8.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/1

(1)

Komisija reglamentu (EB) Nr. 862/2005 (2) (toliau – laikinasis reglamentas), nustatė laikinuosius antidempingo muitus importuojamam Rusijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės granuliuotam politetrafluoretilenui (PTFE).

(2)

Paskelbus esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo nuspręsta įvesti laikinuosius antidempingo muitus Rusijos ir KLR kilmės importuojamam granuliuotam politetrafluoretilenui (PTFE), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas. Pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalies nuostatą, Komisija visoms suinteresuotosioms šalims, paprašiusioms būti išklausytomis, suteikė tokią galimybę.

(3)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutinėms išvadoms padaryti.

(4)

Papildomi tikrinimai buvo atlikti šiose bendrovėse:

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie visus esminius faktus ir motyvus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito galutinį surinkimą. Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti su šia informacija susijusias pastabas.

(6)

Buvo apsvarstyti šalių žodžiu ir raštu pateikti argumentai, į juos buvo atsižvelgta darant galutines išvadas.

(7)

Laikinajame reglamente aptariamas produktas apibūdinamas kaip vadinamasis granuliuotas politetrafluoretilenas (PTFE), turintis kito monomero, išskyrus tetrafluoretileną, grandžių ne daugiau 3 %, be užpildų, miltelių arba granulių forma, išskyrus labai mažų dalelių medžiagas. Aptariamas produktas taip pat gali būti pateikiamas kaip žaliavinis polimeras (reaktoriaus granulės), kuris gali būti drėgnas arba sausas. Suinteresuotosioms šalims pateikus pastabas, patikslinama, kad „labai mažų dalelių medžiagos“ yra „ASTM D5675-04“ normoje aprašyti fluoropolimero milteliai. Šiuo metu aptariamo produkto KN kodas yra ex 3904 61 00.

(8)

Viena vartotojų ir (arba) importuotojų organizacija (Europos fluoropolimero sąžiningos prekybos asociacija, toliau – EFSPA) ir viena eksportuotojų asociacija nesutiko su preliminariomis išvadomis, kad visas granuliuotas PTFE yra vienas produktas. Jie bandė įrodyti, kad granuliuotas PTFE gali būti skirstomas į tris produktų grupes pagal kokybės skirtumus (aukštos, vidutinės ir žemos kokybės). Buvo tvirtinama, kad kiekviena produkto grupė naudojama skirtingoms paskirtims toje pačioje rinkoje nesudarydama viena kitai konkurencijos.

(9)

Nepaisant kokybės skirtumų, buvo nustatyta, kad visos granuliuoto PTFE rūšys turėjo tas pačias fizines, technines ir chemines savybes, dėl kurių neprieštaravo nei EFSPA, nei eksportuotojų asociacija. Kalbant apie granuliuoto PTFE paskirtis, buvo nustatyta, kad žemesnės kokybės granuliuotas PTFE po tolesnio apdorojimo galėjo būti naudojamas beveik visoms, tarp jų ir sudėtingoms, paskirtims (pvz., ruošiniai pjaustymui). Apskritai kalbant ir pritarus EFSPA, įvairių tipų ir kokybės granuliuoto PTFE ir jo rūšių naudojimas beveik sutapo ir dėl šios priežasties buvo neįmanoma nustatyti aiškios ribos.

(10)

Todėl buvo padaryta išvada, kad nepaisant skirtingų galimų produkto tipų dėl skirtingų formų, vidutinio dalelių dydžio, terminio apdorojimo ar komonomero sudėties ir neatsižvelgiant į kokybės skirtumus, šio tyrimo tikslais jie visi buvo laikomi vienu produktu, kadangi visos rūšys ir tipai turi tas pačias fizines savybes ir iš esmės tą patį pagrindinį pritaikymą. Laikino reglamento 13, 145 ir 147 konstatuojamosiose dalyse buvo klaidingai paminėta, kad granuliuotos PTFE taip pat yra striukėse su gobtuvais ir vidiniuose kabelio apvalkaluose ir kad jis naudojamas tekstilėje bei biomedicinoje, taip pat izoliacinėse medžiagose. Galutiniai rezultatai parodė, kad granuliuotas PTFE nėra naudojamas nė vienoje išvardytoje srityje.

(11)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, tvirtinamas produkto apibrėžimas ir preliminarios laikinojo reglamento 14 konstatuojamosios dalies išvados.

(12)

Kai kurie importuotojai ir vartotojai pakartojo, kad Bendrijos rinkoje gaminamas ir parduodamas granuliuotas PTFE nebūtų panašus į produktus, importuojamus iš KLR ir Rusijos. Buvo įrodinėjama, kad produktai, importuojami iš šiame tyrime nagrinėjamų šalių, yra daug žemesnės kokybės nei Bendrijos pramonėje pagaminti produktai, todėl būtų parduodami kitose rinkose ir nesudarytų konkurencijos. Tačiau šios šalys nepateikė daugiau informacijos ar įrodymų, susijusių su šiuo klausimu.

(13)

Pirmiausiai reikėtų pastebėti, kad kaip nurodyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamoje dalyje, tyrimas parodė, kad Bendrijos pramonė per tyrimo laikotarpį (TL) taip pat gamino ir pardavinėjo atliekas arba „neatitinkančią techninių reikalavimų“ medžiagą tiems patiems klientams kaip ir svarstomi eksportuojantys gamintojai. Kita vertus, tyrimas parodė, kad bent jau Rusijos eksportuojantys gamintojai Bendrijai pardavinėjo tokį granuliuotą PTFE, kuris net ir neatlikus tolesnio apdorojimo galėjo būti lyginamas su aukštos kokybės Bendrijos klasėmis, nors ir labai mažais kiekiais. Be to, net ir žemos kokybės granuliuotas PTFE, importuojamas iš svarstomų šalių, po tolesnio apdorojimo galėjo būti naudojamas panašioms paskirtims kaip ir Bendrijos pramonės pagamintas produktas, parduodamas Bendrijos rinkoje.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad aptariamasis produktas ir granuliuotas PTFE, gaminamas Bendrijos pramonėje ir parduodamas Bendrijos rinkoje, turi tas pačias fizines ir technines savybes bei tą patį pagrindinį pritaikymą. Todėl šie produktai buvo laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(15)

Kadangi šiuo klausimu kitų pastabų nepateikta, tvirtinamos laikinojo reglamento 15 konstatuojamoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados.

(16)

Įvedus laikinąsias priemones, trys Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad jiems turėjo būti suteiktas RER ir pakartojo anksčiau pateiktus argumentus. Į šias pastabas jau buvo atsakyta laikinojo reglamento 33–39 konstatuojamosiose dalyse. Todėl buvo nuspręsta laikytis sprendimo, kad šioms trims bendrovėms nebūtų taikomas RER.

(17)

Du eksportuojantys gamintojai įrodinėjo, kad jiems turėtų būti suteiktas IR. Vienas eksportuotojas tvirtino, kad Komisija neturėjo teisės nesuteikti IR dėl galimo valstybės kišimosi, kadangi 9 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad būtų laisvai nustatomos tik eksporto kainos ir kiekiai. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį, kad bendrovė iš esmės negali būti laikoma laisvai nustatančia savo eksporto kainas ir kiekį, pardavimo sąlygas ir terminus, jeigu valstybė daro jai įtaką. Todėl negalima teigti, kad bendrovės, negalinčios įrodyti, jog valstybė joms nedaro jokios įtakos, atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies b punkto sąlygas. Svarstomas eksportuojantis gamintojas nepateikė įrodymų, kad valstybė negalėjo daryti įtakos sprendimams dėl eksporto kainų ir kiekio, pardavimo sąlygų ir terminų ir kad galimas valstybės kišimasis nepadėjo išvengti priemonių. Tai daugiausiai susiję su tuo, kad pagal laikinojo reglamento 33 konstatuojamąją dalį, šios bendrovės ryšys su valstybei priklausančiu akcininku nėra aiškus, o įstatai laikomi nepatikimais. Todėl tai, kad tokios valstybės įtakos esą anksčiau nebuvo, net jei tai ir būtų įrodyta, negarantuoja, kad jos nebus ateityje, ypač jei šiai bendrovei būtų taikomas individualus muito dydis.

(18)

Kitas eksportuotojas įrodinėjo, kad atsižvelgiantį į jo akcijų struktūrą, ypač tai, kad jis iš dalies priklauso valstybei, nebuvo galima daryti išvados, kad valstybė kišosi nustatant kainas ir kitas pardavimo sąlygas. Visų pirma bendrovė nepagrindė savo tvirtinimo jokiais įrodymais. Kita vertus, buvo nustatyta, kad valstybei priklausė didžioji bendrovės kapitalo dalis ir, be to, ji buvo paskyrusi šios bendrovės generalinį direktorių bei daugumą direktorių valdybos narių. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta, kad 9 straipsnio 5 dalies c punktas nėra įvykdytas, o prašymas suteikti IR turėtų būti atmestas.

(19)

Kadangi kitų pastabų nepateikta, tvirtinamos laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(20)

Visi trys Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nesutiko, kad analogiška šalimi buvo parinkta JAV ir pareiškė, kad vietoje jos turėjo būti parinkta Rusija. Du iš jų pakartojo pastabas, pateiktas prieš įvedant laikinąsias priemones, kurios jau buvo aptartos laikinojo reglamento 47–54 konstatuojamosiose dalyse. Negavus daugiau informacijos ir įrodymų, šių eksportuotojų pretenzijos turėjo būti atmestos.

