16.7.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/5

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1599/1999 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės nerūdijančio plieno vielai, kurios skersmuo yra 1 mm arba didesnis (toliau – aptariamas produktas) ir kurios KN kodas – ex 7223 00 19. Priemonių forma – ad valorem muitas, svyruojantis nuo 0 % iki 35,4 % individualiems eksportuotojams ir 48,8 % – nebendradarbiavusiems eksportuotojams.

(2)

Nustačius galutines priemones, Komisija gavo vieno Indijos gamintojo, VSL Wires Limited (toliau – pareiškėjas), prašymą inicijuoti pagreitintą Reglamento (EB) Nr. 1599/1999 peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo susijęs su jokiais kitais aptariamo produkto Indijos eksportuotojais. Be to, jis tvirtino neeksportavęs į Bendriją šio produkto pradiniu tyrimo laikotarpiu (t. y. nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d.), tačiau eksportavęs vėliau, po minėto laikotarpio. Remdamasis tuo, kas pirmiau išdėstyta, pareiškėjas prašė, kad jam būtų nustatyta individuali muito norma.

(3)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą informaciją ir padarė išvadą, kad jos pakanka peržiūrai pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį pradėti. Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir suteikusi galimybę atitinkamai Bendrijos pramonei pareikšti savo pastabas, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbdama pranešimą inicijavo pagreitintą Reglamento (EB) Nr. 1599/1999 peržiūrą dėl atitinkamos bendrovės ir pradėjo savo tyrimą.

(4)

Produktas, kurio atžvilgiu atliekama ši peržiūra, yra tas pats, kuris aptariamas Reglamente (EB) Nr. 1599/1999, būtent nerūdijančio plieno viela, kurios skersmuo – 1 mm arba didesnis ir kurioje nikelis sudaro 2,5 % arba didesnę svorio dalį, išskyrus vielą, kurioje nikelis sudaro 28 % arba didesnę svorio dalį, bet ne daugiau kaip 31 %, o chromas sudaro 20 % arba didesnę svorio dalį, bet ne daugiau kaip 22 %.

(5)

Subsidijavimo tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. (toliau – peržiūros tyrimo laikotarpis).

(6)

Komisija oficialiai informavo pareiškėją ir Indijos vyriausybę apie pradėtą procedūrą. Be to, kitoms tiesiogiai suinteresuotoms šalims ji suteikė galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir paprašyti būti išklausytiems. Tačiau nei nuomonės, nei prašymo būti išklausytiems Komisija negavo.

(7)

Komisija išsiuntė pareiškėjui klausimyną ir per nustatytą terminą gavo išsamų atsakymą. Komisija susirinko ir patikrino visą, jos nuomone, tyrimui būtiną informaciją ir atliko patikrinimą pareiškėjo patalpose.

(8)

Kadangi pareiškėjas nepareikalavo peržiūrėti išvadų dėl padarytos žalos, peržiūra apsiribojo subsidijavimu.

(9)

Komisija patikrino tas pačias subsidijavimo schemas, kurios buvo analizuojamos atliekant pradinį tyrimą. Ji taip pat patikrino, ar pareiškėjas naudojo kokias nors subsidijavimo schemas, dėl kurių buvo pateiktas kaltinimas pirmajame skunde, bet pradinio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad jomis būtų pasinaudota.

Galiausiai buvo patikrinta, ar pareiškėjas pasinaudojo kokiomis nors subsidijavimo schemomis, kurios buvo įdiegtos pasibaigus pradiniam tyrimo laikotarpiui, ir ar po pradinio tyrimo laikotarpio jis negavo ad hoc subsidijų.

(10)

Pareiškėjas sugebėjo įtikinamai įrodyti, kad jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesusijęs su jokiais Indijos eksportuojančiais gamintojais, kuriems dėl aptariamo produkto taikomos galiojančios antidempingo priemonės.

(11)

Tyrimas patvirtino, kad pareiškėjas pradinio tyrimo laikotarpio metu, t. y. nuo 1997 m. balandžio 1 d. iki 1998 m. kovo 31 d., neeksportavo aptariamo produkto.

(12)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas atliko tik vieną pardavimą į Bendriją, bet šis faktiškai įvyko 2001 m. rugpjūčio mėn., t. y. po pradinio tyrimo laikotarpio, bet gerokai prieš peržiūros tyrimo laikotarpį.

(13)

Atsakydamas į klausimyną, pareiškėjas nurodė tik vieną sutartį, pasirašytą peržiūros tyrimo laikotarpiu, tačiau čia pat patvirtino, kad prekybos sandoris niekados neįvyko. Todėl nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo sutartimi neatšaukiamai įsipareigojęs eksportuoti į Bendriją.

