32004D0210

Komisijos sprendimas Nr. 2004/210/EB

2004 m. kovo 3 d.

įsteigiantis mokslinius komitetus vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srityje

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 152 ir 153 straipsnius,

kadangi:

(1) Moksliniai komitetai buvo įsteigti 1997 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimu 97/404/EB, įsteigiančiu Mokslo iniciatyvinį komitetą [1], ir 1997 m. liepos 27 d. Komisijos sprendimu 97/579/EB, įsteigiančiu mokslinius komitetus vartotojų sveikatos ir maisto saugos srityje [2].

(2) Mokslinio iniciatyvinio komiteto (MIK) pareigos, susijusios su moksliniais patarimais galvijų spongiforminės encefalopatijos ir užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų klausimais, buvo perduotos Europos maisto saugos tarnybai (EMST), įsteigtai 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras [3].

(3) Taip pat penkių iš aštuonių Sprendimu 97/579/EB įsteigtų mokslinių komitetų, būtent Maisto mokslinio komiteto, Gyvūnų mitybos mokslinio komiteto, Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinio komiteto, Veterinarinių priemonių, susijusių su visuomenės sveikata, mokslinio komiteto ir Augalų mokslinio komiteto pareigos buvo perduotos EMST.

(4) Likusių trijų Sprendimu 97/579/EB įsteigtų mokslinių komitetų, būtent Vartotojams skirtų kosmetikos produktų ir ne maisto produktų mokslinio komiteto, Medicinos produktų ir medicinos prietaisų mokslinio komiteto ir Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinio komiteto narių kadencijos pasibaigė. Tų komitetų nariai eina pareigas, kol jie bus pakeisti arba jų paskyrimai atnaujinti.

(5) Dėl to reikia pakeisti Sprendimą 97/404/EB ir Sprendimą 97/579/EB ir šiuos teisės aktus panaikinti.

(6) Pagrįsti ir laiku teikiami patarimai yra labai svarbūs rengiant Komisijos pasiūlymus, sprendimus ir politiką, susijusią su vartotojų sauga, visuomenės sveikata ir aplinka.

(7) Mokslinių komitetų patarimai klausimais, susijusiais su vartotojų sauga, visuomenės sveikata ir aplinka, turi būti grindžiami tobulumo, nepriklausomumo ir nešališkumo bei skaidrumo principais, kaip apibūdinta Komisijos komunikate "Komisijos atliekamas specialių žinių rinkimas ir naudojimas: principai ir gairės. Žinojimo gerinimas geresnių politikos krypčių labui" [4].

(8) Svarbu, kad moksliniai komitetai kuo geriau naudotųsi nepriklausomomis specialiomis žiniomis ES ir net tik joje, kurių gali prireikti konkrečiam klausimui.

(9) Laikas reorganizuoti mokslinio komiteto patariamąją struktūrą atsižvelgiant į veiklos patirtį, EMST įsteigimą ir Komisijos būsimus nepriklausomo mokslinio patarimo poreikius. Tokia struktūra turi būti lanksti, kad leistų teikti Komisijai patarimus klausimais, priklausančiais nustatytoms kompetencijos sritims, taip pat dėl atsirandančių bei naujai nustatomų pavojų sveikatai ir klausimais, kurie nepriklauso kitų Bendrijos rizikos įvertinimo organų kompetencijai.

(10) Nepriklausomo mokslinio patarimo poreikis nustatytose ir naujose Bendrijos atsakomybės srityse, priklausančiose Vartotojams skirtų kosmetikos produktų ir ne maisto produktų mokslinio komiteto ir Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinio komiteto kompetencijai, tikriausiai ir toliau didės.

(11) Mokslinės nuomonės prašymų Medicinos produktų ir medicinos prietaisų moksliniam komitetui yra pernelyg mažai, kad pateisintų jo kaip atskiro komiteto egzistavimą. Tačiau, atsižvelgiant į šios srities ir ypač medicinos prietaisų potencialią svarbą, reikia išlaikyti pajėgumą teikti mokslinę nuomonę per atitinkamą mokslinį komitetą.

(12) Siekiant stiprinti mokslinių komitetų mokslinį darnumą, sinergizmą bei daugiadalykį požiūrį ir kartu sumažinti dubliuojamas pareigas, reikia iš naujo apibrėžti jų kompetencijos sritis ir užtikrinti sistemingą ir struktūrizuotą koordinavimą.

