nuo informacijos, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, paskelbimo iki atitinkamų finansinių ataskaitų paskelbimo turi būti pagrįstas ir bet kuriuo atveju neviršyti kompetentingų institucijų pagal Direktyvos 2013/36/ES 106 straipsnį nustatyto termino. 433a straipsnis Didelių įstaigų atskleidžiama informacija 1. Didelės įstaigos atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kitos nei G-SII didelės įstaigos, kurios yra nebiržinės įstaigos, atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:
3. Didelės įstaigos, kurioms taikomas 92a arba 92b straipsnis, kas pusmetį atskleidžia informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal 437a straipsnį, išskyrus 447 straipsnio h punkte nurodytus pagrindinius parametrus, kurie turi būti atskleidžiami kas ketvirtį. 433b straipsnis Mažų ir nesudėtingų įstaigų atskleidžiama informacija 1. Mažos ir nesudėtingos įstaigos atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, mažos ir nesudėtingos įstaigos, kurios yra nebiržinės įstaigos, 447 straipsnyje nurodytus pagrindinius parametrus atskleidžia kasmet. 433c straipsnis Kitų įstaigų atskleidžiama informacija 1. Įstaigos, kurioms netaikomas 433a arba 433b straipsnis, atskleidžia toliau nurodytą informaciją tokiu dažnumu:
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, kitos įstaigos, kurios yra nebiržinės įstaigos, kasmet atskleidžia informaciją, nurodytą:
434 straipsnis Informacijos atskleidimo priemonės 1. Visą informaciją, kurią reikalaujama atskleisti pagal II ir III antraštines dalis, įstaigos atskleidžia elektroniniu formatu ir vienodu būdu arba vienoje vietoje. Vienodas būdas arba viena vieta – tai atskiras dokumentas, kuris yra lengvai prieinamas prudencinės informacijos šaltinis, skirtas tos informacijos naudotojams, arba atskiras skirsnis, kuriame atskleidžiama reikalinga informacija ir kuris įtraukiamas į įstaigų finansines ataskaitas arba finansinę atskaitomybę arba pridedamas prie jų ir lengvai atpažįstamas tos informacijos naudotojų. 2. Informacijos, kurią reikalaujama atskleisti pagal šią dalį, archyvą įstaigos pateikia savo svetainėje arba, jeigu svetainės nėra, bet kurioje kitoje tinkamoje vietoje. Prieiga prie šio archyvo užtikrinama ne trumpiau nei pagal nacionalinę teisę nustatytą į įstaigos finansinę atskaitomybę įtrauktos informacijos saugojimo laikotarpį. 434a straipsnis Vienodi informacijos atskleidimo formatai EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai apibrėžiama vienoda informacijos atskleidimo forma ir susiję nurodymai, kurių laikantis turi būti atskleidžiama pagal II ir III antraštines dalis reikalaujama informacija. Nustačius tokią vienodą informacijos atskleidimo formą, tos informacijos naudotojams užtikrinama pakankamai išsami ir palyginama informacija, kad jie galėtų įvertinti įstaigų rizikos pobūdį ir tai, kaip jos laikosi pirmoje–septintoje dalyse nustatytų reikalavimų. Kad informacija būtų lengviau palyginama, techniniais įgyvendinimo standartais siekiama užtikrinti informacijos atskleidimo formatų suderinamumą su tarptautiniais informacijos atskleidimo standartais. Kai tikslinga, nustatoma vienoda informacijos atskleidimo forma – lentelės. EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d. Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti šiuos techninius įgyvendinimo standartus. II ANTRAŠTINĖ DALIS TECHNINIAI SKAIDRUMO IR INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO KRITERIJAI 435 straipsnis Rizikos valdymo tikslų ir politikos atskleidimas 1. Įstaigos atskleidžia savo rizikos valdymo tikslus ir politiką pagal kiekvieną atskirą rizikos kategoriją, įskaitant riziką, nurodytą šioje antraštinėje dalyje. Atskleidžiama:
2. Įstaigos atskleidžia šią su valdymo priemonėmis susijusią informaciją:
436 straipsnis Taikymo srities atskleidimas Įstaigos atskleidžia tokią su šio reglamento taikymo sritimi susijusią informaciją:
437 straipsnis Informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimas Įstaigos atskleidžia tokią su savo nuosavomis lėšomis susijusią informaciją:
437a straipsnis Informacijos apie nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus atskleidimas Įstaigos, kurioms taikomas 92a arba 92b straipsnis, atskleidžia tokią informaciją apie savo nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus:
438 straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimų ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumų atskleidimas Įstaigos atskleidžia tokią informaciją, susijusią su tuo, kaip jos laikosi šio reglamento 92 straipsnio ir Direktyvos 2013/36/ES 73 straipsnyje ir 104 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų reikalavimų:
439 straipsnis Sandorio šalies kredito rizikos pozicijų atskleidimas Kaip nurodyta trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriuje, įstaigos atskleidžia šią su savo turimomis sandorio šalies kredito rizikos pozicijomis susijusią informaciją:
Jeigu valstybės narės centrinis bankas teikia paramą likvidumui padidinti, kuri yra užtikrinimo priemone padengti apsikeitimo sandoriai, kompetentinga institucija gali netaikyti pirmos pastraipos d ir e punktuose nustatytų reikalavimų, jeigu ji mano, kad atskleidžiant tame punkte nurodytą informaciją galėtų būti atskleista informacija apie suteiktą skubią paramą likvidumui padidinti. Šiais tikslais kompetentinga institucija nustato atitinkamas ribas ir objektyvius kriterijus. 440 straipsnis Anticiklinio kapitalo rezervų atskleidimas Įstaigos atskleidžia šią su anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimo, nurodyto Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyriuje, vykdymu susijusią informaciją:
441 straipsnis Pasaulinės sisteminės svarbos rodiklių atskleidimas Pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) kasmet atskleidžia rodiklių, naudotų jų balui nustatyti pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnyje nurodytą nustatymo metodiką, vertes. 442 straipsnis Kredito rizikos ir gautinų sumų sumažėjimo rizikos pozicijų atskleidimas Įstaigos atskleidžia tokią su jų kredito rizika ir gautinų sumų sumažėjimo rizika susijusią informaciją:
443 straipsnis Informacijos apie suvaržytą ir nesuvaržytą turtą atskleidimas Įstaigos atskleidžia informaciją apie savo suvaržytą ir nesuvaržytą turtą. Šiais tikslais įstaigos naudoja kiekvienai pozicijų, kurios yra suskirstytos pagal turto kokybę, klasei priskiriamą balansinę vertę, taip pat bendrą suvaržyto ir nesuvaržyto turto balansinės vertės sumą. Atskleidžiant informaciją apie suvaržytą ir nesuvaržytą turtą, neteikiama informacija apie centrinių bankų suteiktą skubią paramą likvidumui padidinti. 444 straipsnis Informacijos apie standartizuoto metodo taikymą atskleidimas Įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 skyrių, apie kiekvieną 112 straipsnyje nurodytą pozicijų klasę atskleidžia tokią informaciją:
445 straipsnis Informacijos apie rinkos rizikos pozicijas atskleidimas Įstaigos, apskaičiuojančios savo nuosavų lėšų reikalavimus pagal 92 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, atskleidžia tuos reikalavimus atskirai kiekvienas tuose punktuose nurodytos rizikos rūšies atveju. Be to, atskirai atskleidžiami nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi specifinei palūkanų normos rizikai, susijusiai su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. 446 straipsnis Informacijos apie operacinės rizikos valdymą atskleidimas Įstaigos atskleidžia tokią informaciją apie operacinės rizikos valdymą:
447 straipsnis Pagrindinių parametrų atskleidimas Įstaigos lentelėje atskleidžia šiuos pagrindinius parametrus:
448 straipsnis Pozicijų, neįtrauktų į prekybos knygą, palūkanų normos rizikos atskleidimas 1. Nuo 2021 m. birželio 28 d. įstaigos atskleidžia šią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie riziką, atsirandančią dėl galimų palūkanų normų pokyčių, turinčių įtakos nuosavo kapitalo ekonominei vertei ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms pajamoms iš palūkanų, ir nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 84 straipsnyje ir 98 straipsnio 5 dalyje:
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šio straipsnio 1 dalies c punkte ir e punkto i–iv papunkčiuose nustatyti reikalavimai netaikomi įstaigoms, taikančioms nurodytą standartizuotą metodiką arba supaprastintą standartizuotą metodiką, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 84 straipsnio 1 dalyje. 449 straipsnis Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atskleidimas Įstaigos, apskaičiuojančios pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių arba nuosavų lėšų reikalavimus pagal 337 arba 338 straipsnį, atskleidžia tokią informaciją (atskirai pateikdamos savo prekybos knygos ir ne prekybos knygos veiklos duomenis):
449a straipsnis Aplinkosaugos, socialinės ir valdymo rizikos (ASV rizikos) atskleidimas Nuo 2022 m. birželio 28 d. didelės įstaigos, išleidusios vertybinius popierius, kuriais leista prekiauti bet kurios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte, atskleidžia informaciją apie ASV riziką, įskaitant fizinę riziką ir pertvarkos riziką, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 98 straipsnio 8 dalyje nurodytoje ataskaitoje. Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija pirmaisiais metais atskleidžiama kasmet, o vėliau – kas dvejus metus. 450 straipsnis Atlygio politikos atskleidimas 1. Įstaigos atskleidžia šią informaciją apie tų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, taikomą atlygio politiką ir praktiką:
Taikydamos šios dalies pirmos pastraipos k punktą, įstaigos, kurios naudojasi tokia nukrypti leidžiančia nuostata, nurodo, ar jos naudojasi ta nukrypti leidžiančia nuostata remdamosi Direktyvos 2013/36/ES 94 straipsnio 3 dalies a arba b punktu. Jos taip pat nurodo, kuriam iš atlygio principų jos taiko nukrypti leidžiančią (-as) nuostatą (-as), taip pat darbuotojų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti (-čios) nuostata (-os), skaičių ir visą jų atlygį, išskaidytą į fiksuotąjį ir kintamąjį atlygį. 2. Didelės įstaigos taip pat viešai skelbia šiame straipsnyje nurodytą kiekybinę informaciją apie jų kolektyvinio valdymo organo narių atlygį, atskirdamos vykdomuosius ir nevykdomuosius narius. Įstaigos šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų laikosi taip, kaip yra tinkama atsižvelgiant į jų dydį, vidaus struktūrą ir jų veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą, ir nedarydamos poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 (*15). 451 straipsnis Sverto koeficiento atskleidimas 1. Įstaigos, laikydamosi septintos dalies, atskleidžia tokią su jų sverto koeficientu, apskaičiuotu pagal 429 straipsnį, ir su pernelyg didelio sverto rizikos valdymu susijusią informaciją:
2. 429a straipsnio 2 dalyje apibrėžtos viešosios plėtros kredito įstaigos sverto koeficientą atskleidžia be bendro pozicijų mato koregavimo, nustatyto pagal 429a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punktą. 3. Didelės įstaigos be šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytos informacijos atskleidžia sverto koeficientą ir 429 straipsnio 4 dalyje nurodytą bendro pozicijų mato suskirstymą, grindžiamą vidurkiais, apskaičiuotais pagal 430 straipsnio 7 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą. 451a straipsnis Likvidumo reikalavimų atskleidimas 1. Įstaigos, kurioms taikoma šešta dalis, pagal šį straipsnį atskleidžia informaciją apie savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį ir likvidumo rizikos valdymą. 2. Įstaigos atskleidžia šią informaciją apie savo padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį, apskaičiuotą pagal 460 straipsnio 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą:
3. Įstaigos atskleidžia šią informaciją apie savo grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, apskaičiuotą pagal šeštos dalies IV antraštinę dalį:
4. Įstaigos atskleidžia procedūras, sistemas, procesus ir strategijas, taikomas siekiant nustatyti, įvertinti, valdyti ir stebėti jų likvidumo riziką pagal Direktyvos 2013/36/ES 86 straipsnį. III ANTRAŠTINĖ DALIS KONKREČIŲ PRIEMONIŲ ARBA METODIKŲ NAUDOJIMO KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI 452 straipsnis Informacijos apie IRB metodo taikymą kredito rizikai atskleidimas Įstaigos, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuojančios pagal kredito rizikai taikomą vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, atskleidžia šią informaciją:
Šio straipsnio b punkto tikslais įstaigos naudoja pozicijų vertę, kaip apibrėžta 166 straipsnyje; 453 straipsnis Informacijos apie kredito rizikos mažinimo metodų taikymą atskleidimas Įstaigos, taikančios kredito rizikos mažinimo metodus, atskleidžia šią informaciją:
454 straipsnis Informacijos apie pažangiųjų vertinimo metodų taikymą operacinei rizikai vertinti atskleidimas Įstaigos, kurios nuosavų lėšų reikalavimus operacinei rizikai padengti apskaičiuoja pagal 321–324 straipsniuose nustatytus pažangiuosius vertinimo metodus, atskleidžia draudimo ir kitų rizikos perleidimo mechanizmų, naudojamų tai rizikai mažinti, aprašymą. 455 straipsnis Vidaus rinkos rizikos modelių taikymas Įstaigos, apskaičiuojančios savo kapitalo reikalavimus pagal 363 straipsnį, atskleidžia šią informaciją apie:
(*15) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;" |
120) |
456 straipsnis papildomas šiuo punktu:
|
121) |
457 straipsnio i punktas pakeičiamas taip:
|
122) |
458 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
123) |
460 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
124) |
įterpiamas šis straipsnis: „461a straipsnis Alternatyvus standartizuotas rinkos rizikos apskaičiavimo metodas 430b straipsnio 1 dalyje išdėstytų informacijos teikimo reikalavimų tikslais Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į tarptautinius reguliavimo standartų pokyčius, iš dalies keičiamas šis reglamentas padarant techninius 325e, 325g–325j, 325p, 325q, 325ae, 325ak, 325am, 325ap–325at, 325av, 325ax straipsnių patikslinimus ir nustatomas 325ah straipsnyje pateiktos 4 lentelės 11 grupės rizikos koeficientas ir trečiųjų valstybių kreditų įstaigų pagal 325ah straipsnį išleistų padengtų obligacijų rizikos koeficientai ir trečiųjų valstybių kreditų įstaigų pagal 325aj straipsnį išleistų padengtų obligacijų koreliacija taikant trečios dalies IV antraštinės dalies 1a skyriuje nustatytą alternatyvų standartizuotą metodą. Komisija pirmoje pastraipoje nurodytą deleguotąjį aktą priima ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.“; |
125) |
462 straipsnis pakeičiamas taip: „462 straipsnis Įgaliojimų delegavimas 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 244 straipsnio 6 dalyje, 245 straipsnio 6 dalyje, 456–460 straipsniuose ir 461a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 28 d. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 244 straipsnio 6 dalyje, 245 straipsnio 6 dalyje, 456–460 ir 461a straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 244 straipsnio 6 dalį, 245 straipsnio 6 dalį, 456–460 ir 461a straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“; |
126) |
471 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nukrypdamos nuo 49 straipsnio 1 dalies, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. įstaigos gali pasirinkti neatskaityti draudimo įmonėse, perdraudimo įmonėse arba draudimo kontroliuojančiosiose bendrovėse turimų kapitalo dalių, jei tenkinamos šios sąlygos:
|
127) |
493 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
128) |
494 straipsnis pakeičiamas taip: „494 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo 1. Nukrypstant nuo 92a straipsnio, nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. įstaigos, nustatytos kaip pertvarkytini subjektai, kurie yra G-SII arba G-SII dalis, visuomet turi atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:
2. Nukrypstant nuo 72b straipsnio 3 dalies, nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 72b straipsnio 3 dalyje nurodytų tinkamų įsipareigojimų priemonių suma, kuri gali būti įtraukta į tinkamų įsipareigojimų straipsnius, neviršija 2,5 % bendros rizikos pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis. 3. Nukrypstant nuo 72b straipsnio 3 dalies, kol pertvarkymo institucija pirmą kartą įvertina, ar laikomais tos dalies c punkte nustatytos sąlygos, įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, kuri iki 2021 m. gruodžio 31 d. neviršija 2,5 %, o po tos dienos – 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu jie tenkina 72b straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas.“; |
129) |
įterpiami šie straipsniai: „494a straipsnis Specialiosios paskirties subjektų išleistų emisijų tęstinumas 1. Nukrypstant nuo 52 straipsnio, kapitalo priemonės, kurias tiesiogiai išleidžia ne įstaiga, iki 2021 m. gruodžio 31 d. priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių, tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
2. Nukrypstant nuo 63 straipsnio, kapitalo priemonės, kurias tiesiogiai išleidžia ne įstaiga, iki 2021 m. gruodžio 31 d. priskiriamos prie papildomų 2 lygio priemonių, tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
494b straipsnis Nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių tęstinumas 1. Nukrypstant nuo 51 ir 52 straipsnių, priemonės, išleistos anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d., priskiriamos prie papildomų 1 lygio priemonių ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 28 d., jeigu jos tenkina 51 ir 52 straipsniuose išdėstytas sąlygas, išskyrus 52 straipsnio 1 dalies p, q ir r punktuose nurodytas sąlygas. 2. Nukrypstant nuo 62 ir 63 straipsnių, priemonės, išleistos anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d., priskiriamos prie 2 lygio priemonių ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 28 d., jeigu jos tenkina 62 ir 63 straipsniuose išdėstytas sąlygas, išskyrus 63 straipsnio n, o ir p punktuose nurodytas sąlygas. 3. Nukrypstant nuo 72a straipsnio 1 dalies a punkto, įsipareigojimai, išleisti anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d., priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių, jeigu jie tenkina 72b straipsnyje išdėstytas sąlygas, išskyrus 72b straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje ir f–m punktuose nurodytas sąlygas.“; |
130) |
497 straipsnis pakeičiamas taip: „497 straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai pagrindinių sandorio šalių pozicijoms 1. Jeigu trečiosios valstybės pagrindinė sandorio šalis pateikia paraišką ją pripažinti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, įstaigos gali šią pagrindinę sandorio šalį laikyti reikalavimus atitinkančia pagrindine sandorio šalimi nuo tos dienos, kurią ši pateikė EVPRI paraišką ją pripažinti, iki vienos iš toliau nurodytų datų:
2. Laikydamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytos termino, jeigu toje dalyje nurodyta pagrindinė sandorio šalis neturi įsipareigojimų neįvykdymo fondo ir privalomo susitarimo su savo tarpuskaitos nariais, pagal kurį ji gali panaudoti visą arba dalį pradinės garantinės įmokos, gautos iš jos tarpuskaitos narių, tarsi tai būtų iš anksto finansuojamos įmokos, įstaiga vietoj 308 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuosavų lėšų reikalavimo apskaičiavimo formulės taiko šią formulę:
čia:
3. Išimtinėmis aplinkybėmis, jei to reikia ir yra proporcinga siekiant išvengti tarptautinių finansų rinkų sutrikdymo, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais, laikydamasi 464 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, būtų priimtas sprendimas vieną kartą 12 mėnesių pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pereinamojo laikotarpio priemonių galiojimą.“; |
131) |
498 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „1. Nuostatos dėl šiame reglamente nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų netaikomos investicinėms įmonėms, kurių pagrindinę veiklą sudaro vien tik investavimo paslaugų teikimas arba veikla, susijusi su finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 punktuose, ir kurioms 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo taikoma Direktyva 2004/39/EB.“; |
132) |
499 straipsnio 3 dalis išbraukiama; |
133) |