(14)

Tačiau pažymėtina, kad per peržiūros tyrimo laikotarpį bendrovė atliko reikšmingus pardavimus eksportui į kitas šalis, kurie leido apskaičiuoti padidėjusią naudą, kuri buvo gauta skiriant subsidijas eksporto pardavimams, nes ta nauda didėja neatsižvelgiant į tų pardavimų paskirties vietą.

Šiuo atžvilgiu Komisija, siekdama, kad būtų apskaičiuoti visi kompensuotinos subsidijos dydžiai, nusprendė patikrinti visą informaciją, kurią laikė reikalinga pagreitintos peržiūros tyrimui atlikti, paskirstydama tą dydį pareiškėjo atitinkamos bendros apyvartos lygiui peržiūros tyrimo laikotarpiu.

(15)

Atsižvelgiant į informaciją, kuri buvo pateikta pareiškėjo atsakyme į Komisijos klausimyną, buvo tirtos šios schemos:

(16)

Buvo nustatyta, kad peržiūros tyrimo laikotarpiu pareiškėjas pagal šią schemą yra gavęs naudos. Jis po prekės eksporto fakto naudojosi MTSLS. Schema išsamiai aprašyta Eksporto ir importo politikos 4.3 dalyje (2002 m. kovo 31 d. Indijos vyriausybės Prekybos ir pramonės ministerijos pranešimas Nr. 1/2002-07).

Pagal šią schemą bet koks atitinkamą teisę turintis eksportuotojas gali prašyti kreditų, kurių dydis apskaičiuojamas kaip tam tikras eksportuojamų galutinių produktų vertės procentas. Indijos kompetentingos institucijos tokius MTSLS tarifus daugumai produktų, įskaitant aptariamą produktą, nustatė remdamosi standartinėmis sąnaudų ir produkcijos normomis (SSPN). Licencija, kurioje nurodyta suteikiamo kredito suma, išduodama automatiškai.

Naudojimasis MTSLS po produkto eksporto leidžia pasinaudoti tokiais kreditais atitinkamiems importuojamiems produktams įsigyti (pvz., žaliavoms ar pagrindinėms priemonėms), išskyrus prekėms, kurių importas yra ribojamas arba uždraustas. Tokias importuotas prekes galima parduoti vidaus rinkoje (apmokestinant pardavimo mokesčiu) arba panaudoti kitaip.

MTSLS kreditus galima laisvai perleisti. MTSLS licencija galioja 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo dienos.

(17)

Nuo pradinio tyrimo MTSLS charakteristikos nepasikeitė. Ši schema – tai nuo eksporto veiklos lygio priklausanti subsidija, todėl pradinio tyrimo metu nustatyta, kad ji laikytina individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(18)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas visus MTSLS kreditus perleido su juo susijusiai bendrovei Viraj Alloys Ltd. Tokios pačios praktikos taip pat laikėsi kitos trys susijusios pareiškėjo bendrovės, t. y. Viraj Forgings Ltd, Viraj Impoexpo Ltd ir Viraj Profiles Ltd. Atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad Viraj Alloys Ltd tiekė žaliavą visoms pirmiau minėtoms bendrovėms ir naudojo jų perleistus MTSLS kreditus importuodama be muito.

Be to, buvo nustatyta, kad aptariamą produktą eksportavo kelios susijusios bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo savininkai visas šias susijusias bendroves kontroliuoja išplėtota akcijų valdymo sistema ir kad susijusios bendrovės tam tikrais atžvilgiais dalyvauja gaminant ir platinant aptariamą produktą, buvo nuspręsta visas pirmiau minėtas bendroves laikyti vienu naudos gavėju.

Todėl subsidijos dydis pagal MTSLS schemą buvo grindžiamas licencijose nustatytu visu kredito, kuris buvo suteiktas pareiškėjui ir su juo susijusioms bendrovėms, dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad subsidija nebuvo suteikta remiantis eksportuoto produkto kiekiais, subsidijos dydis buvo paskirstytas bendrai pareiškėjo ir susijusių bendrovių eksporto apyvartai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Išvadoje VSL Wires Limited peržiūros tyrimo laikotarpiu gavo naudos iš šios schemos ir jai buvo skirta 12,7 % subsidija.

(19)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas gavo naudos pagal šią schemą, ypač Indijos pajamų įstatymo 80HHC skirsnį.