(21)

Kitas Kinijos eksportuotojas įrodinėjo, kad dėl žemesnio KLR ekonomikos išsivystymo lygio, gamybos veiksniai, kaip, pvz., darbo sąnaudos ir pridėtinės išlaidos, būtų mažesnės, todėl jos neturėtų būti lyginamos su JAV. Vis dėlto, kaip minėta laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje, renkantis analogišką šalį nevienodas bendro ekonomikos išsivystymo lygis pats savaime nėra svarbus veiksnys. Ši bendrovė taip pat teigė, kad dėl žemesnio Kinijos ekonomikos išsivystymo lygio viešosios paslaugos kaip, pvz., vandens, energijos ir dujų tiekimas, yra pigesnės nei JAV. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu kaip tik ir siekiama, kad analogiška šalis būtų renkama siekiant apskaičiuoti normaliąją vertę pagal kainas ir sąnaudas, kurios nebuvo paveiktos ne rinkos ekonomikos sąlygų. Todėl paprastas ne rinkos ekonomikos šalies arba šalies, pereinančios prie rinkos ekonomikos, kainų palyginimas, su analogiškos šalies kainomis neturi prasmės. Bet kuriuo atveju nebuvo pateikta jokios informacijos, kuri įrodytų tariamus skirtumus ir leistų nustatyti kiekius arba įrodytų, kad šis eksportuojantis gamintojas turėjo kokios nors naudos dėl palyginimo. Todėl šis argumentas buvo atmestas. Galų gale šis eksportuojantis gamintojas taip pat pareiškė, kad dėl paprastesnio gamybos proceso labai skirtųsi įranga, susijusios investicijos bei nusidėvėjimo normos. Tačiau eksportuotojas nepateikė jokios informacijos, įrodančios, kad jo gamybos procesas iš tikrųjų paprastesnis nei JAV gamintojų arba sudarančios galimybę Komisijos tarnyboms nustatyti tariamų skirtumų dydį.

(22)

Šis eksportuotojas taip pat teigė, kad JAV ir Kinijos granuliuotas PTFE yra skirtingos kokybės ir taikomas skirtingoms paskirtims, todėl JAV negali būti analogiška šalimi. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad kaip paaiškinta laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje, buvo padarytas kokybės skirtumų, ypač užterštumo, patikslinimas, dėl kurio lygio Kinijos eksportuojantis gamintojas neprotestavo. Todėl ši pretenzija taip pat buvo atmesta.

(23)

Nepateikus daugiau pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 47–54 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados dėl JAV, kaip tinkamos analogiškos šalies, pasirinkimo.

(24)

Vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas teigė, kad laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje aprašytas kokybės skirtumų patikslinimas yra nepakankamas ir kad skaičiuojant kainų mažinimo ir pigesnio pardavimo skirtumus normalioji vertė turėjo būti koreguojama tiek, kiek ir Bendrijos pramonės kaina, kaip aiškinama to paties reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje.

(25)

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei tikslinant normaliąją vertę siekiama nustatyti skirtumus tarp panašaus produkto, parduodamo analogiškos šalies rinkoje, ir aptariamo produkto, tai atliekant patikslinimus žalos analizėje atsižvelgiama į skirtumus tarp pastarojo ir panašaus produkto, parduodamo Bendrijoje. Nors panašus produktas, parduodamas analogiškoje šalyje, ir produktas, parduodamas Bendrijos rinkoje, gali būti panašios kokybės ir turėti panašias savybes, skirtumai su aptariamu produktu nebūtinai yra tie patys. Todėl patikslinimai buvo atliekami atsižvelgiant į jų pobūdį ir į tyrimo metu surinktą informaciją bei įrodymus. Eksportuojantis gamintojas nepateikė jokių įrodymų, kad Komisijos preliminariose išvadose taikoma metodika yra neracionali ir kad iš tikrųjų skirtumai tarp aptariamo produkto ir panašaus produkto, gaminamo ir parduodamo Bendrijoje ir analogiškoje šalyje, būtų vienodi; taip pat nebuvo jokios informacijos arba įrodymų, kad patikslinimai turėtų būti identiški. Todėl pretenzija turėjo būti atmesta, ir tvirtinamos laikinojo reglamento 53 konstatuojamosios dalies išvados dėl normaliosios vertės apskaičiavimo eksportuojantiems gamintojams, kuriems nėra suteiktas RER.

(26)

Iš suinteresuotųjų šalių negavus daugiau pastabų, tvirtinama laikinojo reglamento 59 konstatuojamojoje dalyje numatyta metodika.

(27)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad laikinojo reglamento 62 konstatuojamojoje dalyje minimi fizinių skirtumų patikslinimai nevisiškai atspindi tikrąjį gamybos sąnaudų skirtumą ir todėl taikomas patikslinimas turėtų būti peržiūrėtas. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad patikslinimas, taikytas nustatant laikinąjį dempingo skirtumą, buvo paremtas racionaliu JAV rinkos vertės skirtumo apskaičiavimu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą. Buvo manoma, kad ši metodika buvo pati tiksliausia skirtumo poveikiui, kainai ir kainos palyginamumui nustatyti. Kinijos eksportuojantis gamintojas savo pretenzijoje nepateikė skaičių, informacijos arba įrodymų, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punkte pateiktoje metodikoje nepakankamai atsižvelgiama į fizinius skirtumus. Dėl šios priežasties pretenzija turėjo būti atmesta. Nepateikus jokių kitų pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 60–64 konstatuojamosiose dalyse nurodytos išvados dėl palyginimo.

(28)

Kaip minėta laikinojo reglamento 69–82 konstatuojamosiose dalyse dempingo nustatymas pirminiame tyrimo etape buvo pagrįstas abiejų tirtų Rusijos eksportuojančių gamintojų turimais faktais.

(29)

Prieš įvedant laikinuosius muitus, abu Rusijos gamintojai buvo iš karto informuoti apie tai, kaip bus taikomi pirminio nustatymo etapo metu surinkti faktai, ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį buvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus.

(30)

Abu Rusijos eksportuojantys gamintojai pareiškė, kad jie stengėsi kuo geriau bendradarbiauti, todėl visiškas turimų faktų panaudojimas buvo neadekvatus. Jie įrodinėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį turėjo būti naudojami nors ir ne visiškai tobuli, tačiau pačių bendrovių duomenys.

(31)

Šiuo atžvilgiu ir kaip minima laikinojo reglamento 70–74 konstatuojamosiose dalyse, pirmiausiai primenama, kad abi bendrovės pateikė ne visą, netikslią ir klaidinančią informaciją. Be to, viena bendrovė atsisakė pateikti informaciją, pagal kurią būtų apskaičiuojamas dempingo skirtumas arba nepateikė šios informacijos laiku, kad būtų neįmanoma jos patikrinti. Galiausiai, bendradarbiauti atsisakė su vienu eksportuojančiu gamintoju susijęs Rusijos prekiautojas.

(32)

Abi bendrovės sutiko, kad trūkumų buvo jau atsakant į klausimyną, taip pat atliekant patikrinimus vietoje, tačiau tvirtino, kad jie nebuvo tokie reikšmingi, kad neleistų padaryti pagrįstai tikslių išvadų. Buvo tvirtinama, kad trūkumai galėtų tik nežymiai paveikti išvadas ir kad bendrovių pateikti skaičiai yra pakankamai patikimi dempingui nustatyti.

(33)

Buvo pakartotinai patikrinta visa abiejų bendrovių atsakymuose į klausimyną bei per patikrinimus vietoje pateikta informacija, taip pat visa informacija, kurią bendrovės pateikė paskelbus preliminarias išvadas. Tačiau nė vienas bendrovių paaiškinimas negalėjo pakeisti preliminarių išvadų. Kartojama, kad bendrovių atsakymuose į klausimyną pateikti duomenys neatitiko audito patikrintų sąskaitų. Tai buvo laikoma rimtu trūkumu. Esant tokiomis aplinkybėms negalima nustatyti patikimo individualaus dempingo skirtumo ir reikia remtis turimais faktais.

(34)

Šiuo atžvilgiu, ir kaip jau minėta laikinojo reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje, primenama, kad viena bendrovė pateikė iš esmės klaidinančią informaciją apie bendrovės struktūrą, dėl kurios po to nebuvo įmanoma lyginti pateiktų skaičių. Šios bendrovės atsakymas taip pat buvo labai neišsamus ir prastos kokybės. Kalbant apie kitą bendrovę, nors kiekvienas trūkumas atskirai negalėjo reikšmingai pakeisti dempingo apskaičiavimo, tokių trūkumų visuma verčia rimtai abejoti, ar duomenys apskritai yra patikimi. Todėl ir dėl laikinojo reglamento 71 konstatuojamojoje dalyje išvardytų priežasčių, sukaupti faktai turėjo būti naudojami pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, kurie galėtų pakeisti šias išvadas.

(35)

Dėl pirmiau minėtų rimtų trūkumų ir negalint patikrinti pateiktos informacijos, turėjo būti padaryta išvada, kad pateikti duomenys apskritai buvo nepatikimi ir netikslūs. Todėl visi abiejų bendrovių atsakymai į klausimyną turėjo būti atmesti. Taigi tvirtinamos laikinojo reglamento 70–74 konstatuojamųjų dalių ir 75 konstatuojamosios dalies išvados, t. y., kad abiejų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumo nebuvo įmanoma nustatyti remiantis jų pačių pateiktais duomenimis ir, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, reikėjo remtis sukauptais faktais.

(36)

Iš suinteresuotųjų šalių negavus daugiau pastabų, tvirtinama laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje numatyta metodika.

(37)

Abi bendrovės pareiškė, kad skaičiuojant eksporto kainą buvo neteisingai remtasi Eurostate užregistruotomis KN kodo ex 3904 61 00 kategorijos produktų importo kainomis, kadangi be aptariamo produkto pagal šį kodą yra klasifikuojami ir kiti produktai, kurie šiame tyrime nėra nagrinėjami.

(38)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pastebėti, kad didžioji importo dalis, klasifikuojama pagal pirmiau minėtą KN kodą, priklauso aptariamam produktui. Nepaisant to, preliminariuose sprendimuose remiantis turima informacija (Bendrijos pramonės skaičiavimai) buvo padaryti Eurostato duomenų patikslinimai. Negavus daugiau patikimos informacijos ši metodika buvo toliau taikoma galutiniam dempingo skirtumui nustatyti.

(39)

Viena bendrovė pareiškė, kad siekiant nustatyti jos eksporto kainą, turėtų būti naudojama dviejų nesusijusių importuotojų, kurie per tiriamąjį laikotarpį pardavė daugiau nei 80 % savo produktų Bendrijoje, informacija. Tačiau vienas iš šių importuotojų tyrime bendradarbiavo nepakankamai. Be to, buvo neįmanoma suderinti visapusiškai bendradarbiavusio nesusijusio importuotojo pateiktų duomenų su svarstomo eksportuojančio gamintojo duomenimis. Todėl tokiu pagrindu pagal pateiktus duomenis nebuvo įmanoma nustatyti eksporto kainos ir pretenzija turėjo būti atmesta.

(40)

Negavus daugiau informacijos, buvo toliau taikoma laikinojo reglamento 77 konstatuojamojoje dalyje numatyta metodika ir eksporto kaina skaičiuojama pagal Eurostato duomenis.

