31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 395/56

(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 2737/90 (2) Taryba nustatė galutinį 33 % antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės volframo karbido ir lydytojo volframo karbido importui. Savo Sprendimu 90/480/EEB (3) Komisija priėmė dviejų didžiausių eksportuotojų įsipareigojimus dėl produkto, kuriam taikomos priemonės.

(2)

Po to, kai du minėti Kinijos eksportuotojai atsiėmė savo įsipareigojimus, Komisija Reglamentu (EB) Nr. 2286/94 (4) įvedė laikinąjį antidempingo muitą aptariamojo produkto importui.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 610/95 (5) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EEB) Nr. 2737/90 ir nustatė gautinį 33 % muitą volframo karbido ir lydytojo volframo karbido importui. Atlikus peržiūrą, kuri buvo inicijuota pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – ankstesnės peržiūros tyrimas), šių priemonių taikymas Reglamentu (EB) Nr. 771/98 (6) buvo pratęstas dar penkeriems metams.

(4)

Paskelbusi pranešimą apie artėjančią KLR kilmės volframo karbido ir lydytojo volframo karbido importui taikomų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (7), 2003 m. sausio 9 d. Komisija gavo stambiųjų gamintojų, šiuo atveju atstovaujančių daugiau nei 80 % Bendrijos gamybos apimčių, vardu pateiktą Eurometaux (toliau – pareiškėjas) prašymą atlikti peržiūrą dėl priemonių galiojimo pabaigos. Prašymas buvo grindžiamas prielaida, kad, pasibaigus priemonių galiojimo laikui, gali būti toliau tęsiamas arba pasikartoti importas dempingo kainomis ir daroma žala Bendrijos pramonei.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pateikta pakankamai įrodymų peržiūrai pradėti, Komisija inicijavo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (8).

(6)

2003 m. lapkričio 25 d. Komisija taip pat gavo didžiajai Bendrijos gamybos apimčių daliai atstovaujančio pareiškėjo prašymą pradėti tarpinę peržiūrą.

(7)

Pareiškėjas tvirtino, kad rinkoje atsirado naujas produktas, kurio pagrindinės fizinės ir cheminės savybės bei galutinis panaudojimas yra toks pat, kaip ir produkto, kuriam taikomos priemonės, įvestos KLR kilmės volframo karbido ir lydytojo volframo karbido importui. Nors pačiam pareiškėjui priemonės nebuvo taikomos, jis teigė, kad naujoji produkto rūšis iš esmės yra aptariamojo produkto sudedamoji dalis. Pareiškėjas teigė, kad dėl to esamų priemonių nepakanka kovai su žalą darančiu dempingu ir kad dėl to priemonės taikymo sritis turėtų būti išplėsta taip, kad aptariamojo produkto apibrėžimas apimtų ir naująją produkto rūšį.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamas pagrindas inicijuoti dalinę tarpinę peržiūrą, 2004 m. kovo 31 d. (9) Komisija inicijavo peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kuri apsiribojo vien aptariamojo produkto apibrėžimu. Šis tyrimas vyksta iki šiol.

(9)

Apie pradėtą tyrimą Komisija oficialiai pranešė gamintojams, importuotojams, vartotojams ir KLR eksportuotojams.

(10)

Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie tyrimo pradžią nurodytą laikotarpį pateikti savo nuomonę raštu ir paprašyti jas išklausyti.

(11)

Komisija visoms žinomoms suinteresuotoms šalims išsiuntė klausimynus ir gavo atsakymus iš trijų Bendrijos gamintojų pareiškėjų, vieno importuotojo, kuris taip pat buvo ir aptariamojo produkto vartotojas, septynių eksportuotojų ir gamintojų, vieno Honkongo prekybininko, vieno Vokietijos prekybininko ir importuotojo ir vieno analogiškoje šalyje veikiančio gamintojo. Visos šalys pareiškė savo nuomonę raštu ir jų prašymu buvo išklausytos.

(12)

Komisija surinko ir patvirtino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui atlikti, ir atliko patikrinimus šių bendrovių patalpose:

(13)

Tyrimas dėl besitęsiančio ar pasikartojančio dempingo ir žalos apėmė 2002 m. sausio 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (toliau – TL). Dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės tendencijų tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1998 m. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Primenama, kad po to, kai rinkoje tariamai pasirodė nauja produkto rūšis, kurios fizinės bei cheminės savybės ir galutinis panaudojimas buvo tokie patys, kaip ir produkto, kuriam taikomos priemonės, 2004 m. kovo 31 d. buvo inicijuota dalinė tarpinė peržiūra, kurios apimtis apsiribojo aptariamojo produkto apibrėžimu (žr. 6–8 konstatuojamąsias dalis).

(15)

Atliekant šią peržiūrą, aptariamasis produktas yra tas pat, kuris yra nagrinėjamas pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2737/90 ir jo vėlesnius pakeitimus, t.y. volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas, klasifikuojami KN kodu 2849 90 30.

(16)

Volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas yra anglies ir volframo junginiai, gaunami kaitinimo būdu (cementavimo – pirmuoju atveju, lydymo – antruoju). Abu produktai yra tarpiniai produktai, naudojami kaip pradinės medžiagos kietlydinių komponentams, pvz., cementuoto karbido pjovimo įrankiams ir dilimui ypač atspariems komponentams, dilimui atsparioms dangoms, naftos gręžinių grąžtams ir kasybos įrankiams, be to, metalų tempimo ir kalimo štampams bei matricoms, gaminti.

