27.8.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 223/1

(1)

2004 m. gegužės 28 d. Komisija pranešime (toliau - pranešimas apie tyrimo inicijavimą), išspausdintame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Rusijos kilmės orientuoto grūdėtumo plokščių valcavimo produktų iš silicinio elektrotechninio plieno importo į Bendriją inicijavimą ir antidempingo muito, taikomo Rusijos kilmės tam tikrų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų, kurių plotis didesnis kaip 500 mm, importui, tarpinės peržiūros inicijavimą.

(2)

Antidempingo tyrimas buvo inicijuotas gavus skundą, kurį 2004 m. balandžio 13 d. pateikė Europos geležies ir plieno pramonės konfederacija (toliau – Eurofer arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurių gamyba sudaro didžiąją dalį, šiuo atveju, daugiau nei 90 % visų Bendrijoje pagaminamų orientuoto grūdėtumo plokščių valcavimo produktų iš silicinio elektrotechninio plieno, vardu. Skunde buvo pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, Komisija savo iniciatyva pradėjo tarpinę peržiūrą, siekdama suteikti sąlygas atlikti būtinus dalinius pakeitimus ar panaikinti galutines antidempingo priemones, įvestas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 151/2003 (3) Rusijos kilmės tam tikrų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų, kurių plotis didesnis kaip 500 mm, importui. Gali prireikti atlikti būtinus dalinius pakeitimus ar panaikinti priemones, nes produktai, kuriems Reglamentu (EB) Nr. 151/2003 buvo įvestos priemonės, priklauso tiriamų produktų grupei, dėl kurios atliekamas tyrimas dėl JAV ir Rusijos kilmės orientuoto grūdėtumo plokščių valcavimo produktų iš silicinio elektrotechninio plieno importo į Bendriją.

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai informavo Rusijos ir JAV eksportuojančius gamintojus, importuotojus ir (arba) prekybininkus, susijusius vartotojus, susijusių eksportuojančiųjų šalių atstovus ir skundą pateikusius Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą.

(5)

Rusijos ir JAV eksportuojantys gamintojai bei Bendrijos gamintojai, importuotojai ir (arba) prekybininkai bei vartotojai pateikė savo nuomonę raštu. Visoms šalims, kurios per nustatytą terminą paprašė būti išklausytos ir pateikė tam svarias priežastis, tokia galimybė buvo suteikta.

(6)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms suinteresuotosioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą.

(7)

Atsakymus atsiuntė vienas JAV eksportuojantis gamintojas ir jo pavaldžiosios bendrovės Bendrijoje bei du Rusijos eksportuojantys gamintojai ir jų pavaldžiosios bendrovės Bendrijoje. Atsakymus taip pat atsiuntė keturi Bendrijos gamintojai, šešiolika vartotojų ir vienas importuotojas, nesusiję su susijusių šalių eksportuojančiais gamintojais.

(8)

Komisija rinko ir tikrino informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingą, jo daromą žalą ir Bendrijos interesus. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

Bendrijos gamintojų

Vartotojų Bendrijoje

Rusijos eksportuojančių gamintojų

JAV eksportuojančių gamintojų

Susijusių importuotojų Bendrijoje

Susijusių importuotojų ne Bendrijoje

(9)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Su žalos įvertinimu susijusių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Atlikus tyrimą, inicijuotą vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 151/2003 buvo įvestas galutinis antidempingo muitas orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų, kurių plotis didesnis kaip 500 mm, (toliau – dideli orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai) importui iš Rusijos. Šiuo reglamentu importui iš VIZ-Stal buvo nustatyti 14,7 % antidempingo muitai, importui iš NLMK –40,1 %; pastarasis taip pat laikomas likutiniu muito dydžiu šių produktų importui iš kitų Rusijos bendrovių.

(11)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1000/2004 (4) iš NLMK ir Viz Stal bei susijusių prekybos bendrovės šešių mėnesių laikotarpiui iki 2004 m. lapkričio 20 d. buvo priimti įsipareigojimai, susiję su antidempingo tyrimu dėl Rusijos kilmės didelių orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų importo. Šiais įsipareigojimais buvo siekiama laikino prisitaikymo prie antidempingo priemonių, kurios buvo išplėstos importui į 10 naujų valstybių narių po 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjungos plėtros. Taip buvo siekiama išvengti importuotojams ir vartotojams daromo staigaus ir itin žalingo poveikio, kurį sukėlė staigus ir visapusiškas išplėstų priemonių taikymas tose 10 šalių. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1995/2004 (5) buvo priimti įsipareigojimai tolesniam šešių mėnesių laikotarpiui iki 2005 m. gegužės 20 d., nes manoma, kad sąlygos jiems priimti vis dar galiojo.

(12)

Atsižvelgiant į būtinybę toliau nagrinėti tam tikrus tyrimo aspektus ir į sąsają su 3 konstatuojamojoje dalyje minima tarpine peržiūra, buvo nuspręsta tęsti tyrimą neįvedant laikinųjų priemonių.

(13)

Vis dėlto, visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie išankstines tyrimo išvadas ir nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti pastabas dėl šių išvadų. Į šalių pateiktas pastabas buvo atsižvelgta, o, tam tikrais atvejais, visi susiję skundai buvo išnagrinėti, o išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(14)

Aptariamas produktas yra orientuoto grūdėtumo plokščios valcavimo produktai iš silicinio elektrotechninio plieno (toliau – orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai), klasifikuojami pagal KN kodus 7225 11 00 (kurių plotis 600 mm arba daugiau) ir 7226 11 00 (kurių plotis mažesnis nei 600 mm). Šie KN kodai pateikiami tik informaciniais tikslais.

(15)

Orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai yra pagaminti iš karštai valcuotų ritinių iš skirtingo storio silicinio legiruoto plieno, kad jų vienodas grūdėtumas galėtų užtikrinti didelę magnetinę skvarbą. Nepakankamai didelė magnetinė skvarba vadinama „šerdies praradimu“ ir yra pirmasis produkto kokybės rodiklis. Rinkoje produktai paprastai skirstomi į dvi kategorijas: didelės skvarbos arba didelio laidumo ir įprasti. Dėl didelės skvarbos šerdies praradimo galimybė yra mažesnė visų pločių plokštėms. Orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai, prireikus, yra supjaustomi į tam tikro pločio gabalus, kuriuos nurodo užsakovas. Šis procesas vadinamas pjaustymu. Aptariamą produktą gamintojai naudoja elektromagnetiniuose prietaisuose ir transformatoriuose, naudojamuose energijos generatoriuose ir paskirstymo prietaisuose.

(16)

Nepaisant skvarbos, storio ir pločio skirtumų visų tipų orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis bei naudojami tiems patiems tikslams.

(17)

Remiantis 3 dalyje minėtu peržiūros tyrimo dėl didelių orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų, reikėtų pažymėti, kad daug kartų buvo pastebėta, jog vengiama taikyti 10 dalyje minėtas galiojančias antidempingo priemones, į Bendriją eksportuojant supjaustytus orientuoto grūdėtumo elektrotechninio plieno ritinius. Iš tiesų, Bendrijos vartotojai pirko didelius orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus ir pjaustė juos pagal reikalaujamus matmenis. Įvedus priemones, gamintojai arba eksportuotojai prieš eksportuodami orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus pjaustė juos į ne didesnes kaip 500 mm dalis, todėl šiam produktui priemonės nebuvo taikomos.

(18)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad siaurus orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus (kurių plotis mažesnis kaip 500 mm, kaip apibūdino bendrovė) reikėtų atskirti nuo didelių orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų (kurių plotis yra 500 mm arba didesnis), nes didelių orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų negalima pakeisti siaurais todėl, kad siauriems ir dideliems orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams taikomos skirtingos konkurencijos sąlygos. Argumentas dėl skirtingų konkurencijos sąlygų yra pagrįstas pastebėjimu, kad galutiniai vartotojai, siekdami išvengti pjaustymo sąnaudų, tiesiogiai užsako ir perka orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus, kurių plotis atitinka tikslius reikalavimus, o ne perka didesnio pločio nei gamybos procese naudojamus ritinius ir pjausto juos patys, be to jie dažniausiai naudojasi specializuotų subrangovų paslaugomis.

(19)

Argumentas dėl nepakeičiamumo yra grindžiamas tuo, kad nors siaurus orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus galima pakeisti dideliais orientuoto grūdėtumo plieno lakštais, kurie yra supjaustomi po to, priešingu atveju tai yra neįmanoma. Nuorodas pateikė eksportuotojas, kuriam buvo taikomas antidempingo tyrimas dėl Tam tikros avalynės su batviršiais iš tekstilės iš Kinijos ir Indonezijos  (6), nes laikytasi nuostatos, kad kambarinės avalynės negalima nešioti lauke ir todėl tai yra atskiras produktas.

(20)

Remiantis pirmiau minėtu antidempingo tyrimu buvo padaryta išvada, kad kambarinė ir lauko avalynė turėtų būti skiriamos į skirtingas produktų grupes, nes kambarinei avalynei būdingos skirtingos pagrindinės fizinės savybės dėl kurių jos netinkamos nešiojimui lauke. Šiuo atveju padėtis yra kitokia, nes po tyrimo padaryta išvada, kad nepaisant jų pločio, orientuoto grūdėtumo plieno lakštai yra pagaminti iš tos pačios pagrindinės medžiagos ir pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis bei juos naudoja panašūs galutiniai vartotojai. Be to, reikėtų pažymėti, kad pakaktų net dalinio produktų sukeičiamumo siekiant dėl antidempingo tyrimo priskirti jas vienai produktų grupei, todėl orientuoto grūdėtumo plieno lakštams, kaip paaiškinta 17 konstatuojamojoje dalyje, taikomas sukeičiamumas.

(21)

Kitas įrodymas, kurį pateikė šis eksportuojantis gamintojas, yra pagrįstas pastebėjimu, kad gamybos tikslams galutiniams vartotojams yra naudingesni orientuoto grūdėtumo plieno lakštai, kurių plotis atitinka techninius reikalavimus. Tačiau buvo nustatyta, kad tam tikri galutiniai vartotojai paprastai patys pjausto gautą medžiagą, nes tai susiję su jų veikla, arba įsigyja jau supjaustytus siaurus orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus iš Rusijos, kuriems netaikomas antidempingo muitas, ir po to pjausto importuotą medžiagą pagal tikslius reikalavimus. Be to, Bendrijoje plačiai paplitusios pjaustymo bendrovės ir plieno gaminių priežiūros centrai rodo, kad orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai ne visada išvežami iš gamintojų fabrikų tokiais matmenimis, kokių reikalauja galutinis vartotojas. Atitinkamai, eksportuojančio gamintojo prašymai buvo atmesti.

(22)

Todėl daroma išvada, kad šio antidempingo tyrimo tikslais visos aptariamo produkto rūšys priskiriamos vienai produktų grupei.

