PRIEDAS

TURINYS

1.	Nacionalinės atsinaujinančių išteklių energijos politikos apibendrinimas

2.	Tikėtinas galutinis energijos suvartojimas 2010–2020 m.

3.	Atsinaujinančių išteklių energetikos planiniai rodikliai ir trajektorijos

3.1.	Nacionalinis bendras planinis rodiklis

3.2.	Sektorių planiniai tikslai ir trajektorijos

4.	Priemonės planiniams rodikliams pasiekti

4.1.	Visų politikos sričių ir priemonių, skatinančių atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą, apžvalga

4.2.	Konkrečios priemonės Direktyvos 2009/28/EB 13, 14, 16 ir 17–21 straipsnių reikalavimams įgyvendinti

4.2.1.

Administracinės procedūros ir teritorijų planavimas (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 1 dalis)

4.2.2.

Techninės specifikacijos (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 2 dalis)

4.2.3.

Pastatai (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 3 dalis)

4.2.4.

Nuostatos dėl informacijos (Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys)

4.2.5.

Montuotojų sertifikavimas (Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 3 dalis)

4.2.6.

Elektros infrastruktūros plėtra (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 1 ir 3–6 dalys)

4.2.7.

Elektros energijos tinklų eksploatavimas (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 2, 7 ir 8 dalys)

4.2.8.

Biodujų integravimas į gamtinių dujų tinklą (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 7, 9 ir 10 dalys)

4.2.9.

Centralizuoto šildymo ir vėsumos tiekimo infrastruktūros plėtra (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 11 dalis)

4.2.10.

Biodegalai ir kiti skystieji bioproduktai – tvarumo kriterijai ir atitikties patikrinimas (Direktyvos 2009/28/EB 17–21 straipsniai)

4.3.	Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui elektros energijos sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

4.4.	Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui šildymo ir aušinimo sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

4.5.	Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui transporto sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

4.6.	Konkrečios priemonės energijai, gaunamai iš biomasės, skatinti

4.6.1.

Biomasės tiekimas šalies viduje ir importas

4.6.2.

Priemonės, kurių tikslas – padidinti biomasės prieinamumą, atsižvelgiant į kitus biomasės vartotojus (žemės ūkį bei su miškininkyste susijusius sektorius)

4.7.	Numatomas statistinių perdavimų tarp valstybių narių naudojimas ir numatomas dalyvavimas bendruose su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis projektuose

4.7.1.

Procedūriniai aspektai

4.7.2.

Numatomas pagaminti atsinaujinančių išteklių energijos perviršis (palyginti su indikatyvia trajektorija), kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms

4.7.3.

Numatomas bendrų projektų potencialas

4.7.4.

Numatoma atsinaujinančių išteklių energijos paklausa, kuri turės būti patenkinta ne vidaus gamybos pajėgumais

5.	Vertinimas

5.1.	Kiek kiekviena atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologija padės siekti privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. planinių rodiklių ir indikatyvios laikinosios trajektorijos

5.2.	Kiek energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas padės siekti privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. rodiklių ir laikinosios indikatyvios trajektorijos

5.3.	Poveikio vertinimas (neprivalomas)

5.4.	Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plano rengimas ir tolesni veiksmai po jo įgyvendinimo

Nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų (NAIEVP) modelis

Direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją reikalaujama, kad valstybės narės Europos Komisijai iki 2010 m. birželio 30 d. pateiktų nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą (NAIEVP). Čia pateikiamas šių veiksmų planų modelis. Remiantis Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsniu, šio modelio naudojimas yra privalomas.

Modelio paskirtis – užtikrinti, kad NAIEVP būtų išsamūs, apimtų visus direktyvoje nustatytus reikalavimus ir būtų palyginami tarpusavyje bei su būsimomis valstybių narių dukart per metus teikiamomis ataskaitomis apie direktyvos įgyvendinimą.

Pildydamos modelį, valstybės narės privalo vadovautis Direktyvoje 2009/28/EB pateiktomis apibrėžtimis, skaičiavimo taisyklėmis ir terminija. Valstybės narės taip pat raginamos naudoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2008 pateiktas apibrėžtis, skaičiavimo taisykles ir terminiją  (1).

Papildoma informacija gali būti pateikta naudojant nustatytą veiksmų plano struktūrą arba priedus.

Kursyvu pateikiamos teksto dalys – tai valstybėms narėms skirtos NAIEVP rengimo rekomendacijos. Valstybės narės gali pašalinti šias teksto dalis iš savo rengiamų NAIEVP, kurie pateikiami Komisijai.

Komisija primena valstybėms narėms, kad visos nacionalinės paramos sistemos turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, kaip numatyta EB sutarties 87 ir 88 straipsniuose. Pranešimas apie NAIEVP nepakeičia pranešimo apie valstybės pagalbą pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

1.   NACIONALINĖS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS POLITIKOS APIBENDRINIMAS

Prašom pateikti trumpą nacionalinės atsinaujinančių išteklių energijos politikos apžvalgą, nurodant politikos tikslus (kaip antai, tiekimo saugumas, aplinkosauginė, ekonominė bei socialinė nauda), taip pat pagrindines strategines veiksmų kryptis.

2.   TIKĖTINAS GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS 2010–2020 M.

Šiame skyriuje valstybės narės turi pateikti savo bendro galutinio visų rūšių energijos (gaunamos ir iš atsinaujinančių, ir įprastų šaltinių) suvartojimo prognozes – ir bendras, ir kiekvienam sektoriui atskirai iki 2020 m.

Šiose prognozėse taip pat turi būti atsižvelgta į energijos vartojimo efektyvumo bei taupymo priemonių, kurių bus imtasi nurodytu laikotarpiu, poveikį. Skiltyje „atskaitos scenarijus“ turi būti pateiktas scenarijus, atsižvelgiant tik į energijos vartojimo efektyvumo bei taupymo priemones, patvirtintas iki 2009 m. Skiltyje „didesnio energijos vartojimo efektyvumo scenarijus“ turi būti pateiktas scenarijus atsižvelgiant į visas priemones, kurios bus patvirtintos iki 2009 m. Kitų NAIEVP dalių rengimas paremtas šiuo didesnio energijos vartojimo efektyvumo scenarijumi.

Sąvoka „suvartojimas šildymui ir aušinimui“ reiškia pagamintą išvestinę šilumą (parduotą šilumą), pridėjus visų kitų energetikos produktų, išskyrus elektros energijos, galutinį energijos suvartojimo kiekį galutinio vartojimo sektoriuose, kaip antai pramonės, namų ūkių, paslaugų, žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos. Taigi šildymo ir aušinimo sąvoka taip pat apima galutinį energijos suvartojimą perdirbamojoje pramonėje. Elektros energija galutinių vartotojų taip pat gali būti naudojama šildymui ar aušinimui, tačiau šiai elektros energijai taikomas elektros energijos planinis rodiklis, todėl ji čia neįtraukiama.

Pagal Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 6 dalį siekiant nustatyti atitiktį 2020 m. planiniam rodikliui ir indikatyviai trajektorijai, aviacijos sektoriuje sunaudotos energijos kiekis laikomas ne didesniu kaip 6,18 %, palyginti su valstybės narės bendru galutiniu energijos suvartojimu (Kipro ir Maltos atveju – ne didesniu kaip 4,12 %). Prireikus lentelėje galima atlikti tikslinimus. Apskaičiavimo būdas nurodytas toliau pateiktame langelyje.

„Aviacijos sektoriaus energijos sąnaudų apribojimo mechanizmo“ apskaičiavimo pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą būdas

Tarkime, jog valstybės A aviacijos energijos suvartojama (AES) dalis visame bendrame galutiniame energijos suvartojime (BGES) yra X:

X = AES/BGES

Tarkime, jog X > 6,18 %

Tokiu atveju šis apribojimas reiškia, kad nustatant atitiktį:

BGESpatikslintas = BGES – AES + AESpatikslintas,

kur AESpatikslintas = 0,0618 * BGES

Arba

BGESpatikslintas= BGES – AES + 0,0618 * BGES =

= BGES – X * BGES + 0,0618 * BGES =

= BGES * (1,0618 – X)

Todėl „patikslinimas“, kaip procentinė faktinio BGES dalis ir kaip X funkcija, yra:

Patikslinimas = (BGES – BGESpatikslintas)/GFEC =

= X – 0,0618

NB: Kipro ir Maltos atveju, skaičiai 4,12 % ir 0,0412 naudojami vietoj, atitinkamai, 6,18 % ir 0,0618.

1   lentelė

Prognozuojamas [valstybės narės] bendras galutinis energijos suvartojimas šildymo bei vėsinimo, elektros energijos ir transporto sektoriuose iki 2020 m., atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo priemones  (2) 2010–2020 m. (ktne)

	2005	2010		2011		2012		2013		2014
	baziniai metai	atskaitos scenarijus	didesnis energijos vartojimo efektyvumas	atskaitos scenarijus	didesnis energijos vartojimo efektyvumas	atskaitos scenarijus	didesnis energijos vartojimo efektyvumas	atskaitos scenarijus	didesnis energijos vartojimo efektyvumas	atskaitos scenarijus	didesnis energijos vartojimo efektyvumas
1. Šildymas ir aušinimas (3)
2. Elektros energija (4)
3. Transportas pagal 3 str. 4 dalies a punktą (5)
4. Bendras galutinis (6) energijos suvartojimas
Tolesni skaičiavimai reikalingi tik tuo atveju, jei prognozuojama, jog galutinis energijos suvartojimas aviacijos sektoriuje viršys 6,18 % (4,12 % Maltos ir Kipro atveju):
Galutinis suvartojimas aviacijo s sektoriuje
Sumažinta pagal aviacijos sektoriaus limitą (5 str. 6 dalis) (7)
Visas suvartojimas po sumažinimo pagal aviacijos limitą

2015

2016

2017

2018

2019

2020

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

atskaitos scenarijus

didesnis energijos vartojimo efektyvumas

1. Šildymas ir aušinimas (3)