(17)

Kai kurie eksportuotojai tvirtino, kad volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas yra skirtingi produktai. Tai buvo grindžiama teiginiu, kad šių produktų gamybos procesai yra visiškai skirtingi ir kad jų galutinis panaudojimas taip pat yra skirtingas.

(18)

Primenama, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 771/98 11 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad tyrimas parodė, jog nors šių produktų gamybos procesai yra visiškai skirtingi, volframo karbido ir lydytojo volframo karbido cheminė sudėtis yra tokia pati (abu juos sudaro maždaug 92–94 % volframo metalo ir 4–6 % anglies), ir jie yra gaunami tame pačiame volframo gamybos grandinės etape, t. y. tarp volframo metalo miltelių ir karbido įrankių bei mechaniškai atsparių medžiagų. Be to, pramonėje jų galutinis pritaikymas yra labai panašus, t. y. jie yra naudojami kaip paviršiaus kietinimo elementas. Nors kartais, kai reikalingas didesnis atsparumas dilimui, naudojamas tik lydytasis volframo karbidas, dažniausiai volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas gali pakeisti vienas kitą. Todėl pirminio tyrimo metu buvo nuspręsta, kad atliekant šį tyrimą volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas yra tas pat produktas.

(19)

Jokių įtikinamų argumentų, kurie galėtų pakeisti požiūrį, dėl kurio būtų prieita prie kitokios išvados, per pirminį peržiūros tyrimą pateikta nebuvo. Be to, rinkoje lydytojo volframo karbido ir volframo karbido kaina skiriasi labai nedaug, kadangi dėl papildomų perdirbimo procesų lydytojo volframo karbido kaina yra šiek tiek aukštesnė, tačiau ji kompensuojama tuo, kad lydytojo volframo gamybai reikalinga mažiau selektyvi granulių dydžių atranka. Todėl atliekant šį tyrimą volframo karbidas ir lydytasis volframo karbidas turi būti laikomi vienodais produktais, kurių svarbiausios charakteristikos yra vienodos.

(20)

Kaip buvo nustatyta atliekant ankstesnius tyrimus, šis peržiūros tyrimas patvirtino, kad dėl iš esmės vienodų fizinių savybių ir tokio paties galutinio panaudojimo KLR eksportuojami produktai ir Bendrijos gamintojų gaminami ir parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Bendros informacijos sumetimais primenama, kad per 9 mėnesių tyrimo, po kurio 1990 m. buvo pritaikytos priemonės, TL iš KLR buvo importuota 117 tonų aptariamojo produkto, ir tai sudarė 5,3 % rinkos dalies. Buvo nustatyta, kad tuo metu dempingo skirtumas buvo 73,13 %. Per ankstesnės peržiūros TL buvo importuota 234 tonos, ir tai sudarė 5 % rinkos dalies, o dempingo skirtumas buvo 30,6 %.

(22)

Primenama, per ankstesnius tyrimus nė vienas iš aptariamojo produkto importuotojų nebuvo įgijęs rinkos ekonomikos statuso (toliau – RES). Bendradarbiaujantys eksportuotojai tvirtino, kad galimybė suteikti RES galėtų būti svarstoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, ir teigė, kad pagrindiniame reglamente nėra jokios nuostatos, draudžiančios, atliekant peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį bendradarbiaujantiems eksportuotojams suteikti RES.

(23)

Reikėtų priminti, kad dabartinis tyrimas yra peržiūra dėl priemonių galiojimo pabaigos, po kurios taikomos priemonės gali būti tik panaikinamos arba paliekamos galioti, tačiau jos negali būti pakeičiamos. Pagal nusistovėjusią institucijų praktiką prašymai suteikti RES turėtų būti svarstomi atliekant tarpines peržiūras, nes, atlikus tokias tarpines peržiūras, gali būti pakeičiamas priemonių lygis.

(24)

Bendradarbiaujantys eksportuotojai taip pat iškėlė Jungtinių Amerikos Valstijų kaip tinkamos rinkos ekonomikos trečiosios valstybės (toliau – analogiška valstybė) klausimą, nurodydami, kad ši valstybė nėra tinkama dėl BVP vienam gyventojui skirtumo tarp JAV ir KLR. Vietoje to bendradarbiaujantys eksportuotojai pasiūlė analogiškomis valstybėmis laikyti Korėjos Respubliką arba Čekijos Respubliką, kadangi šių valstybių BVP vienam gyventojui yra artimesnis KLR BVP vienam gyventojui.

(25)

Tačiau BVP vienam gyventojui rodiklis nėra lemiamas veiksnys pasirenkant tinkamą analogišką valstybę. Atliekant ankstesnės peržiūros tyrimą, Jungtinės Amerikos Valstijos buvo laikomos tinkama analogiška valstybe, o dabartinio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių ši valstybė negalėtų būti laikoma tinkama analogiška valstybe. Be to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Korėjos Respublika arba Čekijos Respublika būtų labiau tinkamos.

(26)

Osram Sylvania Inc, aptariamojo produkto gamintojas Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasisiūlė bendradarbiauti atliekant tyrimą, todėl atitinkamai buvo išnagrinėta, ar Osram Sylvania Inc. pardavimai vidaus rinkoje yra reikšmingi, palyginti su aptariamojo produkto eksportu iš KLR. Buvo nustatyta, kad Osram Sylvania Inc. pardavimai vidaus rinkoje vietiniams klientams įprastomis prekybos sąlygomis 5 % viršijo Kinijos eksportuotojų eksporto į Bendriją apimtis, kaip ir reikalaujama, jeigu normalioji vertė yra grindžiama pardavimo vietinėje rinkoje kaina.

