This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32017D2117
Commission Implementing Decision (EU) 2017/2117 of 21 November 2017 establishing best available techniques (BAT) conclusions, under Directive 2010/75/EU of the European Parliament and of the Council, for the production of large volume organic chemicals (notified under document C(2017) 7469) (Text with EEA relevance. )
2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/2117, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl organinių cheminių medžiagų gamybos dideliais kiekiais (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 7469) (Tekstas svarbus EEE. )
2017 m. lapkričio 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/2117, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl organinių cheminių medžiagų gamybos dideliais kiekiais (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 7469) (Tekstas svarbus EEE. )
C/2017/7469
OL L 323, 2017 12 7, p. 1–50
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)
In force
Relation | Act | Comment | Subdivision concerned | From | To |
---|---|---|---|---|---|
Corrected by | 32017D2117R(01) | (PT, SV) | |||
Corrected by | 32017D2117R(02) | (CS) |
7.12.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 323/1 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2017/2117
2017 m. lapkričio 21 d.
kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl organinių cheminių medžiagų gamybos dideliais kiekiais
(pranešta dokumentu Nr. C(2017) 7469)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (1), ypač į jos 13 straipsnio 5 dalį,
kadangi:
(1) |
geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadomis remiamasi nustatant leidimų sąlygas įrenginiams, kuriems taikomas Direktyvos 2010/75/ES II skyrius, ir kompetentingos valdžios institucijos turėtų nustatyti tokias išmetamųjų teršalų ribines vertes, kuriomis būtų užtikrinama, kad įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų GPGB išvadose nurodyto su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamųjų teršalų kiekio; |
(2) |
2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu (2) įsteigtas valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovų forumas 2017 m. balandžio 5 d. pateikė Komisijai savo nuomonę apie pasiūlytą organinių cheminių medžiagų gamybai dideliais kiekiais taikytinų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinio dokumento turinį. Ta nuomonė yra viešai prieinama; |
(3) |
šio sprendimo priede išdėstytos GPGB išvados yra svarbiausias to GPGB informacinio dokumento elementas; |
(4) |
šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Priimamos priede išdėstytos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl organinių cheminių medžiagų gamybos dideliais kiekiais.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2017 m. lapkričio 21 d.
Komisijos vardu
Karmenu VELLA
Komisijos narys
(1) OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
(2) 2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 13 straipsnį sukuriamas keitimosi informacija forumas (OL C 146, 2011 5 17, p. 3).
PRIEDAS
GERIAUSIŲ PRIEINAMŲ GAMYBOS BŪDŲ (GPGB) IŠVADOS DĖL ORGANINIŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBOS DIDELIAIS KIEKIAIS
TAIKYMO SRITIS
Šios GPGB išvados skirtos šių Direktyvos 2010/75/ES I priedo 4.1 dalyje nurodytų organinių cheminių medžiagų gamybai:
a) |
angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių); |
b) |
deguonies turinčių organinių junginių, kaip antai alkoholių, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir esterių mišinių, acetatų, eterių, peroksidų ir epoksidinių dervų; |
c) |
sieros turinčių angliavandenilių; |
d) |
azoto turinčių angliavandenilių, kaip antai aminų, amidų, azoto junginių, nitrojunginių arba nitratų, nitrilų, cianatų, izocianatų; |
e) |
fosforo turinčių angliavandenilių; |
f) |
halogenintų angliavandenilių; |
g) |
metalų organinių junginių; |
k) |
paviršinio aktyvumo medžiagų. |
Šios GPGB išvados taip pat apima Direktyvos 2010/75/ES I priedo 4.2 dalies e punkte nurodytą vandenilio peroksido gamybą.
Šios GPGB išvados apima kuro deginimą technologinėse krosnyse arba šildytuvuose, jei toks procesas yra pirmiau nurodytos veiklos dalis.
Šios GPGB išvados apima nepertraukiamą pirmiau nurodytų cheminių medžiagų gamybą, jei bendras tų cheminių medžiagų gamybos pajėgumas viršija 20 kt per metus.
Šios GPGB išvados netaikomos:
— |
kuro deginimui ne technologinėse krosnyse arba šildytuvuose ir ne terminio arba katalizinio oksidavimo įrenginiuose; toks deginimas įtrauktas į GPGB išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių (angl. LCP), |
— |
atliekų deginimui; toks deginimas įtrauktas į GPGB išvadas dėl atliekų deginimo (angl. WI), |
— |
etanolio gamybai, kuri vykdoma Direktyvos 2010/75/ES I priedo 6.4 dalies b punkto ii papunktyje pateiktą veiklos aprašymą atitinkančiame įrenginyje arba kuri yra su tokiu įrenginiu tiesiogiai susijusi veikla; tokia gamyba įtraukta į GPGB išvadas dėl maisto, gėrimų ir pieno pramonės (angl. FDM). |
Kitos GPGB išvados, kurios papildomai taikomos veiklai, kuriai taikomos šios GPGB išvados:
— |
dėl bendrųjų nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos sektoriuje (angl. CWW), |
— |
dėl bendrojo išmetamųjų dujų valymo chemijos sektoriuje (angl. WGC). |
Kitos GPBG išvados ir informaciniai dokumentai, kurie gali būti aktualūs vykdant veiklą, kuriai taikomos šios GPGB išvados:
— |
Ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms (angl. ECM), |
— |
Iš saugyklų išmetami teršalai (angl. EFS), |
— |
Energijos vartojimo efektyvumas (angl. ENE), |
— |
Pramoninės aušinimo sistemos (angl. ICS), |
— |
Dideli kurą deginantys įrenginiai (angl. LCP), |
— |
Naftos ir dujų perdirbimas (angl. REF), |
— |
PITD įrenginių į orą išmetamų teršalų ir į vandenį išleidžiamų teršalų stebėsena (angl. ROM), |
— |
Atliekų deginimas (angl. WI), |
— |
Atliekų apdorojimas (angl. WT). |
BENDRIEJI ASPEKTAI
Geriausi prieinami gamybos būdai
Šiose GPGB išvadose išvardyti ir apibūdinti gamybos būdai nėra nei privalomi, nei išsamūs. Galima taikyti kitus gamybos būdus, kuriais užtikrinamas bent lygiavertis aplinkos apsaugos lygis.
Jei nenurodyta kitaip, GPGB išvados taikomos visuotinai.
Į orą išmetamų teršalų kiekio vidurkinimo laikotarpiai ir pamatinės sąlygos
Jei nenurodyta kitaip, su GPGB siejami į orą išmetamų teršalų kiekiai, nurodyti šiose GPGB išvadose, reiškia koncentraciją, išreikštą išmestų teršalų mase išmetamųjų dujų tūrio vienete norminėmis sąlygomis (sausosios dujos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui), ir nurodomi mg/Nm3.
Jei nenurodyta kitaip, su GPGB siejamų į orą išmetamų teršalų kiekių vidurkinimo laikotarpiai nustatomi kaip nurodyta toliau.
Matavimo tipas |
Vidurkinimo laikotarpis |
Apibrėžtis |
Nuolatinis |
Paros vidurkis |
Vienos paros laikotarpio vidurkis, gautas iš tinkamų valandos arba pusvalandžio vidurkių. |
Periodinis |
Ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis |
Bent trijų vienas po kito atliktų matavimų, kurių kiekvienas yra bent 30 min. trukmės, vidurkis (1) (2). |
Jei nurodant su GPGB siejamus išmetamųjų teršalų kiekius nurodoma savitoji tarša, išreikšta kaip išmetamos medžiagos sukeliama tarša, tenkanti pagamintos produkcijos vienetui, vidutinė savitoji tarša ls apskaičiuojama pagal 1 formulę.
1 formulė: |
|
čia:
n |
– |
matavimo laikotarpių skaičius; |
ci |
– |
vidutinė cheminės medžiagos koncentracija per matavimo laikotarpį i; |
qi |
– |
vidutinis srautas per matavimo laikotarpį i; |
pi |
– |
pagaminta produkcija per matavimo laikotarpį i. |
Atskaitinis deguonies kiekis
Technologinių krosnių ir šildytuvų išmetamųjų dujų atskaitinis deguonies kiekis (OR ) yra 3 tūrio %.
Perskaičiavimas į atskaitinį deguonies kiekį
Išmetamųjų teršalų koncentracija esant atskaitiniam deguonies kiekiui apskaičiuojama pagal 2 formulę.
2 formulė: |
|
čia:
ER |
– |
išmetamųjų teršalų koncentracija esant atskaitiniam deguonies kiekiui O R ; |
OR |
– |
atskaitinis deguonies kiekis, tūrio %; |
EM |
– |
išmatuota išmetamųjų teršalų koncentracija; |
OM |
– |
išmatuotas deguonies kiekis, tūrio %. |
Į vandenį išleidžiamų teršalų vidurkinimo laikotarpis
Jei nenurodyta kitaip, koncentracija išreikštų į vandenį išleidžiamų teršalų su GPGB siejamų aplinkosauginio veiksmingumo lygių vidurkinimo laikotarpiai nustatomi kaip nurodyta toliau.
Vidurkinimo laikotarpis |
Apibrėžtis |
Vieno mėnesio verčių vidurkis |
Per 1 mėnesį įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis paimtų 24 val. srautui proporcingų sudėtinių ėminių vidutinė vertė, pakoreguota pagal srautą (3) |
Vienų metų verčių vidurkis |
Per 1 metus įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis paimtų 24 val. srautui proporcingų sudėtinių ėminių vidutinė vertė, pakoreguota pagal srautą (3) |
Pagal srautą pakoreguoti parametro (cw ) vidurkiai apskaičiuojami pagal 3 formulę.
3 formulė: |
|
čia:
n |
– |
matavimo laikotarpių skaičius; |
ci |
– |
vidutinė parametro vertė (koncentracija) per matavimo laikotarpį i; |
qi |
– |
vidutinis srautas per matavimo laikotarpį i; |
Jei nurodant su GPGB siejamus aplinkosauginio veiksmingumo lygius nurodoma savitoji tarša, išreikšta kaip išmetamos medžiagos sukeliama tarša, tenkanti pagamintos produkcijos vienetui, vidutinė savitoji tarša apskaičiuojama pagal 1 formulę.