2. Elektros energija (4)

3. Transportas pagal 3 str. 4 dalies a punktą (5)

4. Bendras galutinis (6) energijos suvartojimas

Tolesni skaičiavimai reikalingi tik tuo atveju, jei prognozuojama, jog galutinis energijos suvartojimas aviacijos sektoriuje viršys 6,18 % (4,12 % Maltos ir Kipro atveju):

Galutinis suvartojimas aviacijos sektoriuje

Sumažinta pagal aviacijos limitą (5 str. 6 dalis) (7)

Visas suvartojimas po sumažinimo pagal aviacijos limitą

3.   ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS PLANINIAI RODIKLIAI IR TRAJEKTORIJOs

3.1.   Nacionalinis bendras planinis rodiklis

2   lentelė

Bendrieji nacionaliniai planiniai atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime rodikliai 2005 m. ir 2020 m. (nurašomi iš Direktyvos 2009/28/EB I priedo A dalies)

A. Atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime, 2005 m. (S2005) (%)
B. Atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime planinis rodiklis, 2020 m. (S2020) (%)
C. Prognozuojamas visas patikslintas energijos suvartojimas 2020 m. (iš 1 lentelės, paskutinė eilutė) (ktne)
D. Prognozuojamas energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, atitinkantis 2020 m. planinį rodiklį (apskaičiuotą kaip B x C) (ktne))

Valstybės narės gali taikyti Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 8 ir 11 straipsniuose numatytas lankstumo priemones, kad dalį jų pačių atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimo būtų galima įskaičiuoti į kitos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) planinius rodiklius arba kad atsinaujinančių išteklių energiją, suvartotą kitoje (-ose) valstybėje (-ėje) narėje (-ėse), būtų galima įskaičiuoti į jų pačių rodiklius. Be to, jos gali panaudoti iš trečiųjų šalių fiziškai importuotą atsinaujinančių išteklių elektros energiją pagal Direktyvos 2009/28/EB 9 ir 10 straipsnius.

Visi jūsų valstybės atsinaujinančių išteklių energijos potencialo vertinimai gali būti pateikti priede.

Priede taip pat galima pateikti bet kokius regionų lygmens, didžiųjų miestų ar pagrindinių energiją vartojančių pramonės sektorių atsinaujinančių išteklių energijos planinius rodiklius, kurie padeda įgyvendinti nacionalinį atsinaujinančių išteklių planinį tikslą.

3.2.   Sektorių planiniai tikslai ir trajektorijos

Pagal Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo nustatyti atsinaujinančių išteklių energijos dalies 2020 m. planinius rodiklius šiuose sektoriuose:

—	šildymas ir aušinimas,

—	elektros energija,

—	transportas.

Visų trijų sektorių planinių rodiklių suma, išreikšta prognozuojamomis apimtimis (ktne), įskaitant planuojamą lankstumo priemonių naudojimą, turi būti ne mažesnė už prognozuojamą atsinaujinančių išteklių energijos kiekį, atitinkantį valstybės narės 2020 m. planinį rodiklį (nurodomą 2 lentelės paskutinėje eilutėje).

Be to, transporto planinis rodiklis turi atitikti Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies reikalavimus dėl 10 % atsinaujinančių išteklių energijos dalies transporto sektoriuje. Tačiau pažymėtina, kad atitikties 3 straipsnio 4 dalyje numatytam planiniam rodikliui apskaičiavimas skiriasi nuo transporto indėlio į bendrą valstybės narės nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos planinį rodiklį apskaičiavimo.

Kitaip nei bendrojo planinio rodiklio atveju, skaičiuojant transporto sektoriaus rodiklį:

—	iš naftos produktų tik benzinas ir dyzelinas įskaičiuojami į vardiklį. Tai reiškia, kad aviacijoje naudojamas žibalas (reaktyviniai degalai) ir laivyboje naudojamas kuras nėra įskaičiuojami (nors kai kurių traukinių ir kai kurių vidaus vandenų laivų naudojamas dyzelinas įskaičiuojamas);

—	biodegalai, gauti iš atliekų, liekanų, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos, įskaičiuojami į skaitiklį padauginti iš dviejų;

—	atsinaujinančių išteklių elektros energija, naudojama kelių transporto priemonėse, į skaitiklį ir į vardiklį įtraukiama padauginta iš 2,5.

Pagal Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies c punktą, apskaičiuodamos elektros energijos, kuri gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir naudojama elektrinėse kelių transporto priemonėse, dalį valstybės narės gali pasirinkti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies Bendrijoje vidurkį arba jų pačių pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį, nustatytą prieš dvejus metus iki nagrinėjamų metų. Apskaičiuodamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies Bendrijoje vidurkį, valstybės narės gali naudoti Europos Komisijos (Europos Komisijai) parengtus ateities scenarijus  (8).

Nustatydamos sektorių planinius rodiklius 2020 m., valstybės narės taip pat privalo numatyti trajektoriją, kaip didės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas kiekviename sektoriuje nuo 2010 iki 2020 m. Sektorių atsinaujinančių išteklių energijos planiniai rodikliai elektros energijos, šildymo ir aušinimo srityse, taip pat sektorių trajektorijos yra prognozės.

3 lentelėje valstybės narės turi pateikti pirmiau minėtą informaciją.

Pildydamos lentelę, valstybės narės gali remtis išsamesne prognozuojamo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo analize, kurios reikalaujama 9 lentelėje. Apskaičiavimo lentelės 4a ir 4b padeda rengiant 3 lentelę.

Direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės paskelbtų ir praneštų Komisijai apie savo prognozes dėl lankstumo priemonių naudojimo iki 2009 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės galėtų naudotis šiomis prognozėmis pildydamos atitinkamas lentelės 4a dalis. Tačiau valstybės narės neprivalo savo veiksmų planuose naudoti tų pačių skaičių, kuriuos pateikė prognozių dokumentuose. Jos gali patikslinti skaičius, atsižvelgdamos į informaciją, pateiktą kitų valstybių narių prognozių dokumentuose.

3   lentelė

Nacionalinis planinis 2020 m. rodiklis ir numatoma atsinaujinančių išteklių energijos trajektorija šildymo bei aušinimo, taip pat elektros energijos ir transporto sektoriuose

(skaičiavimo lentelės 4a ir 4b turėtų padėti parengti 3 lentelę)

(%)
	2005	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
AIE-Š&A (9)
IE-E (10)
AIE-T (11)
Visa AIE dalis (12)
Iš jų pagal bendradarbiavimo mechanizmą  (13)
Bendradarbiavimo mechanizmo perteklius  (13)

Pagal Direktyvos I priedo B dalį			2011–2012	2013–2014	2015–2016	2017–2018		2020
			S2005 + 2 0 % (S2020-S2005)	S2005 + 30 % (S2020-S2005)	S2005 + 45 % (S2020-S2005)	S2005 + 65 % (S2020-S2005)		S2020
AIE minimali trajektorija (14)
AIE minimali trajektorija (ktne)

4a   lentelė

Kiekvieno sektoriaus atsinaujinančių išteklių energijos indėlio į galutinį energijos suvartojimą apskaičiavimo lentelė

(ktne)
	2005	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
A) Numatomas bendras galutinis AIE suvartojimas šildymo ir aušinimo sektoriuje
B) Numatomas bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimas
C) Numatomas galutinis energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimas transporto sektoriuje
D) Numatomas visas AIE suvartojimas (15)
E) Numatomas AIE perdavimas į kitas valstybes nares
F) Numatomas AIE perdavimas iš kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių
G) Numatomas AIE suvartojimas, patikslintas pagal planinį rodiklį (D) - (E) + (F)

4b   lentelė

Atsinaujinančių išteklių energijos transporto sektoriuje dalies apskaičiavimo lentelė

(ktne)
	2005	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
C) Numatomas AIE suvartojimas transporto sektoriuje (16)
H) Numatoma AIE elektros energija kelių transporto sektoriuje (17)
I) Numatomas biodegalų, gautų iš atliekų, liekanų, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos, suvartojimas transporto sektoriuje (17)
J) Numatomas AIE indėlis transporto sektoriuje, siekiant AIE-T planinio rodiklio: (C) + (2,5 – 1) x (H) + (2 –1) x (I)

4.   PRIEMONĖS PLANINIAMS RODIKLIAMS PASIEKTI

4.1.   Visų politikos sričių ir priemonių, skatinančių atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą, apžvalga

5   lentelė

Visų politikos sričių ir priemonių apžvalga

Priemonės pavadinimas ir nuoroda	Priemonės tipas (18)	Numatomas rezultatas (19)	Tikslinė grupė ir (arba) veikla (20)	Įgyvendinama ar planuojama	Priemonės pradžios ir pabaigos datos
1.
2.
3.
…

4.2.   Konkrečios priemonės Direktyvos 2009/28/EB 13, 14, 16 ir 17–21 straipsnių reikalavimams įgyvendinti

4.2.1.    Administracinės procedūros ir teritorijų planavimas (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 1 dalis)

Atsakydamos į toliau nurodytus klausimus valstybės narės turi paaiškinti visas galiojančias nacionalinio, regionų ar vietos lygmens leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančias nacionalines taisykles, taikomas elektros energijos, šildymo ir aušinimo gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusiai perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūrai ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energetikos produktais procesams. Kai reikalingi tolesni veiksmai, siekiant užtikrinti procedūrų proporcingumą ir būtinumą, valstybės narės taip pat turi apibūdinti planuojamas peržiūras, numatomus rezultatus ir už tokių peržiūrų vykdymą atsakingą instituciją. Kai informacija yra technologinio pobūdžio, tai reikia nurodyti. Jei regioninės ar vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį, jis turi būti paaiškintas.

a)	Galiojančių nacionalinių ir, jei taikoma, regioninių leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, taikomų jėgainėms ir susijusiai perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūrai, sąrašas:

b)	Atsakinga ministerija (-os) ar institucija (-os) ir jų kompetencija šioje srityje:

c)	Peržiūra, siekiant imtis tinkamų veiksmų, kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 1 dalyje, numatoma iki [data]

d)	Įgyvendinamų ar planuojamų regionų ar vietos lygmens priemonių apibendrinimas (jei aktualu):

e)

