28.7.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/10

---

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2004/570/BUSP

2004 m. liepos 12 d.

dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį, 25 straipsnio trečią pastraipą, 26 straipsnį ir 28 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Europos Vadovų Taryba paskelbė, jog Europos Sąjunga yra pasirengusi ESGP misijai Bosnijoje ir Hercegovinoje, įskaitant karinio pobūdžio komponentą.

(2)	Bendrasis pamatinis susitarimas dėl taikos (BPST) Bosnijoje ir Hercegovinoje numato inter alia priemones įkurti daugiašales karines įgyvendinančiąsias pajėgas.

(3)	2004 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2004/569/BUSP (1) dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimų. ES specialusis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje skatins visapusišką ES politikos koordinavimą Bosnijoje ir Hercegovinoje.

(4)

2002 m. kovo 11 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2002/210/BUSP (2) dėl Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM), siekiant kurti ir stiprinti vietos policijos gebėjimus, ypač valstybės lygiu ir kovojant su organizuotu nusikalstamumu. ESPM misija yra įkurti Bosnijai ir Hercegovinai priklausančias tvarias policines priemones, atitinkančias geriausią Europos ir tarptautinę praktiką, tokiu būdu pakeliant dabartinius Bosnijos ir Hercegovinos policijos standartus.

(5)	2004 m. balandžio 26 d. Taryba patvirtino ESGP misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje, įskaitant karinio pobūdžio komponentą, bendrą koncepciją.

(6)	2004 m. birželio 17–18 d. Europos Vadovų Taryba priėmė išsamią politiką Bosnijos ir Hercegovinos atžvilgiu.

(7)	2004 m. birželio 28–29 d. NATO valstybių ir vyriausybių vadovų Stambulo susitikime buvo nuspręsta NATO Daugiašalių stabilizavimo pajėgų (SFOR) operaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje baigti iki 2004 m. pabaigos.

(8)

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1551 (2004), priimtoje 2004 m. liepos 9 d., palankiai vertinamas Europos Sąjungos ketinimas nuo 2004 m. gruodžio mėn. pradėti ES misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje, įskaitant karinio pobūdžio elementą, 2004 m. birželio 29 d. Airijos užsienio reikalų ministro ir Europos Sąjungos Tarybos pirmininko laiške Saugumo Tarybos pirmininkui išdėstytomis sąlygomis. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba toliau nustatė, kad susitarimai dėl Pajėgų statuso, šiuo metu esantys Taikos susitarimo 1-A priedo priedėlyje B, būtų laikinai taikomi siūlomai ES misijai ir jos pajėgoms nuo pat jų įkūrimo Bosnijoje ir Hercegovinoje, tikintis tų susitarimų šalių pritarimo tuo klausimu.

(9)

Taryba sutiko, kad ES karinė operacija turėtų suteikti galimybes atgrasyti ir nuolat laikytis pareigos įgyvendinti vaidmenį, numatytą BPST Bosnijoje ir Hercegovinoje 1-A ir 2 prieduose, ir įneš indėlį į saugią ir patikimą aplinką, laikantis įgaliojimų, kurių reikia pasiekti Vyriausiojo įgaliotinio tarnybos Misijos įgyvendinimo plane ir Stabilizavimo ir asociacijos procese (SAP) nustatytus tikslus.

(10)	Operacija turėtų sustiprinti nuoseklų ES požiūrį į Bosniją ir Hercegoviną ir padėti Bosnijos ir Hercegovinos savarankiškam progresui link integracijos į ES, turint tarpinį tikslą pasirašyti Stabilizavimo ir asociacijos susitarimą.

(11)

Siekiant, kad būtų įgyvendintas BPST 1-A ir 2 prieduose numatytas vaidmuo stebėti karinius BPST įgyvendinimo aspektus Bosnijoje ir Hercegovinoje ir įvertinti bei imtis veiksmų tais atvejais, kai šalys nevykdo reikalavimų, ES karinė operacija turi turėti visus įgaliojimus, kurie būtų įgyvendinami per pajėgų vadą.

(12)	Greta ES veiklos Bosnijoje ir Hercegovinoje metu užmegztų ryšių, Europos Sąjunga turėtų glaudžiai konsultuotis dėl ES karinės operacijos vykdymo su Bosnijos ir Hercegovinos valdžios atstovais, ypač su gynybos ministru.

(13)

Konsultacijos su NATO vyks laikantis atitinkamų nuostatų, išdėstytų 2003 m. kovo 17 d. generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bei NATO generalinio sekretoriaus pasikeitime laiškais. Vėliau, pasikeitus laiškais atitinkamai 2004 m. birželio 30 d. ir liepos 8 d., Šiaurės Atlanto Taryba sutiko, kad Vyriausiojo Sąjungininkų vado Europai pavaduotojas būtų paskirtas ES operacijos vadu ir kad ES operacijos štabas būtų Vyriausiajame Sąjungininkų pajėgų Europoje štabe (SHAPE).