Akronimai ir apibrėžtys
Šiose GPGB išvadose vartojami akronimai ir apibrėžtys:
Vartojamas terminas |
Apibrėžtis |
||||
Su GPGB siejamas aplinkosauginio veiksmingumo lygis |
Aplinkosauginio veiksmingumo lygis, susijęs su GPGB, kaip apibūdinta Komisijos įgyvendinimo sprendime 2012/119/ES (4). Su GPGB siejami aplinkosauginio veiksmingumo lygiai apima su GPGB siejamus išmetamųjų teršalų kiekius, apibrėžtus Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 13 punkte. |
||||
BTX |
Bendrasis terminas, apimantis benzeną, tolueną ir (orto-, meta- ir para-) ksileną arba šių medžiagų mišinius. |
||||
CO |
Anglies monoksidas |
||||
Kurą deginantis blokas |
Bet koks techninis aparatas, kuriame oksiduojamas kuras, siekiant panaudoti taip gautą šilumą. Kurą deginantys blokai apima katilus, variklius, turbinas ir technologines krosnis arba šildytuvus, tačiau neapima išmetamųjų dujų valymo įrenginių (pvz., terminio arba katalizinio oksidavimo įrenginių, naudojamų taršai organiniais junginiais mažinti). |
||||
Nuolatinis matavimas |
Matavimas vietoje stacionariai sumontuota automatine matavimo sistema. |
||||
Nepertraukiamas procesas |
Procesas, kai žaliavos nepertraukiamai tiekiamos į reaktorių, o reakcijos produktai vėliau patenka į toliau prijungtus atskyrimo ir (arba) atgavimo blokus. |
||||
Varis |
Suminis vario ir jo junginių (ištirpusių arba kietųjų dalelių pavidalo) kiekis, išreikštas kaip Cu kiekis. |
||||
DNT |
Dinitrotoluenas |
||||
EB |
Etilbenzenas |
||||
EDC |
Etileno dichloridas |
||||
EG |
Etilenglikoliai |
||||
EO |
Etileno oksidas |
||||
Etanolaminai |
Bendrasis terminas, apimantis monoetanolaminą, dietanolaminą ir trietanolaminą arba jų mišinius. |
||||
Etilenglikoliai |
Bendrasis terminas, apimantis monoetilenglikolį, dietilenglikolį ir trietilenglikolį arba jų mišinius. |
||||
Esamas įrenginys |
Įrenginys, kuris nėra naujas. |
||||
Esamas blokas |
Blokas, kuris nėra naujas. |
||||
Dūmtakių dujos |
Iš kurą deginančio bloko išmetamos dujos. |
||||
I-TEQ |
Tarptautinis toksiškumo ekvivalentas, gaunamas naudojant tarptautinius toksinio ekvivalentiškumo koeficientus, nurodytus Direktyvos 2010/75/ES VI priedo 2 dalyje. |
||||
Trumposios grandinės olefinai |
Bendrasis terminas, apimantis etileną, propileną, butileną ir butadieną arba jų mišinius. |
||||
Įrenginio rekonstrukcija |
Didelis įrenginio konstrukcijos arba jame naudojamos technologijos pakeitimas, iš esmės pritaikant arba pakeičiant technologinius ir (arba) taršos mažinimo blokus ir susijusią įrangą. |
||||
MDA |
Metilendifenildiaminas |
||||
MDI |
Metilendifenildiizocianatas |
||||
MDI įrenginys |
Įrenginys, skirtas MDI gaminti iš MDA fosgeninimo būdu |
||||
Naujas įrenginys |
Įrenginys, kurį pirmą kartą įrengimo vietoje leista eksploatuoti paskelbus šias GPGB išvadas arba visapusiškas įrenginio perstatymas paskelbus šias GPGB išvadas. |
||||
Naujas blokas |
Blokas, kurį pirmą kartą leista eksploatuoti paskelbus šias GPGB išvadas arba visapusiškas bloko perstatymas paskelbus šias GPGB išvadas. |
||||
NOX pirmtakai |
Azoto turintys junginiai (pvz., amoniakas, azoto dujos ir azoto turintys organiniai junginiai), kurių yra termiškai apdorojamose medžiagose ir iš kurių dėl to susidaro išmetamieji NOX. Elementinis azotas neįeina. |
||||
PCDD/F |
Polichlorintieji dibenzodioksinai ir polichlorintieji dibenzofuranai |
||||
Periodinis matavimas |
Matavimas tam tikrais intervalais rankiniu būdu arba automatizuotai. |
||||
Technologinė krosnis arba šildytuvas |
Technologinės krosnys arba šildytuvai:
Reikia pažymėti, kad kai taikoma geroji energijos rekuperavimo patirtis, kai kurie technologiniai šildytuvai ir (arba) krosnys gali būti sujungti su garo ir (arba) elektros energijos gamybos sistema. Ji laikoma neatsiejama technologinio šildytuvo ir (arba) krosnies konstrukcijos dalimi, kurios atskirai vertinti negalima. |
||||
Proceso metu išsiskiriančios dujos |
Vykstant procesui išmetamos dujos, kurios toliau apdorojamos atgavimo ir (arba) taršos mažinimo tikslais. |
||||
NOX |
Suminis azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) kiekis, išreikštas kaip NO2 kiekis. |
||||
Liekanos |
Medžiagos arba objektai, susidarantys vykdant į šio dokumento taikymo sritį patenkančią veiklą, tokie kaip atliekos arba šalutiniai produktai. |
||||
RTO |
Regeneracinis terminio oksidavimo įrenginys |
||||
SKR |
Selektyvioji katalizinė redukcija |
||||
SMPO |
Stireno monomero ir propileno oksidas |
||||
SNKR |
Selektyvioji nekatalizinė redukcija |
||||
SRU |
Sieros išgavimo blokas |
||||
TDA |
Tolueno diaminas |
||||
TDI |
Tolueno diizocianatas |
||||
TDI įrenginys |
Įrenginys, skirtas TDI gaminti iš TDA fosgeninimo būdu |
||||
BOA |
Bendroji organinė anglis, išreikšta kaip C kiekis; apima visus organinius junginius (vandenyje) |
||||
Bendrasis skendinčių medžiagų kiekis (BSM) |
Masinė visų skendinčių kietųjų medžiagų koncentracija, išmatuota filtruojant per stiklo pluošto filtrus ir gravimetrijos būdu. |
||||
BLOA |
Bendras dujinės organinės anglies kiekis; suminis lakiųjų organinių junginių kiekis, išmatuotas liepsnos jonizacijos detektoriumi (FID) ir išreikštas kaip bendras anglies kiekis |
||||
Blokas |
Įrenginio segmentas arba dalis, kurioje vykdomas konkretus procesas arba veiksmas (pvz., reaktorius, skruberis, distiliacijos kolona). Blokai gali būti nauji arba esami |
||||
Galiojantis valandos arba pusvalandžio vidurkis |
Valandos (arba pusvalandžio) vidurkis laikomas galiojančiu, jei nebuvo atliekama techninė automatinės matavimo sistemos priežiūra ir nebuvo jokių gedimų. |
||||
VCM |
Vinilchlorido monomeras |
||||
LOJ |
Lakieji organiniai junginiai, apibrėžti Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 45 punkte |
1. BENDROSIOS GPGB IŠVADOS
Į 2–11 skirsnius įtrauktos konkretiems sektoriams skirtos GPGB išvados taikomos kartu su šiame skirsnyje pateiktomis bendrosiomis GPGB išvadomis.
1.1. Į orą išmetamų teršalų stebėsena
1 GPGB. |
GPGB yra ne rečiau, nei nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje, ir laikantis EN standartų stebėti iš technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekį. Jei EN standartų nėra, GPGB yra ISO, nacionalinių ar kitų tarptautinių standartų, kuriuose pateikti lygiavertės mokslinės kokybės duomenys, taikymas.
|
2 GPGB. |
GPGB yra ne rečiau, nei nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje, ir laikantis EN standartų stebėti ne iš technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų vamzdžiais į orą išmetamų teršalų kiekį. Jei EN standartų nėra, GPGB yra ISO, nacionalinių ar kitų tarptautinių standartų, kuriuose pateikti lygiavertės mokslinės kokybės duomenys, taikymas.
|
1.2. Į orą išmetami teršalai
1.2.1. Iš technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų į orą išmetami teršalai
3 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų į orą išmetamo CO ir kitų nesudegusių medžiagų kiekį, GPGB yra optimizuoti degimą. Degimas optimizuojamas pasirenkant gerą įrangos konstrukciją ir ją tinkamai eksploatuojant – tai apima temperatūros optimizavimą ir buvimo degimo zonoje laiką, efektyvų kuro ir degimo oro maišymą bei degimo valdymą. Degimo valdymo pagrindas – nuolatinė stebėsena ir automatizuotas atitinkamų degimo parametrų (pvz., O2, CO, kuro ir oro santykio ir nesudegusių medžiagų) reguliavimas. |
4 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų į orą išmetamų NOX kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.
Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai: žr. 2.1 ir 10.1 lenteles. |
5 GPGB. |
Siekiant išvengti dulkių išmetimo į orą iš technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų arba sumažinti jų kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.
|
6 GPGB. |
Siekiant išvengti SO2 išmetimo į orą iš technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų arba sumažinti jo kiekį, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba juos abu.
|
1.2.2. Naudojant SKR arba SNKR į orą išmetami teršalai
7 GPGB. |
Siekiant sumažinti į orą išmetamo amoniako, kuris naudojamas taikant selektyviąją katalizinę redukciją (SKR) ir (arba) selektyviąją nekatalizinę redukciją (SNKR) taršai NOX mažinti, kiekį, GPGB yra optimizuoti SKR arba SNKR konstrukciją ir (arba) veikimą (pvz., optimizuoti reagento ir NOX santykį, homogeniškai paskirstyti reagentą ir naudoti optimalaus dydžio reagento lašelius). Su GPGB siejamas taikant SKR ir (arba) SNKR į orą iš trumposios grandinės olefinų krekingo krosnies išmetamų teršalų kiekis: 2.1 lentelė. |
1.2.3. Vykstant kitiems procesams ir (arba) iš kitų šaltinių į orą išmetami teršalai
1.2.3.1.
