Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019R0876

2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Tekstas svarbus EEE.)

PE/15/2019/REV/1

OJ L 150, 7.6.2019, p. 1–225 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/876/oj

7.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 150/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/876

2019 m. gegužės 20 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

po 2007–2008 m. prasidėjusios finansų krizės Sąjunga įvykdė esminę finansinių paslaugų reguliavimo sistemos reformą, kuria siekta padidinti jos finansų įstaigų atsparumą. Ta reforma iš esmės buvo grindžiama 2010 m. Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) sutartais tarptautiniais standartais, vadinamąja sistema „Bazelis III“. Tarp daugelio priemonių, sudariusių reformų rinkinį, buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES (5), kuriais sugriežtinti kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (įstaigoms) taikomi prudenciniai reikalavimai;

(2)

nors įvykdžius reformą finansų sistema tapo stabilesnė ir atsparesnė daugelio rūšių galimiems būsimiems sukrėtimams ir krizėms, ja nebuvo išspręstos visos nustatytos problemos. Svarbi to priežastis buvo tai, kad tokios tarptautinės standartų nustatymo institucijos kaip BBPK ir Finansinio stabilumo taryba (FST) tuo metu dar nebuvo baigusios savo darbo, kuriuo siekė tarptautiniu mastu susitarti dėl tų problemų sprendimo būdų. Dabar, kai su svarbiomis papildomomis reformomis susijęs darbas jau baigtas, reikėtų spręsti likusias problemas;

(3)

Komisija 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate „Bankų sąjungos sukūrimas“ pripažino, kad reikia labiau mažinti riziką, ir įsipareigojo pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuris būtų pagrįstas tarptautiniu mastu sutartais standartais. Poreikis imtis tolesnių konkrečių teisėkūros veiksmų siekiant mažinti riziką finansų sektoriuje taip pat pripažintas 2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvadose ir 2016 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Bankų sąjunga: 2015 m. metinė ataskaita“ (6);

(4)

rizikos mažinimo priemonėmis turėtų būti ne tik dar labiau sustiprintas Europos bankų sistemos atsparumas ir rinkų pasitikėjimas ja, bet ir sudarytas pagrindas daryti tolesnę pažangą siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą. Tas priemones taip pat reikėtų svarstyti platesnio masto iššūkių, su kuriais susiduria Sąjungos ekonomika, kontekste, ypač atsižvelgiant į poreikį skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tokiu metu, kai ekonominės perspektyvos yra neaiškios. Tame kontekste, siekiant sustiprinti Sąjungos ekonomiką, pradėtos įgyvendinti įvairios svarbios politikos iniciatyvos, pvz., Investicijų planas Europai ir kapitalo rinkų sąjunga. Todėl svarbu, kad visos rizikos mažinimo priemonės sklandžiai derėtų su tomis politikos iniciatyvomis ir su platesnio masto pastarojo meto reformomis finansų sektoriuje;

(5)

šio reglamento nuostatos turėtų būti lygiavertės tarptautiniu mastu sutartiems standartams ir jomis turėtų būti užtikrintas tolesnis Direktyvos 2013/36/ES bei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir sistemos „Bazelis III“ lygiavertiškumas. Tikslinių koregavimų, daromų siekiant atspindėti Sąjungos ypatumus ir bendresnius politikos argumentus, aprėptis ar trukmė turėtų būti ribotos, kad nebūtų pakenkta bendram prudencinės sistemos patikimumui;

(6)

esamas rizikos mažinimo priemones ir visų pirma ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimus taip pat reikėtų tobulinti siekiant užtikrinti, kad juos būtų galima taikyti proporcingiau ir kad jais nebūtų sukurta pernelyg didelė reikalavimų laikymosi našta, ypač mažesnėms ir mažiau sudėtingoms įstaigoms;

(7)

siekiant tikslingai supaprastinti reikalavimus vadovaujantis proporcingumo principu, būtina pateikti tikslią mažų ir nesudėtingų įstaigų apibrėžtį. Vien tik vienoda absoliučiąja riba nėra atsižvelgiama į šalių bankų rinkų ypatumus. Todėl reikia užtikrinti valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra pritaikyti ribą prie vidaus aplinkybių ir atitinkamai ją sumažinti. Kadangi įstaigos dydis pats savaime nėra lemiamas jos rizikos pobūdžio nustatymo veiksnys, taip pat būtina taikyti papildomus kokybinius kriterijus siekiant užtikrinti, kad įstaiga būtų laikoma maža ir nesudėtinga, galinčia pasinaudoti labiau proporcingų taisyklių teikiama nauda tik tuo atveju, jei ji tenkina visus atitinkamus kriterijus;

(8)

sverto koeficientai padeda išlaikyti finansinį stabilumą taikant juos kaip finansinio stabilumo stiprinimo priemonę rizika grindžiamiems kapitalo reikalavimams ir jais ribojant pernelyg didelį sverto augimą ekonominio pakilimo laikotarpiais. BBPK peržiūrėjo tarptautinį sverto koeficiento standartą siekdamas labiau patikslinti tam tikrus to koeficiento sandaros aspektus. Siekiant užtikrinti įstaigoms, įsteigtoms Sąjungoje, bet vykdančioms veiklą už Sąjungos ribų, vienodas sąlygas tarptautiniu mastu ir užtikrinti, kad sverto koeficientas tebebūtų veiksminga papildoma priemonė kartu su rizika grindžiamais nuosavų lėšų reikalavimais, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tuo peržiūrėtu standartu. Todėl reikėtų nustatyti sverto koeficiento reikalavimą, kuriuo būtų papildyta dabartinė sverto koeficiento pranešimo ir atskleidimo sistema;

(9)

siekiant be reikalo nevaržyti įstaigų skolinimo įmonėms bei privatiems namų ūkiams ir išvengti nepageidaujamo neigiamo poveikio rinkos likvidumui, sverto koeficiento reikalavimas turėtų būti nustatytas tokio dydžio, kad jis būtų patikima finansinio stabilumo užtikrinimo priemonė nuo pernelyg didelio sverto rizikos nekliudant ekonomikos augimui;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (7) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija (EBI)) savo 2016 m. rugpjūčio 3 d. ataskaitoje dėl sverto koeficiento reikalavimo padarė išvadą, kad bet kurios rūšies kredito įstaigoms nustatytas 3 % 1 lygio kapitalo sverto koeficientas būtų patikima finansinio stabilumo užtikrinimo priemonė. Dėl 3 % sverto koeficiento reikalavimo taip pat tarptautiniu lygmeniu susitarė BBPK. Todėl turėtų būti nustatytas 3 % dydžio sverto koeficiento reikalavimas;

(11)

vis dėlto 3 % sverto koeficiento reikalavimu kai kurie verslo modeliai ir verslo linijos būtų suvaržyti labiau negu kiti. Visų pirma tai darytų neproporcingą poveikį viešųjų plėtros bankų vykdomam viešajam skolinimui ir oficialiai remiamo eksporto kreditams. Todėl tų rūšių pozicijoms taikomą sverto koeficientą reikėtų patikslinti. Todėl turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai, kurie padėtų nuspręsti dėl tokių kredito įstaigų viešąjį įgaliojimą; tie kriterijai turėtų apimti tokius aspektus kaip tų kredito įstaigų įsteigimas, vykdomos veiklos rūšis, jų tikslas, viešųjų įstaigų garantijos priemonės ir indėlių priėmimo veiklos apribojimai. Tačiau spręsti dėl tokių kredito įstaigų steigimo formos ir būdo turėtų būti paliekama valstybės narės centrinės valdžios, regioninės valdžios arba vietos valdžios institucijoms; tai gali būti tokių valdžios institucijų vykdomas naujos kredito įstaigos sukūrimas, jau esamo subjekto įsigijimas arba perėmimas, be kita ko, pagal koncesijos sutartis ir pertvarkymo procedūrų kontekste;

(12)

sverto koeficientas taip pat neturėtų kliudyti įstaigoms teikti pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugas klientams. Todėl į bendrą pozicijų matą neturėtų būti įskaitomos pradinės garantinės įmokos, kurias įstaigos gauna iš savo klientų už išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, ir kurios pervedamos pagrindinėms sandorio šalims;

(13)

išimtinėmis aplinkybėmis, kurios pateisina sprendimą neįtraukti centrinių bankų tam tikrų pozicijų į bendrą pozicijų matą, ir siekiant palengvinti pinigų politikos įgyvendinimą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama laikinai neįskaityti tokių pozicijų į sverto koeficiento pozicijų matą. Tuo tikslu, pasikonsultavusios su atitinkamu centriniu banku, jos turėtų viešai paskelbti apie tokių išimtinių aplinkybių susidarymą. Sverto koeficiento reikalavimas turėtų būti iš naujo nustatytas proporcingai tokio neįtraukimo poveikiui kompensuoti. Toks nustatymas iš naujo turėtų užtikrinti rizikos finansiniam stabilumui, su kuria susiduria atitinkami bankų sektoriai, pašalinimą ir atsparumo, kurį garantuoja sverto koeficientas, išlaikymą;

(14)

tikslinga taikyti sverto koeficiento rezervo reikalavimą įstaigoms, kurios nustatytos kaip pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) pagal Direktyvą 2013/36/ES ir 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtą BBPK sverto koeficiento rezervo standartą, taikomą pasaulinės sisteminės svarbos bankams (G-SIB). BBPK nustatė sverto koeficiento rezervą siekdamas konkretaus tikslo – sumažinti G-SIB keliamą palyginti didesnę riziką finansiniam stabilumui ir, atsižvelgiant į tai, šis rezervas šiame etape turėtų būti taikomas tik G-SII. Vis dėlto reikėtų atlikti tolesnę analizę siekiant nustatyti, ar būtų tikslinga sverto koeficiento rezervo reikalavimą taikyti kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII), kaip apibrėžta Direktyvoje 2013/36/ES, ir, jei taip – kaip reikėtų pritaikyti kalibravimą pagal tų įstaigų konkrečius požymius;

(15)

2015 m. lapkričio 9 d. FST paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kurį G 20 patvirtino 2015 m. lapkričio mėn. Turkijoje įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad G-SIB turėtų pakankamą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) sumą, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. TLAC standartas turėtų būti įgyvendintas Sąjungos teisėje;

(16)

Sąjungos teisėje įgyvendinant TLAC standartą reikia atsižvelgti į galiojantį minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES (8). Kadangi TLAC standartas ir MREL siekiama to paties tikslo – užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą, šie du reikalavimai turėtų būti bendros sistemos vienas kitą papildantys elementai. Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis turėtų būti įtrauktas į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, jame nustatant naują nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, o konkrečioms įmonėms, kurios yra G-SII, taikytinas papildomas mokestis ir konkrečioms įmonėms, kurios nėra G-SII, skirtas reikalavimas turėtų būti nustatyti priimant tikslinius Direktyvos 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 (9) pakeitimus. Nuostatas, kuriomis į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 įtraukiamas TLAC standartas, reikėtų skaityti kartu su Direktyvos 2014/59/ES bei Reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatomis ir Direktyva 2013/36/ES;

(17)

pagal TLAC standartą, kuris taikomas tik G-SIB, šiame reglamente nustatytas minimalus reikalavimas turėti pakankamą nuosavų lėšų ir labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų sumą turėtų būti taikomas tik G-SII. Tačiau šiame reglamente nustatytos tinkamų įsipareigojimų taisyklės turėtų būti taikomos visoms įstaigoms atsižvelgiant į papildomus koregavimus ir reikalavimus, išdėstytus Direktyvoje 2014/59/ES;

(18)

laikantis TLAC standarto, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas pertvarkytiniems subjektams, kurie arba patys yra G-SII, arba priklauso G-SII laikomai grupei. Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas turėtų būti taikomas individualiai arba konsoliduotai, priklausomai nuo to, ar tokie pertvarkytini subjektai yra pavienės patronuojamųjų įmonių neturinčios įstaigos, ar patronuojančiosios įmonės;

(19)

pagal Direktyvą 2014/59/ES pertvarkymo priemones leidžiama naudoti ne tik įstaigoms, bet ir finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Todėl patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės turėtų taip pat, kaip ir patronuojančiosios įstaigos, turėti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą;

(20)

siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo veiksmingumą ypač svarbu, kad priemonių, turimų tam reikalavimui įvykdyti, nuostolių padengimo pajėgumas būtų didelis. Tokio pajėgumo neturi nei įsipareigojimai, kuriems Direktyvoje 2014/59/ES nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma, nei kiti įsipareigojimai, kuriems, nors gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė iš esmės ir gali būti taikoma, ją taikant praktiškai galėtų kilti sunkumų. Todėl tų įsipareigojimų nereikėtų laikyti tinkamais nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti. Kita vertus, kapitalo priemonių, kaip ir subordinuotųjų įsipareigojimų, nuostolių padengimo pajėgumas yra didelis. Be to, įsipareigojimų, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip kai kurie neįtraukti įsipareigojimai, nuostolių padengimo pajėgumą reikėtų pripažinti iki tam tikro lygio, laikantis TLAC standarto;

(21)

siekiant išvengti dvigubo įsipareigojimų įskaitymo nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo tikslais, turėtų būti nustatytos turimų tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo taisyklės, analogiškos atitinkamam atskaitymo metodui, kuris Reglamente (ES) Nr. 575/2013 jau nustatytas kapitalo priemonėms. Pagal tą metodą turimos tinkamų įsipareigojimų priemonės pirmiausia turėtų būti atskaitomos iš tinkamų įsipareigojimų, o jeigu įsipareigojimų nėra pakankamai, tos tinkamų įsipareigojimų priemonės turėtų būti atskaitomos iš 2 lygio priemonių;

(22)

TLAC standarte nustatyti tam tikri įsipareigojimų tinkamumo kriterijai, kurie yra griežtesni negu dabartiniai kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, kapitalo priemonių tinkamumo kriterijai turėtų būti suderinti atsižvelgiant į priemonių, išleidžiamų per specialiosios paskirties subjektus, netinkamumą nuo 2022 m. sausio 1 d.;

(23)

būtina numatyti aiškų ir skaidrų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių patvirtinimo procesą, kuris gali padėti išlaikyti aukštą tų priemonių kokybę. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už tų priemonių patvirtinimą anksčiau nei įstaigos galėtų priskirti jas prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių. Tačiau kompetentingoms institucijoms nebūtina reikalauti išankstinio leidimo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms, kurios išleidžiamos remiantis kompetentingos institucijos jau patvirtintais teisiniais dokumentais ir reglamentuojamos iš esmės tomis pačiomis nuostatomis, kuriomis reglamentuojamos kapitalo priemonės, kurių atžvilgiu įstaiga yra gavusi išankstinį kompetentingos institucijos leidimą jas priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių. Tokiu atveju, užuot prašiusios išankstinio patvirtinimo, įstaigos turėtų turėti galimybę pranešti savo kompetentingoms institucijoms apie savo ketinimą išleisti šias priemones. Jos tai turėtų padaryti pakankamai iš anksto iki priemonių priskyrimo prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kad kompetentingos institucijos turėtų laiko prireikus priemones peržiūrėti. Atsižvelgdamos į EBI vaidmenį didinti priežiūros praktikos konvergenciją ir gerinti nuosavų lėšų priemonių kokybę, prieš patvirtindamos bet kokią naują bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių formą kompetentingos institucijos turėtų pasikonsultuoti su EBI;

(24)

kapitalo priemonės atitinka reikalavimus kaip papildomos 1 arba 2 lygio priemonės tik tiek, kiek jos tenkina atitinkamus tinkamumo kriterijus. Tokias kapitalo priemones gali sudaryti nuosavas kapitalas arba įsipareigojimai, įskaitant subordinuotąsias paskolas, kurios tenkina tuos kriterijus;

(25)

kapitalo priemonės ar kapitalo priemonių dalys turėtų būti laikomos tinkamomis priskirti prie nuosavų lėšų priemonių tik tiek, kiek jos yra apmokėtos. Kol kapitalo priemonių dalys nėra apmokėtos, tos dalys turėtų būti netinkamos priskirti prie nuosavų lėšų priemonių;

(26)

nuosavų lėšų priemonėms ir tinkamiems įsipareigojimams neturėtų būti taikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie sumažintų jų nuostolių padengimo pajėgumą pertvarkymo atveju. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad įsipareigojimus reglamentuojančiose sutarčių nuostatose turėtų būti nustatyta sąlyga, kurioje aiškiai teigiama, kad priemonei netaikomos įskaitymo ar užskaitos teisės;

(27)

dėl bankų sektoriaus raidos vis labiau skaitmenėjančioje aplinkoje programinė įranga tampa vis svarbesne turto rūšimi. Apdairiai vertinamai programinei įrangai kaip turtui, kurio vertei įstaigos pertvarkymas, nemokumas ar likvidavimas reikšmingo poveikio neturi, nematerialiojo turto atskaitymas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių turėtų būti netaikomas. Tai svarbu pabrėžti, nes programinė įranga yra plati sąvoka, apimanti daug skirtingų turto rūšių, kurios ne visos išsaugo savo vertę įstaigos veiklos nutraukimo atveju. Šiame kontekste reikėtų atsižvelgti į programinės įrangos kaip turto vertinimo bei amortizacijos skirtumus ir į įvykdytus tokio turto pardavimus. Be to, turėtų būti atsižvelgta į tarptautinius pokyčius ir skirtumus investicijų į programinę įrangą reguliuojamojo vertinimo srityje, į skirtingas prudencines taisykles, kurios taikomos įstaigoms ir draudimo įmonėms, ir į finansų sektoriaus įvairovę Sąjungoje, įskaitant nereguliuojamus subjektus, pavyzdžiui, finansinių technologijų bendroves;

(28)

siekiant išvengti skardžio efekto, būtina užtikrinti esamų priemonių tęstinumą tam tikrų tinkamumo kriterijų atžvilgiu. Anksčiau nei 2019 m. birželio 27 d. išleistų įsipareigojimų atveju tam tikri nuosavų lėšų priemonių ir tinkamų įsipareigojimų tinkamumo kriterijai turėtų būti netaikomi. Toks tęstinumas turėtų būti taikomas įsipareigojimams, įtrauktiems į TLAC subordinuotąją dalį, kai taikytina, ir į MREL subordinuotąją dalį pagal Direktyvą 2014/59/ES, taip pat įsipareigojimams, įtrauktiniems į TLAC nesubordinuotąją dalį, kai taikytina, ir MREL nesubordinuotąją dalį pagal Direktyvą 2014/59/ES. Nuosavų lėšų priemonių atveju tęstinumas turėtų nustoti galioti 2025 m. birželio 28 d.;

(29)

tinkamų įsipareigojimų priemonės, įskaitant tas, kurių likęs terminas yra trumpesnis nei vieni metai, gali būti išpirktos tik po to, kai pertvarkymo institucija bus davusi išankstinį leidimą. Toks išankstinis leidimas taip pat galėtų būti bendras išankstinis leidimas – tokiu atveju išpirkimas turėtų būti įvykdytas per tam tikrą nustatytą laikotarpį ir tam tikrai iš anksto nustatytai sumai, kuriai taikomas bendrasis išankstinis leidimas;

(30)

nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, tarptautinis įstaigų turimų pagrindinių sandorio šalių pozicijų prudencinės tvarkos standartas buvo iš dalies pakeistas siekiant pagerinti įstaigų turimoms reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikomą tvarką. Reikšmingi to standarto pakeitimai apėmė vieno bendro metodo taikymą nustatant nuosavų lėšų reikalavimą pozicijoms dėl įmokų į įsipareigojimų neįvykdymo fondus, tikslią viršutinę ribą, iki kurios bendri nuosavų lėšų reikalavimai taikomi reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, ir rizikai jautresnį metodą, pagal kurį nustatoma išvestinių finansinių priemonių vertė skaičiuojant reikalavimus atitinkančios pagrindinės sandorio šalies numatomus išteklius. Tačiau reikalavimų neatitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijoms taikoma tvarka liko nepakeista. Kadangi peržiūrėtais tarptautiniais standartais nustatyta tvarka yra tinkamesnė centrinės tarpuskaitos aplinkai, Sąjungos teisę reikėtų iš dalies pakeisti į ją įtraukiant tuos standartus;

(31)

siekiant užtikrinti, kad įstaigos tinkamai tvarkytų savo pozicijas, kurias sudaro kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investiciniai vienetai arba akcijos, tų pozicijų vertinimo taisyklės turėtų būti jautrios rizikai ir jomis turėtų būti skatinamas skaidrumas pagrindinių KIS pozicijų atžvilgiu. Todėl BBPK priėmė peržiūrėtą standartą, kuriame nustatyta aiški pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumų apskaičiavimo metodų hierarchija. Ta hierarchija atspindi pagrindinių pozicijų skaidrumo lygį. Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti suderintas su tomis tarptautiniu mastu sutartomis taisyklėmis;

(32)

kalbant apie įstaigas, kurios teikia minimalios vertės įsipareigojimus neprofesionalių klientų labui investuojant į KIS investicinius vienetus arba akcijas, be kita ko, vyriausybės remiamos privačios pensijų sistemos kontekste, į tą pačią prudencinio konsolidavimo aprėptį įtraukta įstaiga ar įmonė neprivalo atlikti jokių mokėjimų, nebent kliento KIS akcijų ar investicinių vienetų vertė tam tikru ar tam tikrais sutartyje nurodytais momentais nukristų žemiau garantuotos sumos. Todėl įsipareigojimo vykdymo tikimybė praktiškai yra nedidelė. Jeigu įstaigos minimalios vertės įsipareigojimas apsiriboja sumos, kurią klientas iš pradžių investavo į KIS investicinius vienetus ar akcijas, procentine dalimi (fiksuotos sumos minimalios vertės įsipareigojimas) arba suma, kuri priklauso nuo finansinių rodiklių ar rinkos rodiklių rezultatų iki tam tikro momento, bet koks tuo metu egzistuojantis teigiamas kliento akcijų ar investicinių vienetų vertės ir esamos garantuotos sumos skirtumas tam tikrą datą yra laikomas rezervu ir sumažina riziką, kad įstaiga turės išmokėti garantuotą sumą. Visos tos priežastys pateisina perskaičiavimo koeficiento sumažinimą;

(33)

apskaičiuojant išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertę pagal sandorio šalies kredito rizikos sistemą, Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 įstaigoms šiuo metu suteikta galimybė rinktis iš trijų skirtingų standartizuotų metodų: standartizuoto metodo (SM), rinkos vertės metodo (RVM) ir pradinės pozicijos metodo (PPM);

(34)

tačiau pagal tuos standartizuotus metodus nėra deramai pripažįstamas riziką mažinantis tų pozicijų užtikrinimo priemonių pobūdis. Jų kalibravimai yra pasenę ir neatspindi didelio per finansų krizę pastebėto kintamumo. Be to, jais nėra deramai pripažįstama užskaitos nauda. Siekdamas ištaisyti tuos trūkumus BBPK nusprendė pakeisti SM ir RVM nauju standartizuotu išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodu – vadinamuoju standartizuotu sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodu (Standardised Approach for Counterparty Credit Risk, SA-CCR). Kadangi peržiūrėtais tarptautiniais standartais nustatytas naujas standartizuotas metodas yra tinkamesnis centrinės tarpuskaitos aplinkai, Sąjungos teisę reikėtų iš dalies pakeisti į ją įtraukiant tuos standartus;

(35)

SA-CCR metodas yra jautresnis rizikai negu SM ir RVM, todėl pagal jį nuosavų lėšų reikalavimai turėtų geriau atspindėti su įstaigų išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusią riziką. Vis dėlto kai kurioms įstaigoms, šiuo metu taikančioms RVM, įgyvendinti SA-CCR gali būti pernelyg sudėtinga ir per didelė našta. Įstaigoms, kurios tenkina iš anksto nustatytus tinkamumo kriterijus, ir įstaigoms, kurios priklauso grupei, kuri tenkina tuos kriterijus konsoliduotai, reikėtų nustatyti supaprastintą SA-CCR versiją. Kadangi tokia supaprastinta versija bus mažiau jautri rizikai negu SA-CCR, ji turėtų būti tinkamai kalibruota siekiant užtikrinti, kad pagal ją nebūtų nustatoma per maža išvestinių finansinių priemonių sandorių pozicijų vertė;

(36)

įstaigoms, kurių turimos išvestinių finansinių priemonių pozicijos yra ribotos ir kurios šiuo metu taiko RVM ar PPM, įgyvendinti tiek SA-CCR, tiek supaprastintą SA-CCR gali būti pernelyg sudėtinga. Todėl toms įstaigoms, kurios tenkina iš anksto nustatytus tinkamumo kriterijus, ir įstaigoms, kurios priklauso grupei, kuri tenkina tuos kriterijus konsoliduotai, kaip alternatyvą reikėtų palikti galimybę taikyti PPM, tačiau jį reikėtų peržiūrėti siekiant ištaisyti jo didžiausius trūkumus;

(37)

siekiant padėti įstaigai pasirinkti, kurį iš leidžiamų metodų taikyti, turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai. Tie kriterijai turėtų būti grindžiami įstaigos su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos mastu, iš kurio aišku, kokio sudėtingumo skaičiavimus įstaiga turėtų gebėti atlikti apskaičiuodama pozicijų vertę;

(38)

per finansų krizę kai kurios iš Sąjungoje įsteigtų įstaigų patyrė didelių prekybos knygos nuostolių. Kai kurių iš jų atveju reikalaujamo dydžio kapitalas tiems nuostoliams padengti pasirodė nepakankamas, taigi joms teko prašyti nepaprastosios viešosios finansinės paramos. Tos pastebėtos problemos paskatino BBPK ištaisyti keletą prekybos knygos pozicijoms taikomos prudencinės tvarkos, t. y. nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti, trūkumų;

(39)

2009 m. pirmosios reformos buvo užbaigtos tarptautiniu lygmeniu ir perkeltos į Sąjungos teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/76/ES (10). Vis dėlto 2009 m. reforma nebuvo ištaisyti nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti standartų struktūriniai trūkumai. Dėl nepakankamai aiškiai nustatytos ribos tarp prekybos ir bankinių knygų atsirado reguliacinio arbitražo galimybių, o dėl nepakankamo nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti jautrumo rizikai nebuvo įmanoma aprėpti visų rūšių rizikos, su kuria įstaigos susiduria;

(40)

BBPK pradėjo esminę prekybos knygos peržiūrą (toliau – EPKP) nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti standartų struktūriniams trūkumams ištaisyti. To darbo rezultatas – 2016 m. sausio mėn. paskelbta peržiūrėta rinkos rizikos sistema. 2017 m. gruodžio mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė susitarė atidėti peržiūrėtos rinkos rizikos sistemos įgyvendinimo datą, kad įstaigoms suteiktų papildomo laiko parengti reikalingų sistemų infrastruktūrą ir kad BBPK galėtų išspręsti tam tikras konkrečias su rinkos rizikos sistema susijusias problemas. Tai apima standartizuoto ir vidaus modelių metodų kalibravimo peržiūrą siekiant užtikrinti suderinamumą su pradiniais BBPK lūkesčiais. Užbaigus tą peržiūrą ir prieš atliekant poveikio vertinimą siekiant įvertinti su tuo susijusių EPKP sistemos peržiūrų poveikį Sąjungos įstaigoms, visos įstaigos, kurioms būtų taikoma EPKP sistema Sąjungoje, turėtų pradėti teikti informaciją apie skaičiavimus, atliktus pagal peržiūrėtą standartizuotą metodą. Tuo tikslu, siekiant užtikrinti, kad skaičiavimai, susiję su reikalavimais teikti informaciją, visiškai atitiktų pokyčius tarptautiniu lygiu, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktą. Tą deleguotąjį aktą Komisija turėtų priimti ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Įstaigos turėtų pradėti teikti informaciją apie tuos skaičiavimus ne vėliau kaip praėjus vieniems metams nuo to deleguotojo akto priėmimo. Be to, įstaigos, informacijos teikimo tikslais gavusios pritarimą naudoti EPKP sistemos peržiūrėtą vidaus modelių metodą, turėtų pateikti informaciją ir apie skaičiavimus pagal vidaus modelių metodą po jo visiško įdiegimo praėjus trejiems metams;

(41)

reikalavimų teikti informaciją apie EPKP metodus nustatymas turėtų būti laikomas pirmu žingsniu link visiško EPKP sistemos įgyvendinimo Sąjungoje. Atsižvelgdama į BBPK atliktas PPKP sistemos galutines peržiūras, tų peržiūrų poveikio Sąjungos įstaigoms ir PPKP metodams, kurie jau išdėstyti šiame reglamente dėl informacijos teikimo reikalavimų, rezultatus, Komisija ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti, kai tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatytų, kaip Sąjungoje turėtų būti įgyvendinta PPKP sistema, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti;

(42)

proporcinga rinkos rizikos vertinimo tvarka turėtų būti taikoma ir toms įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma riboto masto veikla, leidžiant daugiau smulkią prekybos knygoje apskaitomą veiklą vykdančių įstaigų taikyti kredito rizikos sistemą bankinės knygos pozicijoms, kaip nustatyta pagal peržiūrėtą smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai skirtą nukrypti leidžiančią nuostatą. Komisijai pakartotinai vertinant, kaip įstaigos, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, turėtų apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai padengti, turėtų būti atsižvelgta ir į proporcingumo principą. Visų pirma turėtų būti peržiūrėtas įstaigų, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, nuosavų lėšų reikalavimų rinkos rizikai padengti kalibravimas, atsižvelgiant į pokyčius tarptautiniu lygiu. Kol kas įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra vidutinio dydžio, taip pat įstaigoms, kurių prekybos knygoje apskaitoma veikla yra smulki, informacijos teikimo reikalavimai pagal EPKP turėtų būti netaikomi;

