23.4.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 105/1

---

BENDROJO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTAS

Turinys

ĮVADINĖS NUOSTATOS

10

1 straipsnis

Sąvokos

10

2 straipsnis

Reglamento objektas

11

I ANTRAŠTINĖ DALIS –

BENDROJO TEISMO ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI

11

1 SKYRIUS –

BENDROJO TEISMO NARIAI

11

3 straipsnis

Teisėjo ir generalinio advokato pareigos

11

4 straipsnis

Teisėjų kadencijos pradžia

11

5 straipsnis

Priesaika

12

6 straipsnis

Iškilmingas pasižadėjimas

12

7 straipsnis

Teisėjo atleidimas iš pareigų

12

8 straipsnis

Vyresniškumas

12

2 SKYRIUS –

PIRMININKAVIMAS BENDRAJAME TEISME

12

9 straipsnis

Bendrojo Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimai

12

10 straipsnis

Bendrojo Teismo pirmininko kompetencija

13

11 straipsnis

Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojo kompetencija

13

12 straipsnis

Bendrojo Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo negalėjimas vykdyti savo pareigų

13

3 SKYRIUS –

KOLEGIJOS IR BYLAS NAGRINĖJANČIO TEISMO SUDĖTYS

13

1 skirsnis.

Kolegijų ir konkrečios sudėties teismo sudarymas

13

13 straipsnis

Kolegijų sudarymas

13

14 straipsnis

Kompetentingas konkrečios sudėties teismas

14

15 straipsnis

Didžiosios kolegijos sudarymas

14

16 straipsnis

Teisėjo nusišalinimas ir nušalinimas

14

17 straipsnis

Bylą nagrinėjančio teismo nario negalėjimas vykdyti savo pareigų

14

2 skirsnis.

Kolegijų pirmininkai

15

18 straipsnis

Kolegijų pirmininkų rinkimai

15

19 straipsnis

Kolegijos pirmininko kompetencija

15

20 straipsnis

Kolegijos pirmininko negalėjimas vykdyti savo pareigų

15

3 skirsnis.

Pasitarimai

15

21 straipsnis

Pasitarimų tvarka

15

22 straipsnis

Pasitarimuose dalyvaujančių teisėjų skaičius

15

23 straipsnis

Didžiosios kolegijos kvorumas

16

24 straipsnis

Kolegijų, kuriose posėdžiauja trys arba penki teisėjai, kvorumas

16

4 SKYRIUS –

BYLŲ PASKYRIMAS IR SKYRIMAS IŠ NAUJO, TEISĖJŲ PRANEŠĖJŲ PASKYRIMAS, BYLŲ PERDAVIMAS KITOS KONKREČIOS SUDĖTIES TEISMUI IR VIENAM TEISĖJUI

16

25 straipsnis

Paskyrimo kriterijai

16

26 straipsnis

Pirminis bylos paskyrimas ir teisėjo pranešėjo paskyrimas

16

27 straipsnis

Naujo teisėjo pranešėjo paskyrimas ir bylos paskyrimas iš naujo

17

28 straipsnis

Bylos perdavimas kolegijai, kurioje posėdžiauja kitas skaičius teisėjų

17

29 straipsnis

Bylos perdavimas vienam teisėjui

17

5 SKYRIUS –

GENERALINIŲ ADVOKATŲ PASKYRIMAS

18

30 straipsnis

Atvejai, kuriais gali būti skiriamas generalinis advokatas

18

31 straipsnis

Generalinio advokato paskyrimo tvarka

18

6 SKYRIUS –

TEISMO KANCELIARIJA

18

1 skirsnis.

Teismo kancleris

18

32 straipsnis

Teismo kanclerio skyrimas

18

33 straipsnis

Teismo kanclerio pavaduotojas

19

34 straipsnis

Teismo kanclerio ir Teismo kanclerio pavaduotojo negalėjimas vykdyti savo pareigų

19

35 straipsnis

Teismo kanclerio kompetencija

19

36 straipsnis

Registro tvarkymas

19

37 straipsnis

Susipažinimas su registro įrašais

20

38 straipsnis

Galimybė susipažinti su bylos medžiaga

20

2 skirsnis.

Struktūriniai padaliniai

20

39 straipsnis

Pareigūnai ir kiti tarnautojai

20

7 SKYRIUS –

BENDROJO TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS

20

40 straipsnis

Bendrojo Teismo posėdžių vieta

20

41 straipsnis

Bendrojo Teismo veiklos kalendorius

20

42 straipsnis

Plenarinė konferencija

21

43 straipsnis

Protokolų parengimas

21

II ANTRAŠTINĖ DALIS –

KALBŲ VARTOJIMAS

21

44 straipsnis

Proceso kalbos

21

45 straipsnis

Proceso kalbos nustatymas

21

46 straipsnis

Proceso kalbos vartojimas

22

47 straipsnis

Su kalbų vartojimu susijusios Teismo kanclerio pareigos

22

48 straipsnis

Kalbos, kuriomis leidžiami Bendrojo Teismo leidiniai

23

49 straipsnis

Autentiški tekstai

23

III ANTRAŠTINĖ DALIS –

TIESIOGINIAI IEŠKINIAI

23

50 straipsnis

Taikymo sritis

23

1 SKYRIUS –

BENDROSIOS NUOSTATOS

23

1 skirsnis.

Atstovavimas šalims

23

51 straipsnis

Atstovavimo pareiga

23

2 skirsnis.

Šalims atstovaujančių asmenų teisės ir pareigos

23

52 straipsnis

Privilegijos, imunitetai ir lengvatos

23

53 straipsnis

Šalims atstovaujančių asmenų statusas

24

54 straipsnis

Imuniteto panaikinimas

24

55 straipsnis

Pašalinimas iš bylos nagrinėjimo

24

56 straipsnis

Universiteto dėstytojai

24

3 skirsnis.

Dokumentų įteikimas

24

57 straipsnis

Dokumentų įteikimo būdai

24

4 skirsnis.

Terminai

25

58 straipsnis

Terminų skaičiavimas

25

59 straipsnis

Ieškinys dėl institucijos akto, paskelbto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

25

60 straipsnis

Terminas dėl nuotolių

25

61 straipsnis

Terminų nustatymas ir pratęsimas

26

62 straipsnis

Procesiniai dokumentai, pateikti pasibaigus terminui

26

5 skirsnis.

Proceso eiga ir bylų nagrinėjimas

26

63 straipsnis

Proceso eiga

26

64 straipsnis

Rungimosi procesas

26

65 straipsnis

Procesinių dokumentų ir nagrinėjant bylą priimtų sprendimų ir nutarčių įteikimas

26

66 straipsnis

Anonimiškumas ir tam tikrų duomenų neatskleidimas visuomenei

26

67 straipsnis

Bylų nagrinėjimo eilės tvarka

26

68 straipsnis

Bylų sujungimas

27

69 straipsnis

Bylos nagrinėjimo sustabdymas

27

70 straipsnis

Sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir sprendimas atnaujinti bylos nagrinėjimą

27

71 straipsnis

Sustabdymo trukmė ir pasekmės

27

2 SKYRIUS –

PROCESINIAI DOKUMENTAI

28

72 straipsnis

Bendrosios procesinių dokumentų pateikimo taisyklės

28

73 straipsnis

Procesinio dokumento popierinės versijos pateikimas Teismo kanceliarijai

28

74 straipsnis

Pateikimas elektroniniu būdu

28

75 straipsnis

Pareiškimų apimtis

28

3 SKYRIUS –

RAŠYTINĖ PROCESO DALIS

29

76 straipsnis

Ieškinio turinys

29

77 straipsnis

Su įteikimu susijusi informacija

29

78 straipsnis

Ieškinio priedai

29

79 straipsnis

Pranešimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

29

80 straipsnis

Ieškinio įteikimas

30

81 straipsnis

Atsiliepimas į ieškinį

30

82 straipsnis

Dokumentų perdavimas

30

83 straipsnis

Dublikas ir triplikas

30

4 SKYRIUS –

ĮRODYMAI, PASIŪLYMAI PATEIKTI ĮRODYMŲ IR IEŠKINIO PATIKSLINIMAS

30

84 straipsnis

Nauji pagrindai

30

85 straipsnis

Įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų

31

86 straipsnis

Ieškinio patikslinimas

31

5 SKYRIUS –

PRELIMINARUS PRANEŠIMAS

32

87 straipsnis

Preliminarus pranešimas

32

6 SKYRIUS –

PROCESO ORGANIZAVIMO PRIEMONĖS IR PASIRENGIMO NAGRINĖTI BYLĄ PRIEMONĖS

32

88 straipsnis

Bendrosios nuostatos

32

1 skirsnis.

Proceso organizavimo priemonės

32

89 straipsnis

Tikslas

32

90 straipsnis

Procesas

33

2 skirsnis.

Pasirengimo nagrinėti bylą priemonės

33

91 straipsnis

Tikslas

33

92 straipsnis

Procesas

33

93 straipsnis

Liudytojų šaukimas

34

94 straipsnis

Liudytojų apklausa

34

95 straipsnis

Liudytojų pareigos

34

96 straipsnis

Ekspertizė

34

97 straipsnis

Liudytojų ir ekspertų priesaika

35

98 straipsnis

Liudytojų ir ekspertų priesaikos pažeidimas

35

99 straipsnis

Pareiškimas dėl liudytojo ar eksperto nušalinimo

35

100 straipsnis

Liudytojų ir ekspertų išlaidos

35

101 straipsnis

Teismo pavedimas

35

102 straipsnis

Pasirengimo nagrinėti bylą posėdžių protokolai

36

3 skirsnis.

Konfidencialių informacijos, įrodymų ir dokumentų, pateiktų vykdant pasirengimo nagrinėti bylą priemones, tvarkymas

36

103 straipsnis

Konfidencialių informacijos ir įrodymų tvarkymas

36

104 straipsnis

Dokumentai, su kuriais institucija atsisakė leisti susipažinti

37

7 SKYRIUS –

SU SĄJUNGOS ARBA VIENOS AR KELIŲ JOS VALSTYBIŲ NARIŲ SAUGUMU AR JŲ TARPTAUTINIAIS SANTYKIAIS SUSIJUSI INFORMACIJA ARBA ĮRODYMAI

37

105 straipsnis

Su Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais susijusios informacijos arba įrodymų tvarkymas

37

8 SKYRIUS –

ŽODINĖ PROCESO DALIS

38

106 straipsnis

Žodinė proceso dalis

38

107 straipsnis

Teismo posėdžio data

38

108 straipsnis

Šalių nedalyvavimas teismo posėdyje

38

109 straipsnis

Uždaras teismo posėdis

39

110 straipsnis

Teismo posėdžio eiga

39

111 straipsnis

Žodinės proceso dalies užbaigimas

39

112 straipsnis

Generalinio advokato išvados pateikimas

39

113 straipsnis

Žodinės proceso dalies atnaujinimas

39

114 straipsnis

Teismo posėdžio protokolas

39

115 straipsnis

Teismo posėdžio įrašas

40

9 SKYRIUS –

SPRENDIMAI IR NUTARTYS

40

116 straipsnis

Sprendimo paskelbimo data

40

117 straipsnis

Sprendimo turinys

40

118 straipsnis

Sprendimo paskelbimas ir įteikimas

40

119 straipsnis

Nutarties turinys

40

120 straipsnis

Nutarties pasirašymas ir įteikimas

41

121 straipsnis

Sprendimų ir nutarčių privalomumas

41

122 straipsnis

Paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

41

10 SKYRIUS –

SPRENDIMAI UŽ AKIŲ

41

123 straipsnis

Sprendimai už akių

41

11 SKYRIUS –

DRAUGIŠKAS SUSITARIMAS IR REIKALAVIMŲ ATSISAKYMAS

42

124 straipsnis

Draugiškas susitarimas

42

125 straipsnis

Ieškinio atsisakymas

42

12 SKYRIUS –

IEŠKINIAI IR ATSKIRIEJI PROCESINIAI KLAUSIMAI, DĖL KURIŲ SPRENDŽIAMA NUTARTIMI

42

126 straipsnis

Akivaizdžiai atmestinas ieškinys

42

127 straipsnis

Bylos perdavimas Teisingumo Teismui arba Tarnautojų teismui

42

128 straipsnis

Jurisdikcijos atsisakymas

42

129 straipsnis

Imperatyvūs nepriimtinumo pagrindai

43

130 straipsnis

Prieštaravimai ir atskirieji procesiniai klausimai

43

131 straipsnis

Pagrindo priimti sprendimą nebuvimo konstatavimas ex officio

43

132 straipsnis

Akivaizdžiai pagrįstas ieškinys

43

13 SKYRIUS –

BYLINĖJIMOSI IR KITOS PROCESO IŠLAIDOS

44

133 straipsnis

Sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų

44

134 straipsnis

Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės

44

135 straipsnis

Teisingumas ir dėl nepagrįstų arba nesąžiningų veiksmų patirtos išlaidos

44

136 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos reikalavimų atsisakymo atveju

44

137 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos, kai nėra pagrindo priimti sprendimo

44

138 straipsnis

Įstojusių į bylą šalių bylinėjimosi išlaidos

44

139 straipsnis

Proceso išlaidos

45

140 straipsnis

Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos

45

141 straipsnis

Mokėjimo tvarka

45

14 SKYRIUS –

ĮSTOJIMAS Į BYLĄ

45

142 straipsnis

Įstojimo į bylą dalykas ir pasekmės

45

143 straipsnis

Prašymas įstoti į bylą

45

144 straipsnis

Sprendimas dėl prašymo įstoti į bylą

46

145 straipsnis

Paaiškinimų pateikimas

46

15 SKYRIUS –

NEMOKAMA TEISINĖ PAGALBA

47

146 straipsnis

Bendrosios nuostatos

47

147 straipsnis

Nemokamos teisinės pagalbos prašymas

47

148 straipsnis

Sprendimas dėl nemokamos teisinės pagalbos prašymo

47

149 straipsnis

Avansai ir bylinėjimosi išlaidų padengimas

48

150 straipsnis

Nemokamos teisinės pagalbos nutraukimas

48

16 SKYRIUS –

SKUBOS PROCEDŪROS

49

1 skirsnis.

Pagreitinta procedūra

49

151 straipsnis

Sprendimas dėl pagreitintos procedūros

49

152 straipsnis

Prašymas taikyti pagreitintą procedūrą

49

153 straipsnis

Nagrinėjimas pirmenybės tvarka

49

154 straipsnis

Rašytinė proceso dalis

49

155 straipsnis

Žodinė proceso dalis

50

2 skirsnis.

Taikymo ir vykdymo sustabdymas ir kitos laikinosios apsaugos priemonės

50

156 straipsnis

Taikymo sustabdymo ar kitų laikinųjų apsaugos priemonių prašymas

50

157 straipsnis

Procedūra

50

158 straipsnis

Sprendimas dėl prašymo

50

159 straipsnis

Aplinkybių pasikeitimas

51

160 straipsnis

Naujas prašymas

51

161 straipsnis

Pagal SESV 280, 299 straipsnius ir EAEBS 164 straipsnį pateiktas prašymas

51

17 SKYRIUS –

SU SPRENDIMAIS IR NUTARTIMIS SUSIJĘ PRAŠYMAI

51

162 straipsnis

Prašymo paskyrimas

51

163 straipsnis

Bylos nagrinėjimo sustabdymas

51

164 straipsnis

Sprendimų ir nutarčių klaidų ištaisymas

52

165 straipsnis

Sprendimo nepriėmimas tam tikru klausimu

52

166 straipsnis

Protestas dėl už akių priimto sprendimo

52

167 straipsnis

Procesas pagal trečiojo asmens skundą

52

168 straipsnis

Sprendimų ir nutarčių išaiškinimas

53

169 straipsnis

Bylos atnaujinimas

53

170 straipsnis

Ginčas dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų

54

IV ANTRAŠTINĖ DALIS –

SU INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖMIS SUSIJUSIOS BYLOS

54

171 straipsnis

Taikymo sritis

54

1 SKYRIUS –

BYLOS ŠALYS

54

172 straipsnis

Atsakovas

54

173 straipsnis

Kitų procedūros Apeliacinėje taryboje šalių statusas Bendrajame Teisme

54

174 straipsnis

Šalies pakeitimas

55

175 straipsnis

Prašymas pakeisti šalį

55

176 straipsnis

Sprendimas dėl prašymo pakeisti šalį

55

2 SKYRIUS –

IEŠKINYS IR ATSAKYMAI Į IEŠKINĮ

56

177 straipsnis

Ieškinys

56

178 straipsnis

Ieškinio įteikimas

56

179 straipsnis

Atsakymą į ieškinį galinčios pateikti šalys

57

180 straipsnis

Atsakymas į ieškinį

57

181 straipsnis

Rašytinės proceso dalies užbaigimas

57

3 SKYRIUS –

PRIEŠPRIEŠINIS IEŠKINYS

57

182 straipsnis

Priešpriešinis ieškinys

57

183 straipsnis

Priešpriešinio ieškinio turinys

57

184 straipsnis

Priešpriešinio ieškinio reikalavimai, pagrindai ir argumentai

58

185 straipsnis

Atsakymas į priešpriešinį ieškinį

58

186 straipsnis

Rašytinės proceso dalies užbaigimas

58

187 straipsnis

Pagrindinio ieškinio ir priešpriešinio ieškinio ryšys

58

4 SKYRIUS –

KITI PROCESINIAI KLAUSIMAI

58

188 straipsnis

Bendrojo Teismo nagrinėjamo ginčo dalykas

58

189 straipsnis

Pareiškimų apimtis

58

190 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

58

191 straipsnis

Kitos taikomos nuostatos

59

V ANTRAŠTINĖ DALIS –

APELIACINIAI SKUNDAI DĖL TARNAUTOJŲ TEISMO SPRENDIMŲ IR NUTARČIŲ

59

192 straipsnis

Taikymo sritis

59

1 SKYRIUS –

APELIACINIS SKUNDAS

59

193 straipsnis

Apeliacinio skundo pateikimas

59

194 straipsnis

Apeliacinio skundo turinys

59

195 straipsnis

Apeliacinio skundo reikalavimai, pagrindai ir argumentai

60

196 straipsnis

Reikalavimai, kai apeliacinis skundas pripažįstamas priimtinu

60

2 SKYRIUS –

ATSILIEPIMAS Į APELIACINĮ SKUNDĄ, DUBLIKAS IR TRIPLIKAS

60

197 straipsnis

Apeliacinio skundo įteikimas

60

198 straipsnis

Atsiliepimą į apeliacinį skundą galinčios pateikti šalys

60

199 straipsnis

Atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys

60

200 straipsnis

Atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimai

61

201 straipsnis

Dublikas ir triplikas

61

3 SKYRIUS –

PRIEŠPRIEŠINIS APELIACINIS SKUNDAS

61

202 straipsnis

Priešpriešinis apeliacinis skundas

61

203 straipsnis

Priešpriešinio apeliacinio skundo turinys

61

204 straipsnis

Priešpriešinio apeliacinio skundo reikalavimai, pagrindai ir argumentai

61

4 SKYRIUS –

DĖL PRIEŠPRIEŠINIO APELIACINIO SKUNDO PATEIKIAMI PAREIŠKIMAI

62

205 straipsnis

Atsiliepimas į priešpriešinį apeliacinį skundą

62

206 straipsnis

Po priešpriešinio apeliacinio skundo pateikiami dublikas ir triplikas

62

5 SKYRIUS –

ŽODINĖ PROCESO DALIS

62

207 straipsnis

Žodinė proceso dalis

62

6 SKYRIUS –

APELIACINIAI SKUNDAI, DĖL KURIŲ SPRENDŽIAMA NUTARTIMI

62

208 straipsnis

Akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas

62

209 straipsnis

Akivaizdžiai pagrįstas apeliacinis skundas

62

7 SKYRIUS –

PAGRINDINIO APELIACINIO SKUNDO IŠBRAUKIMO IŠ REGISTRO PASEKMĖS PRIEŠPRIEŠINIAM APELIACINIAM SKUNDUI

63

210 straipsnis

Pagrindinio apeliacinio skundo atsisakymo ar akivaizdaus jo nepriimtinumo pasekmės priešpriešiniam apeliaciniam skundui

63

8 SKYRIUS –

BYLINĖJIMOSI IR KITOS PROCESO IŠLAIDOS APELIACINIAME PROCESE

63

211 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese paskirstymas

63

9 SKYRIUS –

KITOS APELIACINIAME PROCESE TAIKOMOS NUOSTATOS

63

212 straipsnis

Pareiškimų apimtis

63

213 straipsnis

Kitos apeliaciniame procese taikomos nuostatos

63

10 SKYRIUS –

APELIACINIS SKUNDAS DĖL SPRENDIMŲ ATMESTI PRAŠYMĄ ĮSTOTI Į BYLĄ IR SPRENDIMŲ DĖL LAIKINŲJŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ

64

214 straipsnis

Apeliacinis skundas dėl sprendimų atmesti prašymą įstoti į bylą ir sprendimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių

64

VI ANTRAŠTINĖ DALIS –

PROCESAS GRĄŽINUS BYLĄ

64

1 SKYRIUS –

BENDROJO TEISMO SPRENDIMAI IR NUTARTYS, PRIIMAMI PANAIKINUS JO SPRENDIMĄ AR NUTARTĮ IR GRĄŽINUS JAM BYLĄ

64

215 straipsnis

Teisingumo Teismo atliekamas Bendrojo Teismo sprendimo arba nutarties panaikinimas ir bylos grąžinimas

64

216 straipsnis

Bylos paskyrimas

64

217 straipsnis

Proceso eiga

64

218 straipsnis

Procesui taikomos nuostatos

64

219 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos

65

2 SKYRIUS –

PO SPRENDIMO AR NUTARTIES PERŽIŪROS IR PO BYLOS GRĄŽINIMO PRIIMAMI BENDROJO TEISMO SPRENDIMAI IR NUTARTYS

65

220 straipsnis

Teisingumo Teismo atliekama peržiūra ir bylos grąžinimas

65

221 straipsnis

Bylos paskyrimas

65

222 straipsnis

Proceso eiga

65

223 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos

65

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65

224 straipsnis

Vykdymo nuostatos

65

225 straipsnis

Priverstinis vykdymas

65

226 straipsnis

Panaikinimas

66

227 straipsnis

Šio reglamento paskelbimas ir įsigaliojimas

66

BENDROJO TEISMO PROCEDŪROS REGLAMENTAS

BENDRASIS TEISMAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 19 straipsnį,

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 254 straipsnio penktą pastraipą,

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdamas į Protokolą dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, ypač į jo 19 straipsnio šeštą pastraipą, 63 straipsnį ir 64 straipsnio antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamentas daugelį kartų buvo iš dalies keičiamas, palaipsniui įtvirtinant nuostatas, kuriomis Bendrajam Teismui suteikta galimybė geriausiomis sąlygomis nagrinėti skirtingo pobūdžio ir vis įvairesnių sričių bylas;

(2)

būtina peržiūrėti visą tekstą siekiant iš naujo nuosekliai išdėstyti visas jo normas, užtikrinti Europos Sąjungos teismams teikiamiems nagrinėti ginčams taikomų procesinių normų darną, išlaikyti Bendrojo Teismo galimybes priimti sprendimus per protingą terminą, padaryti aiškesnes šalims suteiktas teises, patikslinti, ko Bendrasis Teismas tikisi iš šalims atstovaujančių asmenų, ir patikslinti kai kurias nuostatas, kad būtų atsižvelgta į tam tikrus pokyčius, įskaitant technologinius, kiek tai susiję su procesinių dokumentų gavimu ir įteikimu, ir į problemas, su kuriomis susidurta tokias nuostatas įgyvendinant;

(3)

ieškiniams dėl intelektinės nuosavybės ir apeliaciniams skundams dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimų ar nutarčių dėl jiems būdingų ypatumų turi būti taikomos atskiros procesinės normos, įtvirtintos specialiosiose antraštinėse dalyse, tačiau visus kitus šių ieškinių aspektus turi reglamentuoti tiesioginiams ieškiniams taikomos procesinės nuostatos. Taigi normos, taikomos tiesioginiams ieškiniams, ieškiniams dėl intelektinės nuosavybės ir apeliaciniams skundams, yra šio reglamento pagrindas;

(4)

atsižvelgiant į įgytą praktiką taip pat paaiškėjo, kad teisės subjektų labui būtina papildyti arba padaryti aiškesnes kiekvienai procedūros rūšiai taikomas nuostatas. Visų pirma tai nuostatos, susijusios su pagrindinėms šalims ir įstojusioms į bylą šalims suteiktų teisių apimtimi, o kalbant apie intelektinės nuosavybės bylas – nuostatos, susijusios su įstojusios į bylą šalies statuso įgijimu ir jos teisių apimtimi. Rungimosi principo laikymuisi ir būtinybei tam tikrais atvejais užtikrinti neskelbtinos informacijos, kuri svarbi norint išspręsti bylą, konfidencialumą skirtos atskiros nuostatos. Kalbant apie apeliacinius skundus dėl Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties, pažymėtina, kad pagrindinius apeliacinius skundus taip pat reikia aiškiau atskirti nuo priešpriešinių apeliacinių skundų, kurie pateikiami įteikus pagrindinį apeliacinį skundą. Intelektinės nuosavybės bylose pagrindinį ieškinį taip pat reikia atskirti nuo įstojusios į bylą šalies priešpriešinio ieškinio, pareiškiamo įteikus jai pagrindinį ieškinį;

