1.

Turinys iš dalies keičiamas taip:

2.

III skyrius papildomas šia dalimi:

„III.3.   SPIRITINIŲ GĖRIMŲ LAKIOJO RŪGŠTINGUMO NUSTATYMAS

1.   Taikymo sritis

Metodas buvo patvirtintas atliekant tarplaboratorinį romo, brendžio, vaisių išspaudų ir vaisių spiritinių gėrimų tyrimą esant koncentracijai nuo 30 mg/l iki 641 mg/l.

2.   Norminės nuorodos

ISO 3696:1987. Analizės vanduo. Apibūdinimas ir bandymo metodai.

3.   Apibrėžtys

3.1.   Lakusis rūgštingumas apskaičiuojamas iš suminio rūgštingumo atėmus pastovųjį rūgštingumą.

3.2.   Suminį rūgštingumą sudaro titruojamojo rūgštingumo verčių suma.

3.3.   Pastovusis rūgštingumas yra iki sausojo likučio išgarinto spiritinio gėrimo rūgštingumas.

4.   Principas

Suminis rūgštingumas ir pastovusis rūgštingumas nustatomi titravimo arba potenciometriniu metodu.

5.   Reagentai ir medžiagos

Jei nenurodyta kitaip, analizei turi būti naudojami tik patvirtinti analiziškai gryni reagentai ir bent 3 klasės vanduo, apibrėžtas ISO 3696:1987.

5.1.   0,01 mol/l natrio hidroksido tirpalas (NaOH)

5.2.   Mišriojo indikatoriaus tirpalas:

6.   Aparatūra ir įranga

Pagalbinė laboratorinė aparatūra, A klasės stikliniai indai ir ši įranga:

7.   Ėminių ėmimas ir ėminiai

Ėminiai prieš analizę laikomi kambario temperatūroje.

8.   Procedūra

8.1.   Suminis rūgštingumas

8.1.1.   Ėminio paruošimas

Prireikus pašalinti anglies dioksidą, spiritinis gėrimas veikiamas ultragarsu (apdorojimo ultragarsu metodas) arba dvi minutes maišomas vakuume.

8.1.2.   Titravimas

Į 500 ml kūginę kolbą pipete įpilami 25 ml spiritinio gėrimo.

Įpilama maždaug 200 ml atvėsinto virinto distiliuoto vandens (ruošiamo iš naujo kasdien) ir įlašinami 2–6 lašai mišriojo indikatoriaus tirpalo (5.2).

Titruojama 0,01 mol/l natrio hidroksido tirpalu (5.1), kol žaliai geltona spalva pasikeičia į violetinę, jei titruojami bespalviai spiritiniai gėrimai, arba rudai geltona spalva pasikeičia į raudonai rudą, jei titruojami rudos spalvos spiritiniai gėrimai.

Taip pat galima titruoti potenciometriniu metodu iki pH 7,5.

Tarkime, kad buvo įpilta n1 ml 0,01 mol/l natrio hidroksido tirpalo.

8.1.3.   Skaičiavimas

Suminis rūgštingumas (SR), išreikštas miliekvivalentais litrui spiritinio gėrimo, yra lygus 0,4 × n1.

Suminis rūgštingumas (SR′), išreikštas mg acto rūgšties litrui spiritinio gėrimo, yra lygus 24 × n1.

8.2.   Pastovusis rūgštingumas

8.2.1.   Ėminio paruošimas

25 ml spiritinio gėrimo išgarinama iki sausojo likučio:

8.2.2.   Titravimas

Po išgarinimo likęs likutis ištirpinamas atvėsintame virintame distiliuotame vandenyje (ruošiamas iš naujo kasdien), gautas tirpalas skiedžiamas maždaug iki 100 ml ir įlašinami 2–6 lašai mišriojo indikatoriaus tirpalo (5.2).

Titruojama 0,01 mol/l natrio hidroksido tirpalu (5.1).

Taip pat galima titruoti potenciometriniu metodu iki pH 7,5.