(14)	Pagal Europos Sąjungos sutarties 25 straipsnio trečiąją pastraipą Politinis ir saugumo komitetas (PSK) turėtų atlikti ES karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje politinę priežiūrą, strategiškai jai vadovauti bei priimti atitinkamus sprendimus.

(15)

Remiantis 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos rekomendacijomis, šie bendrieji veiksmai turėtų apibrėžti generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio vaidmenį pagal Europos Sąjungos sutarties 18 ir 26 straipsnius įgyvendinant priemones, patenkančias į politinės priežiūros ir strateginio vadovavimo, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 25 straipsnį vykdo PSK, sritį.

(16)	Trečiosios valstybės ES karinėje operacijoje turėtų dalyvauti vadovaudamosi Europos Vadovų Tarybos nustatytomis rekomendacijomis.

(17)

Vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 3 dalimi, dėl šių karinį ar gynybinį pobūdį turinčių bendrųjų veiksmų atsirandančias einamąsias išlaidas turėtų apmokėti valstybės narės pagal 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimą 2004/197/BUSP, nustatantį karinio ar gynybinio pobūdžio Europos Sąjungos operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (3) (toliau – ATHENA).

(18)

Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 1 dalis reikalauja bendruosiuose veiksmuose nurodyti galimas Sąjungos priemones. Finansinė orientacinė ES karinės operacijos bendrųjų išlaidų suma, yra geriausia esama sąmata, ir ji neturi įtakos galutinėms sumoms, įtraukiamoms į biudžetą, tvirtinamą pagal ATHENA nustatytus principus.

(19)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 6 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Europos Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Danija nedalyvauja įgyvendinant šiuos bendruosius veiksmus ir todėl nedalyvauja operacijos finansavime.

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

Misija

1.   Tarybai priėmus vėlesnį sprendimą pradėti operaciją, kai bus priimti visi reikiami sprendimai, Europos Sąjunga Bosnijoje ir Hercegovinoje vykdys karinę operaciją, pavadintą „ALTHEA“, siekdama suteikti galimybes atgrasyti ir nuolat laikytis pareigos įgyvendinti vaidmenį, numatytą Bendrojo pamatinio susitarimo dėl taikos (BPST) Bosnijoje ir Hercegovinoje 1-A ir 2 prieduose, ir įnešti indėlį į saugią ir patikimą aplinką Bosnijoje ir Hercegovinoje, laikantis įgaliojimų, kurių reikia pasiekti VĮT Misijos įgyvendinimo plane ir SAP nustatytus tikslus. Ši operacija bus dalis bendros ESGP misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje.

2.   Šiuo tikslu dislokuotos pajėgos veikia vadovaudamosi Tarybos patvirtinta bendrąja koncepcija.

3.   Remiantis su NATO sutartu pagrindu, ES karinė operacija vykdoma naudojantis NATO bendru turtu ir pajėgumais.

2 straipsnis

ES operacijos vado paskyrimas

Vyriausiojo Sąjungininkų vado Europai pavaduotojas (D-SACEUR) Admirolas Rainer FEIST skiriamas ES operacijos vadu.

3 straipsnis

ES operacijos štabo vieta

ES operacijos štabas įkuriamas Vyriausiajame Sąjungininkų pajėgų Europoje štabe (SHAPE).

4 straipsnis

ES pajėgų vado paskyrimas

Generolas majoras A. David LEAKEY skiriamas ES pajėgų vadu.

5 straipsnis

Operacijos planavimas ir pradžia

Taryba nusprendžia pradėti ES karinę operaciją po to, kai bus patvirtinti Operacijos planas ir Veiksmų pradžios taisyklės bei kiti būtini vėlesni sprendimai.

6 straipsnis

Politinė priežiūra ir strateginis vadovavimas

1.   Tarybos atsakomybe PSK vykdo operacijos politinę priežiūrą ir strategiškai vadovauja ES karinei operacijai. Šiuo dokumentu Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus pagal Europos Sąjungos sutarties 25 straipsnį. Šis įgaliojimas apima teises keisti planavimo dokumentus, įskaitant Operacijos planą, Vadovavimo grandinę ir Veiksmų pradžios taisykles. Šis įgaliojimas taip pat apima teises priimti vėlesnius sprendimus dėl ES operacijos vado ir/arba ES pajėgų vado paskyrimo. Tarybai, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, lieka sprendimų dėl ES karinės operacijos tikslų ir jos nutraukimo teisė.