(5)

taikant kai kurias procedūras paaiškėjo, kad jos per daug sudėtingos, todėl jas reikia padaryti paprastesnes. Šiam tikslui proceso kalbos nustatymo intelektinės nuosavybės bylose taisyklės suinteresuotiesiems asmenims užtikrina geresnes galimybes numatyti situaciją ir palengvina Bendrojo Teismo darbą nagrinėjant bylą. Normomis, skirtomis procesui, kuriame byla nagrinėjama už akių, reglamentuoti, siekiama, kad dėl ieškovo interesų byla būtų išnagrinėta greičiau; ieškovui laimėjus bylą kyla rizika, kad teismo procese nedalyvavęs atsakovas paduos protestą;

(6)

kad Procedūros reglamentą būtų lengviau skaityti, taip pat reikia tiesioginiams ieškiniams skirtoje antraštinėje dalyje kartu reglamentuoti visus prašymus, susijusius su sprendimais ir nutartimis, šiuo metu reglamentuojamus keliose Procedūros reglamento dalyse ir įvairiuose skyriuose. Be to, siekiant, kad tekstą būtų lengviau skaityti, toje pačioje antraštinėje dalyje išdėstomos procedūros, taikomos tais atvejais, kai Teisingumo Teismas grąžina bylą panaikinęs Bendrojo Teismo sprendimą arba atlikęs šio teismo sprendimo peržiūrą;

(7)

nepaisant to, kad Bendrasis Teismas turi nagrinėti vis daugiau ginčų, jis privalo ir toliau priimti sprendimus per protingą terminą. Todėl būtina toliau dėti pastangas, kurių imtasi siekiant sutrumpinti jame vykstančio proceso trukmę, būtent, nustatyti, kad intelektinės nuosavybės bylose rašytinę proceso dalį sudaro tik vienas pasikeitimas pareiškimais, reglamentuoti prašymus patikslinti ieškinyje nurodytus reikalavimus, sutrumpinti kai kuriuos procesinius terminus, padaryti paprastesnę įstojimo į bylą tvarką, panaikinant įstojimo į bylą, kuris galėjo būti leidžiamas pasibaigus nustatytam procesiniam terminui po paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, rūšį, numatyti Bendrajam Teismui galimybę nagrinėjant tiesioginius ieškinius priimti sprendimą nerengiant žodinės proceso dalies, jeigu nė viena pagrindinė šalis neprašė surengti teismo posėdžio ir jeigu Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, ir galimybę išnagrinėjus apeliacinius skundus priimti sprendimą nerengiant žodinės proceso dalies, išplėsti kolegijų pirmininkų kompetenciją priimti sprendimus ir galiausiai numatyti daugiau atvejų, kuriais būtų priimamas paprastas sprendimas;

(8)

siekiant to paties tikslo, Bendrojo Teismo organizaciniams klausimams skirta antraštinė dalis papildyta nuostatomis, be kita ko, numatančiomis atvejus, kuriais byla gali būti paskirta nagrinėti kitos sudėties teismui, ir išplečiančiomis vieno teisėjo kompetenciją – jam suteikiama galimybė nagrinėti intelektinės nuosavybės bylas;

(9)

proceso organizavimas laikantis rungimosi principo patvirtintas įtvirtinant šį principą atskirame straipsnyje ir griežtai reglamentuojant atvejus, kai vienos pagrindinės šalies pateiktos tam tikros informacijos, būtinos norint išspręsti ginčą, konfidencialumo užtikrinimas išimties tvarka pateisina sprendimą neperduoti šios informacijos kitai pagrindinei šaliai. Naujomis nuostatomis Bendrajam Teismui taip pat suteikiamas pagrindas spręsti teisėjo nusišalinimo arba nušalinimo klausimus. Be to, įgyvendinant reformą reglamente siekiama įtvirtinti nuostatas, kurios anksčiau buvo numatytos Praktiniuose nurodymuose šalims, kaip antai nuostatą dėl pareiškimų apimties, arba Nurodymuose Bendrojo Teismo kancleriui, kaip antai nuostatą dėl anonimiškumo ir nuostatą, nustatančią sąlygas, kuriomis trečiasis asmuo gali susipažinti su bylos medžiaga;

(10)	galiausiai, kad būtų lengviau skaityti tekstą, panaikinamos kai kurios pasenusios arba netaikomos normos, sunumeruojamos visos šio reglamento straipsnių pastraipos, kiekvienam straipsniui suteikiamas pavadinimas ir suderinami vartojami terminai,

Teisingumo Teismui pritarus,

2015 m. vasario 10 d. Tarybai patvirtinus,

PRIIMA ŠĮ REGLAMENTĄ:

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sąvokos

1.   Šiame reglamente:

a)	Europos Sąjungos sutarties nuostatos nurodomos rašant santrumpą ESS ir po jos šios Sutarties atitinkamo straipsnio numerį;

b)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos nurodomos rašant santrumpą SESV ir po jos šios Sutarties atitinkamo straipsnio numerį;

c)	Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatos nurodomos rašant santrumpą EAEBS ir po jos šios Sutarties atitinkamo straipsnio numerį;

d)	„Statutas“ – Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto;

e)	„EEE susitarimas“ (1) – Europos ekonominės erdvės susitarimas;

f)	„Tarybos reglamentas Nr. 1“ – 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (2).

2.   Taikant šį reglamentą:

a)   „Bendrasis Teismas“– kolegijai paskirtų arba perduotų bylų atveju reiškia tą kolegiją, o vienam teisėjui perduotų arba paskirtų bylų atveju reiškia tą teisėją;

b)   „pirmininkas“– kai terminas vartojamas be papildomų žodžių:

—	konkrečios sudėties teismui dar nepaskirtų bylų atveju – Bendrojo Teismo pirmininkas,

—	kolegijoms paskirtų bylų atveju – kolegijos, kuriai byla paskirta, pirmininkas,

—	vienam teisėjui perduotų arba paskirtų bylų atveju – tas teisėjas;

c)   „šalis“ arba „šalys“– kai terminas vartojamas be papildomų žodžių – bet kuri bylos šalis, įskaitant įstojusias į bylą šalis;

d)   „pagrindinė šalis“ arba „pagrindinės šalys“– atsižvelgiant į atvejį, ieškovas arba atsakovas, arba jie abu;

e)   „šalims atstovaujantys asmenys“– advokatai ir atstovai, pastariesiems prireikus padeda patarėjas arba advokatas, atstovaujantys šalims Bendrajame Teisme, kaip numatyta Statuto 19 straipsnyje;

f)   „institucija“ arba „institucijos“– ESS 13 straipsnio 1 dalyje nurodytos Sąjungos institucijos ir Sutartimis arba joms vykdyti priimtais aktais įsteigtos įstaigos ar organai, kurie gali būti Bendrojo Teismo nagrinėjamų bylų šalys;

g)   „Tarnyba“– atsižvelgiant į atvejį, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) arba Bendrijos augalų veislių tarnyba;

h)   „ELPA priežiūros institucija“– EEE susitarime minima Europos laisvosios prekybos asociacijos priežiūros institucija;

i)   „tiesioginiai ieškiniai“– ieškiniai, pareikšti pagal SESV 263, 265, 268 ir 272 straipsnius.

2 straipsnis

Reglamento objektas

Šio reglamento nuostatomis įgyvendinamos ir prireikus papildomos tam tikros ESS, SESV, EAEBS ir Statuto nuostatos.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROJO TEISMO ORGANIZACINIAI KLAUSIMAI

1 skyrius

BENDROJO TEISMO NARIAI

3 straipsnis

Teisėjo ir generalinio advokato pareigos

1.   Kiekvienas Bendrojo Teismo narys paprastai eina teisėjo pareigas.

2.   Bendrojo Teismo nariai toliau vadinami teisėjais.

3.   Kiekvienas teisėjas, išskyrus Bendrojo Teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir kolegijų pirmininkus, 30 ir 31 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis gali tam tikroje byloje vykdyti generalinio advokato pareigas.

4.   Šiame reglamente daromos nuorodos į generalinį advokatą taikomos tik tais atvejais, kai vienas iš teisėjų yra paskirtas generaliniu advokatu.

4 straipsnis

Teisėjų kadencijos pradžia

Teisėjo kadencija pradedama skaičiuoti nuo paskyrimo dokumente šiuo tikslu nurodytos dienos. Jeigu šiame dokumente nenurodyta kadencijos pradžios data, kadencija pradedama skaičiuoti nuo šio dokumento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

5 straipsnis

Priesaika

Prieš pradėdami eiti pareigas teisėjai Teisingumo Teisme prisiekia, kaip nurodyta Statuto 2 straipsnyje:

6 straipsnis

Iškilmingas pasižadėjimas

Iškart po priesaikos teisėjai pasirašo pareiškimą, kuriuo iškilmingai pasižada, kaip nurodyta Statuto 4 straipsnio trečioje pastraipoje.

7 straipsnis

Teisėjo atleidimas iš pareigų

1.   Tuo atveju, kai pagal Statuto 6 straipsnį Teisingumo Teismas, pasikonsultavęs su Bendruoju Teismu, turi nuspręsti dėl to, ar teisėjas nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, Bendrojo Teismo pirmininkas pasiūlo tokiam asmeniui pateikti savo paaiškinimus nedalyvaujant Teismo kancleriui.

2.   Bendrasis Teismas motyvuoja savo nuomonę.

3.   Nuomonei, kad Bendrojo Teismo teisėjas nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su jo pareigomis susijusių įsipareigojimų, turi pritarti Bendrojo Teismo teisėjų dauguma, atsižvelgiant į Statuto 48 straipsnį. Tuo atveju apie balsavimo rezultatus pranešama Teisingumo Teismui.

4.   Balsavimas vyksta slaptai, nedalyvaujant Teismo kancleriui; pats teisėjas svarstant nedalyvauja.

8 straipsnis

Vyresniškumas

1.   Teisėjų vyresniškumas nustatomas atsižvelgiant į jų pareigų ėjimo pradžią.

2.   Jeigu pareigų ėjimo trukmė yra vienoda, vyresniškumas nustatomas pagal amžių.

3.   Kitai kadencijai paskirti teisėjai išlaiko savo vyresniškumą pagal pareigų ėjimo trukmę.

2 skyrius

PIRMININKAVIMAS BENDRAJAME TEISME

9 straipsnis

Bendrojo Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimai

1.   Pagal SESV 254 straipsnio antrą pastraipą iš dalies atnaujinus Bendrojo Teismo sudėtį teisėjai nedelsdami iš savo tarpo trejiems metams išrenka Bendrojo Teismo pirmininką.

2.   Jeigu Bendrojo Teismo pirmininko vieta tampa laisva anksčiau, nei pasibaigia įprasta jo kadencija, Bendrasis Teismas likusiam kadencijos laikui pirmininku išrenka kitą teisėją.

3.   Šiame straipsnyje numatyti rinkimai vyksta balsuojant slaptai. Išrenkamas teisėjas, kuris gavo daugiau nei pusę Bendrojo Teismo teisėjų balsų, atsižvelgiant į Statuto 48 straipsnį. Jeigu nė vienas teisėjas negauna šios balsų daugumos, surengiami kiti balsavimai, kol ji bus pasiekta.

4.   Šio straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka teisėjai iš savo tarpo trejiems metams išrenka Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotoją. Jeigu Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojo vieta tampa laisva anksčiau, nei pasibaigia įprasta jo kadencija, taikoma šio straipsnio 2 dalis.

5.   Pagal šį straipsnį išrinktų Bendrojo Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pavardės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

10 straipsnis

Bendrojo Teismo pirmininko kompetencija

1.   Bendrojo Teismo pirmininkas atstovauja Bendrajam Teismui.

2.   Bendrojo Teismo pirmininkas vadovauja Bendrojo Teismo veiklai ir jo struktūriniams padaliniams.

3.   Bendrojo Teismo pirmininkas pirmininkauja 42 straipsnyje nurodytai plenarinei konferencijai.

4.   Bendrojo Teismo pirmininkas pirmininkauja didžiajai kolegijai. Tokiu atveju taikomas 19 straipsnis.

5.   Jeigu Bendrojo Teismo pirmininkas paskiriamas į kolegiją, jis tai kolegijai pirmininkauja. Tokiu atveju taikomas 19 straipsnis.

6.   Jeigu byla dar nepaskirta konkrečios sudėties teismui, Bendrojo Teismo pirmininkas gali imtis 89 straipsnyje numatytų proceso organizavimo priemonių.

11 straipsnis

Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojo kompetencija

1.   Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas padeda Bendrojo Teismo pirmininkui vykdyti savo funkcijas ir laikinai jį pakeičia, jei šis negali vykdyti savo pareigų.

2.   Bendrojo Teismo pirmininko prašymu pirmininko pavaduotojas jį laikinai pakeičia ir vykdo funkcijas, numatytas 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

3.   Bendrasis Teismas sprendimu nustato sąlygas, kuriomis Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas laikinai pakeičia Bendrojo Teismo pirmininką ir vykdo jo teismines funkcijas. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4.   Nepažeidžiant 10 straipsnio 5 dalies, jeigu Bendrojo Teismo pirmininko pavaduotojas paskiriamas į kolegiją, jis tai kolegijai pirmininkauja. Tokiu atveju taikomas 19 straipsnis.

12 straipsnis

Bendrojo Teismo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo negalėjimas vykdyti savo pareigų

Jeigu Bendrojo Teismo pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas negali vykdyti savo pareigų, pirmininkavimo funkcijas vykdo vienas iš kolegijų pirmininkų arba, jų nesant, vienas iš kitų teisėjų, laikantis 8 straipsnyje nustatytos vyresniškumo tvarkos.

3 skyrius

KOLEGIJOS IR BYLAS NAGRINĖJANČIO TEISMO SUDĖTYS

1 skirsnis

Kolegijų ir konkrečios sudėties teismo sudarymas

13 straipsnis

Kolegijų sudarymas

1.   Bendrasis Teismas sudaro kolegijas, kuriose posėdžiauja trys arba penki teisėjai.

2.   Bendrasis Teismas Bendrojo Teismo pirmininko siūlymu sprendžia dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas.

3.   Pagal šį straipsnį priimti sprendimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Kompetentingas konkrečios sudėties teismas

1.   Bendrajame Teisme bylos nagrinėjamos kolegijose, kuriose posėdžiauja trys arba penki teisėjai, kaip numatyta 13 straipsnyje.

2.   28 straipsnyje nurodytais atvejais bylos gali būti nagrinėjamos didžiojoje kolegijoje.

3.   Bylas gali nagrinėti vienas teisėjas, jeigu jos jam perduodamos pagal 29 straipsnį.

15 straipsnis

Didžiosios kolegijos sudarymas

1.   Didžiąją kolegiją sudaro penkiolika teisėjų.

2.   Bendrasis Teismas priima sprendimą dėl teisėjų paskyrimo į didžiąją kolegiją tvarkos. Toks sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Teisėjo nusišalinimas ir nušalinimas

1.   Jei, vadovaudamasis Statuto 18 straipsnio pirma ir antra pastraipomis, teisėjas mano, kad negali dalyvauti nagrinėjant tam tikrą bylą, jis apie tai praneša Bendrojo Teismo pirmininkui ir šis jį atleidžia nuo šios pareigos.

2.   Jei pirmininkas mano, kad vadovaujantis Statuto 18 straipsnio pirma ir antra pastraipomis teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant tam tikrą bylą, jis apie tai praneša tokiam teisėjui ir prieš priimdamas sprendimą išklauso jo paaiškinimus.

3.   Jeigu iškyla kliūčių taikyti šį straipsnį, vadovaudamasis Statuto 18 straipsnio trečia pastraipa, Bendrojo Teismo pirmininkas 1 ir 2 dalyse nurodytus klausimus perduoda spręsti plenarinei konferencijai. Tokiu atveju balsavimas vyksta slaptai, nedalyvaujant Teismo kancleriui ir išklausius atitinkamo teisėjo paaiškinimus; pats teisėjas svarstant nedalyvauja.

17 straipsnis

Bylą nagrinėjančio teismo nario negalėjimas vykdyti savo pareigų

1.   Jeigu paaiškėja, kad didžiojoje kolegijoje, prieš pradedant pasitarimus byloje arba teismo posėdį, teisėjas negali vykdyti savo pareigų ir dėl to nėra 15 straipsnyje numatyto teisėjų skaičiaus, Bendrojo Teismo pirmininkas į šią kolegiją paskiria teisėją, kad būtų pasiektas numatytas teisėjų skaičius.

2.   Jeigu paaiškėja, kad kolegijoje, kurioje posėdžiauja trys arba penki teisėjai, prieš pradedant pasitarimus byloje arba teismo posėdį, teisėjas negali vykdyti savo pareigų ir dėl to nėra numatyto teisėjų skaičiaus, šios kolegijos pirmininkas į ją paskiria kitą tos pačios kolegijos teisėją, kad šis pakeistų pareigų negalintį vykdyti teisėją. Jeigu teisėjo, kuris negali vykdyti savo pareigų, neįmanoma pakeisti kitu tos pačios kolegijos teisėju, šios kolegijos pirmininkas apie tai praneša Bendrojo Teismo pirmininkui, o šis, vadovaudamasis Bendrojo Teismo nustatytais kriterijais, paskiria kitą teisėją, kad būtų pasiektas numatytas teisėjų skaičius. Sprendimas, kuriuo nustatomi šie kriterijai, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Jeigu teisėjas, kuriam buvo paskirta ar perduota byla, kad jis ją nagrinėtų kaip vienas teisėjas, negali vykdyti savo pareigų, Bendrojo Teismo pirmininkas vietoj jo paskiria kitą teisėją.

2 skirsnis

Kolegijų pirmininkai

18 straipsnis

Kolegijų pirmininkų rinkimai

1.   Pagal 9 straipsnio 3 dalį teisėjai iš savo tarpo išrenka kolegijų, kuriose posėdžiauja trys ir penki teisėjai, pirmininkus.

2.   Kolegijų, kuriose posėdžiauja penki teisėjai, pirmininkai išrenkami trejų metų kadencijai. Jie gali būti perrinkti kitai kadencijai.

3.   Kolegijų, kuriose posėdžiauja trys teisėjai, pirmininkai išrenkami nustatytam laikotarpiui.

4.   Kolegijų, kuriose posėdžiauja penki teisėjai, pirmininkų rinkimai vyksta iškart, kai pagal 9 straipsnį išrenkami Bendrojo Teismo pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas.

5.   Jeigu kolegijos pirmininko vieta tampa laisva anksčiau, nei pasibaigia jo įprasta kadencija, likusiam kadencijos laikui kolegijos pirmininku išrenkamas kitas teisėjas.

6.   Pagal šį straipsnį išrinktų kolegijų pirmininkų pavardės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

19 straipsnis

Kolegijos pirmininko kompetencija

1.   Išklausęs teisėją pranešėją, kolegijos pirmininkas vykdo šiuo reglamentu jam suteiktą kompetenciją.

2.   Kolegijos pirmininkas visus jo kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti kolegijai.

20 straipsnis

Kolegijos pirmininko negalėjimas vykdyti savo pareigų

Nepažeidžiant 10 straipsnio 5 dalies ir 11 straipsnio 4 dalies, jeigu kolegijos pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, jo funkcijas vykdo tos sudėties teismo teisėjas, laikantis 8 straipsnyje nustatytos vyresniškumo tvarkos.

3 skirsnis

Pasitarimai

21 straipsnis

Pasitarimų tvarka

1.   Bendrojo Teismo pasitarimai yra ir išlieka slapti.

2.   Jeigu buvo surengtas teismo posėdis, pasitarimuose dalyvauja tik jame dalyvavę teisėjai.

3.   Kiekvienas pasitarimuose dalyvaujantis teisėjas pareiškia savo nuomonę ir ją motyvuoja.

4.   Teisėjų daugumos po galutinio svarstymo padarytos išvados lemia Bendrojo Teismo sprendimą. Balsavimas vyksta atvirkštine tvarka nei nustatyta 8 straipsnyje, išskyrus teisėjo pranešėjo, kuris balsuoja pirmas, ir pirmininko, kuris balsuoja paskutinis, balsavimą.

22 straipsnis

Pasitarimuose dalyvaujančių teisėjų skaičius

Jeigu vienas iš teisėjų negali vykdyti savo pareigų, todėl teisėjų skaičius yra lyginis, pasitarimuose nedalyvauja trumpiausiai teisėjo pareigas einantis teisėjas, kuris nustatomas pagal 8 straipsnį, nebent jis yra pirmininkas arba teisėjas pranešėjas. Pastaruoju atveju pasitarimuose nedalyvauja kitas iš karto prieš jį pagal vyresniškumo tvarką einantis teisėjas.

23 straipsnis

Didžiosios kolegijos kvorumas

1.   Didžiosios kolegijos pasitarimai yra teisėti tik tada, kai juose dalyvauja bent vienuolika teisėjų.

2.   Jeigu dėl teisėjo negalėjimo vykdyti savo pareigų šis kvorumas nesusidaro, Bendrojo Teismo pirmininkas paskiria kitą teisėją, kad susidarytų didžiosios kolegijos kvorumas.

3.   Jeigu kvorumas nebesusidaro po to, kai įvyko teismo posėdis, teisėjas keičiamas laikantis 2 dalyje nustatytų sąlygų ir naujas teismo posėdis rengiamas, jeigu to prašo pagrindinė šalis. Naują teismo posėdį Bendrasis Teismas gali surengti ir savo iniciatyva. Surengti naują teismo posėdį būtina, jei buvo imtasi 91 straipsnio a ir d punktuose ir 96 straipsnio 2 dalyje nurodytų pasirengimo nagrinėti bylą priemonių. Jeigu naujas teismo posėdis nerengiamas, 21 straipsnio 2 dalis netaikoma.

24 straipsnis

Kolegijų, kuriose posėdžiauja trys arba penki teisėjai, kvorumas

1.   Kolegijų, kuriose posėdžiauja trys arba penki teisėjai, pasitarimai yra teisėti tik tada, kai juose dalyvauja bent trys teisėjai.

2.   Jeigu dėl to, kad teisėjas negali vykdyti savo pareigų kolegijoje, kurioje posėdžiauja trys arba penki teisėjai, nėra kvorumo, tokios kolegijos pirmininkas paskiria kitą šios kolegijos teisėją, kad šis pakeistų pareigų negalintį vykdyti teisėją. Jeigu teisėjo, kuris negali vykdyti savo pareigų, neįmanoma pakeisti kitu tos pačios kolegijos teisėju, tos kolegijos pirmininkas apie tai praneša Bendrojo Teismo pirmininkui, o šis, vadovaudamasis Bendrojo Teismo nustatytais kriterijais, paskiria kitą teisėją, kad būtų pasiektas kolegijos kvorumas. Sprendimas, kuriuo nustatomi šie kriterijai, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3.   Jeigu kvorumas nebesusidaro po to, kai įvyko teismo posėdis, teisėjas keičiamas laikantis 2 dalyje nustatytų sąlygų ir naujas teismo posėdis rengiamas, jeigu to prašo pagrindinė šalis. Naują teismo posėdį Bendrasis Teismas gali surengti ir savo iniciatyva. Surengti naują teismo posėdį būtina, jei buvo imtasi 91 straipsnio a ir d punktuose ir 96 straipsnio 2 dalyje nurodytų pasirengimo nagrinėti bylą priemonių. Surengti naują teismo posėdį būtina, kai turi būti pakeistas daugiau kaip vienas iš pirmame teismo posėdyje dalyvavusių teisėjų. Jeigu naujas teismo posėdis nerengiamas, 21 straipsnio 2 dalis netaikoma.

4 skyrius

BYLŲ PASKYRIMAS IR SKYRIMAS IŠ NAUJO, TEISĖJŲ PRANEŠĖJŲ PASKYRIMAS, BYLŲ PERDAVIMAS KITOS KONKREČIOS SUDĖTIES TEISMUI IR VIENAM TEISĖJUI

25 straipsnis

Paskyrimo kriterijai

1.   Bendrasis Teismas nustato kriterijus, pagal kuriuos bylos paskirstomos kolegijoms. Bendrasis Teismas gali pavesti vienai arba kelioms kolegijoms nagrinėti specialių sričių bylas.

2.   Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

26 straipsnis

Pirminis bylos paskyrimas ir teisėjo pranešėjo paskyrimas

1.   Kai gaunamas dokumentas dėl bylos iškėlimo, Bendrojo Teismo pirmininkas kuo greičiau paskiria bylą vienai iš kolegijų, taikydamas šio Teismo pagal 25 straipsnį nustatytus kriterijus.

2.   Kiekvienoje tai kolegijai paskirtoje byloje kolegijos pirmininkas pasiūlo Bendrojo Teismo pirmininkui vieną teisėją paskirti teisėju pranešėju. Bendrojo Teismo pirmininkas priima sprendimą dėl šio pasiūlymo.

3.   Jeigu į kurią nors kolegiją, kurioje posėdžiauja trys arba penki teisėjai, paskirtų teisėjų skaičius yra didesnis nei atitinkamai trys arba penki, kolegijos pirmininkas sprendžia, kurie iš šių teisėjų dalyvaus nagrinėjant bylą.

27 straipsnis

Naujo teisėjo pranešėjo paskyrimas ir bylos paskyrimas iš naujo

1.   Jeigu teisėjas pranešėjas negali vykdyti savo pareigų, kompetentingo konkrečios sudėties teismo pirmininkas apie tai praneša Bendrojo Teismo pirmininkui, o šis paskiria naują teisėją pranešėją. Jeigu naujas teisėjas pranešėjas paskirtas į kitą kolegiją nei ta, kuriai byla buvo iš pradžių paskirta, bylą nagrinėja kolegija, kurioje posėdžiauja naujas teisėjas pranešėjas.

