3 priedėlis

Eksploatacinių savybių koeficientas

1.   Įvadas

1.1.   Šiame priedėlyje nustatomi reikalavimai, taikomi pagal šį reglamentą patvirtintų L3e, L5e-A ir L7e-A tipų transporto priemonių OBD sistemų konkretaus kontrolinio įtaiso M eksploatacinių savybių koeficientui (IUPR M).

2.   IUPR M patikra

2.1.   Patvirtinimo institucijai paprašius, gamintojas teikiant tipo patvirtinimą sutarta forma pateikia jai informaciją apie pretenzijas dėl garantijos, garantinius remonto darbus ir OBD sistemos gedimus, užregistruotus atliekant techninės priežiūros darbus. Pateikiant šią informaciją, išsamiai apibūdinamas su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių sudedamųjų dalių ir sistemų gedimų dažnumas ir esmė. Ataskaitos apie kiekvieną transporto priemonės modelį teikiamos ne rečiau kaip kartą per transporto priemonės gamybos ciklą už 5 metų laikotarpį arba pasiekus Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje nustatytą ridą, nelygu, kas įvyksta greičiau.

2.2.   IUPR turinčių transporto priemonių šeimą apibrėžiantys parametrai

IUPR turinčių transporto priemonių šeimai apibrėžti taikomi 5 priedėlyje išvardyti OBD šeimos parametrai.

2.3.   Informavimo reikalavimai

IUPR M patikrą atlieka tipo patvirtinimo institucija, remdamasi gamintojo pateikta informacija. Pateikiant šią informaciją pirmiausia nurodoma:

2.3.1.

gamintojo pavadinimas ir adresas;

2.3.2.

gamintojo įgalioto atstovo, dirbančio tose srityse, apie kurias informuoja gamintojas, pavadinimas (vardas, pavardė), adresas, telefono ir fakso numeriai bei e. pašto adresas;

2.3.3.

transporto priemonių, kurioms skirta gamintojo pateikta informacija, modelio pavadinimas (-ai);

2.3.4.

tam tikrais atvejais transporto priemonių tipų, kuriems skirta gamintojo informacija, sąrašas, t. y. OBD ir ESKM atveju – OBD šeima, pagal 5 priedėlį;

2.3.5.

transporto priemonės identifikavimo numerių (VIN) kodai, taikomi tos šeimos transporto priemonių tipams (VIN priešdėlis);

2.3.6.

tipo patvirtinimų, taikomų IUPR turinčių transporto priemonių šeimos transporto priemonių tipams, numeriai, įskaitant prireikus visų tipo išplėtimo patvirtinimų ir lauko sąlygomis atlikto remonto ir (arba) transporto priemonių susigrąžinimo (atnaujinimo darbų) numeriai;

2.3.7.

informacija apie šių transporto priemonių, apie kurias gamintojas pateikia informaciją (jeigu to prašo patvirtinimo institucija), tipo patvirtinimo išplėtimus, lauko sąlygomis atliktus remonto darbus ir (arba) transporto priemonių susigrąžinimą;

2.3.8.

laikotarpis, per kurį buvo surinkta gamintojo informacija;

2.3.9.

transporto priemonės konstravimo laikotarpis, apie kurį gamintojas pateikia informaciją (pvz., transporto priemonės pagamintos 2017 kalendoriniais metais);

2.3.10.

gamintojo taikoma IUPR M patikros procedūra, įskaitant: (a) transporto priemonių buvimo vietos nustatymo būdą; (b) transporto priemonių atrankos ir atmetimo kriterijus; (c) taikant programą naudojamų bandymų tipus ir procedūras; (d) gamintojo taikomus eksploatuojamų transporto priemonių šeimų grupės priėmimo ir atmetimo kriterijus; (e) geografinį rajoną (-us), kuriame (-iuose) gamintojas surinko informaciją, ir (f) imties dydį ir naudotą bandinių atrankos planą;

2.3.11.

gamintojo taikytos IUPR M procedūros rezultatai, įskaitant: (a) į programą įtrauktų transporto priemonių identifikavimą (išbandytų ar neišbandytų). Pateikiami šie identifikavimo duomenys: — modelio pavadinimas, — transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN), — eksploatavimo regionas (jeigu žinomas), — pagaminimo data; (b) priežastis (-ys), dėl kurios (-ių) transporto priemonė neįtraukta į imtį: (c) bandymų duomenys, įskaitant: — bandymų (atsiuntimo) datą, — bandymų (atsiuntimo) vietą, — visus duomenis, kaip reikalaujama pagal 1 priedėlio 4.1.6 punktą, atsiųstus iš transporto priemonės, — praneštą kiekvieno kontrolinio įtaiso eksploatacinių savybių koeficientą.

2.3.12.

dėl IUPR M atrankos: (a) kiekvieno visų atrinktų transporto priemonių kontrolinio įtaiso IUPR M vidurkis pagal 1 priedėlio 4.1.4 punktą; (b) atrinktų transporto priemonių, kurių IUPR M pagal 1 priedėlio 4.1.4 punktą yra ne mažesnis kaip kontroliniam įtaisui taikoma mažiausia vertė, procentinė dalis.

3.   Transporto priemonių atranka siekiant nustatyti IUPR M

3.1.   Gamintojo atliekama atranka turi apimti ne mažiau kaip dvi valstybes nares, kuriose yra labai skirtingos transporto priemonių eksploatavimo sąlygos (nebent tiekiama tik vienos valstybės narės rinkai). Parenkant valstybes nares, turi būti atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip degalų, aplinkos sąlygų, vidutinio greičio kelyje skirtumai, taip pat važiavimo mieste ir (arba) greitkeliu skirtumai.

IUPR M bandymo tikslais į imtį įtraukiamos tik 4 priedėlio 2.3 punkto reikalavimus atitinkančios transporto priemonės.

