This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32008R0261
Council Regulation (EC) No 261/2008 of 17 March 2008 imposing a definitive anti-dumping duty on imports of certain compressors originating in the People’s Republic of China
2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kompresoriams
2008 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kompresoriams
OL L 81, 2008 3 20, p. 1–20
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(HR)
No longer in force, Date of end of validity: 21/03/2010
Relation | Act | Comment | Subdivision concerned | From | To |
---|---|---|---|---|---|
Corrected by | 32008R0261R(01) | (BG, CS, DA, DE, EL, EN, ES, ET, FI, FR, HU, IT, LT, LV, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, SV) | |||
Corrected by | 32008R0261R(02) | (BG, CS, DA, DE, EL, EN, ES, ET, FI, FR, HU, IT, LT, LV, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, SV) | |||
Corrected by | 32008R0261R(03) | (DA) |
20.3.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 81/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 261/2008
2008 m. kovo 17 d.
kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kompresoriams
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,
kadangi:
A. PROCEDŪRA
1. Inicijavimas
(1) |
2006 m. lapkričio 20 d. Komisija gavo skundą dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės kompresorių, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė „Federazione ANIMA/COMPO“ (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų tam tikrų kompresorių Bendrijoje, vardu. |
(2) |
Skunde pateikta dempingo ir materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimui pradėti. |
(3) |
Tyrimas pradėtas 2006 m. gruodžio 21 d. paskelbus pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). |
2. Laikinosios priemonės
(4) |
Tam tikrus tyrimo aspektus reikia nagrinėti išsamiau, todėl nuspręsta tyrimą tęsti nenustatant laikinųjų priemonių. |
3. Su tyrimu susijusios šalys
(5) |
Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė KLR eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekybininkams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms, KLR atstovams, skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams ir kitiems žinomiems susijusiems Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos. |
(6) |
Kad eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą suteikti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija žinomiems susijusiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams ir KLR atstovams nusiuntė prašymo formas. Keturiolika eksportuojančių gamintojų, įskaitant susijusių bendrovių grupes, prašė suteikti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų. Vienas eksportuojantis gamintojas prašė suteikti tik IR. |
(7) |
Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų KLR ir importuotojų bei gamintojų Bendrijoje skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė, kad, siekdama nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, gali taikyti atranką. |
(8) |
Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuojančių gamintojų KLR, Bendrijos importuotojų ir gamintojų paprašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie jų veiklą per tiriamąjį laikotarpį (2005 m. spalio 1 d.–2006 m. rugsėjo 30 d.), susijusią su nagrinėjamuoju produktu. |
(9) |
Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį eksportuojantys gamintojai atrinkti remiantis didžiausiu tipišku tam tikrų kompresorių eksporto į Bendriją kiekiu, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Komisija, remdamasi iš eksportuojančių gamintojų gauta informacija, atrinko šešias bendroves arba susijusių bendrovių grupes (toliau – atrinktos bendrovės), kurios į Bendriją eksportuoja didžiausią kiekį. Šešių atrinktų bendrovių eksportuotas kiekis sudarė 93 % viso tam tikrų iš KLR į Bendriją eksportuotų kompresorių kiekio per tiriamąjį laikotarpį. Su susijusiomis šalimis konsultuotasi pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį, prieštaravimų negauta. |
(10) |
Dėl Bendrijos gamintojų nuspręsta, kad atranka nebūtina, nes atliekant tyrimą bendradarbiavo tik trys bendrovių grupės. |
(11) |
Dėl importuotojų nuspręsta, kad atranka nebūtina, nes atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas importuotojas. |
(12) |
Klausimynai nusiųsti visoms atrankai pasirinktoms bendrovėms ir visoms kitoms žinomoms susijusioms šalims. Išsamius atsakymus pateikė šeši eksportuojantys KLR gamintojai, trys Bendrijos gamintojai ir vienas importuotojas. Vienas Bendrijos gamintojas pateikė tik atrankos klausimyno atsakymus. Iš kitų suinteresuotųjų šalių klausimyno atsakymų negauta. |
(13) |
Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga siekiant padaryti išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:
|
(14) |
Kadangi eksportuojantiems gamintojams, kuriems negali būti suteiktas RER, reikia nustatyti normaliąją vertę, toliau nurodytų bendrovių patalpose atliktas patikrinimas siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis panašios šalies duomenimis (šiuo atveju Brazilijos):
|
4. Tiriamasis laikotarpis
(15) |
Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2005 m. spalio 1 d.–2006 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant tendencijas, svarbias norint įvertinti žalą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2003 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
1. Nagrinėjamasis produktas
(16) |
Nagrinėjamasis produktas yra KLR kilmės stūmokliniai kompresoriai, kurių debitas ne didesnis kaip 2 kubiniai metrai (m3) per minutę (toliau – kompresoriai arba nagrinėjamasis produktas), kuriuos deklaruojant paprastai nurodomi KN kodai ex84144010, ex84148022, ex84148028 ir ex84148051. |
(17) |
Kompresorių paprastai sudaro elektrinio variklio tiesiogiai arba diržine pavara varomas siurblys. Dažniausiai suslėgtas oras siurbiamas į rezervuarą ir išleidžiamas per slėgio reguliatorių bei guminę žarną. Kompresoriai, ypač didieji, gali būti su ratais, kad juos būtų lengviau perkelti. Kompresoriai gali būti parduodami atskirai arba su priedais, naudojamais purškimui, valymui arba padangų ar kitų gaminių pripūtimui. |
(18) |
Pranešime apie šio tyrimo inicijavimą taip pat nurodyti stūmokliniai siurbliai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad stūmokliniai siurbliai yra viena svarbiausių (bet ne vienintelė) tiriamų kompresorių sudėtinių dalių (atsižvelgiant į modelį jie sudaro 25–35 % bendrų gatavo produkto sąnaudų), juos taip pat galima parduoti atskirai arba įmontuotus į kitus kompresorius, kurie šiame tyrime nenagrinėjami. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad jie nepasižymi tomis pačiomis techninėmis ir fizinėmis savybėmis, kaip sukomplektuoti kompresoriai, ir nėra naudojami toms pačioms paskirtims. Yra ir kitų sukomplektuotų kompresorių sudėtinių dalių, pvz., rezervuaras ir variklis. Siurblių ir sukomplektuotų kompresorių platinimo kanalai ir naudotojų suvokimas apie šiuos produktus taip pat skiriasi. Todėl nuspręsta, kad šiuo atveju stūmokliniai siurbliai neturėtų būti vertinami kaip nagrinėjamasis produktas. |
(19) |
Nagrinėjamasis produktas naudojamas pneumatinių įrankių veikimui palaikyti arba purškimui, valymui arba padangų ar kitų gaminių pripūtimui. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant skirtingų formų, medžiagų ir gamybos procesų, skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir iš esmės naudojamas toms pačioms paskirtims. Todėl nuspręsta, kad šiame tyrime jis yra vienas produktas. |
2. Panašus produktas
(20) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės pagamintiems ir Bendrijos rinkoje parduotiems kompresoriams, KLR pagamintiems ir šalies vidaus rinkoje bei Brazilijos, kuri pasirinkta panašia šalimi, vidaus rinkoje parduotiems kompresoriams ir KLR pagamintiems bei Bendrijai parduotiems kompresoriams iš esmės būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir techninės savybės, ir jie naudojami tai pačiai pagrindinei paskirčiai. |
(21) |
Todėl visi šie kompresoriai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. |
C. DEMPINGAS
1. Bendrosios pastabos
(22) |
Apie save pranešė keturiolika bendrovių arba bendrovių grupių, kurių eksportas sudaro 100 % viso nagrinėjamojo produkto eksporto į EB. Todėl buvo aktyviai bendradarbiaujama. Trylika bendrovių arba bendrovių grupių paprašė joms suteikti RER, o viena bendrovė paprašė jai suteikti tik IR. Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos šešios bendrovės, remiantis jų eksportuotu kiekiu. |
2. Rinkos ekonomikos režimas (RER)
(23) |
Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis. |
(24) |
Trumpai, ir tik patogumo dėlei, pateikiami apibendrinti RER kriterijai:
|
(25) |
