19.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/20

(1)

2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 824/2000, nustatantis intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (2), buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)

Bendrijoje išauginamų grūdų vidutinę kokybę kuo labiau atitinkančios kokybės paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, miežių, kukurūzų ir sorgų kainos yra fiksuotos.

(3)

Siekiant supaprastinti intervencijos valdymą ir, svarbiausia, tam, kad visų intervencijai siūlomų grūdų rūšių siuntos būtų vienarūšės, turėtų būti apibrėžtas minimalus kiekis, už kurį mažesnio dydžio siūlomų siuntų mokėjimo agentūra arba intervencinė agentūra neprivalo priimti. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse gali tekti nustatyti didesnį minimalų kiekį tonomis, kad agentūros galėtų atsižvelgti į anksčiau tose šalyse susiklosčiusias sąlygas ir nusistovėjusią didmeninės prekybos praktiką.

(4)

Turi būti apibrėžti paprastųjų kviečių, kietųjų kviečių, miežių, kukurūzų ir sorgų kokybės nustatymo metodai.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kukurūzų kiekis, kurį mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros gali pirkti visoje Bendrijoje, buvo apribotas iki 700 000 tonų 2008–2009 prekybos metais ir 0 tonų 2009–2010 prekybos metais.

(6)

Kad būtų užtikrintas tinkamas intervencinio kukurūzų pirkimo administravimas, o visų valstybių narių ūkio subjektai intervenciniu režimu galėtų naudotis vienodomis sąlygomis, reikėtų nustatyti specialias ir išsamias intervencinio kukurūzų kiekio paskirstymo taisykles. Todėl prekybos metų, kuriais visi ūkio subjektai turėtų teisę pateikti pasiūlymus, laikotarpiams reikėtų sukurti minėto kiekio paskirstymo mechanizmą, leidžiantį nustatyti vienodą paskirstymo koeficientą visiems pasiūlymų pateikėjams, jei siūlomas kiekis viršija turimą kiekį, ir suteikti ūkio subjektams pakankamai laiko pasiūlymams pateikti. Todėl reikėtų numatyti, kad pasiūlymų nagrinėjimas vyktų dviem etapais ir sudaryti kukurūzų pasiūlymų teikimo, pristatymo bei su tuo susijusių perėmimo operacijų grafiką.

(7)

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus intervencinio pirkimo laikotarpius ir siekiant sudaryti vienodas sąlygas visiems ūkio subjektams reikėtų numatyti, kad pirmasis kukurūzų pasiūlymų pateikimo etapas Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje vyktų nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d., Švedijoje – nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 31 d., kitose valstybėse narėse – nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d., t. y. paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos visose valstybėse narėse. Pasibaigus šiam pirmajam etapui, prireikus Komisijai gali tekti nustatyti paskirstymo koeficientą, taikomą reikalavimus atitinkantiems pasiūlymams, pateiktiems per šį pirmąjį etapą, ir nebetęsti intervencinių pirkimų likusiu prekybos laikotarpiu, jei pasiūlytas kiekis viršija Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą kiekį. Siekiant išvengti administracinės ir finansinės naštos, tenkančios mokėjimo agentūroms arba intervencinėms agentūroms ir ūkio subjektams, ypač susijusios su užstatų pateikimu, kuris gali būti nebetikslingas, jei kiekio nebūtų skirta, pasiūlymų reikėtų nepriimti nuo sausio 1 d. iki antrajam etapui likusio intervencinio kiekio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(8)

Atsižvelgiant į laikotarpį, būtiną, esant reikalui, nustatyti pirmame etape taikomą paskirstymo koeficientą, reikėtų antrąjį kukurūzų pasiūlymų priėmimo etapą pradėti kitą dieną po likusio intervencijai skirto kiekio paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. pirmąją pasiūlymų pateikimo visose valstybėse narėse dieną. Antruoju etapu pasiūlymai turėtų būti priimami kiekvieną savaitę pradedant nuo pirmojo penktadienio, einančio po minėtų kiekių paskelbimo, atsižvelgiant į ne vėliau kaip iki penktadienio 12 val. (Briuselio laiku) ūkio subjektų pateiktus pasiūlymus. Komisija ne vėliau kaip kiekvienos savaitės trečiadienį privalo per savo informacinį tinklalapį ūkio subjektus informuoti apie likusį intervencijai skirtą kiekį. Jei viršijamas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytas kiekis, Komisija turi nustatyti ir paskelbti paskirstymo koeficientą bei nutraukti intervencinį tų prekybos metų supirkimą. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus intervencinio supirkimo laikotarpius, bet kokiu atveju antrasis pasiūlymų pateikimo laikotarpis Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje turi baigtis ne vėliau kaip balandžio 30 d., Švedijoje – ne vėliau kaip birželio 30 d, o kitose valstybėse narėse – ne vėliau kaip gegužės 31 d.