(41)

Kadangi suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 78 ir 79 konstatuojamųjų dalių išvados.

(42)

Kadangi suinteresuotosios šalys nepateikė jokių pastabų, tvirtinama laikinojo reglamento 24, 65, 68 ir 80–82 konstatuojamosiose dalyse numatyta dempingo skirtumų skaičiavimo metodika. Atsižvelgiant į pirmiau išvardytas priežastis, galutiniai dempingo skirtumai, CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentine išraiška, yra tokie:

(43)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 8387 konstatuojamųjų dalių išvados.

(44)

Du Rusijos eksportuojantys gamintojai pakartojo, kad vertinant žalą pagal laikinojo reglamento 91 konstatuojamąją dalį, Rusijos kilmės granuliuoto PTFE importas turėtų būti išskaičiuojamas. Siekdami pagrįsti savo tvirtinimą, eksportuojantys gamintojai įrodinėjo, kad Bendrijos pramonės prekybos pelningumo mažėjimas nuo 2002 m. sutapo su importo iš Rusijos mažėjimu, o 2001 m., kai Rusijos importas buvo didžiausias, Bendrijoje buvo didelis pelno skirtumas. Importas iš KLR – priešingai – padidėjo tada, kai Bendrijos procentinis prekybos pelnas sumažėjo. Remdamasis anksčiau minėtais faktais eksportuotojas padarė išvadą, kad importas iš Rusijos negalėjo padaryti materialinės žalos ir todėl kumuliacija nėra pagrįsta.

(45)

Nurodoma, kad pagal laikinojo reglamento 90 konstatuojamąją dalį, Rusijos ir KLR kainų tendencijos yra panašios. Per visą TL jos kiekvienais metais tendencingai mažėjo žymia dalimi. Be to, per visą tą laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) tiek Rusijos, tiek KLR importu buvo akivaizdžiai mažinamos Bendrijos pramonės kainos. Be to, nurodoma, kad importo iš Rusijos tendencijos, nepaisant jo mažėjimo 2002 m., išliko stabilios ir netgi truputį padidėjo per TL. Pagaliau galutinėse išvadose buvo patvirtinta, kad granuliuoto PTFE importas iš KLR ir Rusijos Bendrijos rinkoje konkuravo tarpusavyje. Todėl ir atsižvelgiant į laikinojo reglamento 89–92 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus argumentus, nėra jokio pagrindo išskaičiuoti Rusijos importą. Todėl pirmiau minėtas argumentas buvo atmestas.

(46)

Kadangi šiuo atžvilgiu daugiau nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 88–93 konstatuojamųjų dalių išvados.

(47)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 94–96 konstatuojamųjų dalių išvados.

(48)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas išreiškė susirūpinimą dėl preliminaraus išlaidų nustatymo skaičiuojant Bendrijos pramonės kainą po importo. Visų pirma šis eksportuotojas tvirtino, kad tokios išlaidos būtų didesnės nei tos, kurios naudojamos preliminariuose skaičiavimuose, tačiau šiam konkrečiam atvejui nepateikė jokių įrodymų. Išlaidų po importo nustatymas pradiniame etape buvo pagrįstas dviejų bendradarbiaujančių importuotojų pateiktais faktiniais duomenimis. Buvo patikrintas vieno importuotojo atsakymas. Kito importuotojo informacija, nors ir nepatikrinta, atitiko patikrintąją pirmojo importuotojo informaciją ir todėl buvo laikoma pakankamai patikima. Todėl manoma, kad importuotojų pateikti duomenys buvo labiau patikimi nei Kinijos eksportuojančių gamintojų atlikti skaičiavimai, kurie vėliau nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Todėl šį tvirtinimą reikėjo atmesti.

(49)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nurodė, kad buvo padaryta kanceliarinė klaida skaičiuojant importo muitų patikslinimus. Todėl importo muitų patikslinimai visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams buvo ištaisyti pagal per TL taikomą muito dydį.

(50)

Kaip paskelbta laikinojo reglamento 98 konstatuojamoje dalyje, buvo patikrinta, ar laikinai taikomi kokybės skirtumų tarp Bendrijos pramonės parduodamo panašaus produkto ir iš Rusijos bei KLR importuojamo aptariamo produkto patikslinimai buvo tinkami.

(51)

Šiuo atžvilgiu Bendrijos pramonės subjektai pareiškė, kad tolesnis apdorojimas būtų reikalingas tik kai kuriems importuoto produkto tipams, t. y., reaktoriaus granulėms. Po to Bendrijos pramonės subjektai įrodinėjo, kad norint pagaminti karščiu apdorotą medžiagą, jų produktams taip pat reikėtų tolesnio apdorojimo ir todėl importo kainos patikslinimai nebūtų reikalingi. Galiausiai, informacija buvo pateikta atsižvelgiant į Rusijos eksportuojančių gamintojų pagamintų aukštos kokybės produktų, kuriems nereikėjo jokio tolesnio apdorojimo, pardavimą.

(52)

Buvo nustatyta, kad kai kurie Rusijos eksportuojančių gamintojų pagamintų granuliuoto PTFE tipai iš tiesų atitiko aukštesnius kokybės standartus ir todėl galėjo būti naudojami be jokio galutinio apdorojimo. Tačiau per TL šie produktų tipai buvo parduodami tik labai mažu kiekiu ir daugiausiai bandymams. Taigi remiantis turima bendradarbiaujančių vartotojų pateikta informacija, aukštesnės kokybės granuliuoto PTFE importas iš Rusijos tesudarė 1,4 % viso importo iš šalies.

(53)

Vėliau buvo nustatyta, kad visoms kitoms importuotoms granuliuoto PTFE klasėms reikėjo tolesnio apdorojimo, daugiausiai kaitinimo ir papildomo smulkinimo. Šio proceso nereikėtų painioti su karščiu apdorojimo procesu, kuris yra ypatingas ir daromas po galutinio PTFE apdorojimo. Taigi pradiniame etape nustatyti patikslinimai tiksliai atitinka nurodytus kokybės skirtumus tarp Bendrijos pramonės pagaminto panašaus produkto ir aptariamo produkto ir nėra susiję su papildomomis granuliuoto PTFE perdirbimo išlaidomis, kurios būtinos karščiu apdorotų klasių gamybai. Todėl Bendrijos pramonės subjektų argumentai turėjo būti atmesti.

(54)

Kita vertus, vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas ir vienas granuliuoto PTFE iš Rusijos importuotojas pareiškė, kad net po tolesnio apdorojimo, šio eksportuojančio gamintojo eksportuotas granuliuotas PTFE vis vien būtų žemesnės kokybės nei Bendrijos pramonės pagaminto ir Bendrijos rinkoje parduodamo granuliuoto PTFE. Eksportuojantis gamintojas pridūrė, kad tolesnis apdorojimas išlygintų tik produkto dalelių dydžio ir priemaišų skirtumus, tačiau kiti pagrindiniai kokybės parametrai, tokie kaip tempimo stiprumas ir pailgėjimas, kurie iš esmės pakeistų Rusijos kilmės granuliuoto PTFE kokybę ir tuo pačiu pusgaminių kokybę, nepakistų. Norėdamas įrodyti šį tvirtinimą, minėtas importuotojas pateikė informaciją apie bandymų rezultatus, kurie tariamai parodė Bendrijos gamintojų pagaminto granuliuoto PTFE ir iš Rusijos importuoto galutinai apdoroto granuliuoto PTFE kokybės skirtumus. Todėl buvo tvirtinama, kad patikslinimai turėtų viršyti tik tolesnio apdorojimo išlaidas.

(55)

Tačiau atlikus tyrimą šie argumentai negalėjo būti patvirtinti. Buvo nustatyta, kad importuotojo pateikta informacija dėl bandymo rezultatų neatitiko reikalavimų, o greičiau buvo anekdotinė, kadangi joje buvo išskirta tik viena gamybos partija. Netgi šioje partijoje, visas patikrintas granuliuotas PTFE atitiko normos reikalavimus, nepaisant jo techninės specifikos skirtumų. Todėl laikoma, kad pateikti įrodymai nėra įtikinami. Bet kuriuo atveju remiantis minėto Rusijos eksportuojančio gamintojo ir importuotojo pateikta informacija, kokybės skirtumo, dėl kurio buvo reiškiamos pretenzijos, dydžio buvo neįmanoma nustatyti. Todėl tvirtinama, kad granuliuotas PTFE, importuojamas iš šio eksportuojančio gamintojo po tolesnio apdorojimo buvo panašios kokybės, kaip ir Bendrijos pramonės pagamintas ir Bendrijos rinkoje parduodamas granuliuotas PTFE ir galėjo būti naudojamas daugumoje panašių paskirčių.

(56)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo nustatyta, kad laikinai numatyti patikslinimai skaičiuojant kainų mažinimo skirtumą, buvo tinkami. Tačiau patikslinimai buvo pataisyti pagal patikrintą dviejų vartotųjų informaciją, kuri suteikė galimybę tiksliai apskaičiuoti šias išlaidas. Todėl patikslinimai sudarė 36,7 % svarstomų vartotųjų ir (arba) importuotojų pirkimo kainos.

(57)

Atsižvelgiant į pirmiau atliktus patikslinimus ir negavus daugiau pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 97 ir 98 konstatuojamosios dalys.

(58)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir palyginus kiekvieną pavyzdį atskirai, paaiškėjo, kad aptariamas KLR ir Rusijos kilmės produktas, buvo parduodamas Bendrijoje kainomis, kurios per TL atitinkamai 20,5 % ir 13,5 % sumažino Bendrijos kainas, pateikiamas procentine išraiška.

(59)

Tam tikros suinteresuotosios šalys nurodė teigiamas kai kurių žalos veiksnių tendencijas ir pareiškė, kad būtų nepakankama, jei kiti žalos rodikliai, kaip, pvz., neigiamos pardavimo kainų ir pelningumo tendencijos, būtų naudojami išvadoms, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą.

(60)

Visų pirma reikėtų pastebėti, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad nagrinėjant importo dempingo kainos poveikį Bendrijos pramonei, remiantis visais svarbiais ekonominiais veiksniais ir rodikliais, nė vienas iš šių veiksnių, kartu ar atskirai, nėra būtinai lemiami. Todėl darant išvadą, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, nebūtina kad visi žalos veiksniai turėtų neigiamą tendenciją.

