(1)

Direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų nustatyti bendrieji būtiniausi standartai, kurie, išskyrus 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas sritis (dienos poilsis, pertraukos, savaitės poilsis, naktinio darbo trukmė), taip pat taikomi darbo laiko organizavimui vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje. Vis dėlto, kadangi tuose reikalavimuose nepakankamai atsižvelgiama į ypatingas vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas, reikalingos konkretesnės taisyklės pagal Direktyvos 2003/88/EB 14 straipsnį.

(2)

Šiomis konkretesnėmis taisyklėmis turėtų būti užtikrinama vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų aukšto lygio sveikatos apsauga ir sauga.

(3)

Vežimas vidaus vandens keliais yra tarptautinė vežimo forma, kuriai visų pirma būdinga tarpvalstybinė veikla Europos vežimo vidaus vandens keliais tinkle. Todėl Europos vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje reikėtų siekti šio sektoriaus darbo rinkoje sudaryti vienodas pagrindines sąlygas ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai, atsirandančiai dėl skirtingų teisės aktais nustatytų darbo laiko organizavimo struktūrų.

(4)

Suvokdama transporto sektoriaus svarbą ekonominiam konkurencingumui, Europos Sąjunga siekia skatinti naudotis tų rūšių transportu, kuris naudoja mažiau energijos, yra palankesnis aplinkai arba saugesnis (1). Vežimo vidaus vandens keliais sektorius yra aplinkai palanki vežimo rūšis, turinti pajėgumų pasiekti, kad Europos keliais ir geležinkeliais būtų vežama gerokai mažiau krovinių.

(5)

Darbas sektoriuje organizuojamas nevienodai. Laivuose dirbančių darbuotojų skaičius ir darbo laikas skiriasi atsižvelgiant į darbo organizavimo būdą, atitinkamas įmones, veiklos geografinę vietovę, kelionės trukmę ir plaukiojančiosios priemonės dydį. Kai kurie laivai plaukioja nuolat, t. y. 24 valandas per parą, o įgula dirba pamainomis. Tačiau vidutinio dydžio įmonės paprastai savo laivus eksploatuoja 14 valandų per parą, penkias ar šešias dienas per savaitę. Vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje laive dirbančio darbuotojo darbo laikas neatitinka plaukiojančiosios priemonės eksploatavimo laiko.

(6)

Vienas iš vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus ypatumų – darbuotojai laive gali ne tik dirbti, bet ir nakvoti ar gyventi. Todėl darbuotojai dažnai leidžia poilsio laiką laive. Daugelis vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų, ypač tie, kurie yra toli nuo namų, laive dirba kelias dienas paeiliui, kad sutaupytų kelionės laiko ir vėliau galėtų kelias dienas praleisti namie arba kitoje pasirinktoje vietoje. Pavyzdžiui, pagal modelį 1:1 dirbantis darbuotojas turi tiek pat poilsio ir darbo dienų. Todėl toks darbuotojas gali laive dirbti daugiau darbo dienų paeiliui ir gauti atitinkamai daugiau poilsio dienų, nei sausumoje dirbantis darbuotojas.

(7)

Paprastai nemažą vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbuotojų vidutinio darbo laiko dalį sudaro budėjimo laikas (pvz., nenumatytai laukiama šliuzuose arba pakraunant ar iškraunant plaukiojančiąją priemonę), o tai gali vykti ir naktį. Todėl nurodytas ilgiausias dienos ir savaitės darbo laikas gali būti ilgesnis, nei nustatytasis Direktyvoje 2003/88/EB.

(8)

Taip pat reikia pripažinti, kad darbo krūviui vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje įtakos turi keli veiksniai, pvz., triukšmas, vibracija ir darbo laiko organizavimas. Nepadarant poveikio 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (2) nuostatoms ir atsižvelgiant į ypatingas darbo sąlygas šiame sektoriuje, darbuotojams apsaugoti numatomas kasmetinis jų sveikatos patikrinimas.

(9)

Reikėtų atsižvelgti į papildomus reikalavimus naktinėje pamainoje dirbantiems įgulos nariams ir nustatyti didžiausią leidžiamą naktinio darbo valandų skaičių bei atitinkamai organizuoti darbą.

(10)

Vežimo vidaus vandens keliais sektoriuje dirba ne tik darbuotojai, bet ir savarankiškai dirbantys asmenys (3). Savarankiškai dirbančių asmenų statusas nustatomas pagal taikomą nacionalinę teisę.