(23)

Iš Rusijos ir JAV į Bendriją eksportuojamas produktas, Rusijoje ir JAV pagamintas bei šalyje parduotas produktas ir Bendrijos gamintojų Bendrijoje pagamintas bei parduotas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis bei jį naudoja tie patys pagrindiniai vartotojai, todėl šie produktai laikomi panašiais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(24)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, Komisija pirmiausia kiekvienam eksportuojančiam gamintojui nustatė, ar bendra aptariamo produkto pardavimų vidaus rinkoje apimtis yra tipinė palyginti su bendra į Bendriją eksportuojamų tokių produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, kad pardavimai vidaus rinkoje buvo tipiškas, nes kiekvieno eksportuotojo pardavimų vidaus rinkoje apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos eksporto į Bendriją apimties.

(25)

Buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies, kurią eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurią, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su aptariamu produktu, parduodamu eksportui į Bendriją, pardavimai vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Buvo manoma, kad konkrečios orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų rūšies pardavimai vidaus rinkoje yra pakankamai tipiškas, jei per TL tos rūšies bendra pardavimų vidaus rinkoje apimtis sudarė 5 % ar daugiau visos palyginamos orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų rūšies eksporto į Bendriją apimties.

(26)

Vėliau, nustačius aptariamos rūšies pelningų pardavimų nepriklausomiems pirkėjams dalį, buvo nagrinėjama, ar galima manyti, kad kiekvieno eksportuojančio gamintojo produktų rūšies pardavimai vidaus rinkoje buvo vykdomi įprastomis prekybos sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje.

(27)

Tais atvejais, kai orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų rūšies kiekiai, kurių grynoji pardavimo kaina buvo lygi arba didesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas, sudarė daugiau kaip 80 % visų tos rūšies pardavimų apimties, kai svertinė vidutinė tos rūšies kaina buvo lygi ar didesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip visų per tiriamąjį laikotarpį vidaus rinkoje parduotos tos rūšies produkto kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne. Tais atvejais, kai orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų rūšies pelningų pardavimų apimtis siekė 80 % ar mažiau visos tos rūšies pardavimų apimties ar svertinė vidutinė tos rūšies kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip tik tos rūšies pelningų pardavimų svertinis vidurkis, su sąlyga, kad šie pardavimai siekė 10 % ar daugiau visos tos rūšies pardavimų apimties. Tais atvejais, kai bet kurios orientuoto grūdėtumo plieno elektrotechninių lakštų rūšies pelningų pardavimų apimtis siekė mažiau nei 10 % tos rūšies visų pardavimų apimties, buvo manoma, jog už vidaus kainą buvo parduota nepakankamai tos rūšies produktų, kad ja būtų galima remtis, nustatant normaliąją vertę.

(28)

Kai eksportuojančio gamintojo parduodamos tam tikros produktų rūšies vidaus kainos nebuvo galima panaudoti nustatant normaliąją vertę, reikėjo naudoti kitą metodą. Tuomet Komisija naudojo apskaičiuotą normaliąją vertę. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotos rūšies produkto gamybos sąnaudų, kai reikia pakoreguotų, pridedant pagrįstą procentą už pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas (toliau – PBA) ir pagrįstą pelno skirtumą.

(29)

Vieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atžvilgiu buvo nustatyta, kad aptariamas produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis, nes dideli kiekiai buvo parduoti žemesnėmis nei vieneto kainomis – šiuo atveju daugiau nei 90 % vidaus rinkoje parduotos apimties. Be to, per TL buvo nustatyta, kad vidaus operacijų pardavimo kainos svertinis vidurkis buvo žemesnis nei vieneto gamybos sąnaudų svertinis vidurkis.

(30)

Todėl siekiant nustatyti normaliąją vertę nebuvo galima remtis aptariamo produkto, kurį pardavė eksportuojantis gamintojas, kainomis vidaus rinkoje. Normaliąją vertę reikėjo nustatyti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(31)

Normalioji vertė buvo nustatyta remiantis eksportuojančio gamintojo patirtomis gamybos sąnaudomis ir pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų bei pelno suma. Pardavimo, bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms bei pelnui nustatyta suma yra ta, kurią gamyboje ir pardavime taiko tiriamasis eksportuojantis gamintojas tos pačios bendros plieno gaminių kategorijos įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punktą.

(32)

Bendros gamybos sąnaudos buvo nustatytos kiekvienai atitinkamai produkto rūšiai, atsižvelgiant į plieno rūšį, storį ir į tai, ar aptariamas produktas buvo parduotas kaip ritinys ar supjaustytas ritinys. Pastaruoju atveju reikėjo atsižvelgti į pjaustymo išlaidas.

(33)

Eksporto kainos buvo nustatytos remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už aptariamą produktą, ją parduodant vartojimui Bendrijoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį.

(34)

Eksportuojantis gamintojas nepardavė aptariamo produkto tiesiogiai nepriklausomiems klientams Bendrijoje. Už pardavimą buvo atsakingos susijusios pavaldžiosios bendrovės Bendrijoje. Todėl apskaičiuota eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, remiantis perpardavimo kainomis nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Buvo atlikti visų susijusių importuotojų patirtų sąnaudų nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA sąnaudas ir pakankamą pelno skirtumą koregavimai.

(35)

Siekiant užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto ex-works kainos lygiu ir tuo pačiu prekybos lygiu palyginimą, koreguojant buvo deramai atsižvelgta į nurodytus bei įrodytus skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Prireikus ir pagrįstais atvejais buvo atlikti koregavimai, atsižvelgiant į transporto, draudimo, kredito sąnaudas ir susijusius banko ir importo mokesčius bei pjaustymo sąnaudas.

(36)

Reikėjo atlikti pjaustymo sąnaudų koregavimus, norint palyginti orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus, atsižvelgiant į tai, ar buvo importuojami viso pločio ritiniai ir vėliau parduodami Bendrijoje, ar importuojami viso pločio ritiniai ir parduodami supjausčius juos Bendrijoje, ar importuojami jau supjaustyti ir taip parduodami, ar po to kai buvo smulkiau supjaustyti Bendrijoje, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktu.

(37)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas buvo nustatytas, palyginus normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainų svertiniu vidurkiu pagal produkto rūšis, kaip nustatyta pirmiau.

(38)

Remiantis tuo, dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra toks:

AK Steel Corporation, Middletown: 47,6 %

(39)

JAV atveju, buvo įrodymų apie žinomą eksportuotoją, kuris sąmoningai nebendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl likutinį dempingo skirtumą šiam nebendradarbiavusiam eksportuojančiam gamintojui, didžiausiu skirtumu, nustatytu už tipinių produkto rūšių pardavimą, turėtų nustatyti bendradarbiaujantis gamintojas Bendrijoje, t. y. 60,6 %.

(40)

Normalioji vertė buvo nustatoma, laikantis bendrųjų metodų, kaip paaiškinta 24–28 dalyse.

(41)

Orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų pado rūšiai, kurios 80 % ar mažiau, bet ne mažiau už 10 % pardavimo vidaus rinkoje atlikta pakankamais kiekiais, kai įprastinėmis prekybos sąlygomis normalioji vertė buvo skaičiuojama pagal faktinę vidaus kainą, apskaičiuotą kaip visų tos rūšies vidaus rinkoje pardavimų, atliktų įprastomis prekybos sąlygomis, kainos svertinis vidurkis per TL.

(42)

Likusioms produktų rūšims, kurių pardavimai vidaus rinkoje nebuvo tipiniai, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotos rūšies gamybos sąnaudų, pakoreguotų, pridedant pagrįstą procentą už pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas („PBA“) ir pagrįstą pelno skirtumą, remiantis faktiniais duomenimis apie tiriamojo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmąjį sakinį.

(43)

Eksportas Bendrijai buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams ir dalyvaujant susijusiai bendrovei Šveicarijoje. Dėl to eksporto kaina buvo nustatyta remiantis perpardavimo kainomis pirmajam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje.

(44)

Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad dėl kokybės skirtumų į Bendriją importuotų Rusijos kilmės produktų negalima lyginti su Bendrijoje pagamintais produktais: eksportuojančių gamintojų orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai turi didesnių paviršiaus defektų, pasižymi šerdies praradimo savybėmis ir iš dalies yra kitokios rūšies. Todėl šis eksportuojantis gamintojas prašė atlikti kokybės skirtumų koregavimą.

(45)

Apskaičiuojant dempingo skirtumus, buvo lyginamos produkto rūšys, atitinkančios šerdies praradimu pasižyminčias plieno rūšis. Amerikos ir Rusijos standartai buvo lyginami su Europos standartais, atsižvelgiant į visas susijusių produktų savybes. Be to, buvo lyginama pagal pirmos rūšies medžiagos gamybą ir pardavimą. Tačiau vieno eksportuojančio gamintojo prašymas atlikti kokybės skirtumų koregavimą buvo atmestas. To paties metodologinio principo buvo laikomasi, apskaičiuojant mažesnes kainas, kaip paaiškinta 78–83 konstatuojamosiose dalyse.

(46)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos ex-works kainų lygiu ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti, kad normaliosios vertės ir eksporto kainos būtų lyginamos sąžiningai, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, buvo atsižvelgta į nurodytus ir įrodytus skirtingus faktorius, kurie turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Atsižvelgiant į tai, buvo suteiktos išmokos padengti gabenimo, draudimo, pakavimo, kredito sąnaudų, susijusių banko mokesčių ir netiesioginių mokesčių skirtumus. Koregavimai buvo atlikti, kai eksporto pardavimą vykdė susijusi bendrovė, įsikūrusi ne Bendrijos šalyje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(47)

Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad apskaičiuojant buvo padarytos kanceliarinės klaidos, kurios po patikrinimo buvo patvirtintos, o apskaičiavimai – tinkamai pataisyti.

(48)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos į Bendriją eksportuoto aptariamo produkto rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo lyginamas su kiekvienos atitinkamos aptariamo produkto rūšies svertine vidutine eksporto kaina.

(49)

Palyginimu parodyta, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atžvilgiu buvo nustatytas dempingas. Dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, procentais, yra toks:

NLMK, Lipetsk: 11,5 %

(50)

Nustatyta, kad aptariamo produkto pardavimai vidaus rinkoje buvo tipiniai, tačiau nebuvo vykdomi įprastomis prekybos sąlygomis, nes dideli kiekiai buvo parduodami žemesnėmis nei vieneto kainomis, šiuo atveju daugiau nei 90 % aptariamų sandorių parduotos apimties. Be to, buvo nustatyta, kad vidaus sandorių pardavimo kainos svertinis vidurkis buvo žemesnis nei vieneto gamybos sąnaudų svertinis vidurkis per TL.

(51)

Kadangi apskaičiuojant normaliąją vertę nebuvo galima naudotis aptariamo produkto, kurį pardavė eksportuojantis gamintojas, kainomis vidaus rinkoje, normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(52)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis eksportuojančio gamintojo patirtomis gamybos sąnaudomis, t. y. prie gamybos sąnaudų pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas (toliau – PBA) ir pagrįstą pelno maržą, remiantis faktiniais duomenimis, būdingais tiriamojo eksportuojančio gamintojo gamyba ir pardavimu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį.