2.   Siekdamas atsižvelgti į ryšį tarp tam tikrų bylų dėl jų dalyko, Bendrojo Teismo pirmininkas motyvuotu sprendimu ir pasikonsultavęs su tam tikrais teisėjais pranešėjais gali paskirti bylas iš naujo, kad visas šias bylas parengtų nagrinėti tas pats teisėjas pranešėjas. Jeigu teisėjas pranešėjas, kuriam bylos paskirtos iš naujo, nepriklauso kolegijai, kuriai bylos buvo iš pradžių paskirtos, bylas nagrinėja kolegija, kurioje posėdžiauja naujas teisėjas pranešėjas.

3.   Kol nepateiktas 87 straipsnyje nurodytas preliminarus pranešimas, gero teisingumo vykdymo sumetimais išimties tvarka Bendrojo Teismo pirmininkas gali motyvuotu sprendimu, pasikonsultavęs su atitinkamais teisėjais, paskirti kitą teisėją pranešėją. Jeigu šis teisėjas paskirtas į kitą kolegiją nei ta, kuriai byla buvo iš pradžių paskirta, bylą nagrinėja kolegija, kurioje posėdžiauja naujas teisėjas pranešėjas.

4.   Prieš priimdamas sprendimus dėl 1–3 dalyse nurodytų paskyrimų, Bendrojo Teismo pirmininkas gauna atitinkamų kolegijų pirmininkų pastabas.

5.   Bendrajam Teismui priėmus sprendimą dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas ir pasikeitus kolegijų sudėčiai, bylą nagrinėja kolegija, kurioje pagal šį sprendimą posėdžiauja teisėjas pranešėjas, jeigu neprasidėjo pasitarimai byloje arba nebuvo pradėta žodinė proceso dalis.

28 straipsnis

Bylos perdavimas kolegijai, kurioje posėdžiauja kitas skaičius teisėjų

1.   Kai tai pateisina teisinis bylos sudėtingumas ar bylos svarba arba ypatingos aplinkybės, byla gali būti perduota didžiajai kolegijai arba kolegijai, kurioje posėdžiauja kitas skaičius teisėjų.

2.   Bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva arba vienos iš pagrindinių šalių prašymu kolegija, kurioje nagrinėjama byla, arba Bendrojo Teismo pirmininkas gali pasiūlyti plenarinei konferencijai, kad byla būtų perduota taikant 1 dalį.

3.   Sprendimą perduoti bylą kolegijai, kurioje posėdžiauja daugiau teisėjų, priima plenarinė konferencija.

4.   Sprendimą perduoti bylą kolegijai, kurioje posėdžiauja mažiau teisėjų, išklausiusi pagrindines šalis, priima plenarinė konferencija.

5.   Valstybės narės arba Sąjungos institucijos, kuri yra bylos šalis, prašymu byla turi būti nagrinėjama kolegijoje, kurioje posėdžiauja mažiausiai penki teisėjai.

29 straipsnis

Bylos perdavimas vienam teisėjui

1.   Toliau išvardytas bylas, paskirtas kolegijai, kurioje posėdžiauja trys teisėjai, gali nagrinėti teisėjas pranešėjas, kuris jas nagrinėja kaip vienas teisėjas, jeigu, atsižvelgiant į tai, kad kilę teisiniai arba faktiniai klausimai nesudėtingi, bylos svarba ribota ir nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, šios bylos gali būti taip nagrinėjamos ir yra jam perduotos šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis; tai yra:

a)	šio reglamento 171 straipsnyje nurodytos bylos;

b)

pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, 265 straipsnio trečią pastraipą ir 268 straipsnį iškeltos bylos, kuriose keliami nusistovėjusioje teismo praktikoje jau išaiškinti klausimai arba kurios priskiriamos prie bylų, kurių dalykas tas pats, grupės, jeigu vienoje iš jų jau priimtas sprendimas ir jis įsiteisėjęs;

c)	bylos, iškeltos pagal SESV 272 straipsnį.

2.   Perduoti vienam teisėjui negalima:

a)	ieškinių dėl visuotinai taikomo akto panaikinimo arba bylų, kuriose pateiktas aiškus visuotinai taikomo akto neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas;

b)

bylų dėl šių normų įgyvendinimo: — konkurencijos ir koncentracijos kontrolės, — valstybių suteiktos pagalbos, — prekybos apsaugos priemonių, — bendro žemės ūkio rinkos organizavimo, išskyrus bylas, kurios priskiriamos prie bylų, kurių dalykas tas pats, grupės, jeigu dėl vienos iš jų jau priimtas sprendimas ir jis yra įsiteisėjęs.

3.   Sprendimą perduoti bylą vienam teisėjui, išklausiusi pagrindines šalis, priima tą bylą nagrinėjanti kolegija, kurioje posėdžiauja trys teisėjai. Jeigu valstybė narė arba Sąjungos institucija, kuri yra bylos šalis, prieštarauja tam, kad bylą nagrinėtų vienas teisėjas, byla toliau nagrinėjama toje kolegijoje, į kurios sudėtį įeina teisėjas pranešėjas.

4.   Vienas teisėjas perduoda bylą kolegijai, jeigu nustato, kad nebetenkinamos perdavimo jam sąlygos.

5 skyrius

GENERALINIŲ ADVOKATŲ PASKYRIMAS

30 straipsnis

Atvejai, kuriais gali būti skiriamas generalinis advokatas

Bendrajam Teismui gali padėti generalinis advokatas, jei Teismas mano, kad tai reikalinga dėl teisinio arba faktinio bylos sudėtingumo.

31 straipsnis

Generalinio advokato paskyrimo tvarka

1.   Sprendimą paskirti generalinį advokatą konkrečioje byloje kolegijos, kuriai paskirta ar perduota byla, prašymu priima plenarinė konferencija.

2.   Bendrojo Teismo pirmininkas paskiria teisėją vykdyti generalinio advokato funkcijas toje byloje.

3.   Paskirtas generalinis advokatas pateikia savo pastabas prieš priimant 16, 28, 45, 68, 70, 83, 87, 90, 92, 98, 103, 105, 106, 113, 126–132, 144, 151, 165, 168, 169 ir 207–209 straipsniuose numatytus sprendimus.

6 skyrius

TEISMO KANCELIARIJA

1 skirsnis

Teismo kancleris

32 straipsnis

Teismo kanclerio skyrimas

1.   Bendrasis Teismas skiria savo kanclerį.

2.   Apie laisvą Teismo kanclerio vietą skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei trys savaitės, suinteresuotieji asmenys gali pateikti paraiškas eiti šias pareigas ir išsamią informaciją apie pilietybę, universitetinį išsilavinimą, kalbų mokėjimą, dabartinę ir ankstesnę profesinę veiklą ir patirtį teisingumo vykdymo ir tarptautinių santykių srityje, jeigu tokios patirties yra.

3.   Balsavimas vyksta laikantis 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

4.   Teismo kancleris skiriamas šešeriems metams. Jis gali būti paskirtas naujai kadencijai. Bendrasis Teismas gali nuspręsti einantį pareigas Teismo kanclerį paskirti naujai kadencijai nesilaikydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Tokiu atveju taikoma 3 dalis.

5.   Teismo kancleris prisiekia, kaip nurodyta 5 straipsnyje, ir pasirašo 6 straipsnyje numatytą pareiškimą.

6.   Teismo kancleris gali būti atleistas iš pareigų tik tuo atveju, jeigu nebeatitinka keliamų reikalavimų arba nebevykdo su pareigomis susijusių įsipareigojimų. Bendrasis Teismas priima sprendimą Teismo kancleriui nedalyvaujant, suteikęs jam galimybę pateikti savo paaiškinimus.

7.   Jeigu Teismo kanclerio vieta tampa laisva anksčiau, nei pasibaigia nustatyta kadencija, Bendrasis Teismas šešeriems metams skiria naują Teismo kanclerį.

8.   Pagal šį straipsnį išrinkto Teismo kanclerio pavardė skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

33 straipsnis

Teismo kanclerio pavaduotojas

Laikydamasis Teismo kancleriui skirti nustatytos tvarkos, Bendrasis Teismas gali paskirti vieną ar daugiau Teismo kanclerio pavaduotojų, kurie padeda Teismo kancleriui ir gali jį laikinai pakeisti, kai jis negali vykdyti savo pareigų.

34 straipsnis

Teismo kanclerio ir Teismo kanclerio pavaduotojo negalėjimas vykdyti savo pareigų

Jeigu Teismo kancleris negali vykdyti savo pareigų ir jeigu Teismo kanclerio pavaduotojas negali vykdyti savo pareigų, Bendrojo Teismo pirmininkas paskiria pareigūną arba tarnautoją laikinai eiti Teismo kanclerio pareigas.

35 straipsnis

Teismo kanclerio kompetencija

1.   Pavaldus Bendrojo Teismo pirmininkui Teismo kancleris yra atsakingas už visų dokumentų priėmimą, perdavimą, saugojimą ir už pagal šį reglamentą numatytą dokumentų įteikimą.

2.   Teismo kancleris padeda Bendrojo Teismo nariams vykdyti visą su jų pareigomis susijusią veiklą.

3.   Teismo kancleriui patikima saugoti antspaudus ir jis atsakingas už archyvą ir Bendrojo Teismo leidinius, visų pirma už Bendrojo Teismo praktikos rinkinį, taip pat už dokumentų, susijusių su Bendruoju Teismu, platinimą internete.

4.   Pavaldus Bendrojo Teismo pirmininkui ir padedamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo struktūrinių padalinių, Teismo kancleris užtikrina Bendrojo Teismo administravimą, finansų valdymą ir buhalterinę apskaitą.

5.   Teismo kancleris dalyvauja Bendrojo Teismo posėdžiuose, jeigu kitaip nenumatyta kituose šio reglamento straipsniuose.

36 straipsnis

Registro tvarkymas

1.   Bendrojo Teismo kanceliarijoje, Teismo kancleriui prižiūrint, tvarkomas registras, kuriame pateikimo eilės tvarka registruojami visi procesiniai dokumentai.

2.   Įregistravus procesinį dokumentą Teismo kancleris padaro atitinkamą įrašą originale arba versijoje, kuri pripažįstama šio dokumento originalu priimant sprendimą pagal 74 straipsnį, taip pat šalių prašymu – kitose šiam tikslui jų pateiktose kopijose.

3.   Registro įrašai ir 2 dalyje minimi įrašai yra autentiški.

37 straipsnis

Susipažinimas su registro įrašais

Kiekvienam asmeniui leidžiama Teismo kanceliarijoje susipažinti su registro įrašais ir, sumokėjus kanceliarijos mokestį pagal tarifus, kuriuos Teismo kanclerio siūlymu nustato Bendrasis Teismas, gauti jų kopijas arba ištraukas.

38 straipsnis

Galimybė susipažinti su bylos medžiaga

1.   Nepažeidžiant 68 straipsnio 4 dalies, 103 – 105 straipsnių ir 144 straipsnio 7 dalies nuostatų, kiekviena bylos šalis gali susipažinti su bylos medžiaga ir sumokėjusi 37 straipsnyje numatytą kanceliarijos mokestį gauti procesinių dokumentų kopijas ir patvirtintas nutarčių ir sprendimų kopijas.

2.   Joks privatus arba viešasis trečiasis asmuo negali susipažinti su bylos medžiaga negavęs aiškaus Bendrojo Teismo pirmininko leidimo, kuris suteikiamas išklausius šalis. Toks leidimas susipažinti su visa bylos medžiaga ar jos dalimi suteikiamas tik pateikus prašymą raštu ir kartu išsamų teisėto intereso susipažinti su šia medžiaga pagrindimą.

2 skirsnis

Struktūriniai padaliniai

39 straipsnis

Pareigūnai ir kiti tarnautojai

1.   Pareigūnai ir kiti tarnautojai, kurių užduotis padėti Bendrojo Teismo pirmininkui, teisėjams ir Teismo kancleriui, skiriami vadovaujantis Pareigūnų tarnybos nuostatais ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis. Jie atskaitingi Teismo kancleriui ir pavaldūs Bendrojo Teismo pirmininkui.

2.   Bendrojo Teismo pirmininko akivaizdoje ir dalyvaujant Teismo kancleriui jie duoda vieną iš šių dviejų priesaikų:

arba

7 skyrius

BENDROJO TEISMO DARBO ORGANIZAVIMAS

40 straipsnis

Bendrojo Teismo posėdžių vieta

Bendrasis Teismas gali nuspręsti vieną ar daugiau posėdžių surengti kitoje nei Bendrojo Teismo buveinė vietoje.

41 straipsnis

Bendrojo Teismo veiklos kalendorius

1.   Teismo veiklos metai prasideda kiekvienų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. ir baigiasi kitų metų rugpjūčio 31 d.

2.   Bendrasis Teismas nustato Teismo atostogas.

3.   Iškilus neatidėliotinam reikalui, Bendrojo Teismo pirmininkas ir kolegijų pirmininkai gali teisėjus ir, jei reikia, generalinį advokatą sušaukti per Teismo atostogas.

4.   Bendrasis Teismas laikosi tos valstybės, kurioje yra jo buveinė, oficialiųjų švenčių.

5.   Esant pagrįstiems motyvams, Bendrasis Teismas gali išleisti bet kurį teisėją atostogų.

6.   Teismo atostogų laikotarpiai kasmet skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

42 straipsnis

Plenarinė konferencija

1.   Sprendimus dėl administracinių klausimų ir 7, 9, 11, 13, 15, 16, 18, 25, 28, 31–33, 41, 74 ir 224 straipsniuose nurodytus sprendimus priima Bendrasis Teismas plenarinėje konferencijoje, kurioje dalyvauja visi teisėjai ir jie turi balsavimo teisę, jeigu kitaip nenumatyta kituose šio reglamento straipsniuose. Teismo kancleris taip pat dalyvauja konferencijoje, nebent Bendrasis Teismas nusprendžia kitaip.

2.   Jeigu sušaukus plenarinę konferenciją paaiškėja, kad nėra Statuto 17 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatyto kvorumo, Bendrojo Teismo pirmininkas posėdį atideda, kol susidarys kvorumas.

43 straipsnis

Protokolų parengimas

1.   Kai Bendrasis Teismas posėdžiauja dalyvaujant Teismo kancleriui, pastarasis prireikus parengia protokolą. Protokolą pasirašo jis pats ir, atsižvelgiant į aplinkybes, Bendrojo Teismo pirmininkas arba kolegijos pirmininkas.

2.   Kai Bendrasis Teismas posėdžiauja nedalyvaujant Teismo kancleriui, jis prireikus paveda parengti protokolą trumpiausiai einančiam teisėjo pareigas teisėjui, kaip apibrėžta 8 straipsnyje. Protokolą pasirašo tas teisėjas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, Bendrojo Teismo primininkas arba kolegijos pirmininkas.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KALBŲ VARTOJIMAS

44 straipsnis

Proceso kalbos

Proceso kalba gali būti airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų arba vokiečių kalbos.

45 straipsnis

Proceso kalbos nustatymas

1.   Tiesioginių ieškinių, kaip jie suprantami pagal 1 straipsnį, atveju proceso kalbą pasirenka ieškovas, išskyrus šiuos atvejus:

a)	jeigu atsakovas yra valstybė narė arba valstybės narės fizinis ar juridinis asmuo, proceso kalba yra tos valstybės oficialioji kalba; jeigu valstybė turi kelias oficialiąsias kalbas, ieškovas gali pasirinkti vieną iš jų;

b)	bendru pagrindinių šalių prašymu per visą procesą arba jo dalį gali būti leidžiama vartoti vieną iš kitų 44 straipsnyje nurodytų kalbų;

c)	vienos iš šalių prašymu, išklausius kitas šalis, nukrypstant nuo b punkto nuostatų, per visą procesą arba jo dalį gali būti leidžiama vartoti vieną iš kitų 44 straipsnyje nurodytų kalbų; institucija tokio prašymo pateikti negali.

2.   Sprendimus dėl nurodytų prašymų priima pirmininkas; jeigu jis nori prašymą patenkinti negavęs visų šalių sutikimo, jis privalo perduoti prašymą Bendrajam Teismui.

3.   Nepažeidžiant 1 dalies b ir c punktuose numatytų nuostatų:

a)	apeliacinio skundo dėl Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties atveju, numatytu Statuto I priedo 9 ir 10 straipsniuose, proceso kalba yra Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties, dėl kurių paduodamas apeliacinis skundas, kalba;

b)

prašymų ištaisyti klaidą, prašymų išspręsti tam tikrą klausimą, dėl kurio nepriimtas sprendimas, protestų dėl už akių priimto sprendimo, trečiojo asmens skundų, prašymų išaiškinti sprendimą ar nutartį arba prašymų atnaujinti bylą atvejais, taip pat ginčų dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų atveju proceso kalba yra sprendimo ar nutarties, su kuriais šie prašymai ar ginčai susiję, kalba.

4.   Nepažeidžiant 1 dalies b ir c punktuose numatytų nuostatų, ieškinių dėl 1 straipsnyje nurodytos Tarnybos apeliacinių tarybų priimtų sprendimų dėl normų, susijusių su intelektinės nuosavybės režimu, taikymo atvejais:

a)	proceso kalbą pasirenka ieškovas, jeigu jis buvo vienintelė procedūros Tarnybos apeliacinėje taryboje šalis;

b)	kalba, kuria surašytas ieškinys ir kurią ieškovas pasirenka iš 44 straipsnyje nurodytų kalbų, tampa proceso kalba, jeigu nė viena iš kitų procedūros Tarnybos apeliacinėje taryboje šalių nepareiškia dėl to prieštaravimo per terminą, kurį Teismo kancleris šiuo tikslu nustato po ieškinio pateikimo;

c)

jeigu prieštaravimą dėl kalbos, kuria surašytas ieškinys, pareiškia kita procedūros Tarnybos apeliacinėje taryboje šalis, kuri nėra ieškovė, proceso kalba tampa kalba, kuria surašytas Bendrajame Teisme skundžiamas sprendimas ar nutartis; tokiu atveju ieškinio vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

46 straipsnis

Proceso kalbos vartojimas

1.   Proceso kalba pirmiausia vartojama šalių pareiškimuose, kalbose ir pridedamuose dokumentuose, taip pat Bendrojo Teismo protokoluose ir sprendimuose.

2.   Visi pateikti ar pridėti dokumentai, surašyti kita nei proceso kalba, pateikiami kartu su vertimu į proceso kalbą.

3.   Tačiau, jeigu dokumentai yra didelės apimties, gali būti pateikiamas jų ištraukų vertimas. Pirmininkas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu gali bet kuriuo metu pareikalauti viso arba papildyto vertimo.

4.   Nepaisant pirmesnėse dalyse išdėstytų nuostatų, įstodamos į Bendrojo Teismo nagrinėjamą bylą valstybės narės turi teisę vartoti savo oficialiąją kalbą. Ši nuostata taikoma ir dokumentams, ir žodiniams pareiškimams. Jų vertimu į proceso kalbą kiekvieną kartą pasirūpina Teismo kancleris.

5.   Valstybėms, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE susitarimo šalys, taip pat ELPA priežiūros institucijai gali būti leidžiama vartoti vieną iš 44 straipsnyje nurodytų kalbų, kuri nėra proceso kalba, kai jos įstoja į Bendrojo Teismo nagrinėjamą bylą. Ši nuostata taikoma ir dokumentams, ir žodiniams pareiškimams. Jų vertimu į proceso kalbą kiekvieną kartą pasirūpina Teismo kancleris.

6.   Jeigu liudytojai arba ekspertai pareiškia, kad negali tinkamai išreikšti savo minčių viena iš 44 straipsnyje nurodytų kalbų, pirmininkas leidžia jiems pasisakyti kita kalba. Vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

7.   Pirmininkas, vadovaudamas teisminiams ginčams, teisėjai ir prireikus generalinis advokatas, pateikdami klausimus, o pastarasis dar ir pateikdamas savo išvadą gali vartoti vieną iš kitų 44 straipsnyje nurodytų kalbų, kuri nėra proceso kalba. Vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

47 straipsnis

Su kalbų vartojimu susijusios Teismo kanclerio pareigos

Teisėjo, generalinio advokato arba vienos iš šalių prašymu Teismo kancleris pasirūpina, kad tai, kas sakoma arba rašoma per procesą Bendrajame Teisme, būtų išversta į kalbas, teisėjo, generalinio advokato arba vienos iš šalių pasirinktas iš 44 straipsnyje nurodytų kalbų.

48 straipsnis

Kalbos, kuriomis leidžiami Bendrojo Teismo leidiniai

Bendrojo Teismo leidiniai leidžiami Tarybos reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytomis kalbomis.

49 straipsnis

Autentiški tekstai

Dokumentų, surašytų proceso kalba arba prireikus kuria kita pagal šio reglamento 45 ar 46 straipsnį leista vartoti kalba, tekstai yra autentiški.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TIESIOGINIAI IEŠKINIAI

50 straipsnis

Taikymo sritis

Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos tiesioginiams ieškiniams, kaip jie suprantami pagal 1 straipsnį.

1 skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 skirsnis

Atstovavimas šalims

51 straipsnis

Atstovavimo pareiga

1.   Šaliai turi atstovauti jos atstovas ar advokatas laikantis Statuto 19 straipsnyje numatytų sąlygų.

2.   Šaliai atstovaujantis arba padedantis advokatas privalo pateikti Teismo kanceliarijai dokumentą, patvirtinantį, kad jis turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, EEE susitarimo šalies, teisme.

3.   Kai advokatai atstovauja privatinės teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui, jie privalo pateikti Teismo kanceliarijai šio asmens išduotą įgaliojimą.

4.   Nepateikus 2 ir 3 dalyse nurodytų dokumentų, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį atitinkama šalis turi juos pateikti. Jeigu per nustatytą terminą tokie dokumentai nepateikiami, Bendrasis Teismas sprendžia, ar dėl šio reikalavimo nesilaikymo ieškinys arba pareiškimas nepriimtinas kaip netenkinantis formos reikalavimų.

2 skirsnis

Šalims atstovaujančių asmenų teisės ir pareigos

52 straipsnis

Privilegijos, imunitetai ir lengvatos

1.   Atstovams, patarėjams ir advokatams, atvykstantiems į Bendrąjį Teismą arba teisminę instituciją, kuriai Bendrasis Teismas nusiuntė pavedimą, suteikiamas imunitetas dėl visų jų su byla ar jos šalimis susijusių išsakytų pareiškimų ir pateiktų raštų.

2.   Atstovams, patarėjams ir advokatams taip pat suteikiamos šios privilegijos ir lengvatos:

a)

su procesu susiję raštai ir dokumentai negali būti nei kratos, nei konfiskavimo objektas; kilus ginčui, muitinės pareigūnai arba policija gali užantspauduoti minėtus raštus ir dokumentus; tuo atveju jie nedelsiant perduodami Bendrajam Teismui, kad šis juos patikrintų dalyvaujant Teismo kancleriui ir suinteresuotajam asmeniui;

b)	atstovai, patarėjai ir advokatai turi teisę nekliudomai keliauti, kai to reikia atliekant jų pareigas.

53 straipsnis

Šalims atstovaujančių asmenų statusas

1.   Kad būtų suteiktos 52 straipsnyje nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos, turintys į juos teisę asmenys pirmiausia privalo pateikti šiuos savo statuso įrodymus:

a)	atstovai pateikia oficialų juos įgaliojusio asmens išduotą dokumentą, kurio kopiją šis asmuo nedelsdamas įteikia Teismo kancleriui;

b)	advokatai pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad jie turi teisę verstis advokato praktika valstybės narės arba kitos valstybės, EEE susitarimo šalies, teisme, o tuo atveju, kai jų atstovaujama šalis yra privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, – jo išduotą įgaliojimą;

c)	patarėjai pateikia šalies, kuriai jie padeda, išduotą įgaliojimą.

2.   Prireikus Teismo kancleris išduoda jiems pažymėjimą. Šis pažymėjimas galioja nustatytą laikotarpį. Šis laikotarpis, atsižvelgiant į proceso trukmę, gali būti pratęstas arba sutrumpintas.

54 straipsnis

Imuniteto panaikinimas

1.   52 straipsnyje nurodytos privilegijos, imunitetai ir lengvatos suteikiami tik dėl bylos nagrinėjimo.

2.   Bendrasis Teismas gali panaikinti imunitetą, jeigu mano, kad tai netrukdo nagrinėti bylos.

55 straipsnis

Pašalinimas iš bylos nagrinėjimo

1.   Jeigu Bendrasis Teismas mano, kad atstovo, patarėjo arba advokato elgesys Bendrojo Teismo, pirmininko, teisėjo arba Teismo kanclerio atžvilgiu yra nesuderinamas su pagarba Bendrajam Teismui arba su gero teisingumo vykdymo reikalavimais arba toks atstovas, patarėjas ar advokatas naudojasi savo teisėmis kitais tikslais nei tie, kuriems jos buvo pripažintos, jis apie tai praneša suinteresuotajam asmeniui. Bendrasis Teismas gali apie tai pranešti kompetentingoms institucijoms, kurioms suinteresuotasis asmuo yra atskaitingas. Suinteresuotajam asmeniui perduodama toms institucijoms adresuoto laiško kopija.

2.   Dėl tų pačių priežasčių Bendrasis Teismas, išklausęs suinteresuotąjį asmenį, bet kuriuo metu gali motyvuota nutartimi nuspręsti pašalinti atstovą, patarėją arba advokatą iš bylos nagrinėjimo. Ši nutartis vykdytina iš karto.

3.   Kai iš bylos nagrinėjimo pašalinamas atstovas, patarėjas arba advokatas, bylos nagrinėjimas sustabdomas pirmininko nustatytam laikotarpiui, kad suinteresuotoji šalis turėtų laiko pasirinkti kitą atstovą, patarėją arba advokatą.