(61)

Šiuo pagrindu, siekiant nustatyti, ar Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, svarbu vertinti visą jos finansinę situaciją. Todėl norint padaryti prasmingas išvadas po teigiamos kurių nors žalos veiksnių raidos, jie turėtų būti vertinami ne atskirai, o platesniame kontekste, t. y., kartu su kitų žalos veiksnių raida. Šiuo atveju ir pagal laikinojo reglamento 117 konstatuojamąją dalį tam tikrų žalos veiksnių teigiama tendencija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į bendrą didelį neigiamą svarstomo importo poveikį Bendrijos pramonės veiklai ir į Bendrijos reakciją. Visa Bendrijos pramonės neigiama padėtis ypač gerai perteikiama sumažėjusiomis pardavimo kainomis ir pelningumu.

(62)

Dėl to manoma, kad laikiniesiems sprendimams naudota strategija buvo pagrįsta ir atitiko pagrindinį reglamentą, todėl ji toliau taikoma galutinėms išvadoms priimti.

(63)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonė galėjo padidinti savo gamybos pajėgumus, apimtį ir pajėgumų išnaudojimą tuo metu, kai vartojimas Bendrijoje mažėjo, o tai nereiškė, kad Bendrijos pramonei buvo daroma žala.

(64)

Iš tiesų vartojimo sumažėjimas (iki 12 %) buvo jaučiamas tik 2002 m., po to, kai panašiai 13 % sumažėjo Bendrijos pramonės gamybos apimtis, o tai taip pat pasireiškė pajėgumo išnaudojimo sumažėjimu tais pačiais metais. Dėl to, ir kaip numatyta laikinojo reglamento 102 konstatuojamoje dalyje, Bendrijos pramonė buvo priversta sumažinti savo pardavimo kainas, taip padidindama savo pardavimo apimtį, kad galėtų konkuruoti su importu dempingo kaina. Nepaisant to, 2002 m. truputį sumažėjo net ir Bendrijos pramonės pardavimo apimtis.

(65)

Be to, gamybos apimties pokyčiai turėtų taip pat būti vertinami platesniame kontekste, o ne vien tik Bendrijos vartojimo raidos atžvilgiu. Todėl, kaip minėta laikinojo reglamento 134 konstatuojamoje dalyje, Bendrijos pramonės eksporto pardavimas truputį didėjo, o tai taip pat atsiliepė gamybos rodikliams. Be to, granuliuoto PTFE gamybos apimties padidėjimas iš dalies paaiškinamas tuo, kad kai kurie Bendrijos gamintojai patys pradėjo daugiau naudoti granuliuotą PTFE, pvz., junginių ir mikronizuotų klasių gamybai. Galų gale bendras gamybos apimties ir gamybos pajėgumų padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat yra Bendrijos pramonės pastangos reaguoti į importą dempingo kaina, stengiantis padidinti pardavimo apimtį, nors ir pardavimo kainų bei pelningumo sąskaita.

(66)

Todėl tvirtinamos laikinojo reglamento 101 ir 102 konstatuojamosios dalys.

(67)

Panašiai kai kurios suinteresuotosios šalys įrodinėjo, kad pardavimo apimties ir rinkos dalies padidėjimas, ypač tuo pačiu metu, kai mažėjo paklausa, aiškiai rodytų, kad Bendrijos pramonė nepatyrė jokios materialinės žalos. Rusijos eksportuojantis gamintojas taip pat įrodinėjo, kad toks pardavimo padidėjimas negali būti aiškinamas Bendrijos pramonės strategija mažinti pardavimo kainas dėl importo žema kaina. Todėl Bendrijos pramonės pardavimo apimties raida buvo palyginta su Rusijos importo, kuris neva mažėjo, nepaisant mažėjančios importo kainos, raida.

(68)

Tačiau atliekant Rusijos importo duomenų analizę buvo nustatyti tam tikri skirtumai. Taigi nors importas ir rinkos dalis iš Rusijos labai smarkiai sumažėjo nuo 2001 m. iki 2002 m., tai tarp 2002 m. ir 2003 m. jie sumažėjo tik šiek tiek, o per TL netgi truputį padidėjo. Ir priešingai – Rusijos importo pardavimo kainos nuolat mažėjo per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Analogiškai Kinijos importo kainos mažėjo ryškiau, o šio importo pardavimo apimtis bei rinkos dalis smarkiai padidėjo per tą patį laikotarpį. Tai rodo, kad Rusijos eksportuotojai Bendrijos rinkoje susidūrė su mažomis kainomis parduodamu Kinijos importu ir taip pat, kaip ir Bendrijos pramonė, buvo priversti dar labiau mažinti savo kainas, kad galėtų susigrąžinti savo Bendrijos rinkos dalį. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos ir KLR importas buvo augantis, būtų geriau šią analizę atlikti ne kiekvienai eksportuojančiai šaliai atskirai, o bendrai. Šiuo atžvilgiu primenama, kad importo rinkos dalis visą laiką išliko labai didelė, o jų kainos ryškiai sumažėjo ir smarkiai sumažino Bendrijos pramonės kainas. Todėl Rusijos eksportuojančio gamintojo argumentas turėjo būti atmestas.

(69)

Dėl to kartojama, kad Bendrijos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida turi būti vertinama bendrai su analogiška pardavimo vertės ir vieneto kainų mažėjimu dėl importo dempingo kaina ir su tuo susijusiu dideliu neigiamu poveikiu Bendrijos pramonei. Kaip minėta šio reglamento 61 konstatuojamoje dalyje, norint padaryti pagrįstą išvadą apie bendrą Bendrijos pramonės finansinę situaciją, teigiama šių veiksnių raida turėtų būti vertinama ne atskirai, o kartu su likusiųjų žalos veiksnių raida.

(70)

Kadangi šiuo klausimu daugiau nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 103 ir 104 konstatuojamųjų dalių išvados.

(71)

Vienas Kinijos ir du Rusijos eksportuojantys gamintojai taip pat tvirtino, kad nuo 2003 m. iki TL Bendrijos pramonės atsargos ryškiai sumažėjo ir tai rodytų, kad materialinės žalos nebuvo.

(72)

Reikia pastebėti, kad per nagrinėjamą laikotarpį atsargų judėjimas buvo nedidelis ir neturėjo jokios aiškios tendencijos. Iš tikrųjų tada, kai nuo 2001 m. iki 2002 m. atsargų kiekis sumažėjo 13 %, jis padidėjo 23 % nuo 2002 m. iki 2003 m., o po to per tiriamąjį laikotarpį vėl sumažėjo 17 %. Be to, taip pat reikėtų pastebėti, kad nuo 2003 m. iki TL atsargų kiekis sumažėjo tik 216 tonomis, o tai sudaro 4,3 % Bendrijos pramonės pardavimo apimties 2003 m. ir 3,9 % per TL.

(73)

Bet kuriuo atveju Bendrijos pramonė gamino granuliuotą PTFE daugiausiai pagal užsakymą, o produktai atsargoje dažniausiai laikomi išsiųsti klientams. Todėl 2003 m. atsargų kiekis padidėjo greičiau dėl pavėluoto išsiuntimo ir negali būti laikomas rimtu žalos rodikliu, kadangi jis iš esmės neturi jokio poveikio Bendrijos pramonės finansinei situacijai. Todėl šiuo atveju atsargų raida nebuvo laikoma svarbiu žalos rodikliu.

(74)

Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad atsargų kiekio padidėjimas 2003 m., t. y., prieš metus iki TL, padarė Bendrijos pramonei žalos, kadangi Bendrijos pramonė per TL būtų buvusi priversta parduoti padidėjusių atsargų kiekį mažesnėmis kainomis. Kaip jau minėta 73 konstatuojamoje dalyje, gamyba buvo skirta užsakymams ir todėl atsargų kiekio padidėjimas 2003 m. yra labiau sąlygotas pavėluoto išsiuntimo, o klientai ir kainos jau buvo žinomi. Bet kuriuo atveju atsargų kiekio padidėjimas 283 tonomis 2003 m. negali būti laikomas svarbiu, kadangi jis tesudaro 5,6 % tų metų pardavimo apimties. Todėl buvo padaryta išvada, kad toks atsargų kiekio padidėjimas prieš TL negalėjo Bendrijos pramonei padaryti materialinės žalos.

(75)

Todėl ši pretenzija turėjo būti atmesta ir tvirtinama laikinojo reglamento 105 konstatuojamoji dalis.

(76)

Tie patys eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad neigiama Bendrijos pardavimo kainų tendencija nebūtų reikšmingas žalos rodiklis, kadangi granuliuoto PTFE pardavimo kainos dėl rinkos jėgų sumažėjo visame pasaulyje. Vienas eksportuojantis gamintojas taip pat abejojo, ar teisingai atlikti skaičiavimai, tačiau nepateikė jokios išsamesnės informacijos dėl jų klaidingumo.

(77)

Kalbant apie Bendrijos pramonės pardavimo kainų skaičiavimus, preliminariuose skaičiavimuose nebuvo nustatyta klaidų, todėl jie yra tvirtinami.

(78)

Kartojama, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo kainos Bendrijoje labai sumažėjo ir tai smarkiai atsiliepė Bendrijos pramonės pelningumui. Taip pat patvirtinama, kad jie buvo laikomi pagrindiniais veiksniais nustatant žalą, dėl jų tiesioginio poveikio Bendrijos pramonės finansinei situacijai. Todėl patvirtinama, kad šiame tyrime kainos yra labai reikšmingas žalos rodiklis, o eksportuojančio gamintojo pretenzija šiuo atžvilgiu turėjo būti atmesta.

(79)

Kalbant konkrečiau apie tariamai sumažėjusias kainas visame pasaulyje, nebuvo nustatyta jokių veiksnių, kurie rodytų, pavyzdžiui, tokį kainų mažėjimą sąlygojusį išlaidų sumažėjimą. Todėl patvirtinama, kad šiame tyrime kainos yra labai reikšmingas žalos rodiklis, o eksportuojančio gamintojo pretenzija atliekant žalos analizę turėjo būti atmesta. Kita šio argumento dalis yra labiau susijusi su priežastiniu ryšiu ir todėl apie ją bus kalbama toliau 106 ir 107 konstatuojamosiose dalyse.

(80)

Kadangi šiuo atžvilgiu daugiau nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 106 konstatuojamosios dalies išvados.