(53)

Reikėtų pažymėti, kad per TL, Viz Stal pirko pagrindines žaliavas, t. y. karštojo valcavimo ritinius ar karštojo valcavimo juostas iš dviejų tiekėjų: US Steel Kosice ir Rusijos bendrovės Magnitogorsk. Tyrimo metu apie didelius orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus, nurodytus 10 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad pastarosios bendrovės ir Viz Stal santykiai buvo itin glaudūs ir kad pirkimo kainos iš šio tiekėjo negalėjo būti patikimos. Todėl gamybos sąnaudų nustatymas ir ypač pagrindinių žaliavų sąnaudos buvo išimtinai pagrįstos ritinių, pirktų iš nesusijusio Slovakijos gamintojo ir (arba) tiekėjo US Steel Kosice, kaina. Prie kainos Slovakijos pasienyje (DAF sąlygomis) buvo pridėtos transporto išlaidos į Jekaterinburgą, draudimo ir kredito sąnaudos, pagrįstos apmokėjimo sąlygomis. Apskaičiavus tokiu būdu, karštojo valcavimo ritiniai sudarė 61,4 % visų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų gamybos šiam eksportuojančiam gamintojui sąnaudų.

(54)

Kiekvienai atitinkamai produkto rūšiai buvo nustatytos bendros gamybos sąnaudos, atsižvelgiant į plieno rūšį, storį ir į tai, ar aptariamas produktas buvo parduotas visas, ar supjaustytas, pastaruoju atveju reikėjo atsižvelgti į pjaustymo sąnaudas.

(55)

Viz Stal nepardavė aptariamo produkto tiesiogiai nepriklausomiems klientams Bendrijoje. Buvo parduodama susijusioms pavaldžiosioms bendrovėms Bendrijoje. Todėl apskaičiuota eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, t. y. remiantis perpardavimo kainomis nepriklausomiems klientams. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, buvo parduotos visos susijusios importuotojų patirtos sąnaudos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pagrįstą pelno skirtumą.

(56)

Siekiant užtikrinti, kad normalioji vertė ir eksporto ex-works kaina ex-works lygiu ir tuo pačiu prekybos lygiu bus palyginamos sąžiningai, koreguojant buvo deramai atsižvelgta į nurodytus ir įrodytus skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Prireikus ir pagrįstais atvejais buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo sąnaudas, banko mokesčius, kredito sąnaudas, susijusius banko ir importo mokesčius bei pjaustymo sąnaudas.

(57)

Reikėjo pakoreguoti pjaustymo sąnaudas, norint palyginti orientuoto grūdėtumo plieno elektrotechninius lakštus, atsižvelgiant į tai, ar buvo importuojami viso pločio ritiniai ir vėliau parduodami Bendrijoje, ar importuojami viso pločio ritiniai ir parduodami supjausčius juos Bendrijoje, ar importuojami jau supjaustyti ir taip parduodami, ar po to kai buvo smulkiau supjaustyti Bendrijoje, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktu.

(58)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas buvo nustatytas, palyginus normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainų svertiniu vidurkiu pagal produkto rūšis, kaip nustatyta pirmiau.

(59)

Atsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo eksportą į Bendriją, tyrimo metu nebuvo nustatytas dempingas.

(60)

Buvo nustatyta, kad skirtingų produktų rūšių supjaustyti ir nesupjaustyti ritiniai į Bendriją buvo importuojami ne dempingo kaina, o taip pat dėl dideli ir siauri orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai.

(61)

Kadangi eksportuojantys gamintojai sudarė žinomų importuotojų į Bendriją visumą, jie tarpusavyje glaudžiai bendradarbiavo. Tiriamuoju laikotarpiu vienam Rusijos eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas 11,5 % dempingas, tačiau kito eksportuojančio gamintojo atžvilgiu tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo importuojama į Bendriją dempingo kainomis. Likutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas skirtumo lygiu, apskaičiuotu eksportuojančiam gamintojui, importavusiam dempingo kainomis.

(62)

Bendrijoje šeši gamintojai gamina orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus. Trys Bendrijos gamintojai, kurių vardu pateiktas skundas, yra Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Reikėtų pažymėti, kad šie trys gamintojai priklauso tai pačiai grupei. Kiti gamintojai yra Lenkijoje, Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

(63)

Remiantis tyrimu padaryta išvada, kad šešių gamintojų produkcija sudaro visą Bendrijos produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(64)

Be trijų (susijusių) skundą pateikusių Bendrijos gamintojų, kitas Bendrijos gamintojas taip pat aktyviai dalyvavo tyrime. Buvo nustatyta, kad visa šių keturių bendrovių produkcija sudarė apie 90 % visų Bendrijoje pagaminamų aptariamų produktų.

(65)

Todėl manoma, kad šių keturių Bendrijos gamintojų produkcija sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje ir toliau bus vadinama „Bendrijos pramone“.

(66)

Iš likusių dviejų Bendrijos gamintojų vienas nedalyvavo, o kitas, nors ir pritarė tyrimui, tačiau negalėjo būti laikomas Bendrijos pramonės dalimi, kadangi pateikė tik pagrindinę informaciją apie savo produkciją ir pardavimo kiekius.

(67)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis a) Bendrijos pramonės, b) Bendrijos gamintojų, pateikusių bendrą informaciją ir c) importo į Bendrijos rinką iš trečiųjų šalių pardavimo Bendrijos rinkoje apimtimis, kaip pranešė Eurostatas, o taip pat atsižvelgiant į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų susijusiose šalyse pateiktus duomenis.

(68)

Atsižvelgiant į tai, toliau pateikiama Bendrijos vartojimo raida:

(69)

Bendrijos vartojimas 2000–2001 m. pirmiausia išaugo 8 %, tačiau po to smarkiai ir nuolat krito 15 %. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vartojimas sumažėjo 8 %. Nuolatinį vartojimo mažėjimą galima paaiškinti tuo, kad vartotojų pramonėje sumažėjo paklausa, t. y. transformatorių gamintojų, būtent sumažėjus naujų pramonės projektų, kuriuose naudojami elektros transformatoriai, skaičiui.

(70)

Komisija svarstė, ar importo iš atitinkamų šalių dempingo kaina poveikį reikėtų vertinti bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais. Straipsnyje teigiama, kad importas vertinamas bendrai, jei nustatoma: kad dempingo skirtumas, apskaičiuotas importui iš kiekvienos šalies, yra didesnis nei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas de minimis, importo iš kiekvienos šalies kiekis nėra nereikšmingas ir kad tikslinga vertinti importuotų produktų tarpusavio konkurencijos sąlygas bei importuotų produktų ir panašių Bendrijos produktų konkurencijos sąlygas.

(71)

Reikėtų pažymėti, kad buvo nustatyta, jog vienas Rusijos eksportuojančių gamintojų neimportavo dempingo kainomis. Todėl nagrinėjant nebuvo atsižvelgiama į šio eksportuojančio gamintojo importą, nes bet kuriuo atveju importo suvestinis vertinimas yra tinkamas metodas.

(72)

Nustatyta, kad kiekvienai susijusiai šaliai nustatyti dempingo skirtumai siekė daugiau nei de minimis. Be to, importo dempingo kaina iš kiekvienos iš šių šalių kiekis nebuvo nereikšmingas, t. y. JAV ir Rusijai atitinkamai 10 % ir 3 % Bendrijos vartojimo per TL.

(73)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina tarpusavio konkurencijos sąlygas ir importo dempingo kaina bei panašių Bendrijos produktų konkurencijos sąlygas nustatyta, kad orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai, kuriuos pardavė susijusios šalys ir Bendrijos pramonė, buvo panašūs visais atžvilgiais ir buvo platinami per tuos pačius prekybos tinklus. Tyrimo metu nustatyta, kad abiejų šalių atveju importo kainų mažėjimo tendencija buvo panaši, ypač per antrąją nagrinėjimo laikotarpio dalį, ir šios kainos buvo mažesnės nei Bendrijos pramonės kainos. Todėl nustatyta, kad sumažėjo visos Bendrijos pramonėje parduodamų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų kainos.

(74)

Todėl daroma išvada, kad importą dempingo kaina iš susijusių šalių reikėtų vertinti bendrai.

(75)

(76)

(77)

(78)

Komisija ištyrė, ar eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu susijusiose šalyse sumažino Bendrijos pramonės kainas. Per šį tyrimą eksportuojančių gamintojų CIF kainos buvo patikslintos pagal Bendrijos sienos, sumokėjus importo muitą, lygį. Šios kainos buvo palygintos su Bendrijos pramonės ex-works kainomis tuo pačiu prekybos lygiu ir lyginamų produktų rūšių lygiu.

(79)

Vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad vertinant kainų sumažinimą (ir žalos pašalinimo dydį), koregavimus reikėtų atlikti atsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo pagamintų ir parduotų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų ir Bendrijos pramonės pagamintų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų kokybės skirtumus. Tai patvirtinama tuo, kad tos pačios rūšies eksportuojančio gamintojo pagamintų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų kokybė būtų gerokai blogesnė nei Bendrijos pramonės pagamintų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų kokybė.

(80)

Atsižvelgiant į tai, pirmiausia reikėtų pastebėti, kad per pradinį tyrimą, t. y. 1996 m., buvo leista atlikti tokius koregavimus, tačiau tyrimu dėl šių priemonių peržiūros ir pratęsimo, pasibaigus peržiūrai 2003 m., buvo nustatyta, kad joks kokybės koregavimas nebėra pagrįstas, dėl patobulintos įrangos Rusijoje (7).

(81)

Be to, buvo paprašyta vartotojų pateikti pastabas apie iš Rusijos importuojamų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų palyginamumą su pirktu iš Bendrijos pramonės, ir nė vienas iš bendradarbiaujančių vartotojų nepaminėjo jokių didelių kokybės skirtumų. Tik vienas vartotojas paminėjo, kad Rusijos produktų kokybė yra šiek tiek blogesnė už Bendrijoje pagamintų produktų kokybę, tačiau šis vartotojas nepagrindė savo teiginio. Be to, vėliau šis vartotojas minėjo, kad abu produktai yra visiškai pakeičiami ir kad jie pradėjo vartoti produktus iš Rusijos dėl didelio kainų skirtumo. Todėl ši pretenzija buvo atmesta.

(82)

Remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainomis, pateikiami pagal šalį nustatyti ir Bendrijos pramonės kainų procentais išreikšti sumažinimo skirtumai:

(83)

Kalbant apie Rusiją, 6,1 % sumažinimo skirtumas buvo nustatytas eksportuojančiam gamintojui, kuriam nebuvo nustatytas dempingo skirtumas. Kiti duomenys procentais atspindi kitam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytą skirtumą.

(84)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija ištyrė visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, dariusius poveikį Bendrijos pramonei.