4.   Sprendimai ir nutartys, priimti taikant šio straipsnio nuostatas, gali būti panaikinti.

56 straipsnis

Universiteto dėstytojai

Šio skirsnio nuostatos taikomos universiteto dėstytojams, nurodytiems Statuto 19 straipsnio septintoje pastraipoje.

3 skirsnis

Dokumentų įteikimas

57 straipsnis

Dokumentų įteikimo būdai

1.   Nepažeidžiant 77 straipsnio 2 dalies ir 80 straipsnio 1 dalies, jeigu pagal Statutą ir šį reglamentą reikalaujama, kad tam tikram asmeniui būtų įteiktas tam tikras dokumentas, Teismo kancleris pasirūpina, kad jis būtų įteiktas šio straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu arba telefaksu.

2.   Jeigu dėl techninių priežasčių arba dokumento pobūdžio ar apimties jo neįmanoma įteikti laikantis 1 dalyje numatytos tvarkos, dokumentas įteikiamas išsiunčiant jo kopiją tam tikrai šaliai atstovaujančio asmens adresu registruotu laišku su patvirtinimo apie gavimą forma arba asmeniškai įteikiant su įteikimo kvitu. Adresatui apie tai pranešama 4 dalyje nurodytu būdu arba telefaksu. Tuomet dokumentas laikomas adresatui įteiktu registruotu laišku dešimtą dieną po to, kai registruotas laiškas buvo išsiųstas tos vietos, kur yra Bendrojo Teismo buveinė, pašte, išskyrus atvejus, kai patvirtinimo apie gavimą formoje nurodyta, kad laiškas buvo gautas kitą dieną, arba kai adresatas ne vėliau kaip per tris savaites nuo pranešimo 4 dalyje nurodytu būdu arba telefaksu Teismo kanclerį informuoja, kad įteiktino dokumento negavo.

3.   Teismo kancleris parengia ir patvirtina pagal 2 dalį įteiktinų dokumentų kopijas, išskyrus atvejus, kai pagal 73 straipsnio 2 dalį jas pateikia pačios šalys.

4.   Bendrasis Teismas sprendime gali nustatyti, kokiomis sąlygomis procesinis dokumentas gali būti įteiktas elektroniniu būdu. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 skirsnis

Terminai

58 straipsnis

Terminų skaičiavimas

1.   Procesiniai terminai, kurie numatyti Sutartyse, Statute ir šiame reglamente, skaičiuojami taip:

a)	jeigu dienomis, savaitėmis, mėnesiais arba metais nustatytas terminas skaičiuojamas nuo momento, kai atsitinka įvykis arba yra atliekamas veiksmas, ta diena, kai atsitinka toks įvykis arba atliekamas toks veiksmas, į šį terminą neįskaičiuojama;

b)

terminas, nustatytas savaitėmis, mėnesiais arba metais, pasibaigia su paskutinės jo savaitės, mėnesio arba metų diena, kuri atitinka tą savaitės, mėnesio arba metų dieną, kai atsitiko įvykis arba buvo atliktas veiksmas, nuo kurio terminas yra skaičiuojamas. Jeigu mėnesiais arba metais nustatytas terminas baigiasi mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, terminas pasibaigia kartu su paskutine to mėnesio diena;

c)	jeigu terminas yra nustatytas mėnesiais ir dienomis, pirmiausia atsižvelgiama į pilnus mėnesius ir tik tada į dienas;

d)	į terminus įskaičiuojami šeštadieniai, sekmadieniai ir oficialiosios šventės;

e)	per Teismo atostogas terminų eiga nėra sustabdoma.

2.   Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba oficialiosios šventės dieną, jis pratęsiamas iki artimiausios darbo dienos pabaigos.

3.   Teisingumo Teismo sudarytas ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas oficialiųjų švenčių sąrašas galioja ir Bendrajam Teismui.

59 straipsnis

Ieškinys dėl institucijos akto, paskelbto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

Jeigu terminas, per kurį leidžiama pareikšti ieškinį dėl institucijos akto, prasideda nuo to akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jis skaičiuojamas, laikantis 58 straipsnio 1 dalies a punkto, nuo keturioliktos dienos po šio paskelbimo pabaigos.

60 straipsnis

Terminas dėl nuotolių

Procesiniai terminai pratęsiami fiksuotu dešimties dienų terminu dėl nuotolių.

61 straipsnis

Terminų nustatymas ir pratęsimas

1.   Kiekvieną pagal šį reglamentą nustatytą terminą gali pratęsti tas, kas jį nustatė.

2.   Pirmininkas gali suteikti Teismo kancleriui parašo teisę tam tikriems terminams, kuriuos jam tenka paskirti pagal šį reglamentą, nustatyti arba pratęsti.

62 straipsnis

Procesiniai dokumentai, pateikti pasibaigus terminui

Procesinis dokumentas, pateiktas Teismo kanceliarijai pasibaigus pirmininko arba Teismo kanclerio pagal šį reglamentą nustatytam terminui, gali būti priimtas tik tuo atveju, kai pirmininkas priima atitinkamą sprendimą.

5 skirsnis

Proceso eiga ir bylų nagrinėjimas

63 straipsnis

Proceso eiga

Nepažeidžiant specialių Statute ar šiame reglamente numatytų nuostatų, Bendrojo Teismo procesą sudaro rašytinė ir žodinė dalys.

64 straipsnis

Rungimosi procesas

Išskyrus 68 straipsnio 4 dalies, 104 straipsnio, 105 straipsnio 8 dalies ir 144 straipsnio 7 dalies nuostatas, Bendrasis Teismas atsižvelgia tik į tuos procesinius ir kitus dokumentus, su kuriais šalims atstovaujantys asmenys galėjo susipažinti ir dėl kurių jie turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę.

65 straipsnis

Procesinių dokumentų ir nagrinėjant bylą priimtų sprendimų ir nutarčių įteikimas

1.   Išskyrus 68 straipsnio 4 dalies, 103–105 straipsnių ir 144 straipsnio 7 dalies nuostatas, procesiniai dokumentai ir prie bylos medžiagos pridėti dokumentai įteikiami šalims.

2.   Teismo kancleris pasirūpina, kad šalys susipažintų su nagrinėjant bylą priimtais ir prie bylos medžiagos pridėtais sprendimais ir nutartimis.

66 straipsnis

Anonimiškumas ir tam tikrų duomenų neatskleidimas visuomenei

Gavęs šalies motyvuotą prašymą, pateiktą atskiru dokumentu, arba savo iniciatyva Bendrasis Teismas gali su byla susijusiuose visuomenei prieinamuose dokumentuose nenurodyti bylos šalies ar kitų vykstant procesui paminėtų asmenų pavardžių arba tam tikrų duomenų, jeigu yra teisėtų pagrindų, kurie pateisina tokių asmenų tapatybės arba tokių duomenų turinio konfidencialumą.

67 straipsnis

Bylų nagrinėjimo eilės tvarka

1.   Bendrasis Teismas bylas nagrinėja eilės tvarka pagal jų parengimą.

2.   Ypatingomis aplinkybėmis pirmininkas gali nuspręsti, kad tam tikros bylos nagrinėjimui turi būti suteikta pirmenybė.

68 straipsnis

Bylų sujungimas

1.   Jeigu kelių bylų dalykas yra tas pats, jos bet kada dėl tarp jų esančio ryšio gali būti sujungtos ex officio arba pagrindinės šalies prašymu, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė arba žodinė proceso dalis, arba jos abi, arba priimamas sprendimas ar nutartis, kuriais užbaigiamas procesas.

2.   Dėl bylų sujungimo sprendžia pirmininkas. Prieš priimdamas sprendimą, pirmininkas nustato terminą, per kurį pagrindinės šalys gali pateikti pastabas dėl galimo bylų sujungimo, jeigu jos dar nepateikė nuomonės šiuo klausimu.

3.   2 dalyje nurodytomis sąlygomis sujungtos bylos gali būti atskirtos.

4.   Sujungtų bylų šalys Teismo kanceliarijoje gali susipažinti su kiekvienos iš sujungtų bylų medžiaga. Tačiau vienos iš šalių prašymu pirmininkas nutartimi gali neleisti susipažinti su tam tikrais bylos medžiagoje esančiais konfidencialiais duomenimis.

5.   Nepažeidžiant 4 dalies, prie kiekvienos iš sujungtų bylų medžiagos pridėti procesiniai dokumentai įteikiami sujungtų bylų šalims, jeigu to prašo šioms šalims atstovaujantys asmenys ir jeigu jie davė sutikimą, kad dokumentai jiems būtų įteikti 57 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu.

69 straipsnis

Bylos nagrinėjimo sustabdymas

Nepažeidžiant 163 straipsnio bylos nagrinėjimas gali būti sustabdytas:

a)	Statuto 54 straipsnio trečioje pastraipoje nurodytais atvejais;

b)

kai Teisingumo Teismui paduodamas apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties, kuriais tik iš dalies išnagrinėjama byla iš esmės arba kuriais išsprendžiamas atskirasis procesinis klausimas dėl kompetencijos nebuvimu ar nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo arba kuriais atmetamas prašymas įstoti į bylą;

c)	vienos iš pagrindinių šalių prašymu, kitai pagrindinei šaliai sutikus;

d)	kitais tam tikrais atvejais, kai to reikalauja geras teisingumo vykdymas.

70 straipsnis

Sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir sprendimas atnaujinti bylos nagrinėjimą

1.   Sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą priima pirmininkas. Prieš priimdamas tokį sprendimą, pirmininkas nustato terminą, per kurį pagrindinės šalys gali pateikti pastabas dėl galimo bylos nagrinėjimo sustabdymo, jeigu jos dar nepateikė nuomonės šiuo klausimu.

2.   Sprendimas atnaujinti bylos nagrinėjimą nepasibaigus bylos nagrinėjimo sustabdymo terminui arba 71 straipsnio 3 dalyje numatytas sprendimas priimamas laikantis 1 dalyje nustatytos tvarkos.

71 straipsnis

Sustabdymo trukmė ir pasekmės

1.   Bylos nagrinėjimo sustabdymas įsigalioja nuo sprendime sustabdyti bylos nagrinėjimą nurodytos dienos arba, jeigu ji nenurodyta, tokio sprendimo priėmimo dieną.

2.   Sustabdžius bylos nagrinėjimą, nutrūksta visų procesinių terminų eiga, išskyrus 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymo įstoti į bylą terminą.

3.   Jeigu sprendime sustabdyti bylos nagrinėjimą nenurodoma, kuriam laikui jis sustabdomas, šis laikotarpis baigiasi sprendime atnaujinti bylos nagrinėjimą nurodytą dieną arba, jeigu ji nenurodyta, tokio sprendimo priėmimo dieną.

4.   Nuo bylos, kurios nagrinėjimas buvo sustabdytas, nagrinėjimo atnaujinimo dienos procesiniai terminai, kurių eiga buvo nutrūkusi, pakeičiami naujais terminais, kurie prasideda nuo šio atnaujinimo dienos.

2 skyrius

PROCESINIAI DOKUMENTAI

72 straipsnis

Bendrosios procesinių dokumentų pateikimo taisyklės

1.   Kiekvienas procesinis dokumentas Teismo kanceliarijai pateikiamas arba popierine versija, prireikus po to, kai šio dokumento originalo kopija perduodama telefaksu laikantis 73 straipsnio 3 dalies, arba Bendrojo Teismo pagal 74 straipsnį priimtame sprendime nustatytu būdu.

2.   Kiekviename procesiniame dokumente nurodoma jo data. Skaičiuojant procesinius terminus atsižvelgiama tik į dokumento originalo gavimo Teismo kanceliarijoje datą ir laiką Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje.

3.   Prie kiekvieno procesinio dokumento pridedami dokumentai, kuriais jame remiamasi, ir šių dokumentų sąrašas.

4.   Jeigu dėl dokumento apimties prie procesinio dokumento pridedamos tik jo dalys, Teismo kanceliarijai perduodamas visas dokumentas arba visa jo kopija.

5.   Institucijos per pirmininko nustatytus terminus pateikia visų procesinių dokumentų vertimą į kitas Tarybos reglamento Nr. 1 1 straipsnyje nurodytas kalbas.

73 straipsnis

Procesinio dokumento popierinės versijos pateikimas Teismo kanceliarijai

1.   Kiekvieno procesinio dokumento originalo popierinę versiją turi ranka pasirašyti šalies atstovas arba advokatas.

2.   Kartu su originalu ir visais jame nurodytais priedais pateikiamos trys jų kopijos Bendrajam Teismui ir tiek kopijų, kiek byloje yra šalių. Kopijų tikrumą patvirtina jas pateikianti šalis.

3.   Nukrypstant nuo 72 straipsnio 2 dalies antro sakinio, vertinant, ar laikytasi procesinių terminų, atsižvelgiama į datą ir laiką, kai visa pasirašyto procesinio dokumento originalo kopija kartu su 72 straipsnio 3 dalyje nurodytu dokumentų sąrašu gaunama Teismo kanceliarijoje telefaksu, jeigu ne vėliau kaip per dešimt dienų Teismo kanceliarijai pateikiamas pasirašytas procesinio dokumento originalas kartu su priedais ir kopijomis, nurodytais 2 dalyje. 60 straipsnis netaikomas šiam dešimties dienų terminui.

74 straipsnis

Pateikimas elektroniniu būdu

Bendrasis Teismas sprendimu gali nustatyti, kokiomis sąlygomis elektroniniu būdu Teismo kanceliarijai pateiktas procesinis dokumentas pripažįstamas šio dokumento originalu. Toks sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

75 straipsnis

Pareiškimų apimtis

1.   Remdamasis 224 straipsniu Bendrasis Teismas nustato maksimalią jam pagal šią antraštinę dalį pateikiamų pareiškimų apimtį.

2.   Pirmininkas gali leisti viršyti maksimalią pareiškimų apimtį tik kai kyla ypač sudėtingų teisinių ar faktinių klausimų.

3 skyrius

RAŠYTINĖ PROCESO DALIS

76 straipsnis

Ieškinio turinys

Statuto 21 straipsnyje minimame ieškinyje nurodoma:

a)	ieškovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	ieškovui atstovaujančio asmens statusas ir adresas;

c)	pagrindinė šalis, kuriai pareikštas ieškinys;

d)	ginčo dalykas, pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir šių pagrindų santrauka;

e)	ieškovo reikalavimai;

f)	jeigu reikia, įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų.

77 straipsnis

Su įteikimu susijusi informacija

1.   Kad būtų galima nagrinėti bylą, ieškinyje nurodoma, ar ieškovui atstovaujantis asmuo sutinka, kad dokumentai būtų įteikti 57 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu arba telefaksu.

2.   Jeigu ieškinys neatitinka 1 dalyje nurodytų reikalavimų, kol bus pašalinti trūkumai, visi bylai nagrinėti reikalingi dokumentai atitinkamai šaliai įteikiami išsiunčiant juos registruotu laišku tai šaliai atstovaujančiam asmeniui. Šiuo atveju dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, kai registruotas laiškas išsiunčiamas tos vietos, kur yra Bendrojo Teismo buveinė, pašte.

78 straipsnis

Ieškinio priedai

1.   Kartu su ieškiniu prireikus pateikiami dokumentai, nurodyti Statuto 21 straipsnio antroje pastraipoje.

2.   Prie ieškinio, pareiškiamo pagal SESV 272 straipsnį, remiantis Sąjungos arba jos vardu pagal privatinę ar viešąją teisę sudarytos sutarties arbitražine išlyga, pridedamas sutarties, kurioje yra ta išlyga, egzempliorius.

3.   Kai ieškovas yra privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, jis kartu su ieškiniu pateikia neseniai išduotą teisinio egzistavimo įrodymą (įmonių registro išrašą, asociacijų registro išrašą arba kitą oficialų dokumentą).

4.   Kartu su ieškiniu pateikiami 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti dokumentai.

5.   Jei ieškinys neatitinka šio straipsnio 1–4 dalių reikalavimų, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi pateikti minėtus dokumentus. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, Bendrasis Teismas sprendžia, ar dėl šių reikalavimų nesilaikymo ieškinys yra nepriimtinas kaip netenkinantis formos reikalavimų.

79 straipsnis

Pranešimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

Pranešimas, kuriame nurodoma ieškinio gavimo data, pagrindinių šalių pavardės arba pavadinimai, ieškinyje nurodyti reikalavimai, pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

80 straipsnis

Ieškinio įteikimas

1.   Ieškinys įteikiamas atsakovui išsiunčiant patvirtintą ieškinio kopiją registruotu laišku su patvirtinimo apie gavimą forma arba įteikiant šią kopiją asmeniškai su įteikimo kvitu. Jeigu atsakovas anksčiau davė sutikimą, kad ieškiniai jam būtų perduoti 57 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu arba telefaksu, ieškinys gali būti įteikiamas šiuo būdu.

2.   78 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais ieškinys įteikiamas, kai tik pašalinami jo trūkumai arba kai Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, nusprendžia, kad jis yra priimtinas.

81 straipsnis

Atsiliepimas į ieškinį

1.   Per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo atsakovas pateikia atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodoma:

a)	atsakovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	atsakovui atstovaujančio asmens statusas ir adresas;

c)	pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi;

d)	atsakovo reikalavimai;

e)	jeigu reikia, įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų.

2.   Atsiliepimui į ieškinį taikomi 77 straipsnis ir 78 straipsnio 3–5 dalys.

3.   Atsakovui pateikus motyvuotą prašymą, pirmininkas, esant ypatingoms aplinkybėms, gali pratęsti 1 dalyje nurodytą terminą.

82 straipsnis

Dokumentų perdavimas

Jeigu Europos Parlamentas, Taryba arba Europos Komisija nėra viena iš bylos šalių, Bendrasis Teismas siunčia jiems ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį kopijas be priedų, kad jie galėtų nustatyti, ar pagal SESV 277 straipsnį siekiama pripažinti netaikytinu vieną iš jų aktų.

83 straipsnis

Dublikas ir triplikas

1.   Ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį galima papildyti ieškovo dubliku ir atsakovo tripliku, nebent Bendrasis Teismas nusprendžia, kad antrą kartą pasikeisti pareiškimais nebūtina, nes bylos medžiaga yra pakankamai išsami.

2.   Kai Bendrasis Teismas nusprendžia, kad antrą kartą pasikeisti pareiškimais nebūtina, jis dar gali leisti pagrindinėms šalims papildyti bylos medžiagą, jeigu per dvi savaites nuo šio sprendimo įteikimo ieškovas pateikia dėl to motyvuotą prašymą.

3.   Terminą, per kurį turi būti pateikti šie procesiniai dokumentai, nustato pirmininkas. Jis gali nurodyti klausimus, kurie turėtų būti aptarti dublike ar triplike.

4 skyrius

ĮRODYMAI, PASIŪLYMAI PATEIKTI ĮRODYMŲ IR IEŠKINIO PATIKSLINIMAS

84 straipsnis

Nauji pagrindai

1.   Vykstant procesui negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui.

2.   Naujais pagrindais prireikus galima remtis antrą kartą pasikeičiant pareiškimais kartu nurodant, kad tai yra nauji pagrindai. Kai teisinės ir faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia rėmimąsi naujais pagrindais, tapo žinomos antrą kartą pasikeitus pareiškimais arba po to, kai buvo nuspręsta neleisti antrą kartą pasikeisti pareiškimais, atitinkama pagrindinė šalis nurodo naujus pagrindus, kai tik sužino apie šias aplinkybes.

3.   Pirmininkas suteikia galimybę kitoms šalims atsakyti į naujus pagrindus, tačiau tai netrukdo Bendrajam Teismui priimti sprendimo dėl šių pagrindų priimtinumo.

85 straipsnis

Įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų

1.   Įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų pateikiami pirmą kartą pasikeičiant pareiškimais.

2.   Dublike arba triplike pagrindinės šalys gali papildomai pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų, kad pagrįstų savo argumentus, su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.

3.   Išimties tvarka pagrindinės šalys dar gali pateikti įrodymų ar pasiūlymų pateikti įrodymų prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies su sąlyga, kad vėlavimas juos pateikti yra pagrįstas.

4.   Pirmininkas suteikia kitoms šalims galimybę pateikti savo nuomonę dėl įrodymų arba pasiūlymų pateikti įrodymų, pateiktų pagal 2 ar 3 dalį, tačiau tai netrukdo Bendrajam Teismui priimti sprendimo dėl jų priimtinumo.

86 straipsnis

Ieškinio patikslinimas

1.   Kai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai arba prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą išnagrinėti bylą nerengiant žodinės proceso dalies ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę.

2.   Ieškinys tikslinamas pateikiant atskirą dokumentą per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą terminą; šiame dokumente gali būti prašoma panaikinti aktą, dėl kurio tikslinamas ieškinys.

3.   Pareiškime dėl patikslinimo nurodoma:

a)	patikslinti reikalavimai;

b)	jeigu reikia, patikslinti pagrindai ir argumentai;

c)	jeigu reikia, su patikslintais reikalavimais susiję įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų.

4.   Pareiškimas dėl patikslinimo pateikiamas kartu su aktu, dėl kurio tikslinamas ieškinys. Jeigu šis aktas nepateikiamas, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi jį pateikti. Jeigu per nustatytą terminą šis trūkumas nepašalinamas, Bendrasis Teismas sprendžia, ar dėl šio reikalavimo nesilaikymo pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo nepriimtinas.

5.   Pirmininkas nustato terminą, per kurį atsakovas gali pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, tačiau tai netrukdo Bendrajam Teismui priimti sprendimo dėl šio pareiškimo priimtinumo.

6.   Pirmininkas prireikus nustato terminą, per kurį įstojusios į bylą šalys gali papildyti įstojimo į bylą paaiškinimus, atsižvelgdamos į pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo ir į atsiliepimą į šį pareiškimą. Pareiškimas ir atsiliepimas kartu įteikiami įstojusioms į bylą šalims.

5 skyrius

PRELIMINARUS PRANEŠIMAS

87 straipsnis

Preliminarus pranešimas

1.   Pasibaigus rašytinei proceso daliai, pirmininkas nustato teisėjo pranešėjo preliminaraus pranešimo pateikimo Bendrajame Teisme datą.

2.   Preliminariame pranešime pateikiama ieškinyje iškeltų svarbių faktinių ir teisinių klausimų analizė, pasiūlymai dėl to, ar byloje reikia taikyti proceso organizavimo priemones arba pasirengimo nagrinėti bylą priemones, taip pat pasiūlymai dėl žodinės proceso dalies rengimo, galimo bylos perdavimo didžiajai kolegijai arba kolegijai, kurioje posėdžiauja kitas skaičius teisėjų, ir galimo bylos perdavimo vienam teisėjui.

3.   Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo pasiūlymus, sprendžia, kokių veiksmų reikia imtis ir prireikus ar reikia pradėti žodinę proceso dalį.

6 skyrius

PROCESO ORGANIZAVIMO PRIEMONĖS IR PASIRENGIMO NAGRINĖTI BYLĄ PRIEMONĖS

88 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Proceso organizavimo priemonių ir pasirengimo nagrinėti bylą priemonių gali būti imtasi arba jos gali būti pakeistos ex officio arba vienos iš pagrindinių šalių prašymu bet kurioje proceso stadijoje.

2.   1 dalyje nurodytame prašyme turi būti tiksliai nurodytas prašomų imtis priemonių tikslas ir jas pateisinančios priežastys. Kai šių priemonių prašoma imtis po pirmo pasikeitimo pareiškimais, prašymą pateikianti šalis turi nurodyti priežastis, dėl kurių negalėjo jo pateikti anksčiau.

3.   Kai pateikiamas prašymas imtis proceso organizavimo priemonių arba pasirengimo nagrinėti bylą priemonių, pirmininkas suteikia kitoms šalims galimybę pareikšti dėl jų savo nuomonę.

1 skirsnis

Proceso organizavimo priemonės

89 straipsnis

Tikslas

1.   Proceso organizavimo priemonių tikslas – užtikrinti, kad bylos būtų parengtos nagrinėti, procesas vyktų ir ginčai būtų išspręsti geriausiomis sąlygomis.

2.   Proceso organizavimo priemonėmis būtent siekiama:

a)	užtikrinti, kad sklandžiai vyktų rašytinė arba žodinė proceso dalis ir būtų lengviau surinkti įrodymų;

b)	nustatyti, kuriais klausimais šalys turi papildyti savo argumentus arba kuriais atvejais reikia imtis pasirengimo nagrinėti bylą priemonių;

c)	patikslinti šalių reikalavimus, jų pagrindus ir argumentus, taip pat ginčijamus klausimus;

d)	palengvinti draugišką ginčo sprendimą.

3.   Gali būti naudojamos, be kita ko, šios proceso organizavimo priemonės:

a)	klausimų šalims pateikimas;

b)	pasiūlymas šalims pateikti nuomonę raštu arba žodžiu dėl tam tikrų ginčo aspektų;

c)	prašymas, kad šalys arba tretieji asmenys pateiktų Statuto 24 straipsnio antroje pastraipoje nurodytą informaciją;

d)	prašymas pateikti bet kokį su byla susijusį dokumentą;

e)	šalių šaukimas į susirinkimus.

4.   Jeigu rengiamas teismo posėdis, Bendrasis Teismas, kai įmanoma, prašo šalių savo kalbose sutelkti dėmesį į vieną ar kelis konkrečius klausimus.

90 straipsnis

Procesas

1.   Bendrasis Teismas nusprendžia dėl proceso organizavimo priemonių.

2.   Jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia imtis proceso organizavimo priemonių ir pats jų neįgyvendina, jis paveda jas įgyvendinti teisėjui pranešėjui.