3.2.   Parinkdamas valstybes nares, iš kurių bus atrenkamos transporto priemonės, gamintojas gali pasirinkti transporto priemones iš valstybės narės, kuri laikoma ypač reprezentatyvi. Tokiu atveju gamintojas tipo patvirtinimą suteikusiai patvirtinimo institucijai turi įrodyti, kad atranka yra reprezentatyvi (pvz., toje rinkoje per metus parduodamų tos šeimos transporto priemonių dalis yra didžiausia Sąjungoje). Jei norint patikrinti transporto priemonių šeimą reikia išbandyti daugiau kaip vieną bandinių partiją, kaip apibrėžta 3.3 punkte, į antrąją ir trečiąją bandinių partijas įtrauktų transporto priemonių veikimo sąlygos turi skirtis nuo į pirmąją bandinių partiją įtrauktų transporto priemonių.

3.3.   Imties dydis

3.3.1.   Bandinių partijų kiekis nustatomas pagal metines OBD šeimos pardavimo apimtis Sąjungoje, kaip nurodyta šioje lentelėje:

ES registracijų skaičius per kalendorinius metus (variklio išmetalų bandymas) transporto priemonių su ESK, kurios atrankiniu laikotarpiu priskiriamos OBD sistemą turinčių transporto priemonių šeimai	Bandinių partijų kiekis
iki 100 000	1
100 001 –200 000	2
Per 200 000	3

3.3.2.   IUPR atveju atrenkamų bandinių partijų skaičius yra nurodytas 3.3.1 punkte pateiktoje lentelėje ir pagrįstas patvirtintų IUPR turinčių transporto priemonių šeimai priskiriamų transporto priemonių su IUPR skaičiumi.

Pirmuoju transporto priemonių, priskiriamų prie IUPR turinčių transporto priemonių šeimos, atrankos laikotarpiu laikoma, kad atranka turi būti taikoma visų tipų patvirtintoms IUPR turinčioms transporto priemonėms, priskiriamoms šeimai. Vėlesniais atrankos laikotarpiais atranka taikoma tik tų tipų transporto priemonėms, kurios anksčiau nebuvo išbandytos arba kurioms nuo ankstesnio atrankos laikotarpio yra taikomi patvirtinto tipo išplėtimai, atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus.

Bandinių partijoje turi būti mažiausia šešios transporto priemonės, priskiriamos transporto priemonių, kurių ES užregistruojama mažiau nei 5 000, šeimoms, kurioms atrankos laikotarpiu turi būti taikoma atranka. Visų kitų transporto priemonių šeimų atveju bandinių partijoje turi būti mažiausia penkiolika atrinktų transporto priemonių.

Kiekviena bandinių partija turi tinkamai atspindėti pardavimo modelį, t. y. bent jau tų tipų transporto priemonių, kurių parduodama daug (ne mažiau kaip 20 % visos transporto priemonių šeimos).

Būtiniausi IUPR reikalavimai, taip pat reikalavimas įrodyti tipo patvirtinimo institucijai atitiktį minėtiems reikalavimams, netaikomi mažos serijinės gamybos transporto priemonėms, kai pagaminama mažiau kaip 1 000 OBD šeimai priklausančių transporto priemonių.

4.   Patvirtinimo institucija, remdamasi 2 skirsnyje nurodytu auditu, priima vieną iš šių sprendimų arba imasi vieno iš šių veiksmų:

(a)	nusprendžia, kad IUPR turinčių transporto priemonių šeima atitinka nustatytus reikalavimus, ir nesiima jokių kitų veiksmų arba

(b)	nusprendžia, kad gamintojo pateiktų duomenų nepakanka sprendimui priimti, ir prašo, kad gamintojas pateiktų papildomos informacijos ar bandymų duomenų;

(c)	nusprendžia, kad, remiantis patvirtinimo institucijos pateiktais duomenimis arba valstybės narės priežiūros bandymų programomis, gamintojo pateiktos informacijos nepakanka sprendimui priimti, ir prašo, kad gamintojas pateiktų papildomos informacijos ar bandymų duomenų;

(d)	nusprendžia, kad IUPR turinčių transporto priemonių šeimos patikros rezultatai yra nepatenkinami, ir imasi priemonių, kad toks transporto priemonių tipas arba IUPR turinčių transporto priemonių šeima būtų išbandyta pagal 1 priedėlį.

Jeigu remiantis IUPR M audito rezultatais į bandinių partiją įtrauktos transporto priemonės atitinka 4 priedėlio 3.2 punkto bandymų kriterijus, tipo patvirtinimo institucija privalo papildomai imtis šio punkto d papunktyje aprašytų veiksmų.

4.1.   Patvirtinimo institucija, bendradarbiaudama su gamintoju, atrenka keletą transporto priemonių, kurių rida yra pakankama ir kurių eksploataciją galima tinkamai užtikrinti įprastomis sąlygomis. Su gamintoju tariamasi, kurios transporto priemonės turi būti atrinktos, ir jam leidžiama dalyvauti atliekant patvirtinamąją transporto priemonių patikrą.

4 priedėlis

Transporto priemonių atrankos, atsižvelgiant į eksploatacinių savybių koeficientus, kriterijai

1.   Įvadas

1.1.   Šiame priedėlyje išdėstomi kriterijai, nurodyti šio priedo 1 priedėlio 4 skirsnyje dėl transporto priemonių atrankos bandymams ir IUPR M procedūrų.

2.   Atrankos kriterijai

Pasirinktos transporto priemonės priimtinumo, atsižvelgiant į IUPR M, kriterijai yra nustatyti 2.1–2.5 punktuose.

2.1.   Transporto priemonė turi priklausyti transporto priemonių tipui, patvirtintam pagal šį reglamentą ir nurodytam atitikties sertifikate, išduotame pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 901/2014 (3). IUPR M patikros tikslais transporto priemonė turi būti patvirtinta pagal OBD II etapo arba vėlesnės laidos standartą. Transporto priemonė turi būti registruota ir naudojama Sąjungoje.