Indijos 1961 m. pajamų mokesčio įstatymas nustato pagrindą, kuriuo remdamosis įmonės gali prašyti atleidimo surenkant mokesčius. Galima pateikti prašymą dėl atleidimų, kuriems taikomos šių įstatymo skirsnių nuostatos – 10A (galioja laisvosiose ekonominėse zonose įsisteigusioms bendrovėms), 10B (galioja bendrovėms, kurios laikomos į eksportą orientuotais padaliniais) ir 80HHC (galioja prekes eksportuojančioms bendrovėms). Siekdama, kad galėtų naudotis APMS, įmonė atitinkamą prašymą mokesčių institucijai turi pareikšti įteikdama savo mokesčių deklaraciją. Mokestiniai metai prasideda balandžio 1 d. ir baigiasi kitų metų kovo 31 d., ir mokesčių deklaraciją privaloma įteikti iki kitų metų lapkričio 30 d. Šiuo atveju peržiūros tyrimo laikotarpis sutapo su mokestiniais ir finansiniais metais (2002 m. balandžio 1 d.–2003 m. kovo 31 d.).

(20)

APMS charakteristikos nepasikeitė nuo pradinio tyrimo. Per pradinį tyrimą buvo nustatyta, kad APMS – tai kompensuotina subsidija, nes Indijos vyriausybė teikia bendrovei finansinius įnašus atsisakydama Vyriausybės pajamų, t. y. tiesioginių mokesčių nuo už eksportą gauto pelno, kurie paprastai turėtų būti mokami, jeigu bendrovė nebūtų prašiusi atleidimo nuo pajamų mokesčio. Tačiau buvo nustatyta, kad APMS pagal 80HHC skirsnį buvo palaipsniui nutraukiama pradedant 2000–2001 finansiniais metais ir iki 2004–2005 finansinių metų, kai jokiam eksporto pelnui nebus taikomas atleidimas nuo pajamų mokesčio. Per peržiūros tyrimo laikotarpį tik 50 % už eksportą gauto pelno nebuvo apmokestinta pajamų mokesčiu.

(21)

Subsidija yra nustatyta teisės aktais atsižvelgiant į eksporto veiklos lygį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a pastraipoje, nes ji neapmokestina tik pardavimų eksportui pelno ir dėl to laikoma individualia.

(22)

Pareiškėjo gauta nauda buvo apskaičiuota atsižvelgiant į paprastai mokėtinų mokesčių dydžio su atleidimo nauda ir be tos naudos skirtumą peržiūros tyrimo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu buvo taikytas 36,75 % mokesčių tarifas, įskaitant įmonių pelno ir pridėtinį mokestį. Siekiant, kad būtų nustatyta pareiškėjo visa nauda, ir atsižvelgiant į tai, kad peržiūros tyrimo laikotarpiu (žr. 18 konstatuojamąją dalį) su pareiškėju susijusios trys bendrovės taip pat eksportavo aptariamą produktą, subsidijos dydis buvo nustatytas remiantis atleidimais pagal 80HHC skirsnį nuo pajamų mokesčio, kurie buvo suteikti pareiškėjui, Viraj Forgings Ltd, Viraj Impoexpo Ltd ir Viraj Profiles Ltd. Dėl to, kad subsidija nebuvo skirta atsižvelgiant į eksportuotus kiekius, subsidijos dydis, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, buvo paskirstytas pareiškėjo ir susijusių bendrovių bendrai eksporto apyvartai. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus dalykus buvo nustatyta, kad VSL Wires Limited pagal šią schemą gavo 1,4 % subsidiją.

(23)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesinaudojo PPESS schema.

(24)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nėra įsisteigęs eksporto perdirbimo zonoje ir jis nelaikytinas į eksportą orientuotu padaliniu, dėl to jis nesinaudojo schema.

(25)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas nėra nei naudojęsis naujomis subsidijavimo schemomis, kurios buvo sukurtos pasibaigus pradiniam tyrimo laikotarpiui, nei nėra gavęs jokių ad hoc subsidijų po šios datos.

(26)

Atsižvelgiant į su pirmiau nustatytomis įvairiomis schemomis susijusias galutines išvadas, kompensuotinos subsidijos dydis pareiškėjui yra:

(27)

Atsižvelgus į atliekant tyrimą padarytas išvadas, manoma, kad į Bendriją importuojant 1 mm arba didesnio skersmens nerūdijančio plieno vielą, kurią pagamino ir eksportavo VSL Wires Limited, turėtų būti taikomas toks kompensacinio muito lygis, kuris atitiktų peržiūros tyrimo laikotarpiu bendrovei nustatytus atskirų subsidijų dydžius.