Tarkime, kad buvo įpilta n2 ml 0,01 mol/l natrio hidroksido tirpalo.

8.2.3.   Skaičiavimas

Pastovusis rūgštingumas (PR), išreikštas miliekvivalentais litrui spiritinio gėrimo, yra lygus 0,4 × n2.

Pastovusis rūgštingumas (PR′), išreikštas mg acto rūgšties litrui spiritinio gėrimo, yra lygus 24 × n2.

9.   Lakiojo rūgštingumo skaičiavimas

9.1.   Išreiškiant miliekvivalentais litrui:

tarkime, kad:

Lakusis rūgštingumas LR, miliekvivalentais litrui, yra lygus:

SR – PR.

9.2.   Išreiškiant mg acto rūgšties litrui:

tarkime, kad:

Lakusis rūgštingumas LR′, mg acto rūgšties litrui, yra lygus:

SR′ – PR′.

9.3.   Išreiškiant g acto rūgšties hl grynojo 100 % tūrio alkoholio, rūgštingumas yra lygus:,

čia: A – spiritinio gėrimo tūrinė alkoholio koncentracija.

10.   Metodo efektyvumo charakteristikos (preciziškumas)

10.1.   Tarplaboratorinio tyrimo statistiniai rezultatai

Šie duomenys buvo gauti atliekant tarptautinį metodo efektyvumo charakteristikų tyrimą, vykdytą pagal tarptautines suderintas metodikas [1] [2].

Ėminių tipai:

3.

Įterpiamas šis VIII skyrius:

„VIII.   SUMINIS CUKRŲ KIEKIS

1.   Taikymo sritis

Efektyviosios skysčių chromatografijos ir lūžio rodiklio matavimo (HPLC–RI) metodas taikomas spiritinių gėrimų suminiam cukrų kiekiui nustatyti (jį išreiškiant invertuotojo cukraus kiekiu), išskyrus likerius, kurių sudėtyje yra kiaušinių ir pieno produktų.

Metodas buvo patvirtintas atliekant tarplaboratorinį anyžių likerio (pastis), graikiško anyžių likerio, vyšnių likerio, kremo likerio (nurodant vaisiaus arba naudotos žaliavos pavadinimą) ir juodųjų serbentų kremo likerio tyrimą, esant nuo 10,86 g/l iki 509,7 g/l koncentracijai. Tačiau prietaiso atsako tiesiškumas buvo patvirtintas koncentracijai nuo 2,5 g/l iki 20,0 g/l.

Šis metodas nėra skirtas mažoms cukrų koncentracijos vertėms nustatyti.

2.   Norminės nuorodos

ISO 3696:1987. Analizės vanduo. Apibūdinimas ir bandymo metodai.

3.   Principas

Cukrų tirpalų analizė efektyviosios skysčių chromatografijos metodu, kad būtų nustatyta juose esančios gliukozės, fruktozės, sacharozės, maltozės ir laktozės koncentracija.

Taikant šį metodą, kaip pavyzdys naudojama alkilaminų nejudančioji fazė ir aptikimas diferencinės refraktometrijos metodu. Taip pat kaip nejudančiąją fazę būtų galima naudoti anijonitines dervas.

4.   Reagentai ir medžiagos

4.1.   Gliukozė (CAS 50–99–7), ne mažesnio kaip 99 % grynumo.

4.2.   Fruktozė (CAS 57–48–7), ne mažesnio kaip 99 % grynumo.

4.3.   Sacharozė (CAS 57–50–1), ne mažesnio kaip 99 % grynumo.

4.4.   Laktozė (CAS 5965–66–2), ne mažesnio kaip 99 % grynumo.

4.5.   Maltozės monohidratas (CAS 6363–53–7), ne mažesnio kaip 99 % grynumo.

4.6.   Grynas acetonitrilas (CAS 75–05–8) HPLC analizei.

4.7.   Distiliuotas ar demineralizuotas vanduo, pageidautina filtruotas per mikrofiltrą.

4.8.   Tirpikliai (pavyzdys)

Eliuavimo tirpiklį sudaro:

Degazuojama 5–10 minučių leidžiant nestiprią helio srovę.