2.2.   Transporto priemonės rida turi būti ne mažesnė kaip 3 000 km arba transporto priemonė turi būti eksploatuota ne mažiau kaip 6 mėnesius, nelygu, kas įvyksta vėliau, bet rida turi būti ne didesnė nei atitinkamai transporto priemonei taikoma patvarumo rida, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedo A dalyje, arba transporto priemonė turi būti eksploatuota ne daugiau kaip 5 metus, nelygu, kas įvyksta pirmiau.

2.3.   Tikrinant IUPR M, į bandinių imtį įtraukiamos tik toliau nurodytos transporto priemonės:

(a)

transporto priemonės, kurias naudojant buvo surinkta pakankamai duomenų apie transporto priemonės veikimą, kad būtų galima atlikti kontrolinio įtaiso bandymą. Kalbant apie kontrolinius įtaisus, kurie, remiantis 1 priedėlio 4.6.1 punktu, turi atitikti kontrolinio įtaiso eksploatacinių savybių koeficientą ir kurie turi registruoti ir pateikti duomenis apie koeficientą, pakankamais duomenimis apie transporto priemonės veikimą laikoma tai, kad vardiklis atitinka toliau nurodytus kriterijus. Kaip apibrėžta 1 priedėlio 4.3 ir 4.5 punktuose, bandomo kontrolinio įtaiso vardiklio vertė turi būti bent jau ne mažesnė už vieną iš šių verčių: i) 15, jei tai yra garavimo sistemų kontroliniai įtaisai, antrinio oro tiekimo sistemų kontroliniai įtaisai ir kontroliniai įtaisai, kuriems taikomas pagal 1 priedėlio 4.3.2 punktą didinamas vardiklis (pvz., šaltojo paleidimo kontroliniai įtaisai, oro kondicionavimo sistemų kontroliniai įtaisai ir kt.), arba ii) 5, jei tai yra kietųjų dalelių filtrų kontroliniai įtaisai ir oksidacijos katalizatoriaus kontroliniai įtaisai, kuriems taikomas pagal 1 priedėlio 4.3.2 punktą didinamas vardiklis, arba iii) 30, jei tai yra katalizatoriaus, deguonies jutiklio, EGR, VVT ir visų kitų sudedamųjų dalių kontroliniai įtaisai;

(b)	transporto priemonės, kurių veikimo charakteristikos nebuvo suklastotos arba kuriose nebuvo įrengta papildomų ar patobulintų dalių, dėl kurių OBD sistema nebeatitiktų XII priedo reikalavimų.

2.3.   Jei atliekama techninė apžiūra, ji turėtų būti atliekama gamintojo rekomenduotais techninės apžiūros intervalais.

2.4.   Transporto priemonėje neturi būti nustatyta jokių požymių, rodančių, kad ji buvo netinkamai eksploatuojama (pvz., su ja buvo dalyvauta lenktynėse, eksploatuojamą transporto priemonę veikė perkrovos, ji eksploatuota naudojant netinkamus degalus arba buvo kitaip pažeisti jos eksploatavimo reikalavimai), arba kitų veiksnių (pvz., klastojimo), galinčių turėti įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui. Atsižvelgiama į gedimo kodą ir kompiuteryje saugomus ridos duomenis. Transporto priemonė nepasirenkama bandymui, jeigu pagal kompiuteryje saugomą informaciją nustatoma, kad transporto priemonė buvo eksploatuota po gedimo kodo užregistravimo ir suremontuota palyginti negreit.

2.5.   Transporto priemonės variklis arba pati transporto priemonė neturi būti be leidimo iš esmės remontuoti.

3.   Taisomųjų priemonių planas

3.1.   Tipo patvirtinimo institucija pareikalauja, kad gamintojas pateiktų taisomųjų priemonių planą, kaip užtikrinti atitiktį, kai:

3.2.   sudarant bandinių imtį, kurios dydis nustatomas pagal 3 priedėlio 3.3.1 punktą, laikomasi toliau nurodomų konkretaus M kontrolinio įtaiso IUPRM taikomų statistinių kriterijų;

pateikti transporto priemonių, kurios, vadovaujantis 1 priedėlio 4.1.4 punktu, sertifikuotos taikant koeficientą 0,1, duomenys rodo, kad bent pagal vieną bandinių imties M kontrolinį įtaisą vidutinis bandinių imties IUPR yra mažesnis kaip 0,1 arba kad ne mažiau kaip 66 proc. į bandinių imtį įtrauktų transporto priemonių IUPR yra mažesnis kaip 0,1.

3.3.   Taisomųjų priemonių planas tipo patvirtinimo institucijai pateikiamas ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo 3.1 punkte nurodyto pranešimo datos. Tipo patvirtinimo institucija per 30 darbo dienų paskelbia, ar pritaria, ar nepritaria taisomųjų priemonių planui. Tačiau terminas pratęsiamas, kai gamintojas gali įrodyti kompetentingai tipo patvirtinimo institucijai, kad reikia daugiau laiko neatitikčiai ištirti, kad būtų galima pateikti taisomųjų priemonių planą.

3.4.   Taisomosios priemonės taikomos visoms transporto priemonėms, kurioms gali būti būdingi tokie patys trūkumai. Turi būti įvertinta būtinybė iš dalies pakeisti tipo patvirtinimo dokumentus.

3.5.   Gamintojas pateikia visų pranešimų, susijusių su taisomųjų priemonių planu, kopijas, saugo transporto priemonių susigrąžinimo kampanijos apskaitos duomenis ir tipo patvirtinimo institucijai reguliariai teikia būsenos ataskaitas.

3.6.   Į taisomųjų priemonių planą įtraukiami 3.6.1–3.6.11 punktuose nustatyti reikalavimai. Gamintojas taisomųjų veiksmų planui suteikia unikalų identifikavimo pavadinimą arba numerį.