(43)

siekiant pagerinti įstaigų gebėjimą padengti nuostolius ir geriau laikytis tarptautinių standartų, reikėtų sustiprinti didelių pozicijų sistemą. Tuo tikslu kaip kapitalo bazė apskaičiuojant didelių pozicijų ribą turėtų būti naudojamas aukštesnės kokybės kapitalas, o kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijos turėtų būti apskaičiuojamos pagal SA-CCR. Be to, pozicijų, kurias G-SII gali turėti kitų G-SII atžvilgiu, riba turėtų būti sumažinta siekiant mažinti sisteminę riziką, susijusią su didelių įstaigų tarpusavio ryšiais ir poveikiu, kurį G-SII sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas gali turėti finansiniam stabilumui;

(44)

nors padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu (toliau – LCR) užtikrinama, kad įstaigos pajėgs trumpą laiką atlaikyti nepalankias sąlygas, juo neužtikrinama, kad tos įstaigos turės pastovų finansavimą ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl tapo aišku, kad Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatytas išsamus privalomas pastovaus finansavimo reikalavimas, kurio visada reikėtų laikytis siekiant išvengti pernelyg didelių turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimų ir nebūtų pernelyg pasikliaunama trumpalaikiu didmeniniu finansavimu;

(45)

todėl, laikantis BBPK nustatyto pastovaus finansavimo standarto, reikėtų priimti taisykles, kuriomis pastovaus finansavimo reikalavimas būtų apibrėžtas kaip įstaigos turimo pastovaus finansavimo sumos santykis su jos būtino pastovaus finansavimo suma per vienų metų laikotarpį. Šis privalomas reikalavimas turėtų būti vadinamas grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (NSFR) reikalavimu. Turimo pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos įsipareigojimus ir nuosavas lėšas iš atitinkamų koeficientų, kurie atspindi jų patikimumo lygį per NSFR vienų metų laikotarpį. Būtino pastovaus finansavimo suma turėtų būti apskaičiuojama dauginant įstaigos turtą ir nebalansines pozicijas iš atitinkamų koeficientų, kurie atspindi jų likvidumo ypatybes ir likusius terminus per NSFR vienų metų laikotarpį;

(46)

NSFR turėtų būti išreikštas procentiniu dydžiu ir turėtų būti nustatytas minimalus jo lygis – 100 %, reiškiantis, kad įstaigos turimo pastovaus finansavimo pakanka jos finansavimo poreikiams patenkinti vienų metų laikotarpį tiek įprastomis, tiek nepalankiomis sąlygomis. Jeigu įstaigos NSFR sumažėtų ir nebesiektų 100 %, ji turėtų laikytis konkrečių Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų, kad jos NSFR laiku vėl pasiektų minimalų lygį. NSFR reikalavimo nesilaikymo atvejais priežiūros priemonės neturėtų būti taikomos automatiškai. Vietoj to kompetentingos institucijos turėtų įvertinti NSFR reikalavimo nesilaikymo priežastis ir tik tada nustatyti galimas priežiūros priemones;

(47)

Laikantis 2015 m. gruodžio 15 d. EBI ataskaitoje dėl grynojo pastovaus finansavimo reikalavimų, parengtoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 510 straipsnį, pateiktų rekomendacijų, NSFR apskaičiavimo taisyklės turėtų būti glaudžiai suderintos su BBPK standartais, įskaitant tų standartų pakeitimus, susijusius su išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimu. Tačiau dėl būtinybės atsižvelgti į kai kuriuos Europai būdingus ypatumus siekiant užtikrinti, kad NSFR reikalavimas netrukdytų realiosios Europos ekonomikos finansavimui, būtų pagrįsta BBPK parengtą NSFR šiek tiek patikslinti atsižvelgiant į Europos NSFR reikalavimo apibrėžtį. Atlikti tuos patikslinimus atsižvelgiant į Europos kontekstą rekomenduoja EBI, ir patikslinimai daugiausia susiję su specialia tvarka, taikytina: perleidžiamojo finansavimo modeliams apskritai ir visų pirma padengtų obligacijų išleidimui, prekybos finansavimo veiklai, centralizuotiems reguliuojamiesiems taupomiesiems indėliams, garantuotoms būsto paskoloms, kredito unijoms, pagrindinėms sandorio šalims ir centriniams vertybinių popierių depozitoriumams (CVPD), nesiimantiems jokių reikšmingų įsipareigojimų terminų keitimo. Ta siūloma speciali tvarka bendrais bruožais atspindi lengvatinę tvarką, taikomą tų rūšių veiklai pagal Europos padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį (LCR), palyginti su BBPK nustatytu LCR. Kadangi grynuoju pastovaus finansavimo rodikliu papildomas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, abiejų rodiklių apibrėžtys ir kalibravimas turėtų būti suderinti. Tai ypač svarbu, kai būtino pastovaus finansavimo koeficientai taikomi LCR aukštos kokybės likvidžiajam turtui atliekant NSFR apskaičiavimą, kuris turėtų atspindėti Europos LCR apibrėžtis ir sumažinimus, nepaisant to, ar laikomasi nustatytų LCR skaičiavimo bendrųjų ir operacinių reikalavimų, kuriuos netinka taikyti apskaičiuojant vienų metų laikotarpio NSFR;

(48)

be to, kad reikia atsižvelgti į Europai būdingus ypatumus, išvestinių finansinių priemonių sandorių vertinimas pagal BBPK nustatytą NSFR galėtų daryti reikšmingą poveikį su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusiai įstaigų veiklai, taigi ir Europos finansų rinkoms bei galutinių naudotojų galimybėms atlikti kai kurias operacijas. Jeigu BBPK NSFR būtų nustatytas prieš tai neatlikus išsamių kiekybinių poveikio tyrimų ir viešų konsultacijų, toks sprendimas galėtų netinkamai ir neproporcingai paveikti išvestinių finansinių priemonių sandorius ir kai kuriuos tarpusavyje susijusius sandorius, įskaitant tarpuskaitos veiklą. Papildomas reikalavimas turėti nuo 5 % iki 20 % pastovaus finansavimo lėšų bendriesiems išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams padengti yra labai plačiai laikomas apytikriu matu, naudojamu įvertinti papildomą finansavimo riziką, susijusią su galimu išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų didinimu per vienų metų laikotarpį, ir yra peržiūrimas BBPK lygmeniu. Tas reikalavimas, išreikštas 5 % atsižvelgiant į BBPK suteiktą teisę jurisdikcijoms savo nuožiūra sumažinti būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikomą bendrųjų išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams, vėliau galėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant atsižvelgti į pokyčius BBPK lygmeniu ir išvengti galimų nenumatytų pasekmių, kaip antai trukdymo geram Europos finansų rinkų veikimui ir rizikos draudimo priemonių teikimui įstaigoms bei galutiniams naudotojams, įskaitant įmones, siekiant užtikrinti jų finansavimą kaip kapitalo rinkų sąjungos tikslą.

(49)

BBPK nustatyta nesimetriška tvarka, taikoma trumpalaikiam finansavimui, pvz., atpirkimo sandoriams (nepripažįstamas pastovus finansavimas), ir trumpalaikiam skolinimui, pvz., atvirkštinio atpirkimo sandoriams su finansiniais klientais (būtinas tam tikras pastovus finansavimas – 10 %, jeigu užtikrinimui naudojamas 1 lygio aukštos kokybės likvidusis turtas, kaip apibrėžta pagal LCR, ir 15 % kitiems sandoriams), siekiama neskatinti užmegzti pernelyg daug trumpalaikių finansavimo ryšių tarp finansinių klientų, nes tokie ryšiai yra tarpusavio sąsajų priežastis ir dėl jų tampa sunkiau pertvarkyti konkrečią įstaigą taip, kad rizika neišplistų į likusią finansų sistemos dalį žlugimo atveju. Vis dėlto ši nesimetriška tvarka yra kalibruojama konservatyviai ir gali paveikti vertybinių popierių, kurie paprastai naudojami kaip užtikrinimo priemonės sudarant trumpalaikius sandorius, ypač vyriausybės obligacijų, likvidumą, nes įstaigos tikriausiai sumažins atpirkimo rinkose savo vykdomos veiklos mastą. Tai taip pat gali pakenkti rinkos formavimo veiklai, nes atpirkimo rinkos palengvina būtinų atsargų valdymą, taigi tai prieštarauja kapitalo rinkų sąjungos tikslams. Siekiant suteikti įstaigoms pakankamai laiko palaipsniui prisitaikyti prieš šio konservatyvaus kalibravimo, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtino pastovaus finansavimo koeficientai būtų laikinai sumažinti. Būtino pastovaus finansavimo koeficientų laikino sumažinimo dydis turėtų priklausyti nuo sandorių rūšių ir nuo tuose sandoriuose naudojamos užtikrinimo priemonės rūšies;

(50)

įrodyta, kad kartu su BBPK būtino pastovaus finansavimo koeficiento, taikomo trumpalaikiams atvirkštinio atpirkimo sandoriams su finansiniais klientais, užtikrinamiems vyriausybės obligacijomis, laikinu rekalibravimu būtina atlikti kai kuriuos kitus koregavimus siekiant užtikrinti, kad nustatytas NSFR reikalavimas nekenktų vyriausybės obligacijų rinkų likvidumui. BBPK 5 % būtino pastovaus finansavimo koeficientas, taikomas 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, įskaitant vyriausybės obligacijas, reiškia, kad įstaigoms reikėtų turėti lengvai prieinamą ilgalaikį neužtikrintą tokio procentinio dydžio finansavimą, nepriklausomai nuo to, kokį laikotarpį jos tikisi turėti tokias vyriausybės obligacijas. Tai galėtų dar labiau paskatinti įstaigas laikyti pinigų indėlius centriniuose bankuose, užuot vykdžius pirminių prekiautojų veiklą ir užtikrinus likvidumą vyriausybės obligacijų rinkose. Be to, tai nedera su LCR, pagal kurį pripažįstamas visiškas to turto likvidumas net ir esant likvidumo požiūriu itin nepalankioms sąlygoms (0 % vertės sumažinimas). Todėl būtino pastovaus finansavimo koeficientą, taikomą 1 lygio aukštos kokybės likvidžiajam turtui, kaip apibrėžta pagal Europos LCR, išskyrus itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, reikėtų sumažinti nuo 5 % iki 0 %;

(51)

be to, visu 1 lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu, kaip apibrėžta pagal Europos LCR, išskyrus itin aukštos kokybės padengtąsias obligacijas, gautu kaip kintamosios garantinės įmokos pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, turėtų būti užskaitytas išvestinių finansinių priemonių turtas, nors, remiantis BBPK parengtu NSFR, išvestinių finansinių priemonių turtui užskaityti yra priimtini tik pinigai, laikantis finansinio sverto sistemos sąlygų. Dėl tokio platesnio turto, kuris gautas kaip kintamosios garantinės įmokos, pripažinimo padidės vyriausybės obligacijų rinkų likvidumas, nenukentės galutiniai naudotojai, turintys dideles vyriausybės obligacijų sumas, bet nedaug pinigų (pavyzdžiui, pensijų fonduose), ir bus išvengta papildomo įtampos didinimo dėl poveikio pinigų paklausai atpirkimo rinkose;

(52)

NSFR reikalavimas turėtų būti taikomas įstaigoms tiek individualiai, tiek konsoliduotai, nebent kompetentingos institucijos leistų NSFR reikalavimo netaikyti individualiai. Kai netaikyti NSFR reikalavimo individualiai neleidžiama, sandoriams tarp dviejų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įstaigų turėtų būti iš esmės taikomi simetriški turimo ir būtino pastovaus finansavimo koeficientai, kad nebūtų prarastas finansavimas vidaus rinkoje ir nebūtų kliudoma veiksmingai valdyti likvidumą Europos grupėse, kuriose likvidumas valdomas centralizuotai. Tokią simetrišką lengvatinę tvarką turėtų būti leidžiama taikyti tik grupių vidaus sandoriams, kai imamasi visų būtinų apsaugos priemonių, remiantis papildomais tarpvalstybiniams sandoriams skirtais kriterijais ir tik gavus išankstinį susijusių kompetentingų institucijų sutikimą, nes negalima daryti prielaidos, kad įstaigos, kurios vykdydamos savo mokėjimo prievoles susiduria su sunkumais, visada gaus finansavimo paramą iš kitų tai pačiai grupei ar tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai priklausančių įmonių;

(53)

mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms turėtų būti suteikta galimybė taikyti supaprastintą NSFR reikalavimo versiją. Pagal supaprastintą, mažiau išsamią NSFR versiją reikėtų rinkti nedaug duomenų vienetų ir dėl to, atsižvelgiant į proporcingumo principą, toms įstaigoms sumažėtų apskaičiavimo sudėtingumas, tačiau kartu būtų užtikrinta, kad tos įstaigos vis dar išlaikytų pakankamą pastovaus finansavimo koeficientą taikant kalibravimą, kuris būtų ne mažiau konservatyvus nei pagal visavertį NSFR reikalavimą. Tačiau kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad mažos ir nesudėtingos įstaigos taikytų ne supaprastintą versiją, o visavertį NSFR reikalavimą;

(54)

konsoliduojant patronuojamąsias įmones trečiosiose valstybėse reikėtų deramai atsižvelgti į tose valstybėse taikomus pastovaus finansavimo reikalavimus. Taigi, Sąjungoje konsolidavimo taisyklėmis neturėtų būti nustatomas palankesnis trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių turimo ir būtino pastovaus finansavimo vertinimas negu vertinimas, nustatytas tų trečiųjų valstybių nacionalinėje teisėje;

(55)

siekiant užtikrinti tinkamą galimų valiutų neatitikimų stebėseną, įstaigoms turėtų būti privaloma savo kompetentingoms institucijoms pranešti savo ataskaitose nurodoma valiuta išreikštą privalomą detaliai nustatytą visų straipsnių ir atskirai kiekviena svarbia valiuta išreikštų straipsnių NSFR. NSFR reikalavimas neturėtų reikšti, kad įstaigos turės teikti informaciją du kartus ar turės teikti informaciją ne pagal galiojančias taisykles, be to, įstaigoms turėtų būti suteikta pakankamai laiko pasirengti naujų informacijos teikimo reikalavimų įsigaliojimui;

(56)

kadangi prasmingos ir palyginamos informacijos apie bendrus pagrindinius įstaigų rizikos parametrus teikimas rinkai yra pagrindinis patikimos bankų sistemos principas, ypač svarbu kuo labiau sumažinti informacijos nesimetriškumą ir palengvinti kredito įstaigų rizikos pobūdžių palyginimą tiek vienos jurisdikcijos lygmeniu, tiek tarp jurisdikcijų. 2015 m. sausio mėn. BBPK paskelbė peržiūrėtus 3 ramsčio informacijos atskleidimo standartus, kuriais siekiama gerinti įstaigų reguliavimo tikslais rinkai atskleidžiamos informacijos palyginamumą, kokybę ir nuoseklumą. Todėl, siekiant įgyvendinti tuos naujus tarptautinius standartus, dabartinius informacijos atskleidimo reikalavimus tikslinga iš dalies pakeisti;

(57)

į Komisijos kvietimą teikti įrodymus dėl ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemos atsakę respondentai manė, kad dabartiniai informacijos atskleidimo reikalavimai yra neproporcingi ir sukelia naštą mažesnėms įstaigoms. Nedarant poveikio siekiui labiau suderinti informacijos atskleidimo tvarką su tarptautiniais standartais, iš mažų ir nesudėtingų įstaigų turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją rečiau ir ne taip išsamiai nei reikalaujama iš didesnių įstaigų, taip sumažinant joms tenkančią administracinę naštą;

(58)

reikėtų šiek tiek paaiškinti informacijos apie atlygį atskleidimo tvarką. Šiame reglamente išdėstyti reikalavimai, susiję su informacijos apie atlygį atskleidimu, turėtų būti suderinti su atlygio taisyklių tikslais, t. y. sukurti ir taikyti tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla daro reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, atlygio politiką ir praktiką, kuri atitiktų veiksmingo rizikos valdymo reikalavimus. Be to, iš įstaigų, kurios naudojasi nuo tam tikrų atlygio taisyklių nukrypti leidžiančia nuostata, turėtų būti reikalaujama atskleisti informaciją apie tokią nuostatą;

(59)

mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra vienas iš Sąjungos ekonomikos ramsčių, nes atlieka esminį vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas. Atsižvelgiant į tai, kad MVĮ kelia mažesnę sisteminę riziką nei didesnės įmonės, kapitalo reikalavimai MVĮ pozicijoms turėtų būti mažesni nei tie, kurie taikomi didelėms įmonėms, kad būtų užtikrintas optimalus bankų teikiamas MVĮ finansavimas. Šiuo metu MVĮ pozicijoms iki 1,5 mln. EUR ribos taikomas pagal riziką įvertintos pozicijos sumos sumažinimas 23,81 %. Kadangi nustatyta 1,5 mln. EUR riba MVĮ pozicijoms nereiškia MVĮ rizikingumo pokyčio, kapitalo reikalavimų sumažinimas turėtų būti taikomas ir MVĮ pozicijoms, siekiančioms iki 2,5 mln. EUR, o MVĮ pozicijos daliai, viršijančiai 2,5 mln. EUR, kapitalo reikalavimai turėtų būti sumažinti 15 %;

(60)

investicijos į infrastruktūrą yra ypač svarbios siekiant stiprinti Europos konkurencingumą ir skatinti kurti darbo vietas. Sąjungos ekonomikos atsigavimas ir būsimas augimas iš esmės priklauso nuo kapitalo prieinamumo strateginėms visai Europai svarbioms investicijoms į infrastruktūrą, ypač plačiajuosčio ryšio ir energijos tinklus, taip pat į transporto infrastruktūrą, įskaitant elektromobilumo infrastruktūrą, ypač pramoninės veiklos centruose, į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas ir į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą. Investicijų planu Europai siekiama skatinti papildomą perspektyvių infrastruktūros projektų finansavimą, inter alia, tam sutelkiant papildomus privataus finansavimo šaltinius. Kai kuriems galimiems investuotojams didžiausią susirūpinimą kelia numanoma perspektyvių projektų stoka ir ribotas gebėjimas tinkamai įvertinti riziką dėl jiems būdingo sudėtingumo;

(61)

todėl, siekiant skatinti privačias ir viešąsias investicijas į infrastruktūros projektus, ypač svarbu sukurti tokią reguliavimo aplinką, kurioje būtų galima skatinti aukštos kokybės infrastruktūros projektus ir mažinti investuotojų riziką. Visų pirma turėtų būti sumažinti infrastruktūros projektų pozicijoms taikomi nuosavų lėšų reikalavimai, jeigu jie atitinka nustatytus kriterijus, kad būtų galima sumažinti jų rizikos pobūdį ir padidinti pinigų srautų nuspėjamumą. Komisija turėtų peržiūrėti nuostatą dėl aukštos kokybės infrastruktūros projektų siekdama įvertinti jos poveikį įstaigų investicijų į infrastruktūrą apimčiai ir tų investicijų kokybei, atsižvelgiant į Sąjungos tikslus pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsparios klimato kaitos poveikiui ir žiedinės ekonomikos, ir jos tinkamumą prudenciniu atžvilgiu. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti, ar nereikėtų išplėsti šios nuostatos taikymo sritį taip, kad ji apimtų ir įmonių investicijas į infrastruktūrą;

(62)

kaip rekomenduoja EBI, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (11) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA) ir Europos Centrinis Bankas, atsižvelgiant į ypatingą pagrindinių sandorio šalių verslo modelį, sverto koeficiento reikalavimas šioms šalims turėtų būti netaikomas, nes jos privalo gauti banko licenciją vien dėl to, kad joms būtų suteikta galimybė naudotis centrinių bankų teikiamomis vienos nakties priemonėmis, ir tam, kad jos atliktų savo kaip pagrindinių subjektų vaidmenį siekiant svarbių politinių ir reguliavimo tikslų finansų sektoriuje;

(63)

be to, CVPD, turinčių leidimą veikti kaip kredito įstaigos, pozicijoms ir kredito įstaigų, paskirtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 (12) 54 straipsnio 2 dalį, pozicijoms, pvz., pinigų likučiams, atsiradusiems dėl piniginių lėšų sąskaitų atidarymo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyviams bei vertybinių popierių sąskaitų turėtojams ir jų indėlių priėmimo, bendras pozicijų matas turėtų būti netaikomas, nes pernelyg didelio sverto rizikos jos nesukelia dėl to, kad tie pinigų likučiai naudojami tik vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos sandoriams apmokėti;

(64)

atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2013/36/ES nurodytos gairės dėl papildomų nuosavų lėšų yra kapitalo tikslas, kuris atspindi priežiūros lūkesčius, jam neturėtų būti taikomas nei privalomas informacijos atskleidimas, nei draudimas atskleisti informaciją kompetentingų institucijų reikalavimu pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 arba tą direktyvą;

(65)

siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai apibrėžtos kai kurios specialios Reglamento (ES) Nr. 575/2013 techninės nuostatos, ir atsižvelgti į galimus standartų pokyčius tarptautiniu lygmeniu, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl produktų arba paslaugų, su kuriais susijęs turtas ir įsipareigojimai gali būti laikomi tarpusavyje susijusiais, sąrašo dalinio pakeitimo, dėl daugiašalių plėtros bankų sąrašo dalinio keitimo, dėl informacijos apie rinkos riziką atskleidimo reikalavimų dalinio pakeitimo ir dėl papildomų likvidumo reikalavimų nustatymo. Ypač svarbu, kad prieš priimdama tuos aktus, atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (13) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(66)

techniniais standartais turėtų būti užtikrintas nuoseklus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų suderinimas. EBI, kaip itin specializuotos praktinės patirties turinti įstaiga, turėtų būti įgaliota parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos, projektus. Techniniai reguliavimo standartai turėtų būti parengti prudencinio konsolidavimo, nuosavų lėšų, TLAC, nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintų pozicijų vertinimo, nuosavybės vertybinių popierių investicijų į fondus, nuostolio dėl įsipareigojimų nevykdymo apskaičiavimo pagal vidaus reitingais pagrįstas metodą, taikomą kredito rizikai, rinkos rizikos, didelių pozicijų ir likvidumo srityse. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tie techniniai reguliavimo standartai būtų priimti Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka. Komisija ir EBI turėtų užtikrinti, kad tuos standartus ir reikalavimus visos atitinkamos įstaigos galėtų taikyti tokiu būdu, kuris būtų proporcingas tų įstaigų ir jų veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui;

(67)

kad atskleidžiamą informaciją būtų lengviau palyginti, EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų, kuriais būtų nustatyti standartizuoti informacijos atskleidimo šablonai, apimantys visus Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus esminius informacijos atskleidimo reikalavimus, projektus. Rengdama šiuos standartus EBI turėtų atsižvelgti į įstaigų dydį ir sudėtingumą, taip pat į jų veiklos pobūdį ir rizikos dydį. EBI turėtų pateikti ataskaitą apie tai, kaip būtų galima padidinti Sąjungos priežiūros ataskaitų rinkinio aprėpties, išsamumo arba teikimo dažnumo proporcingumą, ir bent pateikti konkrečių rekomendacijų dėl to, kaip, tinkamai supaprastinus reikalavimus, mažoms įstaigoms tenkančias vidutines reikalavimų laikymosi išlaidas būtų galima idealiu atveju sumažinti 20 % arba daugiau ar bent jau 10 %. EBI turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kurie turi būti pateikti su ta ataskaita. Pagal SESV 291 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tie techniniai įgyvendinimo standartai būtų priimti Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnyje nustatyta tvarka;

(68)

kad įstaigoms būtų lengviau laikytis šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų taisyklių, taip pat techninių reguliavimo standartų, techninių įgyvendinimo standartų, gairių ir šablonų, patvirtintų siekiant įgyvendinti tas taisykles, EBI turėtų sukurti IT priemonę, skirtą padėti įstaigoms atitinkamomis nuostatomis, standartais, gairėmis ir šablonais atitinkamai pagal jų dydį ir verslo modelį;

(69)

be ataskaitos dėl galimo išlaidų sumažinimo, ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d. EBI, bendradarbiaudama su visomis atitinkamomis institucijomis, t. y. su tomis institucijomis, kurios yra atsakingos už prudencinę priežiūrą, pertvarkymą ir indėlių garantijų sistemas, visų pirma su Europos centrinių bankų sistema (ECBS), turėtų parengti galimybių ataskaitą dėl nuoseklios ir integruotos statistinių duomenų, pertvarkymo srities duomenų ir prudencinių duomenų rinkimo sistemos plėtojimo. Atsižvelgiant į ankstesnį ECBS darbą integruotų duomenų rinkimo srityje, toje ataskaitoje turėtų būti pateikta sąnaudų ir naudos analizė, susijusi su centrinio duomenų rinkimo centro, skirto integruotai duomenų – statistinių ir reguliavimo srities duomenų apie visas Sąjungoje esančias įstaigas – teikimo sistemai, sukūrimu. Pagal tokią sistemą, be kita ko, turėtų būti naudojamos nuoseklios rinktinų duomenų apibrėžtys bei standartai ir garantuojamas patikimas ir nuolatinis keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų, taip užtikrinant griežtą surinktų duomenų konfidencialumą, griežtą prieigos prie sistemos teisės autentiškumo patvirtinimą ir administravimą, taip pat kibernetinį saugumą. Taip centralizuojant ir suderinant Europos ataskaitų teikimo aplinką siekiama išvengti situacijų, kai įvairios institucijos prašo pateikti panašius ar identiškus duomenis, ir taip gerokai sumažinti tiek kompetentingoms institucijoms, tiek įstaigoms tenkančią administracinę ir finansinę naštą. Atsižvelgdama į EBI parengtą galimybių ataskaitą, Komisija, jei tikslinga, turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(70)

atitinkamos kompetentingos ar paskirtosios institucijos turėtų stengtis Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytais makroprudenciniais įgaliojimais naudotis nuosekliai ir jų nedubliuodamos. Visų pirma atitinkamos kompetentingos ar paskirtosios institucijos turėtų deramai apsvarstyti, ar priemonės, kurių jos imasi pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124, 164 ar 458 straipsnius, nedubliuoja kitų galiojančių ar būsimų priemonių pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį ir yra tarpusavyje nuoseklios;

(71)

atsižvelgiant į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių pozicijų vertinimo, o konkrečiai į įstaigų įnašų į reikalavimus atitinkančių pagrindinių sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo fondus vertinimo pakeitimus, nustatytus šiame reglamente, atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistos ir atitinkamos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 (14) nuostatos, kurios į tą reglamentą įtrauktos Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir kuriomis išdėstyta, kaip turi būti apskaičiuojamas pagrindinių sandorio šalių hipotetinis kapitalas, kurį po to įstaigos naudoja apskaičiuodamos savo nuosavų lėšų reikalavimus;

(72)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sugriežtinti ir patikslinti jau galiojančius Sąjungos teisės aktus, kuriais užtikrinami vienodi įstaigoms taikomi prudenciniai reikalavimai visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(73)

siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsisakoma investicijų į draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kurioms netaikoma papildoma priežiūra, turėtų būti atgaline data nuo 2019 m. sausio 1 d. taikoma iš dalies pakeista pereinamojo laikotarpio nuostatų, susijusių su turimų kapitalo dalių draudimo bendrovėse atskaitymo išimtimis, versija;

(74)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl bendrųjų prudencinių reikalavimų, kurių įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurių priežiūra vykdoma pagal Direktyvą 2013/36/ES, turi laikytis šių punktų atžvilgiu:

a)

nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais kredito rizikos, rinkos rizikos, operacinės rizikos, atsiskaitymo rizikos ir sverto elementais;

b)

dideles pozicijas ribojančių reikalavimų;

c)

likvidumo reikalavimų, susijusių su visapusiškai kiekybiškai įvertinamais, vienodais ir standartizuotais likvidumo rizikos elementais;

d)

informacijos teikimo reikalavimų, susijusių su a, b ir c punktais;

e)

viešo atskleidimo reikalavimų.

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos taisyklės dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, kurių privalo laikytis pertvarkytini subjektai, kurie yra pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba G-SII dalis ir ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės.

Šiuo reglamentu nereglamentuojami kompetentingoms institucijoms keliami informacijos skelbimo reikalavimai įstaigų prudencinio reguliavimo ir priežiūros srityje, kaip nustatyta Direktyvoje 2013/36/ES.

2 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

1.   Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Direktyvoje 2013/36/ES ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.

2.   Siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, pertvarkymo institucijoms suteikiami įgaliojimai ir jos laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES (*1) ir šiame reglamente nustatytų procedūrų.

3.   Siekiant užtikrinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų laikymąsi, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiauja.

4.   Siekdami užtikrinti reikalavimų laikymąsi pagal atitinkamą savo kompetenciją, Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 (*2) 42 straipsniu, ir Europos Centrinis Bankas klausimais, susijusiais su Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (*3) jam pavestomis užduotimis, užtikrina reguliarų ir patikimą keitimąsi atitinkama informacija.

(*1)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190)."

(*2)  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1)."