(9)

Kad paskirstymo mechanizmas būtų veiksmingai valdomas, reikėtų numatyti, kad kukurūzų pasiūlymai negalėtų būti keičiami ar atsiimami. Be to, siekiant, kad pateikiami pasiūlymai būtų motyvuoti, reikėtų, kad pateikiant pasiūlymus taip pat būtų pateikiamas užstatas bei būtų nustatytos faktinio užstato egzistavimo kontrolės ir užstato grąžinimo taisyklės. Todėl šią kontrolę reikia atlikti laikantis tokių pačių valstybės sandėliuose saugojamų atsargų kontrolės taisyklių ir sąlygų kaip ir 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 884/2006, nustatančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (4), nustatytų saugojimo valstybės sandėliuose atsargų kontrolės taisyklių ir sąlygų. Be to, nuo pirmojo pasiūlymų pateikimo etapo iki gruodžio 31 d. gali praeiti keli mėnesiai. Kad ūkio subjektai pateikdami šio pirmojo etapo pasiūlymus nepatirtų finansinio spaudimo, tikslinga leisti, kad pasiūlymą teikiant privalomą užstatą, jei jis pateikiamas kaip banko garantija, sumokėti tik kitą dieną po paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos.

(10)

Paprastieji kviečiai ir kietieji kviečiai yra grūdai, kuriems nustatyti būtiniausi žmonių maisto kokybės reikalavimai ir kurie turi atitikti sanitarines normas, nustatytas 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 315/93, nustatančiu Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (5). Kiti grūdai paprastai yra skirti gyvūnų pašarui ir turi atitikti 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (6) reikalavimus. Reikėtų numatyti, kad šie standartai būtų taikomi perimant atitinkamus produktus pagal šią intervencinę schemą.

(11)

Intervencijai neturėtų būti priimami naudoti arba sandėliuoti netinkamos kokybės grūdai. Tuo tikslu reikėtų atsižvelgti į padėtį intervencijos srityje, susijusią visų pirma su tam tikrų grūdų ilgalaikiu sandėliavimu ir jo poveikio produktų kokybei problemas.

(12)

Todėl, siekiant sumažinti intervencinių produktų kokybės ir tolesnio panaudojimo galimybių pablogėjimą, reikia sugriežtinti kukurūzų kokybės kriterijus. Todėl reikia sumažinti didžiausio drėgmės kiekio rodiklį bei procentinį skaldytų grūdų ir džiovinant perkaitintų grūdų kiekį. Atsižvelgiant į agronominį sorgo ir kukurūzų panašumą, siekiant nuoseklumo, reikia tokias pat priemones nustatyti sorgui.

(13)

Siekiant pagerinti sandėliavimo sąlygų kokybę ir tas sąlygas užtikrinti nuo pasiūlymų pateikimo momento, reikėtų, kad sandėliuose, kuriuose grūdai laikomi pasiūlymo pateikimo momentu, būtų užtikrinamos optimalios jų saugojimo sąlygos, ypač ilgalaikio kukurūzų sandėliavimo atveju. Todėl reikėtų riboti grūdų perėmimą pasiūlymą teikiančio ūkio subjekto sandėlyje ir leisti tokiu būdu grūdus perimti tik, jei jie sandėliuojami saugotojų pagal Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnio 2 dalies a punktą. Tokiu atveju pasiūlymą pateikiantis ūkio subjektas turi įsipareigoti nuo pasiūlymo pateikimo datos santykiams su saugotoju mutatis mutandis taikyti tokias pat sandėliavimo ir kontrolės taisykles bei sąlygas, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 884/2006.

(14)

Mikotoksinų dauginimosi galimybės yra susijusios su tam tikromis sąlygomis, paprastai priklausančiomis nuo klimato sąlygų javų brandos ir ypač jų žydėjimo metu.

(15)

Leistinų teršalų maksimalių ribų viršijimo riziką nustato mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros remdamosi iš tiekėjų gauta informacija ir jų analizės kriterijais. Siekiant sumažinti išlaidas, tyrimų leidžiama reikalauti remiantis tik prieš perimant produktus atlikta rizikos analize, leidžiančia užtikrinti produktų kokybę juos priimant intervenciniam saugojimui, agentūroms prisiimant atsakomybę.