3.6.1.   Kiekvieno į taisomųjų priemonių planą įtraukto transporto priemonių tipo aprašas.

3.6.2.   Specialių modifikacijų, pertvarkymų, remonto darbų, pataisymų, reguliavimų arba kitokių pakeitimų, kuriuos reikia atlikti tam, kad transporto priemonės atitiktų reikalavimus, aprašas su trumpa gamintojo sprendimui dėl konkrečių neatitikčiai panaikinti taikytinų priemonių pagrįsti būtinų duomenų ir techninių tyrimų santrauka.

3.6.3.   Būdo, kuriuo gamintojas informuoja transporto priemonių savininkus, aprašas.

3.6.4.   Tinkamos techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų, kurias gamintojas nustato, kad transporto priemonę būtų galima remontuoti pagal taisomųjų veiksmų planą, aprašas ir priežasčių, dėl kurių gamintojas nustato kurią nors iš pirmiau minėtų sąlygų, paaiškinimas. Techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų nustatyti negalima, jeigu jos nėra akivaizdžiai susijusios su neatitiktimi ir taisomaisiais veiksmais.

3.6.5.   Tvarkos, kurios turi laikytis transporto priemonių savininkai, kad būtų pašalinta jų transporto priemonių neatitiktis, aprašas. Šiame apraše nurodoma data, nuo kurios galima taikyti taisomąsias priemones, apskaičiuotas laikas, per kurį dirbtuvės turi atlikti remontą, ir nurodoma vieta, kur tas remontas gali būti atliktas. Remontas atliekamas tinkamai per pagrįstą laiką nuo transporto priemonės pristatymo.

3.6.6.   Transporto priemonės savininkui perduoto informacinio pranešimo kopija.

3.6.7.   Trumpas sistemos, kurią gamintojas naudoja, kad užtikrintų tinkamą sudedamųjų dalių arba sistemų tiekimą ir įgyvendintų taisomąsias priemones, aprašas. Nurodoma, kada bus pateikta pakankamai sudedamųjų dalių arba sistemų, kad būtų galima imtis veiksmų.

3.6.8.   Visų instrukcijų, kurios turi būti nusiųstos remontą atliksiantiems asmenims, kopija.

3.6.9.   Pasiūlytų taisomųjų priemonių poveikio išmetamiesiems teršalams, degalų sąnaudoms, transporto priemonės vairavimo charakteristikoms ir kiekvieno transporto priemonių tipo saugai aprašas kartu su taisomųjų priemonių planu, techniniais tyrimais ir kita šias išvadas pagrindžiančia informacija.

3.6.10.   Bet kokia kita informacija, ataskaitos arba duomenys, kurie tipo patvirtinimo institucijos nuožiūra gali būti laikomi būtinais taisomųjų priemonių planui įvertinti.

3.6.11.   Tipo patvirtinimo institucijai pateikiamas ir remonto darbų registravimo būdo aprašas, kai į taisomųjų priemonių planą įtrauktas transporto priemonių susigrąžinimas. Jeigu naudojama etiketė, pateikiamas jos pavyzdys.

3.7.   Gamintojo gali būti prašoma atlikti tinkamai parengtus ir būtinus sudedamųjų dalių ir transporto priemonių, kurios, kaip buvo siūlyta, pakeistos, suremontuotos ar modifikuotos, bandymus, kad būtų įrodytas pakeitimo, remonto ar modifikavimo veiksmingumas.

3.8.   Gamintojas yra atsakingas už įrašų apie kiekvieną susigrąžintą ir suremontuotą transporto priemonę ir remontą atlikusias dirbtuves apskaitą. Tipo patvirtinimo institucijai paprašius, jai turi būti suteikta galimybė gauti informacijos įrašus 5 metus nuo taisomųjų priemonių plano įgyvendinimo.

3.9.   Informacija apie remontą ir (arba) modifikavimą arba naujos įrangos įrengimą įrašoma sertifikate, kurį gamintojas pateikia transporto priemonės savininkui.

5 priedėlis

Borto diagnostikos sistemą turinčių transporto priemonių šeima

1.   Įvadas

1.1.   Šiame priedėlyje išdėstyti kriterijai, kaip apibrėžti OBD šeimą, kaip nurodyta 3 ir 4 priedėliuose.

2.   Atrankos kriterijai

Tų tipų transporto priemonės, kurių bent jau toliau aprašyti parametrai yra vienodi, laikomos priklausančiomis tam pačiam variklio / išmetamųjų teršalų kontrolės / OBD sistemos deriniui.

2.2   Variklis:

—	degimo procesas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas, dvitaktis, keturtaktis, rotorinis),

—	degalų tiekimo varikliui metodas (t. y. vientaškis ar daugiataškis degalų įpurškimas),

—	degalų tipas (t. y. benzinas, dyzelinas, benzino ir etanolio mišinys, dyzelino ir biodyzelino mišinys, GD / biometanas, SND, dvi degalų rūšys – benzinas ir GD / biometanas, dvi degalų rūšys – benzinas ir SND).

2.3   Išmetamųjų teršalų kontrolės sistema:

—	deginių filtro katalizatoriaus tipas (t. y. oksidacinis, trijų pakopų, įkaitintas katalizatorius, SEK, kt.),

—	kietųjų dalelių gaudyklės tipas,

—	antrinio oro įpūtimas (t. y. taikoma ar netaikoma),

—	išmetamųjų dujų recirkuliacija (t. y. taikoma ar netaikoma).

2.4   OBD sistemos sudedamosios dalys ir veikimas:

—	OBD sistemos veikimo stebėjimo, veikimo trikčių nustatymo ir pranešimo apie šias veikimo triktis transporto priemonės vairuotojui metodai.