(*3)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).“;"

2)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

7 punktas pakeičiamas taip:

„7)   kolektyvinio investavimo subjektas (KIS)– KIPVPS, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (*4) 1 straipsnio 2 dalyje, arba alternatyvaus investavimo fondas (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES (*5) 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

(*4)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32)."

(*5)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).“;"

ii)

20 punktas pakeičiamas taip:

„20)   finansų kontroliuojančioji bendrovė– finansų įstaiga, kurios visos arba beveik visos patronuojamosios įmonės yra įstaigos arba finansų įstaigos ir kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė; finansų įstaigos patronuojamosios įmonės yra daugiausia įstaigos arba finansų įstaigos, kai bent viena iš jų yra įstaiga ir kai didesnė kaip 50 % finansų įstaigos nuosavo kapitalo, konsoliduoto turto, pajamų, personalo ar kito rodiklio, kurį kompetentinga institucija laiko svarbiu, dalis yra susijusi su patronuojamosiomis įmonėmis, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos;“;

iii)

26 punktas pakeičiamas taip:

„26)   finansų įstaiga– įmonė, kuri nėra įstaiga ir nėra vien pramonės kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra pirkti įmonių kapitalo dalis arba užsiimti vienos ar kelių rūšių veikla, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES I priedo 2–12 ir 15 punktuose, įskaitant finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mokėjimo įstaigą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (*6) 4 straipsnio 4 punkte, ir turto valdymo bendrovę, tačiau išskyrus draudimo kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias draudimo kontroliuojančiąsias bendroves, kaip apibrėžta atitinkamai Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose;

(*6)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).“;"

iv)

28 punktas pakeičiamas taip:

„28)   patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje– įstaiga valstybėje narėje, turinti patronuojamąją įmonę, kuri yra įstaiga, finansų įstaiga ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, arba dalyvaujanti valdant įstaigos, finansų įstaigos ar papildomas paslaugas teikiančios įmonės kapitalą ir pati nesanti kitos įstaigos, gavusios veiklos leidimą toje pačioje valstybėje narėje, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė“;

v)

įterpiami šie punktai:

„29a)   patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje– patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri yra investicinė įmonė;

29b)   ES patronuojančioji investicinė įmonė– ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra investicinė įmonė;

29c)   patronuojančioji kredito įstaiga valstybėje narėje– patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuri yra kredito įstaiga;

29d)   ES patronuojančioji kredito įstaiga– ES patronuojančioji įstaiga, kuri yra kredito įstaiga;“;

vi)

39 punktas papildomas šia pastraipa:

„Du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų, kurie atitinka a arba b punkte nustatytas sąlygas dėl savo tiesioginės tos pačios pagrindinės sandorio šalies pozicijos tarpuskaitos veiklos tikslais, nelaikomi susijusių klientų grupe.“;

vii)

41 punktas pakeičiamas taip:

„41)   konsoliduotos priežiūros institucija– kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotos priežiūros vykdymą pagal Direktyvos 2013/36/ES 111 straipsnį;“;

viii)

71 punkto b papunkčio įžanginė frazė pakeičiama taip:

„b)

97 straipsnio tikslais – šio kapitalo suma:“;

ix)

72 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

ji yra reguliuojama rinka arba trečiosios valstybės rinka, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (*7) 25 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą procedūrą;

(*7)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).“;"

x)

86 punktas pakeičiamas taip:

„86)   prekybos knyga– visos finansinių priemonių ir biržos prekių pozicijos, kurias įstaiga turi prekybos tikslais arba kuriomis siekia apdrausti nuo rizikos prekybos tikslais turimas pozicijas pagal 104 straipsnį“ ;

xi)

91 punktas pakeičiamas taip:

„91)   prekybos pozicija– dabartinė turima pozicija, įskaitant kintamąją garantinę įmoką, mokėtiną tarpuskaitos nariui, tačiau dar negautą, ir bet kokia galima būsima tarpuskaitos nario arba kliento turima pagrindinės sandorio šalies pozicija, susidaranti dėl 301 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytų sutarčių ir sandorių, taip pat pradinė garantinė įmoka;“;

xii)

96 punktas pakeičiamas taip:

„96)   vidinis apsidraudimas– pozicija, kuria reikšmingai padengiamos rizikos sudedamosios dalys, susijusios su prekybos knygos pozicija ir viena ar daugiau ne prekybos knygos pozicijų arba su dviem prekybos operacijų sąrašais;“;

xiii)

127 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

įstaigos priklauso tai pačiai 113 straipsnio 7 dalyje nurodytai institucinei užtikrinimo sistemai arba nuolat priklauso centrinės įstaigos tinklui;“;

xiv)

128 punktas pakeičiamas taip:

„128)   paskirstomi straipsniai– pelno paskutinių finansinių metų pabaigoje ir praėjusių metų nepaskirstytojo pelno bei tam tikslui skirtų rezervų suma prieš paskirstymą nuosavų lėšų priemonių turėtojams, atėmus visą praėjusių metų nepaskirstytą nuostolį, visą pelną, kuris yra neskirstytinas pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę arba pagal įstaigos įstatus, ir visas sumas, pervestas į nepaskirstytinus rezervus pagal nacionalinę teisę arba įstaigos statutą, kiekvienu atveju konkrečios nuosavų lėšų priemonių kategorijos, kuriai taikoma Sąjungos ar nacionalinė teisė, įstaigos įstatai ar statutas, atžvilgiu; tas pelnas, nuostoliai ir rezervai nustatomi remiantis ne konsoliduotomis ataskaitomis, o įstaigos individualiomis ataskaitomis.“;

xv)

papildoma šiais punktais:

„130)   pertvarkymo institucija– pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

131)   pertvarkytinas subjektas– pertvarkytinas subjektas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83a punkte;

132)   pertvarkytina grupė– pertvarkytina grupė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 83b punkte;

133)   pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (G-SII)– G-SII, nustatyta pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 2 dalis;

134)   ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga (ne ES G-SII)– pasaulinės sisteminės svarbos bankų grupė arba bankas (G-SIB), kurie nėra G-SII ir kurie yra įtraukti į Finansinio stabilumo tarybos paskelbtą reguliariai atnaujinamą G-SIB sąrašą;

135)   reikšminga patronuojamoji įmonė– patronuojamoji įmonė, kuri individualiai arba konsoliduotai tenkina bet kurią iš šių sąlygų:

a)

patronuojamajai įmonei priklauso daugiau kaip 5 % konsoliduoto pagal riziką įvertinto jos pirminės patronuojančiosios įmonės turto;

b)

patronuojamoji įmonė sukuria daugiau kaip 5 % visų savo pirmosios patronuojančiosios įmonės veiklos pajamų;

c)

bendras patronuojamosios įmonės bendras pozicijų matas, nurodytas šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje, sudaro daugiau kaip 5 % jos pirmosios patronuojančiosios įmonės konsoliduoto bendro pozicijų mato;

siekiant nustatyti reikšmingą patronuojamąją įmonę, kai taikoma Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnio 2 dalis, dvi tarpinės ES patronuojančiosios įmonės laikomos viena patronuojamąja įmone remiantis konsoliduota jų būkle;

136)   G-SII subjektas– juridinio asmens statusą turintis subjektas, kuris yra G-SII arba yra G-SII ar ne ES G-SII dalis;

137)   gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė– gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 57 punkte;

138)   grupė– įmonių, iš kurių bent viena yra įstaiga, grupė, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės arba įmonės, viena su kita susijusios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (*8) 22 straipsnyje nustatytais ryšiais;

139)   vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris– atpirkimo sandoris, vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimo ar skolinimosi sandoris arba garantinės įmokos skolinimo sandoris;

140)   pradinė garantinė įmoka (PGĮ)– bet kokia užtikrinimo priemonė, išskyrus kintamąją garantinę įmoką, gauta iš subjekto arba pateikta subjektui esamai ir galimai būsimai sandorio ar sandorių portfelio pozicijai padengti laikotarpiu, kuris reikalingas tiems sandoriams realizuoti arba pakartotinai apsidrausti nuo jų rinkos rizikos, pagrindinei sandorio ar sandorių portfelio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų;

141)   rinkos rizika– rizika patirti nuostolių dėl rinkos kainų pokyčių, įskaitant užsienio valiutų kursų ar biržos prekių kainų pokyčius;

142)   užsienio valiutos kurso rizika– rizika patirti nuostolių dėl užsienio valiutų kursų pokyčių;

143)   biržos prekių kainos rizika– rizika patirti nuostolių dėl biržos prekių kainų pokyčių;

144)   prekybos operacijų sąrašas– aiškiai nustatyta įstaigos sudaryta ir pagal tą pačią rizikos valdymo sistemą veikianti prekiautojų grupė, kurios tikslas yra pagal aiškiai nustatytą ir nuoseklią verslo strategiją drauge valdyti prekybos knygos pozicijų portfelį;

145)   maža ir nesudėtinga įstaiga– įstaiga, kuri atitinka visas toliau išvardytas sąlygas:

a)

tai nėra didelė įstaiga;

b)

bendra jos turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikytina, konsoliduotai pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES per ketverių metų laikotarpį, ėjusį iš karto prieš einamąjį metinį ataskaitinį laikotarpį, vidutiniškai lygi 5 mlrd. EUR ribai arba yra mažesnė; valstybės narės gali tą ribą sumažinti;

c)

jai netaikomos jokios pareigos arba taikomos supaprastintos pareigos gaivinimo ir pertvarkymo planavimo kontekste pagal Direktyvos 2014/59/ES 4 straipsnį;

d)

jos prekybos knygoje apskaitoma veikla kvalifikuojama kaip smulki pagal 94 straipsnio 1 dalį;

e)

bendra jos išvestinių finansinių priemonių, turimų prekybos tikslais, pozicijų vertė neviršija 2 % viso balansinio ir nebalansinio turto, o bendra jos visų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertė neviršija 5 %, abi vertes apskaičiuojant pagal 273a straipsnio 3 dalį;

f)

daugiau nei 75 % įstaigos konsoliduoto viso turto ir įsipareigojimų, abiem atvejais neįtraukiant grupės vidaus pozicijų, yra susiję su veikla, vykdoma kartu su Europos ekonominėje erdvėje esančiomis sandorio šalimis;

g)

įstaiga nenaudoja vidaus modelių prudenciniams reikalavimams pagal šį reglamentą vykdyti, išskyrus patronuojamųjų įmonių, naudojančių grupės lygmeniu parengtus vidaus modelius, atvejus, su sąlyga, kad grupei konsoliduotai taikomi 433a arba 433c straipsnyje nustatyti informacijos atskleidimo reikalavimai;

h)

įstaiga nėra pareiškusi kompetentingai institucijai prieštaravimo dėl jos priskyrimo prie mažos ir nesudėtingos įstaigos;

i)

kompetentinga institucija nėra nusprendusi, kad įstaiga, remiantis jos dydžio, veiklos tarpusavio sąsajų, sudėtingumo ar rizikos pobūdžio analize, negali būti laikoma maža ir nesudėtinga įstaiga;

146)   didelė įstaiga– įstaiga, kuri tenkina bet kurią iš šių sąlygų:

a)

ji yra G-SII;

b)

ji buvo nustatyta kaip kita sisteminės svarbos įstaiga (O-SII) pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 1 ir 3 dalis;

c)

valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, pagal bendrą turto vertę ji yra viena iš trijų didžiausių įstaigų;

d)

bendra jos turto vertė vertinant individualiai arba, kai taikytina, remiantis jos konsoliduota būkle pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES yra lygi 30 mlrd. EUR arba yra didesnė;

147)   didelė patronuojamoji įmonė– patronuojamoji įmonė, kuri atitinka didelės įstaigos kriterijus;

148)   nebiržinė įstaiga– įstaiga, kuri nėra išleidusi vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti kurios nors valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

149)   finansinė atskaitomybė– aštuntos dalies tikslais tai finansinė atskaitomybė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB (*9) 4 ir 5 straipsniuose.

(*8)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19)."

(*9)  2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).“;"

b)

papildoma šia dalimi:

„4.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis aplinkybėmis laikoma, kad 1 dalies 39 punkto sąlygos yra tenkinamos.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“

3)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Įstaigos individualiai vykdo šio reglamento antroje, trečioje, ketvirtoje, septintoje, septintoje A ir aštuntoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytas prievoles, išskyrus šio reglamento 430 straipsnio 1 dalies d punktą.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, 92a straipsnyje nustatyto reikalavimo individualiai laikosi tik tos įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir kurios taip pat yra G-SII arba G-SII dalis ir neturi patronuojamųjų įmonių.

Ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės individualiai laikosi 92b straipsnio, jei jos tenkina visas šias sąlygas:

a)

jos nėra pertvarkytini subjektai;

b)

jos neturi patronuojamųjų įmonių;

c)

jos nėra ES patronuojančiosios įstaigos patronuojamosios įmonės.“;

c)

3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Jokia įstaiga, kuri yra patronuojančioji įmonė arba patronuojamoji įmonė, ir jokia įstaiga, kuri konsoliduojama pagal 18 straipsnį, nėra įpareigota individualiai laikytis aštuntoje dalyje nustatytų prievolių.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, šio straipsnio 1a dalyje nurodytos įstaigos 437a straipsnio ir 447 straipsnio h punkto laikosi individualiai.

4.   Kredito įstaigos ir investicinės įmonės, kurios turi leidimą teikti Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytas investicines paslaugas ir vykdyti nurodytą veiklą, individualiai vykdo šio reglamento šeštoje dalyje ir 430 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytas prievoles.

Šios įstaigos neprivalo laikytis šio reglamento 413 straipsnio 1 dalies ir šio reglamento septintoje A dalyje nustatytų atitinkamų informacijos apie likvidumą teikimo reikalavimų:

a)

įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį;

b)

įstaigos, kurios turi veiklos leidimą ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 (*10) 16 straipsnį ir 54 straipsnio 2 dalies a punktą, su sąlyga, kad jos neatlieka reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų, ir

c)

įstaigos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 909/2014 54 straipsnio 2 dalies b punktą, su sąlyga, kad:

i)

jų veikla apsiriboja bankinio tipo paslaugų, išvardytų to reglamento priedo C skirsnio a–e punktuose, teikimu centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, turintiems veiklos leidimus pagal to reglamento 16 straipsnį, ir

ii)

jos neatlieka reikšmingų įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimų.

Kol bus pateikta Komisijos ataskaita pagal 508 straipsnio 3 dalį, kompetentingos institucijos gali leisti investicinėms įmonėms nevykdyti šeštoje dalyje ir 430 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų prievolių, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

5.   Nereikalaujama, kad šio reglamento 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje nurodytos investicinės įmonės, įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos pritaikė šio reglamento 7 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytą leidžiančią nukrypti nuostatą, ir įstaigos, kurios turi leidimą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnį, individualiai vykdytų šio reglamento septintoje dalyje nustatytas prievoles ir šio reglamento septintoje A dalyje nustatytus susijusius informacijos apie sverto koeficientą teikimo reikalavimus.

(*10)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1)“."

4)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

patronuojančioji įstaiga konsoliduotai arba patronuojamoji įstaiga iš dalies konsoliduotai visą laiką stebi ir prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų, kurioms leidžiama nesilaikyti reikalavimų, likvidumo pozicijas, stebi ir visą laiką prižiūri visų grupei arba pogrupiui priklausančių įstaigų lėšų pozicijas, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto grynojo pastovaus finansavimo rodiklio (NSFR) reikalavimo nesilaikoma, ir užtikrina visų tų įstaigų atžvilgiu pakankamą likvidumo lygį ir pastovaus finansavimo lygį, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo nesilaikoma;“;

b)

3 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b)

viename bendrame likvidumo pogrupyje reikalaujamo turėti likvidžiojo turto sumų paskirstymo, vietos ir nuosavybės, kai 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyto padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (LCR) reikalavimo nesilaikoma, ir viename bendrame likvidumo pogrupyje turimo pastovaus finansavimo sumų paskirstymo ir vietos, kai šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo nesilaikoma;

c)

įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti 460 straipsnio 1 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustatyto LCR reikalavimo, reikalaujamų turėti minimalių likvidžiojo turto sumų nustatymo ir įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti šeštos dalies IV antraštinėje dalyje nustatyto NSFR reikalavimo, reikalaujamo turėti minimalių turimo pastovaus finansavimo sumų nustatymo;“

c)

straipsnis papildomas šia dalimi:

„6.   Kai pagal šį straipsnį kompetentinga institucija visiškai ar iš dalies leidžia įstaigai netaikyti šeštos dalies, ji taip pat gali leisti tai įstaigai netaikyti susijusių informacijos apie likvidumą teikimo reikalavimų pagal 430 straipsnio 1 dalies d punktą.“

5)

10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė pakeičiama taip:

„1.   Kompetentingos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus leisti iš dalies arba visiškai netaikyti šio reglamento antroje – aštuntoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytų reikalavimų toje pačioje valstybėje narėje esančiai vienai ar kelioms kredito įstaigoms, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga, kuri jas prižiūri ir yra įsteigta toje pačioje valstybėje narėje, jei įvykdomos šios sąlygos:“;

6)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje 18 straipsnyje numatytu mastu ir būdu vykdo antroje, trečioje, ketvirtoje, septintoje ir septintoje A dalyse nustatytas prievoles, remdamosi savo konsoliduota būkle, išskyrus 430 straipsnio 1 dalies d punktą. Patronuojančiosios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, kurioms yra taikomas šis reglamentas, nustato tinkamą organizacinę struktūrą ir tinkamus vidaus kontrolės mechanizmus siekdamos užtikrinti, kad konsolidavimui reikalingi duomenys būtų tinkamai tvarkomi ir perduodami. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kuriais užtikrinamas tinkamas konsolidavimas.

2.   Siekiant užtikrinti, kad šio reglamento reikalavimai būtų taikomi konsoliduotai, terminai „įstaiga“, „patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“, „ES patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ atitinkamai taip pat reiškia:

a)

finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, patvirtintą pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnį;

b)

paskirtąją įstaigą, kontroliuojamą patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kai tokiai patronuojančiajai bendrovei netaikomas patvirtinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 4 dalį;

c)

finansų kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba įstaigą, paskirtą pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 6 dalies d punktą.“;

Įmonės, nurodytos šios dalies pirmos pastraipos b punkte, konsoliduota būklė yra patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kuriai netaikomas patvirtinimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 21a straipsnio 4 dalį, konsoliduota būklė. Įmonės, nurodytos šios dalies pirmos pastraipos c punkte, konsoliduota būklė yra jos patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būklė.“;

b)

3 dalis išbraukiama;

c)

papildoma šia dalimi:

„3a.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šio reglamento 92a straipsnio konsoliduotai laikosi tik patronuojančiosios įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII, G-SII dalis arba ne ES G-SII dalis, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta šio reglamento 18 straipsnyje.

Šio reglamento 92b straipsnio konsoliduotai laikosi tik ES patronuojančiosios įmonės, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir nėra pertvarkytini subjektai, tokiu mastu ir būdu, kaip nustatyta šio reglamento 18 straipsnyje. Kai taikoma Direktyvos 2013/36/ES 21b straipsnio 2 dalis, kiekviena iš dviejų tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių, kurios yra kartu laikomos reikšminga patronuojamąja įmone, laikosi šio reglamento 92b straipsnio remdamasi konsoliduota savo būkle.“;

d)

4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4.   ES patronuojančiosios įstaigos laikosi šio reglamento šeštos dalies ir šio reglamento 430 straipsnio 1 dalies d punkto remdamosi savo konsoliduota būkle, kai tai grupei priklauso viena ar daugiau kredito įstaigų arba investicinių įmonių, gavusių leidimą užsiimti Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose išvardytų investicinių paslaugų teikimu ir veiklos vykdymu. Kol nepateikta šio reglamento 508 straipsnio 2 dalyje nurodyta Komisijos ataskaita ir jei grupę sudaro tik investicinės įmonės, kompetentingos institucijos gali leisti ES patronuojančiosioms įstaigoms nesilaikyti šio reglamento šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto konsoliduotai, atsižvelgdamos į investicinės įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Kai leidžiama netaikyti reikalavimų pagal 8 straipsnio 1–5 dalis, įstaigos ir, kai taikytina, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, priklausančios likvidumo pogrupiui, laikosi šeštos dalies ir 430 straipsnio 1 dalies d punkto konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai tame likvidumo pogrupyje.

5.   Kai taikomas šio reglamento 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga vykdo šio reglamento antros – aštuntos dalių ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriaus reikalavimus, remdamasi konsoliduota visumos, kurią sudaro centrinė įstaiga kartu su kontroliuojamomis įstaigomis, būkle.

6.   Be šio straipsnio 1–5 dalyse išdėstytų reikalavimų ir nedarant poveikio kitoms šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES nuostatoms, kai priežiūros tikslais tai yra pateisinama dėl rizikos ar įstaigos kapitalo struktūros ypatumų, arba, jei valstybės narės priima nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos reikalaujamas struktūrinis veiklos atskyrimas bankų grupėje, kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaiga iš dalies konsoliduotai laikytųsi šio reglamento antroje – aštuntoje dalyse bei Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinėje dalyje nustatytų prievolių.

Pirmoje pastraipoje nustatyto metodo taikymu negali būti daromas poveikis konsoliduotai vykdomai veiksmingai priežiūrai ir negali būti daromas neproporcingas neigiamas poveikis nei visai finansų sistemai arba jos dalims kitose valstybėse narėse arba Sąjungoje apskritai, nei sudaromos ar sukuriamos kliūtys vidaus rinkos veikimui.“;

7)

12 straipsnis išbraukiamas;

8)

įterpiamas šis straipsnis:

„12a straipsnis

Konsoliduoto apskaičiavimo tvarka G-SII, kurioms priklauso keli pertvarkytini subjektai

Jeigu bent du G-SII subjektai, priklausantys tai pačiai G-SII, yra pertvarkytini subjektai, tos G-SII ES patronuojančioji įstaiga apskaičiuoja šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą. Tas apskaičiavimas atliekamas remiantis konsoliduota ES patronuojančiosios įstaigos būkle, tarsi ji būtų vienintelis pertvarkytinas tos G-SII subjektas.

Jeigu pagal šio straipsnio pirmą pastraipą apskaičiuota suma yra mažesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos veikia pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.

Jeigu pagal šio straipsnio pirmą pastraipą apskaičiuota suma yra didesnė negu visų tai G-SII priklausančių pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumų, nurodytų šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punkte, bendra suma, pertvarkymo institucijos gali veikti pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 3 dalį ir 45h straipsnio 2 dalį.“;

9)

13 ir 14 straipsniai pakeičiami taip:

„13 straipsnis

Konsoliduotas informacijos atskleidimo reikalavimų taikymas

1.   ES patronuojančiosios įstaigos aštuntos dalies laikosi remdamosi savo konsoliduota būkle.

ES patronuojančiųjų įstaigų didelės patronuojamosios įmonės atskleidžia 437, 438, 440, 442, 450, 451, 451a ir 453 straipsniuose nurodytą informaciją individualiai arba, kai taikytina pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2013/36/ES, iš dalies konsoliduotai.

2.   Įstaigos, kurios yra nustatyti pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba kurios yra G-SII dalis, 437a straipsnio ir 447 straipsnio h punkto laikosi remdamosi savo pertvarkytinos grupės konsoliduota būkle.

3.   1 dalies pirma pastraipa netaikoma ES patronuojančiosioms įstaigoms, ES patronuojančiosioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, ES patronuojančiosioms mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba pertvarkytiniems subjektams, kai jie yra įtraukti į lygiavertę atskleidžiamą informaciją, kurią konsoliduotai teikia trečiojoje valstybėje įsteigta patronuojančioji įmonė.

1 dalies antra pastraipa taikoma trečiojoje valstybėje įsteigtų patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms, jeigu tos patronuojamosios įmonės atitinka reikalavimus, kad būtų laikomos didelėmis patronuojamosiomis įmonėmis.

4.   Jeigu taikomas 10 straipsnis, tame straipsnyje nurodyta centrinė įstaiga laikosi aštuntos dalies, remdamasi konsoliduota centrinės įstaigos būkle. 18 straipsnio 1 dalis taikoma centrinei įstaigai, o kontroliuojamos įstaigos yra laikomos centrinės įstaigos patronuojamosiomis įmonėmis.

14 straipsnis

Konsoliduotas Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnio reikalavimų taikymas

1.   Patronuojančiųjų įmonių ir jų patronuojamųjų įmonių, kurioms taikomas šis reglamentas, reikalaujama vykdyti Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnyje nustatytas prievoles konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, siekiant užtikrinti, kad jų priemonės, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal tas nuostatas, būtų nuoseklūs bei tinkamai integruoti ir kad būtų galima pateikti visus duomenis ir informaciją priežiūros tikslais. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojamosios įmonės, kurioms šis reglamentas netaikomas, įgyvendintų priemones, procesus ir mechanizmus, kad būtų užtikrintas šių nuostatų laikymasis.

2.   Įstaigos, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai taikydamos šio reglamento 92 straipsnį, taiko papildomą rizikos koeficientą pagal šio reglamento 270a straipsnį, jei Reglamento (ES) 2017/2402 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai pažeidžiami trečiojoje valstybėje įsteigto subjekto, kuris konsoliduojamas pagal šio reglamento 18 straipsnį, lygiu ir jeigu pažeidimas yra reikšmingas, palyginti su bendru grupės rizikos pobūdžiu.“;

10)

15 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė frazė pakeičiama taip:

„1.   Konsoliduotos priežiūros institucija kiekvienu atveju atskirai gali leisti konsoliduotai netaikyti šio reglamento trečios dalies, šio reglamento septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos teikimo reikalavimų ir Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyriaus, išskyrus šio reglamento 430 straipsnio 1 dalies d punktą, esant šioms sąlygoms:“;

11)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Nuo investicinių įmonių grupėms konsoliduotai taikomų sverto koeficiento reikalavimų taikymo leidžianti nukrypti nuostata

Tuo atveju, kai visi investicinių įmonių grupės subjektai, įskaitant patronuojantįjį subjektą, yra investicinės įmonės, kurioms atskirai netaikomi septintoje dalyje nustatyti reikalavimai pagal 6 straipsnio 5 dalį, patronuojančioji investicinė įmonė gali nuspręsti konsoliduotai netaikyti septintoje dalyje ir septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos apie sverto koeficientą teikimo reikalavimų.“;

12)

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Prudencinio konsolidavimo metodai

1.   Įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios turi laikytis šio skyriaus 1 skirsnyje nurodytų reikalavimų remiantis jų konsoliduota būkle, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės. Šio straipsnio 3–6 ir 9 dalys netaikomos, jeigu šešta dalis ir 430 straipsnio 1 dalies d punktas taikomi remiantis įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduota būkle arba iš dalies konsoliduota likvidumo pogrupio būkle, kaip nustatyta 8 ir 10 straipsniuose.

11 straipsnio 3a dalies tikslais įstaigos, kurios turi konsoliduotai laikytis 92a arba 92b straipsnyje nurodytų reikalavimų, visiškai konsoliduoja visas įstaigas ir finansų įstaigas, kurios yra jų patronuojamosios įmonės atitinkamose pertvarkytinose grupėse.

2.   Papildomas paslaugas teikiančios įmonės konsoliduojamos šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir taikant jame nustatytus metodus.

3.   Jeigu įmones susijusios, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje, kompetentingos institucijos nustato, kaip turi būti vykdomas jų konsolidavimas.

4.   Konsoliduotos priežiūros institucija reikalauja konsolidavimo proporcingai pagal tai, kokią kapitalo dalį konsoliduojama įmonė dalyvauja valdant įstaigose ir finansų įstaigose, jos valdomose kartu su viena arba keliomis įmonėmis, kurios nėra konsoliduojamos, jeigu tų įmonių atsakomybė yra apribota jų valdomo kapitalo dalimi.

5.   Kitais nei 1 ir 4 dalyse nurodytais dalyvavimo valdant kapitalą arba su įmonės kapitalu susijusių ryšių atvejais kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas. Visų pirma jos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas nuosavybės metodas. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

6.   Kompetentingos institucijos nustato, ar ir kokiu būdu turi būti atliekamas konsolidavimas šiais atvejais:

a)

kai, kompetentingų institucijų nuomone, įstaiga daro reikšmingą poveikį vienai ar kelioms įstaigoms arba finansų įstaigoms, tačiau nedalyvauja valdant šių įstaigų kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių, ir

b)

kai dvi ar daugiau įstaigų arba finansų įstaigų priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose.

Visų pirma kompetentingos institucijos gali leisti arba pareikalauti, kad būtų taikomas Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse numatytas metodas. Tačiau to metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

7.   Kai įstaiga turi patronuojamąją įmonę, kuri nėra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą, tokiai patronuojamajai įmonei arba tokiam dalyvavimui ji taiko nuosavybės metodą. Tačiau šio metodo taikymas nereiškia, kad atitinkamos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotą priežiūrą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms tokioms patronuojamosioms įmonėms ar tokiam dalyvavimui taikyti kitokį metodą, įskaitant metodą, kurio reikalaujama pagal taikomą apskaitos sistemą, arba reikalauti, kad jos tai darytų, jeigu:

a)

2020 m. gruodžio 28 d. įstaiga dar netaiko nuosavybės metodo;

b)

nuosavybės metodo taikymas būtų nepagrįsta našta arba nuosavybės metodas nepakankamai atspindi pirmoje pastraipoje nurodytos įmonės įstaigai keliamą riziką ir

c)

taikomu metodu nepavyksta visiškai arba proporcingai konsoliduoti tos įmonės.