Ar nustatyta kliūčių ar neproporcingų reikalavimų, susijusių su leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūromis, taikomomis elektros energijos gamybos, šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms ir susijusiai perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūrai, taip pat biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energetikos produktais procesams? Jei taip, kokių?

f)

Kurio lygmens (vietos, regionų ar nacionalinio) institucijos yra atsakingos už leidimų atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiams išdavimą, jų sertifikavimą ir licencijavimą, taip pat už teritorijų planavimą? (Jei tai priklauso nuo įrenginių tipo, tai turi būti nurodyta.) Jei atsakingos daugiau kaip vieno lygmens institucijos, kaip derinami veiksmai tarp skirtingų lygmenų? Kaip planuojama tobulinti skirtingų atsakingų institucijų veiksmų derinimą ateityje?

g)	Kaip užtikrinamas išsamios informacijos apie leidimų, sertifikatų bei licencijų paraiškų nagrinėjimą ir apie pagalbą pareiškėjams prieinamumas? Kokia informacija ir pagalba rengiant paraiškas teikiama besikreipiantiems dėl naujų atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių?

h)

Kokiais būdais palengvinamas horizontalusis skirtingų administracinių įstaigų, atsakingų už atskiras leidimo dalis, veiksmų derinimas? Kiek procedūrinių veiksmų reikia, norint gauti galutinį leidimą (licenciją)? Ar taikomas „vieno langelio principas“ visiems veiksmams koordinuoti? Ar paraiškų nagrinėjimo grafikas skelbiamas iš anksto? Vidutiniškai per kiek laiko priimamas sprendimas dėl paraiškos?

i)	Ar leidimų išdavimo procedūrose atsižvelgiama į skirtingų atsinaujinančių išteklių energijos technologijų specifiką? Jei taip, paaiškinkite, kaip. Jeigu ne, ar planuojate atsižvelgti į ją ateityje?

j)

Ar numatytos specialios procedūros, kaip antai paprastas pranešimas, skirtos nedidelio masto, decentralizuotiems įrenginiams (pvz., saulės baterijoms ant pastatų ar biomasės katilams pastatuose)? Jei taip, kokie yra procedūriniai veiksmai? Ar taisyklės yra viešai prieinamos visiems piliečiams? Kur jos paskelbtos? Ar ateityje planuojama įdiegti supaprastinto pranešimo procedūras? Jei taip, kokiems įrenginių (sistemų) tipams? (Ar įmanomas matavimas iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją?)

(k)	Kokie yra paskelbti su paraiškomis dėl leidimų (licencijų) naujiems įrenginiams susiję mokesčiai? Ar jie susiję su administracinėmis tokių leidimų išdavimo išlaidomis? Ar planuojama iš naujo apsvarstyti šiuos mokesčius?

l)

Ar vietos ir regioninės administracinės įstaigos gali pasinaudoti oficialiomis rekomendacijomis dėl pramoninių ir gyvenamųjų vietovių planavimo, projektavimo, statymo ir renovavimo, siekiant įdiegti įrangą bei sistemas, naudojančias atsinaujinančius energijos šaltinius, elektros energijos, taip pat šildymo ir aušinimo sektoriuose, įskaitant centralizuotą šildymą ir vėsinimą? Jei tokių oficialių rekomendacijų nėra arba jos nepakankamos, kaip ir kada planuojama patenkinti šį poreikį?

m)	Ar rengiami specialūs mokymai įgyvendinantiems leidimų, sertifikatų ir licencijų išdavimo atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiams procedūras?

4.2.2.    Techninės specifikacijos (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 2 dalis)

a)	Ar atsinaujinančių išteklių energijos technologijos turi atitikti tam tikrus kokybės standartus, kad joms galėtų būti skiriama parama? Jei taip, kokie tai įrenginiai ir kokie kokybės standartai? Ar yra nacionalinių arba regioninių standartų, griežtesnių už Europos standartus?

4.2.3.    Pastatai (Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 3 dalis)

Įsidėmėkite, jog kalbant apie atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo didinimą pastatuose, į atsinaujinančių išteklių energijos tiekimą iš nacionalinio tinklo neturėtų būti atsižvelgiama. Čia daugiausia dėmesio skiriama vietos lygmens šilumos ir (arba) elektros energijos tiekimui atskiriems pastatams. Taip pat galima atsižvelgti į tiesioginį šilumos arba vėsumos tiekimą per centralizuotą pastatų šildymo ir vėsinimo sistemą.

a)	Nuorodos į galiojančius nacionalinio bei regionų lygmens teisės aktus (jei tokių yra), taip pat vietos lygmens teisės aktų, reglamentuojančių atsinaujinančių išteklių energijos dalį pastatų sektoriuje, apibendrinimas

b)	Atsakinga (-os) ministerija (-os) ar institucija (-os):

c)	Jei planuojama taisyklių peržiūra, ji įvyks iki [data]

d)	Įgyvendinamų ir planuojamų regionų ar vietos lygmens priemonių apibendrinimas:

e)

Ar numatytos minimalios atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo ribos pastatus reglamentuojančiose teisės normose ir kodeksuose? Kokiose geografinėse vietovėse ir kokie tai reikalavimai? (Prašome apibendrinti.) Visų pirma, kokios priemonės numatytos šiuose kodeksuose, siekiant užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis pastatų sektoriuje didėtų? Kokie yra su šiais reikalavimais (priemonėmis) susiję ateities planai?

f)

Koks numatomas atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo pastatuose augimas iki 2020 m.? (Jei įmanoma, atskiriant individualius gyvenamuosius namus ir daugiabučius pastatus, komercinius, viešuosius ir pramoninius pastatus.) (Atsakydami į šį klausimą, galite pasinaudoti toliau pateikta 6 lentele. Turi būti pateikiami kiekvienų metų arba nurodytų metų duomenys. Turi būti įtrauktas šildymas ir vėsinimas, taip pat elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas.) 6   lentelė Numatoma atsinaujinančių išteklių energijos dalis pastatų sektoriuje (%)   2005 2010 2015 2020 Gyvenamieji         Komerciniai         Viešieji         Pramoniniai         Iš viso

g)	Ar nacionalinėje politikoje numatyti įpareigojimai dėl minimalaus atsinaujinančių išteklių energijos lygmens naujuose ir renovuojamuose pastatuose? Jei taip, koks tai lygmuo? Jei ne, kaip numatoma nagrinėti tokios politikos priemonės tinkamumą iki 2015 m.?

h)

Prašome paaiškinti, kaip planuojama užtikrinti nacionalinių, regioninių bei vietos viešųjų pastatų pavyzdinį vaidmenį naudojant atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius ar tampant nulinės energijos pastatais nuo 2012 m.? (Prašome atsižvelgti į Pastatų energetinio naudingumo direktyvos reikalavimus.)

i)

Kaip skatinamos energiją tausojančios atsinaujinančių išteklių energijos technologijos pastatuose? (Tokios priemonės gali būti susijusios su biomasės katilais, šilumos siurbliais ir saulės šilumos įranga, atitinkančia ekologinio ženklo reikalavimus arba kitus nacionalinio ar Bendrijos lygmens standartus (žr. 13 straipsnio 6 dalį).)

4.2.4.    Nuostatos dėl informacijos (Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys)

Reikia apibūdinti dabar įgyvendinamas ir planuojamas informacines bei sąmoningumo ugdymo kampanijas bei programas, taip pat numatytą peržiūrą ir laukiamus rezultatus. Valstybės narės taip pat turėtų nurodyti atsakingą instituciją, kuri stebės ir tikrins programų rezultatus. Jei regioninės ar vietos valdžios institucijos atlieką svarbų vaidmenį, jis turi būti nurodytas ir apibendrintas.

a)	Nuorodos į galiojančius nacionalinius ir (arba) regioninius teisės aktus (jei tokių yra), reglamentuojančius informacijos reikalavimus pagal Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnį:

b)	Įstaiga (-os), atsakinga (-os) už informacijos platinimą nacionalinių, regioniniu ar vietos lygmeniu:

c)	Įgyvendinamų ar planuojamų regionų ar vietos lygmens priemonių apibendrinimas (jei aktualu):

d)

Prašome nurodyti, kaip informacija apie pagalbines priemones, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu elektros energijos gamybos, šildymo ir aušinimo bei transporto sektoriuose, teikiama visiems susijusiems subjektams (vartotojams, statybos bendrovėms, įrangos montuotojams, architektams, atitinkamos įrangos bei transporto priemonių tiekėjams). Kas atsako už šios informacijos tinkamumą ir jos paskelbimą? Ar yra specialių informacijos šaltinių skirtingoms tikslinėms grupėms, kaip antai vartotojams, statybos bendrovėms, nekilnojamojo turto valdytojams bei agentūroms, įrangos montuotojams, architektams, ūkininkams, įrangos, naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją, tiekėjams, viešosios valdžios institucijoms? Ar šiuo metu yra arba ateityje planuojamos informacinės kampanijos arba nuolatiniai informacijos centrai?

e)	Kas atsako už informacijos apie įrangos bei sistemų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius šildymo ir aušinimo bei elektros energijos gamybos sektoriuose, grynąją naudą, išlaidas ir energijos vartojimo efektyvumą. (Įrangos ar sistemos tiekėjas, viešoji institucija ar kas nors kitas?)

f)

Kokiu būdu projektuotojams ir architektams teikiamos rekomendacijos, kad planuodami, projektuodami, statydami ir rekonstruodami pramoninius ar gyvenamuosius rajonus jie galėtų tinkamai apsvarstyti, kaip būtų galima optimaliai suderinti atsinaujinančius energijos išteklius, didelio efektyvumo technologijas ir centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą? Kas už tai atsakingas?

g)

Prašome apibūdinti vykdomas ir planuojamas informavimo, sąmoningumo ugdymo arba mokymo programas, kad piliečiai būtų informuojami apie atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo bei naudojimo praktines galimybes ir naudą. Koks yra regioninių ir vietos subjektų vaidmuo rengiant šias programas ir joms vadovaujant?