2 skirsnis

Pasirengimo nagrinėti bylą priemonės

91 straipsnis

Tikslas

Nepažeidžiant Statuto 24 ir 25 straipsnių, pasirengimo nagrinėti bylą priemonės gali būti šios:

a)	pačių šalių atvykimas;

b)	prašymas, kad šalis pateiktų informacijos arba bet kokių su byla susijusių dokumentų;

c)	prašymas pateikti dokumentus, su kuriais institucija atsisakė leisti susipažinti, nagrinėjant ieškinį dėl tokio atsisakymo teisėtumo;

d)	liudytojų apklausa;

e)	ekspertizė;

f)	nuvykimas į vietą atlikti apžiūros.

92 straipsnis

Procesas

1.   Nutartimi, kurioje išdėstomi įrodytini faktai, Bendrasis Teismas skiria, kaip jis mano, tinkamas pasirengimo nagrinėti bylą priemones.

2.   Prieš skirdamas 91 straipsnio d–f punktuose nurodytas pasirengimo nagrinėti bylą priemones, Bendrasis Teismas išklauso šalis.

3.   Nutartis imtis 91 straipsnio b punkte nurodytos pasirengimo nagrinėti bylą priemonės gali būti priimta, tik jeigu šalis, kuriai ši priemonė skirta, neįgyvendino anksčiau šiuo tikslu paskirtos proceso organizavimo priemonės arba kai ji to aiškiai prašo ir pagrindžia poreikį imtis šios priemonės priimant nutartį. Nutartyje imtis pasirengimo nagrinėti bylą priemonės gali būti numatyta, kad šalims atstovaujantys asmenys su Bendrojo Teismo pagal šią nutartį gauta informacija ir dokumentais gali susipažinti tik Teismo kanceliarijoje, bet neturi teisės daryti jų kopijų.

4.   Jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia imtis pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų ir pats jų neatlieka, jis paveda juos atlikti teisėjui pranešėjui.

5.   Atliekant pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus dalyvauja generalinis advokatas.

6.   Šalys gali dalyvauti atliekant pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus.

7.   Galima pateikti paneigiamųjų įrodymų arba papildyti anksčiau pateiktus pasiūlymus pateikti įrodymų.

93 straipsnis

Liudytojų šaukimas

1.   Liudytojai, kurių apklausa pripažinta būtina, šaukiami priimant nutartį pagal 92 straipsnio 1 dalį; šioje nutartyje nurodoma:

a)	liudytojų pavardės, statusas ir adresas;

b)	apklausos data ir vieta;

c)	įrodytini faktai ir liudytojai, kuriuos reikia apklausti dėl kiekvieno tokio fakto;

2.   Liudytojus šaukia Bendrasis Teismas, prireikus po to, kai pateikiamas 100 straipsnio 1 dalyje nurodytas užstatas.

94 straipsnis

Liudytojų apklausa

1.   Nustačius liudytojų tapatybę, pirmininkas jiems praneša, kad jie privalės šio straipsnio 5 dalyje ir 97 straipsnyje nurodytu būdu patvirtinti savo parodymų teisingumą.

2.   Liudytojai savo parodymus duoda Bendrajam Teismui, pakvietus šalis dalyvauti apklausoje. Liudytojams davus parodymus, pirmininkas šalių prašymu arba savo iniciatyva gali pateikti jiems klausimų.

3.   Šią teisę turi kiekvienas teisėjas ir generalinis advokatas.

4.   Pirmininkui leidus, pateikti liudytojams klausimų gali šalims atstovaujantys asmenys.

5.   Laikantis 97 straipsnio nuostatų, davęs parodymus, liudytojas prisiekia:

6.   Išklausęs pagrindines šalis, Bendrasis Teismas gali atleisti liudytoją nuo pareigos prisiekti.

95 straipsnis

Liudytojų pareigos

1.   Tinkamai šaukiami liudytojai turi paklusti šaukimui ir atvykti į apklausą.

2.   Jeigu be pateisinamos priežasties tinkamai šaukiamas liudytojas neatvyksta į Bendrąjį Teismą, šis gali skirti ne didesnę kaip 5 000 eurų piniginę baudą ir nutarti įteikti pakartotinį šaukimą liudytojo sąskaita.

3.   Tokia pati bauda gali būti skirta ir liudytojui, kuris be pateisinamos priežasties atsisako duoti parodymus ar prisiekti.

96 straipsnis

Ekspertizė

1.   Nutartyje, kuria skiriamas ekspertas, apibrėžiama jo užduotis ir nustatomas išvados pateikimo terminas.

2.   Kai ekspertas pateikia savo išvadą ir ji įteikiama šalims, Bendrasis Teismas, pakvietęs šias dalyvauti, gali nutarti jį išklausyti. Vienos iš šalių prašymu arba savo iniciatyva pirmininkas gali pateikti ekspertui klausimų.

3.   Šią teisę turi kiekvienas teisėjas ir generalinis advokatas.

4.   Pirmininkui leidus, pateikti ekspertui klausimų gali šalims atstovaujantys asmenys.

5.   Laikantis 97 straipsnio nuostatų, pateikęs savo išvadą, ekspertas prisiekia:

6.   Išklausęs pagrindines šalis, Bendrasis Teismas gali atleisti ekspertą nuo pareigos prisiekti.

97 straipsnis

Liudytojų ir ekspertų priesaika

1.   Pirmininkas įpareigoja asmenis, kurie Bendrajame Teisme turi prisiekti kaip liudytojai arba ekspertai, sakyti tiesą ir atlikti savo užduotį sąžiningai ir nešališkai; jis taip pat atkreipia jų dėmesį į baudžiamąją atsakomybę pagal jų nacionalinės teisės aktus už šios pareigos pažeidimą.

2.   Liudytojai ir ekspertai prisiekia pagal atitinkamai 94 straipsnio 5 dalį ir 96 straipsnio 5 dalį arba kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose.

98 straipsnis

Liudytojų ir ekspertų priesaikos pažeidimas

1.   Bendrasis Teismas gali nuspręsti pranešti valstybės narės, kurios teisminės institucijos yra kompetentingos baudžiamojo persekiojimo srityje, Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomame reglamente nurodytai kompetentingai institucijai apie melagingus Bendrajam Teismui priesaiką davusių liudytojo parodymus ar eksperto pareiškimus.

2.   Teismo kancleris pasirūpina, kad šis Bendrojo Teismo sprendimas būtų perduotas. Sprendime išdėstomi faktai ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas pranešimas.

99 straipsnis

Pareiškimas dėl liudytojo ar eksperto nušalinimo

1.   Jeigu viena iš šalių pareiškia nušalinimą liudytojui ar ekspertui motyvuodama tuo, kad jis yra nekompetentingas, negarbingas asmuo arba kita priežastimi, arba jeigu liudytojas atsisako duoti parodymus ar ekspertas – pateikti išvadą, arba jeigu jie atsisako duoti priesaiką, klausimą sprendžia Bendrasis Teismas.

2.   Pareiškimas dėl liudytojo ar eksperto nušalinimo pateikiamas per dvi savaites nuo nutarties, pagal kurią šaukiamas liudytojas arba paskiriamas ekspertas, įteikimo; pareiškime turi būti išdėstytos nušalinimo priežastys ir pasiūlymai pateikti įrodymų.

100 straipsnis

Liudytojų ir ekspertų išlaidos

1.   Nutaręs išklausyti liudytojus arba skirti ekspertizę, Bendrasis Teismas gali pareikalauti iš pagrindinių šalių arba vienos iš jų pateikti užstatą, kuriuo užtikrinamas liudytojų ar ekspertų išlaidų padengimas.

2.   Liudytojai ir ekspertai turi teisę į jų kelionės ir gyvenimo išlaidų atlyginimą. Bendrojo Teismo kasa gali avansu išmokėti jiems pinigų sumą šioms išlaidoms padengti.

3.   Liudytojai turi teisę gauti kompensaciją už prarastą uždarbį, o ekspertai – užmokestį už savo darbą. Bendrojo Teismo kasa tokias sumas liudytojams ir ekspertams išmoka, kai jie atlieka savo pareigas ar užduotį.

101 straipsnis

Teismo pavedimas

1.   Pagrindinių šalių prašymu arba savo iniciatyva Bendrasis Teismas gali duoti teismo pavedimą apklausti liudytojus arba ekspertus.

2.   Teismo pavedimai duodami priimant nutartį. Joje nurodomos liudytojų arba ekspertų pavardės, statusas ir adresas, aplinkybės, dėl kurių liudytojai arba ekspertai turi būti apklausti, šalys, joms atstovaujantys asmenys, jų adresai ir glaustai išdėstomas ginčo dalykas.

3.   Teismo kancleris nusiunčia nutartį valstybės narės, kurios teritorijoje liudytojai arba ekspertai turi būti apklausti, kompetentingai institucijai, nurodytai Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomame reglamente. Prireikus nutartis siunčiama kartu su vertimu į tos valstybės narės, kuriai ji skirta, oficialiąją kalbą arba oficialiąsias kalbas.

4.   3 dalyje nurodyta institucija perduoda nutartį pagal nacionalinę teisę kompetentingai teisminei institucijai.

5.   Kompetentinga teisminė institucija teismo pavedimą vykdo vadovaudamasi savo nacionalinės teisės nuostatomis. Įvykdžiusi pavedimą, kompetentinga teisminė institucija perduoda 3 dalyje nurodytai institucijai nutartį dėl pavedimo, su įvykdymu susijusius dokumentus ir išlaidų sąrašą. Šie dokumentai siunčiami Teismo kancleriui.

6.   Dokumentų vertimu į proceso kalbą pasirūpina Teismo kancleris.

7.   Bendrasis Teismas apmoka su teismo pavedimu susijusias išlaidas, bet nepraranda teisės prireikus nurodyti pagrindinėms šalims jas padengti.

102 straipsnis

Pasirengimo nagrinėti bylą posėdžių protokolai

1.   Teismo kancleris surašo kiekvieno pasirengimo nagrinėti bylą posėdžio protokolą. Jį pasirašo pirmininkas ir Teismo kancleris. Tai yra autentiškas dokumentas.

2.   Liudytojų ar ekspertų apklausos protokolą pasirašo pirmininkas arba teisėjas pranešėjas, atsakingas už apklausą, ir Teismo kancleris. Prieš pasirašant protokolą liudytojui ar ekspertui turi būti leista patikrinti protokolo turinį ir jį pasirašyti.

3.   Protokolas įteikiamas šalims.

3 skirsnis

Konfidencialių informacijos, įrodymų ir dokumentų, pateiktų vykdant pasirengimo nagrinėti bylą priemones, tvarkymas

103 straipsnis

Konfidencialių informacijos ir įrodymų tvarkymas

1.   Jeigu vertindamas teisines ir faktines aplinkybes, kuriomis remiasi viena iš pagrindinių šalių, Bendrasis Teismas turi išnagrinėti tam tikros informacijos arba įrodymų, kurie jam pateikti vykdant 91 straipsnio b punkte nurodytą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę ir gali būti svarbūs norint išspręsti ginčą, konfidencialumą kitos pagrindinės šalies atžvilgiu, ši informacija arba įrodymai neperduodami tai šaliai, kol nesibaigė šis nagrinėjimas.

2.   Jeigu vykstant 1 dalyje nurodytam nagrinėjimui Bendrasis Teismas nusprendžia, kad tam tikra jam pateikta informacija arba įrodymai svarbūs norint išspręsti ginčą ir konfidencialūs kitos pagrindinės šalies atžvilgiu, jis palygina jų konfidencialaus pobūdžio ir reikalavimų, susijusių su teise į veiksmingą teisminę gynybą, pirmiausia su rungimosi principo laikymusi, svarbą.

3.   Atlikęs 2 dalyje nurodytą palyginimą Bendrasis Teismas gali nuspręsti konfidencialius informaciją ar įrodymus pateikti susipažinti kitai pagrindinei šaliai, prireikus nurodydamas laikytis konkrečių jų atskleidimo reikalavimų, arba nuspręsti jų neperduoti; pastaruoju atveju motyvuotoje nutartyje jis turi nustatyti tvarką, kuri suteiktų kuo daugiau galimybių kitai pagrindinei šaliai pateikti savo pastabas, be kita ko, nurodyti pateikti nekonfidencialią informacijos arba įrodymų versiją arba nekonfidencialią jų santrauką, kurioje turi būti nurodytos jų esminės dalys.

4.   Šiame straipsnyje įtvirtintos procesinės nuostatos netaikomos 105 straipsnyje nurodytiems atvejams.

104 straipsnis

Dokumentai, su kuriais institucija atsisakė leisti susipažinti

Jei, vykdant 91 straipsnio c punkte nurodytą pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, dokumentas, su kuriuo institucija atsisakė leisti susipažinti, pateikiamas Bendrajam Teismui, kai iškeliama byla dėl tokio atsisakymo teisėtumo, kitoms šalims šis dokumentas neperduodamas.

7 skyrius

SU SĄJUNGOS ARBA VIENOS AR KELIŲ JOS VALSTYBIŲ NARIŲ SAUGUMU AR JŲ TARPTAUTINIAIS SANTYKIAIS SUSIJUSI INFORMACIJA ARBA ĮRODYMAI

105 straipsnis

Su Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais susijusios informacijos arba įrodymų tvarkymas

1.   Tuo atveju, kai nepaisydama rungimosi principo, įtvirtinto 64 straipsnyje, iš kurio matyti, kad šalys viena kitai turi pateikti visą informaciją ir įrodymus, pagrindinė šalis savo reikalavimus ketina grįsti tam tikra informacija arba įrodymais ir nurodo, kad dėl jų pateikimo iškiltų grėsmė Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių saugumui ar jų tarptautiniams santykiams, šią informaciją arba įrodymus ji pateikia atskirai. Prie jų pridedamas prašymas konfidencialiai tvarkyti šią informaciją arba įrodymus, kuriame nurodomi privalomieji pagrindai, kurie, kiek to reikalaujama konkrečiu atveju, pateisina tokios informacijos ar įrodymų konfidencialumo užtikrinimą ir dėl kurių jų negalima perduoti kitai pagrindinei šaliai. Prašymas konfidencialiai tvarkyti informaciją arba įrodymus taip pat pateikiamas atskiru dokumentu ir jame nenurodoma jokia konfidenciali informacija. Tuo atveju, kai informaciją arba įrodymus, kuriuos prašoma tvarkyti konfidencialiai, pagrindinei šaliai perdavė viena ar kelios valstybės narės, pagrindinės šalies nurodomi privalomieji pagrindai, skirti tokios informacijos ar tokių įrodymų konfidencialiam tvarkymui pateisinti, gali apimti privalomuosius pagrindus, kuriuos nurodė atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės).

2.   Bendrasis Teismas, imdamasis pasirengimo nagrinėti bylą priemonės, gali prašyti pateikti informaciją arba įrodymus, kurių konfidencialumas grindžiamas 1 dalyje nurodytais pagrindais. Atsisakymą tai padaryti Bendrasis Teismas oficialiai užregistruoja. Nukrypstant nuo 103 straipsnio nuostatų, informacijai arba įrodymams, pateiktiems vykdant pasirengimo nagrinėti bylą priemonę, taikomos šiame straipsnyje įtvirtintos procesinės nuostatos.

3.   Nagrinėjant, ar vienos iš pagrindinių šalių pagal 1 arba 2 dalis pateikta informacija arba įrodymai yra svarbūs norint išspręsti ginčą ir konfidencialūs kitos pagrindinės šalies atžvilgiu, ši informacija arba įrodymai neperduodami kitai pagrindinei šaliai.

4.   Jeigu atlikęs 3 dalyje nurodytą nagrinėjimą Bendrasis Teismas nusprendžia, kad tam tikra jam pateikta informacija arba įrodymai svarbūs norint išspręsti ginčą ir nelaikytini konfidencialiais siekiant išnagrinėti bylą Bendrajame Teisme, jis prašo atitinkamos šalies leisti perduoti šią informaciją arba įrodymus kitai pagrindinei šaliai. Jeigu per pirmininko nustatytą terminą šalis dėl tokio perdavimo išreiškia prieštaravimą arba jeigu iki šio termino pabaigos ji nepateikia atsakymo, į tokią informaciją ar įrodymus neatsižvelgiama priimant sprendimą byloje ir jie grąžinami juos pateikusiai šaliai.

5.   Jeigu atlikęs 3 dalyje nurodytą nagrinėjimą Bendrasis Teismas nusprendžia, kad tam tikra jam pateikta informacija arba įrodymai svarbūs norint išspręsti ginčą ir konfidencialūs kitos pagrindinės šalies atžvilgiu, jis jų neperduoda kitai pagrindinei šaliai. Tuomet jis palygina reikalavimų, susijusių su teise į veiksmingą teisminę gynybą, pirmiausia su rungimosi principo laikymusi, ir reikalavimų, susijusių su Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių saugumu ar jų tarptautiniais santykiais, svarbą.

6.   Atlikęs 5 dalyje nurodytą palyginimą Bendrasis Teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nustato tvarką, kurią taikant gali būti suderinti toje pačioje dalyje nurodyti reikalavimai, kaip antai atitinkamai šaliai nurodo pateikti nekonfidencialią informacijos arba įrodymų versiją arba santrauką, kurioje turi būti nurodytos jų esminės dalys ir kuri suteiktų kuo daugiau galimybių kitai pagrindinei šaliai pateikti savo pastabas, kad vėliau tokia versija arba santrauka būtų perduota kitai pagrindinei šaliai.

7.   Per dviejų savaičių terminą, skaičiuojamą nuo pagal 5 dalį priimto sprendimo įteikimo dienos, pagrindinė šalis, pagal 1 arba 2 dalį pateikusi informacijos arba įrodymų, kurie yra konfidencialūs kitos pagrindinės šalies atžvilgiu, gali atsiimti juos visus arba jų dalį. Į atsiimtus informaciją arba įrodymus neatsižvelgiama priimant sprendimą byloje ir jie grąžinami atitinkamai pagrindinei šaliai.

8.   Jeigu Bendrasis Teismas mano, kad informacija arba įrodymai, kurie dėl konfidencialaus pobūdžio nebuvo perduoti kitai pagrindinei šaliai laikantis 6 dalyje nustatytos tvarkos, yra būtini norint išspręsti ginčą, jis, nukrypdamas nuo 64 straipsnio ir tik tiek, kiek būtina, gali pagrįsti savo sprendimą šia informacija arba įrodymais. Kai vertina šią informaciją arba įrodymus, Bendrasis Teismas atsižvelgia į tai, kad pagrindinė šalis dėl jų negalėjo pateikti pastabų.

9.   Bendrasis Teismas pasirūpina, kad pagal 1 arba 2 dalį vienos iš pagrindinių šalių pateikti konfidencialūs informacija arba įrodymai, kurie nebuvo perduoti kitai pagrindinei šaliai, nebūtų atskleisti nei pagal 6 dalį priimtoje nutartyje, nei sprendime ar nutartyje, kuriais užbaigiamas procesas.

10.   5 dalyje nurodyta informacija ir įrodymai grąžinami atitinkamai šaliai po to, kai priimamas sprendimas ar nutartis, kuriais užbaigiamas procesas Bendrajame Teisme.

11.   Bendrasis Teismas priima sprendimą, kuriame nustato, nelygu atvejis, pagal 1 arba 2 dalį pateiktos informacijos ar įrodymų apsaugai užtikrinti skirtas saugumo taisykles. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 skyrius

ŽODINĖ PROCESO DALIS

106 straipsnis

Žodinė proceso dalis

1.   Žodinė proceso dalis Bendrajame Teisme apima teismo posėdį, kuris rengiamas ex officio arba pagrindinės šalies prašymu.

2.   Pagrindinės šalies pateiktame prašyme surengti teismo posėdį turi būti nurodyti motyvai, dėl kurių ji nori būti išklausyta. Prašymas pateikiamas per tris savaites po to, kai šalims įteikiamas pranešimas apie rašytinės proceso dalies pabaigą. Pirmininkas gali šį terminą pratęsti.

3.   Jeigu nepateikiamas 2 dalyje nurodytas prašymas, Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl ieškinio nerengdamas žodinės proceso dalies, kai mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos. Vis dėlto tokiu atveju jis gali vėliau nuspręsti pradėti žodinę proceso dalį.

107 straipsnis

Teismo posėdžio data

1.   Bendrajam Teismui nusprendus pradėti žodinę proceso dalį, pirmininkas nustato teismo posėdžio datą.

2.   Ypatingomis aplinkybėmis pirmininkas savo iniciatyva arba pagrindinės šalies motyvuotu prašymu gali atidėti teismo posėdžio datą.

108 straipsnis

Šalių nedalyvavimas teismo posėdyje

1.   Jeigu šalis Bendrąjį Teismą informuoja, kad nedalyvaus teismo posėdyje, arba jeigu vykstant teismo posėdžiui Bendrasis Teismas konstatuoja, kad tinkamai pakviesta dalyvauti teismo posėdyje šalis jame nedalyvauja be pateisinamos priežasties, teismo posėdis vyksta tai šaliai nedalyvaujant.

2.   Jeigu pagrindinės šalys Bendrajam Teismui nurodo, kad nedalyvaus teismo posėdyje, pirmininkas sprendžia, ar žodinę proceso dalį galima užbaigti.

109 straipsnis

Uždaras teismo posėdis

1.   Išklausęs šalis, remdamasis Statuto 31 straipsniu, Bendrasis Teismas gali nuspręsti rengti uždarą teismo posėdį.

2.   Prašymas surengti uždarą teismo posėdį, kurį pateikia šalis, turi būti motyvuotas ir jame turi būti nurodyta, ar jis pateikiamas dėl visų teisminių ginčų, ar dėl jų dalies.

3.   Nusprendus surengti uždarą teismo posėdį su teisminiais ginčais susijusi medžiaga neskelbiama.

110 straipsnis

Teismo posėdžio eiga

1.   Teisminius ginčus pradeda ir jiems vadovauja pirmininkas; jis atsako už tinkamą teismo posėdžio eigą.

2.   Šalys gali kreiptis į teismą tik per joms atstovaujantį asmenį.

3.   Per teismo posėdį bylą nagrinėjančio teismo teisėjai ir generalinis advokatas gali pateikti klausimų šalims atstovaujantiems asmenims.

111 straipsnis

Žodinės proceso dalies užbaigimas

Jeigu byloje nepaskirtas generalinis advokatas, žodinės proceso dalies pabaigą pirmininkas paskelbia pasibaigus teisminiams ginčams.

112 straipsnis

Generalinio advokato išvados pateikimas

1.   Jeigu byloje paskirtas generalinis advokatas ir išvadą jis teikia raštu, jis ją pateikia Teismo kanceliarijai, o ši perduoda ją šalims.

2.   Generaliniam advokatui žodžiu arba raštu pateikus savo išvadą, pirmininkas paskelbia žodinės proceso dalies pabaigą.

113 straipsnis

Žodinės proceso dalies atnaujinimas

1.   Tuo atveju, kai tenkinamos 23 straipsnio 3 dalyje arba 24 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, Bendrasis Teismas nutaria atnaujinti žodinę proceso dalį.

2.   Bendrasis Teismas gali nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį, jeigu:

a)	mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos;

b)	nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys nepateikė nuomonės;

c)	pagrindinė šalis to prašo remdamasi faktais, kurie gali būti lemiami Bendrajam Teismui priimant sprendimą ir kurių ji negalėjo nurodyti iki žodinės proceso dalies pabaigos.

114 straipsnis

Teismo posėdžio protokolas

1.   Teismo kancleris surašo kiekvieno teismo posėdžio protokolą. Protokolą pasirašo pirmininkas ir Teismo kancleris. Tai yra autentiškas dokumentas.

2.   Protokolas įteikiamas šalims.

115 straipsnis

Teismo posėdžio įrašas

Gavęs tinkamai pagrįstą prašymą Bendrojo Teismo pirmininkas gali leisti šaliai, dalyvavusiai rašytinėje arba žodinėje proceso dalyje, Bendrojo Teismo patalpose išklausyti teismo posėdžio garso įrašą per tą posėdį kalbėjusiųjų vartota kalba.

9 skyrius

SPRENDIMAI IR NUTARTYS

116 straipsnis

Sprendimo paskelbimo data

Šalys informuojamos apie sprendimo paskelbimo datą.

117 straipsnis

Sprendimo turinys

Sprendime nurodoma:

a)	kad tai yra Bendrojo Teismo sprendimas;

b)	konkrečios sudėties teismas;

c)	jo paskelbimo data;

d)	pirmininko ir pasitarimuose dalyvavusių teisėjų pavardės, kartu nurodant, kuris teisėjas buvo pranešėjas;

e)	generalinio advokato, jeigu jis paskirtas, pavardė;

f)	Teismo kanclerio pavardė;

g)

šalys;

h)	joms atstovaujančių asmenų pavardės;

i)	šalių reikalavimai;

j)	teismo posėdžio, jeigu jis surengtas, data;

k)	kad buvo išklausytas generalinis advokatas, jeigu tai buvo padaryta, ir prireikus jo išvados pateikimo data;

l)	faktų santrauka;

m)

motyvai;

n)	rezoliucinė dalis, į kurią įeina bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas.

118 straipsnis

Sprendimo paskelbimas ir įteikimas

1.   Sprendimas skelbiamas viešame teismo posėdyje.

2.   Sprendimo originalas, pasirašytas pirmininko, pasitarimuose dalyvavusių teisėjų ir Teismo kanclerio, užantspauduojamas ir atiduodamas saugoti Teismo kanceliarijai. Kiekvienai iš šalių įteikiama sprendimo kopija.