8.   Kompetentingos institucijos gali reikalauti visiško ar proporcingo patronuojamosios įmonės arba įmonės, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja, kai tokia patronuojamoji įmonė ar įmonė nėra įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas paslaugas teikianti įmonė, konsolidavimo ir jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

įmonė nėra draudimo įmonė, trečiosios valstybės draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, trečiosios valstybės perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji bendrovė ar įmonė, pagal Direktyvos 2009/138/EB 4 straipsnį nepatenkanti į jos taikymo sritį;

b)

egzistuoja didelė rizika, kad įstaiga nuspręs teikti finansinę paramą tai įmonei esant nepalankioms sąlygoms, nesant sutartinių įsipareigojimų teikti tokią paramą arba juos viršijant.

9.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokiomis sąlygomis turi būti atliekamas konsolidavimas 3–6 ir 8 dalyse nurodytais atvejais.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“;

13)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Trečiųjų valstybių subjektų konsolidavimas iš dalies

1.   Patronuojamosios įstaigos taiko 89, 90 ir 91 straipsniuose ir trečioje, ketvirtoje bei septintoje dalyse nustatytus reikalavimus ir septintoje A dalyje nustatytus susijusius informacijos teikimo reikalavimus remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu toms įstaigoms priklauso įstaiga arba finansų įstaiga, kuri yra patronuojamoji įmonė trečiojoje valstybėje, arba jos dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, patronuojamosios įstaigos gali nuspręsti netaikyti 89, 90 ir 91 straipsniuose ir trečioje, ketvirtoje bei septintoje dalyse nustatytų reikalavimų ir septintoje A dalyje nustatytų susijusių informacijos teikimo reikalavimų remdamosi savo iš dalies konsoliduota būkle, jeigu visas jų patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse turtas ir nebalansiniai straipsniai bei kapitalo dalys sudaro mažiau negu 10 % visos patronuojamosios įstaigos turto ir nebalansinių straipsnių sumos.“;

14)

antros dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

NUOSAVOS LĖŠOS IR TINKAMI ĮSIPAREIGOJIMAI“;

15)

26 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Kompetentingos institucijos įvertina, ar kapitalo priemonių išleidimas atitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytus kriterijus. Įstaigos kapitalo priemonių išleidimas priskiria prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių tik gavusios kompetentingų institucijų leidimą.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaigos gali prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių priskirti vėlesnį tokios formos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių išleidimą, kurioms jos jau yra gavusios tą leidimą, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a)

tą vėlesnį išleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės yra tokios pačios kaip ir nuostatos, reglamentuojančios tą išleidimą, kurioms įstaigos jau yra gavusios leidimą;

b)

įstaigos apie tą vėlesnį išleidimą kompetentingoms institucijoms yra pranešusios pakankamai iš anksto iki jų priskyrimo prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių.

Prieš suteikdamos leidimą dėl naujų formų kapitalo priemonių, kurios turi būti priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, kompetentingos institucijos konsultuojasi su EBI. Kompetentingos institucijos deramai atsižvelgia į EBI nuomonę, o jei nusprendžia nuo jos nukrypti, per tris mėnesius nuo EBI nuomonės gavimo dienos praneša apie tai EBI raštu, išdėstydamos nukrypimo nuo atitinkamos nuomonės pagrindimą. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.

Remdamasi iš kompetentingų institucijų surinkta informacija, EBI sudaro, tvarko ir paskelbia visų formų kapitalo priemonių, kurios priskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, sąrašą kiekvienoje valstybėje narėje. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 35 straipsnį EBI gali rinkti bet kokią informaciją, susijusią su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, kurią ji laiko reikalinga nustatyti, ar laikomasi šio reglamento 28 straipsnyje, ir kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, ir šioje pastraipoje nurodyto sąrašo tvarkymo ir atnaujinimo tikslu.

Užbaigus 80 straipsnyje nustatytą tikrinimo procesą ir esant pakankamai įrodymų, kad atitinkamos kapitalo priemonės neatitinka arba nebeatitinka 28 straipsnyje arba, kai taikytina, 29 straipsnyje nustatytų kriterijų, EBI gali nuspręsti neįtraukti tų priemonių į ketvirtoje pastraipoje nurodytą sąrašą arba išbraukti jas iš to sąrašo. EBI tuo tikslu paskelbia pranešimą, kuriame taip pat nurodoma atitinkamos kompetentingos institucijos pozicija šiuo klausimu. Ši pastraipa netaikoma 31 straipsnyje nurodytoms kapitalo priemonėms.“;

16)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

priemonės yra visiškai apmokėtos, o tų priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;“;

ii)

papildoma šia pastraipa:

„Pirmos pastraipos b punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės.“;

b)

3 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Laikoma, kad 1 dalies pirmos pastraipos h punkto v papunktyje nustatyta sąlyga yra tenkinama nepaisant to, kad patronuojamajai įmonei taikomas jos su patronuojančiąja įmone sudarytas pelno ir nuostolio perdavimo susitarimas, pagal kurį patronuojamoji įmonė, parengusi savo metines finansines ataskaitas, yra įpareigota perduoti patronuojančiajai įmonei savo metinį veiklos rezultatą, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

patronuojančiajai įmonei priklauso 90 % arba daugiau tos patronuojamosios įmonės balsavimo teisių ir kapitalo;

b)

patronuojančioji įmonė ir patronuojamoji įmonė yra toje pačioje valstybėje narėje;

c)

susitarimas buvo sudarytas teisėtais apmokestinimo tikslais;

d)

rengdama metinę finansinę ataskaitą patronuojamoji įmonė, prieš atlikdama mokėjimus savo patronuojančiajai įmonei, gali savo nuožiūra sumažinti paskirstomas sumas, perkeldama dalį savo pelno ar jį visą į savo nuosavus rezervus arba atidėjinius bendrai banko rizikai;

e)

pagal susitarimą patronuojančioji įmonė yra įpareigota visiškai kompensuoti patronuojamajai įmonei visus jos nuostolius;

f)

susitarimui taikomas įspėjimo laikotarpis; laikantis jo susitarimas gali būti nutrauktas tik ne vėliau kaip iki ataskaitinių metų pabaigos, tokiam nutraukimui įsigaliojant ne anksčiau kaip kitų ataskaitinių metų pradžioje, išlaikant patronuojančiosios įmonės prievolę visiškai kompensuoti patronuojamajai įmonei visus einamaisiais ataskaitiniais metais patirtus nuostolius.

Jeigu įstaiga sudarė pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą, ji apie tai nedelsdama praneša kompetentingai institucijai ir pateikia jai to susitarimo kopiją. Be to, įstaiga nedelsdama kompetentingai institucijai praneša apie visus pelno ir nuostolio perdavimo susitarimo pakeitimus ir apie jo nutraukimą. Įstaiga negali sudaryti daugiau nei vieną pelno ir nuostolio perdavimo susitarimą.“;

17)

33 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c)

tikrąja verte vertinamo pelno ir nuostolių, susijusių su įstaigos įsipareigojimais dėl išvestinių finansinių priemonių, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kredito rizikos pokyčių.“;

18)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

nematerialųjį turtą, išskyrus apdairiai vertinamą programinę įrangą kaip turtą, kurio vertei įstaigos pertvarkymas, nemokumas ar likvidavimas neturi neigiamo poveikio;“;

ii)

papildoma šiuo punktu:

„n)

132c straipsnio 2 dalyje nurodyto minimalios vertės įsipareigojimo atveju, bet kokią sumą, kuria esama KIS investicinių vienetų ar akcijų rinkos vertė, kuria grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, neatitinka dabartinės minimalios vertės įsipareigojimo vertės ir kuria įstaiga dar nepripažino bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių sumažinimo.“;

b)

papildoma šia dalimi:

„4.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato 1 dalies b punkte nurodytų atskaitymų taikymą, įskaitant neigiamo poveikio vertei reikšmingumą, dėl kurio nekyla prudencinių problemų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“;

19)

37 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„c)

atskaitytina suma sumažinama suma, gauta apskaitoje perkainojus patronuojamųjų įmonių nematerialųjį turtą, gautą konsoliduojant patronuojamąsias įmones ir priskirtiną kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.“;

20)

39 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Atidėtųjų mokesčių turtą, kuris nepriklauso nuo būsimo pelningumo, sudaro tik atidėtųjų mokesčių turtas, kuris buvo sukurtas anksčiau nei 2016 m. lapkričio 23 d. ir kuris susidaro dėl laikinųjų skirtumų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:“;

21)

45 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;“;

22)

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Ši dalis netaikoma apskaičiuojant nuosavas lėšas 92a ir 92b straipsniuose išdėstytų reikalavimų tikslais; jos apskaičiuojamos pagal 72e straipsnio 4 dalyje nustatytą atskaitymo sistemą.“;

b)

3 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

a punkto iv papunkčio paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Konsoliduotas balansas arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatas kompetentingoms institucijoms pateikiamas ne rečiau kaip nustatyta įgyvendinimo techniniuose standartuose, nurodytuose 430 straipsnio 7 dalyje“;

ii)

a punkto v papunkčio pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„v)

įstaigos, įtrauktos į institucinę užtikrinimo sistemą, teikdamos konsoliduotą balansą arba išplėsto apibendrinto skaičiavimo rezultatą kartu laikosi 92 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir praneša apie šių reikalavimų laikymąsi pagal 430 straipsnį.“;

23)

52 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

priemonės yra įstaigos tiesiogiai išleistos ir visiškai apmokėtos“;

b)

b punkto įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„b)

priemonės nėra nė vieno iš šių subjektų nuosavybė:“;

c)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;“;

d)

h punktas pakeičiamas taip:

„h)

jeigu priemonės apima vieną arba daugiau išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;“;

e)

j punktas pakeičiamas taip:

„j)

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai pareikalautų, išpirktų arba atpirktų priemones, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;“;

f)

p punktas pakeičiamas taip:

„p)

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais tos direktyvos 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;“;

g)

papildoma šiais punktais:

„q)

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemonės pagal trečiosios valstybės teisės aktus gali būti išleidžiamos arba kitaip jais reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis tos direktyvos 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

r)

priemonėms netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.“;

h)

papildoma šia pastraipa:

„Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie papildomos 1 lygio priemonės.“;

24)

54 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„e)

jei papildomos 1 lygio priemonės yra išleistos trečiojoje valstybėje įsteigtos patronuojamosios įmonės, 5,125 % dydžio arba didesnio dydžio koeficientas įvykus tam tikram įvykiui, nurodytam a punkte, apskaičiuojamas pagal priemones reglamentuojančią tos trečiosios valstybės nacionalinę teisę ar sutarčių nuostatas, jeigu ta kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su EBI, įsitikina, kad tos nuostatos yra bent jau lygiavertės šiame straipsnyje išdėstytiems reikalavimams.“;

25)

59 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;“;

26)

62 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)

kapitalo priemonės, jeigu tenkinamos 63 straipsnyje nustatytos sąlygos, ir tiek, kiek nurodyta 64 straipsnyje;“;

27)

63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Kapitalo priemonės priskiriamos prie 2 lygio priemonių, jei tenkinamos šios sąlygos:“;

b)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

priemonės yra įstaigos tiesiogiai išleistos ir visiškai apmokėtos;“;

c)

b punkte įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„b)

priemonės nėra nė vieno iš šių subjektų nuosavybė:“;

d)

c ir d punktai pakeičiami taip:

„c)

priemonių nuosavybės įsigijimo įstaiga nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d)

atitinkamai pagal priemones reglamentuojančias nuostatas reikalavimai dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu bet koks reikalavimas pagal tinkamų įsipareigojimų priemones;“;

e)

e punkte įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„e)

priemonės nėra užtikrintos toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai joms netaiko garantijos, kuria padidinamas reikalavimo prioritetas:“;

f)

f–n punktai pakeičiami taip:

„f)

priemonėms netaikomi jokie susitarimai, kuriais kitais būdais padidinamas reikalavimų pagal priemones prioritetas;

g)

pradinis priemonių terminas yra bent penkeri metai;

h)

priemones reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad prieš sueinant jų terminui įstaiga atitinkamai išpirktų arba grąžintų jų pagrindinę sumą;

i)

jeigu priemonės apima vieną arba daugiau išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra;

j)

priemonių gali būti prieš laiką pareikalauta, jos gali būti prieš laiką išpirktos, grąžintos arba atpirktos tik tuo atveju, jeigu tenkinamos 77 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo jų išleidimo, išskyrus atvejus, kai tenkinamos 78 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos;

k)

priemones reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad įstaiga atitinkamai prieš laiką pareikalautų priemonių, jas prieš laiką išpirktų, grąžintų arba atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;

l)

priemones reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus įstaigos nemokumo arba likvidavimo atveju;

m)

pagal priemones mokėtinų atitinkamai palūkanų arba dividendų sumų dydis nebus keičiamas remiantis įstaigos arba jos patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

n)

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai emitentas yra įsteigtas valstybėje narėje, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, pertvarkymo institucijai priėmus sprendimą naudotis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, nurodytais tos direktyvos 59 straipsnyje, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį nėra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi, priemones reglamentuojančiose teisės aktų ar sutarčių nuostatose reikalaujama, kad, atitinkamai trečiosios valstybės institucijai priėmus sprendimą, būtų visam laikui nurašyta pagrindinė priemonių suma arba priemonės būtų konvertuotos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;“;

g)

papildoma šiais punktais:

„o)

kai emitentas yra įsteigtas trečiojoje valstybėje ir pagal Direktyvos 2014/59/ES 12 straipsnį yra laikomas pertvarkytinos grupės, kurios pertvarkytinas subjektas yra įsteigtas Sąjungoje, dalimi arba kai jis yra įsteigtas valstybėje narėje, priemonės gali būti pagal trečiosios valstybės teisės aktus išleidžiamos arba kitaip jų reglamentuojamos tik tada, kai pagal tuos teisės aktus naudojimasis tos direktyvos 59 straipsnyje nurodytais nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais yra veiksmingas ir vykdytinas remiantis teisės aktų nuostatomis arba teisiškai įvykdomomis sutarčių nuostatomis, kuriomis pripažįstami pertvarkymo arba kiti nurašymo ar konvertavimo veiksmai;

p)

priemonėms netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius.“;

h)

papildoma šia dalimi:

„Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik ta kapitalo priemonės dalis, kuri yra visiškai apmokėta, yra tinkama priskirti prie 2 lygio priemonės.“;

28)

64 straipsnis pakeičiamas taip:

„64 straipsnis

2 lygio priemonių amortizavimas

1.   Visa 2 lygio priemonių, kurių likęs terminas yra ilgesnis negu penkeri metai, suma yra priskiriama prie 2 lygio straipsnių.

2.   Tai, kokia apimtimi 2 lygio priemonės priskiriamos prie 2 lygio straipsnių per paskutinius penkerius priemonių termino metus, apskaičiuojama a punkte nurodyto skaičiavimo rezultatą padauginus iš b punkte nurodyto skaičiaus:

a)

balansinė priemonių vertė pirmąją penkerių metų jų sutarties termino galutinio laikotarpio dieną, padalyta iš to laikotarpio dienų skaičiaus;

b)

priemonių sutarties termino likusių dienų skaičius“ ;

29)

66 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„e)

straipsnių suma, kurią reikalaujama atskaityti iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių pagal 72e straipsnį, kuri viršija įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsnius.“;

30)

69 straipsnio a punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;“;

31)

po 72 straipsnio įterpiamas šis skyrius:

5a SKYRIUS

Tinkami įsipareigojimai

1 skirsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsniai ir priemonės

72a straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsniai

1.   Tinkamų įsipareigojimų straipsnius, jeigu jie nepriskiriami jokiai iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų neįtrauktų įsipareigojimų kategorijų, 72c straipsnyje nurodytu mastu sudaro:

a)

tinkamų įsipareigojimų priemonės, jeigu tenkinamos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos tiek, kiek jos nepriskiriamos prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ar 2 lygio straipsnių;

b)

2 lygio priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, tiek, kiek jos nepriskiriamos prie 2 lygio straipsnių pagal 64 straipsnį.

2.   Prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių nepriskiriami šie įsipareigojimai:

a)

apdraustieji indėliai;

b)

indėliai iki pareikalavimo ir trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas yra trumpesnis negu vieni metai;

c)

fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių reikalavimus atitinkančių indėlių dalis, kuri viršija kompensacijos sumą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES (*11) 6 straipsnyje;

d)

fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliai, kurie būtų reikalavimus atitinkantys indėliai, jeigu nebūtų laikomi Sąjungoje įsteigtų įstaigų filialuose, esančiuose už Sąjungos ribų;

e)

užtikrinti įsipareigojimai, įskaitant padengtas obligacijas ir įsipareigojimus, kuriuos sudaro apsidraudimo tikslais naudojamos finansinės priemonės, kurios yra neatskiriama užtikrinamojo turto grupės dalis ir kurios pagal nacionalinę teisę užtikrinamos panašiai kaip ir padengtos obligacijos, jeigu visas užtikrintas turtas, susijęs su padengtų obligacijų užtikrinamojo turto grupe, lieka nepaveiktas, atskirtas ir pakankamai finansuojamas bei neapima jokios užtikrinto įsipareigojimo ar įsipareigojimo, dėl kurio įkeista užtikrinimo priemonė, dalies, viršijančios to turto, įkaito, reikalavimo teisės ar užtikrinimo priemonės, kuriuo tas turtas užtikrinamas, vertę;

f)

bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl kliento turto ar kliento pinigų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektų vardu laikomą kliento turtą arba kliento pinigus, laikymo su sąlyga, kad toks klientas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto teisę;

g)

bet koks įsipareigojimas, atsirandantis dėl pasitikėjimo santykių tarp pertvarkytino subjekto ar bet kurios iš jo patronuojamųjų įmonių (kaip patikėtinio) ir kito asmens (kaip naudos gavėjo), su sąlyga, kad toks naudos gavėjas yra apsaugotas pagal taikomą bankroto arba civilinę teisę;

h)

įsipareigojimai įstaigoms, išskyrus įsipareigojimus tai pačiai grupei priklausantiems subjektams, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;

i)

įsipareigojimai, kurių likęs galiojimo terminas yra trumpesnis nei septynios dienos, prisiimti:

i)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB (*12) paskirtų sistemų ar sistemų valdytojų atžvilgiu;

ii)

sistemos, nustatytos pagal Direktyvą 98/26/EB, dalyvių atžvilgiu ir kylantys dėl dalyvavimo tokioje sistemoje arba

iii)

trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, pripažintoms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį;

j)

įsipareigojimas bet kuriai iš šių šalių:

i)

darbuotojui, kiek tai susiję su sukauptu atlyginimu, pensijų išmokomis ar kitu fiksuoto dydžio atlygiu, išskyrus kintamąjį atlygio komponentą, nereglamentuojamą kolektyvine sutartimi, ir išskyrus kintamąją atlygio dalį reikšmingą riziką prisiimantiems darbuotojams, kaip nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 92 straipsnio 2 dalyje;

ii)

komerciniam ar prekybos kreditoriui, kai įsipareigojimas atsiranda dėl įstaigai arba patronuojančiajai įmonei teikiamų prekių ar paslaugų, kurios yra būtinos kasdienei tos įstaigos arba patronuojančiosios įmonės veiklai, įskaitant IT paslaugas, komunalines paslaugas ir patalpų nuomą, tvarkymą ir priežiūrą;

iii)

mokesčių ir socialinės apsaugos institucijoms, jeigu tokiems įsipareigojimams teikiama pirmenybė pagal taikytiną teisę;

iv)

indėlių garantijų sistemoms, kai įsipareigojimas atsiranda dėl mokėtinų įmokų pagal Direktyvą 2014/49/ES;

k)

įsipareigojimai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių priemonių;

l)

įsipareigojimai, atsirandantys dėl skolos finansinių priemonių su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

Pirmos pastraipos l punkto tikslais skolos priemonės, apimančios išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, vykdomus emitento arba turėtojo nuožiūra, ir skolos priemonės su kintamąja palūkanų norma, nustatyta taikant plačiai naudojamą pagrindinę normą, tokią kaip EURIBOR arba LIBOR, tik dėl tų požymių nelaikomos skolos priemonėmis su įterptosiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

72b straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų priemonės

1.   Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių, jeigu jie atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir tik tiek, kiek nustatyta šiame straipsnyje.

2.   Įsipareigojimai priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių tik jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

įsipareigojimai yra įstaigos atitinkamai tiesiogiai išleisti arba gauti ir yra visiškai apmokėti;

b)

įsipareigojimai nepriklauso nė vienam iš šių subjektų:

i)

tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančiai įstaigai arba subjektui;

ii)

įmonei, kurios kapitalo valdyme įstaiga dalyvauja tiesiogiai arba netiesiogiai, tiesiogiai turėdama arba kontroliuodama 20 % arba didesnę tos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalį;

c)

įsipareigojimų nuosavybės įsigijimo pertvarkytinas subjektas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nefinansuoja;

d)

reikalavimas dėl pagrindinės įsipareigojimų sumos pagal priemones reglamentuojančias nuostatas yra visiškai subordinuotas reikalavimams, atsirandantiems dėl 72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų. Tas subordinavimo reikalavimas laikomas įvykdytu bet kuriomis iš šių aplinkybių:

i)

įsipareigojimus reglamentuojančiomis sutarčių nuostatomis nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje;

ii)

taikytinais teisės aktais nustatyta, kad įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas dėl pagrindinės priemonių sumos yra mažesnio prioriteto negu reikalavimai, atsirandantys dėl bet kokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje;

iii)

priemonės yra išleistos pertvarkytino subjekto, savo balanse neturinčio jokių neįtrauktų įsipareigojimų, nurodytų šio reglamento 72a straipsnio 2 dalyje, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tinkamų įsipareigojimų priemonės;

e)

įsipareigojimai nėra užtikrinti toliau išvardytų subjektų ir toliau išvardyti subjektai jiems netaiko garantijos ar jokio kokio kito susitarimo, kuriuo būtų padidintas reikalavimo prioritetas:

i)

įstaigos arba jos patronuojamųjų įmonių;

ii)

įstaigos patronuojančiosios įmonės arba jos patronuojamųjų įmonių;

iii)

bet kokios įmonės, glaudžiais ryšiais susijusios su i ir ii papunkčiuose nurodytais subjektais;

f)

įsipareigojimams netaikomi įskaitymo ar užskaitos susitarimai, kurie mažintų jų pajėgumą padengti nuostolius pertvarkymo atveju;

g)

įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nėra numatyta jokių paskatų, kad įstaiga jų pagrindinės sumos atitinkamai pareikalautų, ją išpirktų ar atpirktų iki termino arba prieš laiką grąžintų, išskyrus 72c straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;

h)

priemonių turėtojai įsipareigojimų negali išpirkti prieš terminą, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

i)

taikant 72c straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu įsipareigojimai apima vieną arba daugiau išankstinio grąžinimo pasirinkimo sandorių, įskaitant pasirinkimo pirkti sandorius, tie pasirinkimo sandoriai vykdomi visiška emitento nuožiūra, išskyrus 72c straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

j)

įsipareigojimų gali būti prieš laiką pareikalauta, jie gali būti prieš laiką išpirkti, grąžinti arba atpirkti tik jeigu tenkinamos 77 ir 78a straipsniuose nustatytos sąlygos;

k)

įsipareigojimus reglamentuojančiose nuostatose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodoma, kad pertvarkytinas subjektas atitinkamai prieš laiką pareikalautų įsipareigojimų, juos prieš laiką išpirktų, grąžintų ar atpirktų, išskyrus įstaigos nemokumo ar likvidavimo atveju, ir įstaiga kitaip to nenurodo;

l)

įsipareigojimus reglamentuojančiomis nuostatomis jų turėtojui nesuteikiama teisė paspartinti būsimus suplanuotus palūkanų arba pagrindinės sumos mokėjimus, išskyrus pertvarkytino subjekto nemokumo arba likvidavimo atveju;

m)

pagal įsipareigojimus atitinkamai mokėtinų palūkanų arba dividendų sumų dydis nekeičiamas remiantis pertvarkytino subjekto arba jo patronuojančiosios įmonės kreditingumu;

n)

priemonių, išleistų po 2021 m. birželio 28 d., atveju atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose ir, kai taikytina, prospekte, susijusiuose su išleidimu, aiškiai nurodomas galimas naudojimasis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 48 straipsnį;

Pirmos pastraipos a punkto tikslais tik tos įsipareigojimų dalys, kurios yra visiškai apmokėtos, yra tinkamos priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

Šio straipsnio pirmos pastraipos d punkto tikslais, jei kai kurie 72a straipsnio 2 punkte nurodyti neįtraukti įsipareigojimai yra subordinuoti įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę bankroto teisę, inter alia, dėl to, kad juos turi kreditorius, kurį su skolininku sieja glaudus ryšys dėl to, kad jis yra arba buvo akcininku, yra susaistytas kontrolės arba grupės ryšiais, yra valdymo organo narys arba yra susijęs su bet kuriuo iš tų asmenų, subordinacija negali būti vertinama remiantis reikalavimais, atsirandančiais dėl tokių neįtrauktų įsipareigojimų.

3.   Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių iki bendros sumos, neviršijančios 3,5 % bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, jeigu:

a)

tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;

b)

įsipareigojimai yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip ir mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, ir

c)

dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.

4.   Pertvarkymo institucija gali leisti įsipareigojimus priskirti prie tinkamų įsipareigojimų priemonių kartu su 2 dalyje nurodytais įsipareigojimais, jeigu:

a)

įstaigai neleidžiama į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti 3 dalyje nurodytų įsipareigojimų;

b)

tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, išskyrus 2 dalies pirmos pastraipos d punkte nustatytą sąlygą;

c)

įsipareigojimai yra tokio pat (pari passu) arba didesnio prioriteto negu mažiausio prioriteto neįtraukti įsipareigojimai, nurodyti 72a straipsnio 2 dalyje, išskyrus neįtrauktus įsipareigojimus, subordinuotus įprastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal nacionalinę nemokumo teisę, nurodytus šio straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje;

d)

72a straipsnio 2 dalyje nurodytų neįtrauktų įsipareigojimų, kurie nemokumo atveju yra tokio pat (pari passu) arba mažesnio prioriteto negu tie įsipareigojimai, suma įstaigos balanse neviršija 5 % įstaigos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos;

e)

dėl tų įsipareigojimų įtraukimo į tinkamų įsipareigojimų straipsnius nekiltų reikšmingos rizikos, susijusios su sėkmingu teisiniu užginčijimu arba teisėtais kompensacijos reikalavimais, kaip įvertina pertvarkymo institucija pagal Direktyvos 2014/59/ES 34 straipsnio 1 dalies g punkte ir 75 straipsnyje nurodytus principus.

5.   Pertvarkymo institucija gali leisti įstaigai į tinkamų įsipareigojimų straipsnius įtraukti tik arba 3, arba 4 dalyje nurodytus įsipareigojimus.

6.   Tikrindama, ar tenkinamos šio straipsnio sąlygos, pertvarkymo institucija konsultuojasi su kompetentinga institucija.

7.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

taikomas tinkamų įsipareigojimų priemonių netiesioginio finansavimo formas ir pobūdį;

b)

paskatų išpirkti, siekiant įvykdyti šio straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos g punkte ir 72c straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą, formą ir pobūdį.

Tie techninių reguliavimo standartų projektai turi būti visiškai suderinti su 28 straipsnio 5 dalies a punkte ir 52 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu deleguotuoju aktu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

72c straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų priemonių amortizavimas

1.   Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra bent vieni metai, visiškai atitinka reikalavimus, kad būtų priskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

Tinkamų įsipareigojimų priemonės, kurių likęs terminas yra trumpesnis negu vieni metai, nepriskiriamos prie tinkamų įsipareigojimų straipsnių.

2.   1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima jos turėtojo išpirkimo pasirinkimo sandorį, vykdytiną iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią priemonės turėtojas gali įvykdyti išpirkimo pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.

3.   1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima paskatą emitentui pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, tos priemonės terminas nustatomas kaip anksčiausia galima data, kurią emitentas gali įvykdyti tą pasirinkimo sandorį ir pareikalauti tos priemonės išpirkimo arba grąžinimo.

4.   1 dalies tikslais, kai tinkamų įsipareigojimų priemonė apima išankstinio išpirkimo pasirinkimo sandorius, kurie yra vykdytini visiška emitento nuožiūra iki pradinio nurodyto tos priemonės termino, bet priemonę reglamentuojančios nuostatos neapima paskatų pareikalauti priemonės, ją išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki jos termino ir neapima išpirkimo pasirinkimo ar grąžinimo pasirinkimo sandorio, vykdomo turėtojų nuožiūra, tos priemonės terminas nustatomas kaip pradinis nurodytas terminas.

72d straipsnis

Tinkamumo sąlygų nebetenkinimo pasekmės

Jeigu tinkamų įsipareigojimų priemonei taikomos 72b straipsnyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tie įsipareigojimai iškart nebepriskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių.

72b straipsnio 2 dalyje nurodyti įsipareigojimai gali būti toliau laikomi tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kol yra priskiriami prie tinkamų įsipareigojimų priemonių pagal 72b straipsnio 3 arba 4 dalį.