8 GPGB. |
Siekiant sumažinti galutiniu išmetamųjų dujų apdorojimo etapu šalinamų teršalų kiekį ir efektyviau naudoti išteklius, GPGB yra naudoti tinkamą toliau pateiktų metodų derinį proceso metu išsiskiriančioms dujoms apdoroti.
|
9 GPGB. |
Siekiant sumažinti galutiniu išmetamųjų dujų apdorojimo etapu šalinamų teršalų kiekį ir efektyviau naudoti energiją, GPGB yra pakankamo šilumingumo proceso metu išsiskiriančių dujų srautus nukreipti į kurą deginantį bloką. Pirmenybė teikiama ne proceso metu išsiskiriančių dujų srautų nukreipimui į kurą deginantį bloką, o 8a ir 8b GPGB taikymui. Taikymas. Proceso metu išsiskiriančių dujų srautų nukreipimo į kurą deginantį bloką taikymas gali būti ribotas dėl dujose esančių teršalų arba dėl saugos sumetimų. |
10 GPGB. |
Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra vieno iš toliau pateiktų metodų arba jų derinio taikymas.
|
11 GPGB. |
Siekiant sumažinti vamzdžiais į orą išmetamų dulkių kiekį, GPGB yra vieno iš toliau pateiktų metodų arba jų derinio taikymas.
|
12 GPGB. |
Siekiant sumažinti į orą išmetamo sieros dioksido ir kitų rūgščiųjų dujų (pvz., HCl) kiekį, GPGB yra naudoti šlapiąjį dujų valymą. Aprašymas Šlapiojo dujų valymo apibūdinimą žr. 12.1 skirsnyje. |
1.2.3.2.
13 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš terminio oksidavimo įrenginio į orą išmetamų NOX, CO ir SO2 kiekį, GPGB yra naudoti tinkamą toliau nurodytų metodų derinį.
|
1.3. Į vandenį išleidžiami teršalai
14 GPGB. |
Siekiant sumažinti nuotekų kiekį, į tinkamą galutinio apdorojimo (paprastai biologinio apdorojimo) įrenginį išleidžiamų teršalų kiekį ir į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį, GPGB yra taikyti integruoto nuotekų tvarkymo ir valymo strategiją, kurioje tinkamai derinami į procesą integruoti metodai, teršalams jų šaltinyje atgauti skirti metodai ir parengiamojo apdorojimo metodai, remiantis informacija, gauta iš GPGB išvadose dėl bendrųjų nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos sektoriuje nurodyto nuotekų srautų aprašo. |
1.4. Efektyvus išteklių naudojimas
15 GPGB. |
Siekiant efektyviau naudoti katalizatorių išteklius, GPGB yra toliau pateiktų metodų derinio taikymas.
|
16 GPGB. |
Siekiant efektyviau naudoti išteklius, GPGB yra atgauti ir vėl panaudoti organinius tirpiklius. Aprašymas Procesuose (pvz., cheminėse reakcijose) arba operacijose (pvz., ekstrahavimo) naudojami organiniai tirpikliai atgaunami naudojant tinkamus metodus (pvz., distiliaciją arba skystųjų fazių atskyrimą), jei reikia, išgryninami (pvz., distiliacijos, adsorbcijos, stripingo arba filtravimo būdu) ir vėl naudojami vykdant procesą arba operaciją. Atgautas ir vėl panaudotas kiekis priklauso nuo proceso. |
1.5. Liekanos
17 GPGB. |
Siekiant išvengti atliekų išmetimo arba, jei tai praktiškai neįmanoma, sumažinti šalintinų atliekų kiekį, GPGB yra naudoti tinkamą toliau nurodytų metodų derinį.
|
1.6. Neįprastos eksploatacijos sąlygos
18 GPGB. |
Siekiant išvengti teršalų išmetimo į orą sugedus įrangai arba sumažinti jų kiekį, GPGB yra taikyti visus toliau nurodytus metodus.
|
19 GPGB. |
Siekiant išvengti teršalų išmetimo į orą ir išleidimo vandenį neįprastomis eksploatacijos sąlygomis arba sumažinti jų kiekį, GPGB yra proporcingai atsižvelgiant į galimai išmesimų teršalų svarbą įgyvendinti priemones, skirtas:
|
2. GPGB IŠVADOS DĖL TRUMPOSIOS GRANDINĖS OLEFINŲ GAMYBOS
Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados skirtos trumposios grandinės olefinų gamybai taikant garinį krekingą ir taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.
2.1. Į orą išmetami teršalai
2.1.1. Su GPGB siejami iš trumposios grandinės olefinų krekingo krosnies į orą išmetamų teršalų kiekiai
2.1 lentelė
Su GPGB siejami iš trumposios grandinės olefinų krekingo krosnies į orą išmetamų NOX ir NH3 kiekiai
Parametras |
Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (18) (19) (20) (paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis) (mg/Nm3, kai O2 sudaro 3 tūrio %) |
|
Nauja krosnis |
Esama krosnis |
|
NOX |
60–100 |
70–200 |
NH3 |
< 5–15 (21) |
Susijusi stebėsena pateikiama 1 GPGB.
2.1.2. Šalinant nuodegas išmetamų teršalų kiekio mažinimo metodai
20 GPGB. |
Siekiant sumažinti šalinant krekingo krosnių vamzdžių nuodegas į orą išmetamų dulkių ir CO kiekį, GPGB yra tinkamai derinti toliau nurodytus nuodegų šalinimo dažnio mažinimo metodus ir taikyti vieną iš toliau nurodytų taršos mažinimo metodų arba jų derinį.
|
2.2. Į vandenį išleidžiami teršalai
21 GPGB. |
Siekiant išvengti organinių junginių ir nuotekų išleidimo į nuotekų valymo įrenginius arba sumažinti jų kiekį, GPGB yra atgauti kuo daugiau angliavandenilių iš pagrindinio frakcionavimo etapo kvenčingo vandens ir panaudoti tą vandenį skiedimo garo generavimo sistemoje. Aprašymas Metodo esmė – užtikrinti veiksmingą organinės ir vandeninės fazių atskyrimą. Atgauti angliavandeniliai perdirbami krekingo krosnyje arba panaudojami kaip kitų cheminių procesų žaliavos. Organinių medžiagų atgavimą galima pagerinti, pvz., taikant garinį arba dujinį stripingą arba naudojant virintuvą. Apdorotas kvenčingo vanduo pakartotinai panaudojamas skiedimo garo generavimo sistemoje. Kvenčingo vandens valymo srautas išleidžiamas į toliau esantį galutinio nuotekų apdorojimo įrenginį, siekiant išvengti druskų kaupimosi sistemoje. |
22 GPGB. |
Siekiant sumažinti į nuotekų valymo įrenginį iš panaudoto šarminio dujų valymo tirpalo, susidarančio šalinant H2S iš krekingo dujų, patenkančių organinių medžiagų kiekį, GPGB yra taikyti stripingą. Aprašymas Stripingo apibūdinimą žr. 12.2 skirsnyje. Dujų plautuvo tirpalų stripingas atliekamas naudojant dujų srautą, kuris po to sudeginamas (pvz., krekingo krosnyje). |
23 GPGB. |
Siekiant išvengti sulfidų iš panaudoto šarminio šlapiojo dujų valymo tirpalo, susidarančio šalinant sieringąsias dujas iš krekingo dujų, išleidimo į nuotekų valymo įrenginį arba sumažinti jų kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį.
|
3. GPGB IŠVADOS DĖL AROMATINIŲ JUNGINIŲ GAMYBOS
Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados skirtos benzeno, tolueno, (orto-, meta- ir para-)ksileno (kartu vadinamų BTX aromatiniais junginiais) ir cikloheksano gamybai iš pirolizės benzino, kuris susidaro kaip šalutinis produktas garinio krekingo krosnyse, ir iš katalizinio riformingo įrenginiuose susidariusio riformingo benzino ir (arba) naftos; jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.
3.1. Į orą išmetami teršalai
24 GPGB. |
Siekiant sumažinti galutiniu išmetamųjų dujų apdorojimo etapu iš proceso metu išsiskiriančių dujų, šalinamų organinių medžiagų kiekį ir efektyviau naudoti išteklius, GPGB yra atgauti organines medžiagas taikant 8b GPGB arba, jei tai praktiškai neįmanoma, rekuperuoti šių proceso metu išsiskiriančių dujų energiją (taip pat žr. 9 GPGB). |
25 GPGB. |
Siekiant sumažinti regeneruojant hidrinimo katalizatorių į orą išmetamų dulkių ir organinių junginių kiekį, GPGB yra nukreipti katalizatoriaus regeneravimo proceso metu išsiskiriančias dujas į tinkamą apdorojimo sistemą. Aprašymas Proceso metu išsiskiriančios dujos nukreipiamos į šlapiojo arba sausojo dulkių sulaikymo prietaisus, kuriais pašalinamos dulkės, o tada į kurą deginantį bloką arba terminio oksidavimo įrenginį, kad būtų pašalinti organiniai junginiai ir taip išvengta tiesioginio jų išleidimo į orą arba fakelo deginimo. Vien tik nuodegų šalinimo cilindrų naudoti nepakanka. |
3.2. Į vandenį išleidžiami teršalai
26 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš aromatinių junginių ekstrahavimo blokų į nuotekų valymo įrenginius išleidžiamų organinių junginių ir nuotekų kiekį, GPGB yra arba naudoti sausuosius tirpiklius, arba, jei naudojami skysti tirpikliai, naudoti uždarą vandens atgavimo ir pakartotinio panaudojimo sistemą. |
27 GPGB. |
Siekiant sumažinti į nuotekų valymo įrenginius išleidžiamų nuotekų kiekį ir jų taršą organiniais junginiais, GPGB yra naudoti tinkamą toliau nurodytų metodų derinį.
|
3.3. Efektyvus išteklių naudojimas
28 GPGB. |
Siekiant efektyviai naudoti išteklius, GPGB yra, taikant 8a GPGB, kaip cheminį reagentą arba kaip kurą panaudoti kuo daugiau kartu pasigaminusio vandenilio (pvz., iš dealkilinimo reakcijų) arba, jei tai praktiškai neįmanoma, rekuperuoti energiją iš dujų, išleidžiamų vykdant tuos procesu (žr. 9 GPGB). |
3.4. Energinis efektyvumas
29 GPGB. |
Siekiant efektyviai naudoti energiją taikant distiliaciją, GPGB yra vieno iš toliau pateiktų metodų arba jų derinio taikymas.
|
3.5. Liekanos
30 GPGB. |
Siekiant išvengti panaudoto molio išmetimo arba sumažinti šalintino panaudoto molio kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų arba juos abu.
|
4. GPGB IŠVADOS DĖL ETILBENZENO IR STIRENO MONOMERO GAMYBOS
Šio skirsnio GPGB išvados taikomos etilbenzeno gamybai, naudojant alkilinimo procesą, katalizuojamą arba ceolitais, arba AlCl3, ir stireno monomero gamybai, dehidrinant etilbenzeną arba kartu gaminant propileno oksidą; jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.