3 priedėlis

Patvarumo bandymas ant sendinimo stendo

1.   Patvarumo bandymas ant sendinimo stendo

1.1   Pagal šiame priede nurodytą procedūrą bandoma transporto priemonė po pirmo pajudėjimo nuo gamybos linijos iš viso nuvažiavo daugiau kaip 100 km.

1.2.   Bandymo metu naudojami degalai, nurodyti II priedo 2 priedėlyje.

2.   Transporto priemonėms su kibirkštinio uždegimo varikliu taikoma procedūra

2.1.   Transporto priemonėms su priverstinio uždegimo varikliais, įskaitant hibridines transporto priemones, kuriose kaip pagrindinis išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisas naudojamas katalizatorius, taikoma toliau pateikta sendinimo ant stendo procedūra.

Pagal sendinimo ant stendo procedūrą ant katalizatoriaus sendinimo stendo būtina įrengti katalizatoriaus ir deguonies jutiklio sistemą.

Sendinimas ant stendo atliekamas pagal standartinį bandymų ant stendo ciklą (SBC), kurio trukmė apskaičiuojama pagal sendinimo ant stendo trukmės (BAT) lygtį. BAT lygtyje būtina įvesti katalizatoriaus temperatūros kitimo pagal laiką duomenis, išmatuotus taikant standartinį kelio ciklą (SRC-LeCV), aprašytą 1 priedėlyje. Alternatyviai, jei taikoma, galima naudoti katalizatoriaus temperatūros kitimo pagal laiką duomenis, išmatuotus taikant patvirtintą nuvažiuoto reikiamo atstumo patvarumui patikrinti ciklą (AMA), aprašytą 2 priedėlyje.

2.2.   Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBC). Standartinis katalizatoriaus sendinimas ant stendo atliekamas pagal SBC. SBC trukmė apskaičiuojama pagal BAT lygtį. SBC aprašytas 4 priedėlyje.

2.3.   Katalizatoriaus temperatūros kitimo pagal laiką duomenys. Katalizatoriaus temperatūra matuojama ne mažiau kaip dviejų ištisų SRC-LeCV ciklų metu, kaip aprašyta 1 priedėlyje, arba, jei taikoma, ne mažiau kaip dviejų ištisų AMA ciklų metu, kaip aprašyta 2 priedėlyje.

Katalizatoriaus temperatūra matuojama bandomosios transporto priemonės karščiausio katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Temperatūrą taip pat galima matuoti kitoje vietoje, jeigu ji, vadovaujantis geru inžineriniu sprendimu, sureguliuota taip, kad atitiktų karščiausioje vietoje išmatuotą temperatūrą.

Katalizatoriaus temperatūra matuojama ne mažiau kaip vieno herco dažniu (vieną kartą per sekundę).

Katalizatoriaus temperatūros matavimo rezultatai pateikiami kaip lentelės formos histograma, suskirstant ne į didesnius kaip 25 °C temperatūros intervalus.

2.4.   Sendinimo ant stendo trukmė. Sendinimo ant stendo trukmė apskaičiuojama pagal šią sendinimo ant stendo trukmės (BAT) lygtį:

Temperatūros intervalo te = th e((R/Tr) – (R/Tv))

bendra te – visų temperatūros intervalų te suma

sendinimo ant stendo trukmė = A (bendra te)

Čia:

A	–	1,1. Šiuo dydžiu katalizatoriaus sendinimo trukmė pataisoma atsižvelgiant į tai, kad katalizatoriaus nusidėvėjimą lemia ne tik sendinimas veikiant temperatūrai, bet ir kiti veiksniai;
R	–	katalizatoriaus terminis reaktyvumas = 18 500 ;
th	–	laikas (valandomis), išmatuotas nustatytame transporto priemonės katalizatoriaus temperatūros histogramos, pataisytos atsižvelgiant į visą naudingos eksploatacijos ridą, temperatūros intervale; pvz., jei histogramos duomenys atitinka 400 km ridą, o naudingos eksploatacijos rida pagal Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priedą yra 20 000 km (jei tai Le3 kategorija); visos histogramos laiko vertės būtų dauginamos iš 50 (20 000 / 400);
bendra te	–	laiko ekvivalentas (valandomis), per kurį katalizatorius, veikiamas Tr temperatūros, pasendinamas ant katalizatoriaus sendinimo stendo, taikant katalizatoriaus sendinimo ciklą, kuriuo siekiama nudėvėti katalizatorių tiek, kiek jis nusidėvėtų veikiamas temperatūros, transporto priemonei nuvažiavus Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priede konkrečios klasės transporto priemonei nurodytą atstumą, pvz., jei tai Le3 kategorija – 20 000 km;
te – temperatūros intervalas	–	laiko ekvivalentas (valandomis), per kurį katalizatorius, veikiamas Tr temperatūros, pasendinamas ant katalizatoriaus sendinimo stendo, taikant katalizatoriaus sendinimo ciklą, kuriuo siekiama nudėvėti katalizatorių tiek, kiek jis nusidėvėtų veikiamas temperatūros, esant temperatūros intervalui Tv, transporto priemonei nuvažiavus Reglamento (ES) Nr. 168/2013 VII priede konkrečios klasės transporto priemonei nurodytą atstumą, pvz., jei tai Le3 kategorija – 20 000 km;
Tr	–	naudingoji etaloninė katalizatoriaus, įrengto ant katalizatoriaus bandymų stendo, naudojamo per sendinimo ant stendo ciklą, temperatūra (°K). Naudingoji temperatūra yra pastovi temperatūra, kurią taikant būtų pasiektas toks pat sendinimo lygis, koks būtų pasiektas sendinimo ant stendo ciklo metu veikiant įvairiai temperatūrai;
Tv	–	kelyje bandomos transporto priemonės katalizatoriaus temperatūros histogramos temperatūros (°K) intervalo vidurio taškas.