(16)

Sąlygos, kuriomis grūdai yra siūlomi mokėjimo agentūroms arba intervencinėms agentūroms ir kuriomis agentūros juos perima, turi būti kiek galima vienodesnės visoje Bendrijoje, kad būtų išvengta gamintojų diskriminacijos.

(17)

Įvairių kokybės kategorijų intervencinės kainos turi būti padidinamos arba sumažinamos atsižvelgiant į pastebėtus rinkos kainos pokyčius.

(18)

Valstybės narės privalo tikrinti, kaip intervencinės atsargos išsilaikiusios atlikdamos metinę inventorizaciją, numatytą Reglamentu (EB) Nr. 884/2006.

(19)

Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies d punkte, 7 straipsnio 2 dalies b punkte ir XII priedo 1 punkte yra nustatytos atsakomybės taisyklės. Tuose straipsniuose ir tame priede numatoma, kad valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių tinkamam Bendrijos intervencinių produktų išsaugojimui užtikrinti ir kad produktų, kurių kokybė pablogėjo dėl fizinių saugojimo sąlygų ar dėl per ilgo saugojimo, kiekiai būtų apskaitomi kaip trūkumo nustatymo ar kokybės pablogėjimo dieną nurašyti iš intervencinių atsargų. Juose taip pat patikslinama, kad produkto kokybė laikoma pablogėjusia, jei produktas nebeatitinka to produkto supirkimo metu galiojusių kokybės standartų. Todėl iš Bendrijos biudžeto gali būti padengiamos išlaidos tik dėl tų kokybės pablogėjimų, kurie numatyti tose nuostatose. Jei vėliau pasirodytų, kad produktas neatitiko būtiniausių standartų, dėl pagal šį reglamentą reikalaujamos rizikos analizės atžvilgiu priimto netinkamo valstybės narės sprendimo perkant produktą, atsakomybę turėtų prisiimti valstybė narė. Dėl tokio sprendimo nebūtų galima užtikrinti produkto kokybės ir tinkamo išsaugojimo. Todėl reikėtų patikslinti sąlygas, kurioms esant atsakinga yra valstybė narė.

(20)

Siekiant parengti statistines savaitės ataskaitas apie intervencinių grūdų atsargų padėtį, reikėtų nustatyti, kokius pranešimus valstybės narės turi teikti Komisijai.

(21)

Siekiant veiksmingai administruoti sistemą, reikėtų numatyti, kad Komisijos prašoma informacija būtų perduodama elektroniniu būdu.

(22)

Taip pat reikia suklasifikuoti ir turėti tam tikrus duomenis, suderintus regiono mastu. Tikslinga veikti regiono mastu, nustatytu 1990 m. kovo 26 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 837/90 dėl statistinės informacijos, kurią valstybės narės turi teikti apie javų produkciją (7), ir valstybių narių paprašyti tokią informaciją teikti Komisijai.

(23)

Reikėtų taip pat numatyti, kad Komisijos reikalaujami duomenys būtų perduodami naudojant valstybių narių turimus pavyzdžius, pateiktus Komisijos, su intervenciniam pirkimui administruoti reikalinga informacija ir kad tie pavyzdžiai būtų naudojami iš anksto apie tai pranešus vadybos komitetui ir prireikus Komisijai juos pritaikius ir atnaujinus pagal tas pačias sąlygas.

(24)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

pareiškėjo pavardė ar pavadinimas;

b)

siūlomų grūdų pavadinimas;

c)

siūlomų grūdų sandėliavimo vieta;

d)

siūlomų grūdų kiekis, pagrindinės charakteristikos ir derliaus nuėmimo metai;

e)

intervencinis centras, kuriam teikiamas pasiūlymas ir, jei taikomas šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siūlytojo įsipareigojimas užtikrinti, kad santykiams su saugotoju dėl šios pastraipos c punkte nurodytos sandėliavimo vietos bus mutatis mutandis taikomos pagal Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnio 2 dalies a punktą reikalaujamos sandėliavimo ir kontrolės taisyklės bei sąlygos.

a)

jei nuo pasiūlymo pateikimo iki kukurūzų perėmimo momento sandėliavimo vietoje esantis kiekis yra mažesnis už siūlytojo remiantis 2 straipsnio 1 dalimi deklaruotąjį kiekį, nepažeidžiant 5 % paklaidos;

b)

jei siūlytojas paskirtų kiekių faktiškai nepateikia intervencinei agentūrai perimti remiantis 4 ir 6 straipsniais.