(85)

Atsižvelgiant į ribotą Bendrijos gamintojų, priklausiančių dviems grupėms, ir susijusių eksportuojančių gamintojų skaičių, duomenys apie juos yra išreikšti rodikliais ir grupėmis.

(86)

Per visą nagrinėjimo laikotarpį Bendrijos pramonės gamyba sumažėjo 2 %. Tiksliau tariant, pirmiausia 2000–2001 m. gamyba padidėjo 4 %, tačiau po to nuolat mažėjo tarp 2001 m. ir TL, t. y. sumažėjo maždaug 5 %.

(87)

Pateikti pajėgumų skaičiai, kitaip nei teoriniai pajėgumų rodikliai, nurodo techninius pajėgumus, o tai reiškia, kad neatsižvelgta į koregavimus, kurie pramonėje laikomi tipiniais atostogų, paruošimo, priežiūros ir kitų būdingų sustabdymų metu. 2001–2002 m. gamybos pajėgumai išaugo siekiant patenkinti sparčiai išaugusią paklausą 2001 m. Pajėgumai sumažėjo 2003 m. ir TL, nes vienas gamintojas šiek tiek pakeitė gamybos procesą, o tai sumažino techninius pajėgumus. Atsižvelgiant į tai, gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 4 %. Kaip pateikta 102 konstatuojamojoje dalyje, toks padidėjimas yra susijęs su investicijomis, skirtomis modernizuoti esančius gamybos įrankius ir taip pagerinti jų efektyvumą. Todėl šios investicijos skiriamos pakeisti naudojamą įrangą kita. Taip pat reikėtų pažymėti, kad pajėgumai išaugo tuo metu kai Bendrijos pramonė buvo pelninga. Be to, šios investicijos daromos siekiant patenkinti 2001 m. išaugusią paklausą ir atsižvelgiant į to meto grynųjų pinigų srautus Bendrijoje.

(88)

Pajėgumų išnaudojimo rodiklis sumažėjo kartu su gamybos apimtimis, šiek tiek išaugus gamybos pajėgumams. Šis sumažėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė 5 procentinius punktus.

(89)

Tam tikras panašaus produkto rūšis pagal specialų užsakymą gamina Bendrijos pramonė, tačiau jos neskirtos atsargoms. Tipiškesnės orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų rūšys vis dėlto gaminamos reguliariai, ir jų pardavimas priklauso nuo rinkos raidos paklausos ir kainų atžvilgiu. Todėl aišku, kad bendras atsargų padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu rodo, jog Bendrijos pramonei buvo sunku parduoti tipiškesnes panašaus produkto rūšis, ypač 2002 m., kai atsargos išaugo 46 %, lyginant su 2001 m., ir 2003 m. kai jos išaugo 3,5 %, lyginant su praėjusiais metais.

(90)

Atsargų sumažėjimą (23,5 %) tarp 2003 m. ir TL galima paaiškinti bendru pardavimų išaugimu per tą laikotarpį. Reikėtų nepamiršti, kad TL nesutampa su kalendoriniais metais, kurie gali padaryti įtakos atsargų lygio palyginamumui, lyginant su kitais metais. Nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje atsargų lygis buvo 22 % didesnis nei 2000 m.

(91)

Bendrijos pramonės pardavimų apimtis Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 19 %, nuo apie [...] tonų 2000 m. iki apie [...] tonų per TL. Pardavimų apimtis pirmiausia išaugo [...] tonomis 2000–2001 m., t. y. 9 %, tačiau po to sumažėjo [...] tonomis (ar 26 %) vėlesniu laikotarpiu iki TL pabaigos. Padidėjimą tarp 2003 m. ir TL galima paaiškinti tuo, kad Bendrijos pramonė sumažino pardavimų kainas (žr. toliau), siekdama susigrąžinti rinkos dalį.

(92)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 8,2 procentiniais punktais. Tiksliau tariant, nepaisant 2000–2001 m. pardavimo apimties padidėjimo 9 %, Bendrijos pramonė vos galėjo išlaikyti rinkos dalį, kuri išaugo tik 0,5 procentinio punkto per tuos metus. Per laikotarpį nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 8,7 procentiniais punktais. Rinkos dalis sumažėjo tuo metu, kai vartojimas išaugo 15 %; tai parodė, kad Bendrijos pramonės pardavimas sumažėjo daugiau nei vartojimas. Tuo pačiu metu susijusių šalių rinkos dalys nuolat didėjo.

(93)

Pardavimo vieneto kainos vidurkis pirmiausia 2001 m. išaugo 8,6 %, o 2002 m. pakilo dar 2,6 %. Todėl Bendrijos pramonė susidūrė su žymiu ir nuolatiniu kainų mažėjimu, ypač tarp 2003 m. ir TL, kai kainos sumažėjo 6,3 %. Tokio kainų sumažėjimo reikėjo siekiant Bendrijos pramonei suteikti sąlygas išlaikyti rinkos dalį.

(94)

Pirmiau pateiktoje lentelėje pateikti duomenys aiškiai rodo didelį Bendrijos pramonės pardavimo kainų sumažėjimą nuo 2002 m. Tai sutapo su laikotarpiu, kai importas dempingo kaina žymiai sumažėjo, ir taip buvo suteiktos sąlygos pasinaudoti žymiu rinkos dalies padidėjimu.

(95)

Spaudimas, kurį patyrė Bendrijos pramonės pardavimo kainos, buvo toks, kad šios nebuvo pelningos nei 2003 m., nei per TL, kaip paaiškinta toliau.

(96)

Toliau pateiktoje lentelėje parodyta Bendrijos pardavimo vieneto kainos, palygintos su atitinkamomis gamybos sąnaudomis, kurias daugiausia sudaro žaliavos, t. y. karštojo valcavimo ritiniai, sudarantys vidutiniškai apie 70 % visų aptariamo produkto gamybos sąnaudų, raida:

(97)

2001–2002 m. pardavimo kainos vidutiniškai išaugo daugiau nei jas atitinkančios sąnaudos. Per šį laikotarpį kainos atitiko sąnaudas, o tai sudarė palankias aplinkybes, kaip pateikta toliau. 2003 m. kainos žymiai sumažėjo ir, nepaisant sąnaudų vidurkio sumažėjimo tais metais, pelningumas buvo neigiamas. Per TL nedidelis gamybos sąnaudų, daugiausia susijusių su žaliavų sąnaudomis, padidėjimas negalėjo padaryti įtakos kainoms, kurios ir toliau sparčiai krito, padarydamos didelius nuostolius. Kainų mažėjimas sutapo su kainų nuolaida, t. y. kai Bendrijos pramonė negalėjo padidinti savo kainų, siekdama atspindėti padidėjusias sąnaudas.

(98)

2000 m. tam tikrų Bendrijos gamintojų finansinius rezultatus labai paveikė gamybos pradžios sąnaudos ir techninės problemos, susijusios su 1999 m. didelėmis investicijomis į gamybos įrankius. Atitinkamai buvo paveiktas bendras Bendrijos pramonės pelningumas. Kadangi 2000 m. buvo neįprasti, jie negali būti laikomi tipiniais nagrinėjant tendencijas. Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje tapo pelningas 2001 ir 2002 metais, o taip pat išaugus paklausai vartotojų pramonėje ir nustačius pakankamą kainų lygį. Nuo tada labai sumažėjusios kainos padarė neigiamą poveikį pelningumui. Iš tikrųjų, pardavimas Bendrijos rinkoje tapo nuostolingas nuo 2003 m., o apyvartos nuostoliai TL siekė net apie –5 %.

(99)

Šiuo tyrimu investicijų grąža (toliau – IG) išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu. Kadangi bendrovių, sudarančių Bendrijos pramonę, veiklą daugiausia ar net išimtinai sudaro panašaus produkto gamyba ir pardavimas, IG buvo nustatyta atsižvelgiant į jų bendrą padėtį. Remiantis tuo, IG vyko pagal pirmiau pateiktą pelningumo tendenciją per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Ji 2000 m. išaugo nuo 0 % iki maždaug 20 % 2002 m. ir tada nuolat mažėjo iki maždaug –30 % per TL.

(100)

Vykdomosios veiklos grynųjų pinigų įplaukos ir išlaidos augo nuo maždaug XX milijonų EUR 2000 m. iki maždaug XX milijonų EUR per TL. Augimas pasiekė aukščiausią tašką 2001 ir 2002 m., tačiau 2003 m. žymiai sumažėjo, o per TL beveik išseko. Todėl Bendrijos pramonė vidutiniškai dažniau įsiskolino, siekdama finansuoti dabartinę veiklą ir investicijas.

(101)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad kelių Bendrijos gamintojų privalomąjį kapitalą neigiamai paveikė sunki finansinė padėtis. Nors dauguma šių bendrovių priklauso didelėms plieno bendrovių grupėms, jų privalomasis kapitalas ne visada atitinka pageidaujamą lygį, nes finansiniai ištekliai šiose grupėse paprastai skirstomi pelningiausiems subjektams.

(102)

Visos Bendrijos pramonės investicijos, susijusios su panašiu produktu, tarp 2000 m. ir TL sumažėjo apie 50 %. Tyrimo metu paaiškėjo, kad pramonei būtina išlaikyti tam tikrą investicijų lygį, siekiant išlaikyti gebėjimą konkuruoti. Daugelis investicijų skirtos modernizacijai ir tik maža jų dalis – pajėgumų didinimui. Tačiau reikėtų pažymėti, kad investicijos į modernizaciją paprastai šiek tiek padidina techninius pajėgumus, nes patobulinti įrengimai yra veiksmingesni ir produktyvesni nei prieš tai buvę.

(103)

Tarp 2000 m. ir TL, Bendrijos vartojimas sumažėjo 8 %, kai tuo tarpu Bendrijos pramonės pardavimų apimtis sumažėjo 20 %. Tokiu būdu Bendrijos pramonė prarado didelę rinkos dalį, tačiau per tą patį laikotarpį susijusio importo rinkos dalis padidėjo 12,8 procentiniais punktais.

(104)

Darbo vietų skaičius Bendrijos pramonėje 2000 ir 2001 m. išliko pastovus. Jis sumažėjo 5 % vėlesniais metais, palyginus su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia.

(105)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinis darbuotojo atlyginimas liko pastovus, tai yra jo nepaveikė infliacija. Atsižvelgiant į tai, sumažėjus darbo vietų skaičiui per šį laikotarpį, kaip pateikta pirmesnėje lentelėje, bendros atlyginimų sąnaudos taip pat sumažėjo.

(106)

Bendrijos pramonės darbo jėgos produktyvumas, nustatytas įdarbintam žmogui per metus, pirmiausia padidėjo 4 % nuo 2000 m. iki 2001 m., tarp 2001 ir 2002 m. sumažėjo 2 % ir 2003 m. bei per TL vėl padidėjo. Nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje produktyvumas buvo 3 % didesnis nei buvo pastebėta laikotarpio pradžioje. Produktyvumo padidėjimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad buvo daromos investicijos, siekiant pagerinti esančių įrankių našumą, kaip pateikta 102 konstatuojamojoje dalyje.