Penkios atrinktos eksportuojančių Kinijos gamintojų bendrovės arba bendrovių grupės iš pradžių kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER prašymo formą. Visas šias grupes sudarė tiek nagrinėjamojo produkto gamintojai, tiek su gamintojais ir nagrinėjamojo produkto pardavimu susijusios bendrovės. Iš tiesų Komisija vadovaujasi nusistovėjusia praktika ir tikrina, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER sąlygas. Šios grupės prašė suteikti RER:
|
(26) |
Komisija paprašė minėtų atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašyme pateiktą reikalingą informaciją. |
(27) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad trims iš penkių pirmiau minėtų suteikti RER prašiusių eksportuojančių Kinijos gamintojų, RER suteikti nebuvo galima, nes nė viena iš tų bendrovių ar bendrovių grupių neatitiko 24 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 2 kriterijaus. Be to, viena iš bendrovių grupių neatitiko ir 3 kriterijaus. |
(28) |
Dvi bendrovės arba bendrovių grupės (FIAC ir „Nu Air“) atitiko visus 24 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus, todėl joms buvo galima suteikti RER. |
(29) |
Viena bendrovių grupės „Hongyou/Taizhou“ bendrovė „Taizhou“ ir bendrovė „Wealth Shanghai/Nantong Wealth“ negalėjo įrodyti atitinkančios 24 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 2 kriterijaus, nes nustatyta, kad jų apskaitos praktika ir apskaitos standartai neatitiko tarptautinių apskaitos standartų. Todėl bendrovių grupei „Hongyou/Taizhou“ ir bendrovei „Wealth Shanghai/Nantong Wealth“ nebuvo galima suteikti RER. |
(30) |
Viena bendrovė („Xinlei“) negalėjo įrodyti atitinkanti 24 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 2 kriterijaus, nes jos apskaitos praktika ir apskaitos standartai neatitiko tarptautinių apskaitos standartų. Be to, bendrovė negalėjo pateikti visų įrodymų, kad mokėjo už žemėnaudos teises. Todėl ji neatitiko ir 24 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 3 kriterijaus. Todėl jai nebuvo galima suteikti RER. |
(31) |
Vienas nesusijęs importuotojas, remdamasis tam tikrais tariamais neatitikimais 2004 ir 2005 m. auditorių patikrintose sąskaitose, nesutiko, kad „Nu Air“ būtų suteiktas RER. Tačiau „Nu Air“ galėjo įrodyti, kad neatitikimų nebuvo, ir atsakyti į minėto importuotojo iškeltus klausimus. Todėl šis prieštaravimas atmestas. |
(32) |
Tas pats importuotojas, atsižvelgdamas į tai, kad 2002 m. minėta bendrovė derėjosi dėl preliminaraus susitarimo su regionų valdžios institucijomis, pagal kurį jai būtų leista ne ilgiau kaip trejus metus nemokamai naudotis žemės sklypu, kol tvarkomi žemės nusavinimo formalumai, nesutiko, kad FIAC būtų suteiktas RER. Tačiau, kol susitarimas galiojo, FIAC juo nepasinaudojo ir neįgijo nuosavybės teisės į minėtą žemės plotą. Kita vertus, FIAC sugebėjo įrodyti, kad visada mokėjo veiklai naudojamų patalpų nuomos mokestį. Todėl šis argumentas atmestas. |
(33) |
Viena bendrovių grupės „Hongyou/Taizhou“ bendrovė „Hongyou“ nesutiko, kad dėl kitoje bendrovėje (t. y. bendrovėje „Taizhou“) iškylančių problemų jai neturėtų būti taikomas RER. Tačiau, remiantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), „Hongyou“ ir „Taizhou“ turi būti laikomos susijusiomis šalimis. Todėl, jei „Taizhou“ negalima suteikti RER, šio režimo negalima suteikti ir „Hongyou“. |
(34) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, trys iš penkių atrinktų Kinijos bendrovių ar bendrovių grupių, kurios prašė joms suteikti RER, negalėjo įrodyti, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. |
(35) |
Todėl nuspręsta, kad RER turėtų būti suteiktas dviems bendrovėms – FIAC ir „Nu Air“, o kitoms trims bendrovėms arba bendrovių grupėms šį režimą atsisakyta suteikti. Konsultuotasi su Patariamuoju komitetu, kuris Komisijos tarnybų išvadoms neprieštaravo. |
3. Individualus režimas (IR)
(36) |
Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, visai šaliai apskaičiuotas muitas, jeigu toks taikomas, nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti atitinkančios visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. |
(37) |
Visi RER suteikti prašę eksportuojantys gamintojai prašė jiems suteikti IR tuo atveju, jei jiems nebūtų suteiktas RER. Viena bendrovė („Anlu“) prašė jai suteikti tik IR. |
(38) |
Trys bendrovės arba grupės („Xinlei“, „Anlu“ ir „Wealth Shanghai/Nantong Wealth“) iš keturių atrinktų bendrovių ar bendrovių grupių, kurioms nebuvo galima suteikti RER („Xinlei“, „Honyou/Taizhou“, „Wealth Shanghai/Nantong Wealth“), arba kurios neprašė suteikti RER („Anlu“), atitiko visus 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus ir joms buvo galima suteikti IR. |
(39) |
Nustatyta, kad „Taizhou“ nesugebėjo įrodyti atitinkanti visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR suteikimo reikalavimus. Visų pirma, dėl rimtų problemų, susijusių su bendrovės apskaitos sistema, nebuvo įmanoma patikrinti, ar bendrovė atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytus kriterijus, pagal kuriuos eksporto kainos ir kiekis bei pardavimo sąlygos ir terminai turi būti nustatomi laisvai. |
(40) |
Todėl „Taizhou“ prašymas suteikti IR atmestas. |
4. Normalioji vertė
4.1. Bendrovės ar bendrovių grupės, kurioms buvo galima suteikti RER
(41) |
Nustatydama normaliąją vertę, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia nustatė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo galima suteikti RER, nagrinėjamojo produkto pardavimas šalies vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas, t. t. ar bendras toks parduotas kiekis buvo ne mažesnis kaip 5 % viso nagrinėjamojo produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio. Kadangi abi bendrovės ar bendrovių grupės produkto šalies vidaus rinkoje praktiškai nepardavė, manyta, kad produktas nebuvo parduodamas tipišku kiekiu, kuriuo būtų galima remtis nustatant normaliąją vertę. |
(42) |
Kadangi nustatant normaliąją vertę nebuvo galima remtis pardavimu vidaus rinkoje, reikėjo taikyti kitą metodą. Taigi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį naudojo apskaičiuotąją normaliąją vertę. Normalioji vertė apskaičiuota remiantis bendrovių ar bendrovių grupių nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudomis. Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį prie gamybos sąnaudų pridedama pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų bei pelno suma. PBA išlaidų ir pelno nebuvo įmanoma nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginiu sakiniu, nes nė vienos bendrovės ar bendrovių grupės pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. PBA išlaidų ir pelno nebuvo įmanoma nustatyti remiantis 2 straipsnio 6 dalies a punktu, nes nebuvo kitos bendrovės, kuriai būtų galima suteikti RER. Be to, PBA išlaidų ir pelno nebuvo galima nustatyti remiantis 2 straipsnio 6 dalies b punktu, nes nė viena bendrovė ar bendrovių grupė įprastomis prekybos sąlygomis nepardavė tipiško tos pačios bendrosios kategorijos produkto kiekio. Todėl PBA išlaidos ir pelnas nustatyti pagal 2 straipsnio 6 dalies c punktą (taikant bet kurį kitą pagrįstą metodą), remiantis bendradarbiaujančio gamintojo panašioje šalyje patirtomis PBA išlaidomis ir gautu pelnu. Remiantis viešai skelbta informacija nustatyta, kad per TL šis pelno dydis neviršijo kitų žinomų tos pačios bendrosios kategorijos produktų (t. y. elektros mašinų) KLR gamintojų gauto pelno. |
4.2. Bendrovės ar bendrovių grupės, kurioms nebuvo galima suteikti RER
(43) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje. |
(44) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad tinkama panašia šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti ketina pasirinkti Braziliją. Suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas dėl tokio pasirinkimo. Nė viena suinteresuotoji šalis šiam pasiūlymui neprieštaravo. |
(45) |
Brazilijoje yra keturi žinomi gamintojai, kurie per metus pagamina apie 220 000 kompresorių, o importuojama – apie 30 000. Komisija visus žinomus Brazilijos gamintojus kvietė bendradarbiauti. |
(46) |
Atliekant tyrimą bendradarbiavo du Brazilijos gamintojai. Vienas jų yra susijęs su Bendrijos gamintoju, grupe FIAC. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šio gamintojo kainos apskritai buvo didelės, nes jis gamino nedidelį kiekį sudėtingų, medicinai skirtų kompresorių, kurių nebuvo galima tiesiogiai palyginti su nagrinėjamuoju produktu. Produkto ir rinkos savybės labai skirtingos, todėl būtų labai sunku atlikti būtinus koregavimus, kad šiuos duomenis būtų galima naudoti nustatant Kinijoje pagamintų kompresorių normaliąją vertę. Nustatyta, kad antrasis bendradarbiaujantis Brazilijos gamintojas gamino kai kurių modelių kompresorius, kuriuos galima palyginti su eksportuojančių Kinijos gamintojų į Bendriją eksportuojamais kompresoriais. Todėl eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER, normaliajai vertei nustatyti buvo naudojamos šio Brazilijos gamintojo įprastomis prekybos sąlygomis Brazilijos rinkoje parduotų panašių modelių kompresorių kainos. |