4.2.5.    Montuotojų sertifikavimas (Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 3 dalis)

a)	Nuorodos į galiojančius nacionalinius ir (arba) regioninius teisės aktus (jei tokių yra), reglamentuojančius montuotojų sertifikavimo ar lygiavertes kvalifikavimo schemas pagal Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 3 dalį:

b)	Įstaiga (-os), atsakinga (-os) už sertifikavimo ir kvalifikavimo schemų, skirtų nedidelių biomasės katilų ir krosnių, saulės fotoelektros ir saulės šilumos energijos sistemų, seklių geoterminių sistemų ir šilumos siurblių montuotojams, sudarymą ir patvirtinimą iki 2012 m.:

c)	Ar tokios sertifikavimo schemos (kvalifikacijos) jau patvirtintos? Jei taip, prašome jas apibūdinti.

d)	Ar informacija apie šias schemas prieinama viešai? Ar paskelbti sertifikuotų ar kvalifikuotų montuotojų sąrašai? Jeigu taip, kur? Ar kitos schemos pripažįstamos kaip lygiavertės nacionalinei (regioninei) schemai?

e)	Įgyvendinamų ir planuojamų regionų ar vietos lygmens priemonių apibendrinimas (jei aktualu).

4.2.6.    Elektros infrastruktūros plėtra (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 1 ir 3–6 dalys)

Be dabartinės padėties bei jau galiojančių teisės aktų, reikia nurodyti ateities veiksmus, planuojamas peržiūras, atsakingas įstaigas ir laukiamus rezultatus.

a)	Nuorodos į galiojančius teisės aktus dėl reikalavimų, susijusių su elektros tinklais (16 straipsnis):

b)

Kaip užtikrinama, kad perdavimo ir paskirstymo tinklai būtų plėtojami stengiantis pasiekti tikslinį atsinaujinančių išteklių elektros energijos rodiklį, kartu užtikrinant saugų elektros energijos sistemos veikimą? Kaip šis reikalavimas įtrauktas į perdavimo ir paskirstymo operatorių periodinį tinklų planavimą?

c)	Koks bus pažangiųjų tinklų, informacinių technologijų priemonių ir saugyklų vaidmuo? Kaip bus užtikrinta jų plėtra?

d)	Ar planuojamas sujungimo su kaimyninėmis šalimis pajėgumų didinimas? Jei taip, kokios numatomos jungiamosios linijos, pajėgumai ir laikas?

e)

Kaip sprendžiamas tinklo infrastruktūros leidimų išdavimo procedūrų spartinimo klausimas? Kokia dabartinė padėtis ir vidutinis laikas, per kurį gaunamas leidimas? Kaip tai bus tobulinama? (Prašome nurodyti dabartinę padėtį bei teisės aktus, nustatytas silpnąsias vietas, taip pat planus supaprastinti procedūrą, paminėti įgyvendinimo terminus bei laukiamus rezultatus.)

f)	Kaip užtikrinamas tinklo infrastruktūros tvirtinimo ir kitų administracinio planavimo procedūrų derinimas?

g)	Ar pirmenybinio prijungimo teisės arba rezervuoto prijungimo pajėgumai suteikiami naujiems įrenginiams, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių?

h)	Ar yra atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių, kurie yra parengti prijungti, bet nėra prijungti dėl tinklo galios apribojimų? Jei taip, kokių priemonių imamasi šiai problemai išspręsti ir iki kada tikimasi ją išspręsti?

(i)

Ar perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai parengė ir paskelbė taisykles, reglamentuojančias sąnaudų padengimą ir pasidalijimą atliekant techninius pertvarkymus? Jeigu taip, kur? Kaip užtikrinama, kad šios taisyklės būtų grindžiamos objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais? Ar gamintojams atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose taikomos specialios taisyklės? (Sąnaudų padengimo taisyklės reglamentuoja, kokią sąnaudų dalį turi padengti prisijungti pageidaujantis gamintojas ir kokią – perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius. Sąnaudų padalijimo taisyklės reglamentuoja, kaip būtinos sąnaudos turi būti padalytos tarp vėliau prisijungusių gamintojų, kurie visi turi naudos iš didesnio pajėgumo arba naujų linijų.)

(j)

Prašome paaiškinti, kaip prijungimo ir techninių pertvarkymų sąnaudos priskiriamos gamintojams ir (arba) perdavimo ir (arba) paskirstymo sistemų operatoriams? Kaip perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai gali susigrąžinti šias investicijų sąnaudas? Ar planuojamas bet koks šių sąnaudų padengimo taisyklių pakeitimas ateityje? Kokius pakeitimus numatote ir kokių rezultatų tikitės? (Yra keletas galimų būdų, kaip padalyti prijungimo prie tinklo sąnaudas. Valstybės narės turbūt pasirinks vieną ar keletą iš jų. Pasirinkus „gilųjį“ prijungimo sąnaudų paskirstymo būdą, elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančio įrenginio plėtotojas padengia kai kurias su tinklo infrastruktūra susijusias sąnaudas (prijungimą prie tinklo, tinklo įtampos padidinimą ir išplėtimą). Kitas metodas yra „seklusis“ prijungimo sąnaudų paskirstymas, t. y. plėtotojas padengia tik prijungimo prie tinklo sąnaudas, bet ne tinklo pajėgumo didinimo ir tinklo išplėtimo sąnaudas (jos įtraukiamos į tinklo tarifus ir apmokamos vartotojų). Dar viena galimybė yra visas prijungimo sąnaudas perkelti visuomenei, įtraukiant jas į tinklo tarifus.)

k)	Ar egzistuoja taisyklės, reglamentuojančios sąnaudų padalijimą tarp pirmiau ir vėliau prisijungusių gamintojų? Jeigu ne, kaip atsižvelgiama į vėliau prisijungusių gamintojų gaunamą naudą?

l)	Kaip bus užtikrinta, kad perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai pateiktų naujiems gamintojams, pageidaujantiems prisijungti, reikalingą informaciją apie sąnaudas, tikslų jų prašymų nagrinėjimo grafiką, taip pat preliminarų jų įjungimo į tinklą grafiką?

4.2.7.    Elektros energijos tinklų eksploatavimas (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 2, 7 ir 8 dalys)

a)	Kaip perdavimo ir paskirstymo operatoriai užtikrina elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių perdavimą ir paskirstymą? Ar užtikrinama pirmenybė arba garantuota prieiga?

b)	Kaip užtikrinama, kad perdavimo sistemų operatoriai, tvarkydami reikalus, susijusius su elektros energijos gamybos įrenginiais, pirmenybę teiktų gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius?

c)

Kaip imamasi su tinklu bei rinka susijusių veiklos priemonių, kad būtų iki minimumo sumažintas elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimo apribojimas? Kokių priemonių ketinama imtis ir kada numatytas įgyvendinimas? (Rinkos ir tinklo formavimas, siekiant skirtingų išteklių integravimo, galėtų apimti tokias priemones, kaip prekyba laiku, kuris artimesnis realiam laikui (prognozes ateinančiai dienai turėtų pakeisti tos pačios dienos prognozės ir turėtų būti pakeistas gamintojų grafikas), rinkos zonų kaupimas, pakankamų tarpvalstybinio sujungimo pajėgumų ir prekybos užtikrinimas, bendradarbiavimo tarp gretimų sistemų operatorių tobulinimas, tobulesnių ryšių bei kontrolės priemonių naudojimas, paklausos valdymas ir aktyvus vartotojų dalyvavimas rinkose (per abipusio ryšio sistemas – pažangius matavimo prietaisus), platesnis gamybos paskirstymas ir laikymas vidaus rinkoje (pvz., elektra varomi automobiliai), aktyviai tvarkant paskirstymo tinklus (pažangiomis technologijomis pagrįsti tinklai).

d)	Ar energijos rinką reguliuojanti institucija informuota apie šias priemones? Ar ji kompetentinga atlikti šių priemonių stebėjimą ir užtikrinti jų įgyvendinimą?

e)	Ar jėgainės, gaminančios atsinaujinančių išteklių energiją, integruotos į elektros energijos rinką? Prašome paaiškinti, kaip? Kokie jų įsipareigojimai dėl dalyvavimo elektros energijos rinkoje?

f)	Kokios taisyklės reglamentuoja perdavimo ir paskirstymo tarifų nustatymą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams?

4.2.8.    Biodujų integravimas į gamtinių dujų tinklą (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 7, 9 ir 10 dalys)

a)	Kaip užtikrinama, kad nustatant perdavimo ir paskirstymo tarifus nebūtų diskriminuojamos dujos iš atsinaujinančių išteklių?

b)	Ar įvertintas poreikis išplėsti dujų tinklo infrastruktūrą, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių išteklių integravimui? Kokių pasiekta rezultatų? Jeigu ne, ar planuojamas toks įvertinimas?

c)	Ar paskelbtos techninės taisyklės, reglamentuojančios prijungimą prie tinklo ir prijungimo tarifus, taikomus biodujoms? Kur paskelbtos šios taisyklės?

4.2.9.    Centralizuoto šildymo ir vėsumos tiekimo infrastruktūros plėtra (Direktyvos 2009/28/EB 16 straipsnio 11 dalis)

a)

Prašome pateikti naujos centralizuoto šildymo ir vėsinimo infrastruktūros, naudojančios atsinaujinančius energijos šaltinius ir prisidedančios prie 2020 m. planinio rodiklio, poreikio įvertinimą. Remiantis šiuo vertinimu, ar ketinama skatinti tokią infrastruktūrą ateityje? Kokio tikimasi didelių biomasės, saulės ir geoterminės energijos jėgainių indėlio į centralizuotas šildymo ir vėsinimo sistemas?

