31.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 86/3

(1)

pagrindinės sandorio šalys užima sutarčių, kuriomis prekiaujama vienoje ar daugiau finansų rinkų, sandorio šalių tarpininko padėtį. Tų sandorio šalių kredito rizika yra mažinama pateikiant įkaitą, kuris apskaičiuotas taip, kad padengtų bet kokius galimus nuostolius esant įsipareigojimų neįvykdymui. Pagrindinės sandorio šalys kaip įkaitą kintamosios garantinės įmokos reikalavimams įvykdyti priima tik labai likvidų turtą, paprastai pinigus, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju jį būtų galima greitai likviduoti;

(2)

daugelyje valstybių narių ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkose aktyviai dalyvauja pensijų sistemos įstaigos (PSĮ). Tačiau PSĮ paprastai kuo labiau sumažina savo pinigų pozicijas ir teikia pirmenybę didesnės grąžos investicijoms, kaip antai į vertybinius popierius, kad užtikrintų didelę grąžą pensininkams. Pensijų sistemos įstaigas valdantys subjektai, kurių pagrindinis tikslas yra skirti pensines išmokas, kurios paprastai mokamos iki gyvos galvos, tačiau gali būti mokamos ir laikinai arba kaip vienkartinė išmoka, paprastai turi kuo mažiau turto pinigais, kad padidintų efektyvumą ir pelną savo draudėjams. Taigi, tokiems subjektams taikant reikalavimą, kad ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą atliktų pagrindinė sandorio šalis, jie turėtų didelę savo turto dalį paversti pinigais, kad atitiktų tebetaikomus pagrindinių sandorio šalių garantinės įmokos reikalavimus;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trejus metus nuo to reglamento įsigaliojimo Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias investavimo riziką, tiesiogiai susijusią su PSĮ finansiniu mokumu. Be to, pereinamasis laikotarpis taikomas subjektams, įsteigtiems siekiant įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikti kompensacijas PSĮ nariams;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 85 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad Komisija parengtų ataskaitą, kurioje įvertinama, ar pagrindinės sandorio šalys ėmėsi būtinų pastangų, kad parengtų tinkamų techninių sprendimų dėl PSĮ galimybių perduoti nepiniginį įkaitą kaip kintamąją garantinę įmoką. Kad galėtų atlikti vertinimą, Komisija užsakė esamos padėties tyrimą, kuriame analizuojami sprendimai, kaip pensijų sistemos įstaigos galėtų pateikti nepiniginį įkaitą pagrindinėms sandorio šalims, taip pat išimties panaikinimo nesant tinkamo sprendimo poveikis, nustatant, kiek sumažėtų pensinės pajamos poveikį patiriančių PSĮ pensininkams; Juo remdamasi 2015 m. vasario 3 d. Komisija priėmė savo ataskaitą (2);

(5)

atsižvelgdama į savo ataskaitos išvadas, Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo metu pagrindinės sandorio šalys neįdėjo būtinų pastangų tinkamiems techniniams sprendimams parengti ir kad išliko neigiamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos, kurią atlieka pagrindinė sandorio šalis, poveikis būsimų pensininkų pensinėms išmokoms. Todėl buvo priimtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1515 (3), kuriuo Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje nurodytas trejų metų pereinamasis laikotarpis buvo pratęstas dar dvejiems metams;

(6)

nuo tada Komisija surengė viešas konsultacijas, kurios baigėsi 2015 m. rugpjūčio mėn., kad pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų 85 straipsnio 1 dalį parengtų ataskaitą dėl to reglamento įgyvendinimo. Komisija taip pat konsultavosi su visuomene, paskelbusi kvietimą teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemą. Viešų konsultacijų dėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 rezultatai ir pagal kvietimą teikti informaciją pateikta informacija patvirtino Komisijos ataskaitos išvadas, kad šiuo metu pagrindinės sandorio šalys neįdėjo būtinų pastangų tinkamiems techniniams sprendimams parengti ir kad išlieka neigiamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos, kurią atlieka pagrindinė sandorio šalis, poveikis būsimų pensininkų pensinėms išmokoms;

(7)

todėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje nurodytas trejų metų pereinamasis laikotarpis turėtų būti dar pratęstas;

(8)

šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo greičiau, kad esamus pereinamuosius laikotarpius būtų galima pratęsti prieš jiems pasibaigiant arba kuo greičiau jiems pasibaigus. Vėlesnis įsigaliojimas galėtų nulemti teisinį netikrumą pensijų sistemos įstaigoms dėl to, ar joms reikia pradėti ruoštis vykdyti būsimas tarpuskaitos prievoles,