27.1.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 23/78

(1)

2005 m. lapkričio 21 d. Kipras pateikė Tarybai prašymą priimti sprendimą pagal Sutarties 88 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą, pareikšdamas, kad Kipro ketinimas suteikti nacionalinę pagalbą Kipro ūkininkams, skirtą grąžinti dalį skolų, susikaupusių žemės ūkio sektoriuje dar ilgą laiką iki Kipro stojimo į Europos Sąjungą, atsižvelgiant į išimtines aplinkybes neprieštarauja vidaus rinkai.

(2)

Kipro Vyriausybė dėjo intensyvias pastangas grąžinti į darbą dešimtis tūkstančių ūkininkų ir kaimo žmonių, kurie po Turkijos invazijos 1974 m. buvo priversti palikti savo ūkius ir namų ūkius.

(3)

Siekiant sudaryti galimybes šiems ūkininkams ir kaimo žmonėms vykdyti veiklą Kipre, žemės ūkio mašinų ir gyvulių įsigijimui ir (arba) investicijų į žemės ūkį realizavimui buvo suteiktos paskolos su valstybės garantija.

(4)

Paskutiniajame dešimtmetyje Kipre įsivyravo precedento neturinti ir didelė sausra, kuri tęsėsi 7 metus ir turėjo žlugdančių pasekmių žemės ūkio gamybai ir ūkių pajamoms. Tikėdamiesi geresnio derliaus kitais metais, daugelis Kipro ūkininkų, kuriems pakenkė sausra, pradėjo skolintis, kad galėtų įsigyti gamybos priemonių ir taip pateko į kasmet besikaupiančių skolų pinkles. Nuostolių, kurių patyrė Kipro ūkininkai, mastas ir jų skolų didėjimas turėjo įtakos jų galimybėms grąžinti turimas paskolas.

(5)

1999 m. pradžioje Vyriausybė prisiėmė politinį įsipareigojimą spręsti susikaupusių ūkių skolų problemą, tačiau dėl nesugebėjimo pasiekti susitarimą su ūkininkų sąjungomis siūloma skolų grąžinimo programa nebuvo įgyvendinta iki stojimo į Sąjungą. Tik po ilgų diskusijų ir dėl didelių sunkumų, su kuriais susiduriama Kipro žemės ūkio sektoriuje po stojimo, naštos ūkininkų sąjungos pradėjo peržiūrėti savo poziciją.

(6)

Kiprui įstojus į Sąjungą, Kipro žemės ūkio sektoriuje prasidėjo užsitęsusios krizės laikotarpis, o ūkių pajamos, priešingai nei visose kitose naujose valstybėse narėse, sumažėjo. Smarkiai krito grūdų ir vaisių, išskyrus citrusų vaisius, supirkimo kainos. Didelei vynuogių derliaus daliai nebuvo galima surasti įprastų pardavimo vietų, ir Kipras paprašė Bendrijos pagalbos neatidėliotinai vynuogynų išnaikinimo programai įgyvendinti, ir jam tokia pagalba buvo suteikta. Nuspėjant pertvarkymo, konversijos ir įvairinimo poreikius, 2004–2006 m. nacionaliniame kaimo plėtros plane buvo numatyta keletas schemų ir programų, kurioms reikia ūkininkų ir kitų kaimo žmonių didelių investicijų. Tačiau ūkių skolos, susikaupusios laikotarpiu iki stojimo, tapo didžiausia to plano įgyvendinimo kliūtimi, bankams ir kitoms finansų įstaigoms reikalaujant grąžinti ankstesnes paskolas, prieš išduodant naujas paskolas.

(7)

Kredito įstaigų atsisakymas suteikti papildomas paskolas yra viena didžiausių kliūčių stengiantis modernizuoti ir pagerinti žemės ūkio ir gyvulininkystės gamybos vienetus. Dėl nepakankamo modernizavimo ir dėl to mažesnio produktyvumo ir pelningumo bei su tuo susijusių Kipro ūkininkų sunkių gyvenimo ir darbo sąlygų padidėja ūkių apleidimo rizika, o tai kelia rimtą ekonominių ir socialinių pasekmių atitinkamiems Kipro ūkininkams pavojų.

(8)

Pagalba kaip paramos forma skiriama šioms ūkininkų, kuriems pakenkė susikaupusios skolos ir kurie nepajėgūs grąžinti suteiktų paskolų, kategorijoms:

(9)

Kipro suteiktinos pagalbos suma sudaro 23 milijonus Kipro svarų (lygi 39,33 milijonams EUR), atitinkanti nuo 1974 m. iki 1998 m. gruodžio 31 d. sudarytų sutarčių dėl paskolų sumą.

(10)

Apskaičiuota, kad daugiau nei 15 000 ūkininkų gaus pagalbą pagal siūlomą nacionalinę pagalbos schemą.

(11)

Todėl egzistuoja išimtinės aplinkybės, dėl kurių pagalbą, kurią Kipras ketina skirti Kipro ūkininkams, kad jie galėtų grąžinti dalį skolų, susikaupusių žemės ūkio sektoriuje dar ilgą laiką iki Kipro stojimo į Sąjungą, galima laikyti atitinkančia bendrosios rinkos principus,