500 ir 501 straipsniai pakeičiami taip: „500 straipsnis Koregavimas didelio masto perleidimų atveju 1. Nukrypstant nuo 181 straipsnio 1 dalies a punkto, įstaiga gali pakoreguoti savo LGD įverčius, neįvykdytų pozicijų didelio masto perleidimų poveikį iš dalies arba visiškai užskaitydama patirtam LGD, neviršydama skirtumo tarp panašioms nevykdomoms pozicijoms, kurios dar nėra visiškai realizuotos, apskaičiuoto LGD vidurkio ir realizuoto LGD vidurkio, be kita ko, remdamasi nuostoliais, realizuotais dėl didelio masto perleidimų, kai tik patenkinamos visos šios sąlygos:
Pirmoje pastraipoje nurodytas koregavimas gali būti atliekamas tik iki 2022 m. birželio 28 d., o jo poveikis gali trukti tol, kol atitinkamos pozicijos įtraukiamos į įstaigos savus LGD įverčius. 2. Įstaigos nedelsdamos praneša kompetentingai institucijai, kai įvykdoma 1 dalies c punkte nustatyta sąlyga. 501 straipsnis Pagal riziką įvertintų MVĮ pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, koregavimas 1. Pagal toliau nurodytą formulę įstaigos koreguoja pagal riziką įvertintų MVĮ pozicijų, kurių atžvilgiu nėra įsipareigojimų neįvykdymo atvejų, sumas (RWEA), apskaičiuojamas pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius, priklausomai nuo to, kas taikoma:
čia:
2. Šiame straipsnyje:
(*17) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).“;" |
134) |
įterpiamas šis straipsnis: „501a straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimų, taikomų subjektų, eksploatuojančių arba finansuojančių fizines struktūras ar priemones, sistemas ir tinklus, kuriuos naudojant teikiamos esminės viešosios paslaugos arba remiamas jų teikimas, pozicijų kredito rizikai padengti, koregavimas 1. Pagal III dalies II antraštinę dalį apskaičiuojami nuosavų lėšų reikalavimai, taikomi kredito rizikai padengti, dauginami iš koeficiento 0,75, jeigu pozicija atitinka visus toliau nurodytus kriterijus:
2. 1 dalies e punkto tikslais generuojami pinigų srautai nelaikomi nuspėjamais, nebent didelė pajamų dalis tenkina šias sąlygas:
3. Įstaigos kompetentingoms institucijoms kas šešis mėnesius praneša bendrą infrastruktūros projektų subjektų pozicijų, apskaičiuotų pagal šio straipsnio 1 dalį, sumą. 4. Komisija ne vėliau kaip 2022 m. birželio 28 d. parengia ataskaitą dėl nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų šiame reglamente, poveikio skolinimui infrastruktūros projektų subjektams, ir tą ataskaitą bei, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. 5. 4 dalies tikslais EBI pateikia Komisijai ataskaitą, kuri apima:
501b straipsnis Nuo informacijos teikimo reikalavimų nukrypti leidžianti nuostata Nukrypstant nuo 430 straipsnio, laikotarpiu nuo šio reglamento atitinkamų nuostatų taikymo pradžios dienos iki pirmo informacijos pateikimo dienos, nustatytos tame straipsnyje nurodytuose techniniuose įgyvendinimo standartuose, kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo teikti informaciją tokiu formatu, kuris nurodytas šablonuose, pateiktuose 430 straipsnio 7 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte, jeigu tie šablonai nebuvo atnaujinti, kad atitiktų šio reglamento nuostatas.“; |
135) |
dešimtoje dalyje po II antraštinės dalies įterpiamas šis straipsnis: ATASKAITOS IR PERŽIŪROS „501c straipsnis Prudencinės tvarkos taikymas pozicijoms, susijusioms su aplinkos ir (arba) socialiniais tikslais EBI, pasikonsultavusi su ESRV, remdamasi turimais duomenimis ir Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais išvadomis įvertina, ar būtų pagrįsta pozicijoms, susijusioms su turtu arba veikla, kurie iš esmės susiję su aplinkos ir (arba) socialiniais tikslais, taikyti specialią prudencinę tvarką. Visų pirma EBI vertina:
EBI savo išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2025 m. birželio 28 d. Remdamasi ta ataskaita Komisija, jei tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“; |
136) |
įterpiamas šis straipsnis: „504a straipsnis Turimos tinkamų įsipareigojimų priemonės Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 28 d. EBI pateikia Komisijai ataskaitą dėl turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių sumų ir pasiskirstymo įstaigose, kurios nustatytos kaip G-SII arba O-SII, ir dėl galimų pertvarkymo kliūčių bei neigiamo poveikio plitimo rizikos, susijusios su šiomis turimomis priemonėmis. Remdamasi EBI ataskaita Komisija ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl tinkamos tokioms turimoms priemonėms taikomos tvarkos ir, jei tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“; |
137) |
507 straipsnis pakeičiamas taip: „507 straipsnis Didelės pozicijos 1. EBI stebi, kaip taikomos 390 straipsnio 6 dalies b punkte, 400 straipsnio 1 dalies f–m punktuose ir 400 straipsnio 2 dalies a, c–g, i, j, ir k punktuose nustatytos išimtys, ir ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas kiekybinis poveikis, kuris būtų padarytas tas išimtis pašalinus arba nustačius jų taikymo apribojimus. Visų pirma kiekvienos tuose straipsniuose nustatytos išimties atžvilgiu ataskaitoje įvertinama:
2. Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl 390 straipsnio 4 dalyje ir 401 straipsnio 2 dalyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų, susijusių su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų vertės apskaičiavimo metodais, taikymo, visų pirma dėl būtinybės atsižvelgti į tarptautinių standartų, pagal kuriuos nustatomi tokio apskaičiavimo metodai, pakeitimus.“; |