2 skirsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

72e straipsnis

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių

1.   Įstaigos, kurioms taikomas 92a straipsnis, iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaito:

a)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemones, įskaitant nuosavus įsipareigojimus, kuriuos ta įstaiga galėtų būti įsipareigojusi pirkti pagal esamus sutartinius įsipareigojimus;

b)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, tinkamų įsipareigojimų priemones, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, buvo sukurtos siekiant dirbtinai padidinti pertvarkytino subjekto nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą;

c)

atitinkamą tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumą, kuri nustatoma pagal 72i straipsnį;

d)

įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas G-SII subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemones, išskyrus penkias darbo dienas ar trumpiau turimas platinamas pozicijas.

2.   Šio skirsnio tikslais visos priemonės, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, vertinamos kaip tinkamų įsipareigojimų priemonės, išskyrus priemones, kurios yra tokio pat (pari passu) prioriteto kaip priemonės, pripažintos tinkamais įsipareigojimais pagal 72b straipsnio 3 ir 4 dalis.

3.   Šio skirsnio tikslais turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, sumą įstaigos gali apskaičiuoti taip:

Formula

čia:

h

=

turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

i

=

įstaigos emitentės indeksas;

Hi

=

bendra i įstaigos emitentės turimų tinkamų įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma;

li

=

įsipareigojimų, i įstaigos emitentės įtrauktų į tinkamų įsipareigojimų straipsnius iki 72b straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų, suma pagal naujausią įstaigos emitentės atskleistą informaciją ir

Li

=

bendra neįvykdytų i įstaigos emitentės įsipareigojimų, nurodytų 72b straipsnio 3 dalyje, suma pagal naujausią emitento atskleistą informaciją.

4.   Kai ES patronuojančioji įstaiga arba patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kuriai taikomas 92a straipsnis, tiesiogiai, netiesiogiai arba dirbtinai turi vienos arba daugiau patronuojamųjų įmonių, nepriklausančių tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip ta patronuojančioji įstaiga, nuosavų lėšų priemonių arba tinkamų įsipareigojimų priemonių, tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į atitinkamų patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų nuomonę, gali leisti patronuojančiajai įstaigai atskaityti tokias turimas priemones atskaitant mažesnę tos patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucijos nurodytą sumą. Ta pakoreguota suma yra lygi bent m sumai, apskaičiuojamai taip:

 

mi = max{0;OPi + LPi – max{0;β · [Oi + Li – ri · aRWAi ]}}

čia:

i

=

patronuojamosios įmonės indeksas;

OPi

=

i patronuojamosios įmonės išleistų nuosavų išteklių priemonių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma;

LPi

=

i patronuojamosios įmonės išleistų tinkamų įsipareigojimų straipsnių, turimų patronuojančiosios įstaigos, suma;

β

=

i patronuojamosios įmonės išleistų ir patronuojančiosios įstaigos turimų nuosavų išteklių priemonių ir tinkamų įsipareigojimų straipsnių procentinė dalis;

Oi

=

i patronuojamosios įmonės nuosavų išteklių suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį;

Li

=

i patronuojamosios įmonės tinkamų įsipareigojimų suma, neatsižvelgiant į atskaitymą, apskaičiuotą pagal šią dalį;

ri

=

koeficientas, taikomas i patronuojamajai įmonei jos pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal šio reglamento 92a straipsnio 1 dalies a punktą ir Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnį ir

aRWAi

=

bendra i G-SII subjekto rizikos pozicijos suma, apskaičiuota pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis, atsižvelgiant į 12a straipsnyje nustatytus koregavimus.

Jei patronuojančiajai įstaigai leidžiama atskaityti pakoreguotą sumą pagal pirmą pastraipą, patronuojamoji įmonė atskaito pirmoje pastraipoje nurodytos turimų nuosavų išteklių priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos ir tos pakoreguotos sumos skirtumą.

72f straipsnis

Turimų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių atskaitymas

72e straipsnio 1 dalies a punkto tikslais įstaigos apskaičiuoja turimų priemonių sumą remdamosi bendrųjų ilgųjų pozicijų suma, taikant šias išimtis:

a)

įstaigos gali apskaičiuoti turimų priemonių sumą remdamosi grynąja ilgąja pozicija, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i)

ilgosios ir trumposios pozicijų pagrindinė pozicija yra ta pati, o trumposiose pozicijose nepatiriama sandorio šalies rizika;

ii)

arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b)

įstaigos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, apskaičiuodamos į tuos indeksus įtrauktų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją;

c)

įstaigos gali atlikti bendrųjų ilgųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl turimų indekso vertybinių popierių, ir trumpųjų nuosavų tinkamų įsipareigojimų priemonių pozicijų, kurios susidaro dėl trumpųjų pagrindinių indeksų pozicijų, tarpusavio užskaitą, įskaitant atvejus, kai tose trumposiose pozicijose patiriama sandorio šalies rizika, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

i)

ilgosios ir trumposios pozicijos priklauso toms pačioms pagrindinių indeksų pozicijoms;

ii)

arba ir ilgosios, ir trumposios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą.

72g straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų straipsnių atskaitymo pagrindas

72e straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų tikslais įstaigos atskaito bendrąsias ilgąsias pozicijas, taikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytas išimtis.

72h straipsnis

Turimų kitų G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų atskaitymas

Įstaigos, kurios nesinaudoja 72j straipsnyje nustatyta išimtimi, 72e straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus atskaitymus atlieka laikydamosi šių nuostatų:

a)

jos gali apskaičiuoti tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimas tinkamų įsipareigojimų priemonių dalis remdamosi grynąja ilgąja pozicija toje pačioje pagrindinėje pozicijoje, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

i)

trumposios pozicijos terminas arba yra toks pat kaip ilgosios pozicijos terminas arba ilgesnis, arba trumposios pozicijos likęs terminas yra bent vieni metai;

ii)

arba ir trumposios, ir ilgosios pozicijos yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b)

jos nustato sumą, kuri turi būti atskaityta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų indekso vertybinių popierių, nagrinėdamos į tuos indeksus įtrauktų tinkamų įsipareigojimų priemonių pagrindinę poziciją.

72i straipsnis

Tinkamų įsipareigojimų atskaitymas, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų G-SII subjektuose

1.   72e straipsnio 1 dalies c punkto tikslais taikytiną atskaitytiną sumą įstaigos apskaičiuoja šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš koeficiento, gauto atlikus šios dalies b punkte nurodytą skaičiavimą:

a)

bendra suma, kuria tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonės, kai įstaiga neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, viršija 10 % įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, apskaičiuota pritaikius šias nuostatas:

i)

32–35 straipsnius;

ii)

36 straipsnio 1 dalies a–g punktus, k punkto ii–v papunkčius ir l punktą, išskyrus atskaitytiną atidėtųjų mokesčių turto, kuris priklauso nuo būsimo pelningumo ir susidaro dėl laikinųjų skirtumų, sumą;

iii)

44 ir 45 straipsnius;

b)

tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių suma, padalyta iš tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių ir G-SII subjektų tinkamų įsipareigojimų priemonių, kai pertvarkytinas subjektas neturi reikšmingų investicijų nė viename iš tų subjektų, bendros sumos.

2.   Įstaigos į 1 dalies a punkte nurodytas sumas ir apskaičiuodamos koeficientą pagal 1 dalies b punktą neįtraukia penkias darbo dienas arba trumpesnį laikotarpį turimų platinamų pozicijų.

3.   Suma, kuri turi būti atskaityta pagal 1 dalį, proporcingai paskirstoma visoms įstaigos turimoms G-SII subjekto tinkamų įsipareigojimų priemonėms. Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kuri atskaitoma pagal 1 dalį, šios dalies a punkte nurodytą sumą padaugindamos iš šios dalies b punkte nurodytos proporcijos:

a)

turimų priemonių suma, kurią reikalaujama atskaityti pagal 1 dalį;

b)

bendros tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimų G-SII subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, tinkamų įsipareigojimų priemonių sumos proporcija pagal kiekvieną įstaigos turimą tinkamų įsipareigojimų priemonę.

4.   72e straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta turimų priemonių suma, kuri sudaro 10 % arba mažesnę įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių dalį, pritaikius šio straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčių nuostatas, nėra atskaitoma ir jai taikomi atitinkamai taikytini rizikos koeficientai pagal trečios dalies II antraštinės dalies 2 arba 3 skyrius ir trečios dalies IV antraštinėje dalyje nustatyti reikalavimai.

5.   Įstaigos nustato kiekvienos tinkamų įsipareigojimų priemonės sumą, kurią remdamosi 4 dalimi įvertina pagal riziką, turimų priemonių, kurias reikia įvertinti pagal riziką remiantis 4 dalimi, sumą padaugindamos iš 3 dalies b punkte nurodytos apskaičiuotos proporcijos.

72j straipsnis

Atskaitymų iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių prekybos knygoje išimtis

1.   Įstaigos gali nuspręsti neatskaityti nustatytos savo tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimų tinkamų įsipareigojimų priemonių dalies, kurios bendra suma, apskaičiuota pagal bendrąsias ilgąsias pozicijas, yra lygi 5 % arba mažesnei įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių daliai pritaikius 32–36 straipsnius, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

turimos priemonės yra įtrauktos į prekybos knygą;

b)

tinkamų įsipareigojimų priemonės turimos ne ilgiau kaip 30 darbo dienų.

2.   Straipsnių sumoms, kurios nėra atskaitomos pagal 1 dalį, taikomi nuosavų lėšų reikalavimai kaip prekybos knygos straipsniams.

3.   Kai pagal 1 dalį neatskaitomų turimų priemonių atveju toje dalyje nustatytos sąlygos nebetenkinamos, tos turimos priemonės atskaitomos pagal 72g straipsnį, netaikant 72h ir 72i straipsniuose nustatytų išimčių.

3 skirsnis

Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

72k straipsnis

Tinkami įsipareigojimai

Įstaigos tinkamus įsipareigojimus sudaro tos įstaigos tinkamų įsipareigojimų straipsniai po 72e straipsnyje nurodytų atskaitymų.

72l straipsnis

Nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai

Įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus sudaro jos nuosavų lėšų ir jos tinkamų įsipareigojimų suma.

(*11)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149)."

(*12)  1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).“;"

32)

antros dalies I antraštinės dalies 6 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

Bendrieji nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai “;

33)

73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

Paskirstymas pagal priemones“;

b)

1–4 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, kurių atveju įstaigai paliekama laisvė savo nuožiūra priimti sprendimą dėl paskirstomų sumų išmokėjimo kita forma nei pinigais arba nuosavų lėšų priemonėmis, nėra tinkami priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, papildomų 1 lygio, 2 lygio ar tinkamų įsipareigojimų priemonių, išskyrus atvejus, kai įstaiga yra gavusi kompetentingos institucijos išankstinį leidimą.

2.   Kompetentingos institucijos išduoda 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą tik tuo atveju, jei, jų nuomone, tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

1 dalyje nurodyta laisvė spręsti savo nuožiūra ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos įstaigos galimybei anuliuoti mokėjimus pagal priemonę;

b)

1 dalyje nurodyta laisvė spręsti savo nuožiūra ar galima paskirstomų sumų mokėjimo forma neturėtų neigiamos įtakos kapitalo priemonės ar įsipareigojimo pajėgumui padengti nuostolius;

c)

dėl 1 dalyje nurodytos laisvės spręsti savo nuožiūra arba galimos paskirstomų sumų mokėjimo formos kitaip nebūtų sumažinta kapitalo priemonės ar įsipareigojimo kokybė.

Kompetentinga institucija prieš suteikdama 1 dalyje nurodytą išankstinį leidimą pasikonsultuoja su pertvarkymo institucija dėl įstaigos atitikties šioms sąlygoms.

3.   Kapitalo priemonės ir įsipareigojimai, kurių atveju ne juos išleidusi įstaiga, o kitas juridinis asmuo turi laisvę savo nuožiūra nuspręsti arba reikalauti, kad pagal tas priemones ar įsipareigojimus paskirstomos sumos būtų mokamos kita forma nei pinigai ar nuosavų lėšų priemonės, nėra tinkami priskirti prie bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio arba tinkamų įsipareigojimų priemonių.

4.   Įstaigos gali naudoti bendrąjį rinkos indeksą kaip vieną iš pagrindų, kuriais remiantis nustatomas pagal papildomas 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemones paskirstomų sumų dydis.“;

c)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Įstaigos praneša apie bendruosius rinkos indeksus, kuriais grindžiamos jų kapitalo priemonės ir tinkamų įsipareigojimų priemonės, ir juos atskleidžia.“;

34)

75 straipsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„Laikoma, kad 45 straipsnio a punkte, 59 straipsnio a punkte, 69 straipsnio a punkte ir 72h straipsnio a punkte nurodytoms trumposioms pozicijoms taikomi terminų reikalavimai turimų pozicijų atžvilgiu yra tenkinami, jei tenkinamos visos šios sąlygos:“;

35)

76 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   42 straipsnio a punkto, 45 straipsnio a punkto, 57 straipsnio a punkto, 59 straipsnio a punkto, 67 straipsnio a punkto, 69 straipsnio a punkto ir 72h straipsnio a punkto tikslais įstaigos gali sumažinti kapitalo priemonės ilgosios pozicijos sumą indekso, sudaryto iš tos pačios pagrindinės pozicijos, kuri yra draudžiama, dalimi, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

arba ir draudžiamoji ilgoji pozicija, ir indekso, naudojamo tai ilgajai pozicijai apdrausti, trumpoji pozicija yra įtrauktos į prekybos knygą, arba abi šios pozicijos yra įtrauktos į ne prekybos knygą;

b)

a punkte nurodytos pozicijos tikrąja verte yra įtrauktos į įstaigos balansą;

c)

a punkte nurodyta trumpoji pozicija laikoma veiksmingu apsidraudimu pagal įstaigos vidaus kontrolės procesus;

d)

kompetentingos institucijos bent kartą per metus įvertina c punkte nurodytų vidaus kontrolės procesų tinkamumą ir įsitikina, kad jų tinkamumas yra nuolatinis.

2.   Tais atvejais, kai kompetentinga institucija yra davusi išankstinį leidimą, įstaiga gali naudoti konservatyvų į indeksus įtrauktų įstaigos priemonių pagrindinės pozicijos įvertinimą kaip alternatyvą viename arba keliuose iš šių punktų nurodytų straipsnių pozicijos apskaičiavimui:

a)

nuosavų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus;

b)

finansų sektoriaus subjektų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio ir 2 lygio priemonių, įtrauktų į indeksus;

c)

įstaigų tinkamų įsipareigojimų priemonių, įtrauktų į indeksus.

3.   Kompetentingos institucijos duoda 2 dalyje nurodytą išankstinį leidimą tik tuo atveju, jei įstaiga joms priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad veiklos požiūriu įstaigai būtų sudėtinga vykdyti viename arba keliuose iš 2 dalies punktų atitinkamai nurodytų straipsnių pagrindinės pozicijos stebėseną.“;

36)

77 straipsnis pakeičiamas taip:

„77 straipsnis

Nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų mažinimo sąlygos

1.   Įstaiga turi gauti kompetentingos institucijos išankstinį leidimą, norėdama atlikti bet kurį iš šių veiksmų:

a)

sumažinti, išpirkti arba atpirkti įstaigos išleistas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones leidžiamu pagal taikytiną nacionalinę teisę būdu;

b)

sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti kaip kitą nuosavų lėšų straipsnį akcijų priedus, susijusius su nuosavų išteklių priemonėmis;

c)

pareikalauti papildomų 1 arba 2 lygio priemonių, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.

2.   Įstaiga turi gauti pertvarkymo institucijos išankstinį leidimą, norėdama pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurioms netaikoma 1 dalis, jas išpirkti, grąžinti arba atpirkti iki sutartyje nustatyto termino.“;

37)

78 straipsnis pakeičiamas taip:

„78 straipsnis

Priežiūros institucijos leidimas mažinti nuosavas lėšas

1.   Kompetentinga institucija duoda įstaigai leidimą mažinti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, papildomas 1 arba 2 lygio priemones, jų pareikalauti, jas išpirkti, grąžinti ar atpirkti arba sumažinti, paskirstyti arba perklasifikuoti susijusius akcijų priedus, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

a)

anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka kurį nors iš 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, įstaiga pakeičia 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones arba susijusius akcijų priedus lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų;

b)

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą, šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES bei 2014/59/ES nustatytus reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią kompetentinga institucija laiko reikalinga.

Jei įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas, kurių suma viršija šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas sumas, kompetentinga institucija gali suteikti tai įstaigai bendrą išankstinį leidimą atlikti bet kuriuos iš šio reglamento 77 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų laikantis kriterijų, kuriais užtikrinama, kad bet kokie tokie būsimi veiksmai atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik konkrečiam – ne ilgesniam negu vienų metų – laikotarpiui; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato kompetentinga institucija, atžvilgiu. Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 3 % atitinkamos emisijos ir neviršija 10 % sumos, kuria bendras 1 lygio nuosavas kapitalas viršija šiame reglamente, direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimų sumą, tokia dalimi, kurią kompetentinga institucija laiko reikalinga. Papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių atveju ta iš anksto nustatyta suma neviršija 10 % atitinkamos emisijos ir neviršija 3 % visos likusių nepanaudotų atitinkamai papildomų 1 lygio arba 2 lygio priemonių sumos.

Kompetentingos institucijos suteiktą bendrą išankstinį leidimą panaikina, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.

2.   Vertindamos pakeitimo priemonių tvarumą įstaigos pajėgumo gauti pajamų požiūriu, nurodytą 1 dalies a punkte, kompetentingos institucijos apsvarsto, kokiu mastu tos pakeitimo kapitalo priemonės įstaigai būtų brangesnės už tas kapitalo priemones ar akcijų priedus, kuriuos jos pakeistų.

3.   Jeigu įstaiga atlieka kurį nors iš 77 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų veiksmų ir jei pagal taikytiną nacionalinę teisę draudžiama atsisakyti išpirkti 27 straipsnyje nurodytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, kompetentinga institucija gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, jeigu kompetentinga institucija pareikalauja, kad įstaiga tinkamu pagrindu apribotų tokių priemonių išpirkimą.

4.   Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms pareikalauti papildomų 1 lygio ar 2 lygio priemonių arba susijusių akcijų priedų, gali leisti juos išpirkti, grąžinti arba atpirkti per penkerius metus po jų išleidimo datos, jeigu tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir viena iš šių sąlygų:

a)

pasikeičia tų priemonių reguliavimo klasifikavimas, dėl kurio, tikėtina, jos nebebūtų įtrauktos į nuosavas lėšas arba būtų perklasifikuotos kaip žemesnės kokybės nuosavos lėšos, ir yra tenkinamos abi šios sąlygos:

i)

kompetentinga institucija mano, kad toks pasikeitimas yra pakankamai tikėtinas;

ii)

įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad šių priemonių reguliavimo klasifikavimo pakeitimo nebuvo galima pagrįstai numatyti jų išleidimo metu;

b)

pasikeičia toms priemonėms taikomas mokestinis režimas ir įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad jis yra esminis ir jo nebuvo galima pagrįstai numatyti tų priemonių išleidimo metu;

c)

priemonės ir susiję akcijų priedai lieka galioti pagal 494b straipsnį;

d)

anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka 77 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiksmą, įstaiga pakeičia 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ar susijusius akcijų priedus lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavų lėšų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų, ir kompetentinga institucija yra leidusi atlikti tą veiksmą remdamasi išvada, kad tai būtų naudinga vertinant prudenciniu požiūriu ir pateisinama išimtinėmis aplinkybėmis;

e)

papildomos 1 lygio arba 2 lygio priemonės atperkamos rinkos formavimo tikslais.

5.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

ką reiškia „tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų“;

b)

tinkamus 3 dalyje nurodyto išpirkimo apribojimo pagrindus;

c)

tvarką, įskaitant apribojimus ir procedūras, pagal kurią kompetentingos institucijos duoda išankstinį sutikimą 77 straipsnio 1 dalyje nurodytam veiksmui atlikti, ir su duomenimis susijusius reikalavimus, taikomus kompetentingai institucijai įstaigos teikiamam prašymui leisti atlikti toje dalyje nurodytą veiksmą, įskaitant tvarką, kurios turi būti laikomasi išperkant kooperatinių bendrovių nariams išduotas akcijas, ir tokio prašymo nagrinėjimo terminus.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2013 m. liepos 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“;

38)

įterpiamas šis straipsnis:

„78a straipsnis

Leidimas mažinti tinkamų įsipareigojimų priemones

1.   Pertvarkymo institucija duoda įstaigai leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)

anksčiau arba tuo pačiu metu, kai atlieka bet kurį iš 77 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, įstaiga pakeičia tinkamų įsipareigojimų priemones lygiavertės arba aukštesnės kokybės nuosavomis lėšomis arba tinkamų įsipareigojimų priemonėmis sąlygomis, kurios yra tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų;

b)

įstaiga pertvarkymo institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad įstaigos nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai, atlikus šio reglamento 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiksmą, šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus viršytų tokia dalimi, kokią pertvarkymo institucija, pritarus kompetentingai institucijai, laiko reikalinga;

(c)

įstaiga pertvarkymo institucijai priimtinu būdu yra įrodžiusi, kad dalinis ar visiškas tinkamų įsipareigojimų pakeitimas nuosavų lėšų priemonėmis yra būtinas siekiant užtikrinti atitiktį šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytiems nuosavų lėšų reikalavimams, kad leidimas būtų pratęstas.

Kai įstaiga pakankamomis apsaugos priemonėmis užtikrina savo pajėgumą vykdyti veiklą naudojant nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, kurių suma viršija sumą, privalomą pagal šiame reglamente ir direktyvose 2013/36/ES ir 2014/59/ES nustatytus reikalavimus, pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, gali tai įstaigai suteikti bendrą išankstinį leidimą pareikalauti tinkamų įsipareigojimų priemonių, jas išpirkti, padengti arba atpirkti, pagal kriterijus, kuriais užtikrinama, kad bet koks toks būsimas veiksmas atitiktų šios dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas. Tas bendras išankstinis leidimas suteikiamas tik apibrėžtam laikotarpiui, kuris turi būti ne ilgesnis negu vieni metai; jam pasibaigus leidimą galima pratęsti. Bendras išankstinis leidimas suteikiamas dėl tam tikros iš anksto nustatytos sumos, kurią nustato pertvarkymo institucija. Pertvarkymo institucijos kompetentingoms institucijoms praneša apie visus suteiktus bendrus išankstinius leidimus.

Pertvarkymo institucija panaikina bendrą išankstinį leidimą, jei įstaiga pažeidžia kuriuos nors kriterijus, kuriais remiantis tas leidimas buvo suteiktas.

2.   Vertindamos pakeitimo priemonių tvarumą įstaigos pajėgumo gauti pajamų požiūriu, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, pertvarkymo institucijos apsvarsto, kokiu mastu tos pakeitimo kapitalo priemonės ar pakeitimo tinkami įsipareigojimai įstaigai kainuotų daugiau nei tos priemonės ar įsipareigojimai, kuriuos jie pakeistų.

3.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos bendradarbiavimo tvarką;

b)

procedūrą, įskaitant laiko terminus ir informacijai keliamus reikalavimus, taikytiną suteikiant leidimą pagal 1 dalies pirmą pastraipą;

c)

procedūrą, įskaitant laiko terminus ir informacijai keliamus reikalavimus, taikytiną suteikiant bendrą išankstinį leidimą pagal 1 dalies antrą pastraipą;

d)

ką reiškia „tvarios, kad būtų užtikrintas įstaigos pajėgumas gauti pajamų“.

Taikant šios dalies pirmos pastraipos d punktą, techninių reguliavimo standartų projektai visapusiškai suderinami su 78 straipsnyje nurodytu deleguotuoju aktu.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.“;

39)

79 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Laikinas atskaitymo iš nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų netaikymas“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Jeigu įstaiga turi kapitalo priemonių ar įsipareigojimų, kurie priskiriami finansų sektoriaus subjekto nuosavų lėšų priemonėms arba įstaigos tinkamų įsipareigojimų priemonėms, ir jeigu kompetentinga institucija mano, kad tos turimos priemonės yra įsigytos finansinės paramos, skirtos tam subjektui arba tai įstaigai reorganizuoti ir jo / jos gyvybingumui atkurti, teikimo tikslais, kompetentinga institucija gali leisti laikinai netaikyti nuostatų dėl atskaitymo, kurios kitu atveju toms priemonėms būtų taikomos.“;

40)

įterpiamas šis straipsnis:

„79a straipsnis

Atitikties nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių sąlygoms vertinimas

Vertindamos atitiktį antroje dalyje nustatytiems reikalavimams, įstaigos atsižvelgia ne tik į priemonių teisinę formą, bet ir į jų esminius ypatumus. Vertinant esminius priemonės ypatumus atsižvelgiama į visus su priemonėmis susijusius susitarimus, net jei jie nėra aiškiai išdėstyti pačių priemonių sąlygose, siekiant nustatyti, ar bendras tokių susitarimų ekonominis poveikis atitinka atitinkamų nuostatų tikslą.“;

41)

80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Nuolatinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės tikrinimas“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   EBI vykdo visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną ir nedelsdama praneša Komisijai, jeigu turi svarbių įrodymų, kad tos priemonės neatitinka šiame reglamente nustatytų atitinkamų tinkamumo kriterijų.

EBI prašymu kompetentingos institucijos nedelsdamos perduoda EBI visą informaciją, kurią EBI laiko svarbia, susijusią su išleistomis naujomis kapitalo priemonėmis arba naujų rūšių įsipareigojimais, kad EBI galėtų vykdyti visos Sąjungos įstaigų išleistų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų priemonių kokybės stebėseną.“;

c)

3 dalies įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„3.   EBI teikia Komisijai technines konsultacijas dėl visų svarbių termino „nuosavos lėšos ir tinkami įsipareigojimai“ apibrėžties pakeitimų, kuriuos, jos manymu, reikia padaryti dėl kurios nors iš toliau nurodytų aplinkybių:“;

42)

81 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Mažumos dalį sudaro patronuojamosios įmonės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių suma, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)

patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i)

įstaiga;

ii)

įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

iii)

tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kuriai taikomi tokie patys griežti prudenciniai reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, ir Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį yra nustačiusi, kad tie prudenciniai reikalavimai yra bent lygiaverčiai nustatytiems šiame reglamente;

b)

patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c)

bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, nurodyti šios dalies įvadinėje dalyje, priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamos įmonės.“;

43)

82 straipsnis pakeičiamas taip:

„82 straipsnis

Kvalifikuotasis papildomas 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalas ir kvalifikuotosios nuosavos lėšos

Kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 bei 2 lygio kapitalą ir kvalifikuotąsias nuosavas lėšas sudaro patronuojamosios įmonės mažumos dalis, papildomos 1 arba 2 lygio priemonės, priklausomai nuo to, kas taikytina, taip pat susijęs nepaskirstytasis pelnas bei akcijų priedai, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

patronuojamoji įmonė yra vienas iš šių subjektų:

i)

įstaiga;

ii)

įmonė, kuriai pagal taikytiną nacionalinę teisę taikomi šio reglamento ir Direktyvos 2013/36/ES reikalavimai;

iii)

tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė trečiojoje valstybėje, kuriai taikomi tokie patys griežti prudenciniai reikalavimai kaip tos trečiosios valstybės kredito įstaigoms, ir Komisija pagal 107 straipsnio 4 dalį yra nustačiusi, kad tie prudenciniai reikalavimai yra bent lygiaverčiai nustatytiems šiame reglamente;

b)

patronuojamoji įmonė yra visiškai konsoliduojama pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių;

c)

tos priemonės priklauso kitiems asmenims nei pagal pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių konsoliduojamoms įmonėms.“;

44)

83 straipsnio 1 dalies įvadinis sakinys pakeičiama taip:

„1.   Specialiosios paskirties subjekto išleistos papildomos 1 lygio ir 2 lygio priemonės ir susiję akcijų priedai iki 2021 m. gruodžio 31 d. yra įtraukiami į kvalifikuotąjį papildomą 1 lygio, 1 ar 2 lygio kapitalą arba kvalifikuotąsias nuosavas lėšas, priklausomai nuo to, kas taikytina, tik tuo atveju, jei tenkinamos šios sąlygos:“;

45)

įterpiamas šis straipsnis:

„88a straipsnis

Priskirtinos tinkamų įsipareigojimų priemonės

Sąjungoje įsteigtos patronuojamosios įmonės, kuri priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei kaip tas pertvarkytinas subjektas, išleisti įsipareigojimai priskiriami prie įtrauktinų į įstaigos, kuriai taikomas 92a straipsnis, konsoliduotų tinkamų įsipareigojimų priemones, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

jie yra išleisti pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies a punktą;

b)

juos nupirko esamas akcininkas, kuris nepriklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, jeigu naudojimasis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal Direktyvos 2014/59/ES 59–62 straipsnius nedaro poveikio pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;

c)

jie neviršija sumos, nustatytos atimant i punkte nurodytą sumą iš ii punkte nurodytos sumos:

i)

suma, gauta sudėjus įsipareigojimus, išleistus pertvarkytinam subjektui ir jo tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus tai pačiai pertvarkytinai grupei priklausančius subjektus nupirktus įsipareigojimus, ir nuosavų lėšų priemonių, išleistų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 2 dalies b punktą, suma;

ii)

suma, reikalaujama pagal Direktyvos 2014/59/ES 45f straipsnio 1 dalį.“;

46)

92 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis papildoma šiuo punktu:

„d)

3 % sverto koeficientą“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Be šio reglamento 1 dalies d punkte nustatyto reikalavimo G-SII toliau laikosi sverto koeficiento rezervo, kuris lygus G-SII bendram pozicijų matui, nurodytam šio reglamento 429 straipsnio 4 dalyje, padauginus iš 50 % G-SII rezervo normos, taikytinos G-SII pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnį.