(27)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo nuspręsta, atliekant šį tyrimą, Jungtines Amerikos Valstijas ir toliau laikyti analogiška valstybe, o normaliąją vertę nustatyti remiantis Osram Sylvania Inc. pardavimais vidaus rinkoje.

(28)

Buvo išnagrinėta, ar Osram Sylvania Inc. pardavimai vidaus rinkoje nepriklausomiems klientams gali būti laikomi vykdomais įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(29)

Buvo nustatyta, kad vidutinė svertinė vieneto pardavimo kaina per TL buvo aukštesnė už vidutines svertines vieneto sąnaudas. Todėl laikoma, kad visi pardavimai vietinėje rinkoje buvo vykdomi įprastomis prekybos sąlygomis.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal visų Osram Sylvania Inc. volframo karbido ir lydytojo volframo karbido pardavimų vietinėje rinkoje nepriklausomiems klientams Jungtinėse Amerikos Valstijose per TL kainas.

(31)

Penkių iš septynių KLR bendradarbiaujančių eksportuotojų eksporto apimtys sudarė beveik visas eksporto apimtis iš KLR į Bendriją nepriklausomiems klientams per TL. Kiti du bendradarbiaujantys eksportuotojai per TL į Bendriją aptariamojo produkto neeksportavo. Todėl eksporto kaina turėtų būti nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį (t. y. pagal kainas, faktiškai nustatytas penkių bendradarbiaujančių eksportuotojų).

(32)

Norint teisingai palyginti, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi buvo atlikti atitinkami koregavimai, atsižvelgiant į transporto, pakavimo, draudimo, kredito kainos, mokėjimo sąlygų skirtumus, prekių paruošimo ir papildomas sąnaudas, kurie buvo nurodyti kaip galintys turėti įtakos kainoms ir kainų palyginamumui.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį normalioji vertė buvo palyginta su eksporto kaina. Abi kainos buvo apskaičiuotos kaip ex-works kainos ir palygintos tuo pačiu perkybos lygiu.

(34)

Dempingo skirtumui apskaičiuoti normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su eksporto į Bendriją gamintojo kainos svertiniu vidurkiu tuo pačiu prekybos lygiu. Toks palyginimas parodė, kad dempingo lygis buvo maždaug 31 %, t. y. artimas taikomam antidempingo muitui.

(35)

Kadangi dempingas nebuvo nutrauktas, buvo įvertinta, ar yra tikimybės, kad aptariamieji produktai ir toliau bus eksportuojami dempingo kainomis. Šiame kontekste buvo atsižvelgta į tokius veiksnius kaip aptariamojo produkto KLR gamintojo gamybiniai pajėgumai ir jų pardavimo trečiosioms šalims arba LR vidaus rinkoje kainos.

(36)

Kaip minėta 31 konstatuojamojoje dalyje, per TL į Bendriją aptariamąjį produktą eksportavo penki KLR bendradarbiaujantys eksportuotojai.

(37)

Du iš šių eksportuotojų patys gamino aptariamąjį produktą , t. y. produkto gamybą ir eksportą vykdė tas pats ūkio subjektas.

(38)

Kiti du eksportuotojai buvo susiję su gamybinėmis įmonėmis, t.y., produkto gamybą ir pardavimą eksportui vykdė du atskiri, tačiau susiję ūkio subjektai.

(39)

Penktasis eksportuotojas nebuvo susijęs su gamybos įmone; jis pirko produktus iš 37 ir 38 konstatuojamosiose dalyse minėtų gamintojų ir (arba) eksportuotojų ir juos eksportavo.

(40)

Keturių eksportuotojų su gamybiniais pajėgumais teorinės (10) gamybos apimtys per TL buvo 9 850 tonų, bendra gamyba – 8 460 tonų, vadinasi, jų gamybiniai pajėgumai buvo panaudoti 86 %. Todėl keturi gaminantys eksportuotojai dar turėjo 1 390 tonų nepanaudotų gamybinių pajėgumų, kurie sudarė 21,5 % apskaičiuoto aptariamojo produkto suvartojimo laisvojoje rinkoje (6 461 tonos) (11).

(41)

Kiti su bendradarbiaujantys eksportuotojai, kurie neeksportavo aptariamųjų produktų į Bendriją per TL, taip pat pateikė informaciją apie savo gamybos apimtis ir pardavimus per TL. Vienas šių eksportuotojų tik prekiavo, bet negamino aptariamųjų produktų, o kitas turėjo nuosavus gamybinius įrengimus, kurių pajėgumas buvo maždaug 200 tonų, ir per TL pagamino 49 tonas.

(42)

Bendri septynių eksportuotojų gamybos pajėgumai sudarė 10 050 tonų. Per TL septynių eksportuotojų neišnaudoti pajėgumai sudarė 1 541 tonos, t. y. maždaug 24 % suvartojimo Bendrijos laisvojoje rinkoje, kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje. Nepanaudoti pajėgumai aiškiai rodo, kad panaikinus taikomas priemones Kinijos eksportuotojai galėtų gerokai padidinti savo aptariamojo produkto eksporto į Bendrijos rinką apimtis. Reikėtų priminti, kad bendras bendradarbiaujančių eksportuotojų eksportas sudarė 239 tonas, beveik 100 % viso aptariamojo produkto eksporto per TL, ir kad bendradarbiaujančių eksportuotojų eksportas sudarė beveik visą eksportą į Bendriją.