(13) Svarbu, kad Komisija galėtų imtis aktyvios veiklos reaguodama į atsirandančių ir kitų naujai nustatomų pavojų išankstinį įvertinimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Mokslinių komitetų patariamoji struktūra ir kompetencijos sritys

1. Šiuo sprendimu įsteigiami šie moksliniai komitetai:

a) Vartotojų produktų mokslinis komitetas (VPMK),

b) Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas (SAPMK),

c) Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas (ANNSPMK).

2. Mokslinių komitetų kompetencijos sritys nustatytos I priede, nepažeidžiant Bendrijos teisės aktais kitiems organams, susijusiems su rizikos įvertinimu, tokiems kaip Europos maisto saugos tarnyba ir Europos medicinos produktų įvertinimo agentūra, suteiktos kompetencijos.

2 straipsnis

Paskirtis

1. Komisija prašo mokslinių komitetų nuomonės Bendrijos teisėje nustatytais atvejais. Komisija taip pat gali prašyti šių komitetų nuomonės šiais klausimais:

a) ypatingos svarbos vartotojų saugai, visuomenės sveikatai ir aplinkai; ir

b) nepriklausančiais kitų Bendrijos organų mandatui.

2. Prašymai pateikti mokslinę nuomonę klausimais, kurie nepriklauso kurio nors atskiro mokslinio komiteto kompetencijos sričiai arba turi būti svarstomi daugiau kaip vieno komiteto, svarstomi pagal 10 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytas darbo tvarkos taisykles. Ta pati nuostata taikoma mokslinių nuomonių prašymų aiškinimo pagal 10 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstytas darbo tvarkos taisykles poreikiams.

3. Komisija gali reikalauti, kad mokslinis komitetas mokslinę nuomonę patvirtintų per nurodytą laiką.

4. Moksliniai komitetai atkreipia Komisijos dėmesį į savo kompetencijos sričiai priklausančią specifinę arba atsirandančią problemą, kuri, jų manymu, gali kelti tikrą ar potencialų pavojų vartotojų saugai, visuomenės sveikatai ar aplinkai. Komisija nustato, kokių veiksmų reikia imtis, įskaitant mokslinės nuomonės tuo klausimu prašymą.

5. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, mokslinis komitetas gali prašyti papildomos informacijos iš tų, kuriems gresia pavojus, mokslinei nuomonei parengti.

Mokslinis komitetas gali nustatyti galutinį terminą jam reikalingai informacijai pateikti. Jei reikalinga informacija per tą terminą nepateikiama, komitetas gali patvirtinti savo nuomonę remdamasis turima informacija.

3 straipsnis

Mokslinių komitetų narių ir asocijuotų narių skyrimas

1. VPMK ir SAPMK sudaro ne daugiau kaip 19 narių. Jie skiriami remiantis jų specialiomis žiniomis ir atitinkamai laikantis geografinio pasiskirstymo, atspindinčio mokslinių problemų ir požiūrų įvairovę Bendrijoje. Komisija nustato kiekvieno komiteto narių skaičių, atsižvelgdama į būtiną kompetenciją.

2. ANNSPMK sudaro 13 narių. Jie skiriami remiantis jų plačiomis specialiomis žiniomis atliekant pavojų įvertinimą ir atitinkamai laikantis geografinio pasiskirstymo, atspindinčio mokslinių problemų ir požiūrų įvairovę Bendrijoje.

Kokiam nors specifiniam klausimui spręsti ANNSPMK gali pasitelkti asocijuotus narius remiantis jų specialiomis žiniomis. Asocijuoti nariai turi tas pačias teises dalyvauti diskusijoje ir pareigas kaip ir nariai.

3. Kiekvieno mokslinio komiteto nariai yra moksliniai ekspertai vienoje ar daugiau tam komitetui nustatytų sričių ir visi kartu aprėpia pačią plačiausią disciplinų skalę.

4. Komisija mokslinių komitetų narius paskiria iš tinkamų kandidatų sąrašo, paskelbto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komisijos interneto svetainėje paskelbus kvietimą dalyvauti.

5. Joks mokslinio komiteto narys negali būti skiriamas daugiau kaip vieno iš 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų komitetų nariu.