4.1. Proceso pasirinkimas
31 GPGB. |
Siekiant išvengti organinių junginių ir sieringųjų dujų išmetimo į orą dėl benzeno alkilinimo etilenu arba sumažinti išmetamą jų kiekį, išvengti nuotekų susidarymo arba sumažinti jų kiekį ir sumažinti šalintinų atliekų kiekį, GPGB yra naujuose ir rekonstruotuose įrenginiuose katalizės procese kaip katalizatorių naudoti ceolitus. |
4.2. Į orą išmetami teršalai
32 GPGB. |
Siekiant sumažinti galutiniu išmetamųjų dujų apdorojimo etapu šalinamo iš etilbenzeno gamybos proceso, katalizuojamo AlCl3, alkilinimo bloko patenkančio HCl kiekį, GPGB yra taikyti kaustinį dujų valymą. Aprašymas Šarminio dujų valymo apibūdinimą žr. 12.1 skirsnyje. Taikymas. Taikoma tik esamiems įrenginiams, kuriuose naudojamas etilbenzeno gamybos procesas, katalizuojamas AlCl3. |
33 GPGB. |
Siekiant sumažinti galutiniu išmetamųjų dujų apdorojimo etapu šalinamų per AlCl3 katalizuojamo etilbenzeno gamybos proceso katalizatoriaus pakeitimo operacijas susidarančių dulkių ir HCl kiekį, GPGB yra taikyti šlapiąjį dujų valymą, o panaudotą dujų valymo tirpalą panaudoti kaip plovimo vandenį po alkilinimo etapo esančio reaktoriaus plovimo sekcijoje. Aprašymas Šlapiojo dujų valymo apibūdinimą žr. 12.1 skirsnyje. |
34 GPGB. |
Siekiant sumažinti galutiniu išmetamųjų dujų apdorojimo etapu šalinamų organinių medžiagų iš SMPO gamybos proceso oksidacijos bloko kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.
|
35 GPGB. |
Siekiant sumažinti neįprastomis eksploatacijos sąlygomis (pvz., paleidimo metu) iš SMPO gamybos proceso acetofenono hidrinimo bloko į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra nukreipti proceso metu išsiskiriančias dujas į tinkamą apdorojimo sistemą. |
4.3. Į vandenį išleidžiami teršalai
36 GPGB. |
Siekiant, kad dehidrinant etilbenzeną susidarytų mažiau nuotekų ir būtų atgaunama kuo daugiau organinių junginių, GPGB yra naudoti tinkamą toliau nurodytų metodų derinį.
|
37 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš SMPO gamybos proceso oksidacijos bloko į vandenį išleidžiamų organinių peroksidų kiekį ir apsaugoti toliau sistemoje esančius biologinio nuotekų valymo įrenginius, GPGB yra atlikti parengiamąjį nuotekų, kuriose yra organinių peroksidų, apdorojimą, atliekant hidrolizę, prieš jas išleidžiant į bendrą srautą su kitais nuotekų srautais ir į galutinio biologinio valymo įrenginį. Aprašymas Hidrolizės apibūdinimą žr. 12.2 skirsnyje. |
4.4. Efektyvus išteklių naudojimas
38 GPGB. |
Siekiant atgauti organinius junginius iš etilbenzeno dehidrinimo prieš atgaunant vandenilį (žr. 39 GPGB), GPGB yra naudoti vieną iš toliau pateiktų metodų arba juos abu.
|
39 GPGB. |
Siekiant efektyviau naudoti išteklius, GPGB yra atgauti dehidrinant etilbenzeną kartu pasigaminusį vandenilį ir arba panaudoti jį kaip cheminį reagentą, arba sudeginti dehidrinimo proceso metu išsiskiriančias dujas kaip kurą (pvz., garo perkaitintuve). |
40 GPGB. |
Siekiant efektyviau naudoti išteklius SMPO gamybos proceso acetofenono hidrinimo bloke, GPGB yra kuo labiau sumažinti vandenilio perteklių arba perdirbti vandenilį taikant 8a GPGB. Jei 8a GPGB netaikytinas, GPGB yra rekuperuoti energiją (žr. 9 GPGB). |
4.5. Liekanos
41 GPGB. |
Siekiant sumažinti vykstant etilbenzeno gamybos proceso, katalizuojamo AlCl3, panaudoto katalizatoriaus neutralizavimui išmetamų atliekų kiekį, GPGB yra atgauti organinių junginių likutį taikant stripingą, o tada koncentruoti vandeninę fazę, kad būtų gautas naudoti tinkamas šalutinis AlCl3 produktas. Aprašymas Garinis stripingas pirmiausia naudojamas LOJ pašalinti, tada panaudoto katalizatoriaus tirpalas koncentruojamas garinant, kol gaunamas naudoti tinkamas šalutinis AlCl3 produktas. Garų fazė kondensuojama ir taip gaunamas HCl tirpalas, kuris vėl panaudojamas procese. |
42 GPGB. |
Siekiant išvengti deguto atliekų išmetimo iš etilbenzeno gamybos distiliacijos bloko arba sumažinti iš jo išmetamų deguto atliekų kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.
|
43 GPGB. |
Siekiant sumažinti nuodegų (kurios yra ir katalizatorių nuodai, ir atliekos) susidarymą stireno gamybos dehidrinant etilbenzeną blokuose, GPGB yra eksploatuoti bloką esant kuo mažesniam slėgiui, kokį tik naudoti saugu ir praktiškai įgyvendinama. |
44 GPGB. |
Siekiant sumažinti gaminant stireno monomerą, taip pat jį gaminant kartu su propileno oksidu, išmetamų organinių liekanų kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų arba juos derinti.
|
5. GPGB IŠVADOS DĖL FORMALDEHIDO GAMYBOS
Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.
5.1. Į orą išmetami teršalai
45 GPGB. |
Siekiant sumažinti gaminant formaldehidą į orą išmetamų organinių junginių kiekį ir efektyviai naudoti energiją, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų.
5.1 lentelė Su GPGB siejami gaminant formaldehidą į orą išmetami BLOA ir formaldehido kiekiai
Susijusi stebėsena nurodyta 2 GPGB. |
5.2. Į vandenį išleidžiami teršalai
46 GPGB. |
Siekiant išvengti nuotekų susidarymo (pvz., dėl valymo, medžiagų išsiliejimo ir kondensatų) arba sumažinti į tolesnio nuotekų valymo įrenginį išleidžiamą jų kiekį ir taršą organiniais junginiais, GPGB yra taikyti vieną iš toliau nurodytų metodų arba juos abu.
|
5.3. Liekanos
47 GPGB. |
Siekiant sumažinti šalintinų atliekų, kurių sudėtyje yra paraformaldehido, kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.
|
6. GPGB IŠVADOS DĖL ETILENO OKSIDO IR ETILENGLIKOLIŲ GAMYBOS
Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.
6.1. Proceso pasirinkimas
48 GPGB. |
Siekiant sumažinti etileno sąnaudas ir į orą išmetamų organinių junginių ir CO2 kiekį, GPGB yra naujuose įrenginiuose ir rekonstruotuose įrenginiuose tiesioginei etileno oksidacijai į etileno oksidą naudoti deguonį, o ne orą. |
6.2. Į orą išmetami teršalai
49 GPGB. |
Siekiant atgauti etileną ir energiją ir sumažinti iš EO įrenginių į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra naudoti abu toliau nurodytus metodus.
|
50 GPGB. |
Siekiant sumažinti etileno ir deguonies sąnaudas ir iš EO bloko į orą išmetamo CO2 kiekį, GPGB yra taikyti 15 GPGB nurodytų metodų derinį ir naudoti inhibitorius. Aprašymas Į srautą, kuris tiekiamas į reaktorių, pridedami nedideli organinių chloro junginių (pvz., etilchlorido arba dichloretano) pavidalo inhibitoriaus kiekiai, kad sumažėtų etileno, kuris visiškai oksiduojamas iki anglies dioksido, dalis. Tinkami katalizatoriaus veiksmingumo stebėsenos parametrai yra reakcijos šiluma ir iš tonos į reaktorių paduoto etileno susidariusio CO2 kiekis. |
51 GPGB. |
Siekiant sumažinti dėl CO2 desorbcijos iš dujų valymo terpės, naudojamos EO įrenginyje, į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra naudoti toliau nurodytų metodų derinį.
6.1 lentelė Su GPGB siejami į orą dėl CO2 desorbcijos iš EO įrenginiuose naudojamos dujų valymo terpės išmetamų organinių junginių kiekiai
Susijusi stebėsena nurodyta 2 GPGB. |
52 GPGB. |
Siekiant sumažinti į orą išmetamo EO kiekį, GPGB yra atlikti šlapiąjį išmetamųjų dujų, kuriose yra EO, srautų valymą. Aprašymas Šlapiojo dujų valymo apibūdinimą žr. 12.1 skirsnyje. Dujos valomos vandeniu, kad EO iš išmetamųjų dujų būtų pašalinta dar prieš jas tiesiogiai išleidžiant arba prieš mažinant jose esančių organinių junginių kiekį. |
53 GPGB. |
Siekiant išvengti organinių junginių išmetimo į orą dėl EO absorbento aušinimo EO atgavimo bloke arba sumažinti jų kiekį, GPGB yra naudoti kurį nors iš toliau nurodytų metodų.
|
6.3. Į vandenį išleidžiami teršalai
54 GPGB. |
Siekiant sumažinti į galutinio nuotekų valymo įrenginį po produkto gryninimo išleidžiamų nuotekų kiekį ir jų taršą organiniais junginiais, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų arba juos abu.
|
6.4. Liekanos
55 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš EO ir EG įrenginio išmetamų organinių atliekų kiekį, GPGB yra naudoti toliau nurodytų metodų derinį.
|
7. GPGB IŠVADOS DĖL FENOLIŲ GAMYBOS
Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados skirtos fenolio gamybai iš kumeno ir taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.
7.1. Į orą išmetami teršalai
56 GPGB. |
Siekiant atgauti žaliavas ir sumažinti galutiniu išmetamųjų dujų apdorojimo etapu šalinamų iš kumeno oksidacijos bloko išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra naudoti toliau nurodytų metodų derinį.
|
57 GPGB. |
Siekiant sumažinti į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra iš kumeno oksidacijos bloko išmetamoms dujoms taikyti toliau nurodytą d metodą. Visų kitų atskirų arba sujungtų išmetamųjų dujų srautų atveju GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.