4.2.10.    Biodegalai ir kiti skystieji bioproduktai – tvarumo kriterijai ir atitikties patikrinimas (Direktyvos 2009/28/EB 17–21 straipsniai)

Toliau pateikta nacionalinio veiksmų plano dalis skirta paaiškinti valstybių narių ateities strategiją dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų įgyvendinimo bei atitikties schemai tikrinimo.

a)	Kaip biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai bus įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu? (Ar jiems įgyvendinti numatyti teisės aktai? Kokia bus institucinė struktūra?)

b)

Kaip bus užtikrinta, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurie įskaičiuoti į nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos planinį rodiklį, į nacionalinius įsipareigojimus atsinaujinančių išteklių energijos srityje ir (arba) kurie gali gauti finansinę paramą, atitiktų tvarumo kriterijus, išdėstytus Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 2–5 dalyse? (Ar numatyta nacionalinė institucija (įstaiga), atsakinga už atitikties šiems kriterijams stebėjimą (patikrą)?)

c)	Jei kriterijų įgyvendinimą stebės nacionalinė institucija (įstaiga), ar tokia nacionalinė institucija (įstaiga) jau egzistuoja? Jei taip, prašome ją nurodyti. Jei ne, kada planuojama ją įsteigti?

d)

Prašome pateikti informaciją apie nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių žemės skirstymą į zonas, bei nacionalinio žemės registro egzistavimą, kad būtų galima įvertinti atitiktį Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 3–5 dalims. Kaip ūkio subjektai gali susipažinti su šia informacija? (Prašome pateikti informaciją apie taisykles, numatančias skirtingus žemės statusus, kaip antai biologinės įvairovės zona, saugoma zona ir pan.; taip pat informaciją apie kompetentingą nacionalinę instituciją, kuri atliks šio žemės registro ir žemės statuso pokyčių stebėjimą.)

e)	Dėl saugomų teritorijų prašome informuoti, pagal kokį nacionalinį, Europos ar tarptautinį apsaugos režimą jos yra klasifikuojamos.

f)	Kokia yra žemės statuso keitimo procedūra? Kas atlieka žemės statuso pokyčių stebėjimą bei informuoja apie juos nacionaliniu lygmeniu? Kaip dažnai atnaujinamas žemės skirstymo į zonas registras (kas mėnesį, kasmet, dukart per metus ir pan.)?

g)	Kaip nacionaliniu lygmeniu užtikrinama ir tikrinama atitiktis žemės ūkio aplinkosauginiams reikalavimams ir kitiems kompleksinio paramos susiejimo reikalavimams (kaip reikalaujama Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 6 dalyje)?

h)	Ar ketinate padėti plėtoti savanorišką (-as) biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo „sertifikavimo“ schemą (-as), kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 4 dalies antrojoje pastraipoje. Jeigu taip, kaip?

4.3.   Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui elektros energijos sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

Paramos schemos gali būti reguliuojamojo pobūdžio, numatančios tikslinius rodiklius ir (arba) įpareigojimus. Pagal jas gali būti teikiama finansinė parama investicijoms arba eksploatuojant jėgainę. Taip pat yra neprivalomo pobūdžio priemonių, kaip antai informacijos, švietimo, sąmoningumo ugdymo kampanijos. Kadangi neprivalomo pobūdžio priemonės apibūdintos pirmiau, šiame vertinime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama reguliuojamojo ir finansinio pobūdžio priemonėms.

Prašome apibūdinti galiojančias schemas su teisinėmis nuorodomis, pateikti smulkų schemos aprašymą, nurodyti trukmę (pradžios ir pabaigos datas), poveikį praeityje ir nurodyti, ar planuojami kokie nors schemų pakeitimai arba naujos schemos ir kada. Kokių rezultatų tikimasi?

Reguliavimas

Reguliavimas gali reikšti planinių rodiklių ir įpareigojimų nustatymą. Jei yra tokių įpareigojimų, prašome išsamiau nurodyti:

a)	Koks yra šio įpareigojimo (planinio rodiklio) teisinis pagrindas?

b)	Ar numatyta konkrečių rodiklių technologijoms?

c)	Kokie yra konkretūs metiniai įpareigojimai (planiniai rodikliai) (kiekvienos technologijos atžvilgiu)?

d)	Kas turį įvykdyti įsipareigojimą?

e)	Kokios neįvykdymo pasekmės?

f)	Kokios neįvykdymo pasekmės?

g)	Ar yra įpareigojimų (planinių rodiklių) keitimo mechanizmas?

Finansinė parama

Finansinė parama klasifikuojama įvairiais būdais. Pavyzdžiai: finansinė parama investicijoms, kapitalo subsidijos, paskolos su nedidelėmis palūkanomis, atleidimas nuo mokesčių bei mokestinės lengvatos, mokesčių gražinimas, konkursų sistema, atsinaujinančių išteklių energijos įsipareigojimai su arba be ekologinių sertifikatų (kuriais būtų galima prekiauti), tiekimo tarifai, tiekimo priemokos, savanoriškos sistemos.

Jūsų naudojamos schemos atžvilgiu prašome pateikti išsamų paaiškinimą, atsakantį į šiuos klausimus:

a)	Koks yra schemos pavadinimas ir trumpas apibūdinimas?

b)	Ar tai savanoriška, ar privaloma schema?

c)	Kas įgyvendina šią schemą? (Įgyvendinanti įstaiga, stebėjimą atliekanti institucija.)

d)	Kokių imtasi priemonių siekiant užtikrinti reikiamą biudžetą (finansavimą), kad būtų pasiektas nacionalinis planinis rodiklis?

e)	Kaip šioje schemoje sprendžiami ilgalaikio saugumo ir patikimumo klausimai?

f)	Ar ši schema periodiškai peržiūrima? Koks grįžtamojo ryšio ar patikslinimo mechanizmas? Kokiu būdu iki šiol optimizuota sistema?

g)	Ar parama skiriasi pagal technologiją?

h)	Kokio poveikio energijos gamybai tikimasi?

i)	Ar paramos sąlyga yra energijos vartojimo efektyvumo kriterijų tenkinimas?

j)	Ar tai galiojanti priemonė? Ar galėtumėte nurodyti ją reglamentuojantį nacionalinį teisės aktą?

k)	Ar tai planuojama schema? Kada prasidės jos įgyvendinimas?

l)	Kokios pradžios ir pabaigos datos (trukmė) numatytos visai sistemai?

m)	Ar yra nustatytas maksimalus ar minimalus sistemos dydis, kad ji būtų tinkama finansuoti?

n)	Ar tas pats projektas gali būti remiamas pagal daugiau kaip vieną paramos priemonę? Pagal kurias priemones galimas bendras finansavimas?

o)	Ar egzistuoja regionų (vietos) lygmens schemos? Jei taip, prašome nurodyti jas pagal tuos pačius kriterijus.

Konkretūs klausimai dėl finansinės paramos investicijoms:

a)	Kas suteikiama pagal šią sistemą? (Subsidijos, kapitalo subsidijos, paskolos su nedidelėmis palūkanomis, atleidimas nuo mokesčių ar mokestinės lengvatos, mokesčių grąžinimas.)

b)	Kas gali pasinaudoti šia schema? Ar ji skirta tam tikrai (-oms) technologijai (-oms)?

c)	Ar paraiškos gaunamos ir tenkinamos nuolat, ar kvietimai skelbiami periodiškai? Jei periodiškai, gal galėtumėte nurodyti dažnumą bei sąlygas?

Konkretūs klausimai dėl sertifikatų, kuriais galima prekiauti:

a)	Ar numatyta privaloma atsinaujinančių išteklių energijos dalis visoje tiekiamoje energijoje?

b)	Kam taikomas šis įpareigojimas?

c)	Ar numatyti įpareigojimai konkrečių technologijų atžvilgiu?

d)	Kokias technologijas apima ši schema?

e)	Ar leidžiama tarptautinė prekyba sertifikatais? Kokios taikomos sąlygos?

f)	Ar numatyta žemiausia galima kaina?

g)	Ar numatyta bauda už nevykdymą?

h)	Kokia vidutinė sertifikatų kaina? Ar ji viešai skelbiama? Kur?

i)	Kokia sertifikatų prekybos sistema?

j)	Kiek laiko jėgainė gali dalyvauti schemoje?

Konkretūs klausimai dėl nustatytų tiekimo tarifų:

a)	Kokios nustatyto tarifo gavimo sąlygos?

b)	Ar taikomas visos per metus pagamintos elektros energijos kiekio apribojimas arba instaliuotosios galios, kuriai skirtas tarifas, apribojimas?

c)	Ar šioje schemoje numatyti konkretūs reikalavimai atskiroms technologijoms? Kokie tarifų lygiai galioja kiekvienai iš jų?

d)	Ar yra kitų kriterijų, pagal kuriuos nustatomi tarifai?

e)	Kokiam laikotarpiui garantuojamas nustatytas tarifas?

f)	Ar schemoje numatytas tarifų tikslinimas?

Konkretūs klausimai dėl tiekimo priemokų:

a)	Kokios yra priemokos gavimo sąlygos?

b)	Ar taikomas visos per metus pagamintos elektros energijos kiekio apribojimas arba instaliuotosios galios, kuriai skirta priemoka, apribojimas?

c)	Ar tai nustatyto tarifo alternatyva?

d)	Ar šioje schemoje numatyti konkretūs reikalavimai atskiroms technologijoms? Kokie priemokų lygiai galioja kiekvienai iš jų?

e)	Ar nustatyta žemiausia ir (arba) aukščiausia priemokos riba? Prašome nurodyti, kokia.

f)	Kokiam laikotarpiui garantuojama priemoka?

g)	Ar schemoje numatytas tarifų tikslinimas?

Konkretūs klausimai dėl konkursų:

a)	Koks konkursų periodiškumas ir mastas?

b)	Kokios technologijos nurodytos?

c)	Ar tai tinklo plėtros dalis?