2.   PSK reguliariai atsiskaito Tarybai.

3.   PSK gauna reguliarias ataskaitas iš Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininko (ESKK pirmininko) apie ES karinės operacijos vykdymą. Esant poreikiui, PSK į savo susirinkimus gali kviesti ES operacijos vadą ir/arba ES pajėgų vadą.

7 straipsnis

ES veiksmų darna

1.   Operacija bus atidžiai koordinuojamos ES veiklos Bosnijoje ir Hercegovinoje dalis. Taryba užtikrins maksimalią ES pastangų Bosnijoje ir Hercegovinoje darną ir efektyvumą. ES specialusis įgaliotinis skatins visapusišką ES politikos koordinavimą Bosnijoje ir Hercegovinoje, nepažeisdamas Bendrijos kompetencijos. ES specialusis įgaliotinis pirmininkauja koordinavimo grupei, kurią sudaro visi šiame procese dalyvaujantys ES veikėjai, įskaitant ES pajėgų vadą, ir kurios tikslas – koordinuoti ES veiksmų įgyvendinimo aspektus.

2.   ES pajėgų vadas nepažeisdamas vadovavimo grandinės atsižvelgia į ES specialiojo įgaliotinio patarimus vietinės politikos srityje (ypač kiek tai susiję su sritimis, kuriose ES specialusis įgaliotinis turi konkrečias ar paskirtas pareigas), ir neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, siekia atsiliepti į bet kokį ES specialiojo įgaliotinio prašymą.

3.   ES pajėgų vadas palaikys tinkamus ryšius su ESPM.

8 straipsnis

Karinis vadovavimas

1.   ES karinis komitetas (ESKK) stebi, kad ES karinė operacija, kuriai vadovauja ir už kurią atsako ES operacijos vadas, būtų tinkamai vykdoma.

2.   ESKK gauna reguliarias ES operacijos vado ataskaitas. Prireikus ESKK į savo susirinkimus gali kviesti ES operacijos vadą ir/arba ES pajėgų vadą.

3.   Su ES operacijos vadu ryšys pirmiausia palaikomas per ESKK pirmininką.

9 straipsnis

Ryšiai su Bosnija ir Hercegovina

Klausimais, susijusiais su šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimu, su Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijomis pirmiausia bendraujama per Generalinį sekretorių – vyriausiąjį įgaliotinį ir ES specialųjį įgaliotinį Bosnijoje ir Hercegovinoje, jiems veikiant pagal atitinkamus savo įgaliojimus. Apie šiuos ryšius reguliariai ir nedelsiant pranešama pirmininkaujančiai valstybei. ES pajėgų vadas palaiko ryšius su vietinėmis valdžios institucijomis, glaudžiai bendradarbiaudamas su ES specialiuoju įgaliotiniu dėl klausimų, susijusių su jo misija.

10 straipsnis

Veiksmų derinimas ir sąveika

Siekdami užtikrinti ES karinės operacijos ir platesnės ES veiklos Bosnijoje ir Hercegovinoje darną, ES karo vadai, nepažeisdami vadovavimo grandinės, glaudžiai derina veiksmus su ES specialiuoju atstovu Bosnijoje ir Hercegovinoje. Toje sistemoje ES karo vadai palaiko ryšius atitinkamai ir su kitais tarptautiniais veikėjais šiame regione.

11 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1.   Nepažeidžiant Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo ir Sąjungos bendros institucinės struktūros bei vadovaujantis atitinkamomis Europos Vadovų Tarybos rekomendacijomis:

—	Europos valstybės NATO narės, kurios nėra ES narės, ir Kanada dalyvauja ES karinėje operacijoje, jeigu to pageidauja,

—	valstybės, kurios yra kandidatės tapti Europos Sąjungos narėmis gali būti pakviestos dalyvauti ES karinėje operacijoje pagal sutartas sąlygas,

—	potencialūs partneriai ir kitos trečiosios valstybės irgi gali būti kviečiami dalyvauti operacijoje.

2.   Šiuo dokumentu Taryba įgalioja PSK pagal ES operacijos vado ir ESKK rekomendacijas priimti atitinkamus sprendimus dėl pritarimo siūlomam indėliui į operaciją.

3.   Išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma susitarimuose pagal Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnį. Pirmininkaujančiai valstybei narei padedantis generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis gali derėtis dėl tokios tvarkos jos vardu. Jei ES ir trečioji valstybė buvo sudariusios susitarimą, nustatantį tos trečiosios valstybės dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygas, tokio susitarimo nuostatos taikomos vykdant šią operaciją.

4.   Trečiosios valstybės, kurių karinis indėlis į ES karinę operaciją yra reikšmingas, kasdieninio operacijos valdymo klausimais turi tas pačias teises ir įsipareigojimus, kaip ir operacijoje dalyvaujančios ES valstybės narės.