(107)

Kalbant apie esamo dempingo skirtumo poveikį Bendrijos pramonei, atsižvelgiant į importo iš susijusių šalių apimtį ir kainas, šio poveikio negalima laikyti nereikšmingu, ypač skaidrioje ir todėl itin jautrioje kainų pokyčiams rinkoje, tokioje kaip aptariamo produkto rinka.

(108)

Kaip paaiškinta pirmiau, priemonės Rusijos kilmės orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams, kurių plotis didesnis kaip 500 mm, importui buvo taikomos visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Tačiau primenama, kad tos priemonės taikomos tik daliai su šiuo tyrimu susijusių produktų, nes dabartinis tyrimas apima visų pločių orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus, kurių kilmės šalis yra Rusija ir JAV. Vadinasi Bendrijos pramonė tik dalinai atsigavo nuo dempingo poveikio, nes vėliau ji susidūrė su Rusijos ir JAV kilmės visų pločių orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų importo dempingo kaina padidėjimu.

(109)

Tam tikros suinteresuotosios šalys tvirtino, kad svarbūs pakitimai įvyko po tiriamojo laikotarpio, ir tyrime reikėtų į juos atsižvelgti, nes dėl jų priemonių taikymas būtų netinkamas. Tiksliau tariant, šie tvirtinimai yra susiję su Bendrijos pramonės panašaus produkto pardavimo kainų padidėjimu ir vieno skundo pateikėjo gamyklos uždarymu tiriamojo laikotarpio pabaigoje.

(110)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgiama į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio. Taip yra todėl, kad per ribotą ir konkretų terminą reikia nustatyti ir patikrinti susijusius faktus, siekiant užtikrinti, kad tyrimo rezultatai yra tipiški ir patikimi, o taip pat siekiant išvengti nepagrįsto tyrimo pratęsimo, remiantis tuo, kad tam tikram laikotarpiui, t. y. tiriamajam laikotarpiui, surinkti duomenys neatspindi padėties po šio laikotarpio.

(111)

Kaip teigiama pagrindiniame reglamente, į įvykius po tiriamojo laikotarpio reikėtų atsižvelgti tik tuo atveju, jei jie nėra tipiški, ir priemonių taikymas tokiu atveju būtų netinkamas. Tokį požiūrį taip pat patvirtino Europos Bendrijos Pirmosios instancijos teismas (8).

(112)

Buvo tvirtinama, kad pasibaigus tiriamajam laikotarpiui Bendrijos pramonė paskelbė kainų padidinimą ir, kad šis kainų padidinimas buvo išskirtinis, nes spaudoje jis apibūdinamas kaip neįprastai didelis.

(113)

Šioje lentelėje pateikiami Komisijos tarnybos surinkti faktiniai duomenys ir Bendrijos vidutinės pardavimo kainos raida Bendrijos rinkoje:

(114)

Pateiktoje lentelėje matyti, kad kainos iš tiesų padidėjo po tiriamojo laikotarpio, tačiau šis padidėjimas toli gražu nėra neįprastai didelis. Iš tiesų, per 2004 m. trejus paskutinius ketvirčius vidutinė kaina padidėjo apie 5 % palyginus su jos lygiu per TL, tačiau kainos nepasiekė prieš tai buvusių metų kainų lygio.

(115)

Be to, net jei iš tiesų kainų padidėjimas būtų išskirtinis (nors šiuo atveju taip nėra), reikėtų atsižvelgti į kitų verslo subjektų Bendrijos rinkoje ir ypač į susijusios šalies kainų lygio raidą po tiriamojo laikotarpio, o taip pat į žaliavų kainų svyravimą, tam, kad būtų galima patikrinti, ar padidinus kainas taikyti antidempingo muitą iš tiesų būtų netinkama. Jokia išsami analizė šiuo atveju nėra pagrįsta, atsižvelgiant tik į dalinį kainų atstatymą, kaip pateikta lentelėje. Be to, nežinoma, ar bet koks kainų padidėjimas būtų ilgalaikis.

(116)

Be to, dar primenama, kad žala Bendrijos pramonei buvo padaryta ne vien tik dėl kainų lygio, tačiau ir dėl pablogėjusių kitų rodiklių. Todėl bet kuris galimas kainų padidėjimas, net išimtinis ir ilgalaikis, negalėtų priemonių taikymo padaryti netinkamu, jei nebūtų panašių kitų žalos rodiklių, padariusių įtakos visai patirtai žalai.

(117)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių manoma, kad dėl Bendrijos pramonės kainų padidėjimo, kuris galėjo įvykti po tiriamojo laikotarpio, priemonių taikymas netampa netinkamu.

(118)

Tam tikros suinteresuotosios šalys tvirtino, kad vieno Bendrijos pramonės gamintojo veiklos nutraukimas parodo, jog nereikia taikyti priemonių, nes tai sukeltų didelį gamybos pajėgumų sumažėjimą Bendrijoje ir taip atsirastų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų trūkumas Bendrijos rinkoje.

(119)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad dėl įvykių po tiriamojo laikotarpio pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalis netaikoma nustatant Bendrijos interesus, kaip pateikta pagrindinio reglamento 21 straipsnyje. Todėl daroma nuoroda į 174 konstatuojamąją dalį, kurioje su gamybos pajėgumais susijęs klausimas pateikiamas Bendrijos interesų analizės atžvilgiu.

(120)

Vis dėlto turėtų būti patvirtinta, kad buvo paskelbta apie Italijoje įsikūrusio gamintojo gamyklos uždarymą, kurioje nuo 2005 m. birželio mėn. gamyba sumažės bei bus visiškai sustabdyta tų pačių metų rugsėjo mėn.

(121)

Be to, net jei numatytas gamyklos uždarymas galėjo būti išskirtinis ir ilgalaikis įvykis, į kurį reikėjo atsižvelgti analizės metu, tai tik patvirtintų pirmiau pateiktas išvadas, kad Bendrijos pramonė per tiriamąjį laikotarpį patyrė žalą ir ši pavojinga padėtis išliko po tiriamojo laikotarpio.

(122)

Nepaisant taikomų antidempingo priemonių didelių Rusijos kilmės orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų importui, Bendrijos pramonės ekonominė padėtis žymiai pablogėjo tarp 2000 m. ir TL. Didelių Rusijos kilmės orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų importui taikomų priemonių teigiamas poveikis iš tiesų susilpnėjo pradėjus dempingo kaina importuoti visų pločių orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus iš Rusijos ir JAV. Šis importas nebuvo toks svarbus nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Be to, daroma nuoroda į 17 konstatuojamąją dalį, kurioje aiškinama, kad galiojančių antidempingo priemonių, taikomų dideliems orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštams iš Rusijos, buvo vengiama pjaustant orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno ritinius į dvi dalis, ne didesnes kaip 500 mm.

(123)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo apimtis sumažėjo 19 %, gamyba sumažėjo 2 %, atsargos žymiai išaugo 18 %, o rinkos dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais. Bendrijos gamintojų kainos Bendrijos rinkoje sumažėjo dėl importo dempingo kaina ir negalėjo būti padidintos, siekiant parodyti per TL padidėjusias gamybos sąnaudas. Taigi, 2003 m. ir per TL pramonė patyrė nuostolius. Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas ir investicijos atitinkamai sumažėjo 5 % ir 50 %.

(124)

Tiksliau tariant, Bendrijos pramonės ekonominė padėtis vystėsi taip, kaip aiškinama toliau. 2001 m. paklausa ir kainos Bendrijos rinkoje didėjo. Bendrijos pramonė per šį laikotarpį taip pat galėjo padidinti pardavimo apimtis tiek, kiek vartojimo išaugo ir pardavimo kainos. Tai buvo pelninga, todėl Bendrijos pramonė galėjo atlikti investicijas ir šiek tiek padidinti gamybos pajėgumus. Net jei 2002 m. sumažėjo pardavimo apimtis ir rinkos dalis, Bendrijos pramonė galėjo išlaikyti kainų lygį ir išlikti pelninga, nors ir žemesniu nei 2001 m. lygiu, taip pat atsižvelgiant į tuo metu augančias gamybos sąnaudas.

(125)

Nuo 2003 m. Bendrijos pramonė nebegalėjo išlaikyti kainų, kurios labai sumažėjo dėl didelės pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimo. TL kainos ir toliau mažėjo, tuo tarpu sąnaudos išliko palyginti pastovios. Tačiau pelningumas pasiekė itin žemą lygį. Atsižvelgiant į patirtus nuostolius, tolesnei pramonės veiklai iškyla grėsmė. Iš tiesų po tiriamojo laikotarpio vienas Bendrijos gamintojų turės uždaryti gamyklą.

(126)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė didelę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(127)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija ištyrė, ar aptariamo produkto iš susijusių šalių importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė tokią žalą, jog ją būtų galima laikyti esmine. Taip pat buvo ištirti kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie taip pat galėjo padaryti žalą Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, jog galima žala dėl šių veiksnių nebūtų priskirta prie žalos, kurią sukėlė importas dempingo kaina.

(128)

Žymiai padidėjęs importas dempingo kaina (kuris padidėjo daugiau nei tris kartus) sutapo su Bendrijos pramonės ekonominės padėties pablogėjimu, kurios, be kita ko, pardavimų apimtis per tą patį laikotarpį sumažėjo 20 %. Kadangi tai susiję tik su dideliais orientuoto grūdėtumo elektrotechniniais plieno lakštais iš Rusijos, taikomos priemonės negalėjo apsaugoti Bendrijos pramonės nuo susijusio importo poveikio. Tai ypač būdinga, labai padidėjus pirmiau minėtam visų pločių orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų importui, taip pat įskaitant tokius pačius produktus iš JAV ir tai, kad kartais buvo vengiama taikyti priemones orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams, juos pjaustant, kaip paaiškinta 17 konstatuojamojoje dalyje.

(129)

Augančios importo dempingo kaina apimties neigiamas poveikis sustiprėjo 2002 m., sumažėjus Bendrijos vartojimui. Iš tiesų 2002–2003 m. importas dempingo kaina išaugo daugiau nei 5 rinkos dalies procentiniais punktais, nors Bendrijos pramonės dalis sumažėjo maždaug 7 punktais. Staigus importo dempingo kaina padidėjimas aiškinamas tuo, kad per tą patį laikotarpį labai sumažėjo atitinkamos kainos. Iš tiesų, tik per vienerius metus kainos sumažėjo nuo 1,282 iki 1,049 EUR už toną, t. y. sumažėjo apie 15 %. Todėl per atitinkamą laikotarpį labai sumažėjo Bendrijos pramonės pardavimų apimtis. Nors Bendrijos pramonė bandė išlaikyti vidutines kainas, kainos vis dėlto sumažėjo nuo 1,254 EUR už toną 2002 m. iki 1,189 EUR už toną 2003 m. Nuo to laiko pramonės atstovams nieko kito neliko kaip dar sumažinti kainas, siekiant TL išlaikyti pardavimų apimtį ir rinkos dalį. Tačiau tai padarė tiesioginį neigiamą poveikį pelningumui, kuris tapo neigiamas ir pasiekė –7,4 % apyvartos per TL.