4.4.   Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui šildymo ir aušinimo sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

Prašome vadovautis 4.3 punkte pateikta struktūra ir taikyti tuos klausimus paramos priemonėms, skirtoms atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui šildymo ir aušinimo sektoriuje. Papildomai reikia išnagrinėti šiuos klausimus:

a)	Kaip paramos schemos, skirtos elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių, pritaikomos, siekiant skatinti elektros ir šilumos kogeneraciją (EŠK) iš atsinaujinančių energijos išteklių?

b)	Kokios paramos schemos taikomos, siekiant skatinti centralizuotą šildymą bei vėsinimą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius?

c)	Kokios paramos schemos taikomos, siekiant skatinti smulkaus masto šildymą ir aušinimą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius?

d)	Kokios paramos schemos taikomos, siekiant skatinti šildymą bei aušinimą pramonėje, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius?

4.5.   Paramos schemos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui transporto sektoriuje skatinti, taikomos valstybės narės arba valstybių narių grupės

Prašome vadovautis 4.3 punkte pateikta struktūra ir taikyti tuos klausimus paramos priemonėms, skirtoms atsinaujinančių išteklių energijos naudojimui transporto sektoriuje. Prašome išskirti atskiras transporto rūšis (pvz., kelių transportą, ne kelių sausumos transportą). Papildomai reikia išnagrinėti šiuos klausimus:

a)	Kokie yra konkretūs metiniai įpareigojimai (planiniai rodikliai) (kiekvienos degalų rūšies ar technologijos atžvilgiu)?

b)	Ar parama skiriasi pagal degalų rūšis ar technologijas? Ar teikiama konkreti parama biodegalams, atitinkantiems Direktyvos 21 straipsnio 2 dalies kriterijus?

4.6.   Konkrečios priemonės energijai, gaunamai iš biomasės, skatinti

Biomasė atlieka svarbų vaidmenį kaip pirminės energijos šaltinis visuose trijuose sektoriuose: elektros energijos, šildymo bei aušinimo ir transporto. Nacionalinė biomasės strategija yra ypač svarbi planuojant energijos galutinio vartojimo būdų vaidmenį ir tarpusavio sąveiką, taip pat sąveiką su kitais nei energetika sektoriais. Todėl valstybės narės turi įvertinti savo vidaus potencialą ir geriau sutelkti vidaus bei importuotus biomasės išteklius. Reikia išanalizuoti poveikį ne energetikos sektoriams (kaip antai maisto ir pašarų pramonei, medienos masės ir popieriaus pramonei, statybos pramonei, baldų pramonei ir kt.) bei sąveiką su jais.

4.6.1.    Biomasės tiekimas šalies viduje ir importas

Šiame punkte valstybės narės turėtų įvertinti šalyje prieinamos biomasės tiekimą ir importo poreikį.

Reikia atskirti biomasę, gaunamą (A) iš miškininkystės – (1) tiesioginis ir (2) netiesioginis tiekimas; (b) iš žemės ūkio ir žuvininkystės – (1) tiekiama tiesiogiai ir (2) šalutiniai produktai (perdirbtos kultūros); ir (C) iš atliekų – (1) biologiškai skaidi buitinių kietųjų atliekų dalis, (2) biologiškai skaidi pramoninių kietųjų atliekų dalis ir (3) nuotekų dumblas. Minėtoms pirmosioms subkategorijoms reikalingi duomenys, o išsamesnė informacija nėra privaloma. Tačiau suvestiniai duomenys turi atspindėti toliau nurodytą klasifikavimą ir pateikti informaciją 7 lentelės grafose. Turi atsispindėti importo (ES ir ne ES) ir eksporto (jei įmanoma, ES ir ne ES) vaidmuo.

Pažymėtina, jog medienos skiedros, briketai ir granulės gali būti tiekiamos tiesiogiai arba netiesiogiai iš miškininkystės įmonių. Jei informacija apie granules įtraukiama į lentelę, reikia pažymėti, ar žaliava tiekiama tiesiogiai, ar netiesiogiai.

Biodujų ir biodegalų atveju 7 lentelėje nurodomas neapdorotos pramoninės žaliavos kiekis. Akivaizdu, jog importuojamos ir eksportuojamos biomasės pramoninės žaliavos, skirtos biodegalams, kiekį sunkiau nustatyti, todėl gali prireikti prognozių. Tačiau, jeigu informacija apie importą yra pateikiama remiantis biodegalų importu, ji privalo būti nurodyta lentelėje.

7   lentelė

Biomasės tiekimas 2006 m.

Kilmės sektorius		Šalies išteklių kiekis (21)	Importas		Eksportas	Grynasis kiekis	Pirminės energijos gamyba (ktne)
			ES	Ne ES	ES/ne ES
A) Biomasė iš miškininkystės (22)	Iš jų:
	1. Tiesioginis medžio biomasės tiekimas iš miškų ir kitų miškingų vietovių energijai gaminti
	Neprivaloma: jei turite informacijos, galite taip pat nurodyti pramoninės žaliavos, patenkančios į šią kategoriją, kiekį: a) kirstinė mediena b) kirstinės medienos liekanos (viršūnės, šakos, žievė, kelmai) c) kraštovaizdžio tvarkymo liekanos (medžio biomasė iš parkų, sodų, medžių eilių, krūmų) d) kita (prašome nurodyti)
	2) Netiesioginis medžio biomasės tiekimas energijai gaminti
	Neprivaloma: jei turite informacijos, taip pat galite nurodyti šiuos duomenis: a) liekanos iš lentpjūvių, medžio dirbtuvių, baldų pramonės įmonių (žievė, pjuvenos) b) šalutiniai medžio masės ir popieriaus pramonės produktai (juodosios nuoviros, talo alyva) c) perdirbta kurui skirta mediena d) perdirbta vartotojo sunaudota mediena (mediena, perdirbta energijai gaminti, buitinės medienos atliekos) e) kita (prašome nurodyti)
B) Biomasė iš žemės ūkio ir žuvininkystės:	Iš jų:
	1. Žemės ūkio kultūros ir žuvininkystės produktai, tiesiogiai tiekiami energijai gaminti
	Neprivaloma: jei turite informacijos, taip pat galite nurodyti šiuos duomenis: a) pasėliai (grūdinės kultūros, aliejinių augalų sėklos, cukriniai runkeliai, silosiniai kukurūzai) b) medelynai c) trumpos rotacijos medžiai d) kiti energetiniai augalai (žolės) e) dumbliai f) kita (prašome nurodyti)
	2. Žemės ūkio šalutiniai produktai/perdirbtos liekanos ir žuvininkystės šalutiniai produktai, skirti energijai gaminti
	Neprivaloma: jei turite informacijos, taip pat galite nurodyti šiuos duomenis: a) šiaudai b) mėšlas c) gyvuliniai riebalai d) mėsa ir kaulų miltai e) šalutiniai išspaudų produktai (įskaitant aliejinių sėklų ir alyvų aliejaus išspaudas, skirtas energijai gaminti) f) vaisių biomasė (įskaitant lupenas ir branduolius) g) žuvininkystės šalutiniai produktai h) vynmedžių, alyvmedžių, vaismedžių nuopjovos i) kita (prašome nurodyti)
C) Biomasė iš atliekų:	Iš jų:
	1. Biologiškai skaidi buitinių kietųjų atliekų dalis, įskaitant biologines atliekas (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų, restoranų, maisto tiekėjų ir mažmeninės prekybos patalpų, panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių), ir sąvartynų dujos
	2. Biologiškai skaidi pramoninių atliekų (įskaitant popierių, kartoną, granules) dalis
	3. Kanalizacijos dumblas

Prašome nurodyti perskaičiavimo koeficientą (skaičiavimo metodiką), naudotą perskaičiuojant esamų išteklių kiekį į pirminę energiją.

Prašome nurodyti, kuo remiantis apskaičiuota biologiškai skaidi buitinių atliekų ir pramoninių atliekų dalis.

Prašome naudotis 7a lentele, nurodant numatomą biomasės energijos indėlį 2015 ir 2020 m. (remiantis 7 lentelėje naudojama klasifikacija).

7a   lentelė

Numatomas biomasės tiekimas šalyje 2015 ir 2020 m.

Kilmės sektorius		2015		2020
		Numatomas šalies išteklių kiekis	Pirminės energijos gamyba (ktne)	Numatomas šalies išteklių kiekis	Pirminės energijos gamyba (ktne)
A) Biomasė iš miškininkystės	1. Tiesioginis medžio biomasės tiekimas iš miškų ir kitų miškingų vietovių energijai gaminti
	2. Netiesioginis medžio biomasės tiekimas energijai gaminti
B) Biomasė iš žemės ūkio ir žuvininkystės	1. Žemės ūkio kultūros ir žuvininkystės produktai, tiesiogiai tiekiami energijai gaminti
	2. Žemės ūkio šalutiniai produktai/perdirbtos liekanos ir žuvininkystės šalutiniai produktai, skirti energijai gaminti
C) Biomasė iš atliekų	1. Biologiškai skaidi buitinių kietųjų atliekų dalis, įskaitant biologines atliekas (biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų, restoranų, maisto tiekėjų ir mažmeninės prekybos patalpų, panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių), ir sąvartynų dujos
	2. Biologiškai skaidi pramoninių atliekų (įskaitant popierių, kartoną, granules) dalis
	3. Kanalizacijos dumblas

Koks numatomas importuotos biomasės vaidmuo iki 2020 m.? Prašome nurodyti prognozuojamus kiekius (ktne) ir valstybes, iš kurių numatoma importuoti.

Be pirmiau minėtos informacijos, prašome apibūdinti dabartinę žemės ūkio paskirties žemės, kurioje auginami energijai gaminti skirti augalai, padėtį.

8   lentelė

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas energijos gamybai skirtiems augalams auginti 2006 m.