7.1 lentelė Su GPGB siejami gaminant fenolį į orą išmetamų BLOA ir benzeno kiekiai
Susijusi stebėsena nurodyta 2 GPGB. |
7.2. Į vandenį išleidžiami teršalai
58 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš oksidacijos bloko į vandenį išleidžiamų organinių peroksidų kiekį ir, jei reikia, apsaugoti toliau sistemoje esančius biologinio nuotekų valymo įrenginius, GPGB yra atlikti parengiamąjį nuotekų, kuriose yra organinių peroksidų, apdorojimą, atliekant hidrolizę, prieš jas išleidžiant į bendrą srautą su kitais nuotekų srautais ir į galutinio biologinio valymo įrenginį. Aprašymas Hidrolizės apibūdinimą žr. 12.2 skirsnyje. Nuotekos (daugiausia iš kondensatorių ir regeneravus adsorbentą po fazių atskyrimo) termiškai (kaitinant aukštesnėje nei 100 °C temperatūroje ir esant didelei pH vertei) arba kataliziškai apdorojamos, kad organiniai peroksidai suirtų į ekosistemoms netoksiškus ir lengviau biologiškai skaidomus junginius. 7.2 lentelė Su GPGB siejami organinių peroksidų aplinkosauginio veiksmingumo lygiai peroksidų skaidymo bloko išleidimo taške
|
59 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš skaidymo bloko ir iš distiliacijos bloko į tolesnio nuotekų valymo įrenginį išleidžiamų organinių medžiagų kiekį, GPGB yra atgauti fenolį ir kitus organinius junginius (pvz., acetoną), taikant ekstrahavimą ir po to stripingą. Aprašymas Fenolio atgavimas iš nuotekų, kuriose yra fenolio, srautų, pakoreguojant pH, kad jis būtų < 7, o po to ekstrahuojant tinkamu tirpikliu ir atliekant nuotekų stripingą tirpiklio likučiams bei kitiems žemos virimo temperatūros junginiams (pvz., acetonui) pašalinti. Apdorojimo metodų apibūdinimą žr. 12.2 skirsnyje. |
7.3. Liekanos
60 GPGB. |
Siekiant išvengti deguto išmetimo dėl fenolio gryninimo arba sumažinti jo kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų arba juos abu.
|
8. GPGB IŠVADOS DĖL ETANOLAMINŲ GAMYBOS
Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.
8.1. Į orą išmetami teršalai
61 GPGB. |
Siekiant sumažinti į orą vykdant vandeninių etanolaminų tirpalų gamybos procesą išmetamo amoniako kiekį ir sumažinti tame procese sunaudojamo amoniako kiekį, GPGB yra naudoti daugiapakopę šlapiojo dujų valymo sistemą. Aprašymas Šlapiojo dujų valymo apibūdinimą žr. 12.1 skirsnyje. Nesureagavęs amoniakas iš amoniako stripingo išmetamųjų dujų ir iš garinimo bloko atgaunamas atliekant bent dviejų pakopų šlapiąjį dujų valymą, po kurio amoniakas grąžinamas į procesą. |
8.2. Į vandenį išleidžiami teršalai
62 GPGB. |
Siekiant išvengti organinių junginių išmetimo į orą ir išleidimo į vandenį iš vakuumo sistemų arba sumažinti tokių organinių junginių kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.
|
8.3. Žaliavų sąnaudos
63 GPGB. |
Siekiant efektyviai naudoti etileno oksidą, GPGB yra toliau pateiktų metodų derinio taikymas.
|
9. GPGB IŠVADOS DĖL TOLUENO DIIZOCIANATO (TDI) IR METILENDIFENILDIIZOCIANATO (MDI) GAMYBOS
Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos:
— |
dinitrotolueno (DNT) gamybai iš tolueno, |
— |
tolueno diamino (TDA) gamybai iš DNT, |
— |
TDI gamybai iš TDA, |
— |
metilendifenildiamino (MDA) gamybai iš anilino, |
— |
MDI gamybai iš MDA, |
jos taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.
9.1. Į orą išmetami teršalai
64 GPGB. |
Siekiant sumažinti galutiniu išmetamųjų dujų apdorojimo etapu šalinamų (žr. 66 GPGB) iš DNT, TDA ir MDA įrenginių išmetamų organinių junginių, NOX, NOX pirmtakų ir SOX kiekį, GPGB yra naudoti toliau pateikiamų metodų derinį.
|
65 GPGB. |
Siekiant sumažinti galutiniu išmetamųjų dujų apdorojimo etapu šalinamų HCl ir fosgeno kiekį ir efektyviau naudoti išteklius, GPGB yra atgauti HCl ir fosgeną iš TDI ir (arba) MDI gamybos įrenginių procesų metu išsiskiriančių dujų naudojant tinkamą toliau nurodytų metodų derinį.
|
66 GPGB. |
Siekiant sumažinti į orą išmetamų organinių junginių (įskaitant chlorintuosius angliavandenilius), HCl ir chloro kiekį, GPGB yra apdoroti sujungtus išmetamųjų dujų srautus terminio oksidavimo įrenginyje, o po to juos praplauti šarminiu tirpalu. Aprašymas Atskiri išmetamųjų dujų srautai iš DNT, TDA, TDI, MDA ir MDI įrenginių sujungiami į vieną ar kelis išmetamųjų dujų srautus ir tada apdorojami. (Terminio oksidavimo įrenginio ir dujų valymo apibūdinimus žr. 12.1 skirsnyje.) Vietoj terminio oksidavimo įrenginio gali būti naudojamas kombinuotojo skystųjų atliekų ir išmetamųjų dujų deginimo įrenginys. Šarminis dujų valymas yra šlapiasis dujų valymas šarmo tirpalu, kad būtų efektyviau šalinamas HCl ir chloras. 9.1 lentelė Su GPGB siejami vykstant TDI ir (arba) MDI gamybos procesui į orą išmetamų BLOA, tetrachlormetano, Cl2, HCl ir PCDD/F kiekiai
Susijusi stebėsena nurodyta 2 GPGB. |
67 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš terminio oksidavimo įrenginio (žr. 12.1 skirsnį), kuriame apdorojami chloro ir (arba) chlorintųjų junginių turinčių proceso metu išsiskiriančių dujų srautai, į orą išmetamų PCDD/F kiekį, GPGB yra naudoti toliau nurodytą a metodą ir, jei reikia, po to b metodą.
Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai: žr. 9.1 lentelę. |
9.2. Į vandenį išleidžiami teršalai
68 GPGB. |
GPGB yra stebėti į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jei EN standartų nėra, GPGB yra ISO, nacionalinių ar kitų tarptautinių standartų, kuriuos taikant gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys, taikymas.
|
69 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš DNT gamybos įrenginio į nuotekų valymo įrenginį išleidžiamų nitritų, nitratų ir organinių junginių kiekį, GPGB yra, naudojant tinkamą toliau nurodytų metodų derinį, atgauti žaliavas, sumažinti nuotekų tūrį ir pakartotinai panaudoti vandenį.
Su GPGB susijęs nuotekų tūris: žr. 9.2 lentelę. |
70 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš DNT gamybos įrenginio į tolesnio nuotekų valymo įrenginį išleidžiamų mažo biologinio skaidumo organinių junginių kiekį, GPGB yra atlikti parengiamąjį nuotekų apdorojimą, taikant vieną iš toliau nurodytų metodų arba juos abu.
9.2 lentelė Su GPGB siejami aplinkosauginio veiksmingumo lygiai išleidimo iš DNT gamybos įrenginio parengiamojo apdorojimo bloko į tolesnio nuotekų valymo įrenginį taške
Susijusi BOA stebėsena nurodyta 68 GPGB. |
71 GPGB. |
Siekiant, kad susidarytų mažiau nuotekų ir iš TDA įrenginio į nuotekų valymo įrenginį būtų išleidžiama mažiau organinių junginių, GPGB yra naudoti toliau nurodytų a, b ir c metodų derinį, o tada panaudoti d metodą.
9.3 lentelė Su GPGB siejamas išleidimo iš TDA įrenginio į nuotekų valymo įrenginį aplinkosauginio veiksmingumo lygis
|
72 GPGB. |
Siekiant išvengti organinių junginių išleidimo iš MDI ir (arba) TDI įrenginių į galutinio nuotekų valymo įrenginį arba sumažinti jų kiekį, GPGB yra optimizuoti įrenginio konstrukciją ir eksploatavimą ir taip atgauti tirpiklius ir pakartotinai panaudoti vandenį. 9.4 lentelė Su GPGB siejamas išleidimo iš TDI arba MDI gamybos įrenginio į nuotekų valymo įrenginį aplinkosauginio veiksmingumo lygis
Susijusi stebėsena nurodyta 68 GPGB. |
73 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš MDA įrenginio į tolesnio nuotekų valymo įrenginį išleidžiamų organinių junginių kiekį, GPGB yra atgauti organines medžiagas naudojant vieną iš toliau nurodytų metodų arba jų derinį.
|
9.3. Liekanos
74 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš TDI gamybos įrenginio išmetamų organinių liekanų kiekį, GPGB yra naudoti toliau nurodytų metodų derinį.
|
10. GPGB IŠVADOS DĖL ETILENO DICHLORIDO IR VINILCHLORIDO MONOMERO GAMYBOS
Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.
10.1. Į orą išmetami teršalai
10.1.1. Su GPGB siejamas iš EDC krekingo krosnies į orą išmetamų teršalų kiekis
10.1 lentelė
Su GPGB siejami iš EDC krekingo krosnies į orą išmetamų NOX kiekiai
Parametras |
Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai (32) (33) (34) (paros vidurkis ar ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis) (mg/Nm3, kai O2 sudaro 3 tūrio %) |
NOX |
50–100 |
Susijusi stebėsena nurodyta 1 GPGB.