a)

už visą pasiūlytą, bet nepaskirtą kiekį;

b)

už pasiūlytą ir paskirtą kiekį, jei intervencinė agentūra faktiškai perima 95 % paskirtojo kiekio.

a)

paprastiesiems kviečiams ir kietiesiems kviečiams – kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 315/93, įskaitant reikalavimus, nurodytus Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006 (8) priedo 2.4–2.7 punktuose dėl Fusarium toksinų paprastiesiems ir kietiesiems kviečiams;

b)

miežiams, kukurūzams ir sorgams – kaip numatyta Direktyvoje 2002/32/EB.

a)

medžiagoms, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, taikomas III priede aprašytas standartinis metodas;

b)

drėgmės kiekiui nustatyti taikomas IV priede aprašytas standartinis metodas. Tačiau valstybės narės gali taikyti ir kitus IV priede išdėstytu principu paremtus metodus, ISO 712:1998 metodą arba infraraudonųjų spindulių technologijos metodą. Kilus ginčui, priimtini tik taikant IV priede aprašytą metodą gauti rezultatai;

c)

tanino kiekiui sorguose nustatyti taikomas ISO 9648:1988 metodas;

d)

paprastųjų kviečių tešlos nelipnumui ir apdorojamumui mašinomis nustatyti taikomas V priede aprašytas standartinis metodas;

e)

baltymų kiekiui sumaltuose paprastuosiuose kviečiuose nustatyti taikomas Tarptautinės grūdų chemijos asociacijos (ICC) patvirtintas metodas, kurio standartai išdėstyti pozicijoje Nr. 105/2: „baltymų kiekio grūduose ir jų produktuose nustatymo metodas“.

Tačiau valstybėms narėms leidžiama taikyti bet kokį kitą metodą. Tokiu atveju jos turi pateikti Komisijai ICC patvirtinimą, kad taikant tokį metodą gaunami tapatūs rezultatai;

f)

maltų paprastųjų kviečių Zeleny koeficientui nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 5529:1992 reikalavimus;

g)

Hagberg kritimo skaičiui (amilazės aktyvumo bandymas) nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 3093:2004 reikalavimus;

h)

kietųjų kviečių stikliškumo praradimo rodikliui nustatyti taikomas VI priede aprašytas standartinis metodas;

i)

natūriniam svoriui nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 7971/2:1995 reikalavimus;

j)

mėginių ėmimo metodai ir etaloniniai analizės metodai mikotoksinų kiekiui nustatyti yra pateikti Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priede ir nustatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 401/2006 (9) I ir II prieduose.

a)

per 45 dienas po perėmimo intervencinė agentūra pati atlieka bent jau tūrio patikrinimą; skirtumas tarp svėrimo būdu nustatyto kiekio ir kiekio, įvertinto taikant tūrio matavimo metodą, negali būti didesnis kaip 5 %;

b)

jei leistina paklaida neviršijama ir vėliau pasvėrus paaiškėja, jog esamas grūdų kiekis skiriasi nuo grūdų kiekio, įrašyto į sąskaitas perimant grūdus, sandėlininkas padengia visas su tuo skirtumu susijusias išlaidas;

c)

jei leistina paklaida viršijama, grūdai turi būti pasverti nedelsiant. Jei nustatytas svoris yra mažesnis už užregistruotąjį, svėrimo išlaidas padengia sandėlininkas, jei didesnis, – valstybė narė.

a)

atsargų apskaitos dokumentuose yra įrašytas svoris, svėrimo metu nustatytos fizinės kokybės charakteristikos ir, svarbiausia, drėgmės kiekis, informacija apie silosavimą (jei jo būta) ir apdorojimą; grūdai turi būti buvę pasverti ne anksčiau kaip prieš 10 mėnesių;

b)

sandėlininkas patvirtina, kad siūloma siunta visiškai atitinka atsargų apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis;

c)

svėrimo metu nustatytos kokybės charakteristikos yra tokios pačios, kaip ir tipinio mėginio, sudaryto iš intervencinės agentūros arba jos atstovo paimtų mėginių, imant po vieną iš 60 tonų grūdų kiekio.