(81)

Buvo tvirtinama, kad laikinosiose išvadose nebuvo paaiškintas Bendrijos pramonės augimas, ypač palyginus su mažėjančiu Bendrijos vartojimu, per nagrinėjamąjį laikotarpį. Kadangi Bendrijos pramonė augo dėl jos rinkos dalies didėjimo, daroma nuoroda į laikinojo reglamento 103 konstatuojamąją dalį ir šio reglamento 67 ir 69 konstatuojamąsias dalis.

(82)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nesutiko su laikinosiomis išvadomis, kad galimybė padidinti kapitalą nėra reikšmingas žalos rodiklis.

(83)

Kaip minima laikinojo reglamento 109 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos gamintojai priklauso didesnėms grupėms ir dėl to finansuojami per grynųjų pinigų sistemas, kaupiamas tarp grupių, galimybė didinti kapitalą nėra svarbus žalos rodiklis, kadangi ji išlieka nepakitus, net jeigu tokių didesnių grupių gamintojai yra ypatingai nepalankioje situacijoje. Kinijos eksportuojantis gamintojas nepaaiškino, kiek jis nesutinka su šiomis išvadomis ir nepagrindė savo pareiškimo jokiais kitais paaiškinimais. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas ir tvirtinamos laikinojo reglamento 108 ir 109 konstatuojamosios dalys.

(84)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai taip pat pastebėjo, kad tarp 2003 m. ir TL padidėjo Bendrijos pramonės pelningumas, ir į tai nebuvo atsižvelgta laikinosiose išvadose.

(85)

Šis tvirtinimas turėjo būti atmestas, kadangi Bendrijos pramonės pelningumo raida per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo analizuojama laikinajame reglamente. Taigi pelningumo padidėjimas nuo 2003 m. iki TL negali pakeisti išvados apie bendrą didelį pelningumo mažėjimą nuo 2001 m. iki TL, t. y., 9,2 %. Pelningumas per TL tik šiek tiek viršijo rentabilumo slenkstį, t. y., 0,1 % ir būtų buvęs dar mažesnis, jei Bendrijos pramonė būtų nekeitusi savo kainų ir taip būtų praradusi rinkos dalį bei pardavimų apimtį. Todėl buvo padaryta išvada, kad šis žalos rodiklis rodė aiškią neigiamą tendenciją per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(86)

Kadangi šiuo atžvilgiu daugiau nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 110 ir 111 konstatuojamųjų dalių išvados.

(87)

Kinijos ir du Rusijos eksportuojantys gamintojai pakartojo savo argumentus dėl užimtumo ir našumo raidos, darydami prielaidą, kad šie veiksniai nėra susiję su materialine žala. Kadangi šiuo klausimu nepateikta jokios naujos informacijos, paliekamos laikinojo reglamento 112 konstatuojamoje dalyje išdėstytos preliminarios išvados.

(88)

Pagaliau pirmiau minėti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjęs Bendrijos pramonės eksportas rodo, jog jis nepatyrė jokios materialinės žalos.

(89)

Esant šioms aplinkybėms reikėtų paaiškinti, kad laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje buvo klaidingai nurodyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį eksportas padidėjo 3 %. Patikslintais duomenimis Bendrijos pramonės eksportas padidėjo 54 %. Tačiau, kaip teisingai nurodyta toje pačioje laikinojo reglamento konstatuojamojoje dalyje, šis padidėjęs eksportas sudarė tik 12,7 % visos Bendrijos pramonės pardavimų apimties per TL. Todėl patvirtinama, kad vertinant absoliučiais skaičiais, padidėjimas nebuvo didelis (t. y. sudarė apie 250 tonas). Todėl eksporto pardavimai, nors jie ir didėjo, vis dėlto tesudarė tik mažą viso Bendrijos pramonės pardavimo dalį. Tuo remiantis, jis nebuvo laikomas Bendrijos pramonės klestėjimo rodikliu.

(90)

Kadangi šiuo atžvilgiu daugiau nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 113 konstatuojamosios dalies išvados.

(91)

Kadangi šiuo atžvilgiu daugiau nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 114 konstatuojamosios dalies išvados.

(92)

Kadangi šiuo atžvilgiu daugiau nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 116 konstatuojamosios dalies išvados.

(93)

Kadangi tam tikrų suinteresuotųjų šalių argumentai buvo paremti skunde pateikta informacija, reikėtų atkreipti dėmesį, kad laikinosios išvados buvo daromos remiantis patikrintais per TL Bendrijos gamintojų pateiktais duomenimis.

(94)

Tuo remiantis, nepaisant tam tikrų žalos veiksnių teigiamų tendencijų, buvo padaryta išvada, kad bendra Bendrijos pramonės finansinė situacija smarkiai pablogėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį ir kad per TL ji patyrė materialinę žalą.

(95)

Todėl yra patvirtinamos laikinojo reglamento 101–120 konstatuojamųjų dalių išvados dėl Bendrijos pramonės padėties ir išvados dėl žalos.

(96)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 122–126 konstatuojamųjų dalių išvados.

(97)

Kai kurios suinteresuotosios šalys kartojo, kad vartojimo ir paklausos mažėjimas Bendrijos rinkoje buvo kainas lemiantys veiksniai ir būtent jie, o ne importas dempingo kaina, turi būti laikomi pagrinde kainų ir Bendrijos pramonės pelningumo mažėjimo priežastimi. Tačiau šios šalys nepateikė jokios naujos informacijos arba įrodymų, o tik paprasčiausiai pakartojo savo pretenzijas, kurias buvo pareiškę prieš laikinųjų priemonių įvedimą. Taip pat buvo tvirtinama, kad laikinojo reglamento 127 konstatuojamojoje dalyje esantis palyginimas tarp vartojimo mažėjimo ir Bendrijos rinkos vertės mažėjimo yra netinkamas, kadangi pardavimo kainos priklauso ne vien tik nuo vartojimo ir paklausos raidos, bet ir nuo pasiūlos.

(98)

Nors ir nesiginčijama, kad esant normalioms konkurencijos sąlygoms kainas sąlygoja pasiūla ir paklausa, primenama, kad šiuo atveju normalias rinkos sąlygas iškreipė veikla, vykdoma ne pagal konkurencijos taisykles, t. y. dempingas. Taigi tyrimo metu buvo nustatytas didelis visų eksportuojančių gamintojų dempingas per TL ir ryškus kainų mažinimas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, kuris darė didelę įtaką Bendrijos pramonės kainoms.

(99)

Kaip jau buvo pabrėžta laikinojo reglamento 129 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Rusijos ir KLR kainos sumažėjo daug ryškiau nei Bendrijos vartojimas per tą patį laikotarpį. Be to, importo kainos iš svarstomųjų šalių toliau žymiai mažėjo, o vartojimas nuo 2002 m. išliko stabilus ir netgi šiek tiek padidėjo. Tuo pačiu metu importo iš kitų trečiųjų šalių paradavimo kainos sumažėjo daug mažiau nei importo iš Rusijos ir KLR kainos. Tokio tiesioginio tarpusavio ryšio tarp vartojimo mažėjimo ir Bendrijos pramonės kainų nebuvo įmanoma nustatyti ir padaryta išvada, kad vartojimo raida negalėjo turėti tokios įtakos, kad importo dempingo padaryta žala daugiau nebūtų priskiriama materialinei žalai. Iš tikrųjų importas dempingo kaina sudaro didelę rinkos dalį (apie 35 %) ir buvo vykdomas labai mažomis kainomis. Vartojimo mažėjimas, kuris, beje, vyko tik iki 2002 m., palyginus turėjo tik labai mažą poveikį. Be to, dėl sumažėjusio vartojimo Bendrijos pramonė neprarado masto ekonomikos.

(100)

Tokį neatitikimą tarp kainų ir vartojimo mažėjimo taip pat liudija faktas, kad vartojimo mažėjimas taip pat neatitiko ir granuliuoto PTFE vertės Bendrijos rinkoje sumažėjimo. Todėl palyginimas tarp rinkos vertės ir vartojimo buvo pagrįstas, nors tai ir ne vienintelis rodiklis, pagal kurį būtų sprendžiama, ar kainos sumažėjimas Bendrijos pramonėje buvo sąlygotas importo dempingo kaina.

(101)

Kadangi šiuo atžvilgiu daugiau nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 127–129 konstatuojamųjų dalių išvados.

(102)

Kadangi šiuo atžvilgiu daugiau nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 130 konstatuojamosios dalies išvados.

(103)

Buvo tvirtinama, kad skundų nepateikusiems ir nuo žalos nukentėjusiems Bendrijos gamintojams tokia žala buvo dažniausiai rinkos dalies praradimas, o ne pelningumo sumažėjimas, kaip Bendrijos pramonės atveju. Tuo remiantis buvo daroma prielaida, kad vienas ir tas pats veiksnys, t. y. importas dempingo kaina, negalėjo taip neigiamai paveikti Bendrijos gamintojų padėties, nepriklausomai nuo to, ar jie pateikė skundą, ar ne. Dėl tos priežasties buvo pareikšta, kad materialinę žalą, kurią patyrė Bendrijos gamintojai, turėjo sąlygoti kiti veiksniai.

(104)

Šis argumentas turėjo būti atmestas. Kaip minėta laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje, gamintojai, susidūrę su importu mažomis kainomis, gali palikti tokias pačias pardavimo kainas rizikuodami sumažinti savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį arba sumažinti savo pardavimo kainas, siekiant kuo labiau išsaugoti masto ekonomiką ir apginti savo padėtį rinkoje. Todėl visai suprantama, kai įvairūs gamintojai pasirenka skirtingas strategijas ir kad šių gamintojų patirta žala pasireiškia jų rinkos dalies arba pardavimo kainų, arba abiejų, sumažėjimu ir su tuo susijusiuose jų pelningumo nuostoliuose. Atsižvelgiant į žymų dempingą, dideles importo apimtis ir rinkos dalis, kaip ir ryškų kainų mažinimą bei didelį importo dempingo kaina kainų mažėjimą, gali būti daroma išvada, kad be kitų tolesnių priežasčių dempingas sąlygojo neigiamą padėtį, kurioje atsidūrė Bendrijos pramonė.

(105)

Nepateikus kitų pastabų šiuo atžvilgiu, tvirtinama laikinojo reglamento 133 konstatuojamoji dalis.