5. Eksporto kaina
(47) |
Eksportuojantys gamintojai produktą eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias ar nesusijusias prekybos bendroves, įsikūrusias ir Bendrijos teritorijoje, ir už jos ribų. |
5.1. Bendrovės ar bendrovių grupės, kurioms buvo galima suteikti RER arba IR
(48) |
Kai produktas eksportui į Bendriją buvo parduodamas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje arba per nesusijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis. |
(49) |
Kai produktas eksportui į Bendriją buvo parduodamas per Bendrijoje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis pirmojo šių susijusių prekybininkų perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis. Kai produktas buvo parduodamas per susijusias bendroves, įsikūrusias ne Bendrijos teritorijoje, eksporto kaina nustatyta remiantis pirmojo perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis. |
5.2. Bendrovės ar bendrovių grupės, kurioms nebuvo galima suteikti RER ir (arba) IR
(50) |
Dėl 29 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių nustatant individualius dempingo skirtumus nebuvo galima naudoti dviejų atrinktų eksportuojančių Kinijos bendrovių, kurioms nebuvo galima suteikti nei RER, nei IR (grupė „Taizhou/Honyou“), pardavimo eksportui duomenų. Todėl dempingo skirtumas apskaičiuotas, kaip nurodyta 55 konstatuojamojoje dalyje. |
6. Palyginimas
(51) |
Normalioji vertė ir eksporto kainos lygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. |
(52) |
Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į tų eksportuojančių Kinijos gamintojų, kuriems buvo galima suteikti RER ir (arba) IR, prekybos lygio, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir kreditų išlaidų bei išlaidų po pardavimo (laidavimo ir (arba) garantijos) skirtumus. Kitoms bendrovėms, remiantis pirmiau minėtais koregavimais, pritaikytas tokių koregavimų vidurkis. |
(53) |
Pardavimo, kuris buvo vykdomas per ne Bendrijos teritorijoje įsikūrusius susijusius prekybininkus, atveju koregavimas taikytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą tais atvejais, kai buvo aišku, kad šios bendrovės vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Šis koregavimas pagrįstas prekybos bendrovių PBA išlaidomis ir duomenimis apie nesusijusio prekybininko Bendrijoje gautą pelną. |
7. Dempingo skirtumai
(54) |
Procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:
|
(55) |
Dviem atrinktoms bendrovėms, kurioms nebuvo suteiktas nei RER, nei IR, dempingo skirtumas apskaičiuotas kaip trims bendrovėms ar bendrovių grupėms, kurioms suteiktas IR, o ne RER, nustatytų skirtumų svertinis vidurkis. |
(56) |
Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms dempingo skirtumas apskaičiuotas kaip visoms atrinktoms bendrovėms nustatytų skirtumų svertinis vidutinis. |
(57) |
Kaip nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje, buvo labai aktyviai bendradarbiaujama (100 %), todėl vidutinis dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas pagal didžiausią lygį taikytiną bet kuriai atrinktai bendrovei. |
D. ŽALA
1. Bendrijos gamyba
(58) |
Remiantis Bendrijos pramonės apibrėžtimi, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, inicijuojant tyrimą svarstyta, ar toliau išvardytų Bendrijos gamintojų produkcija turėtų būti įtraukta į Bendrijos gamybos apibrėžtį:
|
(59) |
Du iš skundą pateikusių gamintojų bendradarbiauti nustojo netrukus po to, kai buvo inicijuotas tyrimas, ir nepateikė atrankos klausimyno atsakymų. |
(60) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos trys bendradarbiaujančios bendrovės arba bendrovių grupės Bendrijoje ne tik gamino, bet ir importavo vis didesnį kiekį nagrinėjamojo produkto, kurį perpardavė Bendrijos rinkoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad visi bendradarbiaujantys gamintojai nusprendė perkelti dalį gamybos, ir visų pirma tą dalį, kuriai daugiausia poveikio turėjo didėjantis importo dempingo kaina iš KLR kiekis. Bendradarbiaujančios bendrovės arba bendrovių grupės daugiausia importavo iš atitinkamų KLR įsikūrusių susijusių giminingų arba pavaldžiųjų bendrovių. |
(61) |
Todėl buvo nagrinėta, ar, neatsižvelgiant į importuotą kiekį, šių bendrovių pagrindinis tikslas buvo veikti Bendrijoje. |
(62) |
Dėl bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų importuoto kiekio nustatyta, kad dvi iš šių bendrovių arba bendrovių grupių (bendrovės A ir B) importavo vis didesnį, tačiau pakankamai nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį (per nagrinėjamąjį laikotarpį KLR kilmės nagrinėjamojo produkto perparduotas kiekis buvo mažesnis už tų bendrovių pačių pagamintos produkcijos atitinkamo grynojo pardavimo kiekį). Be to, tų bendrovių būstinės liko Bendrijoje, čia vykdoma ir MTP veikla. Todėl daroma išvada, kad A ir B bendrovių pagrindinis tikslas – veikti Bendrijoje ir, nepaisant jų importo iš KLR, jos turėtų būti priskiriamos Bendrijos gamybai. |
(63) |
Dėl kitos bendradarbiaujančios bendrovių grupės (C bendrovė) nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo jos Bendrijos rinkoje parduoto importuoto produkto kiekis, o nuo 2005 m. šis kiekis viršija Bendrijoje pagaminto ir parduoto panašaus produkto kiekį. Per tiriamąjį laikotarpį KLR kilmės perparduotas nagrinėjamojo produkto kiekis sudarė didžiąją dalį C bendrovės viso Bendrijos rinkoje parduoto kiekio. |
(64) |
Svarstyta, ar, nepaisant didelio importuoto kiekio, galima laikyti, kad importuotu kiekiu papildomas produkto asortimentas, ir ar toks kiekis importuojamas laikinai. Tačiau paaiškėjo, kad negalima manyti, jog C bendrovė importuotu produktu papildo produkto asortimentą, nes importuota laikantis strateginio sprendimo iškelti nagrinėjamojo produkto gamybą į KLR (vykdyti užsakomuosius darbus) siekiant sumažinti gamybos sąnaudas ir sugebėti konkuruoti su kitais iš Kinijos importuojamais produktais. Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį daug KLR gaminamų modelių kita tos pačios grupės bendrovė gamino ir Italijoje. Todėl KLR gaminti kompresoriai tiesiogiai konkuravo su tos pačios grupės Italijoje gamintais kompresoriais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad perparduotas didelis importuoto produkto kiekis, palyginti su visu C bendrovės parduotu kiekiu, negalima daryti išvados, kad C bendrovės tikslas – nagrinėjamąjį produktą toliau gaminti Bendrijoje. Nustatyta, kad C bendrovė tikriausiai toliau importuos panašų produktą iš nagrinėjamosios šalies arba net didins importuojamą kiekį ir po to perparduos Bendrijos rinkoje, o tai reiškia, kad C bendrovė turėtų būti laikoma importuotoja, o ne Bendrijos gamintoja. |
(65) |
Todėl daroma išvada, kad C bendrovė neturėtų būti įtraukta į Bendrijos gamybos apibrėžtį. |
(66) |
Taigi, Bendrijos tam tikrų kompresorių gamyba, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, apibūdinta kaip visų 58 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendrovių visa produkcija, iš jos atėmus C bendrovės produkciją. Kadangi daug gamintojų ir surinkėjų Bendrijoje nebendradarbiavo, produkcijos kiekis apskaičiuotas remiantis per tyrimą surinkta informacija ir skunde pateiktais duomenimis. |
2. Bendrijos pramonė
(67) |
Tyrimas inicijuotas po to, kai Italijos federacija ANIMA, atstovaujanti keturias kompresorius gaminančias bendroves ir vieną skundui pritariantį gamintoją (kaip išsamiau aprašyta 58 konstatuojamojoje dalyje), pateikė skundą. Nors, kaip minėta pirmiau, dvi skundą pateikusios bendrovės nebendradarbiavo, o vienas Bendrijos gamintojas nebuvo įtrauktas į Bendrijos gamybos apibrėžtį, nustatyta, kad likę du Bendrijos gamintojai, kurie tinkamai bendradarbiavo atliekant tyrimą, pagamina didelę dalį (šiuo atveju apie 50 %) Bendrijos produkcijos. Dėl to šie du bendradarbiaujantys gamintojai laikomi Bendrijos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. |
(68) |
Kiti skunde išvardyti ir 58 konstatuojamojoje dalyje išsamiau apibūdinti gamintojai, išskyrus į Bendrijos gamybos apibrėžtį neįtrauktą bendrovę, bus vadinami kitais Bendrijos gamintojais. Nė vienas iš kitų Bendrijos gamintojų skundui neprieštaravo. |
3. Suvartojimas Bendrijoje
(69) |
Suvartojimas Bendrijoje nustatytas remiantis C bendrovės ir Bendrijos pramonės produkcijos, skirtos Bendrijos rinkai, parduotu kiekiu ir iš Eurostato gautais duomenimis apie importo Bendrijos rinkoje kiekį, o kitų Bendrijos gamintojų pardavimo atveju – skunde pateikta informacija. |
(70) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto Bendrijos rinka sumažėjo 6 % ir per TL sudarė apie 3 066 000 vienetų. Tiksliau, suvartojimas Bendrijoje 2004 m. sumažėjo 7 %, 2005 m. truputį padidėjo 1 procentiniu punktu ir toks buvo per TL. Galima teigti, kad suvartojimas Bendrijoje sumažėjo dėl to, kad mažėjo Bendrijos gamintojų pardavimas, kaip ir importas iš kitų trečiųjų šalių (daugiausia JAV ir Japonijos).