2.5.   Standartinio bandymų ant stendo ciklo (SBC) naudingoji etaloninė temperatūra SBC naudingoji etaloninė temperatūra nustatoma konkrečiai konstrukcijos katalizatorių sistemai ir konkrečiam sendinimo stendui, kurie bus naudojami pagal toliau nurodytas procedūras:

(a)

taikant SBC, matuojami ant katalizatorių sendinimo stendo įrengtos katalizatorių sistemos temperatūros kitimo pagal laiką duomenys. Katalizatoriaus temperatūra matuojama karščiausio sistemos katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Temperatūrą taip pat galima matuoti kitoje vietoje, jeigu ji sureguliuota taip, kad atitiktų karščiausioje vietoje matuojamą temperatūrą; katalizatoriaus temperatūra matuojama ne mažiau kaip vieno herco dažniu (vieną kartą per sekundę) ir ne mažiau kaip 20 minučių sendinant ant stendo. Katalizatoriaus temperatūros matavimo rezultatai pateikiami kaip lentelės formos histograma, suskirstyta į ne didesnius kaip 10 °C temperatūros intervalus;

(b)

BAT lygtis naudojama naudingajai etaloninei temperatūrai apskaičiuoti, taikant pasikartojančius etaloninės temperatūros (Tr) pokyčius, kol apskaičiuotoji sendinimo trukmė pasiekia faktinę trukmę, pateiktą katalizatoriaus temperatūros histogramoje, arba ją viršija. Gautoji temperatūra yra katalizatorių sistemos ir sendinimo stendo SBC naudingoji etaloninė temperatūra.

2.6.   Katalizatoriaus sendinimo stendas. Katalizatoriaus sendinimo stendas turi veikti pagal SBC ir užtikrinti tinkamo dydžio ir kiekio, atitinkančio variklio, kuriam suprojektuotas katalizatorius, išmetamų dujų srautą, sudėties ir temperatūros išmetamųjų dujų srautą, nukreipiamą į katalizatoriaus priekį.

Naudojant visą sendinimo ant stendo įrangą ir taikant susijusias procedūras užtikrinama, kad būtų užregistruota tinkama informacija (pvz., išmatuotas oro ir degalų (O/D) santykis katalizatoriuje ir katalizatoriaus temperatūros pagal laiką duomenys) ir kad būtų pasiektas pakankamas faktinio sendinimo laipsnis.

2.7.   Būtini bandymai. Norint apskaičiuoti nusidėvėjimo koeficientus, su bandomąja transporto priemone turi būti atlikti ne mažiau kaip du I tipo bandymai prieš pasendinant aparatinę išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą ir du I tipo bandymai pakartotinai įrengus ant stendo pasendintą techninę išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą.

Nusidėvėjimo koeficientai turi būti apskaičiuojami taikant toliau nurodytą skaičiavimo metodiką.

Dauginamasis išmetamųjų teršalų kiekio didėjimo koeficientas kiekvieno teršalo atveju apskaičiuojamas taip:

Čia:

Mi 1	–	išmetamojo teršalo i masė g/km atlikus su transporto priemone I tipo bandymą, nurodytą šio priedėlio 1.1 punkte,
Mi 2	–	išmetamo teršalo i masė g/km atlikus su pasendinta transporto priemone I tipo bandymą pagal šiame priede nurodytą procedūrą.

Siekiant nustatyti nusidėvėjimo koeficientą, šios interpoliuotos vertės, prieš jas dalijant vienas jų iš kitų, suapvalinamos bent iki keturių skaičių į dešinę po dešimtainės trupmenos kablelio. Rezultatas suapvalinamas iki trijų skaičių į dešinę nuo dešimtainės trupmenos kablelio.

Jeigu nusidėvėjimo koeficientas yra mažesnis nei vienetas, laikoma, kad jis yra lygus vienetui.

Gamintojo prašymu gali būti taikomas pridėtinis išmetamųjų teršalų kiekio didėjimo koeficientas, kiekvieno teršalo atveju apskaičiuojamas taip:

D. E. F. = Mi2 – Mi1

4 priedėlis

Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBC)

1.   Įvadas

Standartinę patvarumo (sendinimo) bandymų procedūrą sudaro katalizatoriaus ir deguonies jutiklio sistemos sendinimas ant sendinimo stendo taikant šiame priedėlyje aprašytą standartinį bandymų ant stendo ciklą (SBC). Taikant SBC, būtina naudoti sendinimo stendą su įrengtu varikliu, kuris yra katalizatoriui tiekiamų dujų šaltinis. SBC yra 60 sekundžių ciklas, prireikus ant sendinimo stendo kartojamas tiek, kiek reikia, kad būtų atliktas sendinimas. SBC apibūdinamas remiantis katalizatoriaus temperatūra, variklio oro ir degalų (O/D) santykiu ir įpučiamu antrinio oro kiekiu, įpūtimo įtaisą įrengiant priešais pirmąjį katalizatorių.

2.   Katalizatoriaus temperatūros kontrolė

2.1.   Katalizatoriaus temperatūra matuojama katalizatoriaus sluoksnyje, karščiausio katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Tiekiamų dujų temperatūrą taip pat galima matuoti ir perskaičiuoti į katalizatoriaus sluoksnio temperatūrą, taikant tiesinę transformaciją, apskaičiuojamą remiantis surinktais koreliacijos duomenimis apie katalizatoriaus konstrukciją ir sendinimo stendą, kurie naudojami sendinimo metu.

2.2.   Parenkant tinkamą variklio sukimosi dažnį, apkrovą ir uždegimo taktą, kontroliuojama, kad katalizatoriaus stechiometrinio proceso (1–40 sekundžių per ciklą) temperatūra būtų ne mažesnė kaip 800 °C (± 10°C). Toliau pateiktoje lentelėje aprašyto „riebiojo mišinio“ etapo metu, parenkant tinkamą variklio O/D santykį, kontroliuojama, kad ciklo metu didžiausia katalizatoriaus temperatūra pasiektų 890 °C (± 10 °C).