(106)

Buvo tvirtinama, kad remiantis Eurostato užregistruotomis mažėjančiomis importo kainomis ir ypač JAV ir Šveicarijos importo kainomis, granuliuoto PTFE kainos bendrai sumažėjo visoje Bendrijos rinkoje. Tokia kainų mažėjimo tendencija taip pat priklauso ir nuo to, kad mažėja granuliuoto PTFE rinka, t. y. mažėja paklausa ir vartojimas. Todėl Bendrijos pramonės pardavimo kainų mažėjimas daugiau priklauso nuo šios bendros mažėjimo tendencijos, o ne nuo importo dempingo kaina iš svarstomųjų šalių.

(107)

Reikėtų pastebėti, kad importo kainų analizė pagal Eurostato duomenis bendrai ir ypač importo iš Šveicarijos ir JAV, parodė, kad jos gerokai viršijo KLR ir Rusijos importo, kaip ir Bendrijos pramonės, kainų lygį. Taip pat ir skundų nepateikusiųjų Bendrijos gamintojų kainos viršijo Bendrijos pramonės kainų lygį. Todėl buvo padaryta išvada, kad trečiosios šalys ir skundo nepateikę Bendrijos gamintojai nedarė tokio konkurencinio kainų spaudimo, kuris galėtų būti laikomas svarbia žalos priežastimi.

(108)

Toliau pagal pirmiau minėtus faktus pažymima, kad nors Bendrijos vartojimas labai sumažėjo nuo 2001 m. iki 2002 m., po to jis išliko gana stabilus ir netgi šiek tiek padidėjo. Be to, ši didėjanti tendencija buvo patvirtinta po TL. Todėl granuliuoto PTFE rinka negali būti laikoma mažėjančia rinka.

(109)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad bendra ekonomikos smukimo tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį nenutraukė priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš KLR bei Rusijos ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(110)

Kai kurie bendradarbiaujantys eksportuotojai teigė, kad laikinojo reglamento 135 konstatuojamosios dalies preliminari išvada, kad Bendrijos pramonės gamybos sąnaudos mažėjo, neatitiko skunde pateiktų duomenų, kuriuose matomas Bendrijos pramonės vieneto kainos padidėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį. Jie pareiškė, kad reikėjo išnagrinėti, ar šis sąnaudų padidėjimas sąlygojo patirtą materialinę žalą. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad laikinojo reglamento 135 konstatuojamosios dalies išvada buvo paremta duomenimis, patikrintais per įvairius Europos gamintojų patalpose surengtus patikrinimus vietoje. Todėl šios pretenzijos buvo atmestos.

(111)

Kitas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Bendrijos pramonė be reikalo taip sumažino savo pardavimo kainas ir tai patvirtina faktas, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonė padidino pardavimo apimtį ir įgijo (ne vien tik išsaugojo) rinkos dalį. Be to, buvo tvirtinama, kad pelningumas mažėjo daugiau dėl vieneto kainos padidėjimo (tai susiję su prastu gamybinių pajėgumų išnaudojimu ir atlyginimų padidėjimu), o ne dėl svarstomojo importo.

(112)

Pirmiausia reikėtų pastebėti, kad priešingai nei teigia šis eksportuojantis gamintojas, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos gamybos kainos sumažėjo, todėl tai nebuvo laikoma Bendrijos pramonės pelningumo sumažėjimo priežastimi. Nors iš tiesų Bendrijos pramonė sugebėjo išsaugoti padėtį rinkoje ir netgi padidinti savo rinkos dalį, tai buvo daroma pelningumo sąskaita. Primenama, kad svarstomasis importas per nagrinėjamąjį laikotarpį pastebimai sumažino Bendrijos pramonės kainas, o Bendrijos pramonės rinkos dalies padidėjimas to nesušvelnino.

(113)

Remiantis tuo, kas jau minėta, buvo padaryta išvada, kad dėl efektyvios Bendrijos pramonės gamybos ir mažėjančių gamybos sąnaudų, pati Bendrijos pramonė žalos sau padaryti negalėjo. Todėl tvirtinamos laikinojo reglamento 135 konstatuojamosios dalies išvados.

(114)

Du Rusijos eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad granuliuoto PTFE pardavimas uždaroje rinkoje, kurį vykdė bent du Bendrijos gamintojai labai padidėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Buvo argumentuojama, kad atsižvelgiant į tai, kad toks pardavimas paprastai būdavo nepelningas, pardavimo padidėjimą uždarojoje rinkoje reikėtų laikyti galima Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastimi.

(115)

Šiuo atžvilgiu tyrimas parodė, kad pardavimas uždarojoje rinkoje sudarė tik 5 % visos Bendrijos pramonės gamybos apimties per TL. Kadangi kiekis buvo toks mažas, padaryta išvada, kad jei net ir nepelningas, pardavimas uždarojoje rinkoje negali nutraukti priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš KLR ir Rusijos ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(116)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, kad iš svarstomųjų šalių importuotas granuliuotas PTFE yra apskritai žemesnės kokybės ir nesudaro konkurencijos Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamam produktui, bet kokia Bendrijos pramonės patirta žala negalėjo būti sąlygota svarstomojo importo.

(117)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad šio reglamento 12–14 konstatuojamosiose dalyse buvo padaryta išvada, kad nepaisant skirtingų galimų produkto tipų, tarp jų ir kokybės skirtumų, Bendrijos pramonės gaminamas granuliuotas PTFE ir aptariamasis produktas, importuojamas iš svarstomųjų šalių turi tas pačias fizines savybes ir iš esmės tas pačias pagrindines paskirtis. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 16, 90 ir 92 konstatuojamosiose dalyse bei šio reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas taip pat patvirtino, kad visi importuoto produkto tipai konkuruoja su Bendrijos pramonės gaminamais ir Bendrijos rinkoje parduodamais produktų tipais. Todėl minėta pretenzija turėjo būti atmesta.

(118)

Kaip minėta šio reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonės eksporto pardavimas iš tikrųjų padidėjo 54 %. Vis dėlto tvirtinamos pagrindinės laikinojo reglamento 134 konstatuojamosios dalies išvados, t. y. kad padidėjęs eksporto kiekis tesudarė mažą viso Bendrijos pramonės pardavimo dalį (t. y. 12,7 % per TL). Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo atžvilgiu daugiau nebuvo pateikta jokių pastabų, tvirtinamos laikinojo reglamento 134 konstatuojamosios dalies išvados.

(119)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad euro atžvilgiu sumažėjęs JAV dolerio kursas galėjo sukelti Bendrijos pramonės patirtą žalą. Buvo pareikšta, kad i) JAV dolerio vertės sumažėjimas galėjo sumažinti Bendrijos pramonės eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas pardavimą, ir ii) padidino Rusijos ir Kinijos importo konkurencingumą.

(120)

Kalbant apie Bendrijos pramonės eksporto pardavimą, šios šalys nepateikė jokių svarių įrodymų, o rėmėsi vien tik prielaidomis. Nebuvo patikslinta, ar būtų sumažėjusi Bendrijos pramonės eksporto pardavimo apimtis, vertė, ar ir viena, ir kita. Bet kuriuo atveju, kaip buvo minėta šio reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės eksporto pardavimas padidėjo 54 %. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonės pelno skirtumas, gautas parduodant eksportą, buvo didesnis nei pelnas, uždirbtas parduodant Bendrijos rinkoje. Todėl Bendrijos pramonės eksporto pardavimo raida negalėjo turėti jokio neigiamo poveikio Bendrijos pramonei.

(121)

Kalbant apie Rusijos ir KLR importą, reikėtų pastebėti, kad jie buvo parduodami ryškia dempingo kaina, t. y. Rusijos dempingo skirtumas siekė 36,6 %, o KLR – beveik 100 %. Kita vertus, Bendrijos importas iš kitų šalių, kuris sudarė apie 25 % Bendrijos vartojimo, nepaisant JAV dolerio vertės sumažėjimo, buvo vykdomas kur kas didesnėmis nei importo iš Rusijos ir KLR kainomis. Be to, svarstomojo importo kainų mažinimas buvo labai ryškus per visą laikotarpį ir gerokai lenkė JAV dolerio vertės sumažėjimą euro atžvilgiu. Todėl šis argumentas atmestas.

(122)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau ir kita informacija, išdėstyta laikinojo reglamento 121–138 konstatuojamosiose dalyse, daroma išvada, kad importas dempingo kaina iš Rusijos ir KLR padarė materialinės žalos Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(123)

Keletas vartotojų dar kartą pareiškė savo didžiausią rūpestį, kad galutinių priemonių įvedimas gali turėti rimtas neigiamas pasekmes jų finansinei situacijai, kadangi dėl taikomų antidempingo priemonių tikėtino kainų padidėjimo jie savo klientams negalėtų padidinti kainos.

(124)

Šiuo atžvilgiu, paskelbus preliminarius duomenis, iki šiol nebendradarbiavę penki vartotojai ir (arba) apdorojimo įmonės buvo paprašyti atsakyti į klausimyną. Šie vartotojai ir (arba) apdorojimo įmonės, kurie klausimyno paprašė tik įvedus laikinąsias priemones, Bendrijos institucijoms dar nebuvo žinomi. Buvo nustatyta, kad keli iš šių vartotojų iš svarstomųjų šalių importavo didesnę granuliuoto PTFE dalį, naudojamą savo gamybos ir (arba) perdirbimo procese. Šie vartotojai sudarė didžiąją viso importo iš Rusijos ir KLR dalį, taip pat atstovavo bendram Bendrijos vartojimui. Jie pareiškė, kad antidempingo priemonės darytų didelę įtaką jų pelningumui. Dėl tokių aplinkybių ir dėl mažo vartotojų, bendradarbiavusių prieš laikinų priemonių įvedimą, skaičiaus, taip pat dėl tariamo antidempingo priemonių įvedimo poveikio, buvo nuspręsta, kad siekiant sukaupti kuo išsamesnius duomenis yra pagrindo priimti šiuos atsakymus, nors jie buvo pateikti tyrimo pabaigoje.