|
4. Importas iš nagrinėjamosios šalies
a) Kiekis
(71) |
Į Bendriją importuotas nagrinėjamojo produkto kiekis labai padidėjo tarp 2003 m. ir TL. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jis padidėjo 182 % ir sudarė daugiau nei 1 600 000 vienetų. Tiksliau, importas iš nagrinėjamosios šalies 2003–2004 m. padidėjo 66 %, 2005 m. – dar 110 procentinių punktų ir per TL – 6 procentiniais punktais. |
b) Rinkos dalis
(72) |
Eksportuotojų nagrinėjamojoje šalyje užimama rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei 35 procentiniais punktais ir per TL sudarė 53 %. Kinijos eksportuotojai savo rinkos dalį 2003–2004 m. padidino 13 procentinių punktų, o per 2005 m. – dar 20 procentinių punktų. Per TL eksportuotojų iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis truputį padidėjo dar vienu procentiniu punktu.
|
c) Kainos
i) Kainų raida
(73) |
Tolesnėje lentelėje nurodytos nagrinėjamojo produkto importo kainos pagrįstos bendradarbiaujančių eksportuotojų pateiktais duomenimis, kurie buvo patikrinti atliekant tyrimą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importo kaina apskritai padidėjo, t. t. 2003 m.–TL kaina padidėjo 6 %. Kainos tikriausiai didėja dėl to, kad keičiasi produkto asortimentas, nes Kinijos gamintojai palaipsniui pradeda gaminti ir eksportuoti sudėtingesnius ir brangesnius kompresorius.
|
ii) Priverstinis kainų sumažinimas
(74) |
Lygintos atrinktų eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos pramonės vidutinės panašių nagrinėjamojo produkto modelių pardavimo Bendrijoje kainos. Dėl to Bendrijos pramonės gamintojo kainos EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams, atskaičiavus visas lengvatas ir mokesčius, palygintos su KLR eksportuojančių gamintojų CIF kainomis Bendrijos pasienyje, jas atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas. Kadangi Bendrijos pramonė Bendrijos produkciją paprastai parduoda tiesiogiai mažmenininkams, o kiniškos prekės mažmenininkams parduodamos per susijusius arba nesusijusius importuotojus ir (arba) prekybininkus, importo kaina prireikus pakoreguota siekiant užtikrinti, kad būtų lyginama tuo pačiu prekybos lygiu. Palyginus paaiškėjo, kad per TL dėl Bendrijoje parduoto nagrinėjamojo produkto Bendrijos pramonės kainos, priklausomai nuo nagrinėjamojo eksportuotojo, buvo priverstinai sumažinamos 22–43 %. |
5. Bendrijos pramonės padėtis
(75) |
Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Bendrijos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius. |
(76) |
Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonei priskiriami tik du gamintojai, su Bendrijos pramone susiję duomenys nurodomi kaip indeksai ir (arba) ribiniai dydžiai, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų užtikrintas konfidencialumas. Primenama, kad toliau pateikti duomenys yra susiję tik su Bendrijos pramonės Bendrijoje pagamintu panašiu produktu, taigi jie neapima Bendrijos pramonės susijusių bendrovių KLR pagamintų ir po to Bendrijoje perparduotų atskirų siurblių ir kompresorių. |
a) Gamyba
(77) |
Bendrijos pramonės gamyba 2003 m.–TL labai sumažėjo. Tiksliau, 2004 m. sumažėjo 16 %, 2005 m. – dar 23 procentiniais punktais, o per TL – 7 procentiniais punktais. Per TL Bendrijos pramonė pagamino 300 000–400 000 vienetų.
|
b) Pajėgumai ir pajėgumų naudojimo koeficientas
(78) |
Pajėgumų naudojimas 2003–2004 m. truputį padidėjo 3 %, per 2005 m. – dar 9 procentiniais punktais ir toks buvo per TL. Gamybos pajėgumai 2005 m. padidėjo dėl to, kad vienas Bendrijos gamintojas investavo į papildomą kompresorių, skirtų aukštesniam rinkos segmentui, gamybos liniją. Per TL Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai sudarė 600 000–800 000 vienetų. |
(79) |
Bendrijos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolatos mažėjo, o per TL buvo dvigubai mažesnis nei 2003 m. Tai rodo, kad mažėjo gamyba. Per TL naudota 40–50 % Bendrijos pramonės pajėgumų.
|
c) Atsargos
(80) |
Laikotarpio pabaigos atsargų kiekis 2004 m. padidėjo 37 %, 2005 m. – dar 45 procentiniais punktais, o per TL sumažėjo 138 procentiniais punktais. Per TL Bendrijos pramonės atsargos sudarė 10 000–20 000 vienetų. Atsižvelgiant į tai, kad panašus produktas Bendrijoje daugiausia gaminamas pagal užsakymą, atsargų lygis šio produkto atveju nelaikomas naudotinu žalos rodikliu.
|
d) Parduotas kiekis
(81) |
Bendrijos pramonės nuosavos produkcijos pardavimas Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolatos mažėjo. Tiksliau, 2004 m. pardavimas sumažėjo 19 %, 2005 m. – dar 24 procentiniais punktais, ir per TL – 9 procentiniais punktais. Per TL Bendrijos pramonė pardavė 200 000–300 000 vienetų.
|
e) Rinkos dalis
(82) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės rinkos dalis nuolatos mažėjo. Tiksliau Bendrijos pramonės rinkos dalies raidą atspindintis rodiklis 2004 m. sumažėjo 13 %, 2005 m. – 27 procentiniais punktais, o per TL – dar 9 procentiniais punktais. Per TL Bendrijos pramonės rinkos dalis sudarė 5–10 %.
|
f) Augimas
(83) |
2003 m.–TL, kai suvartojimas Bendrijoje sumažėjo 6 %, Bendrijos pramonės parduotas kiekis Bendrijos rinkoje sumažėjo daug daugiau – net 52 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo beveik du kartus, o importo dempingo kaina užimama rinkos dalis padidėjo 35 procentiniais punktais – iki 53 %. Taigi daroma išvada, kad nebuvo tokio augimo, kuris Bendrijos pramonei būtų buvęs naudingas. |
g) Užimtumas
(84) |
Bendrijos pramonės užimtumo lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolatos mažėjo. 2004 m. jis sumažėjo 10 %, 2005 m. – 16 procentinių punktų, o per TL – dar 5 procentiniais punktais. Per TL su panašaus produkto gamyba ir pardavimu susijęs Bendrijos pramonės užimtumas – 150–200 darbuotojų.
|
h) Našumas
(85) |
Bendrijos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas vieno darbuotojo per metus pagaminamos produkcijos kiekiu (vienetais), 2004 m. sumažėjo 7 %, 2005 m. – 10 procentinių punktų, o per TL – dar 5 procentiniais punktais. Per TL Bendrijos pramonės našumas – 1 500–2 000 vieno darbuotojo pagamintų vienetų. Nuolatinis našumo mažėjimas rodo, kad mažėja gamyba, kuri per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo kur kas daugiau nei atitinkamai užimtumas.
|
i) Darbo sąnaudos
(86) |
Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos 2003–2004 m. padidėjo 8 % ir tokios buvo 2005 m., o per TL truputį sumažėjo 1 procentiniu punktu. Minėtos sąnaudos 2004 m. padidėjo iš esmės dėl to, kad padidėjo atlyginimai, dėl kurių vienas iš Bendrijos pramonės gamintojų susiderėjo po ginčo su profesine sąjunga. Be to, prieš susiderant dėl atlyginimų pakėlimo 2003 m. vyko streikas, dėl kurio streikuojantiesiems nebuvo mokama už neatidirbtas darbo valandas, ir dėl to metinės darbo sąnaudos, palyginti su kitais metais, buvo sumažėjusios.