2.3.   Jei taikoma mažesnė nei 800 °C kontroliuojama žemoji temperatūra, kontroliuojama aukštoji temperatūra turi būti 90 °C didesnė už kontroliuojamą žemąją temperatūrą.

Standartinis bandymų ant stendo ciklas (SBC)

Laikas (sekundėmis)	Variklio oro ir degalų santykis	Antrinio oro įpūtimas
1–40	Stechiometrinis procesas su apkrova, uždegimo taktas ir variklio sukimosi dažnis reguliuojami taip, kad būtų pasiekta ne mažesnė kaip 800 °C katalizatoriaus temperatūra.	Nėra
41–45	„Riebusis mišinys“ (parenkamas toks O/D santykis, kad didžiausia katalizatoriaus temperatūra viso ciklo metu būtų didesnė kaip 890 °C arba 90 °C didesnė už kontroliuojamą žemąją temperatūrą).	Nėra
46–55	„Riebusis mišinys“ (parenkamas toks O/D santykis, kad didžiausia katalizatoriaus temperatūra viso ciklo metu būtų didesnė kaip 890 °C arba 90 °C didesnė už kontroliuojamą žemąją temperatūrą).	3 % (± 0,1 %)
56–60	Stechiometrinis procesas su tokia pačia apkrova, uždegimo taktu ir variklio sukimosi dažniu, kaip taikyta 1–40 sekundžių per ciklą laikotarpiu.	3 % (± 0,1 %)

3.   Sendinimo stendo įranga ir procedūros

3.1.   Sendinimo stendo sąranka. Sendinimo stendas turi užtikrinti tinkamą išmetamųjų dujų srautą, temperatūrą, oro ir degalų santykį, išmetamųjų dujų sudėtį ir antrinio oro įpūtimą ties katalizatoriaus priekine įleidimo anga.

Standartinį sendinimo stendą sudaro variklis, variklio valdiklis ir variklio dinamometras. Gali būti priimtina ir kitokia sąranka (pvz., ant dinamometro įtaisoma visa transporto priemonė arba degiklis, tiekiantis tinkamas išmetamąsias dujas), jei laikomasi šiame priedėlyje nustatytų sąlygų dėl katalizatorių įleidimo angų ir kontrolės savybių.

Vieno sendinimo stendo išmetamas dujų srautas gali būti padalytas į kelis atskirus srautus, jei kiekvienas iš jų atitinka šio priedėlio reikalavimus. Jei bandymų stendas išmeta daugiau nei vieną dujų srautą, vienu metu gali būti sendinamos kelios katalizatorių sistemos.

3.2.   Išmetamųjų teršalų sistemos įrengimas. Ant bandymų stendo įrengiama katalizatoriaus (-ių) ir deguonies jutiklio (-ių) sistema bei visi išmetimo vamzdžiai, jungiantys minėtas sudedamąsias dalis. Jei tai kelis dujų srautus išmetantys varikliai, kiekvienas išmetimo sistemos blokas ant bandymų stendo įrengiamas atskirai ir lygiagrečiai.

Jei išmetimo sistemose yra keletas nuosekliai išdėstytų katalizatorių, visa katalizatorių sistema su visais katalizatoriais, deguonies jutikliais ir susijusiais išmetimo vamzdžiais įrengiama kaip vienas sendinti skirtas blokas. Kita galimybė – kiekvieną atskirą katalizatorių atitinkamą laiką galima sendinti atskirai.

3.3.   Temperatūros matavimas. Katalizatoriaus temperatūra matuojama termoelementu, įrengtu katalizatoriaus sluoksnyje, karščiausio katalizatoriaus karščiausioje vietoje. Tiekiamų dujų temperatūrą taip pat galima matuoti ties katalizatoriaus priekine įleidimo anga ir perskaičiuoti į katalizatoriaus sluoksnio temperatūrą, taikant tiesinę transformaciją, apskaičiuojamą remiantis surinktais koreliacijos duomenimis apie katalizatoriaus konstrukciją ir sendinimo stendą, kurie naudojami sendinant. Katalizatoriaus temperatūra registruojama skaitmeniniu būdu vieno herco dažniu (vienas matavimas per sekundę).

3.4.   Oro ir degalų santykio matavimas. Oro ir degalų (O/D) santykio matavimo priemonės (pvz., plataus diapazono deguonies jutiklis) įrengiamos kuo arčiau katalizatoriaus įleidimo ir išleidimo jungių. Šių jutiklių duomenys registruojami skaitmeniniu būdu vieno herco dažniu (vienas matavimas per sekundę).

3.5.   Išmetamųjų dujų srauto pusiausvyra. Turi būti numatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad per kiekvieną ant bandymų stendo sendinamą katalizatorių sistemą tekėtų tinkamo dydžio išmetamųjų dujų srautas (stechiometrinio proceso metu matuojamas gramais per sekundę, taikant ± 5 gramų per sekundę leidžiamąjį nuokrypį).

Tinkamas srauto dydis nustatomas pagal išmetamųjų dujų srautą, kuris būtų išmetamas iš originalios transporto priemonės variklio, veikiančio pastovaus sukimosi dažnio režimu, taikant 3.6 punkte aprašytam sendinimo stendui nustatytą apkrovą.

3.6.   Parametrai. Variklio sukimosi dažnis, apkrova ir uždegimo taktas nustatomi taip, kad pastovaus stechiometrinio proceso metu katalizatoriaus sluoksnio temperatūra būtų 800 °C (± 10 °C).

Oro įpūtimo sistema sureguliuojama taip, kad tiektų deguonies mišiniui pagaminti pastoviame per stechiometrinį procesą išmetamame dujų sraute, nukreiptame tiesiai į pirmąjį katalizatorių, reikiamą oro srautą 3,0 % (± 0,1 %). Tipinis lambda rodmuo pradiniame O/D santykio matavimo taške (kaip reikalaujama 5 punkte) yra 1,16 (tai reiškia, kad mišinyje yra apie 3 % deguonies).