(11)

Darbo ir gyvenimo sąlygos keleiviniuose laivuose skiriasi nuo kituose vežimo vidaus vandens keliais pasektoriuose dirbančių darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygų, todėl įdiegiamos specialios nuostatos. Dėl kitokios šio Europos vežimo vidaus vandens keliais pasektorio socialinės aplinkos, skirtingos darbinės veiklos ir sezoniškumo darbas jame organizuojamas kitaip.

1.

Šis susitarimas taikomas judiesiems darbuotojams, valstybės narės teritorijoje plaukiojančioje komercinio vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus plaukiojančiojoje priemonėje dirbantiems kaip navigacijos darbuotojai (įgulos nariai) arba atliekantiems kitas funkcijas (laive dirbantis personalas).

2.

Vidaus vandens kelių vežėjai pagal šį susitarimą darbuotojais nelaikomi, net jei savo įmonėje turi darbuotojo statusą.

3.

Šis susitarimas nedaro poveikio nacionalinėms ar tarptautinėms saugios laivybos nuostatoms, kurios yra taikomos judiesiems darbuotojams ir 1 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims.

4.

Jei šio susitarimo nuostatos dėl judžiųjų darbuotojų poilsio laiko skiriasi nuo nacionalinių ar tarptautinių saugios laivybos nuostatų, pirmumas teikiamas toms nuostatoms, kuriomis užtikrinama aukštesnio lygio darbuotojų sveikatos apsauga ir sauga.

5.

Judiesiems darbuotojams, kurie dirba valstybės narės teritorijoje plaukiojančioje ne komercinio vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus plaukiojančiojoje priemonėje ir kurių darbo sąlygos reglamentuojamos kolektyvinėmis derybomis ir darbdavių bei darbuotojų organizacijų sudarytomis sutartimis dėl darbo užmokesčio, šis susitarimas gali būti taikomas pasikonsultavus su tomis darbdavių ir darbuotojų organizacijomis ir gavus jų sutikimą, jei šio susitarimo nuostatos yra palankesnės darbuotojams.

aa)

darbuotojas, paprastai naktį dirbantis bent tris savo kasdienio darbo laiko valandas;

bb)

darbuotojas, tikriausiai naktį dirbsiantis tam tikrą savo metinio darbo laiko dalį, kuri atitinkamos valstybės narės nuožiūra nustatoma:

1.

Nedarant poveikio 4 dalies nuostatoms, standartinis darbo laikas grindžiamas aštuonių valandų darbo diena.

2.

Darbo laikas gali būti pailgintas pagal 4 dalį, jei per 12 mėnesių (atskaitos laikotarpį) neviršijamas 48 valandų savaitės vidurkis.

3.

Ilgiausias darbo laikas atskaitos laikotarpiu yra 2 304 valandos (skaičiavimo pagrindas: iš 52 savaičių atimamos mažiausiai keturios atostogų savaitės ir rezultatas padauginamas iš 48 valandų). Skaičiuojant vidurkį mokamų kasmetinių atostogų laikas ir laikinojo nedarbingumo atostogų laikas neįskaitomas arba nedaro įtakos. Taip pat atskaitomas dėl valstybinių švenčių darbuotojams priklausantis poilsio laikas.

4.

Jei darbo santykių trukmė yra trumpesnė nei atskaitos laikotarpis, ilgiausias leidžiamas darbo laikas apskaičiuojamas pro rata.

1.

Darbo laikas negali būti ilgesnis nei:

2.

Jei darbo grafike darbo dienų numatyta daugiau nei poilsio dienų, vidutinis savaitės darbo laikas keturių mėnesių laikotarpiu negali būti ilgesnis nei 72 valandos.

1.

Dirbti galima ne daugiau kaip 31 dieną paeiliui.

2.

Jei darbo grafike darbo dienų numatyta ne daugiau nei poilsio dienų, iškart po paeiliui dirbtų darbo dienų suteikiama tiek pat paeiliui einančių poilsio dienų. Leidžiama taikyti iškart suteiktinų paeiliui einančių poilsio dienų skaičiavimo išimtis, jeigu:

3.

Jei darbo grafike darbo dienų numatyta daugiau nei poilsio dienų, iškart po paeiliui dirbtų darbo dienų paeiliui einančių poilsio dienų suteikiama mažiausiai:

Pagal šį skaičiavimą poilsio dienos dalis pridedama prie mažiausio paeiliui einančių poilsio dienų skaičiaus ir suteikiama tik kaip visa diena.

1.

Darbo laikas negali būti ilgesnis nei:

2.

Už vieną darbo dieną darbuotojui suteikiama 0,2 poilsio dienos. Kiekvienu 31 dienos laikotarpiu darbuotojui faktiškai suteikiamos bent dvi poilsio dienos. Likusios poilsio dienos suteikiamos pagal susitarimą.