|
j) Bendrijos kainoms poveikio turintys veiksniai
(87) |
Bendrijos pramonės nuosavos produkcijos pardavimo nesusijusiems pirkėjams vieneto kainos 2003 m.–TL padidėjo 20 %. Tiksliau vidutinė pardavimo kaina 2004 m. padidėjo 9 %, 2005 m. – dar 13 procentinių punktų, o per TL šiek tiek sumažėjo 2 procentiniais punktais. Per TL vidutinė vieneto kaina buvo 100–150 EUR.
|
(88) |
Padidėjusi vidutinė vieneto kaina rodo, kad Bendrijos pramonė palaipsniui keičia gamybą, siekdama gaminti aukštesniam rinkos segmentui, t. t. geresnės kokybės, lengviau eksploatuojamus, didesnių pajėgumų ir atitinkamai daugiau sąnaudų reikalaujančius ir brangesnius panašaus produkto modelius. |
(89) |
Atsižvelgiant į importuotą kiekį ir priverstinio kainų sumažinimo lygį, akivaizdu, kad šis importas turėjo poveikio kainoms. |
k) Pelningumas ir investicijų grąža
(90) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės nuosavos produkcijos pardavimo Bendrijoje pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentu, buvo neigiamas, tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas padidėjo. Neigiami pelningumo rodikliai pagerėjo 2004 ir ypač 2005 m., kai nuostoliai iš esmės buvo mažiausi, o vėliau per TL tik truputį pablogėjo. Per TL Bendrijos pramonės pelningumas buvo nuo –3 % iki –10 %.
|
(91) |
Investicijų grąža (toliau – IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, atitiko pirmiau nurodytą pelningumo tendenciją. Per nagrinėjamąjį laikotarpį ji taip pat išliko neigiama. Investicijų grąža padidėjo 2004 m. ir dar labiau 2005 m., o per TL šiek tiek sumažėjo. Per tiriamąjį laikotarpį IG sudarė nuo –30 % iki –15 %. |
l) Grynųjų pinigų srautas
(92) |
Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat buvo neigiamas, tačiau per TL akivaizdžiai padidėjo ir buvo tik truputį neigiamas, t. t. nuo – 100 000 iki 0 EUR.
|
m) Investicijos ir pajėgumas padidinti kapitalą
(93) |
Bendrijos pramonės metinės investicijos į panašaus produkto gamybą 2004 m. padidėjo 72 %, 2005 m. – dar 75 procentiniais punktais, o per TL truputį sumažėjo 7 procentiniais punktais. Tačiau grynųjų investicijų per TL būta pakankamai nedaug – 1 300 000–2 300 000 EUR. Galima teigti, kad investicijos padidėjo dėl to, kad vienas Bendrijos gamintojų investavo į naujo pastato išperkamąją nuomą, ketindamas centralizuoti ir modernizuoti gamybos procesą, o kai kurios Bendrijos pramonės įmonės investavo į esamų įrenginių remonto ir atnaujinimo darbus bei į naujus įrenginius ir modulius, ketindamos didinti jų produkto konkurencingumą, palyginti su dempingo kainomis iš Kinijos importuojamu produktu.
|
(94) |
Komisijai nepateikta jokių įrodymų, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų pablogėjusios ar pagerėjusios galimybės padidinti kapitalą. |
n) Dempingo skirtumo dydis
(95) |
Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies kiekį, užimamą rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu. |
o) Atsigavimas nuo buvusio dempingo
(96) |
Negavus jokios informacijos apie dempingą prieš šiame tyrime vertinamą padėtį, šis veiksnys laikomas nesusijusiu. |
6. Išvada dėl žalos
(97) |
2003 m.–TL KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina kiekis padidėjo net 182 %, o šio importo Bendrijos rinkos dalis padidėjo daugiau nei 35 procentiniais punktais. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo dempingo kainos buvo daug mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Be to, per TL dėl importo iš KLR kainų buvo priverstinai žymiai sumažintos Bendrijos pramonės kainos. Priverstinio kainų sumažinimo svertinis vidurkis per TL buvo 22–43 %. |
(98) |
Kai kurie rodikliai 2003 m.–TL gerėjo. Vidutinė pardavimo kaina padidėjo 20 %, gamybos pajėgumai – 12 %, o investicijos – 140 %. Tačiau 78, 88 ir 93 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, kad šie pokyčiai vyko dėl konkrečių priežasčių. Be to, kaip nurodyta 90 konstatuojamojoje dalyje, buvo požymių, kad pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo, nes 2003 m.–TL labai sumažėjo nuostoliai. Tačiau reikia atsiminti, kad pelningumas buvo neigiamas, o nuostolių lygio per TL negalima laikyti nereikšmingu. |
(99) |
Nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės padėtis labai pablogėjo. Dauguma žalos rodiklių 2003 m.–TL blogėjo: pagamintas kiekis sumažėjo 46 %, pajėgumų naudojimas – daugiau nei du kartus, Bendrijos pramonės pardavimas – 52 %, o atitinkama rinkos dalis – daugiau nei du kartus, užimtumas sumažėjo 31 %, o našumas – 22 %. |
(100) |
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. |
E. PRIEŽASTINIS RYŠYS
1. Įvadas
(101) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija nagrinėjo, ar importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui. |
2. Importo dempingo kaina poveikis
(102) |
2003 m.–TL didelis importo dempingo kaina kiekio padidėjimas 182 % ir atitinkamai užimamos Bendrijos rinkos dalies padidėjimas 35 procentiniais punktais bei nustatytas priverstinis kainų sumažinimas (22–43 % per TL) sutapo su ekonominės Bendrijos pramonės padėties pablogėjimu, kaip paaiškinta 99 konstatuojamojoje dalyje. Be to, dempingo kainomis importuojamų produktų kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo vidutiniškai daug mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Manoma, kad dėl šio importo dempingo kainomis buvo daromas spaudimas mažinti kainas, ir Bendrijos pramonė dėl to negalėjo didinti savo pardavimo kainų tiek, kiek reikėjo, kad būtų gautas pelnas, ir kad importas dempingo kainomis turėjo reikšmingo neigiamo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai. Be to, paaiškėjo, kad Bendrijos pramonė prarado didelę dalį rinkos dalies, kurią užėmė padidėjęs importo dempingo kaina kiekis. Dėl sumažėjusio parduoto kiekio atitinkamai padidėjo nuolatinės Bendrijos pramonės išlaidos ir dėl to finansinei padėčiai taip pat darytas neigiamas poveikis. Todėl yra akivaizdus priežastinis importo iš KLR ir Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos ryšys. |
3. Kitų veiksnių poveikis
(103) |
Tolesnėje lentelėje parodyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį eksportui parduotas kiekis sumažėjo 33 %, tačiau EB pardavimas, kaip aprašyta 81 konstatuojamojoje dalyje, sumažėjo dar daugiau. Per TL eksportui parduota 100 000–150 000 vienetų. Vidutinė vieneto pardavimo eksportui kaina 2003 m.–TL nekito ir siekė 100–150 EUR.
|
(104) |
Atsižvelgiant į stabilią kainą eksporto rinkose ir pakankamai nedidelį eksportui skirto kiekio sumažėjimą, manoma, kad net jei eksportas galėjo būti susijęs su Bendrijos pramonei padaryta materialine žala, šis poveikis nebuvo tokio dydžio, kad būtų nutrauktas priežastinis ryšys. |
(105) |
Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos negalėjo padidėti tik dėl to, kad padidėjo žaliavų (t. t. metalo dalių) kaina, bet būta ir kitų priežasčių, t. t. buvo sau daroma žala. Pažymima, kad minėta šalis nepatikslino sau daromos žalos priežasčių. |
(106) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės vieneto gamybos sąnaudos 2003 m.–TL padidėjo apytikriai 8 %. Iš dalies jos galėjo padidėti dėl to, kad akivaizdžiai padidėjo žaliavų kaina. Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš dalies sąnaudos padidėjo dėl to, kad pablogėjo sąnaudų struktūra ir visų pirma nuolatinės vieneto išlaidos, kurios padidėjo, nes žymiai sumažėjo pagamintų vienetų skaičius. Tačiau iš esmės sąnaudos padidėjo dėl to, kad pastebimai padidėjo aukštesniam rinkos segmentui gaminamų modelių dalių kaina. |
(107) |
Tačiau vidutinių vieneto gamybos sąnaudų padidėjimą visiškai kompensavo vidutinės vieneto pardavimo kainos padidėjimas (žr. 87 konstatuojamąją dalį), dėl kurio, kaip aprašyta 90 konstatuojamojoje dalyje, padidėjo pelningumas (nors ir liko neigiamas). Todėl manoma, kad gamybos sąnaudų padidėjimas nebuvo susijęs su Bendrijos gamintojams padaryta žala. |
(108) |
Remiantis Eurostato duomenimis kitų pasaulio šalių (išskyrus KLR) kilmės panašaus produkto į Bendriją importuotas kiekis 2004 m. sumažėjo 33 %, 2005 m. – dar 7 procentiniais punktais, o per TL šiek tiek padidėjo 9 procentiniais punktais. Apskritai minėtas importuotas kiekis 2003 m.–TL sumažėjo 31 %. Atitinkama importo iš kitų pasaulio šalių rinkos dalis sumažėjo nuo 35 % 2003 m. iki 26 % per TL. |
(109) |
Išsamios informacijos apie importo iš kitų pasaulio šalių kainas nebuvo. Eurostato duomenyse neatsižvelgiama į produkto asortimentą, todėl šių duomenų nebuvo galima naudoti jokiam pagrįstam palyginimui su Bendrijos pramonės kainomis. Per tyrimą nenustatyta požymių, kad dėl importo iš kitų pasaulio šalių kainų būtų priverstinai sumažintos Bendrijos kainos. |
(110) |
Atsižvelgiant į mažėjantį kiekį ir rinkos dalį bei į tai, kad nėra kitokių įrodymų, daroma išvada, kad dėl importo iš kitų pasaulio šalių Bendrijos pramonei materialinė žala nebuvo daroma (jei žala iš viso buvo daroma).
