Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019D1597

    2019 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/1597, kuriuo, siekiant vienodo maisto atliekų kiekio matavimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB papildoma nuostatomis dėl bendros metodikos ir būtiniausių kokybės reikalavimų (Tekstas svarbus EEE.)

    C/2019/3211

    OL L 248, 2019 9 27, p. 77–85 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_del/2019/1597/oj

    27.9.2019   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 248/77


    KOMISIJOS DELEGUOTASIS SPRENDIMAS (ES) 2019/1597

    2019 m. gegužės 3 d.

    kuriuo, siekiant vienodo maisto atliekų kiekio matavimo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB papildoma nuostatomis dėl bendros metodikos ir būtiniausių kokybės reikalavimų

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (1), ypač į jos 9 straipsnio 8 dalį,

    kadangi:

    (1)

    Direktyva 2008/98/EB valstybės narės įpareigojamos į savo atliekų prevencijos programas įtraukti maisto atliekų prevenciją ir stebėti bei vertinti maisto atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą, matuodamos maisto atliekų kiekį pagal bendrą metodiką. Šią metodiką, remdamasi ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platformos veiklos rezultatais, siekdama vienodo maisto atliekų kiekio matavimo turi nustatyti Komisija;

    (2)

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (2) pateikta termino „maistas“ apibrėžtis apima bet kokį maistą visoje maisto tiekimo grandinėje nuo gamybos iki suvartojimo. Maistas – tai taip pat nevalgomos dalys, kurios nebuvo atskirtos nuo valgomų maisto dalių jį gaminant, pavyzdžiui, kaulai prie žmonėms vartoti skirtos mėsos. Taigi maisto atliekos gali apimti maisto dalis, kurios skirtos nuryti, ir maisto dalis, kurios nėra skirtos nuryti;

    (3)

    maisto atliekos neapima maisto tiekimo grandinės etapų nuostolių, kai tam tikri produktai dar nėra tapę maistu, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje, pavyzdžiui, valgomųjų augalų prieš nuimant derlių. Be to, maisto atliekos neapima šalutinių maisto gamybos produktų, kurie atitinka Direktyvos 2008/98/EB 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kadangi tokie šalutiniai produktai nėra atliekos;

    (4)

    maisto atliekų prevencija ir mažinimas turi būti vykdomi visoje maisto tiekimo grandinėje. Kadangi įvairiuose maisto tiekimo grandinės etapuose susidarančių maisto atliekų rūšys ir jų susidarymo veiksniai labai skiriasi, maisto atliekų kiekis turi būti matuojamas kiekvienu etapu atskirai;

    (5)

    maisto atliekų priskyrimas skirtingiems maisto tiekimo grandinės etapams turėtų būti vykdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (3) nustatytą bendrą Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinį klasifikatorių NACE 2 red. Jeigu tinkamo NACE 2 red. klasifikatoriaus nėra, priskyrimas namų ūkiams turėtų būti atliekamas remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2150/2002 (4) I priedo 8 skirsnio 1.2 punktu;

    (6)

    nors pagal Komisijos sprendimą 2000/532/EB (5), kuriuo nustatomas Europos atliekų sąrašas, maisto atliekas ne visada galima tiksliai identifikuoti, jis gali padėti nacionalinėms valdžios institucijoms įvertinti maisto atliekų kiekį;

    (7)

    Direktyvos 2008/98/EB 2 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos žemės ūkio medžiagos, Direktyvos 2008/98/EB 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti šalutiniai gyvūniniai produktai nepatenka į tos direktyvos taikymo sritį, todėl neturėtų būti vertinami kaip maisto atliekos;

    (8)

    tam, kad metodika būtų praktiškai taikoma ir kad stebėsenos našta būtų proporcinga ir pagrįsta, kai kurie atliekų srautai, kurie, kaip manoma, neapima maisto atliekų arba kurie apima mažai maisto atliekų, neturėtų būti matuojami kaip maisto atliekos;

    (9)

    siekiant tiksliau išmatuoti maisto atliekų kiekį, su maisto atliekomis sumaišytos ne maisto medžiagos (pvz., dirvožemis ar pakuotė) į maisto atliekų masę turėtų būti neįtraukiamos, kiek tai įmanoma;