138) |
510 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „4. EBI stebi būtino pastovaus finansavimo sumą, kuria padengiama finansavimo rizika, susijusi su II priede išvardytomis išvestinių finansinių priemonių sutartimis ir kredito išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, grynojo pastovaus finansavimo rodiklio taikymo vienų metų laikotarpiu, visų pirma tų išvestinių finansinių priemonių sutarčių būsima finansavimo rizika, nurodyta 428s straipsnio 2 dalyje ir 428at straipsnio 2 dalyje, ir ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d. Komisijai pateikia ataskaitą dėl galimybės nustatyti didesnį būtino pastovaus finansavimo koeficientą arba labiau rizikai jautrų matą. Šioje ataskaitoje įvertinami bent šie aspektai:
5. Jei tarptautiniai standartai turi poveikio išvestinių vertybinių popierių sandorių, nurodytų II priede, ir kredito išvestinių finansinių priemonių vertinimui apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, Komisija, jei tikslinga ir atsižvelgdama į 4 dalyje nurodytą ataskaitą, šiuos tarptautinių standartų pakeitimus ir Sąjungos bankų sektoriaus įvairovę, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos dėl išvestinių finansinių priemonių sutarčių, nurodytų II priede, ir kredito išvestinių finansinių priemonių vertinimo apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, kaip nustatyta šeštos dalies IV antraštinėje dalyje, kad būtų geriau atsižvelgta į finansavimo riziką, susijusią su šiais sandoriais. 6. EBI stebi pastovaus finansavimo sumą, reikalingą finansavimo rizikai, susijusiai su vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriais, įskaitant per šiuos sandorius gautą arba suteiktą turtą, ir su neužtikrintaisiais sandoriais su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, padengti ir ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. Komisijai pateikia ataskaitą dėl šios tvarkos tinkamumo. Toje ataskaitoje įvertinami bent šie aspektai:
7. Ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d. Komisija, kai tikslinga, atsižvelgdama į 6 dalyje nurodytą ataskaitą, tarptautinius standartus ir Sąjungos bankų sektoriaus įvairovę, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių, įskaitant per šiuos sandorius gautą arba suteiktą turtą, vertinimo ir neužtikrintųjų sandorių su finansiniais klientais, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei šeši mėnesiai, vertinimo apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, kaip nustatyta šeštos dalies IV antraštinėje dalyje, jeigu, jos nuomone, tai yra tikslinga, atsižvelgiant į esamos vertinimo tvarkos poveikį įstaigų grynajam pastovaus finansavimo rodikliui ir siekiant geriau atsižvelgti į finansavimo riziką, susijusią su tais sandoriais. 8. Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 28 d. būtino pastovaus finansavimo koeficientai, taikomi sandoriams, nurodytiems 428r straipsnio 1 dalies g punkte, 428s straipsnio 1 dalies c punkte ir 428v straipsnio b punkte, atitinkamai didinami nuo 0 % iki 10 %, nuo 5 % iki 15 % ir nuo 10 % iki 15 % pagal šio straipsnio 7 dalį, išskyrus atvejus, kai remiantis Komisijos pasiūlymu teisėkūros procedūra priimtame akte nurodoma kitaip. 9. EBI stebi pastovaus finansavimo sumą, būtiną finansavimo rizikai, susijusiai su įstaigų turimais vertybiniais popieriais, padengti, siekiant apdrausti išvestinių finansinių priemonių sutartis. EBI pateikia ataskaitą dėl tvarkos tinkamumo ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. Toje ataskaitoje įvertinami bent šie aspektai:
10. Ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. arba praėjus vieniems metams po susitarimo dėl BBPK parengtų tarptautinių standartų, priklausomai nuo to, kuri iš šių dienų yra ankstesnė, Komisija, kai tikslinga, atsižvelgdama į 9 dalyje nurodytą ataskaitą, BBPK parengtus tarptautinius standartus, Sąjungos bankų sektoriaus įvairovę ir į kapitalo rinkų sąjungos tikslus, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos dėl įstaigų turimų vertybinių popierių, skirtų išvestinių finansinių priemonių sutartims apdrausti, vertinimo apskaičiuojant grynąjį pastovaus finansavimo rodiklį, kaip nustatyta šeštos dalies IV antraštinėje dalyje, jeigu, jos nuomone, tai yra tikslinga, atsižvelgiant į esamos tvarkos taikymo poveikį įstaigų grynajam pastovaus finansavimo rodikliui ir siekiant geriau atsižvelgti į finansavimo riziką, susijusią su tais sandoriais. 11. EBI įvertina, ar būtų pagrįsta mažinti būtiną pastovaus finansavimo koeficientą turtui, naudojamam tauriųjų metalų, pavyzdžiui, aukso, sidabro, platinos ir paladžio tarpuskaitos ir atsiskaitymo paslaugoms teikti, arba turtui, naudojamam tauriųjų metalų, pavyzdžiui, aukso, sidabro, platinos ir paladžio, finansavimo sandoriams užtikrinti 180 dienų arba trumpesniu laikotarpiu. EBI ataskaitą Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d.“; |
139) |
511 straipsnis pakeičiamas taip: „511 straipsnis Svertas 1. Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl to, ar:
2. 1 dalyje nurodytos ataskaitos tikslais Komisija atsižvelgia į tarptautinius pokyčius ir tarptautiniu mastu sutartus standartus. Kai tikslinga, prie tos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“; |
140) |
513 straipsnis pakeičiamas taip: „513 straipsnis Makroprudencinės taisyklės 1. Komisija, pasikonsultavusi su ESRV ir EBI, ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d., o vėliau kas penkerius metus peržiūri, ar šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų makroprudencinių taisyklių pakanka sisteminei rizikai sektoriuose, regionuose ir valstybėse narėse mažinti, be kita ko, įvertindama:
2. Komisija, pasikonsultavusi su ESRV ir EBI, ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas penkerius metus, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 1 dalyje nurodyto vertinimo ataskaitą ir, kai tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto.“; |
141) |
514 straipsnis pakeičiamas taip: „514 straipsnis Išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertės apskaičiavimo metodas 1. EBI ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytų metodų, taikomų išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertei apskaičiuoti, poveikio ir santykinio kalibravimo. 2. Remdamasi EBI ataskaita, Komisija, kai tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiami trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatyti metodai.“; |
142) |
įterpiamas šis straipsnis: „518a straipsnis Priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatų peržiūra Ne vėliau kaip 2022 m. birželio 28 d. Komisija peržiūri ir įvertina, ar tikslinga reikalauti, kad tinkamiems įsipareigojimams būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nepradedant taikyti kitose sutartyse nustatytų priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostatų, siekiant kuo labiau sustiprinti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumą ir įvertinti, ar priešpriešinių įsipareigojimų neįvykdymo nuostata, susijusi su tinkamais įsipareigojimais, neturėtų būti įtraukta į kitus įsipareigojimus reglamentuojančias sąlygas ar sutartis. Kai tikslinga, prie peržiūros ir įvertinimo dokumento pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“; |
143) |
įterpiamas šis straipsnis: „519a straipsnis Nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti 1. Ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 30 d. EBI pateikia ataskaitą dėl tarptautinių standartų poveikio Sąjungoje esančioms įstaigoms apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti. 2. Ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. Komisija, atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytos ataskaitos rezultatus ir tarptautinius standartus bei trečios dalies IV antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose išdėstytus metodus, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kai tikslinga, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl to, kaip įgyvendinti tarptautinius standartus dėl tinkamų nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti.“; |
144) |
dešimtoje dalyje įterpiama ši antraštinė dalis: „IIa antraštinė dalis Taisyklių įgyvendinimas 519c straipsnis Reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonė 1. EBI parengia elektroninę priemonę, kurią taikant įstaigoms būtų lengviau laikytis šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES, taip pat techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir šablonų, priimtų šiam reglamentui ir tai direktyvai įgyvendinti. 2. 1 dalyje nurodyta priemonė kiekvienai įstaigai suteikia galimybę bent:
|
145) |
II priedas iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede. |
2 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 648/2012 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:
1) |
50a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Hipotetinį kapitalą pagrindinė sandorio šalis apskaičiuoja taip:
čia:
|
2) |
50b straipsnis pakeičiamas taip: „50b straipsnis Bendros KCCP apskaičiavimo taisyklės Apskaičiuojant 50a straipsnio 2 dalyje nurodytą KCCP, taikomos šios nuostatos:
Šio straipsnio a punkto ii papunkčio tikslais pagrindinė sandorio šalis pozicijų vertei apskaičiuoti naudoja Reglamento (ES) Nr. 575/2013 223 straipsnyje nustatytą metodą, taikydama priežiūrinius kintamumo koregavimus, nurodytus to reglamento 224 straipsnyje.“; |
3) |
50c straipsnio 1 dalies d ir e punktai išbraukiami; |
4) |
50d straipsnio c punktas išbraukiamas; |
5) |
89 straipsnio 5a dalis pakeičiama taip: „5a. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 497 straipsnyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu tame straipsnyje nurodyta pagrindinė sandorio šalis į informaciją, kurią ji teikia pagal šio reglamento 50c straipsnio 1 dalį, įtraukia Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 140 punkte apibrėžtą bendrą pradinės garantinės įmokos sumą, gautą iš savo tarpuskaitos narių, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:
|
3 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymo pradžios data
1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Šis reglamentas taikomas nuo 2021 m. birželio 28 d., išskyrus išimtis, nurodytas trečioje–aštuntoje pastraipose.