|
(111) |
Kaip nurodyta 65 konstatuojamojoje dalyje, vienas Bendrijos gamintojas nebuvo įtrauktas į Bendrijos gamybos apibrėžtį. Be to, kai kurie gamintojai ir surinkėjai atliekant tyrimą nebendradarbiavo (žr. 58 konstatuojamąją dalį). Remiantis per tyrimą iš bendradarbiaujančių gamintojų ir skundo gauta informacija, apskaičiuota, kad šie kiti Bendrijos gamintojai EB rinkai 2003 m. pardavė apytikriai 1 000 000 vienetų, o parduotas kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo, t. t. iki 400 000 vienetų per TL. Panašiai, atitinkama rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 31 % 2003 m. iki 13 % per TL. Todėl šie gamintojai Bendrijos pramonės sąskaita nepadidino nei parduoto kiekio, nei rinkos dalies. Priešingai, jie, kaip ir Bendrijos pramonė, dėl importo dempingo kaina iš Kinijos prarado didelę pardavimo ir rinkos dalį. |
(112) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad nėra kitokios informacijos, daroma išvada, kad kiti Bendrijos gamintojai žalos Bendrijos pramonei nepadarė.
|
(113) |
Kaip nurodyta 70 konstatuojamojoje dalyje, suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo apytikriai 200 000 vienetų arba 6 %. Tačiau reikia pažymėti, kad per tą patį laikotarpį Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje daug labiau sumažėjo vertinant absoliučiais skaičiais (parduota 250 000–300 000 mažiau vienetų) ir pagal panašius rodiklius (pardavimas sumažėjo net 52 %). Tuo pačiu metu, kai Bendrijos pramonė prarado iš esmės pusę rinkos dalies (žr. 82 konstatuojamąją dalį), kiniškų kompresorių užimama rinkos dalis padidėjo 35 procentiniais punktais (žr. 71 konstatuojamąją dalį). Taigi, daroma išvada, kad sumažėjus suvartojimui žala Bendrijos pramonei nebuvo padaryta. |
4. Išvada dėl priežastinio ryšio
(114) |
Kadangi sutampa laikas, kai, pirma, ypatingai padidėjo importas iš KLR dempingo kaina, jo rinkos dalys bei buvo nustatytas priverstinis kainų sumažinimas, ir, antra, pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje, patyrė dėl importo dempingo kaina. |
(115) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės eksportas galėjo būti tam tikra dalimi susijęs su padaryta žala, tačiau ne tokiu mastu, kad būtų galima nutraukti priežastinį ryšį. Nagrinėti kiti žinomi veiksniai, bet nustatyta, kad su padaryta žala jie nebuvo susiję. Nustatyta, kad padidėjusias Bendrijos pramonės vieneto gamybos sąnaudas pakankamai kompensavo tuo pačiu metu padidėjusi pardavimo kaina, todėl atitinkamai manyta, kad tai negalėjo būti susiję su padaryta žala. Importo iš kitų trečiųjų šalių kiekis ir užimama rinkos dalis mažėjo, be to, nebuvo galimybių tokio importo kainų tinkamai palyginti su Bendrijos kainomis, todėl nuspręsta, kad minėtas importas žalos nedarė. Dėl konkurencijos su kitais Bendrijos gamintojais nuspręsta, kad, atsižvelgiant į sumažėjusį parduotą kiekį ir prarastą rinkos dalį dėl importo dempingo kaina, tų gamintojų veikla nebuvo susijusi su padaryta žala. Dėl sumažėjusio suvartojimo nuspręsta, kad, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos gamintojų pardavimas Bendrijoje sumažėjo daugiau nei suvartojimas, ir į tai, kad suvartojimo sumažėjimas sutapo su importo dempingo kaina iš Kinijos padidėjimu, sumažėjus suvartojimui žala nebuvo padaryta. |
(116) |
Remiantis šia analize, kurią atliekant buvo tinkamai atskirtas visų žinomų veiksnių, turinčių įtakos Bendrijos pramonės padėčiai, poveikis nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma išvada, kad dėl importo iš KLR Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. |
F. BENDRIJOS INTERESAI
(117) |
Taryba ir Komisija nagrinėjo, ar buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nustatant priemones būtų prieštaraujama Bendrijos interesams. Todėl, vadovaudamosi pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, Taryba ir Komisija svarstė galimą priemonių poveikį visoms susijusioms šalims. Iš pradžių Komisijos tarnybos nusiuntė pranešimą apie galutines išvadas pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį, nurodydamos, kad neketina nustatyti priemonių. Susipažinę su šiomis išvadomis, tam tikri subjektai, visų pirma du bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, pateikė tam tikrų argumentų, dėl kurių šis klausimas buvo persvarstytas. Toliau aptariami svarbiausi iš šių argumentų. |
1. Bendrijos bendradarbiaujančių gamintojų interesai
(118) |
Nepažeidžiant Bendrijos pramonės apibrėžties (žr. 67 konstatuojamąją dalį), svarbu žinoti, kad, kaip minėta 60 konstatuojamojoje dalyje, visos bendradarbiaujančios Bendrijos bendrovių grupės įsteigė gamybos įmones KLR ir importavo vis didesnį nagrinėjamojo produkto kiekį perpardavimui Bendrijos rinkoje. Kaip minėta 58 konstatuojamojoje dalyje, viena bendrovių grupė Bendrijoje įsikūrusią gamybos įmonę 2007 m., t. t. po TL, pardavė kitai bendrovei. Atsižvelgiant į tai, kad šis pokytis įvyko po TL ir kad per nagrinėjamąjį laikotarpį ši grupė panašų produktą gamino Bendrijoje, šioje dalyje aptariami jos interesai, o grupė vadinama gamintoju Bendrijoje. |
(119) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad nenustačius priemonių Bendrijos pramonei tikriausiai toliau būtų daroma žala. Iš tiesų dėl to Bendrijos pramonės padėtis tikriausiai toliau blogėtų ir toliau mažėtų jos užimama rinkos dalis. |
(120) |
Kita vertus, nustačius priemones būtų galima padidinti kainas ir (arba) pardavimo kiekį (ir rinkos dalį), taigi Bendrijos pramonei būtų sudaryta galimybė pagerinti savo finansinę ir ekonominę padėtį. |
(121) |
Vertinant galimus Bendrijos pramonės rinkos dalies pokyčius, jei būtų nustatytos priemonės, reikia pažymėti, kad visi bendradarbiaujantys gamintojai per tyrimą teigė, kad tokiu atveju pasikeistų vykdomas veiklos perkėlimo procesas ir gamyba (ar jos dalis) būtų perkeliama atgal į Bendriją. |
(122) |
Taigi, išnagrinėjus išsamius dviejų bendradarbiaujančių gamintojų Bendrijoje ir su jais susijusių pavaldžiųjų bendrovių KLR pateiktus duomenis akivaizdžiai nustatyta, kad dėl per pastaruosius kelerius metus ypatingos KLR ekonominės padėties Bendrijos rinkai skirtą nagrinėjamąjį produktą gaminant ne Bendrijoje, o KLR, sąnaudos buvo mažesnės. Tikriausiai būtent dėl tokių sąnaudų skirtumų ir dėl Kinijos eksportuotojų dempingo, taikyto Bendrijos rinkoje, visi bendradarbiaujantys gamintojai Bendrijoje gamybą (jos dalį) iškėlė iš Bendrijos. |
(123) |
Todėl buvo nagrinėjama, ar dėl antidempingo muitų, kurie su 122 konstatuojamojoje dalyje minėtais gamintojais susijusiems eksportuotojams yra pakankamai nedideli, pagrindiniai ekonominiai kriterijai, dėl kurių pradėtas veiklos perkėlimo procesas, nepasikeistų bent dviem bendradarbiaujantiems gamintojams. Nustatyta, kad visos Bendrijoje parduodamų ir KLR gaminamų kompresorių sąnaudos (įskaitant, inter alia, gamybos sąnaudas, pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, jūrų frachtą, konvencinį muitą ir galimą antidempingo muitą) būtų panašios, nors ir truputį mažesnės palyginti su visomis panašių kompresorių gaminimo ir pardavimo Bendrijoje sąnaudomis. |
(124) |
Be to, šios dvi bendrovės pakartojo savo nuomonę, kad jei priemonėmis būtų sumažintas priverstinio kainų sumažinimo dėl Kinijos bendrovių produktų dempingo kaina lygis, jos galėtų padidinti ir (arba) vėl pradėti gamybą Bendrijoje, naudodamos turimus šiuo metu nenaudojamus pajėgumus. |
(125) |