    (10)

    kelių rūšių maisto produktai paprastai išmetami kaip nuotekos arba su nuotekomis, pvz., į butelius išpilstytas geriamasis ir mineralinis vanduo, gėrimai ir kiti skysčiai. Šiuo metu nėra tokių atliekų kiekio matavimo metodų, kurie užtikrintų pakankamą pateiktų duomenų patikimumo ir palyginamumo lygį. Todėl tokių rūšių maisto produktai neturėtų būti vertinami kaip maisto atliekos. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai teikti informaciją apie šių rūšių maisto produktus;

    (11)

    nors medžiagos, skirtos naudoti kaip pašarinės žaliavos, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 2 straipsnio 2 dalies e punkte, neįtrauktos į tos direktyvos taikymo sritį ir todėl jų kiekis neturėtų būti matuojamas kaip maisto atliekos, informacija apie maisto produktus, kurie iš pradžių buvo skirti žmonėms vartoti ir po to nukreipti gyvūnams šerti (įskaitant maisto produktus, apibrėžtus Komisijos reglamento (ES) Nr. 68/2013 (6) priedo A dalies 3 punkte), yra svarbi siekiant suprasti medžiagų, susijusių su maistu, srautus ir gali būti naudinga planuojant tikslinę maisto atliekų prevencijos politiką. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai vienodu būdu teikti šią informaciją;

    (12)

    kad būtų galima tiksliai nustatyti kiekvienu maisto tiekimo grandinės etapu susidarančių maisto atliekų kiekius, valstybės narės turėtų išsamiai išmatuoti maisto atliekų kiekius. Tokie išsamūs matavimai turėtų būti atliekami reguliariai kiekvienu maisto tiekimo grandinės etapu ir ne rečiau kaip kartą per ketverius metus;

    (13)

    pagal Direktyvos 2008/98/EB 37 straipsnio 3 dalį valstybės narės kasmet turi pateikti maisto atliekų kiekio ataskaitas. Siekiant užtikrinti proporcingumą ir sumažinti administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti pateikti įvairūs maisto atliekų kiekio matavimo metodai, taikytini teikiant tas metines ataskaitas, įskaitant esamas maisto atliekų susidarymo analizes, naujus specializuotus maisto atliekų tyrimus, taip pat duomenis, surinktus atliekų statistikos tikslais ar vykdant ataskaitų apie atliekas teikimo prievoles, ir kitus socialinius ir ekonominius duomenis, arba šių galimybių derinį. Turėtų būti kiek įmanoma naudojami pripažinti duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, Europos statistikos sistema;

    (14)

    siekiant užtikrinti vienodą medžiagų srautų maisto tiekimo grandinėje stebėseną vykdant tikslinę maisto atliekų prevencijos politiką, turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės, nusprendusios išsamiau išmatuoti maisto atliekų kiekį ar išplėsti matavimo aprėptį, galėtų tai padaryti vienodu būdu;

    (15)

    kad būtų galima patikrinti pateiktus duomenis ir patobulinti matavimo metodus ir siekiant užtikrinti tų metodų palyginamumą, valstybės narės turėtų pateikti papildomos informacijos, susijusios su matavimo metodais ir surinktų duomenų kokybe,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    Maisto atliekų kiekio matavimo aprėptis

    1.   Maisto atliekų kiekiai matuojami atskirai šiais maisto tiekimo grandinės etapais:

    a)

    pirminės gamybos;

    b)

    perdirbimo ir gamybos,

    c)

    mažmeninio ir kitokio maisto paskirstymo;

    d)

    restoranų ir maitinimo paslaugų;

    e)

    namų ūkių.

    2.   Maisto atliekos kiekvienam iš 1 dalyje nurodytų maisto tiekimo grandinės etapų priskiriamos pagal I priedą.

    3.   Matavimas apima maisto atliekas, kurios klasifikuojamos taikant II priede nurodytus atliekų kodus arba bet kurį kitą maisto atliekas apimančių atliekų kodą.

    4.   Maisto atliekų kiekio matavimas neapima:

    a)

    Direktyvos 2008/98/EB 2 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytų žemės ūkio medžiagų;

    b)

    Direktyvos 2008/98/EB 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų šalutinių gyvūninių produktų;

    c)

    maisto atliekų liekanų, surinktų iš pakuočių atliekų, Sprendime 2000/532/EB nustatytame Europos atliekų sąraše klasifikuojamų prie atliekų kodo „15 01 Pakuotės (įskaitant atskirai surinktas komunalines pakuočių atliekas)“;

    d)

    maisto atliekų liekanų, surinktų iš atliekų, Sprendime 2000/532/EB nustatytame Europos atliekų sąraše klasifikuojamų prie atliekų kodo 20 03 03„Gatvių valymo liekanos“;

    e)

    nemaistinių medžiagų, sumaišytų su maisto atliekomis jas renkant, kiek tai įmanoma.