(43)

Nuo to laiko, kai buvo įvestos dabar galiojančios priemonės, Kinijos eksportuotojai ištobulino savo gebėjimus panaudoti aptariamąjį produktą vartojimo prekių, daugiausia įrankių, gamyboje (iš cementuotų karbidų).

(44)

Per TL maždaug 4 846 tonos (57 %) penkių bendradarbiaujančių eksportuotojų produkcijos buvo toliau perdirbama, o 1 557 tonos (18 %) produkcijos buvo parduota vidaus rinkoje, o 2 021 tona (24 %) buvo eksportuotos per bendradarbiaujančius eksportuotojus.

(45)

Toliau pateiktoje lentelėje vidutinė penkių bendradarbiaujančių eksportuotojų pardavimo kaina per TL pagal paskirties šalis nurodyta ją lyginant su vidutine Bendrijos pramonės pardavimo kaina:

(46)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktų faktų, Kinijos eksportuotojai būtų suinteresuoti ne tik išnaudoti savo laisvus pajėgumus pardavimams į Bendriją didinti, bet ir pakeisti bent dalį savo pardavimų vidaus rinkoje ir pardavimų į trečiąsias šalis pardavimais Bendrijoje. Iš tikrųjų, palyginti su kainomis, kurias bendradarbiaujantys eksportuotojai galėjo nustatyti vidaus rinkoje, dėl kainų Bendrijoje ši būtų tapusi labai patrauklia rinka, jeigu antidempingo priemonių galiojimo laikas baigtųsi.

(47)

Taip pat palyginus su Kinijos eksportu į kitas trečiąsias šalis, tokias kaip Japonija arba Jungtinės Amerikos Valstijos, Bendrija dėl joje galiojančių kainų tampa labai patrauklia rinka, ir neatnaujinus priemonių galiojimo iškiltų nemaža rizika, kad eksportuotojai nukreiptų prekybą į Bendrijos rinką.

(48)

Atitinkamai buvo padaryta išvada, kad panaikinus priemones atsirastų tikimybė, kad nemaži aptariamojo produkto kiekiai būtų parduodami gerokai mažesnėmis kainomis nei vidutinės Bendrijos pardavimo kainos, ir dėl to būtų padaryta žala Bendrijos pramonei.

(49)

Kaip pažymėta 34 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos eksportuotojai ir toliau eksportavo dempingo kainomis. Per TL nustatytas dempingo skirtumas sudarė 31 %, t. y. maždaug tokio paties lygio, kaip ir nustatytasis per ankstesnį tyrimą.

(50)

Per TL bendri penkių bendradarbiaujančių eksportuotojų pajėgumai sudarė 10 050 tonų, t. y. jie buvo didesni nei bendri Bendrijos pramonės įmonių pajėgumai. Be to, penki bendradarbiaujantys eksportuotojai turėjo neišnaudotų gamybinių pajėgumų, kurių apimtys per TL atitiko maždaug 24 % suvartojimo Bendrijos laisvojoje rinkoje.

(51)

Vertinant aptariamojo produkto eksporto iš KLR į Bendriją eksporto kainą, pažymima, kad vidutinės eksporto į Bendriją kainos Kinijos eksportuotojams yra patraukliai aukštos. Todėl buvo padaryta išvada, kad, jeigu priemonės būtų panaikintos, iškiltų rizika, kad žalą sukeliantis eksportas dempingo kainomis būtų tęsiamas. Be to, atsižvelgiant į bendradarbiaujančių eksportuotojų aptariamojo produkto eksporto per TL į Bendriją ir į kitas trečiąsias šalis eksporto kainų skirtumus, galima teigti, kad atsirastų tikimybė, jog eksportas dempingo kainomis būtų nukreiptas nuo kitų rinkų (pvz., Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos) į Bendrijos rinką, kadangi kainos Bendrijos rinkoje buvo aukštesnės nei kitose pagrindinėse eksporto rinkose.

(52)

Apibendrinant pažymėtina, jog visi požymiai leidžia daryti išvadą, kad importas iš KLR į Bendriją dempingo kainomis ir toliau bus tęsiamas, o panaikinus priemones – vis didesnėmis apimtimis.

(53)

Per TL aptariamąjį produktą gamino:

(54)

Gamintojų, kurie gamino produktą uždaram naudojimui, produktai buvo tik tarpiniai produktai, visi sunaudojami gaminant didesnės vertės vartotojų pramonės produktus. Nė vienas iš šių produktų nebuvo parduota laisvojoje rinkoje.

(55)

Nagrinėjant ekonominę padėtį Bendrijos rinkoje ir Bendrijos pramonės padėtį labai svarbu atskirti gamybą uždaram naudojimui ir gamybą pardavimui laisvojoje rinkoje, kadangi nuosavoms reikmėms gaminamiems importuojami produktai nesudaro konkurencijos. Ir atvirkščiai, pardavimui laisvojoje rinkoje skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su iš KLR importuojamais aptariamaisiais produktais. Atsižvelgiant į pirmiau apibrėžtas aplinkybes tariama, kad padėtis uždaro naudojimo ir pardavimui laisvojoje rinkoje gaminamų produktų rinkoje yra nevienoda.