Todėl negalima atmesti galimybės, kad, kaip teigė du bendradarbiaujantys gamintojai atskleidus išvadas pateiktose pastabose, tie gamintojai galėtų panaudoti didelius šiuo metu nenaudojamus pajėgumus Europoje. Tai tikriausiai įmanoma, atsižvelgiant į tai, kad siūlomomis priemonėmis būtų beveik išlygintos į Bendrijos rinką teikiamų prekių, pagamintų KLR ir Bendrijoje, sąnaudos. Todėl negalima atmesti galimybės, kad nustačius priemones šie gamintojai padidintų savo gamybos apimtis Bendrijoje. Galiausiai, tikėtina, kad tuo atveju, jei eksportui iš susijusių KLR gamintojų taikomi muitai sumažintų į Bendrijos rinką teikiamų, KLR ir Bendrijoje pagamintų prekių sąnaudų skirtumą, tiems gamintojams būtų palankiau nesutelkti visos gamybos už Bendrijos ribų, siekiant gaminti tam tikrus modelius tik tam tikrose vietose arba įvairinti riziką. |
(126) |
Dėl trečiojo bendradarbiaujančio gamintojo: su juo susijusi bendrovė KLR nebuvo atrinkta skaičiuojant dempingo skirtumus, todėl nustačius priemones jai iš esmės būtų taikomas vidutinis bendradarbiaujančioms neatrinktoms bendrovėms nustatytas 51,6 % muitas. Kadangi šis gamintojas nebuvo atrinktas, Komisija neturi patikrintos informacijos apie tos Kinijos bendrovės gamybos sąnaudas. Todėl gali būti, kad tokiu atveju visos Bendrijoje parduodamų ir KLR gaminamų kompresorių sąnaudos (įskaitant, inter alia, gamybos sąnaudas, pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, jūrų frachtą, konvencinį muitą ir galimą antidempingo muitą) būtų didesnės už visas panašių kompresorių gaminimo ir pardavimo Bendrijoje sąnaudas. |
(127) |
Atskleidus išvadas skundą pateikusi Italijos kompresorių gamintojų asociacija (ANIMA) pabrėžė būtinybę nustatyti antidempingo priemones tam, kad gamintojai toliau galėtų gaminti Bendrijoje, o jų ekonominė padėtis išliktų perspektyvi. Ji aiškiai nurodė, kad net jei susijusiems kai kurių Europos gamintojų Kinijos tiekėjams būtų taikomi gana dideli antidempingo muitai, jie vis tiek pritartų nustatomoms priemonėms. |
(128) |
Atliktas galimos naudos Bendrijos pramonei, jei priemonės būtų nustatytos, vertinimas. Pažymėta, kad nenustačius priemonių Bendrijos pramonės padėtis galėtų toliau blogėti ir toliau mažėtų jos užimama rinkos dalis. Dėl to tikriausiai būtų prarastos darbo vietos ir investicijos gamybos pajėgumams Bendrijoje įrengti. Į šiuos dalykus, nors juos ir sunku išreikšti kiekybiškai, taip pat reikia atsižvelgti, vertinant bendrus Bendrijos interesus. Kita vertus, jei būtų nustatyti antidempingo muitai, negalima atmesti galimybės, kad Bendrijos gamyba gali padidėti ir dėl to tikriausiai tam tikra gamybos dalis būtų vėl perkelta į Bendriją. Dėl to gali būti sukurta daugiau darbo vietų ir taip pat paveikta pusgaminių tiekėjų Bendrijos kompresorių gamintojams pramonė. |
2. Kitų Bendrijos gamintojų interesai
(129) |
Šie gamintojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Jų rinkos dalis panaši į Bendrijos pramonės užimamą rinkos dalį. Šie gamintojai nebendradarbiavo, be to, dauguma jų neturėjo aiškios nuomonės dėl šio tyrimo, todėl negalima pagrįstai nustatyti, kas būtų naudinga šiems gamintojams. Atskleidus faktus, vienas nebendradarbiaujantis gamintojas, du skundą pateikę gamintojai, kurie vėliau atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo (žr. – 59 konstatuojamąją dalį) ir Italijos kompresorių gamintojų asociacija (ANIMA) pakartojo 127 konstatuojamoje dalyje minėtus argumentus. Jie aiškiai nurodė, kad pritaria priemonių nustatymui. |
3. (Nesusijusių) Bendrijos importuotojų, naudotojų ir kitų ūkio subjektų interesai
(130) |
Per TL vienintelis nesusijęs bendradarbiaujantis importuotojas importavo apie 20 % viso KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importo į Bendriją kiekio. Kadangi kitų bendradarbiaujančių importuotojų nebuvo ir atsižvelgiant į pirmiau minėtą procentinę dalį, laikoma, kad šio importuotojo padėtis rodo, kokia yra tipiška nesusijusių importuotojų padėtis. Ši bendradarbiaujanti šalis nurodė, kad prieštarauja antidempingo priemonių nustatymui šiam konkrečiam iš KLR importuojamam produktui. Per TL nagrinėjamojo produkto perpardavimas sudarė 2–8 % visos šio importuotojo bendrovės apyvartos. Darbo jėgos požiūriu su nagrinėjamojo produkto pirkimu, pardavimu ir perpardavimu tiesiogiai susiję 30–70 asmenų. |
(131) |
Bendradarbiauti ragintos naudotojų asociacijos ir visi žinomi mažmenininkai, platintojai, prekybininkai ir (arba) kiti platinimo grandinėje Bendrijoje esantys ūkio subjektai. Tačiau bendradarbiauta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant šį tyrimą bendradarbiavo tik vienas nesusijęs importuotojas, o kiti ūkio subjektai Bendrijoje ar naudotojų asociacijos nedalyvavo, nuspręsta, kad būtų tikslinga analizuoti visuotiną bendrą galimą priemonių poveikį visoms šioms šalims. Apskritai, padaryta išvada, kad dėl galimų priemonių būtų neigiamai paveikta naudotojų ir visų platinimo grandinėje Bendrijoje esančių ūkio subjektų padėtis. |
4. Išvada dėl Bendrijos interesų
(132) |
Šiuo atveju dėl 125 ir 126 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių negalima atmesti galimybės, kad Bendrijos bendradarbiaujantiems gamintojams priemonės galėtų būti naudingos, nes tuomet jie turimais nenaudojamais pajėgumais galėtų padidinti gamybą, kurios dalis buvo prarasta dėl žalingo dempingo. |
(133) |
Pripažįstama, kad nustatytos priemonės gali neigiamai paveikti vartotojus ir visus platinimo grandinėje Bendrijoje esančius ūkio subjektus. Tačiau taip pat aišku, kad padidėjus gamybai Bendrijoje (ir dėl to tikriausiai padidėjus dirbančiųjų šioje Bendrijos pramonės srityje skaičiui) priemonės duotų tam tikros naudos Bendrijai. |
(134) |
Pagrindinio reglamento 21 straipsnyje iš tiesų nurodoma, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į būtinybę ištaisyti žalingo dempingo sukeliamus prekybos iškraipymus ir atkurti veiksmingą konkurenciją, tačiau šią nuostatą reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrus Bendrijos interesus, kaip nustatyta pirmiau minėtame straipsnyje. Taigi, reikia nagrinėti poveikį visoms suinteresuotosioms šalims, kurį padarytų nustatytos priemonės, arba poveikį, jei priemonės nebūtų nustatytos. |
(135) |
Galiausiai atsižvelgiant į didelius dempingo ir žalos skirtumus manoma, kad šiuo konkrečiu atveju pateikta informacija nepakankamai įrodo, kad nustatytos priemonės būtų aiškiai neproporcingos ir prieštarautų Bendrijos interesams. |
(136) |
Tačiau jei, nustačius muitus, prieš tai buvusi padėtis (visų pirma tai, kad KLR importo rinkos dalis buvo 53 %, o bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai užėmė gana mažą rinkos dalį) nepakistų, ilgainiui galimo muito našta, tenkanti vartotojams ir Bendrijos ūkio subjektams (įskaitant importuotojus, prekybininkus ir mažmenininkus), galėtų būti didesnė nei nauda Bendrijos pramonei. Todėl priemonės bus nustatytos dvejiems metams, o tam tikros šalys, visų pirma Bendrijos gamintojai, turės teikti tam tikras ataskaitas. |
G. GALUTINĖS PRIEMONĖS
(137) |
Visų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad pakaktų pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei padarė importas dempingo kaina, tačiau nebūtų viršyti nustatyti dempingo skirtumai. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingo dempingo poveikiui, dydį, manyta, kad visos priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti pelną prieš mokesčius, kurį būtų galima pagrįstai gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. t. jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Kadangi Bendrijos pramonė per visą nagrinėjamąjį laikotarpį negavo pelno iš panašaus produkto, manyta, kad šios pramonės gautas 5 % pelnas iš kitų tos pačios kategorijos produktų, jų pagamintų ir parduotų per TL, yra toks, kokį Bendrijos pramonė galėtų tikėtis gauti iš panašaus produkto, jei nebūtų taikytas žalingas dempingas. |