    5.   Maisto atliekų kiekio matavimas, nedarant poveikio 3 straipsnyje nurodytam savanoriškam matavimui, neapima:

    a)

    maisto atliekų, išmetamų kaip nuotekos arba su nuotekomis;

    b)

    medžiagų, skirtų naudoti kaip pašarinės žaliavos, nurodytos Direktyvos 2008/98/EB 2 straipsnio 2 dalies e punkte.

    2 straipsnis

    Maisto atliekų kiekio matavimo metodika

    1.   Valstybės narės kasmet matuoja per visus kalendorinius metus susidariusių maisto atliekų kiekį.

    2.   Valstybės narės maisto atliekų kiekį konkrečiu maisto tiekimo grandinės etapu matuoja bent kartą per ketverius metus taikydamos III priede nustatytą metodiką.

    3.   Jei III priede nurodyta metodika netaikoma, valstybės narės maisto atliekų kiekį konkrečiu maisto tiekimo grandinės etapu matuoja taikydamos IV priede nustatytą metodiką.

    4.   Pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 37 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, valstybės narės matuoja maisto atliekų kiekį visais maisto tiekimo grandinės etapais taikydamos III priede nustatytą metodiką. Šiam laikotarpiui valstybės narės gali naudoti pagal esamus tvarka jau surinktus 2017 ir vėlesnių metų duomenis.

    5.   Maisto atliekų kiekis matuojamas šviežios masės metrinėmis tonomis.

    3 straipsnis

    Savanoriškas matavimas

    Valstybės narės gali matuoti ir pateikti Komisijai papildomus su maisto atliekų kiekiu susijusius duomenis, taip pat su maisto atliekų prevencija susijusius duomenis. Tokius duomenis gali sudaryti:

    a)

    maisto atliekų, laikomų sudarytomis iš maisto produktų dalių, skirtų žmonėms nuryti, kiekis;

    b)

    maisto atliekų, išmetamų kaip nuotekos arba su nuotekomis, kiekis;

    c)

    maisto, kuris buvo perskirstytas žmonėms vartoti, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB 9 straipsnio 1 dalies h punkte, kiekis;

    d)

    žmonėms vartoti nebetinkamo maisto, pateikto rinkai perdirbti į pašarus pašarų verslo operatoriui, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 6 dalyje, kiekis;

    e)

    nebevartotini maisto produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 68/2013 priedo A dalies 3 punkte.

    4 straipsnis

    Būtiniausi kokybės reikalavimai

    1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų maisto atliekų kiekio matavimo patikimumą ir tikslumą. Valstybės narės visų pirma užtikrina, kad:

    a)

    pagal III priede nustatytą metodiką atlikti matavimai būtų pagrįsti reprezentatyviąja populiacijos, kuriai taikomi jų rezultatai, imtimi ir tinkamai atspindėtų matuotino maisto atliekų kiekio duomenų pokyčius;

    b)

    pagal IV priede nustatytą metodiką atliekami matavimai būtų grindžiami geriausia turima informacija.

    2.   Valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie taikytus maisto atliekų kiekio matavimo kiekvienu maisto tiekimo grandinės etapu metodus ir apie bet kokius svarbius taikomų metodų pakeitimus, palyginus su anksčiau taikytais matavimo metodais.

    5 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 3 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkas

    Jean-Claude JUNCKER


    (1)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

    (2)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

    (3)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

    (4)  2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL L 332, 2002 12 9, p. 1).

    (5)  2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

    (6)  2013 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 68/2013 dėl pašarinių žaliavų katalogo (OL L 29, 2013 1 30, p. 1).