(130)

Atsižvelgiant į šiuos sutapimus, importo nuolat mažėjančia dempingo kaina padidėjimą ir Bendrijos pramonės pardavimo apimties, rinkos dalies ir kainų sumažėjimo nuostolius, padaryta išvada, kad importas dempingo kaina padarė itin didelę žalą Bendrijos pramonei.

(131)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą dėl USD ir EUR valiutų keitimo kursų pokyčių, dėl kurių sumažėjo importo iš JAV kainos. Todėl ši padėtis buvo palanki importui iš JAV ir tokiu būdu buvo padidinta rinkos dalis.

(132)

Toliau pateiktoje lentelėje palyginama USD ir EUR valiutų keitimo kursų raida, pateikiant aptariamo produkto iš JAV vidutines importo kainas.

(133)

Pirmiau pateikti duomenys rodo, kad nėra aiškios koreliacijos tarp USD ir EUR valiutų keitimo kursų raidos ir aptariamo produkto iš JAV vidutinės importo kainos. Iš tiesų per 2000–2002 m. laikotarpį importo kainos sumažėjo 21 %, tuo tarpu valiutų keitimo kursas išliko pastovus. Be to, pirmiau pateikti duomenys aiškiai parodo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį atitinkamos vidutinės importo kainos sumažėjo labiau (–42 %) nei mažėjantis valiutos keitimo kursas (–21 %). Taip atsitiko 2002–2003 m. kai vidutinės vieneto importo kainos labiausiai sumažėjo. Todėl daroma išvada, kad valiutų keitimo kursų poveikis negalėjo padaryti esminės žalos Bendrijos pramonei.

(134)

Duomenys pirmiau pateiktoje lentelėje rodo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos gamintojų pardavimas Bendrijos rinkoje sumažėjo beveik 20 %. Atitinkamos rinkos dalys taip pat sumažėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį nuo 9,2 % 2000 m. iki 8,3 % TL. Todėl remiantis turima informacija padaryta išvada, kad kiti Bendrijos gamintojai atsidūrė panašioje padėtyje kaip Bendrijos pramonė, tačiau Bendrijos pramonei nepadarė jokios žalos.

(135)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad Bendrijos pramonės patirta žala iš dalies yra susijusi su Bendrijos pramonės eksporto rodikliais. Buvo tvirtinama, kad Bendrijos pramonė apgalvotai mažino vidaus pardavimą, siekdama skatinti pelningą eksportą į ES narėmis nesančias šalis.

(136)

Pirmiau pateiktoje lentelėje parodyta, kad Bendrijos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį ir ypač nuo 2002 m. iš tiesų padidino eksportą. Tačiau į tokį padidėjimą reikėtų žiūrėti atsižvelgiant į padidėjusį importą dempingo kaina Bendrijos rinkoje, sumažėjus vartojimui ir labai sumažėjus Bendrijos kainoms. Esant šioms aplinkybėms Bendrijos pramonė stengėsi padidinti eksportą, siekdama sumažinti žalą.

(137)

Taip pat primenama, kad Bendrijos rinka išlieka pagrindine Bendrijos pramonės rinka. 2001 m., kai Bendrijos rinkos padėtis buvo palanki, Bendrijos pramonė padidino vidaus pardavimų apimtį, o eksportas buvo sumažintas.

(138)

Be to, reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonei žalą padarė ne tik pardavimų apimties ir rinkos dalies Bendrijos pramonėje nuostoliai, bet ir didelis kainų sumažėjimas, kurį sukėlė importas dempingo kaina ir didelis Bendrijos pramonės kainų sumažėjimas, dėl kurio atsirado dideli finansiniai nuostoliai. Negalima teigti, kad aptariamo produkto eksporto pardavimai padarė neigiamą poveikį kainoms. Priešingai, manoma, kad padidėjusi eksporto apimtis galėjo sudaryti Bendrijos pramonei palankias sąlygas pasinaudoti masto ekonomikos teikiamais privalumais ir tokiu būdu padaryti įtaką panašaus produkto bendroms sąnaudoms. Manoma, kad nepadidėjus eksportui, nuostoliai būtų buvę dar didesni. Todėl daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė žalą ne dėl padidėjusio eksporto.

(139)

Importas ne dempingo kaina iš Rusijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 66 % ir atitinka beveik 3 rinkos dalies procentinius punktus.

(140)

Atsižvelgiant į tai, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad šis importas padidėjo ne tiek, kiek importas dempingo kaina, kaip pateikta pirmiau 75 konstatuojamojoje dalyje. Antra, taip pat buvo nustatyta, kad kainos lygis importui ne dempingo kaina buvo didesnis nei importui dempingo kaina. Iš tiesų, nors importui ne dempingo kaina buvo nustatytas 6,1 % kainų sumažinimo skirtumas, šis skirtumas importui dempingo kaina buvo tarp 14,4 % ir 26,6 %.

(141)

Todėl daroma išvada, kad visas importo ne dempingo kaina poveikis Bendrijos pramonei buvo ribotas ir nepadarė itin didelės žalos Bendrijos pramonei.

(142)

Pagal pirmiau pateiktą lentelę matyti, kad importas iš kitų trečiųjų šalių sumažėjo absoliučia ir santykine prasme. Tuo pačiu metu padidėjo atitinkama pardavimo vidutinė kaina. Todėl daroma išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Bendrijos pramonei.

(143)

Manoma, kad rinkoje, kurioje paklausa mažėja, visi veiklos vykdytojai susidurs su pardavimų sumažėjimu. Taip buvo ir Bendrijos pramonės atveju. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimai sumažėjo labiau nei vartojimas. Kol per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės, kitų Bendrijos gamintojų ir kitų trečiųjų šalių pardavimų apimtys bei rinkos dalis mažėjo, importas dempingo kaina per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau nei trigubai ir per tą patį laikotarpį užėmė didelę rinkos dalį. Kaip teigiama žalos analizėje, paklausa per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo maždaug 25 000 tonų, Bendrijos pramonės pardavimai sumažėjo maždaug 40 000 tonų, tačiau importas iš susijusių šalių padidėjo maždaug 30 000 tonų.

(144)

Tokiu atveju, net jei dėl sumažėjusios paklausos galėjo sumažėti Bendrijos pramonės pardavimų apimtis, buvo padaryta išvada, kad patirta žala, kuri daugiausia pasireiškė sumažėjusia rinkos dalimi, sumažėjusiomis kainomis ir nuostolinga padėtimi, šiam nuosmukiui galėjo turėti labai nedidelį poveikį, o gal ir visai jokio.

(145)

Daroma išvada, kad Bendrijos pramonės patirta žala, kuri daugiausia pasireiškė pardavimų apimties, užimamos rinkos dalies ir pardavimų vieneto kainos sumažėjimu, dėl ko pablogėjo pelno rodikliai, atsirado dėl aptariamo importo dempingo kaina.

(146)

Iš tiesų staigus importo dempingo kaina padidėjimas sutapo su Bendrijos pramonės pardavimų apimties bei rinkos dalies sumažėjimu. Kainų kritimas, atsiradęs dėl importo dempingo kaina, buvo ypač pastebimas nuo 2002 m. Bendrijos pramonė stengėsi išlaikyti savo kainų lygį 2003 m., tačiau norėdama išlaikyti tam tikrą pardavimų lygį, neturėjo kito pasirinkimo kaip derintis prie kainų lygio, atsiradusio dėl importo dempingo kaina. Todėl pramonė patyrė nuostolius.

(147)

Nebuvo nustatyta, kad kiti veiksniai paneigtų pirmiau pateiktas priežastis, net atsižvelgiant į jų galimą bendrą poveikį. Dėl vartojimo sumažėjimo galėjo sumažėti Bendrijos pramonės pardavimo apimtis. Todėl galima pagrįstai teigti, kad nesant staigaus importo mažomis dempingo kainomis padidėjimo, tokia apimtis nebūtų padariusi įtakos Bendrijos pramonei, nes rinkos dalis nebūtų sumažėjusi. Taip pat laikomasi nuomonės, kad importo ne dempingo kaina iš Rusijos neigiamas poveikis nebuvo didelis. Galiausiai, remiantis USD ir EUR valiutos kurso raida, nebuvo galima paaiškinti JAV nustatyto didelio dempingo ir Bendrijai padarytos žalos.

(148)

Todėl daroma išvada, kad importas dempingo kaina iš susijusių šalių padarė didelę žalą Bendrijos pramonei pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(149)

Buvo išnagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrijai nenaudinga taikyti priemones šiuo konkrečiu atveju. Šiuo tikslu ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgta į taikomų ar netaikomų priemonių galimą poveikį visoms su tyrimu susijusioms šalims.

(150)

Remiantis žalos analize, nustatyta, kad, esant sąžiningoms prekybos sąlygoms, Bendrijos pramonė yra perspektyvi ir pelninga, ir, kad ji taip pat investavo, kad išliktų konkuruojančia. Taip buvo 2001 ir 2002 m., kai Bendrijos pramonei buvo naudingas galiojančių antidempingo priemonių taikymas orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams iš Rusijos, ir kai tiriamo importo dempingo kaina lygis dar nebuvo toks didelis kaip per TL.

(151)

Taip pat primenama, kad šioje pramonėje 1999 m. Bendrijoje buvo vykdoma didelė restruktūrizavimo programa. Trys skundo pateikėjai tuo metu susivienijo, norėdami sudaryti didesnę grupę, kuri galėtų veiksmingiau konkuruoti ir didinti savo investicijas.

(152)

Nuo 2002 m. dėl nuolat didėjančio importo žemomis dempingo kainomis Bendrijos rinkoje, kurioje taip pat mažėjo vartojimas, įvyko bendras kainų sumažėjimas. Bendrijos pramonė tapo nuostolinga ir todėl labai pažeidžiama. Nuostoliai buvo tokie dideli, kad Italijos gamintojas paskelbė apie palaipsniui vykdomą savo gamyklos uždarymą. Rinkos raida Italijoje aiškiai rodo neigiamą importo dempingo kaina poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

(153)

Todėl svarbu atstatyti kainas iki ne dempingo ar bent nenuostolingo lygio, siekiant įvairiems gamintojams sudaryti sąlygas veikti Bendrijos rinkoje normaliomis ir sąžiningomis prekybos aplinkybėmis. Tai leis Bendrijos pramonei pasiekti pakankamą pelno apimtį. Netaikant priemonių, negalima teigti, kad Bendrijos pramonėje nebus uždaromos kitos gamyklos.

(154)

Taigi, įvedus antidempingo priemones, Bendrijos gamyba atsigautų nuo žalingo dempingo poveikio.