(56)

Trijų Bendrijos gamintojų, gaminusių pardavimui laisvojoje rinkoje ir visokeriopai bendradarbiavusių, produkcija sudarė maždaug 89 % bendros Bendrijos gamybos laisvajai rinkai per TL. Šie Bendrijos gamintojai sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(57)

Importo duomenų šaltinis buvo Eurostato informacija apie KN 2849 90 30 kodu klasifikuojamų produktų importą ir bendradarbiaujančių KLR eksportuotojų duomenys apie eksportą.

(58)

Bendrijos pramonės duomenys buvo gauti iš atsakymų į klausimynus, kuriuos pateikė trys bendradarbiaujantys Bendrijos gamintojai, kurie gamino aptariamąjį produktą pardavimui laisvojoje rinkoje, ir kiti bendradarbiaujantys gamintojai, gaminantys aptariamąjį produktą uždaram naudojimui.

(59)

Akivaizdaus aptariamojo produkto suvartojimo Bendrijos laisvojoje rinkoje apimtys buvo nustatytos pagal:

(60)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vartojimas Bendrijos laisvojoje rinkoje išaugo 9 %. Tačiau toks augimas vyko labai netolygiai. Po sumažėjimo 1998–1999 m. iki 2001 m. vartojimas augo ir, 2001 m. pasiekęs didžiausią 7 949 tonų lygį, per tyrimo laikotarpį vėl sumažėjo iki 6 461 tonos.

(61)

Iš dalies vartojimas laisvojoje rinkoje 2000 ir 2001 m. išaugo dėl didesnio ekonominio aktyvumo Bendrijoje ir pasaulio rinkoje, o iš dalies ir dėl KLR įvestos naujos eksporto licencijavimo sistemos. Įvedus šią sistemą, 2000 m. pabaigoje ir 2001 m. prekės buvo masiškai perkamos (vartotojai kaupė atsargas) baiminantis dėl galimo žaliavinių medžiagų ir aptariamojo produkto trūkumo.

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu produkto importo apimtys iš KLR kito, jos gerokai išaugo palyginti su 1998 m. lygiu, ir TL užėmė didesnę rinkos dalį nei 1998 m.

(63)

Per TL vidutinė aptariamojo produkto importo iš KLR kaina CIF prie Bendrijos muitų sienų buvo 12,59 EUR/kg. Nagrinėjant kainos mažinimą, Bendrijoje pagamintų aptariamųjų produktų pardavimo kainos svertinis vidurkis buvo palygintas su iš KLR importuojamų aptariamųjų produktų pardavimo Bendrijoje kainos svertiniu vidurkiu, atlikus reikalingus koregavimus dėl muito mokesčių ir išlaidų, atsirandančių produktą importavus.

(64)

Bendrijoje pagaminto produkto kainos yra kainos, nurodytos atsakymuose į klausimynus apie pardavimą pirmajam nesusijusiam klientui gamintojo kainomis. Iš Kinijos importuojamų produktų pardavimo kainos yra kainos, kurias nurodė bendradarbiaujantys eksportuotojai, per TL eksportavę produktus į Bendriją.

(65)

Šiuo pagrindu buvo nustatyta, kad kainos mažinimo marža, išreiškiama Bendrijos pramonės kainų procentine dalimi, yra maždaug 10 %. Jeigu apskaičiuojant būtų atsižvelgiama į antidempingo mokesčius, kainos mažinimo nebūtų.

(66)

Palyginti su kitų trečiųjų šalių kilmės importu, importo iš KLR kainos (t.y., vidutiniškai 12,59 EUR/kg) buvo gerokai mažesnės. Tokiomis aplinkybėmis yra akivaizdi tikimybė, kad atšaukus priemones KLR kilmės aptariamojo produkto importas į Bendriją dempingo kainomis išaugtų sumažinus eksportą iš kitų trečiųjų valstybių.

(67)

Vertinant Bendrijos pramonės būklę, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį buvo atsižvelgta į visus nuo 1998 m. (bazinių metų) iki TL pramonės būklei įtakos turėjusius ekonominius veiksnius ir rodiklius. Toliau pateikti Bendrijos pramonės duomenys parengti apibendrinus trijų bendradarbiavusių Bendrijos gamintojų informaciją, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.

(68)

Gamybiniai pajėgumai buvo nustatyti didžiausią įrengimų valandinį pajėgumą padauginus iš didžiausio darbo valandų skaičiaus per metus ir atėmus techninės priežiūros ir kitokių gamybos procesų pertraukimo laiką. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybiniai pajėgumai padidėjo 22 %.

(69)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės gamybos apimtys išaugo 1 %. Tačiau šis menkas padidėjimas buvo pasiektas po svyravimų. 1999 m. sumažėjusios 6 %, gamybos apimtys 1999–2001 m. padidėjo 27 %. Galiausiai per TL gamybos apimtys vėl tapo tokio lygio, kuris buvo tik šiek tiek aukštesnis nei 1998 m.

(70)

Gamybos ir pajėgumų padidėjimo 2000 ir 2001 m. priežastys yra paaiškintos 61 konstatuojamojoje dalyje. Dėl padidėjusio ekonominio aktyvumo pasaulio rinkoje ir naujos eksporto licencijų sistemos įvedimo KLR kilęs staigus aptariamojo produkto paklausos padidėjimas paskatino investicijas į gamybinius pajėgumus, ypač 2000 ir 2001 m., dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtys išaugo 22 %.

(71)

Pajėgumų panaudojimas per TL, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo dėl staigaus aptariamojo produkto paklausos sumažėjimo per TL. Nors pajėgumai augo darant prielaidą, kad paklausa rinkoje nuolat augs, taip neįvyko, nes per TL klientai, kad sumažintų savo atsargas, pirko mažiau. Dėl to gamybos apimtys per TL buvo maždaug tokio paties lygio, kaip ir 1998 m.