    I PRIEDAS

    Maisto atliekų priskyrimas skirtingiems maisto tiekimo grandinės etapams

     

     

    Veikla, dėl kurios susidaro atliekos

    Maisto tiekimo grandinės etapai

    Atitinkamas atliekų statistikos punktas (1), į kurį įtrauktas konkretus maisto tiekimo grandinės etapas

    Atitinkamas NACE 2 red. kodas

    Aprašas

    Pirminė gamyba

    1 punkto dalis

    A sekcija

    Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

     

    01 skyrius

    Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla

     

    03 skyrius

    Žvejyba ir akvakultūra

    Perdirbimas ir gamyba

    3 punkto dalis

    C sekcija

    Gamyba

     

    10 skyrius

    Maisto produktų gamyba

     

    11 skyrius

    Gėrimų gamyba

    Mažmeninis ir kitoks maisto paskirstymas

    17 punkto dalis

    G sekcija

    Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

     

    46 skyrius

    Didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais

     

    47 skyrius

    Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą

    Restoranai ir maitinimo paslaugos

    17 punkto dalis

    I sekcija

    Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

     

    55 skyrius

    Apgyvendinimo veikla

     

    56 skyrius

    Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla

    N, O, P, Q, R, S sekcijos

     

     

    Skyriai, apimantys veiklą, kurioje teikiamos maitinimo paslaugos (pvz., pagaminto valgio tiekimas darbuotojams, sveikatos priežiūra, švietimas, pagaminto valgio tiekimas kelionėse).

     

    Namų ūkiai

    19 punktas

    Namų ūkiai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos I priedo 8 skirsnio 1.2 punkte

    Namų ūkiuose susidarančios atliekos


    (1)  Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 I priedo 8 skirsnio 1 punktas.


    II PRIEDAS

    Atliekų kodai, įtraukti į Europos atliekų, tarp kurių paprastai yra maisto atliekų, sąrašą

     

    Pirminė gamyba

    02 01 02

    gyvūnų audinių atliekos

    02 01 03

    augalų audinių atliekos

     

    Perdirbimas ir gamyba

    02 02

    mėsos, žuvies ir kito gyvūninės kilmės maisto gamybos ir perdirbimo atliekos

    02 03

    vaisių, daržovių, grūdų, maistinio aliejaus, kakavos, kavos, arbatos ir tabako paruošimo ir perdirbimo atliekos; konservų gamybos atliekos; mielių ir mielių ekstrakto gamybos, melasos gamybos ir fermentavimo atliekos;

    02 04

    cukraus gamybos atliekos

    02 05

    pieno pramonės atliekos

    02 06

    kepimo ir konditerijos pramonės atliekos

    02 07

    alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų (išskyrus kavą, arbatą ir kakavą) gamybos atliekos

     

    Mažmeninis ir kitoks maisto paskirstymas

    20 01 08

    biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos

    20 01 25

    maistinis aliejus ir riebalai

    20 03 01

    mišrios komunalinės atliekos

    20 03 02

    turgaviečių atliekos

    16 03 06

    organinės atliekos, nenurodytos 16 03 05 pozicijoje

     

    Restoranai ir maitinimo paslaugos

    20 01 08

    biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos

    20 01 25

    maistinis aliejus ir riebalai

    20 03 01

    mišrios komunalinės atliekos

     

    Namų ūkiai

    20 01 08

    biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos

    20 01 25

    maistinis aliejus ir riebalai

    20 03 01

    mišrios komunalinės atliekos


    III PRIEDAS

    Išsamaus maisto atliekų kiekio matavimo metodika

    Maisto atliekų kiekis maisto tiekimo grandinės etapu nustatomas matuojant maisto tvarkymo subjektų arba namų ūkių imties maisto atliekų kiekį, taikant kurį nors iš toliau nurodytų metodų ar šių metodų derinį arba bet kurį kitą metodą, kuris yra lygiavertiškai tinkamas, reprezentatyvus ir patikimas.

    Maisto tiekimo grandinės etapas

    Matavimo metodai

    Pirminė gamyba

    Tiesioginis matavimas

    Masės balansas

     

    Klausimynai ir apklausos

    Koeficientai ir gamybos statistika

    Atliekų sudėties analizė

    Perdirbimas ir gamyba

    Mažmeninis ir kitoks maisto paskirstymas

    Atliekų sudėties analizė

    Skaičiavimas/nuskaitymas

     

    Restoranai ir maitinimo paslaugos

     

    Dienoraščiai

    Namų ūkiai

     

    Metodų aprašymas

    Tiesiogine prieiga prie maisto atliekų pagrįsti metodai/tiesioginis matavimas

    Subjektas, turintis tiesioginę (fizinę) prieigą prie maisto atliekų, taiko šiuos metodus maisto atliekų kiekiui matuoti arba apytiksliai įvertinti:

    Tiesioginis matavimas (svėrimas arba tūrio vertinimas)

    Naudojamas matavimo įtaisas maisto atliekų pavyzdžių arba visų atliekų frakcijų masei nustatyti tiesiogiai arba nustatant pagal tūrį. Tai apima atskirai surinktų maisto atliekų kiekio matavimą.