Jei naudojamas vanduo nebuvo filtruotas per mikrofiltrą, tirpiklis turi būti filtruojamas per organiniams tirpikliams skirtą filtrą, kurio akučių dydis lygus 0,45 μm arba mažesnis.

4.9.   Absoliutusis etanolis (CAS 64–17–5).

4.10.   Etanolio tirpalas (5 % tūrio).

4.11.   Pradinio etaloninio tirpalo (20 g/l) paruošimas

Pasveriama po 2 g kiekvieno analizuojamo cukraus (4.1–4.5) ir visi svėriniai be nuostolių suberiami į 100 ml matavimo kolbą. (NB. 2,11 g maltozės monohidrato atitinka 2 g maltozės).

Skiedžiama iki 100 ml 5 % tūrio etanolio tirpalu (4.10), tirpalas supurtomas ir laikomas maždaug + 4 °C temperatūroje. Naujas pradinis tirpalas ruošiamas kartą per savaitę.

4.12.   Darbinių etaloninių tirpalų paruošimas (2,5; 5,0; 7,5; 10,0 ir 20,0 g/l)

Pradinis etaloninis tirpalas 20 g/l (4.11) atitinkamai skiedžiamas 5 % tūrio etanolio tirpalu (4.10), kad būtų gauti penki darbiniai 2,5; 5,0; 7,5; 10,0 ir 20,0 g/l etaloniniai tirpalai. Filtruojami per filtrą, kurio akučių dydis lygus 0,45 μm arba mažesnis (5.3.).

5.   Aparatūra ir įranga

5.1.   HPLC sistema, kuri visų cukrų smailes galėtų atskirti iki bazinės linijos.

5.1.1.   Efektyvusis skysčių chromatografas su šešių padėčių įpurškimo vožtuvu, turinčiu 10 μl kilpą, arba koks nors kitas automatinis ar rankinis įtaisas mažiems tūriams patikimai įpurkšti.

5.1.2.   Siurbimo sistema, kuria būtų galima labai preciziškai gauti ir užtikrinti pastovų arba programuojamą srautą.

5.1.3.   Diferencinis refraktometras.

5.1.4.   Skaičiuojamasis integratorius arba savirašis, kurio veikimas būtų suderintas su likusia įranga.

5.1.5.   Prieškolonėlė:

prie analizės kolonėlės rekomenduojama prijungti tinkamą prieškolonėlę.

5.1.6.   Kolonėlė (pavyzdys):

5.1.7.   Chromatografinės analizės sąlygos (pavyzdys).

Siekiant užtikrinti visišką detektoriaus stabilumą, jį reikėtų įjungti kelias valandas prieš naudojimą. Į palyginamąją kiuvetę turi būti įpilta eliuavimo tirpiklio.

5.2.   Analizinės svarstyklės, kurių tikslumas – 0,1 mg.

5.3.   Mažų tūrių filtravimo įranga, naudojant 0,45 μm mikromembraną.

6.   Ėminių laikymas

Gauti ėminiai prieš analizę laikomi kambario temperatūroje.

7.   Procedūra

7.1.   A DALIS. Ėminių ruošimas

7.1.1.   Ėminys purtomas.

7.1.2.   Ėminys filtruojamas per filtrą, kurio akučių dydis 0,45 μm arba mažesnis (5.3).

7.2.   B DALIS. HPLC

7.2.1.   Nustatymas

Įpurškiama po 10 μl etaloninių tirpalų (4.12) ir ėminių (7.1.2). Analizė atliekama tinkamomis chromatografinės analizės sąlygomis, pavyzdžiui, tokiomis, kurios aprašytos pirmiau.

7.2.2.   Jei kuri nors ėminio smailė būtų didesnio ploto (ar aukščio) nei atitinkama didžiausios koncentracijos etalono smailė, ėminį reikėtų praskiesti distiliuotu vandeniu ir analizuoti iš naujo.