(28)

Reglamentas (EB) Nr. 1599/1999 dėl to turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(29)

Komisija informavo pareiškėją ir Indijos vyriausybę apie svarbiausius faktus ir motyvus, kuriais remiantis buvo ketinta pasiūlyti iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1599/1999. Be to, jiems suteiktas pagrįstas laikas pastaboms pateikti.

(30)

Pareiškėjas, atsakydamas į pranešimą, pareiškė pretenziją, kad po eksporto taikoma MTSLS – tai pakeičiamoji sumažinimo/grąžinimo schema, kurią Komisija klaidingai įvertino subsidijos apimties ir kompensuotinos naudos dydžio atžvilgiais. Pareiškėjas įrodinėjo, kad Komisija naudą pagal šią schemą įvertino klaidingai, nes tik pernelyg didelį muito grąžinimą galima laikyti subsidija, ir kad Komisija netyrė pagal šią sistemą atliekamų operacijų.

Komisija dar kartą padarė tą pačią išvadą (žr., pvz., Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2002 (4), ypač jo 14–20 konstatuojamąsias dalis), kad po eksporto taikoma MTSLS nėra grąžinimo arba pakeičiamoji grąžinimo schema, nes ji neatitinka jokių su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies ii pastraipa siejamų I–III priedų nuostatų. Schemoje nėra nustatyto įpareigojimo, užtikrinančio, kad būtų laikomasi I priedo i dalies nuostatų, jog būtų importuojamos tik eksportuojamoms prekėms gaminti naudojamos prekės (pagrindinio reglamento II priedas). Be to, nėra įdiegtos tikrinimo sistemos, kad būtų nustatyta, ar importuotos prekės iš tikrųjų buvo sunaudotos gamybos procesui. Taip pat tai nėra pakeičiamoji grąžinimo schema, nes importuotų prekių kiekis ir jų charakteristikos neturi atitikti gamybai naudojamų vietinių išteklių, iš kurių buvo pagaminti eksportuotini produktai, kiekio ir charakteristikų (pagrindinio reglamento III priedas). Galiausiai eksportuojantieji gamintojai turi teisę gauti naudą pagal MTSLS neatsižvelgiant į tai, ar jie apskritai importuoja kokius nors išteklius.

Atlikus tyrimą dėl pareiškėjo buvo patvirtinta, kad žaliavą be muito importavo viena iš su pareiškėju susijusių bendrovių, naudodama visų susijusių bendrovių perleistus MTSLS kreditus, kurie buvo gauti eksportuojant skirtingus produktus. Tačiau negalima nustatyti jokio ryšio tarp kiekvienos bendrovės kreditų ir tam tikros bendrovės, kuriai buvo skirta užduotis importuoti žaliavą, iš tikrųjų importuotų prekių. Be to, Indijos vyriausybė neįdiegė tikrinimo sistemos, kad būtų galima nustatyti, kokias importuotas prekes kokia bendrovė iš tikrųjų sunaudojo tam tikram produktui pagaminti. Kadangi pirmiau minėta išlyga subsidijos apibrėžimui dėl to netaikoma, kompensuotina nauda – tai bendras pagal schemą suteikto kredito dydis. Dėl šių priežasčių pirmiau minėtam pareiškimui negalima pritarti.

Be to, pareiškėjas dar tvirtino, kad „Komisijos padaliniai importo muitų nesubalansavo su išlaidomis ir dėl to subsidija buvo apskaičiuota neteisingai ir iškreiptai“. Šiuo atžvilgiu reikėtų pasakyti, kad iš anksto ir remiantis pirmiau minėtoje 18 konstatuojamojoje dalyje aprašyta padėtimi pareiškėjo buvo prašyta pateikti per peržiūros tyrimo laikotarpį su visomis eksportuotomis prekėmis susijusių po eksporto suteiktų MTSLS kreditų sąrašą. Pareiškėjo taip pat buvo prašyta pateikti tą pačią informaciją apie visas prekes, kurias su juo susijusios bendrovės eksportavo per tą patį laikotarpį, bei išsamią informaciją apie visus paraiškos pateikimo mokesčius arba kitas išlaidas, kurios buvo padarytos siekiant gauti kreditų. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokios išsamios informacijos ir negalėjo tos informacijos pateikti atliekant patikrinimą vietoje. Dėl to neturint jokios patikimos informacijos subsidijos dydžio nebuvo galima patikslinti atsižvelgiant į tas išlaidas kaip nustatyta pirmiau minėtoje 18 konstatuojamojoje dalyje.

(31)

Ši peržiūra neturi įtakos datai, nuo kurios pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį nustos galioti Reglamentas (EB) Nr. 1599/1999,