5.   Šiuo dokumentu Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus dėl bendradarbiaujančiųjų šalių komiteto sudarymo, jei trečiųjų valstybių karinis indėlis yra reikšmingas.

12 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Bendrąsias ES karinės operacijos išlaidas administruoja ATHENA.

2.   Šioje ES karinėje operacijoje:

—	išlaidos kareivinėms ir pajėgų buveinei negali būti apmokamos kaip bendrosios išlaidos,

—	išlaidos, susijusios su pajėgų perdislokavimu visa apimtimi, negali būti apmokamos kaip bendrosios išlaidos.

3.   Nepažeidžiant jokių būsimų operacijų finansavimo ir atsižvelgiant į šios operacijos kūrimo konkrečius reikalavimus, Taryba gali pajėgų formavimo proceso kontekste svarstyti klausimą dėl Tarptautinių pajėgų Šiaurės padalinio finansavimo.

4.   ES karinės operacijos bendrosioms išlaidoms padengti skirta finansinė orientacinė suma yra 71 700 000 EUR.

5.   Viešųjų pirkimų ES karinei operacijai procedūros bus atviros konkursų dalyviams iš tų ES valstybių narių, kurios prisideda prie operacijos finansavimo.

13 straipsnis

Ryšiai su NATO

1.   Ryšiai su NATO vyks laikantis atitinkamų nuostatų, išdėstytų 2003 m. kovo 17 d. generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bei NATO generalinio sekretoriaus pasikeitime laiškais.

2.   ES ir NATO pasitarus, visa ES pajėgų vadovavimo grandinė lieka ES politinės priežiūros ir strateginio vadovavimo srityje visos ES karinės operacijos metu. Šioje sistemoje ES operacijos vadas praneša apie operacijos vykdymą tik ES organams. NATO apie padėties raidą informuoja atitinkami organai, visų pirma – PSK ir ESKK pirmininkas.

14 straipsnis

Informacijos teikimas NATO ir trečiosioms valstybėms

1.   Generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas pagal Tarybos saugumo nuostatus NATO ir trečiosioms šalims, susijusioms su šiais bendraisiais veiksmais, teikti ES įslaptintą informaciją ir ES karinės operacijos tikslams išleistus dokumentus.

2.   Generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas su šiais bendraisiais veiksmais susijusioms trečiosioms šalims teikti ES neįslaptintus dokumentus, susijusius su operacijos svarstymu Taryboje, kuriems taikoma profesinės paslapties pareiga pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį.

15 straipsnis

Bendrijos veiksmai

Taryba pažymi, jog Komisija ketina, kai tikslinga, nukreipti savo veiksmus taip, kad būtų pasiekti šių bendrųjų veiksmų tikslai.

16 straipsnis

Peržiūros procesas

1.   Kaip dalis ES misijos peržiūros proceso, kas šešis mėnesius bus atliekama peržiūra:

—

siekiant sudaryti galimybę PSK, atsižvelgus į saugumo situaciją ir Vyriausiojo įgaliotinio/ES specialiojo įgaliotinio bei ES pajėgų vado per Vadovavimo grandinę pateiktus patarimus, bei laikantis ESKK karinių patarimų, nustatyti darytinus ES karinės misijos dydžio, įgaliojimų ir užduočių pakeitimus, ir kada ji turi būti pabaigta;

—

siekiant sudaryti galimybę PSK, atsižvelgus į saugumo situaciją ir Vyriausiojo įgaliotinio/ES specialiojo įgaliotinio, ES pajėgų vado ir ESPM vadovo patarimus, bei laikantis ESKK vadovo ir Civilinių ESPM reikalų komiteto patarimų, nustatyti ar visas, ar dalį Integruoto policijos padalinio veiklos galimybių reikia perkelti į ES specialiojo įgaliotinio pareigų sritį vykdyti pareigas paremti teisinę valstybę, įskaitant pareigas paremti Valstybės informacijos ir apsaugos agentūrą (VIAA). Tokiu atveju policijos ir karinių misijų sandara bus peržiūrėta.

2.   Taryba ne vėliau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d. įvertins, ar tęsti operaciją.

17 straipsnis

Įsigaliojimas ir pabaigimas

1.   Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

2.   ES karinė operacija pasibaigia dieną, kurią nustatys Taryba.

3.   Šie bendrieji veiksmai bus panaikinami po to, kai bus atšauktos visos ES pajėgos, laikantis patvirtinto ES karinės operacijos nutraukimo plano.

18 straipsnis

Skelbimas

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 7 p.

(2)  OL L 70, 2002 3 13, p. 1.

(3)  OL L 63, 2004 2 28, p. 68.

---