(138) |
Tuomet būtinas kainų pakėlimas nustatytas pagal produkto rūšį lyginant vidutinę svertinę importo kainą, nustatytą skaičiuojant priverstinį kainų sumažinimą, ir Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalingą kainą. Nežalinga kaina buvo nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimo kainą, kad ji atspindėtų pirmiau minėtą pelno dydį. Bet koks skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, tuomet buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentais. |
(139) |
Pagal šį kainų palyginimą matyti, kad nustatyti žalos skirtumai svyruoja tarp 61,3 % ir 160,8 %, ir visų bendrovių atveju yra didesni nei atitinkami dempingo skirtumai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau ir pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį manoma, kad tam tikriems KLR kilmės importuojamiems kompresoriams turėtų būti nustatytas dempingo skirtumų lygio galutinis antidempingo muitas. |
(140) |
Atitinkamai antidempingo muitai turėtų būti tokie:
|
(141) |
Šiame reglamente nurodyti individualūs antidempingo muitai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos parodo atliekant tyrimą nustatytą su šiomis bendrovėmis susijusią padėtį. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik KLR kilmės šių bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų, pagamintiems importuojamiems produktams. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrovė, ši norma nebus taikoma, ir jiems galios šalies mastu taikomos muitų normos. |
(142) |
Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą. |
(143) |
Priemonės nustatomos tam, kad Bendrijos gamintojai galėtų atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio. Jei iš pradžių galima nauda Bendrijos gamintojams neprilygtų Bendrijos vartotojų ir kitų ūkio subjektų sąnaudoms, šį skirtumą galėtų kompensuoti didesnė ir (arba) atnaujinta gamyba Bendrijoje. Tačiau kaip jau minėta, atsižvelgiant į didelę galimų muitų naštą ir į tai, kad Bendrijos gamyba nebūtinai padidės taip, kaip numatoma, manoma, kad tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis būtų tikslinga nustatyti priemones tik ribotam 2 metų laikotarpiui. |
(144) |
Šio laikotarpio turėtų pakakti, kad Bendrijos gamintojai padidintų ir (arba) atnaujintų gamybą Europoje, nesukeliant didelio pavojaus Bendrijos vartotojų ir kitų ūkio subjektų padėčiai. Manoma, kad dvejų metų laikotarpis tinkamiausias norint išnagrinėti, ar dėl nustatytų priemonių tikrai padidės gamyba Europoje ir taip bus išlygintas neigiamas poveikis importuotojams ir vartotojams. |
(145) |
Be to, manoma, kad reikia atidžiai stebėti padėtį Bendrijos rinkoje po to, kai bus nustatytos priemonės, siekiant jas nedelsiant persvarstyti, jei paaiškėtų, kad muitai neturi numatyto poveikio, t. t. nesudaromos sąlygos artimoje ateityje užtikrinti esamų gamintojų perspektyvumą, o per vidutinį laikotarpį – gerinti jų ekonominę ir finansinę padėtį. |
(146) |
Šiuo tikslu Komisija ragins Bendrijos gamintojus periodiškai teikti tam tikrų pagrindinių ekonominių ir finansinių rodiklių raidos ataskaitą. Susiję importuotojai ir kiti subjektai taip pat gali būti paraginti teikti tokias ataskaitas arba šią informaciją teikti savo iniciatyva. Remdamasi šiais duomenimis Komisija periodiškai vertins importo ir Bendrijos gamybos padėtį, kad galėtų prireikus greitai imtis veiksmų. |
(147) |
Visos šalys buvo informuotos apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinius antidempingo muitus. Be to, nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus šias išvadas, šalys galėjo pareikšti prieštaravimus. Šalių pateiktos pastabos buvo tinkamai apsvarstytos, ir tam tikrais atvejais išvados buvo atitinkamai pataisytos. Visoms šalims išsamiai atsakytą į jų pateiktas pastabas. |
(148) |
Siekiant užtikrinti vienodą režimą naujiems eksportuotojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, minimoms šio reglamento priede, reikėtų priimti nuostatą, pagal kurią muito svertinis vidurkis, nustatomas pastarosioms bendrovėms, turi būti taikomas naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju turėtų teisę į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės stūmokliniams kompresoriams (išskyrus stūmoklinius siurblius), kurių debitas ne didesnis kaip 2 kubiniai metrai (m3) per minutę, kurių KN kodai yra ex84144010, ex84148022, ex84148028 ir ex84148051, (TARIC kodai 8414401010, 8414802219, 8414802299, 8414802811, 8414802891, 8414805119 ir 8414805199), nustatomas galutinis antidempingo muitas.
2. Antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:
Bendrovė |
Muitas |
Papildomi TARIC kodai |
Zhejiang Xinlei Mechanical & Electrical Co. Ltd., Wenling |
77,6 % |
A860 |
Zhejiang Hongyou Air Compressor Manufacturing Co. Ltd., Wenling and Taizhou Hutou Air Compressors Manufacturing Co. Ltd., Wenling |
76,6 % |
A861 |
Shanghai Wealth Machinery & Appliance Co. Ltd., Shanghai and Wealth („Nantong“) Machinery Co., Ltd., Nantong |
73,2 % |
A862 |
Zhejiang Anlu Cleaning Machinery Co., Ltd., Taizhou |
67,4 % |
A863 |
Nu Air (Shanghai) Compressor and Tools Co. Ltd., Shanghai |
13,7 % |
A864 |
FIAC Air Compressors (Jiangmen) Co. Ltd., Jiangmen |
10,6 % |
A865 |
Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms (išvardytoms priede) |
51,6 % |
A866 |
Visoms kitoms bendrovėms |
77,6 % |
A999 |
3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
4. Jeigu naujas eksportuojantis Kinijos Liaudies Respublikos gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad jis:
— |
nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. (tiriamuoju laikotarpiu) neeksportavo į Bendriją produkto, aprašyto 1 dalyje, |
— |
nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo Reglamentu nustatytos antidempingo priemonės, |
— |
faktiškai eksportavo į Bendriją nagrinėjamąjį produktą po tiriamojo laikotarpio, kuriuo grindžiamos priemonės, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Bendriją didelius kiekius, |
— |
veikia rinkos ekonomikos sąlygomis kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte arba atitinka reikalavimus, kad jam būtų taikomas individualus muitas pagal to reglamento 9 straipsnio 5 dalį, |
Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu pasitarus su Patariamuoju komitetu, paprasta balsų dauguma gali iš dalies pakeisti 2 dalį, naują eksportuojantį gamintoją įtraukdama į neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių, kurioms taikomas 51,6 % muito svertinis vidurkis, sąrašą.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis galioja iki 2010 m. kovo 21 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2008 m. kovo 17 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
I. JARC
(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).
(2) OL C 314, 2006 12 21, p. 2.
(3) OL L 253, 1993 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (OL L 62, 2007 3 1, p. 6).
PRIEDAS
NEATRINKTI KINIJOS BENDRADARBIAUJANTYS EKSPORTUOJANTYS GAMINTOJAI
Papildomas TARIC kodas A866
Fini (Taishan) Air Compressor Manufacturing Co., Ltd. |
Taishan |
Lacme Dafeng Machinery Co., Ltd. |
Dafeng |
Qingdao D&D Electro Mechanical Technologies Co., Ltd. ir Qingdao D&D International Co., Ltd. |
Qingdao |
Shanghai Liba Machine Co., Ltd. |
Shanghai |
Taizhou Sanhe Machinery Co., Ltd. |
Wenling |
Taizhou Dazhong Air Compressors Co., Ltd. |
Wenling |
Taizhou Shimge Machinery & Electronic Co., Ltd. |
Wenling |
Quanzhou Yida Machine Equipment Co., Ltd. |
Quanzhou |