10.1.2. Su GPGB siejamas iš kitų šaltinių į orą išmetamų teršalų kiekis ir jo mažinimo metodai
75 GPGB. |
Siekiant sumažinti į galutiniu išmetamųjų dujų apdorojimo etapu šalinamų organinių junginių kiekį ir sunaudoti mažiau žaliavų, GPGB yra naudoti visus toliau pateikiamus metodus.
|
76 GPGB. |
Siekiant sumažinti į orą išmetamų organinių junginių (įskaitant halogenų junginius), HCl ir Cl2 kiekį, GPGB yra apdoroti sujungtus EDC ir (arba) VCM gamybos išmetamųjų dujų srautus terminio oksidavimo įrenginyje, o po to atlikti dviejų pakopų šlapiąjį dujų valymą. Aprašymas Terminio oksidavimo įrenginio, šlapiojo dujų valymo ir šarminio dujų valymo apibūdinimą žr. 12.1 skirsnyje. Terminį oksidavimą galima vykdyti skystųjų atliekų deginimo įrenginyje. Šiuo atveju oksidavimo temperatūra viršija 1 100 °C, esant 2 sekundžių minimaliai buvimo degimo zonoje trukmei, o po to išmetamosios dujos sparčiai ataušinamos, kad nevyktų PCDD/F sintezė. Šlapiasis dujų valymas atliekamas dviem pakopomis: šlapiasis dujų valymas vandeniu, paprastai kartu atgaunant druskos rūgštį, o po to šlapiasis dujų valymas šarminiu tirpalu. 10.2 lentelė Su GPGB siejami dėl EDC ir (arba) VCM gamybos į orą išmetamų BLOA, EDC ir VCM (kartu), Cl2, HCl ir PCDD/F kiekiai
Susijusi stebėsena nurodyta 2 GPGB. |
77 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš terminio oksidavimo įrenginio (žr. 12.1 skirsnį), kuriame apdorojami chloro ir (arba) chlorintųjų junginių turinčių proceso metu išsiskiriančių dujų srautai, į orą išmetamų PCDD/F kiekį, GPGB yra naudoti toliau nurodytą a metodą ir, jei reikia, po to b metodą.
Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai: žr. 10.2 lentelę. |
78 GPGB. |
Siekiant sumažinti šalinant krekingo krosnių vamzdžių nuodegas į orą išmetamų dulkių ir CO kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš nuodegų šalinimo dažnio mažinimo metodų ir taikyti vieną iš toliau nurodytų taršos mažinimo metodų arba jų derinį.
|
10.2. Į vandenį išleidžiami teršalai
79 GPGB. |
GPGB yra stebėti į vandenį išleidžiamų teršalų kiekį ne rečiau, nei nurodyta toliau, ir laikantis EN standartų. Jei EN standartų nėra, GPGB yra ISO, nacionalinių ar kitų tarptautinių standartų, kuriuos taikant gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys, taikymas.
|
80 GPGB. |
Siekiant sumažinti į tolesnio nuotekų valymo įrenginį išleidžiamų chlorintųjų junginių kiekį ir iš nuotekų surinkimo ir valymo sistemos į orą išmetamų teršalų kiekį, GPGB yra kuo arčiau šaltinio taikyti hidrolizę ir stripingą. Aprašymas Hidrolizės ir stripingo apibūdinimą žr. 12.2 skirsnyje. Hidrolizė atliekama esant šarminiam pH, kad suirtų deguoninio chlorinimo procese susidaręs chloralio hidratas. Taip susidaro chloroformas, kuris tada kartu su EDC ir VMC pašalinamas atliekant stripingą. Su GPGB siejami aplinkosauginio veiksmingumo lygiai: žr. 10.3 lentelę. Su GPGB siejami į nuotekų priimtuvą tiesiogiai išleidžiamų teršalų kiekiai galutinio valymo įrenginio išleidimo taške: žr. 10.5 lentelę. 10.3 lentelė Su GPGB siejami nuotekose esančių chlorintųjų angliavandenilių aplinkosauginio veiksmingumo lygiai nuotekų stripingo įrenginio išleidimo taške
Susijusi stebėsena nurodyta 79 GPGB. |
81 GPGB. |
Siekiant sumažinti vykstant deguoninio chlorinimo procesui į vandenį išleidžiamų PCDD/F ir vario kiekį, GPGB yra taikyti toliau nurodytą a metodą arba b metodą kartu su tinkamu c, d ir e metodų deriniu.
10.4 lentelė Su GPGB siejami dėl EDC gamybos deguoninio chlorinimo būdu į vandenį išleidžiamų teršalų aplinkosauginio veiksmingumo lygiai pseudoverdančiojo sluoksnio konstrukcijos įrenginių išleidimo po parengiamojo apdorojimo siekiant pašalinti kietąsias medžiagas taške
Susijusi stebėsena nurodyta 79 GPGB. 10.5 lentelė Su GPGB siejami iš EDC gamybos įrenginio į nuotekų priimtuvą tiesiogiai išleidžiamo vario, EDC ir PCDD/F kiekiai
Susijusi stebėsena nurodyta 79 GPGB. |
10.3. Energinis efektyvumas
82 GPGB. |
Siekiant efektyviai naudoti energiją, GPGB yra tiesioginiam etileno chlorinimui naudoti virimo reaktorių. Aprašymas Virimo reaktoriaus sistemoje vykstančios tiesioginio etileno chlorinimo reakcijos įprastas temperatūros intervalas yra nuo mažiau kaip 85 °C iki 200 °C. Skirtingai nei žematemperatūriame procese, taip galima efektyviai rekuperuoti ir pakartotinai panaudoti reakcijos šilumą (pvz., EDC distiliuoti). Taikymas. Taikoma tik naujiems tiesioginio chlorinimo įrenginiams. |
83 GPGB. |
Siekiant sumažinti EDC krekingo krosnyse suvartojamos energijos kiekį, GPGB yra naudoti cheminio virsmo promotorius. Aprašymas Promotoriai, pvz., chloras ar kitos radikalus sudarančios medžiagos, naudojami krekingo reakcijai paskatinti ir reakcijos temperatūrai sumažinti, todėl reikia sunaudoti mažiau šilumos. Promotoriai gali būti generuojami pačiame procese arba jų gali būti pridedama. |
10.4. Liekanos
84 GPGB. |
Siekiant sumažinti iš VCM įrenginių išmetamų nuodegų kiekį, GPGB yra naudoti toliau nurodytų metodų derinį.
|
85 GPGB. |
Siekiant sumažinti išmetamų pavojingų atliekų kiekį ir efektyviau naudoti išteklius, GPGB yra taikyti visus toliau nurodytus metodus.
|
11. GPGB IŠVADOS DĖL VANDENILIO PEROKSIDO GAMYBOS
Šiame skirsnyje pateiktos GPGB išvados taikomos kartu su bendrosiomis GPGB išvadomis, pateiktomis 1 skirsnyje.
11.1. Į orą išmetami teršalai
86 GPGB. |
Siekiant atgauti tirpiklius ir sumažinti į orą iš visų blokų, išskyrus hidrinimo bloką, išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra naudoti tinkamą toliau nurodytų metodų derinį. Jei oksidacijos bloke naudojamas oras, taikomas bent jau d metodas. Jei oksidacijos bloke naudojamas grynas deguonis, taikomas bent jau b metodas, naudojant atvėsintą vandenį.
11.1 lentelė Su GPGB siejami iš oksidacijos bloko į orą išmetamos BLOA kiekiai
Susijusi stebėsena nurodyta 2 GPGB. |
87 GPGB. |
Siekiant sumažinti hidrinimo bloko paleidimo metu į orą išmetamų organinių junginių kiekį, GPGB yra naudoti kondensaciją ir (arba) adsorbciją. Aprašymas Kondensacijos ir adsorbcijos apibūdinimą žr. 12.1 skirsnyje. |
88 GPGB. |
Siekiant išvengti benzeno išmetimo į orą ir išleidimo vandenį, GPGB yra darbiniame tirpale benzeno nenaudoti. |
11.2. Į vandenį išleidžiami teršalai
89 GPGB. |
Siekiant sumažinti į nuotekų valymo įrenginį išleidžiamų nuotekų kiekį ir jų taršą organiniais junginiais, GPGB yra naudoti abu toliau nurodytus metodus.
|
90 GPGB. |
Siekiant išvengti sunkiai biologiškai pašalinamų organinių junginių išleidimo į vandenį arba sumažinti tokių junginių kiekį, GPGB yra naudoti vieną iš toliau nurodytų metodų.