3. Toliau nurodyti šio reglamento 1 straipsnio punktai taikomi nuo 2019 m. birželio 27 d.:
a) |
1 punktas, kuriame pateiktos nuostatos dėl taikymo srities ir dėl priežiūros įgaliojimų; |
b) |
2 punktas, kuriame pateiktos terminų apibrėžtys, išskyrus atvejus, kai jos yra išimtinai susijusios su nuostatomis, kurios taikomos pagal šį straipsnį nuo kitos dienos – šiuo atveju jos taikomos nuo tos kitos dienos; |
c) |
3 punkto b papunktis, 6 punkto c papunktis, 8 punktas, 9 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 13 straipsniu, 12 punktas, kiek tai susiję su 18 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 14–17 punktai, 19–44, 47, 128 ir 129 punktai, kuriuose pateiktos nuostatos dėl nuosavų lėšų ir nuostatos dėl naujų reikalavimų dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų nustatymo; |
d) |
9 punktas, kiek tai susiję su nuostatomis dėl naujų pakeitimo vertybiniais popieriais taisyklių, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 14 straipsnyje, poveikio; |
e) |
57 punktas, kuriame pateiktos nuostatos dėl daugiašaliams plėtros bankams skirtų rizikos koeficientų, ir 58 punktas, kuriame pateiktos nuostatos dėl tarptautinėms organizacijoms skirtų rizikos koeficientų; |
f) |
53 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 104b straipsniu, 89 ir 90 punktai, 118 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 430b straipsniu, ir 124 punktas, kuriuose pateiktos nuostatos dėl informacijos teikimo reikalavimų rinkos rizikos atveju; |
g) |
130 punktas, kuriame pateiktos nuostatos dėl nuosavų lėšų reikalavimų pagrindinių sandorio šalių pozicijoms; |
h) |
133 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 500 straipsnyje nustatytomis nuostatomis dėl didelio masto perleidimų; |
i) |
134 punktas tik kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 501b straipsniu, kuriame pateiktos nuostatos dėl informacijos teikimo išimties; |
j) |
144 punktas, kuriame pateiktos nuostatos dėl reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonės; |
k) |
nuostatos, pagal kurias Europos priežiūros institucijos arba ESRV privalo teikti Komisijai techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų projektus ir ataskaitas, nuostatos, pagal kurias Komisija privalo rengti ataskaitas, nuostatos, pagal kurias Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus ar įgyvendinimo aktus, nuostatos dėl peržiūros ir dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų bei nuostatos, pagal kurias Europos priežiūros institucijos privalo paruošti gaires, būtent 2 punkto b papunktis; 12 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 9 dalimi; 18 punkto b papunktis; 31 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72b straipsnio 7 dalimi; 38 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 78a straipsnio 3 dalimi; 57 punkto b papunktis; 60 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124 straipsnio 4 ir 5 dalimis; 63 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 132a straipsnio 4 dalimi; 67 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 164 straipsnio 8 ir 9 dalimis; 74 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 277 straipsnio 5 dalimi ir 279a straipsnio 3 dalimi; 89 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325 straipsnio 9 dalimi; 90 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 325u straipsnio 5 dalimi, 325w straipsnio 8 dalimi, 325ap straipsnio 3 dalimi, 325az straipsnio 8 ir 9 dalimis, 325bd straipsnio 7 dalimi, 325be straipsnio 3 dalimi, 325bf straipsnio 9 dalimi, 325bg straipsnio 4 dalimi, 325bh straipsnio 3 dalimi, 325bk straipsnio 3 dalimi, 325bp straipsnio 12 dalimi; 93 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 390 straipsnio 9 dalimi; 94 punktas; 96 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 394 straipsnio 4 dalimi; 98 straipsnio b punktas; 104 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 403 straipsnio 4 dalimi; 109 punkto b papunktis; 111 punkto b papunktis; 118 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 430 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 430b straipsnio 6 dalimi ir 430c straipsniu; 119 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 432 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 434a straipsniu; 123 punktas; 124 punktas; 125 punktas; 134 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 501a straipsnio 4 ir 5 dalimis; 135 punktas; 136 punktas; 137 punktas; 138 punktas; 139 punktas; 140 punktas; 141 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 514 straipsnio 1 dalimi; 142 punktas ir 143 punktas. |
Nedarant poveikio pirmos pastraipos f punktui, informacijos atskleidimo ir informacijos teikimo reikalavimų nuostatos taikomos nuo reikalavimo, susijusio su informacijos atskleidimu ar teikimu, taikymo pradžios dienos.
4. Toliau nurodyti šio reglamento 1 straipsnio punktai taikomi nuo 2020 m. gruodžio 28 d.:
a) |
6 punkto a, b ir d papunkčiai, 7 ir 12 punktai, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 18 straipsnio 2–8 dalimis, kuriuose pateiktos nuostatos dėl prudencinio konsolidavimo; |
b) |
60 punktas, kuriame pateiktos nuostatos dėl nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų, 67 punktas, kuriame pateiktos nuostatos dėl nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, ir 122 punktas, kuriame pateiktos nuostatos dėl valstybės narės lygmeniu nustatytos makroprudencinės arba sisteminės rizikos; |
5. Šio reglamento 1 straipsnio 46 punkto b papunktis, kuriame pateiktos nuostatos dėl naujo nuosavų lėšų G-SII reikalavimo nustatymo, taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d.
6. Šio reglamento 1 straipsnio 53 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 104a straipsniu, ir 55 bei 69 punktai, kuriuose pateiktos nuostatos dėl naujų reikalavimų dėl nuosavų lėšų rinkos rizikai padengti nustatymo, taikomi nuo 2023 m. birželio 28 d.
7. Šio reglamento 1 straipsnio 18 punktas, kiek tai susiję su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 1 dalies b punktu, kuriame pateiktos nuostatos dėl turimų kapitalo dalių atskaitymo išimčių, taikomas praėjus 12 mėnesių po Reglamento (ES) Nr. 575/2013 36 straipsnio 4 dalyje nurodytų techninių reguliavimo standartų įsigaliojimo dienos.
8. Šio reglamento 1 straipsnio 126 punktas, kuriame pateiktos nuostatos dėl turimų kapitalo dalių atskaitymo išimčių, taikomas atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 20 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
A. TAJANI
Tarybos vardu
Pirmininkas
G. CIAMBA
(2) OL C 209, 2017 6 30, p. 36.
(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas.
(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(7) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(8) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
(9) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).
(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu (OL L 329, 2010 12 14, p. 3).
(11) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
(12) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).
(13) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(14) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).
PRIEDAS
II priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
1 punkto e papunktis pakeičiamas taip:
|
2) |
2 punkto d papunktis pakeičiamas taip:
|
3) |
3 punktas pakeičiamas taip:
|