119 straipsnis

Nutarties turinys

Kiekvienoje nutartyje, dėl kurios pagal Statuto 56 arba 57 straipsnį galima paduoti apeliacinį skundą, nurodoma:

a)	kad ją, nelygu atvejis, priėmė Bendrasis Teismas, pirmininkas ar laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas;

b)	prireikus konkrečios sudėties teismas;

c)	jos priėmimo data;

d)	teisinis pagrindas, kuriuo ji paremta;

e)	pirmininko ir prireikus pasitarimuose dalyvavusių teisėjų pavardės, kartu nurodant, kuris teisėjas buvo pranešėjas;

f)	generalinio advokato, jeigu jis paskirtas, pavardė;

g)	Teismo kanclerio pavardė;

h)

šalys;

i)	šalims atstovaujančių asmenų pavardės;

j)	šalių reikalavimai;

k)	kad buvo išklausytas generalinis advokatas, jeigu tai buvo padaryta;

l)	faktų santrauka;

m)

motyvai;

n)	rezoliucinė dalis, į kurią prireikus įeina bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimas.

120 straipsnis

Nutarties pasirašymas ir įteikimas

Kiekvienos nutarties originalas, pasirašytas pirmininko ir Teismo kanclerio, užantspauduojamas ir atiduodamas saugoti Teismo kanceliarijai. Kiekvienai iš šalių ir prireikus Teisingumo Teismui arba Tarnautojų teismui įteikiama nutarties kopija.

121 straipsnis

Sprendimų ir nutarčių privalomumas

1.   Nepažeidžiant Statuto 60 straipsnio nuostatų, sprendimas privalomas nuo jo paskelbimo dienos.

2.   Nepažeidžiant Statuto 60 straipsnio nuostatų, nutartis privaloma nuo jos įteikimo dienos.

122 straipsnis

Paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

Pranešimas, kuriame nurodoma Bendrojo Teismo sprendimų ir nutarčių, kuriais užbaigiamas procesas, priėmimo data ir rezoliucinė dalis, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus sprendimų, priimtų prieš įteikiant ieškinį atsakovui, atvejį.

10 skyrius

SPRENDIMAI UŽ AKIŲ

123 straipsnis

Sprendimai už akių

1.   Jeigu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad atsakovas, kuris buvo tinkamai informuotas, nepateikė atsiliepimo į ieškinį pagal 81 straipsnyje nurodytus reikalavimus arba per minėtame straipsnyje nurodytą terminą, nepažeidžiant Statuto 45 straipsnio antros pastraipos nuostatų, per pirmininko nustatytą terminą ieškovas gali prašyti Bendrojo Teismo patenkinti jo reikalavimus.

2.   Atsiliepimo į ieškinį nepateikęs atsakovas negali dalyvauti procese, kuriame byla nagrinėjama už akių, ir jam neįteikiami procesiniai dokumentai, išskyrus sprendimą ar nutartį, kuriais užbaigiamas procesas.

3.   Sprendime už akių Bendrasis Teismas patenkina ieškovo reikalavimus, nebent ieškinys akivaizdžiai nepriklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai ar yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas.

4.   Sprendimas už akių yra privalomas vykdyti. Tačiau Bendrasis Teismas gali sustabdyti jo vykdymą, kol bus priimtas sprendimas dėl protesto pagal 166 straipsnį, arba kaip vykdymo sąlygos pareikalauti užstato, kurio dydis ir pateikimo tvarka nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes. Šis užstatas grąžinamas, jeigu protestas nepateikiamas arba jeigu jis atmetamas.

11 skyrius

DRAUGIŠKAS SUSITARIMAS IR REIKALAVIMŲ ATSISAKYMAS

124 straipsnis

Draugiškas susitarimas

1.   Jeigu pagrindinės šalys prieš Bendrajam Teismui priimant sprendimą susitaria, kaip išspręsti ginčą, ir Bendrajam Teismui praneša, kad atsisako visų reikalavimų, pirmininkas nutaria išbraukti bylą iš registro ir pagal 136 ir 138 straipsnius sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą, prireikus atsižvelgdamas į atitinkamus šalių pasiūlymus.

2.   Ši nuostata netaikoma SESV 263 ir 265 straipsniuose nurodytų ieškinių atveju.

125 straipsnis

Ieškinio atsisakymas

Jeigu ieškovas raštu arba per teismo posėdį Bendrąjį Teismą informuoja apie savo ketinimą atsisakyti ieškinio, pirmininkas nutaria išbraukti bylą iš registro ir pagal 136 ir 138 straipsnius sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

12 skyrius

IEŠKINIAI IR ATSKIRIEJI PROCESINIAI KLAUSIMAI, DĖL KURIŲ SPRENDŽIAMA NUTARTIMI

126 straipsnis

Akivaizdžiai atmestinas ieškinys

Tuo atveju, kai ieškinys akivaizdžiai nepriklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai arba jeigu ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas, teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas gali bet kada nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso.

127 straipsnis

Bylos perdavimas Teisingumo Teismui arba Tarnautojų teismui

Statuto 54 straipsnio antroje pastraipoje ir jo I priedo 8 straipsnio 2 dalyje numatytus sprendimus perduoti bylą teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas priima motyvuota nutartimi.

128 straipsnis

Jurisdikcijos atsisakymas

Statuto 54 straipsnio trečioje pastraipoje numatytus sprendimus atsisakyti jurisdikcijos Bendrasis Teismas teisėjo pranešėjo siūlymu priima motyvuota nutartimi.

129 straipsnis

Imperatyvūs nepriimtinumo pagrindai

Teisėjo pranešėjo siūlymu, išklausęs pagrindines šalis, Bendrasis Teismas savo iniciatyva bet kada gali motyvuota nutartimi priimti sprendimą dėl imperatyvių nepriimtinumo pagrindų.

130 straipsnis

Prieštaravimai ir atskirieji procesiniai klausimai

1.   Jeigu atsakovas į Bendrąjį Teismą kreipiasi su prašymu priimti sprendimą dėl nepriimtinumo arba kompetencijos nebuvimo nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, savo prašymą jis pateikia atskiru dokumentu per 81 straipsnyje nustatytą terminą.

2.   Jeigu šalis prašo, kad Bendrasis Teismas konstatuotų, jog ieškinys neteko dalyko ir nebėra pagrindo priimti sprendimo, arba kad priimtų sprendimą dėl kito atskirojo procesinio klausimo, savo prašymą ji pateikia atskiru dokumentu.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytuose prašymuose išdėstomi pagrindai ir argumentai, kuriais tokie prašymai grindžiami, ir reikalavimai; prie prašymų turi būti pridėti dokumentai, kuriais remiamasi.

4.   Kai tik pateikiamas 1 dalyje nurodytas prašymas, pirmininkas nustato terminą, per kurį ieškovas gali raštu nurodyti savo pagrindus ir reikalavimus.

5.   Kai tik pateikiamas 2 dalyje nurodytas prašymas, pirmininkas nustato terminą, per kurį kitos šalys gali raštu dėl šio prašymo pateikti pastabas.

6.   Dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų prašymų Bendrasis Teismas gali nuspręsti pradėti žodinę proceso dalį. 106 straipsnis netaikomas.

7.   Bendrasis Teismas kuo greičiau priima sprendimą dėl prašymo arba, jeigu tai pateisinama dėl ypatingų aplinkybių, nurodo, kad dėl jo bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės. Jis perduoda bylą Teisingumo Teismui arba Tarnautojų teismui, jei byla priklauso jų jurisdikcijai.

8.   Jeigu Bendrasis Teismas atmeta prašymą arba nurodo, kad dėl jo bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės, pirmininkas nustato naujus terminus paskesniems veiksmams byloje.

131 straipsnis

Pagrindo priimti sprendimą nebuvimo konstatavimas ex officio

1.   Jeigu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad nebeliko ieškinio dalyko ir nebėra pagrindo priimti sprendimo, jis, išklausęs šalis, bet kada teisėjo pranešėjo siūlymu gali savo iniciatyva nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.

2.   Jeigu ieškovas nebeatsako į Bendrojo Teismo prašymus, išklausęs šalis, Bendrasis Teismas teisėjo pranešėjo siūlymu gali savo iniciatyva konstatuoti, kad nebėra pagrindo priimti sprendimo.

132 straipsnis

Akivaizdžiai pagrįstas ieškinys

Jeigu Teisingumo Teismas arba Bendrasis Teismas jau yra sprendęs dėl vieno ar kelių teisės klausimų, tapačių klausimams, keliamiems ieškinio pagrinduose, ir jeigu Bendrasis Teismas konstatuoja, kad faktinės aplinkybės yra nustatytos, pasibaigus rašytinei proceso daliai, teisėjo pranešėjo siūlymu jis gali, išklausęs šalis, motyvuota nutartimi, kurioje pateikiama nuoroda į atitinkamą teismo praktiką, nuspręsti pripažinti ieškinį akivaizdžiai pagrįstu.

13 skyrius

BYLINĖJIMOSI IR KITOS PROCESO IŠLAIDOS

133 straipsnis

Sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas sprendime arba nutartyje, kuriais užbaigiamas procesas.

134 straipsnis

Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės

1.   Iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

2.   Jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas sprendžia, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

3.   Jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

135 straipsnis

Teisingumas ir dėl nepagrįstų arba nesąžiningų veiksmų patirtos išlaidos

1.   Kai to reikalauja teisingumas, išimties tvarka Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia tik dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų arba kad iš pralaimėjusios šalies jos visai neturi būti priteistos.

2.   Bendrasis Teismas gali iš šalies, net jeigu ji laimėjo bylą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas arba jų dalį, jeigu tai atrodo pateisinama dėl jos elgesio, įskaitant elgesį iki proceso, ypač jeigu kita šalis išlaidų patyrė dėl nepagrįstais arba nesąžiningais pripažintų pirmosios šalies veiksmų.

136 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos reikalavimų atsisakymo atveju

1.   Iš šalies, kuri atsisako reikalavimų, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei kita šalis to reikalavo savo pastabose dėl reikalavimų atsisakymo.

2.   Tačiau reikalavimų atsisakiusios šalies prašymu bylinėjimosi išlaidas padengia kita šalis, jeigu tai atrodo pateisinama atsižvelgiant į pastarosios elgesį.

3.   Šalims susitarus dėl bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas pagal tą susitarimą.

4.   Jeigu nėra reikalaujama atlyginti bylinėjimosi išlaidų, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

137 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos, kai nėra pagrindo priimti sprendimo

Jeigu nėra pagrindo priimti sprendimo, Bendrasis Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia savo nuožiūra.

138 straipsnis

Įstojusių į bylą šalių bylinėjimosi išlaidos

1.   Į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

2.   Jeigu valstybės, kurios nėra valstybės narės, tačiau yra EEE sutarimo šalys, ir ELPA priežiūros institucija įstoja į bylą, kiekviena iš jų taip pat padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

3.   Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis, kuri nenurodyta 1 ir 2 dalyse, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

139 straipsnis

Proceso išlaidos

Procesas Bendrajame Teisme nemokamas, išskyrus šiuos atvejus:

a)	kai Bendrasis Teismas patyrė išlaidų, be kita ko, dėl to, kad ieškinys pareikštas akivaizdžiai piktnaudžiaujant, ir tų išlaidų buvo galima išvengti, jis gali jas priteisti iš šalies, dėl kurios tokios išlaidos buvo patirtos;

b)	kai išlaidos dėl šalies prašymu atliktų bet kokių kopijavimo arba vertimo darbų, Teismo kanclerio manymu, yra pernelyg didelės, ta šalis jas padengia pagal 37 straipsnyje nurodytą nustatyto tarifo kanceliarijos mokestį;

c)

jeigu pakartotinai nesilaikoma šiame reglamente arba 224 straipsnyje numatytose praktinėse vykdymo nuostatose nustatytų reikalavimų ir dėl to reikia prašyti pašalinti trūkumus, išlaidas, susijusias su veiksmais, kurių turėjo imtis Bendrasis Teismas, Teismo kanclerio prašymu padengia atitinkama šalis pagal 37 straipsnyje nurodytą nustatyto tarifo kanceliarijos mokestį.

140 straipsnis

Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos

Nepažeidžiant 139 straipsnio nuostatų, atlygintinos šios bylinėjimosi išlaidos:

a)	sumos, mokėtinos liudytojams ir ekspertams pagal šio reglamento 100 straipsnį;

b)	būtinosios išlaidos, kurias dėl proceso patyrė šalys, be kita ko, kelionės ir gyvenimo išlaidos ir atstovo, patarėjo arba advokato atlyginimas.

141 straipsnis

Mokėjimo tvarka

1.   Bendrojo Teismo kasa ir jos skolininkai moka eurais.

2.   Jeigu padengiamos išlaidos buvo patirtos kita nei euro valiuta arba veiksmų, dėl kurių išlaidos turi būti kompensuojamos, buvo imtasi valstybėje, kurios valiuta nėra euro, valiuta keičiama pagal Europos Centrinio Banko oficialų mokėjimo dienos kursą.

14 skyrius

ĮSTOJIMAS Į BYLĄ

142 straipsnis

Įstojimo į bylą dalykas ir pasekmės

1.   Į bylą įstoti galima tik vienos iš pagrindinių šalių visiems reikalavimams ar jų daliai palaikyti. Įstojus į bylą neįgyjama tokių pačių procesinių teisių, kurios suteikiamos pagrindinėms šalims, visų pirma – teisės prašyti surengti teismo posėdį.

2.   Pagrindinio ginčo atžvilgiu įstojimas į bylą yra papildomas. Jis netenka savo dalyko, kai byla išbraukiama iš Bendrojo Teismo registro šaliai atsisakius reikalavimų ar pagrindinėms šalims susitarus, ar pripažinus ieškinį nepriimtinu.

3.   Įstojusi į bylą šalis pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra jos įstojimo į bylą metu.

143 straipsnis

Prašymas įstoti į bylą

1.   Prašymas įstoti į bylą pateikiamas per šešias savaites nuo 79 straipsnyje nurodyto pranešimo paskelbimo dienos.

2.   Prašyme įstoti į bylą nurodoma:

a)	bylos pavadinimas;

b)	pagrindinės šalys;

c)	prašymą įstoti į bylą pateikiančio asmens pavardė arba pavadinimas ir adresas;

d)	prašymą įstoti į bylą pateikiančiam asmeniui atstovaujančio asmens statusas ir adresas;

e)	reikalavimai, kuriems palaikyti prašymą įstoti į bylą pateikiantis asmuo prašo leisti įstoti į bylą;

f)	teisę įstoti į bylą pagrindžiančios aplinkybės, kai prašymas pateikiamas pagal Statuto 40 straipsnio antrą arba trečią pastraipą.

3.   Prašymą įstoti į bylą pateikiančiam asmeniui atstovaujama pagal Statuto 19 straipsnį.

4.   Prašymui įstoti į bylą taikomi 77 straipsnis, 78 straipsnio 3–5 dalys ir 139 straipsnis.

144 straipsnis

Sprendimas dėl prašymo įstoti į bylą

1.   Prašymas įstoti į bylą įteikiamas pagrindinėms šalims.

2.   Pirmininkas suteikia pagrindinėms šalims galimybę pateikti savo pastabas raštu dėl prašymo įstoti į bylą ir prireikus prašyti neperduoti įstojusiai į bylą šaliai tam tikrų bylos medžiagoje esančių duomenų, kurie yra konfidencialaus pobūdžio.

3.   Atsakovui pateikus 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą nepriimtinumu arba kompetencijos nebuvimu grindžiamą prieštaravimą, sprendimas dėl prašymo įstoti į bylą priimamas tik atmetus prieštaravimą arba nurodžius, kad dėl jo bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės.

4.   Tuo atveju, kai prašymas pateikiamas pagal Statuto 40 straipsnio pirmą pastraipą ir pagrindinės šalys nenurodė, kad bylos medžiagoje yra konfidencialaus pobūdžio duomenų, kuriuos perdavus įstojusiai į bylą šaliai joms būtų padaryta žalos, įstoti į bylą leidžiama pirmininko sprendimu.

5.   Kitais atvejais dėl prašymo įstoti į bylą ir prireikus dėl duomenų, kurie, kaip tvirtinama, yra konfidencialaus pobūdžio, perdavimo įstojusiai į bylą šaliai pirmininkas kuo greičiau sprendžia nutartimi.

6.   Tuo atveju, kai prašymas įstoti į bylą atmetamas, 5 dalyje nurodyta nutartis turi būti motyvuota ir joje, taikant 134 ir 135 straipsnius, išsprendžiamas su prašymu įstoti į bylą susijusių bylinėjimosi išlaidų, įskaitant prašymą įstoti į bylą pateikusio asmens bylinėjimosi išlaidas, klausimas.

7.   Jeigu prašymas įstoti į bylą patenkinamas, įstojusi į bylą šalis gauna visus pagrindinėms šalims įteiktus procesinius dokumentus, išskyrus, kai reikia, konfidencialius duomenis, kurie pagal 5 dalį negali būti perduoti.

8.   Jeigu prašymas įstoti į bylą atsiimamas, pirmininkas nurodo prašymą įstoti į bylą pateikusį asmenį išbraukti iš bylos registro ir taikydamas 136 straipsnį priima sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, įskaitant prašymą įstoti į bylą pateikusio asmens bylinėjimosi išlaidas.

9.   Įstojusiai į bylą šaliai išstojus iš bylos, pirmininkas nurodo įstojusią į bylą šalį išbraukti iš bylos registro ir taikydamas 136 ir 138 straipsnius priima sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

10.   Jeigu procesas pagrindinėje byloje užbaigiamas prieš priimant sprendimą dėl prašymo įstoti į bylą, prašymą įstoti į bylą pateikęs asmuo ir pagrindinės šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu įstoti į bylą. Nutarties, kuria užbaigiamas procesas, kopija perduodama prašymą įstoti į bylą pateikusiam asmeniui.

145 straipsnis

Paaiškinimų pateikimas

1.   Įstojusi į bylą šalis gali pateikti įstojimo į bylą paaiškinimą per pirmininko nustatytą terminą.

2.   Įstojimo į bylą paaiškinime nurodoma:

a)	įstojusios į bylą šalies reikalavimai, kuriais visiškai arba iš dalies palaikomi vienos iš pagrindinių šalių reikalavimai;

b)	pagrindai ir argumentai, kuriais remiasi įstojusi į bylą šalis;

c)	jeigu reikia, įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų.

3.   Pateikus įstojimo į bylą paaiškinimą, pirmininkas nustato terminą, per kurį pagrindinės šalys gali atsakyti į šį paaiškinimą.

15 skyrius

NEMOKAMA TEISINĖ PAGALBA

146 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Kiekvienas asmuo, kuris dėl savo ekonominės situacijos iš dalies arba visiškai negali sumokėti su procesu susijusių išlaidų, turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą.

2.   Nemokamą teisinę pagalbą atsisakoma suteikti, jeigu ieškinys, dėl kurio prašoma nemokamos teisinės pagalbos, akivaizdžiai nepriklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai arba jeigu toks ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas.

147 straipsnis

Nemokamos teisinės pagalbos prašymas

1.   Nemokamos teisinės pagalbos galima prašyti prieš pareiškiant ieškinį arba kol jis nagrinėjamas.

2.   Nemokamos teisinės pagalbos prašymą reikia pateikti užpildant anketą, kuri skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir prieinama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo interneto svetainėje. Nepažeidžiant 74 straipsnio, tokią anketą turi pasirašyti prašymą pateikiantis asmuo arba, jeigu jam atstovaujama, jo advokatas. Į neužpildžius anketos pateiktą nemokamos teisinės pagalbos prašymą neatsižvelgiama.

3.   Nemokamos teisinės pagalbos prašymas turi būti pateiktas kartu su visa informacija ir patvirtinamaisiais dokumentais, kuriais remiantis galima įvertinti prašymą pateikusio asmens ekonominę situaciją, kaip antai tokią ekonominę situaciją patvirtinančiu kompetentingos nacionalinės institucijos išduotu dokumentu.

4.   Jeigu nemokamos teisinės pagalbos prašymas pateikiamas prieš pareiškiant ieškinį, prašymą pateikęs asmuo turi trumpai išdėstyti ieškinio, kurį ketina pareikšti, dalyką, konkretaus atvejo faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais grindžia ieškinį. Prie prašymo turi būti pridedami ieškinį pagrindžiantys dokumentai.

5.   Prireikus prie nemokamos teisinės pagalbos prašymo pridedami 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 78 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai. Tokiu atveju taikoma 51 straipsnio 4 dalis ir 78 straipsnio 5 dalis.

6.   Jeigu pateikiant nemokamos teisinės pagalbos prašymą jį pateikiančiam asmeniui atstovauja advokatas, taikomas 77 straipsnis.

7.   Pateikus nemokamos teisinės pagalbos prašymą terminas, per kurį šį prašymą pateikęs asmuo gali pareikšti ieškinį, sustabdomas iki nutarties, kuria nusprendžiama dėl tokio prašymo, įteikimo dienos arba 148 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais – iki nutarties, kuria atstovauti prašymą pateikiančiam asmeniui paskiriamas advokatas, įteikimo dienos.

148 straipsnis

Sprendimas dėl nemokamos teisinės pagalbos prašymo

1.   Prieš priimdamas sprendimą dėl nemokamos teisinės pagalbos prašymo pirmininkas nustato terminą, per kurį kita pagrindinė šalis gali pateikti savo pastabas raštu, išskyrus tuos atvejus, kai atsižvelgiant į pateiktą informaciją paaiškėja, kad netenkinamos 146 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos arba tenkinamos 146 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

2.   Dėl nemokamos teisinės pagalbos prašymo sprendžia pirmininkas priimdamas nutartį.

3.   Nutartis, kuria atsisakoma suteikti nemokamą teisinę pagalbą, turi būti motyvuota.

4.   Nutartimi, kuria suteikiama nemokama teisinė pagalba, gali būti paskirtas advokatas atstovauti suinteresuotajam asmeniui, jeigu šį advokatą nemokamos teisinės pagalbos prašyme pasiūlė tokį prašymą pateikęs asmuo ir tas advokatas sutiko Bendrajame Teisme atstovauti prašymą pateikusiam asmeniui.

5.   Jeigu pats suinteresuotasis asmuo nemokamos teisinės pagalbos prašyme arba priėmus nutartį, kuria suteikiama nemokama teisinė pagalba, nepasiūlo advokato arba jo pasirinkto asmens negalima patvirtinti, Teismo kancleris nutartį, kuria suteikiama nemokama teisinė pagalba, ir prašymo kopiją nusiunčia Teisingumo Teismo procedūros reglamento papildomame reglamente nurodytai kompetentingai atitinkamos valstybės institucijai. Jeigu suinteresuotasis asmuo neturi gyvenamosios vietos Sąjungoje, Teismo kancleris nutartį, kuria suteikiama nemokama teisinė pagalba, ir prašymo kopiją nusiunčia valstybės, kurioje yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo buveinė, kompetentingai institucijai.

6.   Nepažeidžiant 4 dalies, advokatas, kuriam pavedama atstovauti prašymą pateikusiam asmeniui, paskiriamas nutartimi atsižvelgiant atitinkamai į suinteresuotojo asmens arba į 5 dalyje nurodytos institucijos pateiktus pasiūlymus.

7.   Nutartyje, kuria suteikiama nemokama teisinė pagalba, gali būti nurodyta suma, kuri bus išmokėta advokatui, paskirtam atstovauti suinteresuotajam asmeniui, arba nustatyta riba, kurios advokato išlaidos ir honoraras paprastai negali viršyti. Joje, atsižvelgiant į suinteresuotojo asmens ekonominę situaciją, gali būti numatyta jo mokėtina įmoka, siekiant atlyginti 149 straipsnio 1 dalyje numatytas išlaidas.

8.   Pagal šį straipsnį priimamos nutartys yra neskundžiamos.

9.   Nepažeidžiant 147 straipsnio 6 dalies, nemokamos teisinės pagalbos prašymą pateikusiam asmeniui ir kitoms šalims dokumentai įteikiami 80 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu.

149 straipsnis

Avansai ir bylinėjimosi išlaidų padengimas

1.   Jeigu suteikiama nemokama teisinė pagalba, Bendrojo Teismo kasa, prireikus laikydamasi nustatytų ribų, padengia išlaidas, susijusias su pagalba ir atstovavimu Bendrajame Teisme prašymą pateikusiam asmeniui. Pirmininkas gali nuspręsti, kad pagal 148 straipsnį paskirtam advokatui turi būti išmokėtas avansas, jei advokatas pateikia prašymą.

2.   Jeigu pagal sprendimą arba nutartį, kuriais užbaigiamas procesas, nemokamos teisinės pagalbos gavėjas turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, pirmininkas motyvuota nutartimi, kuri neskundžiama, nustato advokato išlaidas ir honorarą, kuriuos padengia Bendrojo Teismo kasa.

3.   Jeigu sprendime arba nutartyje, kuriais užbaigiamas procesas, Bendrasis Teismas iš kitos šalies priteisė nemokamos teisinės pagalbos gavėjo bylinėjimosi išlaidas, ši kita šalis turi atlyginti Bendrojo Teismo kasai sumas, avansu išmokėtas pagalbai suteikti.

4.   3 dalyje nurodytų sumų susigrąžinimu iš šalies, iš kurios jos buvo priteistos, pasirūpina Teismo kancleris.

5.   Jeigu nemokamos teisinės pagalbos gavėjas pralaimi bylą, Bendrasis Teismas, jeigu to reikalauja teisingumas, sprendime arba nutartyje, kuriais užbaigiamas procesas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų gali nurodyti, kad viena ar kelios kitos šalys padengia savo bylinėjimosi išlaidas arba kad jas visiškai arba iš dalies kaip nemokamą teisinę pagalbą padengia Bendrojo Teismo kasa.