Taikymas. Taikoma tik nuotekų srautams, labiausiai užterštiems organiniais junginiais iš vandenilio peroksido įrenginių, ir tik tuo atveju, jei iš vandenilio peroksido įrenginio išleidžiamas BOA kiekis taikant biologinį valymą sumažinamas mažiau nei 90 %. |
12. METODŲ APIBŪDINIMAS
12.1. Proceso metu išsiskiriančių dujų ir išmetamųjų dujų apdorojimo metodai
Metodas |
Apibūdinimas |
Adsorbcija |
Junginių šalinimo iš proceso metu išsiskiriančių dujų arba išmetamųjų dujų srauto sulaikant juos ant kietojo paviršiaus (paprastai aktyvintųjų anglių) metodas. Adsorbcija gali būti regeneracinė arba neregeneracinė (žr. toliau). |
Adsorbcija (neregeneracinė) |
Neregeneracinės adsorbcijos atveju panaudotas adsorbentas nėra regeneruojamas – jis šalinamas. |
Adsorbcija (regeneracinė) |
Adsorbcija, kai adsorbuota medžiaga desorbuojama, pvz., garais (dažnai proceso vietoje), ir naudojama pakartotinai arba šalinama, o adsorbentas naudojamas pakartotinai. Kai adsorbcija vyksta nepertraukiamai, paprastai vienu metu naudojami daugiau nei du adsorbentai, vienas iš jų naudojamas desorbcijai. |
Katalizinio oksidavimo įrenginys |
Taršos mažinimo įranga, kurioje oru arba deguonimi katalizatoriaus sluoksnyje oksiduojami proceso metu išsiskiriančių dujų arba išmetamųjų dujų sraute esantys degūs junginiai. Naudojant katalizatorių oksidacija gali vykti žemesnėje temperatūroje ir mažesnėje įrangoje, palyginti su terminio oksidavimo įrenginiu. |
Katalizinė redukcija |
Veikiant katalizatoriumi ir redukuojančiosiomis dujomis redukuojami NOX. Skirtingai nei SKR atveju, nepridedama amoniako ir (arba) karbamido. |
Šarminis dujų valymas |
Rūgščiųjų teršalų šalinimas iš dujų srauto praplaunant dujas šarminiu tirpalu. |
Keraminis arba metalinis filtras |
Keraminė filtravimo medžiaga. Jei reikia šalinti rūgščiuosius junginius, kaip antai HCl, NOX, SOX ir dioksinus, filtro medžiagoje yra katalizatorius, taip pat gali reikėti įpurkšti reagentų. Metaliniuose filtruose paviršinį filtravimą užtikrina sukepintieji akytieji metalinio filtro elementai. |
Kondensacija |
Metodas, kurį taikant organinių ir neorganinių junginių garai šalinami iš proceso metu išsiskiriančių dujų arba išmetamųjų dujų srauto sumažinant temperatūrą žemiau rasos taško, kad garai virstų skysčiu. Kondensacijos metodų, priklausomai nuo to, kokio eksploatacijos temperatūros intervalo reikia, gali būti įvairių, pvz., aušinimas vandeniu, atšaldytu vandeniu (temperatūra paprastai apie 5 °C) arba aušalais, kaip antai amoniaku arba propenu. |
Ciklonas (sausojo arba šlapiojo valymo) |
Įranga, kuria dulkės iš proceso metu išsiskiriančių dujų arba išmetamųjų dujų srauto šalinamos išcentrine jėga, paprastai kūgio formos kameroje. |
Elektrostatinis nusodintuvas (sausasis arba šlapiasis) |
Dalelių gaudyklė, kurioje proceso metu išsiskiriančių dujų arba išmetamųjų dujų srauto velkamas daleles veikiant elektrinėms jėgoms pritraukia kolektoriaus plokštės. Velkamos dalelėms, judėdamos pro vainiką, kuriuo teka dujiniai jonai, įelektrinamos. Palaikoma aukšta tekėjimo kanalo centre esančių elektrodų įtampa ir sukuriamas elektros laukas, dėl kurio dalelės nunešamos prie kolektoriaus sienelių. |
Audeklinis filtras |
Akytasis austinis arba veltinis audinys, per kurį leidžiamos dujos, kad iš jų naudojant sieto ar kitokį mechanizmą būtų pašalintos kietosios dalelės. Audekliniai filtrai gali būti lakšto, kasetės arba maišelio pavidalo, viename korpuse įtaisant keletą atskirų audeklinių filtrų. |
Membraninis atskyrimas |
Išmetamosios dujos suspaudžiamos ir leidžiamos per membraną, kurios veikimas pagrįstas atrankiu organinių medžiagų garų pralaidumu. Sodrintą permeatą galima atgauti naudojant tokius metodus kaip kondensacija arba adsorbcija, arba galima mažinti jame esančių teršalų kiekį, pvz., katalizinės oksidacijos būdu. Procesas labiausiai tinka esant didesnei garų koncentracijai. Dauguma atvejų reikia papildomo apdorojimo, kad koncentracija būtų pakankamai maža ir tiktų išleisti. |
Rūko filtras |
Paprastai tai filtrai su tinkliniu įdėklu (pvz., rūko šalintuvai, lašų gaudyklės), kuriuos paprastai sudaro austa arba megzta metalinė arba sintetinė vienagijė medžiaga, kurios konfigūracija gali būti atsitiktinė arba speciali. Rūko filtro veikimo principas – gilusis filtravimas, vykstantis visame filtro gylyje. Kietosios dulkių dalelės lieka filtre tol, kol jis užsipildo, tada jį reikia išvalyti praplaunant. Jei rūko filtras naudojamas lašeliams ir (arba) aerozoliams surinkti, jie išbėgdami iš filtro kaip skystis, jį ir išvalo. Jo veikimas pagrįstas mechaninio vilgymo principu ir priklauso nuo greičio. Kaip rūko filtrai taip pat dažnai naudojami kreipiamųjų atmušų skirtuvai. |
Regeneracinis terminio oksidavimo įrenginys |
Specialaus tipo terminio oksidavimo įrenginys (žr. toliau), kuriame įeinantis išmetamųjų dujų srautas prieš patekdamas į degimo kamerą pašildomas leidžiant jį per keraminės medžiagos sluoksnį. Grynintos karštos dujos iš šios degimo kameros išeina per vieną (arba kelis) keraminės medžiagos sluoksnį (arba sluoksnius) (atvėsintus įeinančiu išmetamųjų dujų srautu per ankstesnį degimo ciklą). Tada šiuo iš naujo pakaitintu sluoksniu pradedamas naujas degimo ciklas, pakaitinant naują įeinantį išmetamųjų dujų srautą. Tipinė degimo temperatūra yra 800–1 000 °C. |
Dujų valymas |
Dujų valymas arba absorbcija yra teršalų šalinimas iš dujų srauto jiems liečiantis su skystu tirpikliu, dažnai vandeniu (žr. šlapiasis dujų valymas). Gali vykti ir cheminė reakcija (žr. šarminis dujų valymas). Kai kuriais atvejais junginius iš tirpiklio galima atgauti. |
Selektyvioji katalizinė redukcija (SKR) |
Katalizatoriaus kameroje reaguodami su amoniaku (paprastai tiekiamo vandeninio tirpalo pavidalu) užtikrinant tinkamiausią veikimo temperatūrą (apie 300–450 °C) NOX redukuojami į azotą. Gali būti naudojamas vienas katalizatoriaus sluoksnis arba keli. |
Selektyvioji nekatalizinė redukcija (SNKR) |
Aukštoje temperatūroje reaguodami su amoniaku ar karbamidu NOX redukuojami į azotą. Turi būti užtikrinama 900 °C – 1 050 °C veikimo temperatūra. |
Kietųjų ir (arba) skystųjų medžiagų vilkimo mažinimo metodai |
Metodai, kuriuos naudojant sumažinamas dujų srautų pernešamų lašelių arba dalelių kiekis (pvz., iš cheminių procesų, kondensatorių, distiliacijos kolonų), nes jie pašalinami mechaniniais prietaisais, kaip antai, nusodinimo kameromis, rūko šalintuvais, ciklonais ir išmušimo būgnais. |
Terminio oksidavimo įrenginys |
Taršos mažinimo įranga, kurioje oksiduojami degūs proceso metu išsiskiriančių dujų arba išmetamųjų dujų srauto junginiai, degimo kameroje pakaitinant šį srautą esant oro arba deguonies iki temperatūros, viršijančios jo savaiminio užsidegimo temperatūrą, ir palaikant aukštą jo temperatūrą pakankamai ilgai, kad jis visiškai sudegtų – suskiltų į anglies dioksidą ir vandenį. |
Terminė redukcija |
Papildomoje degimo kameroje, kurioje vyksta oksidacijos procesas, tačiau yra mažai deguonies (deguonies trūkumas), pakėlus temperatūrą ir esant redukuojančiųjų dujų redukuojami NOX. Skirtingai nei taikant SNKR, nepridedama amoniako ir (arba) karbamido. |
Dvipakopis dulkių filtras |
Filtravimo metaliniu tinkleliu prietaisas. Pirmojoje filtravimo pakopoje susidaro filtravimo paplotis, o tikrasis filtravimas vyksta antrojoje pakopoje. Priklausomai nuo slėgio kritimo filtre, sistema persijungia tarp šių dviejų pakopų. Sistemoje integruotas išfiltruotų dulkių pašalinimo mechanizmas. |
Šlapiasis dujų valymas |
Žr. pirmiau pateiktą dujų valymo apibūdinimą. Dujų valymas, kai naudojamas tirpiklis yra vanduo arba vandeninis tirpalas, pvz., šarminis dujų valymas taršai HCl mažinti. Taip pat žr. šlapiojo dujų valymo dulkėms šalinti apibūdinimą. |
Šlapiasis dujų valymas dulkėms šalinti |
Žr. pirmiau pateiktą šlapiojo dujų valymo apibūdinimą. Šlapiasis dujų valymas dulkėms šalinti apima dulkių atskyrimą įeinančias dujas intensyviai maišant su vandeniu, dažniausiai derinant su stambių dalelių šalinimu išcentrine jėga. Kad metodas veiktų, dujų srauto kryptis sistemos viduje yra tangentinė. Pašalintos kietosios dulkės surenkamos dujų valymo įrenginio apačioje. |
12.2. Nuotekų apdorojimo metodai
Visus toliau nurodytus metodus galima naudoti ir vandens srautams gryninti, kad vandenį būtų galima naudoti pakartotinai ir (arba) perdirbti. Dauguma jų taip pat naudojami organiniams junginiams iš technologinio vandens srautų atgauti.