3.

Atsižvelgiant į pirmesnį punktą ir į 3 dalies 4 punktą, poilsio dienos suteikiamos ir 48 valandų vidutinio darbo laiko reikalavimo pagal 3 dalį laikomasi remiantis kolektyvinėmis sutartimis ar abiejų sektoriaus šalių susitarimais, arba, jei jų nėra, – nacionalinės teisės aktais.

a)

10 valandų per parą, iš kurių bent šešios valandos yra nepertraukiamo poilsio, ir

b)

84 valandos per septynių dienų laikotarpį.

1.

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas arba, jei dirba trumpiau nei vienus metus, į atitinkamą jų dalį pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) remiantis nacionaline praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.

2.

Trumpiausio mokamų kasmetinių atostogų laiko negalima pakeisti kompensacija, nebent nutraukiami darbo santykiai.

1.

Jaunesniems nei 18 metų darbuotojams taikomos Direktyvos 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos (5) nuostatos.

2.

Išimties tvarka valstybės narės, remdamosi teisės ar norminių aktų nuostatomis, gali leisti vyresniems nei 16 metų jaunuoliams, kuriems pagal nacionalinę teisę dieninis mokslas jau nėra privalomas, dirbti tokiu metu, kuriuo pagal Direktyvą 94/33/EB naktinis darbas yra draudžiamas, jei to reikia pripažintos mokymo programos tikslui pasiekti ir jei tiems jaunuoliams bus suteiktas atitinkamas kompensuojamasis poilsio laikas ir nekyla abejonių dėl Direktyvos 94/33/EB 1 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

1.

Registruojamas kiekvieno darbuotojo dienos darbo ir poilsio laikas, kad būtų galima patikrinti, kaip laikomasi 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11 ir 13 dalių nuostatų.

2.

Tie įrašai laive saugomi bent iki atskaitos laikotarpio pabaigos.

3.

Atitinkamais laiko tarpais (ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos) darbdavys arba jo atstovas ir darbuotojas kartu patikrina ir patvirtina tuos įrašus.

4.

Įrašuose pateikiama ši būtiniausia informacija:

5.

Darbuotojams įteikiama su jais susijusių patvirtintų įrašų kopija. Darbuotojai šias kopijas saugo vienus metus.

1.

Laivavedys arba jo atstovas turi teisę reikalauti, kad darbuotojas dirbtų papildomų valandų, kiek yra būtina plaukiojančiosios priemonės, laive esančių asmenų ar krovinio saugai tiesiogiai užtikrinti arba pagalbai kitiems nelaimės ištiktiems laivams ar asmenims suteikti.

2.

Pagal 1 punktą laivavedys arba jo atstovas gali reikalauti, kad darbuotojas dirbtų tiek valandų, kiek yra būtina, kol bus atkurta normali padėtis.

3.

Kai tik tai bus įmanoma atkūrus normalią padėtį, laivavedys arba jo atstovas užtikrina, kad visiems darbuotojams, dirbusiems numatytu poilsio laiku, būtų suteikta pakankamai poilsio laiko.

1.

Visi darbuotojai turi teisę į nemokamą kasmetinį sveikatos patikrinimą. Atliekant tokį patikrinimą ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kad būtų nustatyti simptomai ar būklės, kuriuos gali sukelti darbas laive taikant trumpiausio dienos poilsio laiko ir (arba) mažiausio poilsio dienų skaičiaus režimą pagal 5 ir 6 dalis.

2.

Naktinės pamainos darbuotojai, turintys sveikatos problemų, kurios, kaip pripažinta, yra susijusios su jų darbu naktį, kai tik įmanoma, perkeliami dirbti jiems tinkamo dieninio darbo.

3.

Atliekant nemokamą sveikatos patikrinimą, laikomasi duomenų apie sveikatos būklę konfidencialumo.

4.

Nemokamas sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas naudojantis nacionaline sveikatos priežiūros sistema.

1.

Užtikrinama naktinės pamainos darbuotojų ir pamainininkų sauga ir sveikatos apsauga, atitinkanti jų darbo pobūdį.

2.

Atitinkamos naktinės pamainos darbuotojų ir pamainininkų saugos ir sveikatos apsaugos ir prevencijos paslaugos ar priemonės turi būti lygiavertės kitiems darbuotojams taikomoms paslaugoms ar priemonėms ir būti prieinamos bet kuriuo metu.

a)

toliau taikyti ar įdiegti teisės ar norminių aktų nuostatas, arba

b)

sudaryti palankesnes sąlygas arba leisti taikyti kolektyvines sutartis ar abiejų sektoriaus šalių susitarimus,