Įjungus oro įpūtimą, nustatomas toks „riebaus mišinio“ O/D santykis, kad temperatūra katalizatoriaus sluoksnyje būtų 890 °C (± 10 °C). Tipinė O/D santykio lambda vertė šiame etape yra 0,94 (apie 2 % CO).

3.7.   Sendinimo ciklas. Standartinės sendinimo ant stendo procedūros taikomos pagal standartinį bandymo ant stendo ciklą (SBC). SBC kartojamas tol, kol pasiekiamas pagal sendinimo ant stendo trukmės (BAT) lygtį apskaičiuotas pasendinimo laipsnis.

3.8.   Kokybės užtikrinimas. Sendinimo metu periodiškai (ne rečiau kaip kas 50 valandų) patikslinami 3.3 ir 3.4 punktuose aprašyta temperatūra ir O/D santykis. Siekiant užtikrinti, kad SBC būtų tinkamai laikomasi viso sendinimo proceso metu, atliekamos reikiamos pataisos.

Baigus sendinti, sendinimo proceso metu surinkti katalizatoriaus temperatūros kitimo pagal laiką duomenys pateikiami kaip lentelės formos histograma, suskirstyta į ne didesnius kaip 10 °C intervalus. Siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų buvo pasiektas tinkamas katalizatoriaus terminio pasendinimo lygis, taikoma BAT lygtis ir pagal VI priedo 3 priedėlio 2.4 punktą apskaičiuota sendinimo ciklo naudingoji etaloninė temperatūra. Jei apskaičiuotosios sendinimo trukmės terminis poveikis yra ne didesnis kaip 95 % reikiamo terminio pasendinimo lygio, sendinimas ant stendo tęsiamas.

3.9.   Įjungimas ir išjungimas. Reikia imtis atsargumo priemonių, kad įjungiant arba išjungiant bandymų įrangą nebūtų viršyta greitajam nusidėvėjimui numatyta didžiausia leidžiama katalizatoriaus temperatūra (pvz., 1 050 °C). Šis pavojus turėtų būti mažinamas taikant specialias įjungimo ir išjungimo esant žemai temperatūrai procedūras.

4.   Eksperimentinis R koeficiento nustatymas taikant sendinimo patvarumo ant stendo bandymų procedūras

4.1.   R koeficientas yra katalizatoriaus terminio reaktyvumo koeficientas, naudojamas sendinimo ant stendo trukmės (BAT) lygtyje. Gamintojai gali nustatyti R vertę eksperimentiniu būdu, taikydami toliau nurodytas procedūras.

4.2.   Taikant tinkamą bandymų ant stendo ciklą ir naudojant tinkamą aparatinę sendinimo stendo įrangą, veikiant įvairiai kontroliuojamai temperatūrai, kintančiai nuo įprastos veikimo temperatūros iki didžiausios nepavojingos temperatūros, pasendinama keletas katalizatorių (ne mažiau kaip trys tokios pačios konstrukcijos katalizatoriai). Išmatuojamas kiekvienos išmetamųjų teršalų sudedamosios dalies kiekis (arba katalizatoriaus neveiksmingumas (1 katalizatoriaus veiksmingumas)). Užtikrinama, kad atliekant galutinius bandymus būtų gauti duomenys, atitinkantys išmetamųjų teršalų kiekio standarto ribinę vertę arba ją viršijantys, bet ne daugiau kaip 2 kartus.

4.3.   Pagal VI priedo 3 priedėlio 2.4 punktą nustatoma R vertė ir kiekvienai kontroliuojamai temperatūrai apskaičiuojama sendinimo ant stendo ciklo naudingoji etaloninė temperatūra (Tr).

4.4.   Nubrėžiama kreivė, rodanti kiekvieno katalizatoriaus išmetamųjų teršalų kiekio (arba katalizatoriaus neveiksmingumo) kitimą, atsižvelgiant į sendinimo laiką. Pagal mažiausių kvadratų metodą apskaičiuojama tinkamiausia duomenų kitimo funkcija. Šiam tikslui skirto duomenų rinkinio intervalas [nuo 0 iki 6 400 km. Kaip pavyzdį žr. toliau pateiktą grafiką.] turėtų beveik sutapti.

4.5.   Pagal kiekvieną sendinimo temperatūros vertę apskaičiuojamas tinkamiausios kreivės nuolydžio kampas.

4.6.   Nubrėžiamas kiekvienos tinkamiausios kreivės nuolydžio (kaip nustatyta 4.5 punkte) natūrinio logaritmo grafikas, natūrinio logaritmo (ln) vertes išdėstant vertikalioje ašyje, o sendinimo temperatūros verčių atvirkštinius dydžius (1/(sendinimo temperatūra, K)) – horizontalioje ašyje; pagal mažiausių kvadratų metodą apskaičiuojamos tinkamiausios duomenų kitimo funkcijos. Kreivės nuolydžio kampas yra R koeficientas. Kaip pavyzdį žr. toliau pateiktą grafiką.

4.7.   R koeficientas palyginamas su pradine verte, kuri buvo taikoma pagal 4.3 punktą. Jei apskaičiuotasis R koeficientas skiriasi nuo pradinės vertės daugiau kaip 5 %, pasirenkamas naujas R koeficientas, patenkantis tarp pradinės ir apskaičiuotosios vertės, ir, kartojant 4 punkto nurodymus, apskaičiuojamas naujas R koeficientas. Ši procedūra kartojama tol, kol apskaičiuotasis R koeficientas nesiskiria nuo pradinio R koeficiento daugiau kaip 5 %.

4.8.   Nustatytasis R koeficientas palyginamas pagal kiekvieną išmetamųjų dujų sudedamąją dalį. BAT lygtyje naudojamas mažiausias (blogiausio atvejo) R koeficientas.