    Nuskaitymas/skaičiavimas

    Maisto atliekas sudarančių vienetų skaičiaus vertinimas ir rezultatų panaudojimas masei nustatyti.

    Atliekų sudėties analizė

    Fizinis maisto atliekų atskyrimas nuo kitų frakcijų, siekiant nustatyti išrūšiuotų frakcijų masę.

    Dienoraščiai

    Asmuo arba asmenų grupė reguliariai registruoja informaciją apie maisto atliekas.

    Kiti metodai

    Kai nėra tiesioginės (fizinės) prieigos prie maisto atliekų arba kai tiesioginis matavimas neįmanomas, taikomi šie metodai:

    Masės balansas

    Maisto atliekų kiekio apskaičiavimas atsižvelgiant į matuojamą sistemą patenkančių ir iš jos pašalinamų maisto žaliavų ir produkcijos masę, taip pat toje sistemoje atsirandančias perdirbimo sąnaudas ir suvartojimą.

    Koeficientai

    Anksčiau nustatytų maisto pramonės sektoriui ar verslo subjektui reprezentatyvių maisto atliekų koeficientų ar procentinių dydžių taikymas. Tokie koeficientai arba procentiniai dydžiai nustatomi imant mėginius, remiantis maisto tvarkymo subjektų pateiktais duomenimis arba taikant kitus metodus.


    IV PRIEDAS

    Maisto atliekų kiekio matavimo metodika, kai išsamus matavimas pagal III priede nustatytą metodiką netaikomas

    Kai išsamus matavimas, nurodytas 2 straipsnyje, netaikomas, maisto atliekų, susidariusių konkrečiu maisto tiekimo grandinės etapu, kiekis matuojamas taikant bet kurį iš toliau nurodytų metodų arba šių metodų derinį:

    a)

    maisto atliekų kiekio apskaičiavimas remiantis naujausiais turimais duomenimis apie maisto atliekų dalį konkrečiu maisto tiekimo grandinės etapu (nustatytą pagal III priedą) ir bendrą tuo etapu susidarančių atliekų kiekį. Bendras susidariusių atliekų kiekis konkrečiu maisto tiekimo grandinės etapu nustatomas remiantis duomenimis, pateiktais pagal Reglamento (EB) Nr. 2150/2002 reikalavimus apie kiekvieną iš I priede nurodytų maisto tiekimo grandinės etapų. Jei tokių duomenų tam tikrais metais nėra, naudojami ankstesnių metų duomenys;

    b)

    maisto atliekų kiekio apskaičiavimas remiantis socialiniais ir ekonominiais duomenimis, susijusiais su atitinkamais maisto tiekimo grandinės etapais. Apskaičiuojant maisto atliekų kiekį atsižvelgiama į naujausius duomenis apie maisto atliekų, susidariusių maisto tiekimo grandinės etapu, kiekius ir į laikotarpiu nuo paskutinio duomenų įvertinimo iki dabartinio ataskaitinio laikotarpio vieno ar daugiau iš šių socialinių ir ekonominių rodiklių padidėjimą ar sumažėjimą:

    Maisto tiekimo grandinės etapas

    Rodiklis

    Pirminė gamyba

    Maisto gamyba žemės ūkio, žuvininkystės ir medžioklės sektoriuose

    Perdirbimas ir gamyba

    Perdirbto maisto gamyba, remiantis PRODCOM (1) duomenimis

    Mažmeninis ir kitoks maisto paskirstymas

    Maisto produktų apyvarta

    Žmonių skaičius

    Restoranai ir maitinimo paslaugos

    Apyvarta

    Užimtumas (etato ekvivalentais)

    Namų ūkiai

    Žmonių skaičius

    Namų ūkių disponuojamosios pajamos (2)

    Valstybės narės gali naudoti kitus rodiklius, jei jie labiau susiję su maisto atliekų susidarymu tam tikru maisto tiekimo grandinės etapu.


    (1)  2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 912/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3924/91 dėl Bendrijos pramonės produkcijos tyrimo nustatymo (OL L 163, 2004 4 30, p. 71).

    (2)  Kaip pranešė Eurostatas.


    Top