150 straipsnis

Nemokamos teisinės pagalbos nutraukimas

1.   Jeigu vykstant procesui pasikeičia aplinkybės, dėl kurių buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs prašymą ir išklausęs suinteresuotąjį asmenį gali nutraukti nemokamą teisinę pagalbą.

2.   Nutartis, kuria nutraukiama nemokama teisinė pagalba, yra motyvuota ir neskundžiama.

16 skyrius

SKUBOS PROCEDŪROS

1 skirsnis

Pagreitinta procedūra

151 straipsnis

Sprendimas dėl pagreitintos procedūros

1.   Bendrasis Teismas, gavęs ieškovo arba atsakovo prašymą ir išklausęs kitą pagrindinę šalį, gali nuspręsti nagrinėti bylą taikant pagreitintą procedūrą dėl bylos ypatingos skubos ir kitų jos aplinkybių. Toks sprendimas priimamas kuo greičiau.

2.   Teisėjo pranešėjo siūlymu ypatingomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas savo iniciatyva, išklausęs pagrindines šalis, gali nuspręsti taikyti byloje pagreitintą procedūrą.

3.   Bendrojo Teismo sprendime taikyti byloje pagreitintą procedūrą gali būti nustatytos sąlygos dėl pagrindinių šalių pareiškimų apimties ir pateikimo, dėl tolesnės proceso eigos arba dėl teisinių pagrindų ir argumentų, dėl kurių Bendrasis Teismas turės priimti sprendimą.

4.   Jeigu viena iš pagrindinių šalių nesilaiko vienos iš 3 dalyje nurodytų sąlygų, sprendimas taikyti byloje pagreitintą procedūrą gali būti panaikintas. Tokiu atveju procesas vyksta pagal įprastą procedūrą.

152 straipsnis

Prašymas taikyti pagreitintą procedūrą

1.   Prašymas taikyti pagreitintą procedūrą paduodamas atskiru dokumentu kartu su ieškiniu arba atsiliepimu į ieškinį. Jame turi būti nurodyti ypatingą bylos skubą pagrindžiantys motyvai ir kitos svarbios aplinkybės.

2.   Prašyme taikyti pagreitintą procedūrą gali būti nurodyta, kad kai kurie ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį pagrindai, argumentai arba kai kurios dalys pateikiami tik tam atvejui, jeigu byloje nebus taikoma pagreitinta procedūra, būtent prie prašymo pridedant sutrumpintą ieškinio versiją, sąrašą priedų ir priedus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, jei byloje bus taikoma pagreitinta procedūra.

153 straipsnis

Nagrinėjimas pirmenybės tvarka

Nukrypstant nuo 67 straipsnio 1 dalies, bylos, kuriose Bendrasis Teismas nusprendė taikyti pagreitintą procedūrą, nagrinėjamos pirmenybės tvarka.

154 straipsnis

Rašytinė proceso dalis

1.   Nukrypstant nuo 81 straipsnio 1 dalies, tuo atveju, kai ieškovas pateikė prašymą taikyti pagreitintą procedūrą, atsiliepimas į ieškinį turi būti pateiktas per vieną mėnesį. Šis terminas gali būti pratęstas pagal 81 straipsnio 3 dalį.

2.   Jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia netenkinti prašymo taikyti pagreitintą procedūrą, atsakovui suteikiamas papildomas vieno mėnesio terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti arba prireikus jam papildyti.

3.   Taikant pagreitintą procedūrą, 83 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti pareiškimai gali būti pateikiami tik tada, kai Bendrasis Teismas tai leidžia imdamasis proceso organizavimo priemonių pagal 88–90 straipsnius.

4.   Pagreitintos procedūros atveju pirmininkas, nustatydamas šiame reglamente numatytus terminus, atsižvelgia į ypatingą skubą priimti dėl ieškinio sprendimą.

155 straipsnis

Žodinė proceso dalis

1.   Tuo atveju, kai leidžiama taikyti pagreitintą procedūrą, Bendrasis Teismas nusprendžia pradėti žodinę proceso dalį kuo greičiau po to, kai teisėjas pranešėjas pateikia preliminarų pranešimą. Vis dėlto Bendrasis Teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą nerengdamas žodinės proceso dalies, kai pagrindinės šalys atsisako dalyvauti teismo posėdyje ir kai Bendrasis Teismas mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos.

2.   Taikant 84 ir 85 straipsnius, pagrindinės šalys gali papildyti savo argumentus ir pateikti pasiūlymus pateikti įrodymų vykstant žodinei proceso daliai, jeigu vėlavimas juos pateikti yra pateisinamas.

2 skirsnis

Taikymo ir vykdymo sustabdymas ir kitos laikinosios apsaugos priemonės

156 straipsnis

Taikymo sustabdymo ar kitų laikinųjų apsaugos priemonių prašymas

1.   Prašymas sustabdyti bet kurios institucijos priimto akto taikymą pagal SESV 278 straipsnį arba EAEBS 157 straipsnį yra priimtinas tik tada, kai jį pateikusi šalis užginčija tą aktą ieškiniu Bendrajame Teisme.

2.   Prašymas imtis kitos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos SESV 279 straipsnyje, yra priimtinas tik tada, kai jį pateikia Bendrojo Teismo nagrinėjamos bylos pagrindinė šalis ir kai jis susijęs su ta byla.

3.   1 ir 2 dalyse numatytuose prašymuose nurodomas ginčo dalykas, aplinkybės, patvirtinančios skubą, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą. Juose nurodomi visi turimi įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų, skirti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrįsti.

4.   Prašymas pateikiamas atskiru dokumentu, laikantis 76–78 straipsnių nuostatų.

157 straipsnis

Procedūra

1.   Prašymas įteikiamas kitai šaliai ir Bendrojo Teismo pirmininkas nustato trumpą terminą pateikti pastabas raštu arba žodžiu.

2.   Bendrojo Teismo pirmininkas gali patenkinti prašymą kitai šaliai dar nepateikus pastabų. Šis sprendimas vėliau gali būti pakeistas arba panaikintas ir Bendrojo Teismo pirmininko iniciatyva.

3.   Bendrojo Teismo pirmininkas prireikus nusprendžia imtis proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemonių.

4.   Jeigu Bendrojo Teismo pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, taikomi 11 ir 12 straipsniai.

158 straipsnis

Sprendimas dėl prašymo

1.   Bendrojo Teismo pirmininkas sprendimą dėl prašymo priima motyvuota nutartimi. Nutartis nedelsiant įteikiama šalims.

2.   Nutarčiai vykdyti iš prašymą pateikusios šalies gali būti pareikalauta užstato, kurio dydis ir pateikimo tvarka nustatomi atsižvelgiant į aplinkybes.

3.   Nutartyje gali būti nustatyta laikinosios apsaugos priemonės taikymo pabaigos data. Priešingu atveju ši priemonė nustoja būti taikoma paskelbus sprendimą, kuriuo užbaigiamas procesas.

4.   Nutartis yra laikino pobūdžio ir neturi įtakos Bendrojo Teismo sprendimui dėl bylos esmės.

5.   Nutartimi, kuria užbaigiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas atidedamas iki Bendrojo Teismo sprendimo dėl bylos esmės priėmimo. Tačiau, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendimas dėl su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra susijusių bylinėjimosi išlaidų priimamas nutartimi laikantis 134–138 straipsnių.

159 straipsnis

Aplinkybių pasikeitimas

Pasikeitus aplinkybėms, vienos iš šalių prašymu nutartis bet kuriuo metu gali būti pakeista arba panaikinta.

160 straipsnis

Naujas prašymas

Jei prašymas imtis laikinosios apsaugos priemonės atmetamas, jį pateikusiai pagrindinei šaliai nedraudžiama paduoti kito prašymo, grindžiamo naujais faktais.

161 straipsnis

Pagal SESV 280, 299 straipsnius ir EAEBS 164 straipsnį pateiktas prašymas

1.   Šio skirsnio nuostatomis reglamentuojami prašymai laikinai sustabdyti priverstinį Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties arba Tarybos, Europos Komisijos ar Europos Centrinio Banko akto vykdymą, pateikti pagal SESV 280, 299 straipsnius ir EAEBS 164 straipsnį.

2.   Nutartyje, kuria patenkinamas prašymas, prireikus nurodoma data, nuo kurios laikinoji apsaugos priemonė nustoja būti taikoma.

17 skyrius

SU SPRENDIMAIS IR NUTARTIMIS SUSIJĘ PRAŠYMAI

162 straipsnis

Prašymo paskyrimas

1.   Šiame skyriuje nurodyti prašymai paskiriami tos sudėties teismui, kuris priėmė sprendimą ar nutartį, su kuriais prašymas yra susijęs.

2.   Jeigu nebeįmanoma pasiekti 23 ir 24 straipsniuose nurodyto kvorumo, prašymas paskiriamas kitos sudėties teismui, kuriame posėdžiauja tiek pat teisėjų. Jeigu sprendimą arba nutartį priėmė teisėjas, kuris nagrinėjo bylą kaip vienas teisėjas, ir jeigu jis negali vykdyti savo pareigų, prašymas paskiriamas kitam teisėjui.

163 straipsnis

Bylos nagrinėjimo sustabdymas

Jeigu Teisingumo Teisme nagrinėjamas apeliacinis skundas ir vienas iš šiame skyriuje nurodytų prašymų, išskyrus prašymus, nurodytus 164 ir 165 straipsniuose, susiję su tuo pačiu Bendrojo Teismo sprendimu ar nutartimi, išklausęs šalis pirmininkas gali nuspręsti sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl apeliacinio skundo.

164 straipsnis

Sprendimų ir nutarčių klaidų ištaisymas

1.   Nepažeisdamas nuostatų dėl sprendimų ir nutarčių aiškinimo, rašybos ar skaičiavimo klaidas arba akivaizdžius netikslumus Bendrasis Teismas gali ištaisyti savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu.

2.   Prašymas ištaisyti klaidas pateikiamas per dvi savaites nuo sprendimo paskelbimo ar nutarties įteikimo.

3.   Tuo atveju, kai ištaisymas susijęs su rezoliucine dalimi arba vienu iš motyvų, kuris yra būtinas rezoliucinei daliai pagrįsti, šalys per pirmininko nustatytą terminą gali pateikti pastabas raštu.

4.   Bendrasis Teismas sprendžia nutartimi.

5.   Nutarties, kuria ištaisomas sprendimas ar nutartis, originalas pridedamas prie ištaisyto sprendimo ar nutarties originalo. Ištaisyto sprendimo ar nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie šią nutartį.

165 straipsnis

Sprendimo nepriėmimas tam tikru klausimu

1.   Jeigu Bendrasis Teismas nepriėmė sprendimo dėl vieno iš reikalavimų arba dėl bylinėjimosi išlaidų, šalis, kuri ketina tuo remtis, pateikia jam prašymą.

2.   Prašymas pateikiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar nutarties įteikimo.

3.   Prašymas įteikiamas kitoms šalims, kurios per pirmininko nustatytą terminą gali pateikti pastabas raštu.

4.   Suteikęs šalims galimybę pateikti pastabas Bendrasis Teismas priima sprendimą nutartimi ir dėl prašymo priimtinumo, ir dėl jo pagrįstumo.

166 straipsnis

Protestas dėl už akių priimto sprendimo

1.   Pagal Statuto 41 straipsnį dėl už akių priimto sprendimo galima paduoti protestą.

2.   Protestą per vieną mėnesį nuo sprendimo už akių įteikimo paduoda teismo procese nedalyvavęs atsakovas. Jis paduodamas laikantis 76–78 straipsniuose nurodytų reikalavimų.

3.   Įteikus protestą, pirmininkas nustato terminą, per kurį kita šalis gali pateikti pastabas raštu.

4.   Atsižvelgiant į konkretų atvejį, procesas toliau vyksta laikantis III arba IV antraštinės dalies nuostatų.

5.   Bendrasis Teismas sprendžia priimdamas sprendimą, dėl kurio negalima paduoti protesto.

6.   Šio sprendimo originalas pridedamas prie už akių priimto sprendimo originalo. Už akių priimto sprendimo originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą, priimtą padavus protestą.

167 straipsnis

Procesas pagal trečiojo asmens skundą

1.   Trečiojo asmens skundui, pateiktam laikantis Statuto 42 straipsnio, taikomos 76–78 straipsnių nuostatos. Be to, tokiame skunde turi būti nurodyta:

a)	skundžiamas sprendimas ar nutartis;

b)	kaip skundžiamas sprendimas ar nutartis pažeidžia skundą pateikusio trečiojo asmens teises;

c)	priežastys, dėl kurių skundą pateikęs trečiasis asmuo negalėjo dalyvauti Bendrojo Teismo nagrinėtoje byloje.

2.   Trečiojo asmens skundas pateikiamas per du mėnesius nuo sprendimo ar nutarties paskelbimo, nurodyto 122 straipsnyje.

3.   Remiantis skundą pateikusio trečiojo asmens prašymu gali būti nutarta sustabdyti skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą. Taikomos 156–161 straipsnių nuostatos.

4.   Trečiojo asmens skundas įteikiamas šalims, kurios per pirmininko nustatytą terminą gali pateikti pastabas raštu.

5.   Suteikęs šalims galimybę pateikti pastabas Bendrasis Teismas priima sprendimą.

6.   Pakeičiamos tos skundžiamo sprendimo ar nutarties dalys, dėl kurių trečiojo asmens skundas patenkinamas.

7.   Sprendimo ar nutarties, priimtų dėl trečiojo asmens skundo, originalas pridedamas prie skundžiamo sprendimo ar nutarties originalo. Skundžiamo sprendimo ar nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą ar nutartį, priimtą procese pagal trečiojo asmens skundą.

168 straipsnis

Sprendimų ir nutarčių išaiškinimas

1.   Kilus abejonių dėl sprendimo ar nutarties prasmės ar apimties, pagal Statuto 43 straipsnį Bendrasis Teismas bet kurios iš šalių ar pagrindžiančios suinteresuotumą šiuo klausimu Sąjungos institucijos prašymu pateikia išaiškinimą.

2.   Prašymas išaiškinti pateikiamas per dvejų metų terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo paskelbimo ar nutarties įteikimo dienos.

3.   Prašymas išaiškinti pateikiamas laikantis 76–78 straipsniuose nurodytų reikalavimų. Be to, jame nurodoma:

a)	sprendimas ar nutartis, dėl kurių teikiamas prašymas;

b)	tos teksto vietos, kurias prašoma išaiškinti.

4.   Prašymas išaiškinti įteikiamas kitoms šalims, kurios per pirmininko nustatytą terminą gali pateikti pastabas raštu.

5.   Suteikęs šalims galimybę pateikti pastabas Bendrasis Teismas priima sprendimą.

6.   Sprendimo ar nutarties, kuriais pateikiamas išaiškinimas, originalas pridedamas prie išaiškinto sprendimo ar nutarties originalo. Išaiškinto sprendimo ar nutarties originalo paraštėje įrašoma pastaba apie sprendimą ar nutartį, kuriais pateikiamas išaiškinimas.

169 straipsnis

Bylos atnaujinimas

1.   Pagal Statuto 44 straipsnį prašymas atnaujinti bylą, kurioje priimtas Bendrojo Teismo sprendimas ar nutartis, gali būti pateiktas tik nustačius tokį faktą, kuris gali turėti lemiamą įtaką ir kuris prieš paskelbiant sprendimą ar įteikiant nutartį nebuvo žinomas nei Bendrajam Teismui, nei atnaujinti bylą prašančiai šaliai.

2.   Nepažeidžiant Statuto 44 straipsnio trečioje pastraipoje nustatyto dešimties metų termino, prašymas atnaujinti bylą pateikiamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužino apie faktus, kuriais šis prašymas atnaujinti bylą grindžiamas.

3.   Prašymui atnaujinti bylą taikomos 76–78 straipsnių nuostatos. Be to, tokiame prašyme turi būti nurodyta:

a)	ginčijamas sprendimas ar nutartis;

b)	klausimai, dėl kurių sprendimas ar nutartis yra ginčijami;

c)	faktai, kuriais grindžiamas prašymas;

d)	įrodymai, patvirtinantys tai, kad yra bylos atnaujinimą pateisinančių faktų, ir tai, kad laikytasi 2 dalyje nurodytų terminų.

4.   Prašymas atnaujinti bylą įteikiamas kitoms šalims, kurios per pirmininko nustatytą terminą gali pateikti pastabas raštu.

5.   Suteikęs šalims galimybę pateikti pastabas ir nenagrinėdamas bylos esmės, Bendrasis Teismas prašymo priimtinumo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį.

6.   Jeigu Bendrasis Teismas nusprendžia, kad prašymas priimtinas, jis bylą išnagrinėja iš esmės, vadovaudamasis šio reglamento nuostatomis.

7.   Sprendimo ar nutarties, priimtų atnaujinus bylą, originalas pridedamas prie sprendimo ar nutarties, dėl kurių buvo atnaujinta byla, originalo. Sprendimo ar nutarties, dėl kurių buvo atnaujinta byla, originalo paraštėje įrašoma pastaba apie atnaujinus bylą priimtą sprendimą ar nutartį.

170 straipsnis

Ginčas dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų

1.   Jeigu dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų kyla ginčas, suinteresuotoji šalis pateikia Bendrajam Teismui prašymą. Toks prašymas pateikiamas laikantis 76–78 straipsniuose nurodytų reikalavimų.

2.   Prašymas įteikiamas šaliai, su kuria jis susijęs, ir ši per pirmininko nustatytą terminą gali pateikti pastabas raštu.

3.   Suteikęs atitinkamai šaliai galimybę pateikti pastabas Bendrasis Teismas priima nutartį, kuri neskundžiama.

4.   Jeigu tai reikalinga dėl vykdymo, šalys gali prašyti atsiųsti patvirtintą nutarties kopiją.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SU INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖMIS SUSIJUSIOS BYLOS

171 straipsnis

Taikymo sritis

Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos ieškiniams, pateiktiems dėl 1 straipsnyje nurodytos Tarnybos apeliacinių tarybų sprendimų dėl normų, susijusių su intelektinės nuosavybės režimu, taikymo atvejų.

1 skyrius

BYLOS ŠALYS

172 straipsnis

Atsakovas

Ieškinys pareiškiamas Tarnybai, kurios Apeliacinė taryba priėmė ginčijamą sprendimą; Tarnyba laikoma atsakove.

173 straipsnis

Kitų procedūros Apeliacinėje taryboje šalių statusas Bendrajame Teisme

1.   Procedūros Apeliacinėje taryboje šalis, kuri nėra ieškovė, gali dalyvauti Bendrajame Teisme nagrinėjamoje byloje kaip įstojusi į bylą šalis ir atsakyti į ieškinį laikydamasi nurodytų reikalavimų ir terminų.

2.   Prieš pasibaigiant terminui, numatytam atsakymui į ieškinį pateikti, procedūros Apeliacinėje taryboje šalis, kuri nėra ieškovė, tampa Bendrajame Teisme nagrinėjamos bylos šalimi ir įgyja įstojusios į bylą šalies statusą, kai pateikia procesinį dokumentą. Ji netenka įstojusios į bylą šalies Bendrajame Teisme statuso, jeigu neatsako į ieškinį laikydamasi nurodytų reikalavimų ir terminų. Tokiu atveju įstojusi į bylą šalis padengia savo pačios bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl jos pateiktų procesinių dokumentų.

3.   1 ir 2 dalyse nurodyta įstojusi į bylą šalis turi tas pačias procesines teises, kaip ir pagrindinės šalys. Ji gali palaikyti vienos iš pagrindinių šalių reikalavimus, taip pat nurodyti savarankiškus reikalavimus ir pagrindus, palyginti su pagrindinių šalių nurodytais reikalavimais ir pagrindais.

4.   Procedūros Apeliacinėje taryboje šaliai, kuri nėra ieškovė ir kuri pagal 1 ir 2 dalis tampa šalimi Bendrajame Teisme, atstovaujama pagal Statuto 19 straipsnio nuostatas.

5.   2 dalyje nurodytam procesiniam dokumentui taikomi 77 straipsnis ir 78 straipsnio 3–5 dalys.

6.   Nukrypstant nuo 123 straipsnio, procesas, kuriame byla nagrinėjama už akių, nevykdomas, kai 1 ir 2 dalyse nurodyta įstojusi į bylą šalis atsako į ieškinį laikydamasi nurodytų reikalavimų ir terminų.

174 straipsnis

Šalies pakeitimas

Jeigu su byla susijusią intelektinės nuosavybės teisę procedūros Tarnybos apeliacinėje taryboje šalis perleidžia trečiajam asmeniui, tokios teisės perėmėjas gali prašyti, kad jam būtų leista pakeisti pirminę šalį vykstant procesui Bendrajame Teisme.

175 straipsnis

Prašymas pakeisti šalį

1.   Prašymas pakeisti šalį paduodamas atskiru dokumentu. Jį galima pateikti bet kurioje proceso stadijoje.

2.   Šiame prašyme nurodoma:

a)	bylos pavadinimas;

b)	bylos šalys ir šalis, kurią prašymą padavęs asmuo nori pakeisti;

c)	prašymą padavusio asmens vardas arba pavadinimas ir adresas;

d)	prašymą padavusiam asmeniui atstovaujančio asmens statusas ir adresas;

e)	pakeitimą pagrindžiančios aplinkybės ir kartu pateikiama jų įrodymų.

3.   Prašymą pakeisti šalį padavusiam asmeniui atstovaujama pagal Statuto 19 straipsnio nuostatas.

4.   Prašymui pakeisti šalį taikomi 77 straipsnis, 78 straipsnio 3–5 dalys ir 139 straipsnis.

176 straipsnis

Sprendimas dėl prašymo pakeisti šalį

1.   Prašymas pakeisti šalį įteikiamas šalims.

2.   Pirmininkas suteikia šalims galimybę pateikti dėl prašymo pakeisti šalį pastabas raštu arba žodžiu.

3.   Dėl prašymo pakeisti šalį sprendžiama pirmininko motyvuota nutartimi arba priimant sprendimą ar nutartį, kuriais užbaigiamas procesas.

4.   Tuo atveju, kai prašymas pakeisti šalį atmetamas, laikantis 134 ir 135 straipsnių nuostatų, išsprendžiamas su tokiu prašymu susijusių bylinėjimosi išlaidų, įskaitant pakeisti šalį prašančio asmens bylinėjimosi išlaidas, klausimas.

5.   Jeigu prašymas pakeisti šalį patenkinamas, teisės perėmėjas pripažįsta ginčą byloje tokį, koks jis yra šalies pakeitimo momentu. Jį saisto procesiniai dokumentai, pateikti šalies, kurią jis pakeitė.

2 skyrius

IEŠKINYS IR ATSAKYMAI Į IEŠKINĮ

177 straipsnis

Ieškinys

1.   Ieškinyje nurodoma:

a)	ieškovo pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	ieškovui atstovaujančio asmens statusas ir adresas;

c)	Tarnyba, kuriai pareikštas ieškinys;

d)	ginčo dalykas, pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir tokių pagrindų santrauka;

e)	ieškovo reikalavimai.

2.   Jeigu ieškovas nebuvo vienintelė procedūros Tarnybos apeliacinėje taryboje šalis, ieškinyje taip pat turi būti nurodytos visų šios procedūros šalių pavardės arba pavadinimai ir adresai, kuriuos jos nurodė dokumentams įteikti.

3.   Prie ieškinio pridedamas ginčijamas Apeliacinės tarybos sprendimas. Turi būti nurodyta data, kada šis sprendimas buvo įteiktas ieškovui.

4.   Kai ieškovas yra privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, jis kartu su ieškiniu pateikia neseniai išduotą teisinio egzistavimo įrodymą (įmonių registro išrašą, asociacijų registro išrašą ar bet kokį kitą oficialų dokumentą).

5.   Kartu su ieškiniu pateikiami 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti dokumentai.

6.   Taikomas 77 straipsnis.

7.   Jei ieškinys neatitinka 2–5 dalių, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį ieškovas turi pašalinti ieškinio trūkumus. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, Bendrasis Teismas sprendžia, ar dėl šių reikalavimų nesilaikymo ieškinys yra nepriimtinas kaip netenkinantis formos reikalavimų.

178 straipsnis

Ieškinio įteikimas

1.   Teismo kancleris informuoja atsakovą ir visas procedūros Apeliacinėje taryboje šalis apie pateiktą ieškinį 80 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu. Jis įteikia ieškinį po to, kai pagal 45 straipsnio 4 dalį nustatoma proceso kalba, ir prireikus ieškinio vertimą į proceso kalbą.

2.   Ieškinys įteikiamas atsakovui išsiunčiant patvirtintą ieškinio kopiją registruotu laišku su patvirtinimo apie gavimą forma arba įteikiant šią kopiją asmeniškai su įteikimo kvitu. Jeigu atsakovas anksčiau davė sutikimą, kad ieškiniai jam būtų perduoti 57 straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu arba telefaksu, ieškinys gali būti įteikiamas šiuo būdu.

3.   Procedūros Apeliacinėje taryboje šaliai ieškinys įteikiamas tuo būdu, su kuriuo ji sutiko pateikdama 173 straipsnio 2 dalyje nurodytą procesinį dokumentą, o tuo atveju, kai toks dokumentas nepateiktas, – registruotu laišku su patvirtinimo apie gavimą forma, siunčiamu adresu, kurį atitinkama šalis nurodė dokumentams įteikti vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje.