Sverto koeficiento rezervo reikalavimą G-SII vykdo tik naudodamos 1 lygio kapitalą. 1 lygio kapitalas, panaudotas sverto koeficiento rezervo reikalavimui įvykdyti, nenaudojamas kitiems šiame reglamente ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytiems su svertu susijusiems reikalavimams įvykdyti, išskyrus atvejus, kai tuose teisės aktuose aiškiai nurodyta kitaip.

Jeigu G-SII neįvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimo, jai taikomas kapitalo apsaugos reikalavimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 141b straipsnį.

Jeigu G-SII tuo pat metu neįvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimo, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnyje, ir jungtinio rezervo reikalavimo, jai taikomi aukštesni kapitalo apsaugos reikalavimai pagal tos direktyvos 141 ir 141b straipsnius.“;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

i)

b ir c punktai yra pakeičiami taip:

„b)

prekybos knygoje apskaitomos įstaigos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus:

i)

rinkos rizikai, kaip nustatyta pagal šios dalies IV antraštinę dalį, išskyrus tos antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose nustatytus metodus;

ii)

didelėms pozicijoms, kurios viršija 395–401 straipsniuose nustatytas ribas tiek, kiek įstaigai leidžiama tas ribas viršyti, kaip nustatyta pagal ketvirtą dalį;

c)

nuosavų lėšų reikalavimus rinkos rizikai, nustatomus pagal šios dalies IV antraštinę dalį, išskyrus tos antraštinės dalies 1a ir 1b skyriuose nustatytus metodus, visai verslo veiklai, kurią vykdant kyla užsienio valiutos kurso ar biržos prekių kainos rizika;“;

ii)

įterpiamas šis punktas:

„ca)

nuosavų lėšų reikalavimus, apskaičiuojamus pagal šios dalies V antraštinę dalį, išskyrus 379 straipsnį dėl atsiskaitymų rizikos.“;

47)

įterpiami šie straipsniai:

„92a straipsnis

G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai

1.   Taikant 93 ir 94 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis įstaigos, kurios yra nustatytos kaip pertvarkytini subjektai ir yra G-SII arba G-SII dalis, turi visada atitikti šiuos nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus:

a)

18 % rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus pagal 92 straipsnio 3 ir 4 dalis apskaičiuotos bendros rizikos pozicijos sumos procentiniu dydžiu;

b)

6,75 % ne rizika grindžiamą koeficientą, atitinkantį įstaigos nuosavas lėšas ir tinkamus įsipareigojimus, išreikštus 429 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro pozicijų mato procentiniu dydžiu.

2.   1 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi šiais atvejais:

a)

trejus metus po tos dienos, kurią įstaiga arba grupė, kuriai priklauso įstaiga, tapo nustatyta G-SII;

b)

dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkymo institucija taikė gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal Direktyvą 2014/59/ES;

c)

dvejus metus po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas ėmė taikyti alternatyvią privačiojo sektoriaus priemonę, nurodytą Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnio 1 dalies d punkte, kurią taikant kapitalo priemonės ir kiti įsipareigojimai buvo nurašyti arba konvertuoti į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnius siekiant rekapitalizuoti pertvarkytiną subjektą netaikant pertvarkymo priemonių.

3.   Kai agreguota suma, gauta taikant šio straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą reikalavimą kiekvienam tos pačios G-SII pertvarkytinam subjektui, viršija reikalaujamą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, apskaičiuotą pagal šio reglamento 12a straipsnį, ES patronuojančiosios įstaigos pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis pertvarkymo institucijomis, gali imtis veiksmų pagal Direktyvos 2014/59/ES 45d straipsnio 4 dalį arba 45h straipsnio 1 dalį.

„92b straipsnis

Ne ES G-SII nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas

1.   Įstaigos, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės ir kurios nėra pertvarkytini subjektai, turi visada atitikti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kurių dydis yra lygus 90 % nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų, nustatytų 92a straipsnyje.

2.   Siekiant laikytis 1 dalies, papildomos 1 lygio, 2 lygio ir į tinkamų įsipareigojimų priemones atsižvelgiama tik tada, kai tos priemonės yra ne ES G-SII pagrindinės patronuojančiosios įmonės nuosavybė ir jos buvo tiesiogiai ar netiesiogiai išleistos per kitus tos pačios grupės subjektus su sąlyga, kad visi tie subjektai yra įsisteigę toje pačioje trečiojoje valstybėje kaip ir pagrindinė patronuojančioji įmonė arba valstybėje narėje.

3.   Tinkamų įsipareigojimų priemonė, siekiant laikytis 1 dalies, įskaitoma tik tada, kai ji tenkina visas toliau išdėstytas papildomas sąlygas:

a)

įprastinės bankroto bylos, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/59/ES 2 straipsnio 1 dalies 47 punkte, atveju reikalavimas, atsiradęs dėl to įsipareigojimo, yra mažesnio prioriteto nei reikalavimai, atsiradę dėl įsipareigojimų, kurie netenkina šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir kurie nepriskiriami prie nuosavų lėšų;

b)

jai taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal Direktyvos 2014/59/ES 59–62 straipsnius“;

48)

94 straipsnis pakeičiamas taip:

„94 straipsnis

Smulkiai prekybos knygoje apskaitomai veiklai taikomos išlygos

1.   Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies b punkto, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tų įstaigų balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydis yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis, remiantis kas mėnesį paskutinės mėnesio dienos duomenimis atliekamu vertinimu:

a)

5 % viso tos įstaigos turto;

b)

50 mln. EUR.

2.   Jeigu tenkinamos abi 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, įstaigos gali apskaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimą tokia tvarka:

a)

II priedo 1 punkte išvardytų sutarčių, su to priedo 3 punkte nurodytomis nuosavybės priemonėmis susijusių sutarčių ir kredito išvestinių finansinių priemonių atvejais įstaigos gali netaikyti toms pozicijoms nuosavų lėšų reikalavimo, kuris nurodytas 92 straipsnio 3 dalies b punkte;

b)

prekybos knygos pozicijoms, išskyrus tas, kurios nurodytos šios dalies a punkte, įstaigos gali pakeisti 92 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytą nuosavų lėšų reikalavimą reikalavimu, kuris apskaičiuojamas pagal 92 straipsnio 3 dalies a punktą.

3.   Įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės prekybos knygoje apskaitomos veiklos dydį remdamosi paskutinės kiekvieno mėnesio dienos duomenimis 1 dalies tikslais laikydamosi šių reikalavimų:

a)

skaičiuojant įskaitomos visos pozicijos, kurios įtrauktos į prekybos knygą pagal 104 straipsnį, išskyrus:

i)

užsienio valiutos ir biržos prekių pozicijas;

ii)

kredito išvestinių finansinių priemonių pozicijas, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų ar sandorio šalies rizikos pozicijų, ir kredito išvestinių finansinių priemonių sandorius, kurie visiškai padengia to vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką, kaip nurodyta 106 straipsnio 3 dalyje;

b)

visos į skaičiavimą pagal a punktą įtraukiamos pozicijos įvertinamos pagal jų rinkos vertę tą konkrečią datą; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė konkrečią dieną nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė ir tikroji vertė konkrečią dieną nėra žinomos, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;

c)

ilgųjų pozicijų absoliuti vertė sudedama su trumpųjų pozicijų absoliučia verte.

4.   Kai tenkinamos abi šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytos sąlygos, neatsižvelgiant į Direktyvos 2013/36/ES 74 ir 83 straipsniuose nustatytas prievoles, šio reglamento 102 straipsnio 3 ir 4 dalys, 103 straipsnis ir 104b straipsnis netaikomi.

5.   Įstaigos kompetentingoms institucijoms praneša, kada jos skaičiuoja arba nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį.

6.   Vienos ar daugiau iš 1 dalyje nustatytų sąlygų nebeatitinkanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.

7.   Įstaiga liaujasi skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal 2 dalį per tris mėnesius vienu iš šių atvejų:

a)

įstaiga tris mėnesius iš eilės netenkina 1 dalies a punkte arba b punkte nustatytų sąlygų;

b)

įstaiga daugiau kaip 6 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių netenkina 1 dalies a punkte arba b punkte nustatytų sąlygų.

8.   Jei įstaiga nustoja skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį, jai leidžiama skaičiuoti savo prekybos knygoje apskaitomos veiklos nuosavų lėšų reikalavimus pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą visų vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos 1 dalyje nustatytos sąlygos.

9.   Įstaigos neprisiima, neperka ar neparduoda prekybos knygos pozicijos vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 dalyje nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.“;

49)

trečios dalies I antraštinės dalies 2 skyrius išbraukiamas;

50)

102 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Prekybinės veiklos tikslai apibrėžiami strategijose, politikoje ir procedūrose, kurias įstaiga parengia pozicijos ar portfelio valdymo pagal 103, 104 ir 104a straipsnius tikslais.

3.   Įstaigos sukuria ir taiko sistemas bei kontrolės priemones, skirtas jų prekybos knygai tvarkyti pagal 103 straipsnį.

4.   Taikant 430b straipsnio 3 dalyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, prekybos knygos pozicijos priskiriamos prekybos operacijų sąrašams, sudarytiems pagal 104b straipsnį.“;

b)

papildoma šiomis dalimis:

„5.   Prekybos knygos pozicijoms taikomi 105 straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo reikalavimai.

6.   Įstaigos vertina vidinio apsidraudimo pozicijas pagal 106 straipsnį.“;

51)

103 straipsnis pakeičiamas taip:

„103 straipsnis

Prekybos knygos tvarkymas

1.   Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą bendro prekybos knygos tvarkymo politiką ir procedūras. Ta politika ir procedūromis turi būti nustatyti bent šie aspektai:

a)

kurią veiklą įstaiga laiko prekybos veikla ir sudedamąja prekybos knygos dalimi, į kurią atsižvelgiama nuosavų lėšų reikalavimų tikslais;

b)

kokiu mastu pozicija gali būti kasdien vertinama rinkos verte esant aktyvios ir likvidžios grįžtamosios rinkos sąlygoms;

c)

kaip įstaiga pagal modelį vertinamų pozicijų atžvilgiu gali:

i)

nustatyti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis;

ii)

apdrausti visas reikšmingas pozicijų rizikos rūšis, naudodama priemones, turinčias aktyvią ir likvidžią grįžtamąją rinką;

iii)

nustatyti patikimus įverčius, naudojamus pagrindinėms modelio prielaidoms ir parametrams;

d)

kokiu mastu įstaiga gali ir privalo nustatyti pozicijos vertinimus, kurie gali būti nuosekliai tvirtinami išorės subjektų;

e)

kokiu mastu teisiniai apribojimai arba kiti veiklai taikomi reikalavimai apsunkintų įstaigos pajėgumą per trumpą laiką panaikinti arba apdrausti pozicijas;

f)

kokiu mastu įstaiga gali ir privalo aktyviai valdyti pozicijų riziką, vykdydama prekybos veiklą;

g)

kokiu mastu įstaiga gali perklasifikuoti riziką arba pozicijas iš ne prekybos į prekybos knygą arba atvirkščiai, ir tokiems perklasifikavimams taikomus reikalavimus, kaip nurodyta 104a straipsnyje.

2.   Tvarkydamos savo prekybos knygos pozicijas arba pozicijų portfelius įstaigos laikosi visų šių reikalavimų:

a)

įstaiga turi aiškiai dokumentais įformintą ir vyresniosios vadovybės patvirtintą prekybos knygos pozicijai arba portfeliams skirtą prekybos veiklos strategiją, kurioje nurodytas numatomas prekybinių pozicijų laikymo laikotarpis;

b)

įstaiga turi aiškiai apibrėžtą aktyvaus prekybos knygos pozicijų arba portfelių tvarkymo politiką ir procedūras; ta politika ir procedūros apima šiuos aspektus:

i)

kokias pozicijas arba pozicijų portfelius galima įrašyti į kiekvieną prekybos operacijų sąrašą arba kuriuos, prireikus, gali prisiimti paskirti prekiautojai;

ii)

pozicijų ribų nustatymą ir jų tinkamumo stebėseną;

iii)

užtikrinimą, kad prekiautojai turi teisę savarankiškai prisiimti ir tvarkyti poziciją neviršydami sutartų ribų ir laikydamiesi patvirtintos strategijos;

iv)

užtikrinimą, kad informacijos apie pozicijas teikimas vyresniajai vadovybei yra neatsiejama įstaigos rizikos valdymo proceso dalis;

v)

užtikrinimą, kad pozicijos yra aktyviai stebimos pasitelkiant rinkos informacijos šaltinius ir pozicijos ar ją sudarančios rizikos sudedamųjų dalių paklausos rinkoje arba galimybės jas apdrausti vertinimą, įskaitant rinkos informacijos vertinimo proceso, kokybės ir prieinamumo, rinkos apyvartos ir pozicijų, kuriomis prekiaujama rinkoje, dydžių įvertinimą;

vi)

aktyviai taikomas kovos su sukčiavimu procedūras ir kontrolės priemones;

c)

įstaiga taiko aiškiai apibrėžtą politiką ir procedūras, skirtas stebėti, ar pozicijos atitinka įstaigos prekybinės veiklos strategiją, taip pat stebėti apyvartą ir pozicijas, kurių pradinė planuota laikymo trukmė buvo viršyta.“;

52)

104 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

53)

įterpiami šie straipsniai:

„104a straipsnis

Pozicijos perklasifikavimas

1.   Įstaigos turi turėti aiškiai apibrėžtą politiką, pagal kurią būtų nustatoma, kokiomis išimtinėmis aplinkybėmis galima pagrįstai perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją siekiant nustatyti nuosavų lėšų reikalavimus kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu. Šią politiką įstaigos peržiūri bent kartą per metus.

EBI stebi įvairią priežiūros praktiką ir ne vėliau kaip 2024 m. birželio 28 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl to, kas laikoma išimtinėmis aplinkybėmis šios dalies pirmos pastraipos tikslais. Tol, kol EBI paskelbs tas gaires, kompetentingos institucijos informuoja EBI ir pateikia savo sprendimų leisti, ar ne, įstaigai perklasifikuoti poziciją, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, pagrindimą.

2.   Kompetentingos institucijos suteikia leidimą perklasifikuoti prekybos knygos poziciją į ne prekybos knygos poziciją arba, atvirkščiai, ne prekybos knygos poziciją į prekybos knygos poziciją tam, kad būtų nustatyti nuosavų lėšų reikalavimai, tik jeigu įstaiga kompetentingoms institucijoms yra pateikusi rašytinių įrodymų, kad jos sprendimas perklasifikuoti tą poziciją priimtas dėl išimtinių aplinkybių, laikantis politikos, kurią įstaiga taiko pagal šio straipsnio 1 dalį. Tuo tikslu įstaiga pateikia pakankamai įrodymų, jog ta pozicija nebeatitinka sąlygų, kad būtų klasifikuojama kaip prekybos knygos arba ne prekybos knygos pozicija pagal 104 straipsnį.

Pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą patvirtina valdymo organas.

3.   Kai kompetentinga institucija yra suteikusi leidimą perklasifikuoti poziciją pagal 2 dalį, įstaiga, kuriai tas leidimas suteiktas, imasi šių veiksmų:

a)

nedelsdama viešai atskleidžia

i)

informaciją, kad jos pozicija yra perklasifikuota, ir

ii)

kai dėl tokio perklasifikavimo sumažėja įstaigos nuosavų lėšų reikalavimai – to sumažinimo dydį ir

b)

kai dėl tokio perklasifikavimo sumažėja įstaigos nuosavų lėšų reikalavimai – nepripažįsta šio poveikio iki pozicijos termino pabaigos, nebent tos įstaigos kompetentinga institucija jai leistų pripažinti tą poveikį anksčiau.

4.   Įstaiga apskaičiuoja grynąjį savo nuosavų lėšų reikalavimų sumos pokytį dėl pozicijos perklasifikavimo kaip nuosavų lėšų reikalavimų iš karto po perklasifikavimo ir tokių reikalavimų prieš pat perklasifikavimą, kiekvieną jų apskaičiuojant pagal 92 straipsnį, skirtumą. Apskaičiuojant atsižvelgiama tik į perklasifikavimo veiksnių poveikį.

5.   Pozicijos perklasifikavimas pagal šį straipsnį yra neatšaukiamas.

104b straipsnis

Prekybos operacijų sąrašui keliami reikalavimai

1.   Taikant 430b straipsnio 3 dalyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, įstaigos sudaro prekybos operacijų sąrašus ir kiekvieną savo prekybos knygos poziciją priskiria vienam iš šių prekybos operacijų sąrašų. Prekybos knygos pozicijos tam pačiam prekybos operacijų sąrašui priskiriamos tik tada, kai jos atitinka sutartą tam prekybos operacijų sąrašui taikomą verslo strategiją ir yra nuosekliai tvarkomos bei stebimos pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.   Įstaigų prekybos operacijų sąrašai visada turi atitikti visus šiuos reikalavimus:

a)

kiekvieno prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu turi būti nustatyta aiški ir konkreti verslo strategija bei pagal tą verslo strategiją tinkama rizikos valdymo sistema;

b)

turi būti nustatyta aiški kiekvieno prekybos operacijų sąrašo organizacinė struktūra; konkretaus prekybos operacijų sąrašo pozicijos turi būti tvarkomos paskirtų tos įstaigos prekiautojų; kiekvienas prekiautojas turi atlikti jam pavestas su prekybos operacijų sąrašu susijusias pareigas; kiekvienas prekiautojas priskiriamas tik vienam prekybos operacijų sąrašui;

c)

kiekvieno prekybos operacijų sąrašo pozicijų ribos nustatomos pagal to prekybos operacijų sąrašo verslo strategiją;

d)

prekybos operacijų sąrašo lygmens veiklos, pelningumo, rizikos valdymo ir reguliavimo reikalavimų ataskaitos rengiamos bent kas savaitę ir reguliariai pateikiamos valdymo organui;

e)

turi būti nustatytas aiškus kiekvieno prekybos operacijų sąrašo metinis veiklos planas, įskaitant aiškiai nustatytą atlygio politiką, remiantis patikimais veiklos rezultatų vertinimo kriterijais;

f)

kiekvieno prekybos operacijų sąrašo atžvilgiu kas mėnesį parengiamos ataskaitos apie besibaigiančio termino pozicijas, einamosios paros prekybos operacijų sandorių ribų pažeidimus, kasdienių prekybos operacijų sandorių ribų pažeidimus ir veiksmus, kurių įstaiga ėmėsi reaguodama į tuos pažeidimus, taip pat parengiami rinkos likvidumo įvertinimai, ir visa ši informacija pateikiama kompetentingoms institucijoms.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies b punkto, įstaiga gali priskirti prekiautoją daugiau nei vienam prekybos operacijų sąrašui su sąlyga, kad įstaiga savo kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo tai, kad priskyrimas atliktas vadovaujantis verslo ar išteklių sumetimais ir kad jį atliekant atsižvelgta į kitus kokybinius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taikytinus prekiautojams ir prekybos operacijų sąrašams.

4.   Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms, kokiu būdu jos užtikrina 2 dalies laikymąsi. Kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad įstaiga pakeistų savo prekybos operacijų sąrašų struktūrą ar organizavimą taip, kad būtų laikomasi šio straipsnio.“;

54)

105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Visoms prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte, taikomi šiame straipsnyje nustatyti riziką ribojančiais principais pagrįsto vertinimo standartai. Įstaigos visų pirma užtikrina, kad jų prekybos knygos pozicijų riziką ribojančiais principais pagrįstas vertinimas būtų pakankamai tikslus, atsižvelgdamos į prekybos knygos pozicijų ir ne prekybos knygos pozicijų, įvertintų tikrąja verte, dinamišką pobūdį, prudencinio patikimumo reikalavimus, taip pat su prekybos knygos pozicijomis ir ne prekybos knygos pozicijomis, įvertintomis tikrąja verte, susijusių kapitalo reikalavimų taikymo būdą bei tikslą.“;

b)

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Įstaigos bent kartą per dieną tikrąja verte pervertina prekybos knygos pozicijų vertę. Tų pozicijų vertės pokyčiai nurodomi įstaigos pelno ir nuostolio ataskaitoje.

4.   Įstaigos savo prekybos knygos pozicijas ir ne prekybos knygos pozicijas, įvertintas tikrąja verte, įvertina rinkos kainomis, jei tai įmanoma, taip pat tada, kai toms pozicijoms taiko atitinkamus kapitalo reikalavimus.“;

c)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Kai įvertinti rinkos kainomis neįmanoma, įstaigos savo pozicijas ir portfelius konservatyviai įvertina pagal modelį, taip pat tais atvejais, kai skaičiuoja nuosavų lėšų reikalavimus prekybos knygos pozicijoms ir ne prekybos knygos pozicijoms, įvertintoms tikrąja verte.“;

d)

7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„pirmos pastraipos d punkto tikslais modelis kuriamas arba tvirtinamas nepriklausomai nuo prekybos operacijų sąrašų ir atliekamas nepriklausomas modelio tikrinimas, įskaitant matematinių skaičiavimų, prielaidų ir programinės įrangos tinkamumo įvertinimą.“;

e)

11 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

papildomo laiko, kurio prireiktų pozicijai arba pozicijos rizikai apdrausti po likvidumo terminų, kurie pagal 325bd straipsnį buvo priskirti pozicijos rizikos veiksniams, trukmė;“;

55)

106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi nedarant poveikio atitinkamai ne prekybos knygos ir prekybos knygos apsidraudimo pozicijoms taikomiems reikalavimams.

3.   Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos kredito rizikos poziciją arba sandorio šalies rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą kredito išvestinę finansinę priemonę, ši kredito išvestinės finansinės priemonės pozicija, apskaičiuojant 92 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pripažįstama kaip ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijos arba sandorio šalies rizikos pozicijos vidinis apsidraudimas, kai įstaiga su reikalavimus atitinkančia apsaugą teikiančia trečiąja šalimi sudaro kitą su kredito išvestine finansine priemone susijusį sandorį, kuris atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus ir visiškai padengia vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką.

Kad būtų galima apskaičiuoti nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, į prekybos knygą įtraukiamas ir pagal pirmą pastraipą pripažintas vidinis apsidraudimas, ir su trečiąja šalimi sudarytas su kredito išvestine finansine priemone susijęs sandoris.“;

b)

papildoma šiomis dalimis:

„4.   Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių rizikos poziciją, naudodama į jos prekybos knygą įtrauktą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, ši su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės pozicija, apskaičiuojant 92 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pripažįstama kaip ne prekybos knygos nuosavybės vertybinių popierių rizikos pozicijos vidinis apsidraudimas, kai įstaiga su reikalavimus atitinkančia apsaugą teikiančia trečiąja šalimi sudaro kitą su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandorį, kuris atitinka netiesioginio kredito užtikrinimo ne prekybos knygoje reikalavimus ir visiškai padengia vidinio apsidraudimo pozicijų rinkos riziką.

Apskaičiuojant nuosavų lėšų reikalavimą rinkos rizikai padengti, į prekybos knygą įtraukiamas ir pagal pirmą pastraipą pripažintas vidinis apsidraudimas, ir su reikalavimus atitinkančia apsaugą teikiančia trečiąja šalimi sudarytas su nuosavybės vertybiniais popieriais susietos išvestinės finansinės priemonės sandoris.

5.   Jei įstaiga apdraudžia ne prekybos knygos palūkanų normos rizikos pozicijas, naudodama į savo prekybos knygą įtrauktą palūkanų normos rizikos poziciją, pagal Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsnius vertinant iš ne prekybos knygos pozicijų kylančią palūkanų normos riziką, ta palūkanų normos rizikos pozicija laikoma vidiniu apsidraudimu, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)

pozicija buvo priskirta atskiram kitos prekybos knygos pozicijos portfeliui, kurio verslo strategija skirta tik palūkanų normos rizikos pozicijos vidinio apsidraudimo rinkos rizikai valdyti ir mažinti; tuo tikslu įstaiga gali tam portfeliui priskirti kitas palūkanų normos rizikos pozicijas, prisiimtas su trečiosiomis šalimis, arba su savo prekybos knyga, jeigu įstaiga, prisiimdama priešingas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis, visiškai padengia tų palūkanų normos rizikos pozicijų, prisiimtų su savo prekybos knyga, rinkos riziką;

b)

taikant 430b straipsnio 3 dalyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, pozicija buvo priskirta pagal 104b straipsnį sudarytam prekybos operacijų sąrašui, kurio verslo strategija skirta tik palūkanų normos rizikos pozicijos vidinio apsidraudimo rinkos rizikai valdyti ir mažinti; tuo tikslu šis prekybos operacijų sąrašas gali prisiimti kitas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis arba kitais įstaigos prekybos operacijų sąrašais, jei tie kiti prekybos operacijų sąrašai, prisiimdami priešingas palūkanų normos rizikos pozicijas su trečiosiomis šalimis, visiškai padengia tų kitų palūkanų normos rizikos pozicijų rinkos riziką;

c)

įstaiga dokumentuose yra išsamiai patvirtinusi, kaip, laikantis Direktyvos 2013/36/ES 84 ir 98 straipsniuose nustatytų reikalavimų, pozicija mažina iš ne prekybos knygos pozicijų kylančią palūkanų normos riziką.

6.   Visų 5 dalies a punkte nurodytam atskiram portfeliui priskirtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti apskaičiuojami atskirai ir papildo kitų prekybos knygos pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus.

7.   Taikant 430b straipsnyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus, visų šio straipsnio 5 dalies a punkte nurodytam atskiram portfeliui arba prekybos operacijų sąrašui priskirtų arba šio straipsnio 5 dalies b punkte nurodyto prekybos operacijų sąrašo prisiimtų pozicijų nuosavų lėšų reikalavimai rinkos rizikai padengti, kai tinkama, apskaičiuojami atskirai kaip atskiras portfelis ir papildo kitų prekybos knygos pozicijų nuosavų lėšų reikalavimų apskaičiavimą.“;

56)

107 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Šio reglamento tikslais trečiosios valstybės investicinės įmonės, trečiosios valstybės kredito įstaigos ir trečiosios valstybės biržos pozicijos vertinamos kaip įstaigos pozicijos tik tuo atveju, jei trečioji valstybė tam subjektui taiko prudencinius ir priežiūros reikalavimus, kurie yra bent lygiaverčiai Sąjungoje taikomiems reikalavimams.“;

57)

117 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

2 dalis papildoma šiais punktais:

„o)

Tarptautinės plėtros asociacijos;

p)

Azijos infrastruktūros investicijų banko.“;

b)

papildoma šia pastraipa:

„Komisijai pagal 462 straipsnį suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti šį reglamentą priimant deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, būtų iš dalies keičiamas pirmoje pastraipoje nurodytas daugiašalių plėtros bankų sąrašas.“;

58)

118 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a)

Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos;“;

59)

123 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Pozicijoms, susijusioms su paskolomis, kurias pensininkams ar pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantiems asmenims kredito įstaiga suteikė už besąlygišką skolininko pensijos ar darbo užmokesčio dalies pervedimą tai kredito įstaigai, priskiriamas 35 % rizikos koeficientas, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

tam, kad išmokėtų paskolą, skolininkas besąlygiškai leidžia pensijų fondui ar darbdaviui pervesti tai kredito įstaigai tiesiogines įmokas, nuskaičiuojant mėnesines paskolos įmokas nuo skolininko mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio;

b)

rizika dėl skolininko mirties, nedarbingumo, nedarbo ar grynojo mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio sumažėjimo yra tinkamai apdrausta pagal draudimo liudijimą, skolininko pasirašytą kredito įstaigos naudai;

c)

skolininko mokėtina visų paskolų, atitinkančių a ir b punktuose nustatytas sąlygas, mėnesinių įmokų agreguota suma neviršija 20 % jo grynosios mėnesinės pensijos ar darbo užmokesčio;

d)

maksimalus pradinis paskolos grąžinimo terminas yra 10 metų arba mažiau;“;

60)

124 straipsnis pakeičiamas taip:

„124 straipsnis

Nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos pozicijos

1.   Pozicijoms arba jų dalims, visiškai užtikrintoms nekilnojamojo turto hipoteka, priskiriamas 100 % rizikos koeficientas, jei netenkinamos 125 arba 126 straipsnyje nustatytos sąlygos, išskyrus bet kurią pozicijos dalį, kuri priskiriama kitai pozicijų klasei. Pozicijos daliai, kuri viršija nekilnojamojo turto hipotekos vertę, priskiriamas rizikos koeficientas, taikomas susijusios sandorio šalies neužtikrintoms pozicijoms.

Pozicijos dalies, kuri laikoma visiškai užtikrinta nekilnojamuoju turtu, vertė negali būti didesnė negu įkeisto turto rinkos vertė arba – tose valstybėse narėse, kurios įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustačiusios griežtus kriterijus, pagal kuriuos vertinama hipotekinė vertė, – hipotekinė atitinkamo nekilnojamojo turto vertė.