(72)

Atsargų lygis pagal gamybos ir pardavimų apimtis iki pat 2000 m. išliko gana stabilus. 2001 m. atsargos sumažėjo dėl padidėjusios paklausos. Per TL dėl netikėto paklausos nuosmukio pasaulio rinkoje Bendrijoje laikomų atsargų lygis gerokai padidėjo ir sudarė 30 % gamybos lygio, palyginti su 18 % nuo gamybos 1998 m. Šiai pramonės rūšiai normaliu atsargų lygiu laikoma 20 % gamybos apimčių.

(73)

Toliau pateikti duomenys apie Bendrijos pramonės pardavimų apimtis ir nepriklausomiems klientams Bendrijoje taikomas kainas, rinkos dalis Bendrijoje ir pardavimų eksporto rinkose apimtis.

(74)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimų Bendrijos rinkose apimtys šiek tiek išaugo, ir per TL buvo parduota 13 % daugiau nei 1998 m. Apskritai Bendrijos pramonė įgijo šiokios tokios persvaros sumažinus importą, ir rinkos dalis padidėjo nuo 62 % 1998 m. iki 64 % per TL.

(75)

Išskyrus 2001 m., vidutinės Bendrijos pramonės pardavimų kainos išliko palyginti stabilios, ir per TL kainos buvo vidutiniškai 5 % didesnės nei 1998 m. Per 2001 m. vidutinė pardavimo kaina išaugo iki 17,10 EUR /t, bet per TL vėl sumažėjo iki 14,92 EUR.

(76)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu eksporto apimtys taip pat išaugo. Nuo 1998 m. iki TL aptariamojo produkto pardavimų apimtys išaugo 24 %, aukščiausią lygį pasiekusios 2001 m. Per tą patį laikotarpį pardavimai eksporto rinkoje sudarė maždaug 25–30 % bendrų pardavimų.

(77)

Nuo 1998 m. iki TL bendros pardavimo apimtys išaugo 16 %, ir dėl 61 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių aukščiausią lygį pasiekė 2001 m.

(78)

Išskyrus 2001 m., kurie dėl pirmiau paaiškintų priežasčių buvo išskirtiniai, ekonominiai rodikliai (pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautai) rodo, kad apskritai Bendrijos pramonės pelningumo maržos, grąža ir pinigų srautai iš pardavimo Bendrijos rinkoje šiek tiek sumažėjo.

(79)

Iš dalies pelningumas per TL sumažėjo dėl to, kad vienas iš Bendrijos gamintojų buvo laikinai nutraukęs didelės apimties tiekimo sutartį, kita priežastis ta, kad vartotojai mažino savo atsargas, kurias jie baimindamiesi dėl galimo trūkumo buvo sukaupę iki 2001 m. Taip pat yra duomenų, kad nemaži pagrindinės žaliavinės medžiagos (APT), daugiausia Kinijos kilmės, kainos svyravimai turėjo įtakos tų gamintojų, kurie yra priklausomi nuo produkto kainos atviroje rinkoje, pelningumui.

(80)

1998–2001 m. investicijos buvo gana stabilaus lygio, buvo nuolat investuojama į gamybos procesų ir susijusios įrangos techninį tobulinimą. Tačiau per TL dėl nedidelės grąžos iš pardavimo Bendrijos rinkoje investicijos gerokai sumažėjo.

(81)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, įskaitant TL, Bendrijos pramonė išliko pajėgi pritraukti kapitalą iš išorinių finansavimo šaltinių arba iš savo pagrindinių bendrovių.

(82)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų šiek tiek sumažėjo. Darbo užmokesčio išlaidos iki 2000 m. išliko gana stabilios, bet 2001 m. išaugo ir per TL išliko aukštesnės. Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo užmokesčio išlaidos padidėjo 8 %, o tai yra normalus atlyginimo padidėjimas.

(83)

Nuo 1998 m. iki TL produktyvumas padidėjo 2 %, kartu didėjo ir gamybos apimtys. Bendrijos pramonė sugebėjo nuo 2000 m. iki 2001 m. gamybos apimtis padidinti tik labai nedaug padidinusi darbo vietų skaičių, dėl to per tuos metus produktyvumas gerokai padidėjo. Tačiau reikėtų pažymėti, kad produktyvumo lygį lemia ne tik gamybos lygis – jam įtakos turi ir skirtingais metais gaminamų produktų skirtingas asortimentas.

(84)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR dempingo kainomis apimtys ir jo užimama rinkos dalis didėjo. Tačiau, palyginti su laisvosios rinkos dydžiu, abu šie rodikliai išliko nedideli (sudarė vos 4 % laisvosios rinkos suvartojimo). Vis dėlto dėl dempingo skirtumo lygio (31 %), taip pat kai kurių išorinių veiksnių, tokių kaip pagrindinės žaliavinės medžiagos (APT) kainos svyravimas bei laikinas pagrindinės tiekimo sutarties nutraukimas, ir, nepaisant iš esmės stabilios aptariamojo produkto paklausos, Bendrijos pramonės pelningumas ir kiti finansiniai rodikliai, kaip aprašyta 78 konstatuojamojoje dalyje, šiek tiek sumažėjo.