(155)

Orientuoto grūdėtumo elektrotechniniai plieno lakštai daugiausia naudojami energijos bei paskirstymo transformatoriuose. Transformatorių gamintojai sudaro jau seniai susikūrusios pramonės dalį, kuri paprastai tieka savo produktus daugumai energijos gamintojų. Transformatorių pramonė paprastai priklauso didelėms pramonės grupėms, turinčioms atstovybes visame pasaulyje. Tam tikros mažesnės nepriklausomos bendrovės savo veiklą taip pat vykdo rinkoje.

(156)

Manoma, kad aptariamas produktas vartotojams sudaro svarbią sąnaudų dalį, nes sąnaudos orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams vidutiniškai sudaro nuo 10 % iki 30 % visų transformatorių gamyboje patiriamų sąnaudų.

(157)

16 vartotojų atsiuntė pagrįstus atsakymus į klausimyną, t. y. įskaitant visą prašomą finansinę informaciją. Keli vartotojai taip pat pateikė pastabas raštu, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos. Remiantis pateikta finansine informacija, bendradarbiaujantys vartotojai sudarytų apie 30 % viso Bendrijos vartojimo.

(158)

Apskritai vartotojai prieštaravo priemonių įvedimui. Pirma, jie tvirtino, kad įvedus antidempingo priemones, sustotų importas iš susijusių šalių ir todėl jos taptų priklausomomis nuo Bendrijos pramonės, kuri taptų monopoliu. Antra, jie tvirtino, kad įvedus priemones labai padidėtų kainos, o tai neigiamai paveiktų jų konkurencingumą Bendrijai nepriklausančios transformatorių pramonės atžvilgiu. Pagaliau jie tvirtino, kad, jei būtų įvestos priemonės, Bendrijos pramonė negalėtų tiekti pakankamai medžiagos vartotojų pramonei.

(159)

Prieš pradedant konkrečiai nagrinėti vartotojų pramonės iškeltas problemas, šiame etape reikėtų paminėti tam tikrą bendrą informaciją, norint tinkamai įvertinti Bendrijos rinkos padėtį.

(160)

Reikėtų paminėti, kad aptariamo produkto gamintojų skaičius visame pasaulyje yra gana ribotas. Iš tiesų, tik 13 gamintojų visame pasaulyje veikla yra susijusi su orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų gaminimu. Po du gamintojus yra Japonijoje, JAV ir Rusijoje, po vieną, Pietų Korėjoje, Kinijoje ir Brazilijoje bei šeši – Europos bendrijoje (iš kurių trys yra susiję). Taigi, Europos bendrijoje yra didžiausias gamintojų skaičius. Japonijos ir JAV platinimo tinklas labai gerai veikia Bendrijos rinkoje, nes ES jie turi savus paslaugų centrus ir (arba) susijusius importuotojus. Be to, pasirodo, kad tik trys gamintojai pasaulyje gali teikti didelės skvarbos (naudojamos lazerių technologijos) aptariamo produkto rūšis. Šie gamintojai yra ES, JAV ir Japonijoje.

(161)

Primenama, kad 1999 m. trys Bendrijos gamintojai susijungė ir dabar priklauso vienai holdingo bendrovei (ThyssenKrupp), siekdami veiksmingiau konkuruoti su kitais orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų gamintojais pasaulio rinkoje. Tuo metu Europos Komisija ištyrė šį susijungimą ir jam pritarė.

(162)

Galiausiai, tyrimu buvo atskleista, kad bendradarbiaujantys vartotojai per visą TL pirko atitinkamai 10 % ir 15 % orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų iš Rusijos ir JAV gamintojų, kuriems buvo nustatytas dempingas. Kitaip tariant, bendradarbiaujantys vartotojai daugiausia priklausė nuo kitų tiekimo šaltinių: 75 % jų pirktų produktų buvo iš šaltinių, kuriems netaikomas dempingas, iš kurių apie 60 % pirkta iš Bendrijos. Tik vienas vartotojas orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus pirko išimtinai iš šaltinių, kuriems buvo taikomas dempingas, tačiau neseniai ir jis pradėjo pirkti šiuos produktus iš Bendrijos pramonės.

(163)

Atsižvelgiant į šiuos faktus ir į pirmą vartotojų pateiktą teiginį, kad jie taps priklausomi tik nuo Bendrijos pramonės tiekėjų, pirmiausia reikėtų priminti, kad įvedant antidempingo muitą nesiekiama atskirti Bendrijos rinkos nuo importo, bet atnaujinti sąžiningos prekybos sąlygas, panaikinant žalingo dempingo poveikį. Todėl nesitikima, kad tiriamos šalys sustabdys importą; jos importuos ir toliau, nors ir ne dempingo ar nenuostolingų kainų lygiu.

(164)

Taip yra Rusijos atveju, nes daugumai Rusijos eksportuojančių gamintojų, per TL sudariusių 75 % Rusijos importo, dempingo skirtumas nebuvo nustatytas ir nuo tada nustatytas tik ribotas dempingo skirtumas, t. y. 11,5 %, kaip ir kitam eksportuojančiam gamintojui. Nuoroda taip pat yra daroma į toliau pateiktą I antraštę, kurioje teigiama, kad šio tyrimo išvadomis pagrįstos priemonės turėtų pakeisti šiuo metu orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams iš Rusijos taikomas priemones, siekiančias nuo 14,7 % ir 40,1 %. Kitaip tariant, Rusijos atveju, bendra šiuo tyrimu nustatytų antidempingo priemonių reikšmė nebūtų tokia svarbi kaip dabartinių galiojančių priemonių.

(165)

JAV atveju tikimasi, kad importas ir toliau bus vykdomas, atsižvelgiant į nuolatinę aptariamo produkto konkrečios rūšies, kurią gamina tik tam tikras skaičius tiekėjų pasaulyje, paklausą Bendrijos rinkoje.

(166)

Be to, nuoroda pateikiama į 190–193 konstatuojamąsias dalis dėl įsipareigojimų peržiūrėti kainas, kuriuos pasiūlė du susiję eksportuojantys gamintojai. Šiais įsipareigojimais eksportuojantys gamintojai įsipareigoja parduoti savo produktą Bendrijos rinkoje aukščiau tam tikro kainų lygio dėl kurio bus pašalintas žalingas dempingo poveikis. Todėl tikimasi, kad aptariamas importas iš susijusių šalių nesustos.

(167)

Atsižvelgiant į tai, kad tikimasi, jog importas iš susijusių šalių tęsis ir kad yra kitų tiekimo šaltinių, teiginys, kad įvedus antidempingo muitą Bendrijos pramonė taps monopoliu, yra nepagrįstas. Iš tiesų tikimasi, kad importas bus tęsiamas ne tik iš susijusių šalių, bet ir iš trečiųjų šalių. Be to, Bendrijos pramonę sudaro daugiau nei vienas gamintojas, kiti Bendrijos gamintojai (kurie nesudaro Bendrijos pramonės) taip pat vykdo savo veiklą rinkoje.

(168)

Tam tikros šalys tvirtino, kad Bendrijos pramonės monopolis, visų pirma, atsirastų dėl tam tikrų konkrečių aptariamo produkto rūšių, t. y. tam tikrų didelės skvarbos rūšių, kurias gamina tik keletas gamintojų pasaulyje. Šiuo atžvilgiu, pirmiausia reikėtų pažymėti, kad, atlikus tyrimą, buvo padaryta išvada, jog dėl dabartinio antidempingo tyrimo į visų tipų aptariamą produktą reikėtų atsižvelgti kaip į vieną produktą. Todėl reikėtų atlikti tyrimą, įskaitant Bendrijos interesų analizę, atsižvelgiant į visą aptariamą produktą, o ne į tam tikras konkrečias jo rūšis.

(169)

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, aptariamo produkto didelės skvarbos rūšis gamina tik keletas gamintojų pasaulyje, t. y. vienas gamintojas JAV, du Japonijoje ir vienas Bendrijoje (žr. tai, kas išdėstyta pirmiau). Šiuo atžvilgiu primenama, kad tikimasi, jog šie tiekėjai produktus tieks įvedus priemones, įskaitant importą iš JAV, nors ir dempingo ar nuostolingomis kainomis. Todėl tikimasi, kad konkurencija išliks taip pat dėl konkrečių produktų rūšių.

(170)

Be to, neužtenka tvirtinti, kad Bendrijai būtų nenaudinga įvesti priemones, nes tik keletas bendrovių gamina šias konkrečias rūšis, sutinkant, kad vienas šių gamintojų, šiuo atveju JAV gamintojas, produktus Bendrijos rinkoje parduoda dempingo ar nuostolingomis kainomis. Primenama, kad šiai bendrovei buvo nustatytas didelis dempingo skirtumas (47,6 %). Tyrimas parodė, kad vartotojai pirko didelę produktų dalį, įskaitant ir didelės skvarbos rūšis, iš Bendrijos pramonės ir dėl nuolatinio produktų kainų spaudimo, kurį sukėlė importas dempingo kaina, gali būti uždarytos gamyklos Bendrijoje. Jei nebūtų taikomos antidempingo priemonės, siekiant panaikinti neigiamą žalingo dempingo poveikį, galėtų būti, kad vartotojai priklausytų nuo importo, kuris neabejotinai būtų žalingas konkurencingumui ir vartotojų pramonei.

(171)

Atsižvelgiant į teiginį, kad aptariamo produkto kainos Bendrijos rinkoje didės, jei bus įvestos antidempingo priemonės, reikėtų pripažinti, kad įvedant priemones tikimasi pašalinti žalingą dempingą, o taip pat galima tikėtis, kad, įvedus priemones, kainos kils. Tačiau tikimasi, kad šis poveikis liks nedidelis.

(172)

Iš tiesų, ir toliau bus galima naudotis įvairiais tiekimo šaltiniais, kuriems nebus taikomos priemonės, ir kurie užtikrins konkurencingumą. Kaip pirmiau minėta, kalbant apie Rusiją, atsižvelgiant į dabartiniu tyrimu nustatytas priemones, ir kadangi šios priemonės pakeis dabartines, taikomas orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams (žr. 194, 195 konstatuojamąsias dalis), daroma išvada, kad antidempingo priemonės turėtų mažesnį poveikį nei per TL galiojusios priemonės. Iš tiesų, jei per TL aptariamo produkto importui iš Rusijos į Bendriją būtų taikomos šiuo tyrimu nustatytos priemonės, antidempingo muitas būtų keturis kartus mažesnis nei dabartinis.

(173)

Kalbant apie importą iš JAV, taikant mažesniojo muito taisyklę, bus panaikinta tik dėl dempingo skirtumo padaryta žala, o tai paprastai atstatytų JAV importo kainas iki žemesnio nei 2002 m. importo lygio.

(174)

Tvirtinimas, kad įvedus antidempingo priemones trūktų medžiagų, taip pat turėtų būti atmestas. Iš tiesų, kaip nurodyta pirmiau, bet kokiu atveju tikimasi, kad importas ir toliau tęsis, net įvedus antidempingo priemones. Be to, Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai yra didesni už bendrą Bendrijos vartojimą per TL. Be to, jei kainos Bendrijoje pasiekia tinkamą lygį, galima tikėtis, kad Bendrijos pramonė daugiau parduos Bendrijos vidaus rinkoje nei eksportuos.