8.   Skaičiavimas

Palyginamos dvi – etaloninio tirpalo ir spiritinio gėrimo – chromatogramos. Smailės nustatomos pagal sulaikymo trukmės vertes. Matuojamas smailių plotas (ar aukštis), kad, taikant išorinio etalono metodą, būtų galima apskaičiuoti koncentracijos vertes. Atsižvelgiama į visus ėminio skiedimo veiksmus.

Galutinis rezultatas yra sacharozės, maltozės, laktozės, gliukozės ir fruktozės kiekio suma, išreikšta invertuotojo cukraus kiekiu (g/l).

Invertuotojo cukraus kiekis apskaičiuojamas kaip visų esamų monosacharidų ir redukuojančiųjų disacharidų suminis kiekis, pridedant stechiometrinį gliukozės ir fruktozės kiekį, apskaičiuotą pagal esamą sacharozės kiekį.

9.   Metodo efektyvumo charakteristikos (preciziškumas)

9.1.   Tarplaboratorinio tyrimo statistiniai rezultatai

Šie duomenys buvo gauti atliekant tarptautinį metodo efektyvumo charakteristikų tyrimą, vykdytą pagal tarptautines suderintas metodikas [1] [2].

1 lentelė

Fruktozė, gliukozė, maltozė

2 lentelė

Sacharozė

3 lentelė

Suminis cukrų kiekis

(Pastaba. Šie duomenys buvo apskaičiuoti kaip suminis cukrų kiekis, o ne invertuotojo cukraus kiekis, apibrėžtas pirmiau 8 skirsnyje.)

4.

Įtraukiamas šis X skyrius:

„X.   MEDIENOS CHEMINIŲ JUNGINIŲ – 2-FURALDEHIDO, 5-HIDROKSIMETIL-2-FURALDEHIDO, 5-METIL-2-FURALDEHIDO, VANILINO, ALYVŲ ALDEHIDO, KONIFERILO ALDEHIDO, SINAPO ALDEHIDO, GALO RŪGŠTIES, ELAGO RŪGŠTIES, VANILINO RŪGŠTIES, ALYVŲ RŪGŠTIES IR SKOPOLETINO – NUSTATYMAS SPIRITINIUOSE GĖRIMUOSE EFEKTYVIOSIOS SKYSČIŲ CHROMATOGRAFIJOS METODU (HPLC)

1.   Taikymo sritis

Metodas susijęs su 2-furaldehido, 5-hidroksimetil-2-furaldehido, 5-metil-2-furaldehido, vanilino, alyvų aldehido, koniferilo aldehido, sinapo aldehido, galo rūgšties, elago rūgšties, vanilino rūgšties, alyvų rūgšties ir skopoletino nustatymu efektyviosios skysčių chromatografijos metodu.

2.   Norminės nuorodos

Analizės metodas, kurį patvirtino Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) Generalinė asamblėja ir OIV paskelbė kaip OIV-MA-BS-16:R2009.

3.   Principas

Nustatymas efektyviosios skysčių chromatografijos metodu (HPLC), aptikimas taikant kelių bangos ilgių ultravioletinės spektrofotometrijos ir spektrofluorimetrijos metodus.

4.   Reagentai

Turi būti naudojami analiziškai gryni reagentai. Naudojamas distiliuotas ar bent tokio paties grynumo vanduo. Pageidautina naudoti per mikrofiltrą filtruotą vandenį, kurio savitoji elektrinė varža 18,2 ΜΩ · cm.

4.1.   96 % tūrio etanolis.

4.2.   HPLC kokybės metanolis (B tirpiklis).

4.3.   Acto rūgštis, praskiesta iki 0,5 % tūrio (A tirpiklis).

4.4.   Judančiosios fazės (pateiktos tik kaip pavyzdys).

A tirpiklis (0,5 % acto rūgštis) ir B tirpiklis (grynas metanolis). Filtruojama per membraną (akučių dydis 0,45 μm). Prireikus degazuojama ultragarso vonioje.