(85)

Siekiant susidaryti išsamesnį vaizdą apie Bendrijos gamintojų padėtį, išvados dėl kai kurių su Bendrijos pramone susijusių ekonominių rodiklių buvo palygintos su duomenimis, kuriuos pateikė bendradarbiaujantis Bendrijos gamintojas, gaminęs išimtinai uždaram naudojimui. Išvados dėl šio gamintojo buvo tokios (išreiškiamos indeksu, kadangi išvados yra susijusios tik su viena bendrove):

(86)

1998–1999 m. gamybiniai pajėgumai išaugo 16 % ir vėliau išliko stabilūs. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo 27 %, o indeksas svyravo nuo 92 iki 108. 1998–2001 m. gamybinių pajėgumų panaudojimas sumažėjo 6 %, o vėliau per TL, mažėjant gamybos apimtims, gamybos pajėgumų panaudojimas sumažėjo dar 39 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos išaugo tris kartus, nors toks padidėjimas 1998 m. iš dalies buvo registruotas dėl labai nedidelių atsargų. Iki 2001 m. užimtumo lygis išliko pakankamai stabilus, tačiau per TL sumažėjo 10 %. Iki 2001 m. išlaidos darbo užmokesčiui padidėjo iki indekso 117, o per TL vėl sumažėjo iki 109. 1998–2000 m. produktyvumo indeksas svyravo nuo 92 iki 111, bet per TL, sumažėjus gamybai, nukrito iki 84, nepaisant tais metais registruoto užimtumo sumažėjimo.

(87)

Vidaus rinkoje aptariamasis produktas buvo parduodamas pervedimo kaina. Tačiau buvo nustatyta, kad pervedimo kainos nėra pakankamai artimai susijusios su faktinėmis rinkos kainomis, kad galėtų būti laikomos atspindinčiomis rinkos kainas. Perduotojo produkto rinkos vertės nepadėjo nustatyti ir įvairių sąnaudų, susijusių su vartojimo rinkos produkto gamyba, išskaidymas. Todėl uždaro naudojimo rinkos pelningumo, investicijų grąžos ir pinigų srautų analizė negali būti laikoma patikimu rodikliu. Kadangi minėta bendrovė yra didesnės grupės narė, jos gebėjimui pritraukti kapitalą didesnio poveikio padaryta nebuvo.

(88)

Kadangi tiesioginės konkurencijos tarp importuojamų produktų ir uždaram naudojimui pagaminamų produktų nėra, buvo nustatyta, kad, nepaisant dempingo skirtumo lygio, gamintojams, gaminantiems uždaram naudojimui, didesnio poveikio nepadarė nei importas dempingo kainomis, nei taikomos priemonės.

(89)

Apskritai tendencijos uždaro naudojimo ir laisvojoje rinkoje buvo labai panašios, nors pirmosios gamybos apimčių, užimtumo ir produktyvumo rodikliai buvo labiau neigiami. Todėl atsižvelgimas į uždaro naudojimo rinką nebūtų turėjęs įtakos bendroms išvadoms dėl laisvosios rinkos.

(90)

Nors priemonės jau tam tikrą laiką buvo taikomos ir nepaisant iš esmės stabilios aptariamojo produkto paklausos, Bendrijos pramonės pelno maržos ir kiti finansiniai rodikliai per nagrinėjamą laikotarpį šiek tiek sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ribodama kainų augimą, Bendrijos pramonė sugebėjo padidinti pardavimus ir užimamą rinkos dalį. Tačiau šie rodikliai buvo padidinti sumažinus pelningumą. Per TL pramonė išlaikė lygį, kuris buvo tik šiek aukščiau lūžio taško, nors šis rodiklis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į 2001 m., kurie buvo išskirtiniai, duomenis. Nors žalingą dempingo poveikį kompensuoja muitas, yra duomenų, kad nemaži pagrindinės žaliavinės medžiagos (APT), kuri daugiausia yra KLR kilmės, kainų svyravimai turėjo įtakos Bendrijos gamintojų, priklausančių nuo šio produkto pirkimo atviroje rinkoje, pelningumui.

(91)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus ir ypač į pirmiau 66 konstatuojamojoje dalyje apibūdintas aplinkybes tikėtina, kad neatnaujinus priemonių taikymo Bendrijos pramonė patirtų didesnį spaudimą dėl vis didėjančių KLR kilmės aptariamojo produkto importo dempingo kainomis srautų. Tikėtina, kad smarkėjanti neteisinga konkurencija su importu dempingo kainomis ir toliau blogintų Bendrijos pramonės finansinę būklę. Todėl daroma išvada, kad yra didelė tikimybė, jog atšaukus priemones Bendrijos pramonei ir toliau bus daroma žala.

(92)

Buvo išnagrinėta, ar nėra kokių nors įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, kad tolesnis esamų priemonių taikymas prieštarautų Bendrijos interesams. Šiuo tikslu pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį Bendrijos interesas buvo įvertintas atsižvelgiant į įvairius susijusius interesus, t. y. Bendrijos pramonės, kitų Bendrijos gamintojų, importuotojų/prekybininkų bei aptariamojo produkto vartotojų. Tokiam tyrimui atlikti visų žinomų suinteresuotų šalių buvo paprašyta pateikti informaciją.

(93)

Reikėtų priminti, kad atlikus ankstesnius tyrimus buvo padaryta išvada, jog priemonių taikymas neprieštarauja Bendrijos interesams. Be to, dabartinis tyrimas yra iš esmės galiojančių antidempingo priemonių peržiūra, todėl galima įvertinti bet kokį neigiamą jau galiojančių antidempingo priemonių poveikį visoms susijusioms šalims.