(ha)
Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas energijos gamybai skirtiems augalams auginti	Plotas
1. Žemė, naudojama trumpos rotacijos augalams (gluosniams, tuopoms) auginti
2. Žemė, naudojama kitoms kultūroms, kaip antai žolėms (nendriniams dryžučiams, soroms, Miscanthus), sorgams, auginti

4.6.2.    Priemonės, kurių tikslas – padidinti biomasės prieinamumą, atsižvelgiant į kitus biomasės vartotojus (žemės ūkį bei su miškininkyste susijusius sektorius)

Naujų biomasės išteklių sutelkimas

a)	Prašome nurodyti, kiek yra nualintos žemės.

b)	Prašome nurodyti, kiek yra nenaudojamos ariamos žemės.

c)	Ar planuojamos kokios nors priemonės, siekiant skatinti nenaudojamos ariamos žemės, nualintos žemės ir pan. naudojimą energijos gamybos tikslais?

d)	Ar planuojamas tam tikros jau turimos pirminės medžiagos (pvz., gyvulių mėšlo) naudojimas energijai gaminti?

e)	Ar įgyvendinama konkreti politika biodujų gamybai ir naudojimui skatinti? Kokiais tikslais skatinama jas naudoti (vietos, centralizuotas šildymas, biodujų tinklas, integravimas į gamtinių dujų tinklą)?

f)

Kokios priemonės planuojamos tobulinant miško tvarkymo būdus, siekiant kiek galima daugiau padidinti iš miško išgaunamos biomasės kiekį tvariu būdu? (23) Kaip galima pagerinti miškų tvarkymą, siekiant paspartinti augimą ateityje? Kokios priemonės planuojamos siekiant maksimaliai padidinti esamos biomasės, kuri jau galėtų būti naudojama, išgavimą?

Poveikis kitiems sektoriams

a)	Kaip bus atliekama biomasės panaudojimo energijai gaminti poveikio kitiems sektoriams, susijusiems su žemės ūkiu ir miškininkyste, stebėjimu? Koks tai poveikis? (Jei įmanoma, prašome pateikti informaciją apie kiekybinį poveikį.) Ar planuojama šį poveikį stebėti ateityje?

b)	Kokie pokyčiai, remiantis žemės ūkiu ir miškininkyste, numatomi kituose sektoriuose, kurie galėtų turėti poveikį energijos vartojimui? (Pvz., ar didesnis efektyvumas (produktyvumas) galėtų padidinti arba sumažinti šalutinių produktų, skirtų energijos gamybai, kiekį?)

4.7.   Numatomas statistinių perdavimų tarp valstybių narių naudojimas ir numatomas dalyvavimas bendruose su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis projektuose

Šiame poskyryje reikia aprašyti numatomą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir valstybių narių bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis mechanizmų naudojimą. Ši informacija turėtų remtis informacija, pateikta prognozių dokumente, minimame Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnio 3 dalyje.

4.7.1.    Procedūriniai aspektai

a)	Nuosekliai aprašykite jau taikomas arba planuojamas nacionalines procedūras, skirtas statistiniam perdavimui ar bendram projektui organizuoti (nurodydami atsakingas įstaigas ir ryšių tarnybas).

b)	Paaiškinkite, kokiais būdais privatūs subjektai gali siūlyti bendrus projektus su valstybėmis narėmis ar trečiosiomis valstybėmis ir juose dalyvauti.

c)	Nurodykite kriterijus, kuriasi vadovaujantis nustatoma, kada reikia įgyvendinti statistinius perdavimus ar bendrus projektus.

d)	Koks mechanizmas bus naudojamas siekiant įtraukti kitas suinteresuotas valstybes nares į bendrą projektą?

e)	Ar pageidaujate dalyvauti bendruose projektuose kitose valstybėse narėse? Kokiam kiekiui instaliuotos galios (elektros energijos) arba šilumos, pagamintos per metus, planuojate teikti paramą? Kaip ketinate tokiems projektams taikyti paramos schemas?

4.7.2.    Numatomas pagaminti atsinaujinančių išteklių energijos perviršis (palyginti su indikatyvia trajektorija), kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms

Reikiamai informacijai pateikti prašome naudoti 9 lentelę.

4.7.3.    Numatomas bendrų projektų potencialas

a)	Kuriuose sektoriuose galite pasiūlyti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtojimą savo teritorijoje bendrų projektų tikslais?

b)	Ar nurodyta technologija, kurią reikia sukurti? Kiek per metus pagaminama instaliuotos galios (elektros energijos) ar šilumos?

c)	Kaip bus parenkamos bendrų projektų įgyvendinimo vietos? (Pavyzdžiui, ar vietos bei regioninės institucijos arba rėmėjai gali pasiūlyti projektų įgyvendinimo vietų? Ar bet koks projektas gali dalyvauti nepaisant jo vietovės?)

d)	Ar žinote apie bendrų projektų potencialą kitose valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse? (Kokiame sektoriuje? Kokia galia? Kokia planuojama parama? Kokioms technologijoms?)

e)	Ar Jūs linkę labiau remti tam tikras technologijas? Jeigu taip, kokias?

4.7.4.    Numatoma atsinaujinančių išteklių energijos paklausa, kuri turės būti patenkinta ne vidaus gamybos pajėgumais

Reikiamai informacijai pateikti prašome naudoti 9 lentelę.

9   lentelė

Numatomas pagaminti atsinaujinančių išteklių energijos perviršis ir (arba) trūkumas (palyginti su indikatyvia trajektorija), kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms (iš kitų valstybių narių)[valstybė narė]

(ktne)
	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Prognozių dokumente numatytas perviršis
NAIEVP numatytas perviršis
Prognozių dokumente numatytas trūkumas
NAIEVP numatytas trūkumas

5.   VERTINIMAS

5.1.   Kiek kiekviena atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologija padės siekti privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. planinių rodiklių ir indikatyvios laikinosios trajektorijos

Kiek kiekviena atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologija padės siekti 2020 m. rodiklių ir indikatyvios laikinos trajektorijos elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose, turi būti vertinama pateikiant galimą ateities scenarijų, nebūtinai nustatant technologinį tikslinį rodiklį ar įsipareigojimą.

Elektros energijos sektoriuje kiekvienos technologijos atžvilgiu turėtų būti nurodyta ir prognozuojama (akumuliuota) instaliuotoji galia (MW, ir metinės gamybos apimtys (GWh). Hidroelektrinių atveju reikia atskirti mažiau nei 1 MW, 1–10 MW ir daugiau kaip 10 MW instaliuotosios galios jėgaines. Saulės energijos atveju pateikiama atskira informacija apie saulės fotoelektros ir koncentruotos saulės energijos rodiklius. Vėjo energijos duomenys pateikiami atskirai pakrantės jėgainių ir jūros jėgainių atžvilgiu. Pateikiant duomenis apie biomasę, atskiriama kietoji, dujinė ir skystoji biomasė, naudojama elektros energijos gamyboje.

Vertinant šildymo ir aušinimo sektorių, turi būti pateiktos instaliuotosios galios ir gamybos prognozės atskirai geoterminėms, saulės, šilumos siurblių ir biomasės technologijoms, pastarąją kategoriją dar padalijant į kietąją, dujinę ir skystąją biomasę. Turi būti prognozuojamas centralizuoto šildymo įmonių, naudojančių atsinaujinančių išteklių energiją, indėlis.

Įvairių technologijų indėlis siekiant atsinaujinančių išteklių energijos planinio tikslo transporto sektoriuje turi būti nurodytas įprastinių biodegalų (bioetanolio ir biodyzelino), biodegalų, gautų iš atliekų ir liekanų, biodegalų, gautų iš nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos, biodujų, elektros energijos, gautos iš atsinaujinančių energijos išteklių, bei vandenilio, gauto iš atsinaujinančių energijos išteklių, atžvilgiu.

Jei turite prognozių dėl tam tikrų technologijų naudojimo plėtros regionuose, prašome pateikti jas po lentele.

10a   lentelė

Kiekvienos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijos bendro indėlio (instaliuotoji galia, bendra elektros energijos gamyba) [valstybėje narėje], siekiant privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos sektoriuje 2020 m. planinių rodiklių bei indikatyvios laikinosios trajektorijos, prognozė 2010–2014 m.

2005

2010

2011

2012

2013

2014

MW

GWh

MW

GWh

MW

GWh

MW

GWh

MW

GWh

MW

GWh

Hidroenergija:

< 1MW

1MW–10 MW

> 10MW

Iš jų siurbimas

Geoterminė

Saulės:

fotoelektros

koncentruota saulės energija

Potvyniai, bangos, vandenynai

Vėjas:

pakrantė

jūra

Biomasė:

kieta

biodujos

skystieji bioproduktai  (24)

Iš viso

iš jų EŠK

10b   lentelė

Kiekvienos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijos bendro indėlio (instaliuotoji galia, bendra elektros energijos gamyba) [valstybėje narėje], siekiant privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos sektoriuje 2020 m. planinių rodiklių bei indikatyvios laikinosios trajektorijos, prognozė 2015–2020 m.

2015

2016

2017

2018

2019

2020

MW

GWh

MW

GWh

MW

GWh

MW

GWh

MW

GWh

MW

GWh

Hidroenergija:

< 1MW

1MW-10 MW

> 10MW

Iš jų siurbimas

Geoterminė

Saulės:

fotoelektros

koncentruota saulės energija

Potvyniai, bangos, vandenynai

Vėjas:

pakrantė

jūra

Biomasė:

kieta

biodujos

skystieji bioproduktai  (25)

Iš viso

iš jų EŠK

11   lentelė

Kiekvienos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijos bendro indėlio (galutinis energijos suvartojimas) (26) [valstybėje narėje], siekiant privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies šildymo ir aušinimo sektoriuje 2020 m. planinių rodiklių bei indikatyvios laikinosios trajektorijos, prognozė 2010–2020 m.