4.5.   Ne mažesnio kaip 99 % grynumo 2-furaldehido, 5-hidroksimetil-2-furaldehido, 5-metil-2-furaldehido, vanilino, alyvų aldehido, koniferilo aldehido, sinapo aldehido, galo rūgšties, elago rūgšties, vanilino rūgšties, alyvų rūgšties ir skopoletino pamatiniai etalonai.

4.6.   Etaloninis tirpalas: etaloninės medžiagos ištirpinamos 50 % tūrio vandeniniame etanolio tirpale. Galutinės etaloninio tirpalo koncentracijos vertės turėtų būti tokios:

2-furaldehido – 5 mg/l; 5-hidroksimetil-2-furaldehido – 10 mg/l; 5-metil-2-furaldehido – 2 mg/l; vanilino – 5 mg/l; alyvų aldehido – 10 mg/l; koniferilo aldehido – 5 mg/l; sinapo aldehido – 5 mg/l; galo rūgšties – 10 mg/l; elago rūgšties – 10 mg/l; vanilino rūgšties – 5 mg/l; alyvų rūgšties – 5 mg/l; skopoletino – 0,5 mg/l.

5.   Aparatūra

Įprasta laboratorinė įranga

5.1.   Didelio efektyvumo skysčių chromatografas, kuris gali veikti binarinio gradiento režimu ir turi:

5.2.   HPLC skirti švirkštai.

5.3.   Mažo tūrio filtravimo per membraną įtaisas.

5.4.   Integratorius-kompiuteris arba savirašis, kurio veikimas būtų suderintas su visa aparatūra, bet pirmiausia jis turi turėti kelis duomenų registravimo kanalus.

6.   Procedūra

6.1.   Įpurškiamo tirpalo ruošimas

Etaloninis tirpalas ir spiritinis gėrimas prireikus filtruojami per membraną, kurios akučių maksimalus skersmuo yra 0,45 μm.

6.2.   Chromatografinės analizės atlikimo sąlygos: analizė atliekama kambario temperatūroje 5.1 punkte nurodyta įranga, naudojant judančiąsias fazes (4.4), kurių srautas maždaug 0,6 ml per minutę pagal toliau pateiktą gradientą (pateiktas tik kaip pavyzdys)

Laikas: 0 min 50 min 70 min 90 min

A tirpiklis (vanduo ir rūgštis): 100 % 60 % 100 % 100 %

B tirpiklis (metanolis): 0 % 40 % 0 % 0 %

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tam tikrais atvejais šį gradientą reikėtų keisti, kad būtų išvengta junginių išplovimo kartu.

6.3.   Nustatymas

6.3.1.   Atskirai įpurškiami pamatiniai etalonai, o vėliau – jų mišinys.

Atlikimo sąlygos suderinamos taip, kad visų junginių smailių skyros faktoriai būtų lygūs bent 1.

6.3.2.   Įpurškiamas pagal 6.1 punktą paruoštas ėminys.

6.3.3.   Matuojamas visų etaloninio tirpalo ir spiritinio gėrimo smailių plotas ir apskaičiuojamos koncentracijos vertės.

7.   Rezultatų išraiška

Kiekvienos sudedamosios dalies koncentracija išreiškiama mg/l.

8.   Metodo efektyvumo charakteristikos (preciziškumas)

Šie duomenys buvo gauti 2009 m. atliekant įvairių spiritinių gėrimų analizės metodo efektyvumo charakteristikų tarptautinį tyrimą, vykdytą pagal tarptautines suderintas metodikas [1] [2].

8.1.   2-furalaldehidas

8.2.   5-hidroksimetil-2-furaldehidas

8.3.   5-metil-2-furaldehidas

8.4.   Vanilinas

8.5.   Alyvų aldehidas

8.6.   Koniferilo aldehidas

8.7.   Sinapo aldehidas

8.8.   Galo rūgštis

8.9.   Elago rūgštis

8.10.   Vanilino rūgštis

8.11.   Alyvų rūgštis

8.12.   Skopoletinas