(94)

Buvo išnagrinėta ar, nepaisant išvados, kad Bendrijai žalingas importas dempingo kainomis gali tęstis ir toliau, yra kokių nors įtikinamų priežasčių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Bendrijos interesams.

(95)

Būtina priminti, kad buvo nustatyta, jog tikėtina, kad KLR kilmės aptariamojo produkto importas dempingo kainomis ir toliau bus tęsiamas ir kad yra rizika, jog dėl tokio importo Bendrijos pramonei ir toliau bus daroma žala. Bendrijos pramonė yra suinteresuota vengti tokios žalos ir tolesnis priemonių taikymas turėtų padėti pasiekti šių tikslų. Todėl tolesnis priemonių taikymas importui iš KLR dempingo kainomis atitinka Bendrijos pramonės interesus.

(96)

Nė vienas importuotojas ar prekybininkas nepateikė atsakymų. Toks importuotojų ir prekybininkų atsisakymas bendradarbiauti leidžia daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas KLR kilmės produktų importui neturėtų didelio poveikio nesusijusių aptariamojo produkto Bendrijos importuotojų ar prekybininkų padėčiai. Tokia išvada atitinka per ankstesnius tyrimus nustatytus faktus.

(97)

Aptariamojo produkto vartotojai Bendrijoje daugiausia yra kietųjų metalo detalių gamintojai, kurie naudoja aptariamąjį produktą kaip žaliavą. Kai kurie vartotojai yra stambios tarptautinės gamybinės įmonės, kurios savo gamybos volframo karbidą naudoja kaip žaliavą (uždaras naudojimas), o kai kurie kiti vartotojai (daugiausia smulkūs gamintojai) perka aptariamuosius produktus iš eksportuotojų arba iš Bendrijos pramonės.

(98)

Kadangi stambiosios tarptautinės gamybinės įmonės nepareiškė nei pritarimo, nei prieštaravimo, galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas KLR kilmės aptariamojo produkto importui neturėtų didelės įtakos jų padėčiai Bendrijoje.

(99)

Vienas smulkus įrankių gamintojas pateikė atsakymą į klausimyną. Jis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad toliau taikomos priemonės sustiprins Bendrijos pramonės padėtį vartotojų atžvilgiu, nes, vartotojo nuomone, ši pramonė yra susiskaldžiusi ir vartotojai taps labiau priklausomi nuo Bendrijos pramonės kaip tiekimo šaltinio. Nors Bendrijos pramonė ES rinkoje užima dominuojančią 64 % dalį ir yra svarbus tiekimo šaltinis, vis dėlto ji nėra vienintelis tiekimo šaltinis. Per TL keturi ES gamintojai konkuravo dėl pardavimų ES rinkoje. Be to, yra konkuruojama su importu iš KLR ir kitų valstybių, kuris per TL iš viso užėmė 36 % rinkos. Todėl daroma išvada, kad yra nemažai alternatyvių tiekimo į ES rinką šaltinių ir kad šio vartotojo nuogąstavimai yra nepagrįsti.

(100)

Nors tolesnis priemonių taikymas gali padėti Bendrijos pramonei išlaikyti savo pozicijas vartotojų atžvilgiu, yra ir kitų priimtinų alternatyvių tiekimo šaltinių. Nutraukus priemonių taikymą atsirastų rizika, kad Bendrijos pramonė būtų išstumta iš rinkos, o vartotojai prarastų svarbų tiekimo šaltinį.

(101)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, tolesnis priemonių taikymas neprieštarauja Bendrijos interesams. Atvirkščiai, jeigu tik tai leis Bendrijos pramonei išlikti aktyviai Bendrijos rinkoje, toks priemonių taikymas sudarys sąlygas vartotojams naudotis įvairiais tiekimo šaltiniais.

(102)

Tyrimas parodė, kad per TL KLR eksportuotojai ir toliau vykdė eksportą dempingo kainomis. Taip pat buvo įrodyta, kad pagal vietinėje rinkoje ir kitose eksporto rinkose nustatytas kainas Bendrijos rinka Kinijos eksportuotojams yra patraukli rinka. Todėl yra tikimybė, kad nutraukus priemonių taikymą į Bendrijos rinką dideli srautai importo patektų dempingo kainomis.

(103)

Yra didelė tikimybė, kad nutraukus priemonių taikymą Bendrijos pramonės finansinė būklė, kurią per nagrinėjamą laikotarpį atspindėjo jos gaunamas pelnas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautai, gerokai pablogėtų, kadangi vis didesni importo iš KLR srautai dempingo kainomis užpildytų Bendrijos rinką.

(104)

Vertinant Bendrijos interesą daroma išvada, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių netaikyti antidempingo priemonių KLR kilmės aptariamųjų produktų importui.

(105)

Todėl manoma, kad yra tikslinga ir toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones KLR kilmės volframo karbido ir lydytojo volframo karbido importui.

(106)

Visos šalys buvo informuotos apie pagrindinius nustatytus faktus ir išvadas, kuriomis remiantis buvo rekomenduota ir toliau taikyti esamas priemones. Be to, atskleidus informaciją šalims buvo suteiktas tam tikras laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti savo nusiskundimus. Nebuvo gauta jokių komentarų, kurie galėtų pakeisti pirmiau išdėstytas išvadas.

(107)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį KLR kilmės aptariamojo produkto importui taikomos antidempingo priemonės turėtų būti išlaikytos,