16.7.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 178/1

(1)

Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (2) (toliau – Rinkimų aktas), pridėtas prie Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (3), įsigaliojo 1978 m. liepos 1 d. ir vėliau buvo iš dalies pakeistas Sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (4);

(2)

turi būti padaryti tam tikri Rinkimų akto pakeitimai;

(3)

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Taryba pagal specialią teisėkūros procedūrą turi nustatyti nuostatas, būtinas, kad Europos Parlamento narius būtų galima išrinkti remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise;

(4)

rinkimų proceso skaidrumas ir galimybė gauti patikimą informaciją yra svarbūs siekiant didinti europinį politinį sąmoningumą ir užtikrinti didelį rinkėjų aktyvumą ir pageidautina, kad Sąjungos piliečiai būtų gerokai prieš Europos Parlamento rinkimus informuojami apie tuose rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir apie nacionalinių politinių partijų priklausymą Europos politinėms partijoms;

(5)

siekiant paskatinti rinkėjų dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose ir visapusiškai pasinaudoti technologinių pokyčių teikiamomis galimybėmis, valstybės narės galėtų numatyti, inter alia, išankstinio balsavimo, balsavimo paštu ir balsavimo elektroniniu būdu bei internetu galimybes, kartu užtikrindamos visų pirma rezultatų patikimumą, balsavimo slaptumą ir asmens duomenų apsaugą pagal taikytiną Sąjungos teisę;

(6)

Sąjungos piliečiai turi teisę dalyvauti jos demokratiniame gyvenime, visų pirma, balsuodami arba būdami kandidatais Europos Parlamento rinkimuose;

(7)

valstybės narės raginamos imtis priemonių, būtinų, kad jų piliečiai, gyvenantys trečiosiose šalyse, galėtų balsuoti Europos Parlamento rinkimuose;

(8)

todėl Rinkimų aktas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

1.   Kiekvienoje valstybėje narėje Europos Parlamento nariai renkami kaip Sąjungos piliečių atstovai remiantis proporciniu atstovavimu, taikant kandidatų sąrašo arba vieno perleidžiamo balso sistemą.

2.   Valstybės narės gali leisti balsuoti pagal preferencinio sąrašo sistemą laikantis jų priimtos tvarkos.

3.   Rinkimai vyksta remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, yra laisvi ir slapti.“;

2)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

1.   Valstybės narės gali nustatyti minimalią vietų paskirstymo ribą. Nacionaliniu lygmeniu ši riba negali viršyti 5 % atiduotų galiojančių balsų.

2.   Valstybės narės, taikančios sąrašo sistemą, rinkimų apygardoms, kuriose renkami daugiau nei 35 nariai, nustato minimalią vietų paskirstymo ribą. Ši riba negali būti mažesnė nei 2 % ir negali viršyti 5 % atitinkamoje rinkimų apygardoje, įskaitant vienos rinkimų apygardos valstybę narę, atiduotų galiojančių balsų.

3.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų, kad antroje dalyje nustatytas įpareigojimas būtų įvykdytas ne vėliau kaip iki kitų Europos Parlamento rinkimų, einančių po pirmų rinkimų, surengtų po Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2018/994 (*1).

(*1)  2018 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2018/994, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise (OL L 178, 2018 7 16, p. 1).“;"

3)

įterpiami šie straipsniai:

„3a straipsnis

Kai nacionalinėse nuostatose nustatomas kandidatūrų Europos Parlamento rinkimams pateikimo terminas, tas terminas turi būti ne mažiau kaip trys savaitės iki pagal 15 straipsnio 1 dalį atitinkamos valstybės narės nustatytos dienos, kurią turi būti surengti Europos Parlamento rinkimai.

3b straipsnis

Valstybės narės gali leisti, kad ant balsavimo biuletenių būtų nurodytas Europos politinės partijos, su kuria yra susijusi nacionalinė politinė partija arba atskiras kandidatas, pavadinimas arba pateiktas jos logotipas.“;

4)

įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Valstybės narės Europos Parlamento rinkimuose gali numatyti išankstinio balsavimo, balsavimo paštu ir balsavimo elektroniniu būdu bei internetu galimybes. Kai valstybės narės tokias galimybes numato, jos patvirtina pakankamas priemones, kad būtų užtikrintas visų pirma rezultatų patikimumas, balsavimo slaptumas ir asmens duomenų apsauga pagal taikytiną Sąjungos teisę.“;

5)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1.   Nė vienas asmuo per Europos Parlamento narių rinkimus negali balsuoti daugiau kaip vieną kartą.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad už balsavimą Europos Parlamento rinkimuose du kartus būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos.“;

6)

įterpiami šie straipsniai:

„9a straipsnis

Pagal savo nacionalines rinkimų procedūras valstybės narės gali imtis priemonių, būtinų, kad jų piliečiai, gyvenantys trečiosiose šalyse, galėtų balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.

9b straipsnis

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria kontaktinę instituciją, atsakingą už keitimąsi duomenimis apie rinkėjus ir kandidatus su kitų valstybių narių kontaktinėmis institucijomis.

2.   Nedarant poveikio nacionalinėms nuostatoms dėl rinkėjų įtraukimo į rinkėjų sąrašą ir kandidatūrų teikimo, 1 dalyje nurodyta institucija, vadovaudamasi taikytina Sąjungos teise dėl asmens duomenų apsaugos, ne vėliau kaip likus šešioms savaitėms iki pirmosios 15 straipsnio 1 dalyje nurodyto rinkimų laikotarpio dienos pradeda siųsti toms kontaktinėms institucijoms Tarybos direktyvoje 93/109/EB (*2) nurodytus duomenis apie Sąjungos piliečius, kurie valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra, yra įtraukti į rinkėjų sąrašą arba yra kandidatai.

(*2)  1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus (OL L 329, 1993 12 30, p. 34).“"