(175)

Keletas suinteresuotųjų šalių tvirtino, kad gamyklos uždarymas Italijoje sumažintų Bendrijos pramonės aptariamo produkto bendrus gamybos pajėgumus, o tai Bendrijos rinkoje gali sukelti minėto produkto trūkumą. Tačiau šis teiginys yra dviprasmiškas, nes tai skatintų ginti Bendrijos pramonę nuo importo dempingo kaina, siekiant apsaugoti kitas gamyklas nuo uždarymo ir tokiu būdu išlaikyti gamybos pajėgumus.

(176)

Be to, reikėtų pažymėti, kad net po paskelbto gamyklos uždarymo bendri Bendrijos pramonės gamybos pajėgumai bus didesni nei Bendrijos paklausa per TL ir kad liekančių gamintojų tikslas yra investuoti į gamybos pajėgumus, siekiant ir toliau užtikrinti pakankamą pasiūlą Bendrijos rinkoje. Sąžiningos konkurencijos ir priimtino kainų lygio atstatymas Bendrijos rinkoje užtikrintų pakankamą Bendrijos pramonės pelningumą, būtų sudarytos palankios sąlygos tokioms investicijoms ir pardavimui Bendrijos rinkoje.

(177)

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad vartotojai pateikė didžiausią pirmiau minėtų tvirtinimų dalį, remdamiesi ankstesniais tyrimais, po kurių buvo įvestos antidempingo priemonės, taikomos dideliems orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams iš Rusijos. Nepaisant šių tvirtinimų, kurie tuo metu buvo visi atmesti, nes buvo manoma, kad jie nepagrįsti, ar buvo nustatyta, kad jie nebuvo nukreipti prieš visos Bendrijos interesus, vartotojai nepateikė jokių įrodymų, remdamiesi dabartiniu tyrimu, kad šios priemonės iš tiesų turėjo neigiamą poveikį, kaip buvo teigiama tuo metu. Pagal tai sprendžiama, kad bet kokios priemonės, pagrįstos dabartinėmis išvadomis, taip pat neturės didelio neigiamo poveikio vartotojų pramonei.

(178)

Dėl pirmiau minėtų priežasčių galima daryti išvadą, kad, įvedus priemones, aptariamo produkto vartotojai nebūtų priklausomi išimtinai nuo Bendrijos pramonės, kad daugeliu atveju įvestos bet kokios priemonės nepaveiktų vartotojų pirkimo kainos tiesiogiai, arba paveiktų tik nežymiai, ir Bendrijos rinkoje nebūtų orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų bendro tiekimo trūkumo ateityje.

(179)

Tik vienas nesusijęs importuotojas bendradarbiavo atliekant tyrimą ir prieštaravo priemonių įvedimui teigdamas, kad dėl šių priemonių pasibaigtų jo prekybos veikla, susijusi su aptariamu produktu. Kadangi ši bendrovė importavo tik orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus iš vienos susijusių šalių, manoma, kad ją tiesiogiai paveiks įvestos priemonės. Vis dėlto, šis importuotojas turės galimybę taip pat importuoti iš kitų tiekėjų, kuriems netaikomos šios priemonės. Be to, apie 75 % importuotojo apyvartos nesusiję su aptariamu produktu. Atsižvelgiant į šiuos faktus manoma, kad, įvedus priemones, neigiamas poveikis būtų labai mažas. Atsižvelgiant į faktą, kad kiti importuotojai nepareiškė apie jokį neigiamą poveikį, kuris galėtų atsirasti įvedus priemones, galima daryti išvadą, kad importuotojams jos nepadarytų didelio poveikio.

(180)

Reikėtų pažymėti, kad neaktyvų importuotojų bendradarbiavimą galima paaiškinti tuo, jog vartotojai daugiausia patys importavo orientuoto grūdėtumo elektrotechninius plieno lakštus, todėl pateikiama nuoroda į pirmiau minėtas išvadas.

(181)

Tikimasi, kad, įvedus priemones, Bendrijos pramonės pardavimų apimtis Bendrijos rinkoje vėl bus pelninga, ir padidės jos rinkos dalis. Nustatyta, kad dėl importo dempingo kaina viena Bendrijos pramonės bendrovė turėjo palaipsniui uždaryti savo gamyklą ir, atsižvelgiant į apskritai blogėjančią Bendrijos pramonės padėtį, kyla pavojus, kad, netaikant priemonių, Bendrijos gamintojai turės uždaryti kelias gamybos veiklos sritis ar net visus gamybos įrenginius ir atleisti iš darbo dalį savo darbuotojų. Tuo tarpu, dėl neigiamo poveikio vartotojams padidėjus kainoms manoma, kad šis poveikis nebus didelis. Taip pat reikėtų pažymėti, kad tai, jog perspektyvūs ir konkuruojantys Bendrijos gamintojai ir toliau vykdys savo veiklą rinkoje, kurios netrikdys nesąžiningai vykdoma prekyba, bus naudinga vartotojams.

(182)

Iš tiesų, atsižvelgiant į ribotą tiekėjų skaičių pasaulyje, tai taip pat būtų Bendrijos vartotojų naudai, kad tiekimo šaltinių Bendrijoje nepaveiktų importas dempingo kaina, dėl kurio sumažėtų Bendrijos pramonės veikla tai padarydama orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų vartotojus labiau priklausomais nuo importuojamos medžiagos.

(183)

Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo, patirtos žalos ir Bendrijos interesų, reikėtų įvesti priemones aptariamo produkto importui iš JAV ir Rusijos.

(184)

Galutinių antidempingo priemonių lygis turėtų būti toks, kad pašalintų žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau neviršijant nustatyto dempingo skirtumo. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingam dempingo poveikiui, dydį atsižvelgiama į tai, kad visos priemonės turėtų sudaryti sąlygas Bendrijos pramonei padengti sąnaudas ir gauti pelną prieš mokesčius, o tai galima pasiekti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina.

(185)

Remiantis turima informacija buvo preliminariai nustatyta, kad 5 % apyvartos pelno skirtumas, kurį Bendrija pasiekė 2001 m., turėtų būti laikomas tinkamu tokiu pelno lygiu, kokį Bendrijos pramonė galėtų gauti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Reikia pažymėti, kad šis pelno lygis buvo panaudotas, nustatant žalos skirtumą, remiantis tyrimu, po kurio buvo įvestos dabar taikomos priemonės orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams, kurių plotis didesnis kaip 500 mm. Po to būtinas kainų padidėjimas buvo nustatytas tuo pačiu prekybos lygiu lyginant importo kainos svertinį vidurkį, nustatytą apskaičiuojant kainų sumažinimą, su Bendrijos rinkoje Bendrijos pramonės parduodamų produktų nenuostolinga kaina. Nenuostolinga kaina buvo gauta koreguojant kiekvienos Bendrijos pramonę sudarančios bendrovės pardavimo kainą pagal rentabilumo slenkstį ir pridedant pirmiau minėtą pelno skirtumą. Šiuo lyginimu nustatytas skirtumas po to buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentu.

(186)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi manoma, kad Rusijos ir JAV kilmės importui turi būti įvestos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis lygus mažiausiam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(187)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, siūlomi galutiniai muitai yra tokie:

(188)

Šiame reglamente nurodytos atskiros bendrovės antidempingo muito normos buvo nustatyto remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šios muito normos (kitokios, nei taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai tik tam importuojamam produktui, kurį pagamino konkretūs šio reglamento rezoliucinėje dalyje paminėti juridiniai asmenys tiriamoje šalyje. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos bus netaikomos, ir joms galios muito dydis, taikoma „visoms kitoms bendrovėms“.

(189)

Bet koks prašymas taikyti šiuos bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkami iš dalies pakeistas, atnaujinant įmonių, kurioms taikomas individualus muito dydis, sąrašą.

(190)

Vienas eksportuojantis gamintojas JAV ir vienas Rusijoje įsipareigojo peržiūrėti kainas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(191)

Komisija mano, kad galima priimti AK Steel Corporation ir NMLK pasiūlytus įsipareigojimus, nes jų dėka bus pašalintas žalingas dempingo poveikis. Be to, bendrovė įsipareigojo reguliariai teikti išsamias ataskaitas Komisijai, kurios leis vykdyti veiksmingą monitoringą, o bendrovių sudėtis yra tokia, kad leidžia Komisijai susidaryti nuomonę, jog įsipareigojimo apėjimo rizika yra nedidelė.

(192)

Tam, kad būtų galima veiksmingai stebėti ar vykdomas prisiimtas įsipareigojimas, pateikiant prašymą dėl išleidimo į laisvą apyvartą pagal įsipareigojimą, atleidimas nuo muito priklausys nuo to, ar pateikiamoje sąskaitoje faktūroje pateikta priede nurodyta informacija, būtina, kad muitinės galėtų nustatyti, jog krovinys reikiamu lygiu atitinka prekybos dokumentą. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba ji neatitinka muitinei deklaruoto produkto, tuo atveju mokamas atitinkamo dydžio antidempingo muitas.

(193)

Įtarus pažeidimą arba atsisakius laikytis įsipareigojimo, antidempingo muitas gali būti nustatomas pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 ir 10 dalis.

(194)

Primenama ir kaip minėta šio reglamento 3 konstatuojamojoje dalyje, kad tarpinė peržiūra buvo inicijuota siekiant sudaryti sąlygas atlikti visus dalinius pakeitimus ar panaikinti būtinas didelių orientuoto grūdėtumo elektrotechninių plieno lakštų iš Rusijos importui taikomas galutines antidempingo priemones. Taip yra todėl, kad jie priklauso produktų grupei, kuriai atliekamas tyrimas dėl JAV ir Rusijos kilmės orientuoto grūdėtumo plokščių valcavimo produktų iš silicinio elektrotechninio plieno importo į Bendriją.

(195)

Remiantis pirmiau pateiktomis išvadomis, tyrimu nustatyta, kad reikėtų įvesti priemones visų pločių orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams, kurių kilmės šalis inter alia yra Rusija, kaip pateikta 3 konstatuojamojoje dalyje. Todėl manoma, kad kadangi šios priemonės taip pat taikomos dideliems orientuoto grūdėtumo elektrotechniniams plieno lakštams, toliau taikyti šias įvestas priemones, įvestas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 151/2003, nėra būtina, ir jos turėtų būti panaikintos,

a)

deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka 1 straipsnio 1 dalyje aprašytą produktą,

b)

prekybinė sąskaita, kurioje nurodyti bent priede išvardyti rekvizitai, yra pateikiama valstybių narių muitinėms kartu su deklaracija dėl šių produktų išleidimo į laisvą apyvartą, ir

c)

deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka prekybinėje sąskaitoje pateikiamą aprašymą.