(ktne)
	2005	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Geoterminė (neskaitant žemos temperatūros geoterminės šilumos, skirtos šilumos siurbliams)
Saulės
Biomasė:
kieta
biodujos
skystieji bioproduktai  (27)
Atsinaujinančių išteklių energija, gaunama iš šilumos siurblių: iš jų aeroterminė iš jų geoterminė iš jų hidroterminė
Iš viso
Iš jų CŠ  (28)
Iš jų biomasė namų ūkiuose  (29)

12   lentelė

Kiekvienos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijos bendro indėlio [valstybėje narėje], siekiant privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies transporto sektoriuje 2020 m. planinių rodiklių bei indikatyvios laikinosios trajektorijos, prognozė 2010–2020 m.  (30)

(ktne)
	2005	2010	2011	2012	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Bioetanolis/bio-ETBE
Iš jų biodegalai, 21 straipsnio 2 dalis  (31)
Iš jų importuota  (32)
Biodyzelinas
Iš jų biodegalai 21 straipsnio 2 dalis  (31)
Iš jų importuota  (33)
Vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių
Atsinaujinanti elektros energija
Iš jų kelių transportas
Iš jų ne kelių transportas
Kita (pvz., biodujos, augalinis aliejus ir pan.) – prašome nurodyti
Iš jų biodegalai, 21 straipsnio 2 dalis  (31)
Iš viso

5.2.   Kiek energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas padės siekti privalomų atsinaujinančių išteklių energijos dalies elektros energijos, šildymo, aušinimo ir transporto sektoriuose 2020 m. rodiklių ir laikinosios indikatyvios trajektorijos

Atsakymas dėl šio reikalavimo turėtų būti pateiktas 2 skyriaus 1 lentelėje.

5.3.   Poveikio vertinimas (neprivalomas)

13   lentelė

Numatomos atsinaujinančių išteklių energijos politikos paramos priemonių išlaidos ir nauda

Priemonė	Prognozuojamas atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas (ktne)	Prognozuojamos išlaidos (EUR) – nurodykite laikotarpį	Numatomas ŠESD kiekio sumažėjimas dujų rūšiai (t per metus)	Numatoma sukurti darbo vietų

5.4.   Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plano rengimas ir tolesni veiksmai po jo įgyvendinimo

a)	Kaip regionų ir (arba) vietos valdžios institucijos ir (arba) miestai dalyvauja įgyvendinant šį veiksmų planą? Kokios kitos suinteresuotosios šalys dalyvauja?

b)	Ar planuojama plėtoti regionų (vietos) lygmens atsinaujinančių išteklių energijos strategijas? Jei taip, prašome paaiškinti. Jei atitinkama kompetencija perduodama regionų (vietos) institucijoms, koks mechanizmas užtikrins nacionalinių tikslinių rodiklių laikymąsi?

c)	Prašome aprašyti, kokios viešos konsultacijos vyko rengiant šį planą.

d)	Prašome nurodyti savo nacionalinę ryšių tarnybą (nacionalinę instituciją ar įstaiga), atsakingą už tolesnius veiksmus po atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plano įgyvendinimo.

e)	Ar turite stebėjimo sistemą, apimančią atskirų priemonių ir instrumentų rodiklius, kad būtų vykdomi tolesni veiksmai įgyvendinus atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą? Jei taip, gal galėtumėte suteikti daugiau informacijos apie ją?

---

(1)  OL L 304, 2008 11 14, p. 1.

(2)  Šie energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo skaičiavimai turi atitikti kitus šių rodiklių skaičiavimus, kuriuos valstybės narės pateikia Komisijai, ypač veiksmų planuose pagal Energijos paslaugų direktyvą ir Pastatų energetinio naudingumo direktyvą. Jei minėtuose planuose naudojami kitokie vienetai, turėtų būti nurodyti perskaičiavimo koeficientai.

(3)  Tai galutinis energijos suvartojimas, skaičiuojant visus energetikos produktus, išskyrus elektros energiją, naudojamą ne transporto tikslais, pridėjus šilumos suvartojimą savoms reikmėms elektrinėse bei šiluminėse jėgainėse ir šilumos nuostolius tinkluose (Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos punktai: „2. Kiekvienoje įmonėje sunaudota savoms reikmėms“ ir „11. Perdavimo ir paskirstymo nuostoliai“ (p. 23–24).

(4)  Bendras elektros energijos suvartojimas yra bendras šalies pagamintos elektros energijos kiekis, įskaitant gamybą savoms reikmėms bei importą, atėmus eksportą.

(5)  Transporto sektoriuje suvartojama energija, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 3 str. 4 dalies a punkte. Apskaičiuojant šį rodiklį, elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, suvartojama kelių transporto priemonių, dauginama iš 2,5, kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies c punkte.

(6)  Kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio f punkte. Tai apima galutinį energijos suvartojimą, pridėjus tinklo nuostolius ir šilumos bei elektros energijos suvartojimą elektrinėse bei šiluminėse jėgainėse (NB: tai neapima elektros energijos suvartojimo hidroakumuliacijai bei transformavimui elektros katiluose ar šilumos siurbliuose centralizuotose šiluminėse jėgainėse).

(7)  Pagal 5 straipsnio 6 dalį suvartojimas aviacijos sektoriuje turi būti laikomas ne didesniu kaip 6,18 % (Bendrijos vidurkis), o Kipre ir Maltoje – 4,12 % bendro galutinio energijos suvartojimo.

(8)  Pavyzdinį scenarijų galima rasti dokumento „Appendixes to Model-based Analysis of the 2008 ES Policy Package on Climate Change and Renewables“ 4 priede, p. 287), http://ec.europa.eu/environment/climat/pdf/climat_action/analysis_appendix.pdf. Pagal šį scenarijų energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies bendroje elektros energijos gamyboje vidurkis ES 27 valstybėse bus 19,4 %, 24,6 % ir 32,4 % atitinkamai, 2010, 2015 ir 2020 m.

(9)  Atsinaujinančių išteklių energijos dalis šildymo ir aušinimo sektoriuje: bendras galutinis energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimas šildant ir aušinant (kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 5 straipsnio 4 dalyje, padalytas iš bendro galutinio energijos suvartojimo šildant ir aušinant). 4a lentelės A eilutė padalyta iš 1 lentelės 1 eilutės.

(10)  Atsinaujinančių išteklių energijos dalis elektros energijos gamybos sektoriuje: bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimas (kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 5 straipsnio 3 dalyje, padalytas iš viso bendro galutinio elektros energijos suvartojimo). 4a lentelės B eilutė padalyta iš 1 lentelės 2 eilutės.

(11)  Atsinaujinančių išteklių energijos dalis transporto sektoriuje: galutinis atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas transporto sektoriuje (žr. Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 5 straipsnio 5 punktą), padalytas iš 1) benzino, 2) dyzelino, 3) biodegalų, naudojamų kelių ir geležinkelių transporto sektoriuje, ir 4) elektros energijos, naudojamos sausumos transporte, suvartojimo transporto sektoriuje (pagal 1 lentelės 3 eilutę). 4b lentelės J eilutė, padalyta iš 1 lentelės 3 eilutės.

(12)  Atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime. 4a lentelės G eilutė padalyta iš 1 lentelės 4 eilutės.

(13)  Visa AIE dalis procentiniais punktais.

(14)  Kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB I priedo B dalyje.

(15)  Pagal Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalį į dujas, elektros energiją ir vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių atsižvelgiama tik vieną kartą. Dvigubas skaičiavimas neleidžiamas.

(16)  Įtraukiama visa transporto sektoriuje sunaudojama AIE, įskaitant elektros energiją, vandenilį ir dujas iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįtraukiant biodegalų rūšių, neatitinkančių tvarumo kriterijų (žr. 5 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą). Čia nurodomi faktiniai kiekiai, nenaudojant dauginimo koeficientų.

(17)  Čia nurodomi faktiniai kiekiai, nenaudojant dauginimo koeficientų.

(18)  Nurodykite, ar priemonė yra iš esmės reguliuojamojo, finansinio ar neprivalomo (pvz., informacinės kampanijos) pobūdžio.

(19)  Koks numatomų rezultatų pobūdis – elgesio pokyčiai, instaliuotoji galia (MW; t per metus), pagaminta energija (ktne).

(20)  Kas yra tiksliniai asmenys: investuotojai, galutiniai vartotojai, viešoji valdžia, projektuotojai, architektai, montuotojai ir pan.? Kokia yra tikslinė veikla (sektorius): biodegalų gamyba, gyvulių mėšlo panaudojimas energetikoje ir pan.

(21)  Išteklių kiekis, išreikštas m3 (jei neįmanoma, tinkamais alternatyviais vienetais) A kategorijoje bei jos subkategorijose ir tonomis B ir C kategorijose bei jų subkategorijose.

(22)  Biomasė iš miškininkystės apima ir biomasę iš pramonės įmonių, susijusių su miškininkyste. Į biomasės iš miškininkystės kategoriją turi būti įtrauktos ir apdoroto kietojo kuro rūšys, kaip antai drožlės, granulės ir briketai, nurodomos atitinkamose šaltinių subkategorijose.

(23)  Rekomendacijas galima rasti pranešime dėl Medienos ir medienos liekanų sutelkimo ir veiksmingo naudojimo energijos gamybos tikslais, kurį 2008 m. liepos mėn. paskelbė Nuolatinio miškininkystės komiteto II ad hoc darbo grupė. Pranešimą galima rasti internete, http://ec.europa.eu/agriculture/fore/publi/sfc_wgii_final_report_072008_en.pdf.

(24)  Reikia atsižvelgti tik į tuos, kurie atitinka tvarumo kriterijus (žr. Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą).

(25)  Žr. 10 a lentelės 1 išnašą.

(26)  Tiesioginis naudojimas ir centralizuotas šildymas, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 4 dalyje.

(27)  Reikia atsižvelgti tik į tuos, kurie atitinka tvarumo kriterijus (žr. Direktyvos 2009/28/EB 5 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą).

(28)  Centralizuotas šildymas ir (arba) vėsinimas, palyginti su visu atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimu šildymui ir vėsinimu (AIE-CŠ).

(29)  Palyginti su visu atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimu šildymui ir vėsinimui.

(30)  Reikia atsižvelgti tik į tuos biodegalus, kurie atitinka tvarumo kriterijus (žr. 5 straipsnio 1 dalies paskutinę pastraipą).

(31)  Biodegalai, įtraukti į Direktyvos 2009/28/EB 21 straipsnio 2 dalį.

(32)  Nuo viso bioetanolio/bio-ETBE kiekio.

(33)  Nuo viso biodyzelinio kiekio.