1a.   Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už 2 dalies taikymą. Ta institucija yra arba kompetentinga institucija, arba paskirtoji institucija.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 2 dalį.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam pagal šį straipsnį paskirtai institucijai nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį.

2.   Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis ir bet kokiais kitais svarbiais rodikliais, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, įvertina, ar 35 % rizikos koeficientas, taikomas 125 straipsnyje nurodytoms vieno ar daugiau segmentų turto pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje ar keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, hipoteka, ir 50 % rizikos koeficientas, taikomas 126 straipsnyje nurodytoms pozicijoms, užtikrintoms komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, esančiu vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, yra tinkamai pagrįsti:

a)

ankstesne nekilnojamuoju turtu užtikrintų pozicijų nuostolių patirtimi;

b)

nekilnojamojo turto rinkų raidos perspektyvomis.

Jei, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje nurodyti rizikos koeficientai nepakankamai atspindi faktinę riziką, susijusią su vieno ar daugiau segmentų turto pozicijomis, visapusiškai užtikrintomis gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto, esančio vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse, hipotekomis, ir jeigu ji mano, kad dėl rizikos koeficientų nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji gali padidinti toms pozicijoms taikytinus rizikos koeficientus laikydamasi šios dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytų intervalų arba nustatyti griežtesnius kriterijus, nei nustatytieji 125 straipsnio 2 dalyje ar 126 straipsnio 2 dalyje.

Pagal šio straipsnio 1a dalį paskirta institucija praneša EBI ir ESRV apie visus rizikos koeficientų ir kriterijų taikomų pagal šią dalį patikslinimus. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV skelbia 125, 126 straipsniuose ir 199 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų pozicijų rizikos koeficientus ir kriterijus, kaip juos nustatė atitinkama institucija.

Šios dalies antros pastraipos tikslais pagal 1a dalį paskirta institucija gali nustatyti rizikos koeficientus laikantis tokių intervalų:

a)

35 %–150 % – gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms;

b)

50 %–150 % – komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms pozicijoms.

3.   Jei pagal 1a dalį paskirta institucija nustato didesnius rizikos koeficientus ar griežtesnius kriterijus pagal 2 dalies antrą pastraipą, įstaigoms suteikiamas šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis pasirengti jų taikymui.

4.   Glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato griežtus 1 dalyje nurodytos hipotekinės vertės vertinimo kriterijus ir veiksnių, kuriuos reikia apsvarstyti vertinant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų rizikos koeficientų tinkamumą, rūšis.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

5.   ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 1a dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:

a)

veiksnių, kurie galėtų daryti „neigiamą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui“, kaip nurodyta 2 dalies antroje pastraipoje,

b)

orientacinių kriterijų, į kuriuos nustatydama didesnius rizikos koeficientus turi atsižvelgti pagal 1a dalį paskirta institucija.

6.   Valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 2 dalį nustatytus rizikos koeficientus ir kriterijus visoms savo atitinkamoms pozicijoms, kurios yra užtikrintos vienoje ar keliose tos kitos valstybės narės dalyse esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka.“;

61)

128 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Su ypač didele rizika susijusioms pozicijoms įstaigos priskiria 150 % rizikos koeficientą.

2.   Šio straipsnio tikslais įstaigos bet kurias toliau išvardytas pozicijas laiko su ypač didele rizika susijusiomis pozicijomis:

a)

investicijas į rizikos kapitalo įmones, išskyrus atvejus, kai toms investicijoms taikoma tvarka laikantis 132 straipsnio;

b)

investicijas į privatų akcinį kapitalą, išskyrus atvejus, kai toms investicijoms taikoma tvarka laikantis 132 straipsnio;

c)

spekuliacinį nekilnojamojo turto finansavimą.“;

62)

132 straipsnis pakeičiamas taip:

„132 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimai pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos

1.   Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.

2.   Jei tenkinamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, įstaigos gali taikyti peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį arba įgaliojimais grindžiamą metodą pagal 132a straipsnio 2 dalį.

Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo arba įgaliojimais grindžiamo metodo netaikančios įstaigos savo pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, priskiria 1 250 % rizikos koeficientą (atsarginis metodas).

Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šioje dalyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos šių metodų taikymo sąlygos.

3.   Įstaigos gali nustatyti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

KIS yra vienas iš šių subjektų:

i)

kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), reglamentuojamas Direktyva 2009/65/EB;

ii)

AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 3 dalį registruotas ES AIFV;

iii)

AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnį veiklos leidimą gavęs ES AIFV;

iv)

AIF, kurį valdo pagal Direktyvos 2011/61/ES 37 straipsnį veiklos leidimą gavęs ne ES AIFV;

v)

ne ES AIF, kurį valdo ne ES AIFV ir kurio investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami pagal Direktyvos 2011/61/ES 42 straipsnį;

vi)

ne ES AIF, kurio investiciniai vienetai ar akcijos nėra platinami Sąjungoje, kurį valdo trečiojoje valstybėje įsisteigęs ne ES AIFV ir kuriam taikomas deleguotasis aktas, nurodytas Direktyvos 2011/61/ES 67 straipsnio 6 dalyje;

b)

KIS prospekte arba lygiaverčiame dokumente pateikiama tokia informacija:

i)

turto, į kurį KIS leidžiama investuoti, kategorijos;

ii)

jeigu taikomi investavimo apribojimai – santykiniai apribojimai ir jų apskaičiavimo metodai;

c)

KIS arba KIS valdymo įmonės informaciją įstaigai teikia laikydamiesi šių reikalavimų:

i)

apie KIS pozicijas informacija pateikiama bent tokiu dažnumu kaip apie įstaigos pozicijas;

ii)

finansinės informacijos išsamumas yra pakankamas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą pagal įstaigos pasirinktą metodą;

iii)

jei įstaiga taiko peržiūros metodą, informaciją apie pagrindines pozicijas tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos a punkto, daugiašaliai ir dvišaliai plėtros bankai ir kitos įstaigos, kurios su daugiašaliais ir dvišaliais plėtros bankais bendrai investuoja į KIS, gali nustatyti pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų sumą taikydami 132a straipsnyje nustatytus metodus, jei yra įvykdytos šios dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytos sąlygos ir jei KIS investavimo įgaliojimai riboja turto, į kurį KIS gali investuoti, rūšis ir jis gali investuoti tik į turtą, kuriuo skatinamas besivystančių šalių darnus vystymasis.

Įstaigos informuoja savo kompetentingą instituciją apie KIS, kuriems jos taiko antroje pastraipoje nurodytą tvarką.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos c punkto i papunkčio, jeigu įstaiga nustato KIS pozicijų pagal riziką įvertintos pozicijos sumą taikydama įgaliojimais grindžiamą metodą, KIS arba KIS valdymo įmonės informacijos teikimas įstaigai gali būti ribotas, informuojant tik apie KIS investavimo įgaliojimus ir su tais įgaliojimais susijusius pokyčius, o informacija gali būti teikiama tik kai įstaiga pirmą kartą susiduria su KIS pozicija ir kai pakinta KIS investavimo įgaliojimai.

4.   Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą taikydamos 132a straipsnyje nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)

trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

i)

KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

ii)

KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta įmonė atitinka 3 dalies a punkte nustatytą sąlygą;

b)

trečioji šalis atlieka skaičiavimus atitinkamai pagal 132a straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje nustatytus metodus;

c)

išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, gautą atliekant tuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliekamais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.

5.   Kai apskaičiuodama pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą (1 lygio KIS) įstaiga taiko 132a straipsnyje nurodytus metodus ir kuri nors iš 1 lygio KIS pagrindinių pozicijų yra pozicija, kurią sudaro kito KIS investiciniai vienetai arba akcijos (2 lygio KIS), pagal riziką įvertintų 2 lygio KIS pozicijų suma gali būti apskaičiuojama taikant bet kurį iš trijų šio straipsnio 2 dalyje aprašytų metodų. Įstaiga gali taikyti peržiūros metodą pagal riziką įvertintų 3 lygio ir bet kurio tolesnio lygio KIS pozicijų sumoms apskaičiuoti tik jei ji šį metodą taikė pirmesnio lygio skaičiavimams. Esant bet kuriam kitam scenarijui ji taiko atsarginį metodą.

6.   Taikant 132a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą peržiūros metodą ir įgaliojimais grindžiamą metodą apskaičiuota pagal riziką įvertintų KIS pozicijų suma apribojama atsarginiu metodu apskaičiuota pagal riziką įvertintų to KIS pozicijų suma.

7.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos, taikančios peržiūros metodą pagal 132a straipsnio 1 dalį, gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš rizikos koeficiento (Formula), apskaičiuoto pagal 132c straipsnyje nustatytą formulę, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

įstaigos įvertina savo turimų KIS investicinių vienetų arba akcijų vertę pagal įsigijimo savikainą, tačiau KIS pagrindinio turto vertę jos įvertina tikrąja verte, jeigu taiko peržiūros metodą;

b)

investicinių vienetų ar akcijų, kurių vertę įstaigos įvertina pagal įsigijimo savikainą, rinkos vertės pokytis nekeičia nei tų įstaigų nuosavų lėšų sumos, nei su tais turimais investiciniais vienetais arba akcijomis siejamos pozicijų vertės.“;

63)

įterpiami šie straipsniai:

„132a straipsnis

Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

1.   Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržiūri tas pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi tos įstaigos jas turėtų tiesiogiai.

2.   Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas peržiūros metodui taikyti neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumą gali apskaičiuoti laikydamosi KIS įgaliojimuose ir atitinkamuose teisės aktuose nustatytų apribojimų.

Įstaigos atlieka pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus darydamos prielaidą, kad KIS pirmiausia prisiima didžiausias pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamas pozicijas, kurioms nustatytas didžiausias nuosavų lėšų reikalavimas, ir tuomet toliau prisiima pozicijas mažėjimo tvarka, kol pasiekiama didžiausia bendra pozicijų riba, ir kad KIS taiko didžiausią pagal jo įgaliojimus arba atitinkamus teisės aktus jam leidžiamą svertą, kai taikytina.

Pirmoje pastraipoje nurodytus skaičiavimus įstaigos atlieka pagal šiame skyriuje, šios antraštinės dalies 5 skyriuje ir 6 skyriaus 3, 4, arba 5 skirsnyje nustatytus metodus.

3.   Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalis, gali to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą gali apskaičiuoti kaip sumą, lygią 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas nebūtų taikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

4.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kaip įstaigos turi skaičiuoti 2 dalyje nurodytą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą, jei nėra vienos ar kelių rūšių šiam skaičiavimui reikalingų įvesties duomenų.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. kovo 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

132b straipsnis

Pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumų apskaičiavimo metodų išimtys

1.   Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti KIS turimų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, papildomų 1 lygio, 2 lygio priemonių ir tinkamų įsipareigojimų priemonių, kurias įstaigos atskaito atitinkamai pagal 36 straipsnio 1 dalį, 56, 66 ir 72e straipsnius.

2.   Įstaigos į 132 straipsnyje nurodytus skaičiavimus gali neįtraukti 150 straipsnio 1 dalies g ir h punktuose nurodytų pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, ir vietoj to toms pozicijoms gali taikyti 133 straipsnyje nustatytą tvarką.

132c straipsnis

KIS nebalansinėms pozicijoms taikoma tvarka

1.   Įstaigos apskaičiuoja savo nebalansinių straipsnių pagal riziką įvertintų pozicijų, kurios gali būti perskaičiuotos į pozicijas, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą, padaugindamos tų pozicijų vertes, apskaičiuotas pagal 111 straipsnį, iš šių rizikos koeficientų:

a)

visos pozicijos, kurioms įstaigos taiko vieną iš 132a straipsnyje nustatytų metodų:

Formula

čia:

Formula

=

rizikos koeficientas

i

=

KIS indeksas;

RWAEi

=

suma, apskaičiuota pagal 132a straipsnį dėl KISi;

Formula

=

KISi pozicijų pozicijos vertė;

Ai

=

KISi turto balansinė vertė ir

EQi

=

KISi nuosavybės vertybinių popierių balansinė vertė;

b)

visos kitos pozicijos

Formula

.

2.   Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pozicijos vertę įstaigos apskaičiuoja kaip diskontuotą esamą garantuotos sumos vertę taikant nulinės įsipareigojimų neįvykdymo rizikos diskonto koeficientą. Įstaigos gali sumažinti minimalios vertės įsipareigojimo pozicijos vertę, atskaitydamos nuostolius, kurie pagal taikytiną apskaitos standartą pripažįstami susijusiais su minimalios vertės įsipareigojimu.

Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos apskaičiuoja sudaugindamos tų pozicijų pozicijos vertę, 20 % perskaičiavimo koeficientą ir rizikos koeficientą, nustatytą pagal 132 arba 152 straipsnius.

3.   Nebalansinių pozicijų, susijusių su minimalios vertės įsipareigojimais pagal 2 dalį, pagal riziką įvertintų pozicijų sumą įstaigos nustato, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

įstaigos nebalansinė pozicija yra minimalios vertės įsipareigojimas, taikomas investicijoms į vieno ar daugiau KIS investicinius vienetus arba akcijas, pagal kurį įstaiga privalo atlikti mokėjimus tik tuo atveju, jei vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertė tam tikru ar tam tikrais sutartyje nurodytais momentais yra mažesnė už iš anksto nustatytą ribą;

b)

KIS yra bet kuris iš šių subjektų:

i)

KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/65/EB, arba

ii)

AIF, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kuris investuoja tik į perleidžiamuosius vertybinius popierius arba į kitą likvidųjį finansinį turtą, nurodytą Direktyvos 2009/65/EB 50 straipsnio 1 dalyje, kai AIF įgaliojimuose neleidžiamas didesnis svertas nei leistinas pagal Direktyvos 2009/65/EB 51 straipsnio 3 dalį;

c)

KIS pagrindinių pozicijų, kuriomis grindžiamas minimalios vertės įsipareigojimas, esama rinkos vertė, neatsižvelgiant į nebalansinių straipsnių minimalios vertės įsipareigojimų poveikį, atitinka arba viršija esamą ribinę vertę, nurodytą minimalios vertės įsipareigojime;

d)

kai vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų rinkos vertės perviršis, palyginti su minimalios vertės įsipareigojimo dabartine verte, mažėja, įstaiga arba kita įmonė tiek, kiek vadovaujantis šiuo reglamentu ir Direktyva 2013/36/ES arba Direktyva 2002/87/EB vykdoma konsoliduota priežiūra, kuri taikoma pačiai įstaigai, apima ir šią įmonę, gali daryti poveikį vieno ar daugiau KIS pagrindinių pozicijų sudėčiai arba kitais būdais apriboti tolesnio perviršio mažinimo galimybes;

e)

galutinis tiesioginis arba netiesioginis minimalios vertės įsipareigojimo naudos gavėjas paprastai yra mažmeninis klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 11 punkte.“;

64)

144 straipsnio 1 dalies g punktas pakeičiamas taip:

„g)

įstaiga naudodama IRB metodą apskaičiavo nuosavų lėšų reikalavimus, atsižvelgdama į rizikos parametrų įverčius, ir gali pateikti ataskaitą, kaip reikalaujama pagal 430 straipsnį;“;

65)

152 straipsnis pakeičiamas taip:

„152 straipsnis

Pozicijoms, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, taikoma tvarka

1.   Pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumas įstaigos apskaičiuoja padaugindamos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, apskaičiuotą taikant 2 ir 5 dalyse nustatytus metodus, iš savo turimų investicinių vienetų arba akcijų procentinės dalies.

2.   Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas turinčios įstaigos, siekdamos apskaičiuoti pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą, peržiūri tas pagrindines pozicijas ir pagal riziką įvertina visas pagrindines KIS pozicijas tarsi įstaigos jas turėtų tiesiogiai.

3.   Nukrypstant nuo 92 straipsnio 3 dalies d punkto, įstaigos, kurios pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumą skaičiuoja pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, gali apskaičiuoti to KIS išvestinių finansinių priemonių pozicijų kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skirtą nuosavų lėšų reikalavimą, kurio suma būtų lygi 50 % nuosavų lėšų reikalavimo sumos, nustatytos tų išvestinių finansinių priemonių pozicijoms, apskaičiuotoms atitinkamai pagal šios antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 arba 5 skirsnį.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, įstaiga į nuosavų lėšų reikalavimo kredito vertinimo koregavimo rizikai padengti skaičiavimus gali neįtraukti išvestinių finansinių priemonių pozicijų, kurioms šis reikalavimas būtų netaikomas, jei įstaiga jas turėtų tiesiogiai.

4.   Peržiūros metodą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis taikančios ir nuolatinio dalinio taikymo sąlygas pagal 150 straipsnį tenkinančios arba šiame skyriuje nustatytų metodų arba 5 skyriuje nustatytų vieno ar daugiau metodų taikymo visoms KIS pagrindinėms pozicijoms arba jų dalims sąlygų netenkinančios įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja vadovaudamosi šiais principais:

a)

pozicijoms, kurios priskirtos 147 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai nuosavybės vertybinių popierių pozicijų klasei, įstaigos taiko 155 straipsnio 2 dalyje nustatytą paprastąjį rizikos koeficientų metodą;

b)

pozicijoms, kurios priskirtos straipsniams, atitinkantiems pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų klasę, nurodytą 147 straipsnio 2 dalies f punkte, įstaigos taiko veiksmus, nustatytus 254 straipsnyje, tarytum tos institucijos tas pozicijas turėtų tiesiogiai;

c)

visoms kitoms pagrindinėms pozicijoms įstaigos taiko šios antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytą standartizuotą metodą.

Pirmos pastraipos a punkto tikslais, jei įstaiga negali atskirti privataus kapitalo nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, pozicijų, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kitų nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, ji tokias pozicijas laiko kitomis nuosavybės vertybinių popierių pozicijomis.

5.   Jei tenkinamos 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, pakankamai informacijos apie atskiras pagrindines KIS pozicijas neturinčios įstaigos pagal riziką įvertintų tų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 132a straipsnio 2 dalyje nustatytą įgaliojimais grindžiamą metodą. Tačiau šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytoms pozicijoms įstaigos taiko juose nustatytus metodus.

6.   Taikant 132b straipsnio 2 dalį, peržiūros metodo pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba įgaliojimais grindžiamo metodo pagal šio straipsnio 5 dalį netaikančios įstaigos taiko 132 straipsnio 2 dalyje nurodytą atsarginį metodą.

7.   Įstaigos gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų savo pozicijų, kurias sudaro KIS investiciniai vienetai arba akcijos, sumą taikydamos šiame straipsnyje nurodytų metodų derinį, jei tenkinamos tų metodų taikymo sąlygos.

8.   Įstaigos, neturinčios pakankamai duomenų arba informacijos, kad galėtų apskaičiuoti pagal riziką įvertintą KIS sumą taikydamos 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus metodus, gali remtis trečiosios šalies skaičiavimais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

trečioji šalis yra vienas iš šių subjektų:

i)

KIS depozitoriumas arba depozitoriumo funkcijas atliekanti finansų įstaiga, jeigu KIS investuoja tik į vertybinius popierius ir visus vertybinius popierius saugo tame depozitoriume arba depozitoriumo funkcijas atliekančioje finansų įstaigoje;

ii)

KIS, kuriems šio punkto i papunktis netaikomas, atveju – KIS valdymo įmonė, jeigu ta KIS valdymo įmonė atitinka 132 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kriterijus;

b)

kitų nei šio straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal 132a straipsnio 1 dalyje nustatytą peržiūros metodą;

c)

4 dalies a, b ir c punktuose išvardytų pozicijų skaičiavimus trečioji šalis atlieka pagal juose nustatytus metodus;

d)

išorės auditorius yra patvirtinęs trečiosios šalies skaičiavimų tikslumą.

Trečiosios šalies skaičiavimais besiremiančios įstaigos pagal riziką įvertintų KIS pozicijų sumas, gautas atliekant šiuos skaičiavimus, daugina iš koeficiento 1,2.

Nukrypstant nuo antros pastraipos, kai įstaiga gali nevaržomai naudotis trečiosios šalies atliktais išsamiais skaičiavimais, koeficientas 1,2 netaikomas. Kompetentingai institucijai paprašius, įstaiga jai pateikia tuos skaičiavimus.

9.   Šio straipsnio tikslais taikomos 132 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 132b straipsnis. Šio straipsnio tikslais taikomas 132c straipsnis naudojant rizikos koeficientus, apskaičiuotus pagal šios antraštinės dalies 3 skyrių.“;

66)

158 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„9a.   Minimalios vertės įsipareigojimo, atitinkančio visus 132c straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus, tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.“;

67)

164 straipsnis pakeičiamas taip:

„164 straipsnis

Nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo (LGD)

1.   Įstaigos pateikia savo LGD įverčius, atsižvelgdamos į šio skyriaus 6 skirsnyje nurodytus reikalavimus ir gavusios kompetentingų institucijų leidimą pagal 143 straipsnį. Įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai naudojamas 75 % LGD įvertis. Jeigu įstaiga gali patikimu būdu išskaidyti savo EL įverčius, taikomus įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikai, į PD ir LGD, ji gali naudoti savo LGD įvertį.

2.   Netiesioginis kredito užtikrinimas gali būti pripažintas atitinkančiu reikalavimus pakoreguojant PD arba LGD įverčius, laikantis reikalavimų, nurodytų 183 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir gavus kompetentingų institucijų leidimą dėl atskiros pozicijos arba dėl pozicijų grupės. Įstaiga garantuotoms pozicijoms negali priskirti pakoreguoto PD arba LGD taip, kad pakoreguotas rizikos koeficientas būtų mažesnis už palyginamos tiesioginės garanto pozicijos rizikos koeficientą.

3.   154 straipsnio 2 dalies tikslais 153 straipsnio 3 dalyje nurodytas palyginamos tiesioginės pozicijos LGD užtikrinimo teikėjui yra LGD, siejamas su garanto neapdrausta priemone arba su įsipareigojančiojo asmens neapdrausta priemone, priklausomai nuo to, ar tuo atveju, jei abu – ir garantas, ir įsipareigojantysis asmuo – neįvykdytų įsipareigojimų apdrausto sandorio galiojimo metu, turimi įrodymai ir garantijos struktūra rodytų, kad grąžintina suma priklausytų atitinkamai nuo garanto ar įsipareigojančiojo asmens finansinės padėties.

4.   Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu ir kurioms netaikomos centrinės valdžios institucijų garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis turi būti ne mažesnis nei 10 %.

Visų mažmeninių pozicijų, kurios užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu ir kurioms netaikomos centrinės valdžios institucijų garantijos, pozicijos svertinis LGD vidurkis neturi būti mažesnis nei 15 %.

5.   Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už 6 dalies taikymą. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirtoji institucija.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra kompetentinga institucija, ji užtikrina, kad atitinkamos makroprudencinius įgaliojimus turinčios nacionalinės įstaigos ir institucijos būtų tinkamai informuotos apie kompetentingos institucijos ketinimą pasinaudoti šiuo straipsniu ir būtų tinkamai įtrauktos į finansinio stabilumo problemų savo valstybėje narėje vertinimą pagal 6 dalį.

Jeigu valstybės narės paskirta institucija, atsakinga už šio straipsnio taikymą, yra ne kompetentinga institucija, valstybė narė priima reikalingas nuostatas, kad užtikrintų tinkamą informacijos koordinavimą ir keitimąsi ja tarp kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos, kad šis straipsnis būtų tinkamai taikomas. Visų pirma reikalaujama, kad institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir dalytųsi visa informacija, kurios galėtų prireikti tinkamam paskirtajai institucijai šiuo straipsniu nustatytų pareigų vykdymui. Tuo bendradarbiavimu siekiama vengti kompetentingos institucijos ir paskirtosios institucijos bet kokios formos besidubliuojančių ar nenuoseklių veiksmų, taip pat užtikrinti, kad būtų deramai atsižvelgiama į sąveiką su kitomis priemonėmis, visų pirma su tomis, kurių imamasi pagal šio reglamento 458 straipsnį ir Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį.

6.   Remdamasi pagal 430a straipsnį surinktais duomenimis bei visais kitais svarbiais rodikliais ir atsižvelgdama į nekilnojamojo turto rinkos raidos perspektyvas, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirta institucija periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus įvertina, ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytos mažiausios LGD vertės yra tinkamos vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse esančio gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipotekomis užtikrintoms pozicijoms.

Jeigu, remdamasi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatais, pagal 5 dalį paskirta institucija padaro išvadą, kad 4 dalyje nurodytos mažiausios LGD vertės yra netinkamos, ir jei ji mano, kad dėl LGD verčių nepakankamumo galėtų būti daromas neigiamas poveikis dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui jos valstybėje narėje, ji toms pozicijoms vienoje arba keliose atitinkamos institucijos valstybės narės teritorijos dalyse gali nustatyti didesnes mažiausias LGD vertes. Tos didesnės mažiausios vertės taip pat gali būti taikomos vieno ar daugiau tokių pozicijų turto segmentų lygmeniu.

Prieš priimdama šioje dalyje nurodytą sprendimą, pagal 5 dalį paskirta institucija informuoja EBI ir ESRV. Per mėnesį nuo to pranešimo gavimo dienos EBI ir ESRV atitinkamai valstybei narei pateikia savo nuomonę. EBI ir ESRV paskelbia šias LGD vertes.

7.   Jeigu pagal 5 dalį paskirta institucija nustato didesnes mažiausias LGD vertes pagal 6 dalį, įstaigoms suteikiamas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis pasirengti jų taikymui.

8.   EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESRV, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodo sąlygas, į kurias pagal 5 dalį paskirta institucija atsižvelgia vertindama LGD verčių tinkamumą, kai atlieka 6 dalyje nurodytą vertinimą.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

9.   ESRV, teikdama rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ir glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, pagal šio straipsnio 5 dalį paskirtoms institucijoms gali pateikti gairių dėl:

a)

veiksnių, kurie galėtų padaryti neigiamą poveikį dabartiniam ar būsimam finansiniam stabilumui, kaip nurodyta 6 dalyje, ir

b)

orientacinių kriterijų, į kuriuos nustatydama didesnes mažiausias LGD vertes turi atsižvelgti pagal 5 dalį paskirta institucija.

10.   Vienos valstybės narės įstaigos taiko kitos valstybės narės institucijų pagal 6 dalį nustatytas didesnes mažiausias LGD vertes vienoje ar keliose tos valstybės narės teritorijos dalyse esančio gyvenamosios paskirties turto arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintoms visoms savo atitinkamoms pozicijoms.“;

68)

201 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:

„h)

reikalavimus atitinkančias pagrindines sandorio šalis.“;

69)

įterpiamas šis straipsnis:

„204a straipsnis

Reikalavimus atitinkančios su nuosavybės vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių rūšys

1.   Su nuosavybės vertybiniais popieriais susietas išvestines finansines priemones, kurios yra apsikeitimo grąžomis sandoriai arba pagal ekonominį veiksmingumą lygiavertės priemonės, įstaigos gali naudoti kaip reikalavimus atitinkantį kredito užtikrinimą tik vykdydamos vidinio apsidraudimo sandorius.

Kai įstaiga įgyja kredito užtikrinimą įsigydama apsikeitimo grąžomis sandorį ir iš sandorio gautas grynąsias įmokas įtraukia į apskaitą kaip grynąsias pajamas, tačiau į apskaitą neįtraukia turto, kuriam skirtas užtikrinimas, vertės sumažėjimo (sumažindama tikrąją vertę arba pridėdama prie rezervų), tas kredito užtikrinimas nelaikomas atitinkančiu reikalavimus.

2.   Jeigu įstaiga vykdo vidinio apsidraudimo sandorį naudodama su nuosavybės vertybiniais popieriais susietą išvestinę finansinę priemonę, kad vidinis apsidraudimas šio skyriaus tikslais būtų laikomas atitinkančiu kredito užtikrinimo reikalavimus, į prekybos knygą perkelta kredito rizika perleidžiama trečiajai šaliai arba trečiosioms šalims.

Jeigu vidinis apsidraudimas buvo atliktas pagal pirmą pastraipą ir buvo įvykdyti šio skyriaus reikalavimai, įstaigos, įgydamos netiesioginį kredito užtikrinimą, pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms ir tikėtinų nuostolių sumoms apskaičiuoti taiko šio skyriaus 4–6 skirsniuose nustatytas taisykles.“;

70)

223 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 6 skirsnyje nustatytą metodą, EVA apskaičiuoja taip:

 

EVA = E.“;

b)

5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių atvejais įstaigos, taikydamos 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, atsižvelgia į užtikrinimo priemonės rizikos mažinimo poveikį pagal 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniuose išdėstytas nuostatas, jei taikytina.“;

71)

272 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

6 punktas pakeičiamas taip:

„6)   apsidraudimo grupė– vienos užskaitos grupės sandorių grupė, kuriai, nustatant galimą būsimą poziciją pagal šio skyriaus 3 arba 4 skirsnyje nustatytus metodus, leidžiama taikyti visišką arba dalinę užskaitą;“;

b)

įterpiamas šis punktas:

„7a)   vienos krypties susitarimas dėl garantinės įmokos– susitarimas dėl garantinės įmokos, pagal kurį įstaiga yra įpareigota pateikti kintamąsias garantines įmokas sandorio šaliai, bet neturi teisės gauti kintamosios garantinės įmokos iš tos sandorio šalies, arba atvirkščiai;“;

c)

12 punktas pakeičiamas taip:

„12)   dabartinė rinkos vertė (toliau – CMV)– visų užskaitos grupės sandorių grynoji rinkos vertė kartu su bet kokia turima arba suteikta užtikrinimo priemone, kai teigiamos ir neigiamos rinkos vertės yra užskaitomos apskaičiuojant CMV;“;

d)

įterpiamas šis punktas:

„12a)   grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma (toliau – NICA)– atitinkamai gautos arba suteiktos grynosios užtikrinimo priemonės, kuri skirta užskaitos grupei ir kuri nėra kintamoji garantinė įmoka, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma;“;

72)

273 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   II priede išvardytų sandorių pozicijos vertę įstaigos pagal šį straipsnį apskaičiuoja remdamosi vienu iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.