(125)

Į klausimynus atsakė keturi vartotojai (vienas atsakė tik iš dalies). Vienas iš šių vartotojų buvo granuliuoto PTFE apdorojimo įmonė, kurios gamybos dalis tiesiogiai konkuravo su Bendrijos gamintojais granuliuoto PTFE rinkoje, o kiti vartotojai buvo perdirbimo įmonės, gaminančios pusgaminius ir gatavus produktus, tiesiogiai naudojančios granuliuotą PTFE savo gamybos procese. Vartotojai, jau bendradarbiavę prieš laikinųjų priemonių įvedimą ir tie, kurie pranešė apie save po laikinųjų priemonių įvedimo, taip pat buvo pakviesti patiekti papildomos informacijos apie savo gamybos sąnaudas, kad naudojamus duomenis būtų galima papildyti preliminarioms išvadoms ir sudaryti sąlygas įvairių vartotojų situacijos aspektų išsamiai analizei, ypač numatyti tikslų antidempingo priemonių poveikį jų pelningumui. Tačiau tik keturios bendrovės atsiliepė į šį papildomą prašymą. Apibendrinant, iš viso bendradarbiavo septyni vartotojai, kurie sudarė 67,8 % viso svarstomųjų šalių importo ir 41,3 % viso Bendrijos vartojimo.

(126)

Papildomas tyrimas parodė, kad galutiniai antidempingo muitai vartotojams labai skirtųsi priklausomai nuo jų gamybos procese naudojamo importuoto granuliuoto PTFE kiekio. Šiuo atžvilgiu skaičiavimai buvo atlikti remiantis prielaida, kad nei vienas iš vartotojų negalėtų padidinti kainų savo klientams. Apskaičiuota, kad pačiu blogiausiu atveju, dviems bendrovėms, naudojančioms 70–80 % granuliuoto PTFE iš svarstomųjų šalių, priemonių poveikis jų pelningumui sudarytų 7,5 %. Likusiesiems bendradarbiaujantiems vartotojams, importuojantiems mažiau nei 30 % savo žaliavos iš svarstomųjų šalių, poveikis, jei kainos klientams bent iš dalies būtų padidintos, būtų 2,7 %.

(127)

Tačiau derėtų pastebėti, kad tyrimas taip pat patvirtino, kad kainų padidėjimas Bendrijoje įvedus antidempingo priemones, greičiausiai būtų perduotas galutiniam naudotojui. Šiuo atžvilgiu buvo nuspręsta, kad didelis kainų spaudimas Bendrijoje labiausiai priklausė nuo importo maža kaina iš KLR ir Rusijos. Todėl tikimasi, kad įvedus antidempingo priemones, padidės granuliuoto PTFE kainų lygis Bendrijoje. Tyrimas taip pat parodė, kad naudotojui skirti produktai buvo perparduodami per platintojus, kurie gaudavo pelną iš didelių skirtumų, o tai įrodo, kad šie platintojai gali perimti kainų didėjimą. Pagaliau buvo nustatyta, kad per TL rinkoje iš tiesų buvo labai nedidelė iš trečiųjų šalių granuliuoto PTFE pagamintų pusgaminių ir gatavų produktų konkurencija, o tai irgi rodo, kad kainų padidėjimas gali būti perduodamas galutiniams naudotojams. Iš tiesų, pusgaminių ir gatavų produktų rinkoje dominuoja Bendrijos apdorojimo įmonės o ne importuoti produktai, kuriems bus vienodai taikomi antidempingo muitai. Todėl tikimasi, kad kainų padidėjimas darys poveikį visiems vienodai susijusiems Bendrijos ūkio subjektams, o importuoti produktai nedarys spaudimo kainoms. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad vartotojai greičiausiai galės perduoti didelę kainų padidėjimo dalį savo klientams, kad apskaičiuota antidempingo priemonių įtaka jų pelningumui iš tikrųjų būtų daug mažesnė, nei numatyta pačiu blogiausiu atveju.

(128)

Antra, reikėtų pastebėti, kad nepavykus net iš dalies perduoti kainų padidėjimo, o tai nerealu, poveikis pirmiau minėtų keturių bendradarbiaujančių vartotojų pelningumui nebūtų neproporcingas. Net ir pačiu blogiausiu atveju du iš šių vartotojų vis dar būtų pelningi. Vienas iš bendradarbiaujančių gamintojų, kuriam apskaičiuota bet kokios antidempingo priemonės įtaka būtų truputį didesnė nei 1 %, jau per TL patyrė didelių nuostolių, kurie nebuvo susiję su antidempingo priemonėmis. Todėl bet koks kainų padidėjimas dėl antidempingo muitų nedarytų didelės įtakos jo verslo rodikliams. Pagaliau, paskutinysis vartotojas gavo didelį gamybos pelną, t. y. virš 30 % ir todėl manoma, kad įvedus antidempingo muitus jis gali bent iš dalies perimti bet kokį kainų padidėjimą.

(129)

Kaip minėta šio reglamento 125 konstatuojamojoje dalyje, pirmiau minėtose išvadose pateikiama vartotojų, kurie sudaro beveik 70 % viso importo iš svarstomųjų šalių ir apie 40 % Bendrijos vartojimo, padėtis. Tyrime taip pat buvo nagrinėjami įvairūs vartotojai, t. y. atstovaujantys įvairius pramonės sektorius, naudojantys granuliuotą PTFE tiesiogiai arba pusgaminiams, kai kurie, importuojantys didelį kiekį iš svarstomų šalių, kiti – tik ribotą kiekį. Todėl buvo nuspręsta, kad pirmiau minėtos išvados gali būti laikomos pakankamai išsamiomis. Taip pat derėtų pastebėti, kad pagal laikinojo reglamento 147 konstatuojamąją dalį, antidempingo muitų poveikis tam tikriems vartotojams yra nereikšmingas, kadangi granuliuotas PTFE sudaro gana mažą jų bendrų išlaidų dalį.

(130)

Be to, reikėtų pastebėti, kad visi bendradarbiaujantys vartotojai vykdo reikšmingą komercinę veiklą už Bendrijos ribų. Iš tikrųjų, 24,6 % vartotojų pardavimo apimties yra eksportuojama už Bendrijos ribų. Tai reiškia, kad įvežimo perdirbti režimas leistų šiems vartotojams prašyti nutraukti arba vengti mokėti importuoto granuliuoto PTFE antidempingo muitą. Todėl šiai vartotojų verslo daliai priemonės nedarys jokio poveikio.

(131)

Galiausiai, vertinant galimą priemonių poveikį vartotojams, taip pat reikėtų pastebėti, kad jų dabartinė finansinė situacija iš dalies priklauso nuo nesąžiningos konkurencijos dėl importo dempingo kaina. Į tai reikėtų atsižvelgti išlaikant pusiausvyrą tarp galimo neigiamo priemonių poveikio vartotojams ir teigiamo poveikio kitoms suinteresuotosioms šalims, ypač Bendrijos pramonei.

(132)

Atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas priežastis, daroma išvada, kad tikėtinas priemonių poveikis vartotojams nebūtų neproporcingas. Todėl buvo padaryta išvada, kad galutinių antidempingo muitų įvedimas neprieštarautų Bendrijos interesams.

(133)

Tam tikri vartotojai taip pat tvirtino, kad jiems, palyginus su svarstomomis šalims, kurios gamina pusgaminius bei gatavus produktus ir kuriems netaikomas antidempingo muitas, būtų iškreiptos konkurencijos sąlygos ypač dėl to, kad tokie gamintojai pereitų nuo granuliuoto PTFE eksporto prie pusgaminių ir gatavų produktų eksporto į Bendriją. Dėl to Bendrijos vartotojams reikėtų perkelti dalį savo verslo veiklos už Europos bendrijos ribų, kad galėtų naudoti pigesnę žaliavą.

(134)

Kalbant apie pusgaminius ir gatavus produktus, buvo nustatyta, kad didėjančio pigesnių pusgaminių ir gatavų vartotojams skirtų produktų importo iš susijusių šalių grėsmė nėra neišvengiama. Remiantis gauta informacija, t. y. ypač žinant iš svarstomųjų šalių importuoto ir Bendrijos pramonės pagaminto granuliuoto PTFE kokybės skirtumus, nei Rusijos, nei Kinijos gamintojai dėl būtinų techninių žinių ir patirties stygiaus šiuo metu negali gaminti visų Bendrijos vartotojų gaminamų produktų. Kelios šalys pastebėjo, kad Rusijos ir Kinijos gamintojų žinios ir patirtis, taip pat jų produktų kokybė vis labiau gerėja ir kad galutinių muitų įvedimas dar labiau paspartintų šį procesą, kadangi tai paskatintų pusgaminių ir gatavų produktų gamybą perkelti į tas šalis, kuriose granuliuotas PTFE būtų pigesnis. Pažymima, kad pasak kai kurių rinkos dalyvių, pusgaminių importas iš svarstomųjų šalių iš tiesų vis labiau didėjo. Tačiau nėra įrodymų, kad importuotų produktų kokybė gali būti lyginama su Bendrijoje gaminamais bei Bendrijos rinkoje parduodamais produktais ir kad dėl to iš tikrųjų atsirastų didesnė konkurencija bei didėjančio pusgaminių ir gatavų produktų importo pavojus.

(135)

Be to, tvirtinimas, kad dėl perdirbimo reikėtų keltis už Bendrijos ribų arba eksportuotojai pereitų prie labiau apdorotų produktų, nebuvo pakankamai pagrįstas įrodymais. Tyrimas taip pat parodė, kad kai kurie vartotojai tik neseniai investavo į savo gamybą Bendrijoje, todėl sunku tikėtis, jog bus perkelta ši gamybos įranga.

(136)

Taip pat buvo tvirtinama, kad apdorojimo pramonė įdarbina daug daugiau žmonių, nei Bendrijos granuliuoto PTFE gamintojai ir įvedus antidempingo priemones būtų keliama grėsmė šioms darbo vietoms.

(137)

Tyrime paaiškėjo, kad susijusių vartotojų ir (arba) importuotojų organizacijų pateikta informacija apie užimtumą buvo didžia dalimi pervertinta. Be to, antidempingo muitų įvedimas keltų pavojų tik daliai šių darbo vietų. Taip pat vertėtų pastebėti, kad granuliuoto PTFE gamybai labiau reikalingas kapitalas, o pusgaminių arba gatavų produktų gamybai – darbas. Todėl tiesioginis granuliuoto PTFE gamybos ir vartotojų pramonės darbų vietų palyginimas yra netinkamas. Dar reikėtų pastebėti, kad grėsmė kiltų ir kai kurių skundų nepateikusiųjų Bendrijos gamintojų ir tiekėjų darbo vietoms. Kaip nurodyta pirmiau, skundų nepateikusieji Bendrijos gamintojai jau prarado didelę rinkos dalį nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios. Pagaliau, dalis vartotojų, taigi ir Bendrijos darbo vietų, yra taip pat priklausomi (visiškai ar iš dalies) nuo Bendrijos pramonės pasiūlos ir nuo skundų nepateikusiųjų Bendrijos gamintojų. Todėl išnykus Bendrijos pramonei, šioms darbo vietoms lygiai taip pat kiltų grėsmė.