Metodas |
Apibūdinimas |
Adsorbcija |
Atskyrimo metodas, kurį taikant skystyje (t. y. nuotekose) esantys junginiai (t. y. teršalai) sulaikomi ant kietojo paviršiaus (paprastai aktyvintųjų anglių). |
Cheminė oksidacija |
Siekiant paversti organinius junginius į ne tokius žalingus ir lengviau biologiškai skaidžius junginius, jie oksiduojami naudojant ozoną arba vandenilio peroksidą, reakcijai pagerinti gali būti naudojami katalizatoriai arba UV spinduliuotė. |
Koaguliacija ir flokuliacija |
Koaguliacija ir flokuliacija naudojamos nuotekose skendinčioms kietosioms dalelėms atskirti ir dažnai atliekamos vienas po kito einančiais etapais. Koaguliacija atliekama pridedant koaguliantų, kurių krūvis priešingas skendinčių kietųjų dalelių krūviui. Flokuliacija atliekama pridedant polimerų, kad vieni su kitais susidūrę labai maži dribsneliai sukibtų į didesnius dribsnius. |
Distiliacija |
Distiliacija yra metodas skirtingos virimo temperatūros junginiams atskirti juos iš dalies išgarinant ir vėl kondensuojant. Nuotekų distiliacija yra žemos virimo temperatūros teršalų šalinimas iš nuotekų perkeliant juos į garų fazę. Distiliacija vykdoma kolonose, kuriose įrengtos lėkštės arba kurios užpildytos užpildu, ir toliau sistemoje esančiame kondensatoriuje. |
Ekstrahavimas |
Ištirpę teršalai iš nuotekų fazės perkeliami į organinį tirpiklį, pvz., į priešsrovines kolonas arba maišytuvo-nusodintuvo sistemas. Po fazių atskyrimo tirpiklis išgryninamas, pvz., distiliuojant, ir grąžinamas į ekstrahavimo procesą. Ekstraktas, kuriame yra teršalų, šalinamas arba grąžinamas į procesą. Tirpiklio nuostoliai nuotekose toliau sistemoje kontroliuojami taikant tinkamą tolesnio apdorojimo metodą (pvz., stripingą). |
Garinimas |
Distiliacijos (žr. pirmiau) naudojimas vandeniniams aukštos virimo temperatūros medžiagų tirpalams koncentruoti (tolesnio panaudojimo, apdorojimo arba šalinimo (pvz., sudeginant nuotekas) tikslais) perkeliant vandenį į garų fazę. Paprastai atliekamas daugiapakopiuose blokuose su didėjančiu vakuumu, kad reikėtų mažiau energijos. Vandens garai kondensuojami, kad vandenį būtų galima pakartotinai panaudoti arba išleisti į nuotekas. |
Filtravimas |
Kietųjų medžiagų atskyrimas nuo nuotekų nešiklio leidžiant nuotekas per akytąją terpę. Filtravimas apima įvairius metodus, pvz., filtravimą smėliu, mikrofiltravimą ir ultrafiltravimą. |
Flotacija |
Procesas, kuriame kietosios arba skystosios dalelės prikimba prie dujų, paprastai oro, burbuliukų, ir taip atskiriamos nuo nuotekų fazės. Plūdriosios dalelės kaupiasi vandens paviršiuje ir surenkamos graibštais. |
Hidrolizė |
Cheminė reakcija, kurioje organiniai arba neorganiniai junginiai reaguoja su vandeniu, paprastai vykdoma siekiant paversti biologiškai neskaidžius junginius biologiškai skaidžiais arba toksiškus junginius netoksiškais. Kad reakcija galėtų vykti arba kad ji vyktų sparčiau, hidrolizė vykdoma pakėlus temperatūrą ir galbūt slėgį (termolizė) arba pridėjus stiprių šarmų ar rūgščių, arba naudojant katalizatorių. |
Nusodinimas |
Ištirpusių teršalų (pvz., metalų jonų) pavertimas netirpiais junginiais jiems reaguojant su pridedamais cheminiais nusodikliais. Tada susidariusios kietosios nuosėdos atskiriamos sedimentacijos, flotacijos ar filtravimo metodu. |
Sedimentacija |
Skendinčių kietųjų dalelių ir skendinčių medžiagų atskyrimas veikiant sunkio jėga. |
Stripingas |
Lakieji junginiai iš vandeningosios fazės pašalinami naudojant dujinę fazę (pvz., garą, azotą arba orą), kuri leidžiama per skystį, o po to atgaunami (pvz., kondensuojant) ir toliau panaudojami arba išmetami. Šalinimo efektyvumą galima padidinti pakėlus temperatūrą arba sumažinus slėgį. |
Nuotekų deginimas |
Organinių ir neorganinių teršalų oksidacija oru ir vienalaikis vandens garinimas esant normaliajam slėgiui ir 730–1 200 °C temperatūrai. Paprastai, jei cheminio deguonies suvartojimo lygis viršija 50 g/l, nuotekoms deginti papildomo (pagalbinio) kuro nereikia. Jei organinių junginių kiekis yra mažas, reikia naudoti papildoma (pagalbinį) kurą. |
12.3. Deginant į orą išmetamų teršalų kiekio mažinimo metodai
Metodas |
Apibūdinimas |
(Papildomo) kuro pasirinkimas |
Naudojamas kuras (įskaitant papildomą (pagalbinį) kurą), kurio sudėtyje yra nedaug taršių junginių (pvz., mažiau sieros, pelenų, azoto, gyvsidabrio, fluoro arba chloro). |
Mažai NOX išmetantis degiklis ir labai mažai NOX išmetantis degiklis |
Metodas grindžiamas aukščiausios liepsnos temperatūros mažinimu, atidedant, tačiau užbaigiant, degimą ir padidinant šilumos perdavimą (didesnė liepsnos spinduliavimo geba). Tai gali būti siejama su modifikuota krosnies degimo kameros konstrukcija. Labai mažai NOX išmetančių degiklių konstrukcija apima (oro ir) kuro srauto dalijimą ir išmetamųjų ir (arba) dūmtakių dujų recirkuliaciją. |
(1) Jei dėl ėminių ėmimo arba analizės apribojimų 30 minučių ėminių ėmimo laikotarpis netinkamas, naudojamas tinkamas ėminių ėmimo laikotarpis.
(2) Matuojant PCDD/F, taikomas 6–8 val. ėminių ėmimo laikotarpis.
(3) Sudėtiniai ėminiai gali būti imami proporcingai laiko atžvilgiu, jei galima įrodyti, kad užtikrintas pakankamas srauto stabilumas.
(4) 2012 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/119/ES, kuriuo nustatomos duomenų rinkimo, GPGB informacinių dokumentų rengimo ir jų kokybės užtikrinimo gairių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų, taisyklės (OL L 63, 2012 3 2, p. 1).
(5) Nuolatiniam matavimui taikomi šie bendrieji EN standartai: EN 15267-1, EN 15267-2, EN 15267-3 ir EN 14181. Periodiniam matavimui taikomi EN standartai nurodyti lentelėje.
(6) Reiškia visų prie dūmtakio, per kurį išmetami teršalai, prijungtų technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų bendrą nominaliąją šiluminę galią.
(7) Jei technologinių krosnių ir (arba) šildytuvų bendra nominalioji šiluminė galia yra mažesnė nei 100 MWth ir jie eksploatuojami mažiau nei 500 valandų per metus, stebėsenos dažnį galima sumažinti iki stebėjimo ne rečiau kaip kartą per metus.
(8) Jei įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekis yra pakankamai stabilus, mažiausią periodinių matavimų stebėsenos dažnį galima sumažinti iki stebėjimo kartą per pusmetį.
(9) Jei deginamas vien tik dujinis kuras, dulkių išmetimo stebėsenos vykdyti nereikia.
(10) NH3 stebėsena taikoma tik jei naudojama SKR arba SNKR.
(11) Jei technologinėse krosnyse ir (arba) šildytuvuose deginamas dujinis kuras ir (arba) alyva, kurios sieros kiekis yra žinomas, ir jei neatliekamas dūmtakių dujų desulfuravimas, nuolatinę stebėseną galima pakeisti arba ne rečiau kaip kas 3 mėnesius vykdoma periodine stebėsena, arba skaičiavimais, kuriais remiantis būtų gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.
(12) Stebėsena taikoma, jei teršalo yra išmetamosiose dujose, remiantis išmetamųjų dujų srautų aprašu, nurodytu GPGB išvadose dėl bendrųjų nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos sektoriuje (angl. CWW).
(13) Jei įrodyta, kad išmetamųjų teršalų kiekis yra pakankamai stabilus, mažiausią periodinių matavimų stebėsenos dažnį galima sumažinti iki stebėjimo kartą per metus.
(14) Visi (kiti) procesai ir (arba) šaltiniai, kur teršalo yra išmetamosiose dujose, remiantis išmetamųjų dujų srautų aprašu, nurodytu GPGB išvadose dėl bendrųjų nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos sektoriuje (angl. CWW).
(15) Standartą EN 15058 ir ėminių ėmimo laikotarpį reikia pritaikyti taip, kad išmatuotos vertės atspindėtų visą nuodegų šalinimo ciklą.
(16) Standartą EN 13284-1 ir ėminių ėmimo laikotarpį reikia pritaikyti taip, kad išmatuotos vertės atspindėtų visą nuodegų šalinimo ciklą.
(17) Stebėsena taikoma, jei išmetamosiose dujose yra chloro ir (arba) chlorintųjų junginių ir jei taikomas terminis apdorojimas.
(18) Jei dviejų ar daugiau krosnių dūmtakių dujos išrūksta per bendrą kaminą, su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas bendrai iš kamino išmetamiems teršalams.
(19) Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi nuodegų šalinimo metu.
(20) CO su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas. Taikomas orientacinis vidutinis per parą arba ėminių ėmimo laikotarpį išmetamo CO kiekis – 10–50 mg/Nm3.
(21) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas tik jei naudojama SKR arba SNKR.
(22) Apatinė intervalo riba pasiekiama, jei sidabro procese naudojamas terminio oksidavimo įrenginys.
(23) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis nurodomas kaip per 1 metus gautų verčių vidurkis.
(24) Jei išmetamuose teršaluose yra daug metano, pagal standartus EN ISO 25140 arba EN ISO 25139 stebimo metano kiekis iš rezultato atimamas.
(25) Pagamintas EO yra parduoti pagaminto EO ir kaip tarpinio produkto pagaminto EO suma.
(26) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas tik sujungtiems išmetamųjų dujų srautams, kurių debitas > 1 000 Nm3/h.
(27) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis išreiškiamas kaip paros vidurkis arba kaip ėminių ėmimo laikotarpio vidurkis.
(28) Su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis nurodomas kaip per 1 metus gautų verčių vidurkis. Pagamintas TDI ir (arba) MDI reiškia produktą be liekanų ir tokia prasme vartojamas įrenginių pajėgumui apibūdinti.
(29) Jei ėminio NOX vertės viršija 100 mg/Nm3, dėl analizinių trukdžių su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis gali būti didesnis ir siekti iki 3 mg/Nm3.
(30) Jei nuotekos išleidžiamos su pertrūkiais, mažiausias stebėsenos dažnis yra kartą per išleidimą.
(31) Su GPGB siejamas aplinkosauginio veiksmingumo lygis reiškia produktą be liekanų ir tokia prasme vartojamas įrenginių pajėgumui apibūdinti.
(32) Jei dviejų ar daugiau krosnių dūmtakių dujos išrūksta per bendrą kaminą, su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis taikomas bendrai iš kamino išmetamiems teršalams.
(33) Su GPGB siejami išmetamųjų teršalų kiekiai netaikomi nuodegų šalinimo metu.
(34) CO su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas. Taikomas orientacinis vidutinis per parą arba ėminių ėmimo laikotarpį išmetamo CO kiekis – 5–35 mg/Nm3.
(35) Jei kietųjų medžiagų ir vario šalinimo efektyvumas kontroliuojamas dažnai stebint kitus parametrus (pvz., nuolat matuojant drumstumą), mažiausią stebėsenos dažnį galima sumažinti iki stebėjimo kas mėnesį.
(36) Per 1 mėnesį gautų verčių vidurkis apskaičiuojamas iš per kiekvieną dieną gautų verčių vidurkių (imami mažiausiai trys akimirkiniai ėminiai ne mažesniu kaip pusvalandžio intervalu).
(37) Apatinė intervalo riba paprastai pasiekiama, jei naudojama nejudamo sluoksnio reaktoriaus konstrukcija.
(38) Per vienus metus gautų verčių vidurkis apskaičiuojamas iš per kiekvieną dieną gautų verčių vidurkių (imami mažiausiai trys akimirkiniai ėminiai ne mažesniu kaip pusvalandžio intervalu).
(39) Grynintas EDC yra deguoninio chlorinimo ir (arba) tiesioginio chlorinimo būdu pagaminto EDC ir iš VCM gamybos įrenginio gryninti grąžinto EDC suminis kiekis.
(40) Jei teršalų išmetama mažiau kaip 150 g/h, su GPGB siejamas išmetamųjų teršalų kiekis netaikomas.
(41) Jei naudojama adsorbcija, ėminių ėmimo laikotarpis atitinka visą adsorbcijos ciklą.
(42) Jei išmetamuose teršaluose yra daug metano, pagal standartus EN ISO 25140 arba EN ISO 25139 stebimo metano kiekis iš rezultato atimamas.