4.   177 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais ieškinys įteikiamas, kai tik pašalinami jo trūkumai arba kai Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, nusprendžia, kad jis yra priimtinas.

5.   Įteikus ieškinį, atsakovas perduoda Bendrajam Teismui procedūros Apeliacinėje taryboje išnagrinėtos bylos medžiagą.

179 straipsnis

Atsakymą į ieškinį galinčios pateikti šalys

Atsakovas ir procedūros Apeliacinėje taryboje šalys, kurios nėra ieškovės, atsakymus į ieškinį pateikia per du mėnesius nuo ieškinio įteikimo. Atitinkamai šaliai pateikus motyvuotą prašymą, pirmininkas, esant ypatingoms aplinkybėms, gali pratęsti šį terminą.

180 straipsnis

Atsakymas į ieškinį

1.   Atsakyme į ieškinį nurodoma:

a)	jį pateikiančios šalies pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	šaliai atstovaujančio asmens statusas ir adresas;

c)	pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi;

d)	jį pateikiančios šalies reikalavimai.

2.   Atsakymui į ieškinį taikomos 177 straipsnio 4–7 dalys.

181 straipsnis

Rašytinės proceso dalies užbaigimas

Nepažeidžiant 3 skyriaus nuostatų, rašytinė proceso dalis užbaigiama atsakovui ir prireikus įstojusiai į bylą šaliai, kaip ji suprantama pagal 173 straipsnį, pateikus atsakymą į ieškinį.

3 skyrius

PRIEŠPRIEŠINIS IEŠKINYS

182 straipsnis

Priešpriešinis ieškinys

1.   Procedūros Apeliacinėje taryboje šalys, kurios nėra ieškovės, per terminą, kuris atitinka terminą, nustatytą atsakymui į ieškinį pateikti, gali pateikti priešpriešinį ieškinį.

2.   Priešpriešinis ieškinys turi būti pateiktas atskiru dokumentu, kuris turi skirtis nuo atsakymo į ieškinį.

183 straipsnis

Priešpriešinio ieškinio turinys

Priešpriešiniame ieškinyje nurodoma:

a)	jį pateikiančios šalies pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	šaliai atstovaujančio asmens statusas ir adresas;

c)	pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi;

d)	reikalavimai.

184 straipsnis

Priešpriešinio ieškinio reikalavimai, pagrindai ir argumentai

1.   Priešpriešiniu ieškiniu reikalaujama panaikinti Apeliacinės tarybos sprendimą arba jį pakeisti remiantis ieškinyje nenurodytais klausimais.

2.   Pagrinduose ir argumentuose, kuriais remiamasi, tiksliai nurodomi ginčijami skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies punktai.

185 straipsnis

Atsakymas į priešpriešinį ieškinį

Pateikus priešpriešinį ieškinį, kitos šalys gali per du mėnesius nuo priešpriešinio ieškinio įteikimo pateikti pareiškimą, kuriame turi būti tik atsakoma į priešpriešiniame ieškinyje nurodytus reikalavimus, pagrindus ir argumentus. Atitinkamai šaliai pateikus motyvuotą prašymą, pirmininkas, esant ypatingoms aplinkybėms, gali pratęsti šį terminą.

186 straipsnis

Rašytinės proceso dalies užbaigimas

Kai pateikiamas priešpriešinis ieškinys, rašytinė proceso dalis užbaigiama pateikus paskutinį atsakymą į tokį priešpriešinį ieškinį.

187 straipsnis

Pagrindinio ieškinio ir priešpriešinio ieškinio ryšys

Laikoma, kad priešpriešinis ieškinys netenka dalyko, kai:

a)	ieškovas atsisako pagrindinio ieškinio;

b)	pripažįstama, kad pagrindinis ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas.

4 skyrius

KITI PROCESINIAI KLAUSIMAI

188 straipsnis

Bendrojo Teismo nagrinėjamo ginčo dalykas

Pareiškimais, kuriuos šalys pateikia vykstant procesui Bendrajame Teisme, negali būti pakeistas Apeliacinės tarybos išnagrinėto ginčo dalykas.

189 straipsnis

Pareiškimų apimtis

1.   Remdamasis 224 straipsniu Bendrasis Teismas nustato maksimalią jam pagal šią antraštinę dalį pateikiamų pareiškimų apimtį.

2.   Pirmininkas gali leisti viršyti maksimalią pareiškimų apimtį tik kai kyla ypač sudėtingų teisinių ar faktinių klausimų.

190 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

1.   Jeigu ieškinys dėl Apeliacinės tarybos sprendimo patenkinamas, Bendrasis Teismas gali nurodyti atsakovui padengti tik savo bylinėjimosi išlaidas.

2.   Būtinosios išlaidos, kurias šalys patiria dėl procedūros Apeliacinėje taryboje, laikomos atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis.

191 straipsnis

Kitos taikomos nuostatos

Nepažeidžiant specialių šios antraštinės dalies nuostatų, šioje antraštinėje dalyje numatytam procesui taikomos III antraštinės dalies nuostatos.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

APELIACINIAI SKUNDAI DĖL TARNAUTOJŲ TEISMO SPRENDIMŲ IR NUTARČIŲ

192 straipsnis

Taikymo sritis

Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos Statuto I priedo 9 ir 10 straipsniuose nurodytiems apeliaciniams skundams dėl Tarnautojų teismo sprendimų ir nutarčių.

1 skyrius

APELIACINIS SKUNDAS

193 straipsnis

Apeliacinio skundo pateikimas

1.   Apeliacinis skundas pateikiamas Bendrojo Teismo arba Tarnautojų teismo kanceliarijai.

2.   Tarnautojų teismo kanceliarija nedelsdama perduoda Bendrojo Teismo kanceliarijai pirmąja instancija nagrinėtos bylos medžiagą ir prireikus – apeliacinį skundą.

194 straipsnis

Apeliacinio skundo turinys

1.   Apeliaciniame skunde nurodoma:

a)	apelianto pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	apeliantui atstovaujančio asmens statusas ir adresas;

c)	skundžiamas Tarnautojų teismo sprendimas arba nutartis;

d)	kitų atitinkamos Tarnautojų teismo nagrinėtos bylos šalių pavardės arba pavadinimai;

e)	pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi, ir tokių pagrindų santrauka;

f)	apelianto reikalavimai.

2.   Nurodoma skundžiamų sprendimo arba nutarties įteikimo apeliantui data.

3.   Kai apeliantas yra privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, jis kartu su apeliaciniu skundu pateikia neseniai išduotą teisinio egzistavimo įrodymą (įmonių registro išrašą, asociacijų registro išrašą arba kitą oficialų dokumentą).

4.   Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti dokumentai.

5.   Taikomas 77 straipsnis.

6.   Jei apeliacinis skundas neatitinka 2–4 dalių, Teismo kancleris nustato protingą terminą, per kurį apeliantas turi pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, Bendrasis Teismas sprendžia, ar dėl šių reikalavimų nesilaikymo apeliacinis skundas yra nepriimtinas kaip netenkinantis formos reikalavimų.

195 straipsnis

Apeliacinio skundo reikalavimai, pagrindai ir argumentai

1.   Apeliaciniu skundu reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti Tarnautojų teismo sprendimą ar nutartį, kokie jie yra rezoliucinėje dalyje.

2.   Pagrinduose ir teisiniuose argumentuose, kuriais remiamasi, tiksliai nurodomi ginčijami Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties motyvuojamosios dalies punktai.

196 straipsnis

Reikalavimai, kai apeliacinis skundas pripažįstamas priimtinu

1.   Apeliaciniu skundu, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, reikalaujama visiškai arba iš dalies patenkinti pirmojoje instancijoje pareikštus reikalavimus ir negalima pareikšti jokių naujų reikalavimų. Apeliaciniame skunde negalima keisti Tarnautojų teisme nagrinėto ginčo dalyko.

2.   Kai apeliantas prašo, kad skundžiamų sprendimo ar nutarties panaikinimo atveju byla būtų grąžinta Tarnautojų teismui, jis nurodo priežastis, dėl kurių šioje bylos stadijoje Bendrasis Teismas negali priimti sprendimo.

2 skyrius

ATSILIEPIMAS Į APELIACINĮ SKUNDĄ, DUBLIKAS IR TRIPLIKAS

197 straipsnis

Apeliacinio skundo įteikimas

1.   Apeliacinis skundas įteikiamas kitoms atitinkamos Tarnautojų teismo nagrinėtos bylos šalims. Taikoma 80 straipsnio 1 dalis.

2.   194 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju apeliacinis skundas įteikiamas, kai tik pašalinami apeliacinio skundo trūkumai arba kai Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, nusprendžia, kad jis yra priimtinas.

198 straipsnis

Atsiliepimą į apeliacinį skundą galinčios pateikti šalys

Bet kuri iš atitinkamos Tarnautojų teismo nagrinėtos bylos šalių, turinti suinteresuotumą, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas, gali per du mėnesius nuo apeliacinio skundo įteikimo pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo terminas nepratęsiamas.

199 straipsnis

Atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys

1.   Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

a)	jį pateikiančios šalies pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	šaliai atstovaujančio asmens statusas ir adresas;

c)	data, kada šiai šaliai buvo įteiktas apeliacinis skundas;

d)	pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

e)	reikalavimai.

2.   Atsiliepimui į apeliacinį skundą taikomos 194 straipsnio 3–6 dalys.

200 straipsnis

Atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimai

Atsiliepimu į apeliacinį skundą reikalaujama apeliacinį skundą visiškai arba iš dalies patenkinti arba atmesti.

201 straipsnis

Dublikas ir triplikas

1.   Apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą galima papildyti dubliku ir tripliku, tik jeigu pirmininkas, gavęs apelianto motyvuotą prašymą šiuo klausimu, pateiktą per septynias dienas nuo atsiliepimo į apeliacinį skundą įteikimo, nusprendžia, kad tai būtina visų pirma tam, kad apeliantas galėtų pareikšti nuomonę dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ar naujų argumentų, kuriais remiamasi atsiliepime į apeliacinį skundą.

2.   Pirmininkas nustato datą, iki kurios turi būti pateiktas dublikas, ir, įteikus tą dubliką, datą, iki kurios turi būti pateiktas triplikas. Jis gali apriboti šių pareiškimų puslapių skaičių ir dalyką.

3 skyrius

PRIEŠPRIEŠINIS APELIACINIS SKUNDAS

202 straipsnis

Priešpriešinis apeliacinis skundas

1.   198 straipsnyje nurodytos šalys per terminą, kuris atitinka terminą, nustatytą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, gali pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą.

2.   Priešpriešinis apeliacinis skundas pateiktinas atskiru dokumentu, kuris turi skirtis nuo atsiliepimo į apeliacinį skundą.

203 straipsnis

Priešpriešinio apeliacinio skundo turinys

Priešpriešiniame apeliaciniame skunde nurodoma:

a)	priešpriešinį apeliacinį skundą pateikiančios šalies pavardė arba pavadinimas ir adresas;

b)	šaliai atstovaujančio asmens statusas ir adresas;

c)	data, kada šiai šaliai buvo įteiktas apeliacinis skundas;

d)	pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi;

e)	reikalavimai.

204 straipsnis

Priešpriešinio apeliacinio skundo reikalavimai, pagrindai ir argumentai

1.   Priešpriešiniu apeliaciniu skundu reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti Tarnautojų teismo sprendimą ar nutartį.

2.   Juo taip pat gali būti reikalaujama panaikinti aiškų arba netiesioginį sprendimą dėl ieškinio, pareikšto Tarnautojų teisme, priimtinumo.

3.   Pagrinduose ir teisiniuose argumentuose, kuriais remiamasi, tiksliai nurodomi ginčijami Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties motyvuojamosios dalies punktai. Jie turi skirtis nuo pagrindų ir argumentų, kuriais remiamasi atsiliepime į apeliacinį skundą.

4 skyrius

DĖL PRIEŠPRIEŠINIO APELIACINIO SKUNDO PATEIKIAMI PAREIŠKIMAI

205 straipsnis

Atsiliepimas į priešpriešinį apeliacinį skundą

Kai pateikiamas priešpriešinis apeliacinis skundas, apeliantas ar bet kuri kita atitinkamos Tarnautojų teismo nagrinėtos bylos šalis, turinti suinteresuotumą, kad priešpriešinis apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas, gali per du mėnesius nuo priešpriešinio apeliacinio skundo įteikimo pateikti atsiliepimą į priešpriešinį apeliacinį skundą, kurio dalykas apima tik šio priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindus. Šis terminas nepratęsiamas.

206 straipsnis

Po priešpriešinio apeliacinio skundo pateikiami dublikas ir triplikas

1.   Priešpriešinį apeliacinį skundą ir atsiliepimą į priešpriešinį apeliacinį skundą galima papildyti dubliku ir tripliku, tik jeigu pirmininkas, gavęs priešpriešinį apeliacinį skundą pateikusios šalies per septynias dienas nuo atsiliepimo į priešpriešinį apeliacinį skundą įteikimo pateiktą motyvuotą prašymą šiuo klausimu, nusprendžia, jog tai būtina visų pirma tam, kad tokia šalis galėtų pareikšti nuomonę dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ar naujų argumentų, kuriais remiamasi atsiliepime į priešpriešinį apeliacinį skundą.

2.   Pirmininkas nustato datą, iki kurios turi būti pateiktas dublikas, ir, įteikus tą dubliką, datą, iki kurios turi būti pateiktas triplikas. Jis gali apriboti šių pareiškimų puslapių skaičių ir dalyką.

5 skyrius

ŽODINĖ PROCESO DALIS

207 straipsnis

Žodinė proceso dalis

1.   Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos šalys gali prašyti būti išklausytos per teismo posėdį. Toks prašymas turi būti motyvuotas ir pateiktas per tris savaites po to, kai šalims buvo įteiktas pranešimas apie rašytinės proceso dalies pabaigą. Pirmininkas gali šį terminą pratęsti.

2.   Teisėjo pranešėjo siūlymu Bendrasis Teismas gali nuspręsti priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo nerengdamas žodinės proceso dalies, jeigu mano, kad bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos. Vis dėlto jis gali vėliau nuspręsti pradėti žodinę proceso dalį.

6 skyrius

APELIACINIAI SKUNDAI, DĖL KURIŲ SPRENDŽIAMA NUTARTIMI

208 straipsnis

Akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas

Jeigu visas pagrindinis ar priešpriešinis apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtini arba akivaizdžiai nepagrįsti, Bendrasis Teismas gali bet kuriuo metu teisėjo pranešėjo siūlymu nuspręsti motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.

209 straipsnis

Akivaizdžiai pagrįstas apeliacinis skundas

Jeigu Teisingumo Teismas arba Bendrasis Teismas jau yra sprendęs dėl vieno ar kelių teisės klausimų, tapačių klausimams, keliamiems pagrindinio ar priešpriešinio apeliacinio skundo pagrinduose, ir jeigu Bendrasis Teismas mano, kad apeliacinis skundas akivaizdžiai pagrįstas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs šalis jis gali motyvuota nutartimi, kurioje pateikiama nuoroda į atitinkamą teismo praktiką, nuspręsti pripažinti apeliacinį skundą akivaizdžiai pagrįstu.

7 skyrius

PAGRINDINIO APELIACINIO SKUNDO IŠBRAUKIMO IŠ REGISTRO PASEKMĖS PRIEŠPRIEŠINIAM APELIACINIAM SKUNDUI

210 straipsnis

Pagrindinio apeliacinio skundo atsisakymo ar akivaizdaus jo nepriimtinumo pasekmės priešpriešiniam apeliaciniam skundui

Laikoma, kad priešpriešinis apeliacinis skundas netenka dalyko, kai:

a)	pagrindinį apeliacinį skundą pateikęs asmuo jo atsisako;

b)	pripažįstama, kad pagrindinis apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepriimtinas dėl to, kad nesilaikyta apeliacinio skundo pateikimo termino;

c)

pripažįstama, kad pagrindinis apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepriimtinas, remiantis vien tuo, kad jis pateiktas ne dėl Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties, kuriais užbaigiamas procesas, arba ne dėl nutarties ar sprendimo, kuriais tik iš dalies išsprendžiama byla iš esmės arba kuriais išsprendžiamas atskirasis procesinis klausimas dėl kompetencijos nebuvimu arba nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, kaip suprantama pagal Statuto I priedo 9 straipsnio pirmą pastraipą.

8 skyrius

BYLINĖJIMOSI IR KITOS PROCESO IŠLAIDOS APELIACINIAME PROCESE

211 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese paskirstymas

1.   Išskyrus kitas šio straipsnio nuostatas, Bendrajame Teisme vykstančiame apeliaciniame procese dėl Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties mutatis mutandis taikomi 133–141 straipsniai.

2.   Jeigu apeliacinis skundas nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Bendrasis Teismas priima sprendimą byloje, jis sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

3.   Tuo atveju, kai apeliacinius skundus pateikia institucijos, nepažeidžiant 135 straipsnio 2 dalies nuostatų, jos turi padengti savo pačių patirtas išlaidas.

4.   Nukrypstant nuo 134 straipsnio 1 ir 2 dalių, pareigūnų ar kitų institucijos tarnautojų pateiktų apeliacinių skundų atveju Bendrasis Teismas gali nuspręsti paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims, jeigu to reikalauja teisingumas.

5.   Jeigu apeliacinį skundą pateikia ne pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis, iš šios šalies gali būti priteistos bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidos tik tuo atveju, jeigu ji dalyvavo Bendrajame Teisme vykusio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje. Jeigu tokia šalis dalyvauja procese, Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

9 skyrius

KITOS APELIACINIAME PROCESE TAIKOMOS NUOSTATOS

212 straipsnis

Pareiškimų apimtis

1.   Remdamasis 224 straipsniu Bendrasis Teismas nustato maksimalią jam pagal šią antraštinę dalį pateikiamų pareiškimų apimtį.

2.   Pirmininkas gali leisti viršyti maksimalią pareiškimų apimtį tik kai kyla ypač sudėtingų klausimų.

213 straipsnis

Kitos apeliaciniame procese taikomos nuostatos

1.   Bendrajame Teisme vykstančiame apeliaciniame procese dėl Tarnautojų teismo sprendimo ar nutarties taikomi 51–58, 60–74, 79, 84, 87, 89, 90, 107–122, 124, 125, 129, 131, 142–162, 164, 165 ir 167–170 straipsniai.

2.   Nukrypstant nuo 143 straipsnio 1 dalies, prašymas įstoti į bylą pateikiamas prieš pasibaigiant vieno mėnesio terminui nuo 79 straipsnyje nurodyto pranešimo paskelbimo dienos.

3.   Pagal SESV 256 straipsnio 2 dalį priimti sprendimai perduodami Teisingumo Teismui ir Tarnautojų teismui.

10 skyrius

APELIACINIS SKUNDAS DĖL SPRENDIMŲ ATMESTI PRAŠYMĄ ĮSTOTI Į BYLĄ IR SPRENDIMŲ DĖL LAIKINŲJŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ

214 straipsnis

Apeliacinis skundas dėl sprendimų atmesti prašymą įstoti į bylą ir sprendimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Nukrypstant nuo šios antraštinės dalies nuostatų, Bendrojo Teismo pirmininkas, laikydamasis 157 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 158 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, priima sprendimą dėl Statuto I priedo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų apeliacinių skundų.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

PROCESAS GRĄŽINUS BYLĄ

1 skyrius

BENDROJO TEISMO SPRENDIMAI IR NUTARTYS, PRIIMAMI PANAIKINUS JO SPRENDIMĄ AR NUTARTĮ IR GRĄŽINUS JAM BYLĄ

215 straipsnis

Teisingumo Teismo atliekamas Bendrojo Teismo sprendimo arba nutarties panaikinimas ir bylos grąžinimas

Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ar nutartį ir nusprendžia grąžinti bylą jam nagrinėti, atitinkamu sprendimu arba nutartimi byla grąžinama nagrinėti Bendrajam Teismui.

216 straipsnis

Bylos paskyrimas

1.   Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas panaikina kolegijos sprendimą arba nutartį, Bendrojo Teismo pirmininkas gali paskirti bylą kitai kolegijai, kurioje posėdžiauja toks pats skaičius teisėjų.

2.   Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo didžiosios kolegijos priimtą sprendimą arba nutartį, byla paskiriama tokiai kolegijai.

3.   Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas panaikina teisėjo, kuris nagrinėjo bylą kaip vienas teisėjas, priimtą sprendimą arba nutartį, Bendrojo Teismo pirmininkas gali paskirti bylą vienam teisėjui, o šis išsaugo teisę perduoti bylą nagrinėti kolegijai, kurioje posėdžiauja.

217 straipsnis

Proceso eiga

1.   Jei Teisingumo Teismo vėliau panaikinti sprendimas ar nutartis buvo priimti po to, kai Bendrajame Teisme buvo baigta rašytinė proceso dalis dėl bylos esmės, Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys per du mėnesius nuo Teisingumo Teismo sprendimo arba nutarties įteikimo gali pateikti pastabas raštu dėl iš Teisingumo Teismo sprendimo ar nutarties darytinų išvadų ginčui išspręsti. Šis terminas negali būti pratęstas.

2.   Jeigu Teisingumo Teismo vėliau panaikinti sprendimas ar nutartis buvo priimti dar neužbaigus rašytinės proceso dalies dėl bylos esmės Bendrajame Teisme, byla tęsiama tokios stadijos, kokios ji buvo.

3.   Pirmininkas gali leisti pateikti papildomų pareiškimų raštu, jei yra tai pagrindžiančių aplinkybių.

218 straipsnis

Procesui taikomos nuostatos

Nepažeidžiant 217 straipsnio nuostatų, atsižvelgiant į konkretų atvejį, procesas vyksta laikantis III arba IV antraštinės dalies nuostatų.

219 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos

Bendrasis Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jo nagrinėtomis bylomis, ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Teisingumo Teismo nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus.

2 skyrius

PO SPRENDIMO AR NUTARTIES PERŽIŪROS IR PO BYLOS GRĄŽINIMO PRIIMAMI BENDROJO TEISMO SPRENDIMAI IR NUTARTYS

220 straipsnis

Teisingumo Teismo atliekama peržiūra ir bylos grąžinimas

Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas peržiūri Bendrojo Teismo sprendimą arba nutartį ir nusprendžia grąžinti bylą jam nagrinėti, atitinkamu sprendimu byla grąžinama nagrinėti Bendrajam Teismui.

221 straipsnis

Bylos paskyrimas

1.   Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas grąžina kolegijos nagrinėtą bylą, Bendrojo Teismo pirmininkas gali paskirti bylą kitai kolegijai, kurioje posėdžiauja toks pats skaičius teisėjų.

2.   Tuo atveju, kai Teisingumo Teismas grąžina Bendrojo Teismo didžiosios kolegijos nagrinėtą bylą, byla paskiriama tokiai kolegijai.

222 straipsnis

Proceso eiga

1.   Per vieną mėnesį nuo Teisingumo Teismo sprendimo įteikimo Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys gali pateikti pastabas raštu dėl iš Teisingumo Teismo sprendimo ar nutarties darytinų išvadų ginčui išspręsti. Šis terminas negali būti pratęstas.

2.   Bendrasis Teismas, imdamasis proceso organizavimo priemonių, gali paprašyti jo nagrinėjamos bylos šalių pateikti pareiškimus ir nuspręsti jas išklausyti per teismo posėdį.

223 straipsnis

Bylinėjimosi išlaidos

Bendrasis Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių su jo po peržiūros nagrinėta byla, klausimą.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

224 straipsnis

Vykdymo nuostatos

Atskiru dokumentu Bendrasis Teismas nustato praktines šio reglamento vykdymo nuostatas.

225 straipsnis

Priverstinis vykdymas

Pagal šį reglamentą paskirtos sankcijos ar kitos priemonės priverstinai vykdomos pagal SESV 280, 299 straipsnius ir EAEBS 164 straipsnį.

226 straipsnis

Panaikinimas

Šiuo reglamentu panaikinamas 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamentas su pakeitimais, paskutinį kartą padarytais 2013 m. birželio 19 d.

227 straipsnis

Šio reglamento paskelbimas ir įsigaliojimas

1.   Šis reglamentas, autentiškas visomis 44 straipsnyje nurodytomis kalbomis, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Šis reglamentas įsigalioja pirmą trečio mėnesio po jo paskelbimo dieną.

3.   105 straipsnio nuostatos taikomos tik įsigaliojus 105 straipsnio 11 dalyje nurodytam sprendimui.

4.   45 straipsnio 4 dalies, 139 straipsnio c punkto ir 181 straipsnio nuostatos taikomos tik ieškiniams, kurie Bendrajame Teisme pareiškiami įsigaliojus šiam reglamentui.

5.   106 ir 207 straipsnių nuostatos taikomos tik tose bylose, kuriose rašytinė proceso dalis šio reglamento įsigaliojimo dieną dar nebaigta.

6.   1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento su pakeitimais, paskutinį kartą padarytais 2013 m. birželio 19 d., 115 straipsnio 1 dalies, 116 straipsnio 6 dalies, 131 straipsnio ir 135 straipsnio 2 dalies nuostatos toliau taikomos ieškiniams, kurie Bendrajame Teisme pareikšti dar neįsigaliojus šiam reglamentui.

7.   1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento su pakeitimais, paskutinį kartą padarytais 2013 m. birželio 19 d., 135a straipsnio ir 146 straipsnio nuostatos toliau taikomos Bendrojo Teismo nagrinėjamiems ieškiniams, su kuriais susijusi rašytinė proceso dalis buvo baigta dar neįsigaliojus šiam reglamentui.

---

(1)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(2)  OL 17, 1958 10 6, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3.

---