(138)

Dalis šalių taip pat pakartojo, kad galutinių muitų įvedimas sąlygotų pasiūlos trūkumą, kadangi jis neleistų eksportuojantiems KLR ir Rusijos gamintojams eksportuoti savo produktus į Bendriją, o Bendrijos pramonei neužtektų pajėgumų patenkinti Bendrijos paklausą. Buvo taip pat tvirtinama, kad net jei Bendrijos pramonė ir būtų teoriškai pajėgusi padidinti savo PTFE gamybą, tai nebūtų buvę naudinga ekonominiu požiūriu, kadangi granuliuoto PTFE gamyba būtų mažiau pelninga, nei kitų fluoropolimerų gamyba. Buvo tvirtinama, kad kiti šaltiniai, tokie kaip Japonija ir JAV negalėtų būti gera alternatyva, kadangi importo iš šių šalių kainos išlieka didelės. Vėliau buvo tvirtinama, kad trūkumą Bendrijos rinkoje gali apsunkinti tikėtinas paklausos padidėjimas Bendrijos rinkoje. Kita vertus, tam tikroms nesudėtingoms paskirtims Bendrijoje gaminamas produktas būtų pernelyg specifinis ir tokiai paskirčiai jį naudoti būtų per brangu. Pagaliau, buvo įrodinėjama, kad reaktoriaus granulės iš viso nebūtų parduodamos Bendrijoje, o karščiu apdorotos klasės Bendrijoje yra gaminamos tik ribotu kiekiu, todėl vartotojai priklausytų nuo importo iš svarstomųjų šalių.

(139)

Vertėtų priminti, kad Bendrijos pramonės pajėgumas yra 9 200 tonos, išnaudojant 80 % pajėgumų. Pardavimo apimtis per TL sudarė apie 4 845 tonas. Tai reiškia, kad skundą pateikę gamintojai galėtų parduoti papildomas 4 355 tonas panašaus produkto, kuris sudaro 85 % viso susijusių šalių importo. Argumentas, kad Bendrijos pramonė nenaudotų šių neišnaudotų pajėgumų granuliuoto PTFE gamybai dėl mažo šio produkto pardavimo pelno skirtumo, turėjo būti atmestas. Reikėtų paminėti, kad šis argumentas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, mažą Bendrijos pramonės pelningumą už parduotą granuliuotą PTFE sąlygojo importas dempingo kaina, kuris stipriai sumažino Bendrijos pramonės kainas ir tokiu būdu darė didelį spaudimą kainoms. Todėl įvedus galutinius antidempingo muitus į Bendrijos rinką turėtų būti sugrąžintos ankstesnės kainos, kurios padidintų pelningumą.

(140)

Kalbant apie reaktoriaus granules, buvo nustatyta, kad per TL jų importuotas buvo tik labai ribotas kiekis. Panašiai, karščiu apdorotų klasių importas buvo labai ribotas per TL ir tai reiškia, kad karščiu apdorotas klases gamina patys vartotojai. Buvo nustatyta, kad bent du Bendrijos gamintojai gali gaminti karščiu apdorotas klases. Galų gale, kaip minėta pirmiau, Bendrijos pramonė per TL taip pat pardavinėjo techninių reikalavimų klasės neatitinkančius produktus, kurie gali būti lyginami su žemos kokybės klase iš KLR ir Rusijos.

(141)

Taip pat galimi kiti šaltiniai, tokie kaip Japonija ir JAV. Negalima sutikti su tvirtinimu, kad importo kainos iš šių šalių yra didesnės nei iš tiriamųjų šalių ir kad granuliuotas PTFE iš Japonijos ir JAV negali būti tinkama alternatyva, kadangi antidempingo muitu kaip tik siekiama panaikinti žalingą dempingą ir grąžinti sąžiningas konkurencijos sąlygas.

(142)

Be to, yra primenama, kad antidempingo priemonėmis jokiu būdu nesiekiama užkirsti kelio produktams iš svarstomų šalių patekti į Bendrijos rinką, veikiau – atkurti sąžiningą konkurenciją, kuri buvo iškreipta dėl nesąžiningos prekybos. Todėl granuliuotas PTFE, įskaitant produkto tipus, kurių tariamai trūko, iš susijusių šalių gali toliau patekti į Bendrijos rinką, nors ir aukštesnėmis kainomis.

(143)

Remiantis pirmiau išvardintomis aplinkybėmis ir kita laikinojo reglamento 139–153 konstatuojamosiose dalyse pateikta informacija, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų įvesti antidempingo priemonių Rusijos ir KLR kilmės aptariamo produkto importui.

(144)

Pagal laikinojo reglamento 154–159 konstatuojamosiose dalyse išaiškintą metodiką, buvo apskaičiuotas žalos atlyginimo lygis, siekiant nustatyti, kokio lygio galutines priemones reikia taikyti.

(145)

Vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas aiškino, kad prekybos lygių skirtumų patikslinimai turėjo būti paremti visapusiškai bendradarbiaujančio nesusijusio importuotojo, kuris importavo didžiąją importo dalį, pateikta informacija Tačiau nepaisant to, kad šio importuotojo pateikta informacija buvo patikrinta vietoje, dėl labai sudėtingos konkretaus importuotojo pardavimo struktūros, įskaitant skirtingas bendroves, kurios nepateikė jokios informacijos, supirkimo kainos ir šio nesusijusio importuotojo pelno skirtumo nebuvo galima patikimai nustatyti, todėl ji nebuvo naudojama. Kitu atveju šis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad siekiant apskaičiuoti prekybos lygio patikslinimą, CIF importo kaina turėtų būti lyginama su konkretaus Bendrijos importuotojo perpardavimo kaina. Tačiau buvo nustatyta, kad ši metodika nepadėtų pasiekti patikimesnių rezultatų, nei preliminariose išvadose naudota metodika. Priešingai, pagal turimą informaciją, ypač pagal audito patikrintas importuotojo sąskaitas, buvo patvirtinta, kad preliminariose išvadose padaryti skaičiavimai buvo pagrįsti.

(146)

Abu Rusijos eksportuojantys gamintojai taip pat tvirtino, kad jų eksporto kainą ir nenuostolingą kainą reikėjo lyginti pagal atskirą pavyzdį. Ypač buvo tvirtinama, kad Bendrijos pramonėje gaminami brangesni specializuoti tipai neturėjo būti įtraukti skaičiuojant žalos pašalinimo lygį. Šiuo atveju primenama, kad pagal šio reglamento 28–40 konstatuojamąsias dalis, išvados dėl abiejų Rusijos eksportuojančių gamintojų turėjo būti paremtos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Kadangi pagal atskirą pavyzdį patikimos informacijos gauti nepavyko, šių eksportuojančių gamintojų eksporto kainos buvo nustatytos pagal Eurostato duomenis. Be to, kaip minėta šio reglamento 9 ir 55 konstatuojamosiose dalyse, importuotas PTFE po tolesnio apdorojimo buvo panašios kokybės kaip ir Bendrijos pramonėje pagaminto PTFE ir galėjo būti naudojamas beveik visoms paskirtims, tarp jų ir sudėtingoms paskirtims. Todėl šį tvirtinimą reikėjo atmesti.

(147)

Keletas šalių nesutiko su 9,3 % pelno lygiu, naudojamu laikino pigesnio pardavimo skirtumo apskaičiavimui, aiškindamos, kad jis buvo per didelis. Ypač buvo tvirtinama, kad reikėtų atsižvelgti į tai, kad granuliuoto PTFE rinka mažėja, o gamybos išlaidos didėja ir kad Bendrijos rinka nebūtų galėjusi pasiekti 9,3 % pelno be importo dempingo kainomis. Vietoje to buvo pasiūlyta taikyti 5 % pelno skirtumą.

(148)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad 9,3 % pelno skirtumas buvo pagrįstas faktiniais ir patikrintais Bendrijos gamintojų duomenimis, t. y. įrodymais, kurie parodė, kad 9,3 % pelnas buvo iš esmės sukauptas prieš importo į Bendrijos rinką dempingo kaina pradžią. Taip pat pažymima, kad šio reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje minėta, kad gamybos išlaidos sumažėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Negavus daugiau informacijos, tvirtinama laikinojo reglamento 156–159 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta žalos skirtumo nustatymo metodika.

(149)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, manoma, kad turėtų būti įvestas galutinis antidempingo muitas, lygus nustatytam dempingo skirtumui, tačiau neviršijantis pirmiau apskaičiuoto žalos skirtumo, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį.

(150)

Siūlomi galutiniai muito dydžiai, išreikšti CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentu, yra tokie:

(151)

Siekiant užtikrinti antidempingo muito tinkamą įgyvendinimą, likutinis muito lygis neturėtų būti taikomas vien tik nebendradarbiaujančiam eksportuotojui, bet ir toms bendrovėms, kurios per TL nevykdė jokio eksporto. Tačiau pastarosios bendrovės yra kviečiamos, joms įvykdžius pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje pateiktus reikalavimus, pateikti prašymą pagal minėtą straipsnį patikrinti jų padėtį atskirai.

(152)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam nebuvo suteiktas nei RER, nei TL pasisiūlė įsipareigoti. Tačiau Komisija nepriima įsipareigojimų iš bendrovių, kurioms nebuvo suteiktas nei RER, nei TL, kadangi tokiais atvejais neįmanoma nustatyti individualaus dempingo skirtumo. Be to, tyrimas parodė, kad svarstomosios bendrovės sąskaitos nebuvo pakankamai patikimos, todėl būtų neįmanoma kontroliuoti įsipareigojimų.

(153)

Du Rusijos eksportuojantys gamintojai taip pat pasisiūlė įsipareigoti. Tačiau, kaip minėta šio reglamento 28–35 konstatuojamosiose dalyse, išvados apie abu eksportuojančius gamintojus turėjo būti daromos remiantis turimais faktais. Primenama, kad bendrovės pateikė klaidinančią informaciją apie tam tikrus tyrimo aspektus ir tai turėjo įtakos jų bendradarbiavimo tikslumui ir patikimumui. Todėl Komisija neįsitikinusi, kad šių bendrovių įsipareigojimai gali būti veiksmingai kontroliuojami, ir todėl pasiūlymai buvo atmesti,