273a straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų netenkinanti įstaiga netaiko 4 skirsnyje nustatyto metodo. 273a straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų netenkinanti įstaiga netaiko 5 skirsnyje nustatyto metodo.

Grupėje įstaigos gali nuolat kartu taikyti 3–6 skirsniuose nustatytus metodus. Viena įstaiga negali nuolat kartu taikyti 3–6 skirsniuose nustatytų metodų.“;

b)

6, 7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„6.   Pagal 3–6 skirsniuose nustatytus metodus konkrečios sandorio šalies pozicijos vertė yra lygi pozicijų verčių, apskaičiuotų pagal kiekvieną užskaitos grupės sandorį, sudarytą su ta sandorio šalimi, sumai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai vienas susitarimas dėl garantinės įmokos taikomas kelių užskaitos grupių sandoriams, sudarytiems su ta sandorio šalimi, ir įstaiga tų užskaitos grupių pozicijos vertei apskaičiuoti taiko vieną iš 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, pozicijos vertė apskaičiuojama pagal atitinkamą skirsnį.

Konkrečios sandorio šalies atveju konkrečios II priede išvardytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių užskaitos grupės pozicijos vertė, apskaičiuojama pagal šį skyrių, yra didesnioji iš šių verčių: nulis arba visų užskaitos grupių sandorių, sudarytų su sandorio šalimi, pozicijų verčių sumos ir tos sandorio šalies kredito vertinimo koregavimo sumos, įstaigos pripažintos kaip nukainavimo sumos, skirtumas. Kredito vertinimo koregavimo suma apskaičiuojama neatsižvelgiant į užskaitomą debetinę vertės koregavimo sumą, priskiriamą pačios įmonės kredito rizikai, kuri jau buvo atskaityta iš nuosavų lėšų pagal 33 straipsnio 1 dalies c punktą.

7.   Apskaičiuodamos pozicijos vertę pagal 3, 4 ir 5 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos dvi identiškas į tą patį užskaitos susitarimą įtrauktas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis gali laikyti viena sutartimi, kurios tariamoji pagrindinė suma yra lygi nuliui.

Pirmos pastraipos tikslais dvi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra identiškos, jei tenkina visas šias sąlygas:

a)

jų rizikos pozicijos yra priešingos;

b)

jų savybės, išskyrus sandorio dieną, yra vienodos;

c)

jų pinigų srautai visiškai padengia vieni kitus.

8.   Įstaigos nustato ilgalaikių atsiskaitymo sandorių pozicijų vertę taikydamos bet kurį iš šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytų metodų, neatsižvelgdamos į tai, kokį metodą jos pasirinko taikyti ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms ir atpirkimo sandoriams, vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimo arba skolinimosi sandoriams ir garantinės įmokos skolinimo sandoriams. Apskaičiuodama nuosavų lėšų reikalavimus ilgalaikiams atsiskaitymo sandoriams, įstaiga, taikanti 3 skyriuje nustatytą metodą, gali nuolat ir nepriklausomai nuo šių pozicijų reikšmingumo taikyti rizikos koeficientus pagal 2 skyriuje nustatytą metodą.“;

c)

papildoma šia dalimi:

„9.   Kalbant apie šio skyriaus 3–6 skirsniuose nustatytus metodus, įstaigos sandoriams, kurių atžvilgiu nustatyta specifinė klaidingų sprendimų rizika, taiko 291 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalis.“;

73)

įterpiami šie straipsniai:

„273a straipsnis

Supaprastintų pozicijos vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygos

1.   Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertę pagal 4 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:

a)

10 % viso tos įstaigos turto;

b)

300 mln. EUR.

2.   Įstaiga gali apskaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertę pagal 5 skirsnyje nustatytą metodą, jei jos balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, remiantis kas mėnesį atliekamu vertinimu, kuriam naudojami paskutinės mėnesio dienos duomenys, yra lygus abiem toliau nurodytoms ribinėms vertėms arba yra už jas mažesnis:

a)

5 % viso tos įstaigos turto;

b)

100 mln. EUR.

3.   1 ir 2 dalių tikslais įstaigos apskaičiuoja savo balansinės ir nebalansinės su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydį remdamosi kiekvieno mėnesio paskutinės dienos duomenimis, laikydamosi šių reikalavimų:

a)

išvestinių finansinių priemonių pozicijos vertinamos jų rinkos verte tą konkrečią dieną; kai tos dienos pozicijos rinkos vertė nėra žinoma, įstaigos renkasi tos dienos pozicijos tikrąją vertę; kai tam tikros pozicijos rinkos vertė ir tikroji vertė konkrečią dieną nėra žinomos, įstaigos renkasi naujausią tos pozicijos rinkos vertę arba tikrąją vertę;

b)

ilgųjų išvestinių finansinių priemonių pozicijų absoliučioji vertė sudedama su trumpųjų išvestinių finansinių priemonių pozicijų absoliučiąja verte;

c)

įtraukiamos visos išvestinių finansinių priemonių pozicijos, išskyrus kredito išvestines finansines priemones, kurios pripažįstamos kaip vidinis apsidraudimas nuo ne prekybos knygos kredito rizikos pozicijų.

4.   Nukrypstant atitinkamai nuo 1 arba 2 dalies, tais atvejais, jei su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos dydis, vertinant konsoliduotai, neviršija atitinkamai 1 arba 2 dalyje nurodytų ribinių verčių, įstaiga, kuri yra konsoliduojama ir kuri turėtų taikyti 3 arba 4 skirsnyje nustatytą metodą, nes ji individualiai viršija tas ribines vertes, gali, gavusi kompetentingų institucijų pritarimą, vietoj jo pasirinkti taikyti metodą, kuris būtų taikomas konsoliduotai.

5.   Įstaigos praneša kompetentingoms institucijoms apie 4 arba 5 skirsnyje nustatytus metodus, kuriuos jos taiko arba nebetaiko (priklausomai nuo to, kas taikytina) savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertei apskaičiuoti.

6.   Įstaigos nesudaro išvestinių finansinių priemonių sandorio ar neperka arba neparduoda išvestinės finansinės priemonės vien tik tam, kad tenkintų kurią nors iš 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų kas mėnesį atliekamo vertinimo metu.

273b straipsnis

Neatitiktis supaprastintų išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertės apskaičiavimo metodų taikymo sąlygoms

1.   Vienos arba daugiau iš 273a straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytų sąlygų nebetenkinanti įstaiga nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai.

2.   Įstaiga nustoja skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal atitinkamai 4 arba 5 skirsnį per tris mėnesius nuo tada, kai susidaro viena iš šių aplinkybių:

a)

įstaiga tris mėnesius iš eilės netenkina atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų arba atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų;

b)

įstaiga per paskutinius 12 mėnesių daugiau nei šešis mėnesius netenkina atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų arba atitinkamai 273a straipsnio 1 arba 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų.

3.   Jeigu įstaiga nustoja skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes pagal atitinkamai 4 arba 5 skirsnį, jai leidžiama vėl pradėti skaičiuoti savo išvestinių finansinių priemonių pozicijų vertes, kaip nurodyta 4 arba 5 skirsnyje, tik tuo atveju, jei ji kompetentingai institucijai įrodo, kad nepertraukiamą vienų metų laikotarpį buvo tenkinamos visos 273a straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatytos sąlygos.“;

74)

Trečios dalies II antraštinės dalies 6 skyriaus 3, 4 ir 5 skirsniai pakeičiami taip:

3 skirsnis

Standartizuotas sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodas

274 straipsnis

Pozicijos vertė

1.   Įstaiga gali skaičiuoti visų sandorių, kuriems taikoma sutartinės užskaitos sutartis, vienos pozicijos vertę užskaitos grupės lygmeniu, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

užskaitos susitarimas priklauso vienai iš 295 straipsnyje nurodytų sutartinės užskaitos sutarčių rūšių;

b)

užskaitos susitarimą yra pripažinusios kompetentingos institucijos pagal 296 straipsnį;

c)

įstaiga yra įvykdžiusi 297 straipsnyje nustatytas su užskaitos susitarimu susijusias prievoles.

Jeigu kuri nors iš pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų netenkinama, įstaiga kiekvieną sandorį laiko atskira užskaitos grupe.

2.   Užskaitos grupės pozicijos vertę pagal standartizuotą sandorio šalies kredito rizikos vertinimo metodą įstaigos apskaičiuoja taip:

 

Užskaitos vertė=α · (RC+PFE)

čia:

RC

=

pagal 275 straipsnį apskaičiuotos pakeitimo išlaidos ir

PFE

=

pagal 278 straipsnį apskaičiuota galima būsima pozicija;

α

=

1,4.

3.   Užskaitos grupės, kuriai taikomas sutartinis susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos vertė apribojama tos pačios užskaitos grupės, kuriai netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos, pozicijos verte.

4.   Jei tai pačiai užskaitos grupei taikomi keli susitarimai dėl garantinės įmokos, įstaigos kiekvieną susitarimą dėl garantinės įmokos priskiria prie užskaitos grupės, kuriai pagal sutartį taikomas tas susitarimas dėl garantinės įmokos, sandorių grupės ir kiekvieno iš šių į grupę įtrauktų sandorių pozicijų vertę apskaičiuoja atskirai.

5.   Įstaigos gali nustatyti, kad užskaitos grupės pozicijos vertė yra lygi nuliui, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

užskaitos grupę sudaro vien parduoti pasirinkimo sandoriai;

b)

užskaitos grupės dabartinė rinkos vertė visada yra neigiama;

c)

visų į užskaitos grupę įtrauktų pasirinkimo sandorių priedą įstaiga yra gavusi iš anksto, kad būtų galima užtikrinti sutarčių vykdymą;

d)

užskaitos grupei netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.

6.   Pagal šį skirsnį apskaičiuodamos užskaitos grupės pozicijos vertę, įstaigos užskaitos grupėje sandorį, kuris yra nupirktų arba parduotų pasirinkimo pirkti arba parduoti sandorių baigtinis linijinis derinys, pakeičia visais pavieniais tą linijinį derinį sudarančiais sandoriais, laikydamos juos atskiru sandoriu. Kiekvienas toks pasirinkimo sandorių derinys laikomas atskiru užskaitos grupės sandoriu, kai derinys yra įtrauktas pozicijos vertės apskaičiavimo tikslu.

7.   Gali būti nustatyta, kad kredito išvestinės finansinės priemonės sandorio, kuris yra ilgoji pozicija pagrindinėje finansinėje priemonėje, pozicijos vertė būtų ne didesnė nei mokėtinų nesumokėtų priedų suma, jeigu jis laikomas atskira užskaitos grupe, kuriai netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

275 straipsnis

Pakeitimo išlaidos

1.   Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupių, kurioms netaikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas RC pagal šią formulę:

 

RC = max{CMV – NICA,0}

2.   Įstaigos apskaičiuoja pavienių užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

 

RC = max{CMV – VM - NICA,TH + MTA – NICA,0}

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos;

VM

=

pagal kintamumą pakoreguota gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) grynosios kintamosios garantinės įmokos, reguliariai skiriamos užskaitos grupei, siekiant mažinti užskaitos grupės CMV pokyčius, vertė;

TH

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma garantinės įmokos riba, žemiau kurios įstaiga negali reikalauti užtikrinimo priemonės ir

MTA

=

užskaitos grupei pagal susitarimą dėl garantinės įmokos taikoma mažiausia pervedama suma.

3.   Įstaigos apskaičiuoja kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas tas pats susitarimas dėl garantinės įmokos, pakeitimo išlaidas pagal šią formulę:

Formula

čia:

RC

=

pakeitimo išlaidos;

i

=

indeksas, žymintis užskaitos grupes, kurioms taikomas bendras susitarimas dėl garantinės įmokos;

CMVi

=

užskaitos grupės „i“ CMV;

VMMA

=

gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, reguliariai skiriamos kelioms užskaitos grupėms, siekiant mažinti jų CMV pokyčius, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma ir

NICAMA

=

gautos arba suteiktos (priklausomai nuo to, kas taikoma) užtikrinimo priemonės, skiriamos kelioms užskaitos grupėms, pagal kintamumą pakoreguotos vertės suma, išskyrus VMMA.

Pirmos pastraipos tikslais NICAMA gali būti apskaičiuojama prekybos lygmeniu, užskaitos grupės lygmeniu arba visų užskaitos grupių, kurioms taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos, lygmeniu, atsižvelgiant į lygmenį, kuriuo taikomas susitarimas dėl garantinės įmokos.

276 straipsnis

Užtikrinimo priemonės pripažinimas ir vertinimas

1.   Šio skirsnio tikslais įstaigos apskaičiuoja užtikrinimo priemonių VM, VMMA, NICA ir NICAMA sumas, laikydamosi visų šių reikalavimų:

a)

jei visi į užskaitos grupę įtraukti sandoriai priklauso prekybos knygai, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 ir 299 straipsnius atitinkanti užtikrinimo priemonė;

b)

jei į užskaitos grupę įtrauktas bent vienas ne prekybos knygai priklausantis sandoris, pripažįstama tik reikalavimus pagal 197 straipsnį atitinkanti užtikrinimo priemonė;

c)

iš sandorio šalies gauta užtikrinimo priemonė pripažįstama su teigiamu, o sandorio šaliai suteikta užtikrinimo priemonė – su neigiamu ženklu;

d)

pagal kintamumą pakoreguota bet kurios rūšies gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertė apskaičiuojama pagal 223 straipsnį; to skaičiavimo tikslais įstaigos netaiko 225 straipsnyje nustatyto metodo;

e)

tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VM, ir į NICA;

f)

tas pats užtikrinimo priemonės straipsnis vienu metu neįtraukiamas ir į VMMA, ir į NICAMA;

g)

apskaičiuojant NICA ir NICAMA, nepripažįstamos sandorio šaliai suteiktos užtikrinimo priemonės, kurios yra atskirtos nuo šios sandorio šalies turto ir todėl yra neliečiamos bankroto atveju, kai ši sandorio šalis negali įvykdyti įsipareigojimų arba tampa nemoki.

2.   Apskaičiuodamos šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą pagal kintamumą pakoreguotą suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, 223 straipsnio 2 dalyje pateiktą formulę įstaigos pakeičia šia formule:

 

CVA = C · (1 + HC + Hfx)

čia:

 

CVA = pagal kintamumą pakoreguota suteiktos užtikrinimo priemonės vertė, ir

 

C = užtikrinimo priemonė;

 

Hc ir Hfx yra apibrėžiami pagal 223 straipsnio 2 dalį.

3.   1 dalies d punkto tikslais įstaigos realizavimo laikotarpį, kuris yra svarbus apskaičiuojant pagal kintamumą pakoreguotą bet kurios gautos arba suteiktos užtikrinimo priemonės vertę, nustato pagal vieną iš šių laikotarpių:

a)

vieni metai 275 straipsnio 1 dalyje nurodytų užskaitos grupių atveju;

b)

garantinės įmokos rizikos laikotarpis, nustatytas pagal 279c straipsnio 1 dalies b punktą, 275 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų užskaitos grupių atveju.

277 straipsnis

Sandorių priskyrimas rizikos kategorijoms

1.   Nustatydamos 278 straipsnyje nurodytą galimą būsimą užskaitos grupės poziciją, įstaigos kiekvieną užskaitos grupės sandorį priskiria vienai iš šių rizikos kategorijų:

a)

palūkanų normos rizikos;

b)

užsienio valiutos kurso rizikos;

c)

kredito rizikos;

d)

nuosavybės vertybinių popierių rizikos;

e)

biržos prekių kainos rizikos;

f)

kitos rizikos.

2.   1 dalyje nurodytą priskyrimą įstaigos atlieka remdamosi svarbiausiu išvestinės finansinės priemonės sandorio rizikos veiksniu. Svarbiausias rizikos veiksnys yra vienintelis išvestinės finansinės priemonės sandorio reikšmingas rizikos veiksnys.

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies, daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį turinčius išvestinių finansinių priemonių sandorius įstaigos priskiria daugiau kaip vienai rizikos kategorijai. Jeigu visi reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso tai pačiai rizikos kategorijai, reikalaujama, kad įstaigos tą sandorį tai rizikos kategorijai priskirtų tik vieną kartą, remdamosi reikšmingiausiu iš tų rizikos veiksnių. Jeigu reikšmingi vieno iš tų sandorių rizikos veiksniai priklauso įvairioms rizikos kategorijoms, įstaigos tą sandorį vieną kartą priskiria kiekvienai rizikos kategorijai, jei sandoris turi bent vieną reikšmingą jos rizikos veiksnį, remdamosi reikšmingiausiu iš tos rizikos kategorijos rizikos veiksnių.

4.   Neatsižvelgiant į 1, 2 ir 3 dalis, įstaigos, priskirdamos sandorius 1 dalyje išvardytoms rizikos kategorijoms, taiko šiuos reikalavimus:

a)

jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, įstaigos sandorį priskiria palūkanų normos rizikos kategorijai;

b)

jeigu svarbiausias sandorio rizikos veiksnys arba 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra klimato sąlygų kintamasis, įstaigos sandorį priskiria biržos prekių kainos rizikos kategorijai.

5.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

sandorių, turinčių vienintelį reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo metodą;

b)

sandorių, turinčių daugiau nei vieną reikšmingą rizikos veiksnį, nustatymo ir reikšmingiausio iš tų rizikos veiksnių nustatymo 3 dalies tikslais metodą;

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

277a straipsnis

Apsidraudimo grupės

1.   Įstaigos nustato atitinkamas apsidraudimo grupes kiekvienos užskaitos grupės rizikos kategorijos atveju ir priskiria kiekvieną sandorį toms apsidraudimo grupėms laikydamosi šių reikalavimų:

a)

palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta;

b)

užsienio valiutos kurso rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra grindžiamas ta pačia valiutų pora;

c)

visi kredito rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;

d)

visi nuosavybės vertybinių popierių rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei;

e)

biržos prekių kainos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, remiantis svarbiausio jų rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pobūdžiu, priskiriami vienai iš šių apsidraudimo grupių:

i)

energetikos;

ii)

metalų;

iii)

žemės ūkio prekių;

iv)

kitų biržos prekių;

v)

klimato sąlygų;

f)

kitos rizikos kategorijai priskirti sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais palūkanų normos rizikos kategorijai priskirti sandoriai, kurių svarbiausias rizikos veiksnys yra infliacijos kintamasis, priskiriami atskiroms apsidraudimo grupėms, išskyrus apsidraudimo grupes, nustatytas palūkanų normos rizikos kategorijai priskirtiems sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys nėra infliacijos kintamasis. Tie sandoriai priskiriami tai pačiai apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas pats reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra išreikštas ta pačia valiuta.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įstaigos kiekvienoje rizikos kategorijoje nustato atskiras apsidraudimo grupes šiems sandoriams:

a)

sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra numanomas rinkos kintamumas, patirtas rizikos veiksnio kintamumas arba dviejų rizikos veiksnių koreliacija;

b)

sandoriams, kurių svarbiausias rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra tai pačiai rizikos kategorijai priskirtų dviejų rizikos veiksnių skirtumas, arba sandoriams, kuriuos sudaro dvi ta pačia valiuta išreikštos mokėjimo sudėtinės dalys ir kurių rizikos veiksnys iš tos pačios svarbiausio rizikos veiksnio rizikos kategorijos yra ne toje mokėjimo sudėtinėje dalyje, kurioje yra svarbiausias rizikos veiksnys.

Šios dalies pirmos pastraipos a punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei svarbiausias jų rizikos veiksnys arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytas reikšmingiausias atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnys yra identiškas.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais įstaigos priskiria sandorius tai pačiai atitinkamos rizikos kategorijos apsidraudimo grupei tik tuo atveju, jei pirmos pastraipos b punkte nurodyta tų sandorių rizikos veiksnių pora yra identiška ir šią porą sudarančių abiejų rizikos veiksnių koreliacija yra teigiama. Kitu atveju įstaigos priskiria b punkte nurodytus sandorius vienai iš pagal 1 dalį nustatytų apsidraudimo grupių remdamosi tik vienu iš dviejų pirmos pastraipos b punkte nurodytų rizikos veiksnių.

3.   Kompetentingų institucijų prašymu įstaigos nurodo pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytų kiekvienos rizikos kategorijos apsidraudimo grupių skaičių ir kartu nurodo kiekvienos iš šių apsidraudimo grupių svarbiausią rizikos veiksnį arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikšmingiausią atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnį arba rizikos veiksnių porą ir kiekvienoje iš šių apsidraudimo grupių esančių sandorių skaičių.

278 straipsnis

Galima būsima pozicija

1.   Įstaigos apskaičiuoja užskaitos grupės galimą būsimą poziciją taip:

Formula

čia:

PFE

=

galima būsima pozicija;

a

=

indeksas, žymintis rizikos kategorijas, įtrauktas apskaičiuojant užskaitos grupės galimą būsimą poziciją;

AddOn(a)

=

pagal atitinkamai 280a–280f straipsnius apskaičiuotas rizikos kategorijos „a“ papildomas mokestis ir

daugiklis

=

pagal 3 dalyje nurodytą formulę apskaičiuotas dauginimo koeficientas.

Atlikdamos šiuos skaičiavimus, įstaigos į užskaitos grupės galimos būsimos pozicijos skaičiavimus įtraukia konkrečios rizikos kategorijos papildomą mokestį, jei bent vienas užskaitos grupės sandoris buvo priskirtas šiai rizikos kategorijai.

2.   Kelių užskaitos grupių, kurioms taikomas vienas susitarimas dėl garantinės įmokos, kaip nurodyta 275 straipsnio 3 dalyje, galima būsima pozicija apskaičiuojama kaip visų atskirų užskaitos grupių galimos būsimos pozicijos suma laikant, kad joms netaikomas joks susitarimas dėl garantinės įmokos.

3.   1 dalies tikslais daugiklis apskaičiuojamas taip:

daugiklis=

 

1 if z ≥ 0

Formula

if

Formula

čia:

 

Floorm = 5 %;

 

y = 2 · (1 – Floorm) · ΣaAddOn(a)

z =

 

CMV – NICA užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 1 dalyje

CMV – VM – NICA užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 2 dalyje

CMVi – NICAi užskaitos grupėms,nurodytoms 275 straipsnio 3 dalyje

NICAi

=

grynoji nepriklausoma užtikrinimo priemonės suma, apskaičiuota tik dėl sandorių, įtrauktų į užskaitos grupę „i“. NICAi apskaičiuojama prekybos lygmeniu arba užskaitos grupės lygmeniu, atsižvelgiant į susitarimą dėl garantinės įmokos.

279 straipsnis

Rizikos pozicijų apskaičiavimas

280a–280f straipsniuose nurodytų rizikos kategorijos papildomų mokesčių apskaičiavimo tikslais įstaigos kiekvieno užskaitos grupės sandorio rizikos poziciją apskaičiuoja taip:

 

Rizikos pozicija = δ · AdjNot · MF

čia:

δ

=

pagal 279a straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuota sandorio priežiūrinė delta;

AdjNot

=

pagal 279b straipsnį apskaičiuota pakoreguota tariamoji sandorio suma ir

MF

=

pagal 279c straipsnyje nustatytą formulę apskaičiuotas sandorio termino veiksnys.

279a straipsnis

Priežiūrinė delta

1.   Įstaigos priežiūrinę deltą apskaičiuoja taip:

a)

pasirinkimo pirkti ir parduoti sandoriams, kuriais pasirinkimo sandorio pirkėjui suteikiama teisė pirkti arba parduoti pagrindinę finansinę priemonę už teigiamą kainą vienintelę datą arba kelias datas ateityje, išskyrus atvejus, kai šie pasirinkimo sandoriai priskirti palūkanų normos rizikos kategorijai, įstaigos taiko šią formulę:

Formula

čia:

δ

=

įstaigos priežiūrinė delta

sign

=

-1, jeigu sandoris yra parduotas pasirinkimo pirkti arba nupirktas pasirinkimo parduoti sandoris;

sign

=

+1, jei sandoris yra nupirktas pasirinkimo pirkti arba parduotas pasirinkimo parduoti sandoris;

type

=

-1, jei sandoris yra pasirinkimo parduoti sandoris;

type

=

+1, jei sandoris yra pasirinkimo pirkti sandoris;

N(x)

=

standartinio normaliojo atsitiktinio kintamojo kumuliatyvinė pasiskirstymo funkcija, t. y. tikimybė, kad normalusis atsitiktinis kintamasis, kurio vidurkis lygus nuliui, o dispersija – vienetui, yra mažesnis už „x“ arba jam lygus;

P

=

pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės neatidėliotino arba išankstinio sandorio kaina; pasirinkimo sandorių, kurių pinigų srautai priklauso nuo pagrindinės finansinės priemonės kainos vidutinės vertės, atveju P yra lygu vidutinei vertei apskaičiavimo dieną;

K

=

pasirinkimo sandorio vykdymo kaina;

T

=

pasirinkimo sandorio galiojimo pabaigos data; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti vienintelę dieną ateityje, atveju galiojimo pabaigos data yra ta diena; pasirinkimo sandorių, kurie gali būti įvykdyti kelias dienas ateityje, atveju galiojimo pabaigos data yra vėliausia iš tų dienų; galiojimo pabaigos data išreiškiama metais, remiantis atitinkamu susitarimu dėl atsiskaitymo darbo dieną, ir

Σ

=

pasirinkimo sandorio priežiūrinis kintamumas, nustatytas pagal 1 lentelę remiantis sandorio rizikos kategorija ir pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės pobūdžiu.

1 lentelė

Rizikos kategorija

Pagrindinė finansinė priemonė

Priežiūrinis kintamumas

Užsienio valiutos kursas

Visos

15 %

Kreditas

Vieno pavadinimo finansinė priemonė

100 %

Kelių pavadinimų finansinė priemonė

80 %

Nuosavybės vertybiniai popieriai

Vieno pavadinimo finansinė priemonė

120 %

Kelių pavadinimų finansinė priemonė

75 %

Biržos prekės

Elektros energija

150 %

Kitos biržos prekės (išskyrus elektros energiją)

70 %

Kitos

Visos

150 %

Pasirinkimo sandorio pagrindinės finansinės priemonės išankstinio sandorio kainą taikančios įstaigos užtikrina, kad:

i)

išankstinio sandorio kaina derėtų su pasirinkimo sandorio ypatybėmis;

ii)

išankstinio sandorio kaina būtų apskaičiuojama taikant atitinkamą palūkanų normą, esančią ataskaitinę datą;

iii)

į išankstinio sandorio kainą būtų įtraukti pagrindinės finansinės priemonės tikėtini pinigų srautai prieš pasibaigiant pasirinkimo sandorio galiojimui;

b)

sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams ir n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo kredito išvestinėms finansinėms priemonėms įstaigos taiko šią formulę:

Formula

čia:

sign=

 

+1 kai kredito užtikrinimas buvo įsigytas kartu su sandoriu

-1 kai kredito užtikrinimas buvo įsigytas sandoriu

A

=

segmento priskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – A = (n-1)/k ir

D

=

segmento atskyrimo riba; n-tojo įsipareigojimų neįvykdymo su kredito išvestine finansine priemone susijusio sandorio, grindžiamo orientaciniais subjektais „k“, atveju – D = n/k;

c)

a arba b punkte nenurodytiems sandoriams įstaigos taiko šią priežiūrinę deltą:

δ =

 

+ 1 „kai sandoris yra ilgoji pozicija atitinkamos rizikos kategorijos svarbiausiame rizikos veiksnyje arba reikšmingiausiame rizikos veiksnyje“

– 1 „kai sandoris yra trumpoji pozicija atitinkamos rizikos kategorijos svarbiausiame rizikos veiksnyje arba reikšmingiausiame rizikos veiksnyje“

2.   Šio skirsnio tikslais svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio ilgoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė didėja didėjant to rizikos veiksnio vertei, o svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio trumpoji pozicija reiškia, kad sandorio rinkos vertė mažėja didėjant to rizikos veiksnio vertei.

3.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)

atsižvelgiant į tarptautinio masto reguliavimo pokyčius – formulę, kurią įstaigos taiko apskaičiuodamos pasirinkimo pirkti ir parduoti sandorių, priskirtų su rinkos sąlygomis, kuriomis palūkanų normos gali būti neigiamos, suderintai palūkanų normos rizikos kategorijai, priežiūrinę deltą, ir šiai formulei tinkamą priežiūrinį kintamumą;

b)

metodą, pagal kurį nustatoma, ar sandoris yra ilgoji ar trumpoji svarbiausio rizikos veiksnio arba 277 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikšmingiausio atitinkamos rizikos kategorijos rizikos veiksnio pozicija.

EBI tuos techninių reguliavimo stand