a)

užregistruotinas kiekis yra atsargų apskaitos dokumentuose nurodytas kiekis, jei reikia, – pakoreguotas atsižvelgiant į skirtumus tarp svėrimo metu užregistruoto ir pagal tipinį mėginį nustatyto drėgnumo ir (arba) įvairių priemaišų (Schwarzbesatz) kiekio procentais. Skirtumas tarp įvairių priemaišų kiekio procentais gali būti svarbus tik siekiant sumažinti apskaitos dokumentuose įrašytą svorį;

b)

per 45 dienas po perėmimo intervencinė agentūra atlieka papildomą tūrio patikrinimą; skirtumas tarp svėrimo būdu nustatyto kiekio ir kiekio, įvertinto taikant tūrio matavimo metodą, negali būti didesnis kaip 5 %;

c)

jei leistina paklaida neviršijama ir vėliau pasvėrus paaiškėja, jog esamas grūdų kiekis skiriasi nuo grūdų kiekio, įrašyto į sąskaitas perimant grūdus, sandėlininkas padengia visas su tuo skirtumu susijusias išlaidas;

d)

jei leistina paklaida viršijama, grūdai turi būti pasverti nedelsiant. Jei nustatytas svoris yra mažesnis už užregistruotąjį, svėrimo išlaidas padengia sandėlininkas, jei didesnis – Europos žemės ūkio garantijų fondas, ir atsižvelgiama į Reglamento (EB) Nr. 884/2006 XI priedo 1 dalies pirmoje įtraukoje nustatytą leistiną ribą.

a)

tanino kiekio sorguose nustatymo;

b)

amilazės aktyvumo (Hagberg) bandymo;

c)

baltymų kiekio kietuosiuose kviečiuose ir paprastuosiuose kviečiuose nustatymo;

d)

Zeleny bandymo;

e)

apdorojamumo mašinomis bandymo;

f)

teršalų tyrimo.

a)

kiekio ir būtiniausių charakteristikų patikrinimo data;

b)

pristatytos siuntos svoris;

c)

mėginių skaičius, paimtas tipiniam mėginiui sudaryti;

d)

nustatytos fizinės charakteristikos;

e)

už technologinių kriterijų analizavimą atsakingos tarnybos pavadinimas ir analizės rezultatai.

a)

jei intervencijai teikiamų kukurūzų ir sorgo drėgnumas yra mažesnis nei 13 %, o kitų grūdinių kultūrų atveju 14 %, taikomi VII priedo I lentelėje nurodyti kainos padidinimo dydžiai. Jei minėtų intervencijai siūlomų grūdų drėgnumas yra didesnis kaip atitinkamai 13 % ir 14 %, kaina mažinama VII priedo II lentelėje nurodytais dydžiais;

b)

jei intervencijai siūlomų grūdų natūrinis svoris skiriasi nuo atitinkamai 76 kg/hl svorio/tūrio santykio paprastųjų kviečių ir 64 kg/hl miežių atveju, kaina mažinama VII priedo III lentelėje nurodytais dydžiais;

c)

jei skaldytų grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose, paprastuose kviečiuose ir miežiuose yra didesnis kaip 3 %, o kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 4 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

d)

jei grūdų priemaišų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 2 %, kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 4 %, o paprastuosiuose kviečiuose ir miežiuose – didesnis kaip 5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

e)

jei sudygusių grūdų kiekis yra didesnis kaip 2,5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

f)

jei įvairių priemaišų (Schwarzbesatz) kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 0,5 %, o paprastuosiuose kviečiuose, miežiuose, kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 1 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,1 EUR;

g)

jei margų grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 20 %., už kiekvieną papildomą procentą ar jo dalį kaina mažinama po 0,2 EUR;

h)

jei baltymų kiekis paprastuosiuose kviečiuose yra mažesnis kaip 11,5 %, kaina mažinama VII priedo IV lentelėje nurodytais dydžiais;

i)

jei tanino kiekis intervencijai siūlomuose sorguose yra didesnis kaip 0,4 % sausosios medžiagos, kainos sumažinimas apskaičiuojamas taikant VIII priede aprašytą metodą.

a)

ne vėliau kaip iki kiekvieno trečiadienio 12 val. (Briuselio laiku):

b)

ne vėliau nei kitos po konkurso paskelbimo einančios savaitės trečiadienį konkursui pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2131/93 (10) 2 straipsnio 2 dalį pateiktą grūdų kiekį;

c)

ne vėliau nei trečiadienį, einantį po dienos, kurią valstybė narė nustato atitinkamas siuntas, labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 27 straipsnį nemokamai išdalinti skirtą grūdų kiekį;

d)

ne vėliau kaip kito mėnesio po šio reglamento 5 straipsnio 6 dalyje nurodyto produktų perėmimo termino pabaigoje pagal Reglamento (EEB) Nr. 837/90 III priede apibrėžtus regionus apie visų perimtų siuntų natūrinio svorio, drėgnumo, skaldytų grūdų ir baltymų kiekio vidurkį.