4 straipsnis

Rezervinio sąrašo sudarymas

1. Kandidatai, pripažinti tinkamais būti mokslinio komiteto nariais, bet jais nepaskirti, kviečiami būti įtrauktais į rezervinį sąrašą. Rezervinį sąrašą gali naudoti:

a) Komisija, nustatydama tinkamus kandidatus, kurie pakeistų narius pagal 7 straipsnio 2 dalį;

b) ANNSPMK, nustatydamas asocijuotus narius, turinčius reikiamas specialias žinias specifiniais klausimais;

c) moksliniai komitetai, nustatydami nepriklausomus ekspertus darbo grupėse.

2. Asocijuoti nariai parenkami iš rezervinio sąrašo arba sąrašų, kuriuos nustato kiti Bendrijos organai laikantis atviros atrankos procedūrų, skirtų įgyvendinti tobulumo ir nepriklausomumo kriterijus.

5 straipsnis

Pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų rinkimai

1. Kiekvienas mokslinis komitetas iš savo narių išsirenka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus. Rinkimai vyksta komitetą sudarančių narių paprasta balsų dauguma. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandencija yra treji metai, atnaujinama.

2. Mokslinių komitetų pirmininko ir pirmininko pavaduotojų rinkimų tvarka nustatoma darbo tvarkos taisyklėse.

6 straipsnis

Mokslinių komitetų koordinavimas

Pirmininkai padeda Komisijai klausimais, susijusiais su trijų mokslinių komitetų koordinavimu pagal 10 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Kadencijos

1. Mokslinių komitetų nariais asmenys yra skiriami trejiems metams ir ne ilgiau kaip trim kadencijom iš eilės. Jie savo pareigas eina tol, kol pakeičiami kitais arba jų kadencija pratęsiama.

Nariai, užbaigę tris iš eilės kadencijas kokiame nors moksliniame komitete, turi teisę būti kito mokslinio komiteto nariais.

2. Tais atvejais, kai pasirodo, kad narys nedalyvauja mokslinių komitetų darbe arba ketina atsistatydinti, Komisija gali nutraukti jo narystę ir paskirti jį pakeičiantį asmenį iš 4 straipsnyje nustatyto rezervinio sąrašo.

8 straipsnis

Darbo grupės ir nepriklausomų ekspertų dalyvavimas

1. Komisijai pritarus moksliniai komitetai gali kviestis įvairiose srityse besispecializuojančius nepriklausomus ekspertus, kurie, jų manymu, turi atitinkamų mokslinių žinių ir specialios patirties, kad prisidėtų prie jų darbo.

2. Moksliniai komitetai gali kurti specialias darbo grupes, turinčias aiškiai apibrėžtus uždavinius. Šios darbo grupės kuriamos ypač tais atvejais, kai reikia nepriklausomos ekspertizės Komiteto mandatui vykdyti. Tokias atvejais jis remiasi tų darbo grupių specialiomis žiniomis patvirtindamas mokslines nuomones.

3. Darbo grupėms pirmininkauja jas sušaukusio mokslinio komiteto narys, ir jos tam komitetui atsiskaito.

4. Kai klausimas yra bendras daugiau negu vienam moksliniam komitetui, prireikus sukuriama bendra darbo grupė, kurią sudaro komitetų nariai, atitinkami asocijuoti nariai ir nepriklausomi ekspertai.

9 straipsnis

Išmokos ir atlygiai

Mokslinių komitetų nariai, asocijuoti nariai ir nepriklausomi ekspertai turi teisę į atlygį už dalyvavimą komitetų posėdžiuose ir pranešėjo konkrečiu klausimu pareigas, kaip nustatyta II priede.

Kelionės ir pragyvenimo išlaidas apmoka Komisija.

10 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

1. Moksliniai komitetai, pasikonsultavę su Komisija, priima savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklės užtikrina, kad moksliniai komitetai atliktų savo uždavinius laikydamiesi tobulumo, nepriklausomumo ir skaidrumo principų bei atsižvelgdami į teisėtus reikalavimus laikytis komercinio konfidencialumo.

2. Darbo tvarkos taisyklėse konkrečiai aptariami:

a) mokslinio komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotojų rinkimai;

b) procedūros:

i) klausimų koordinavimo ir paskirstymo,

ii) nuomonių tvirtinimo normaliomis sąlygomis ir

iii) nuomonių tvirtinimo paspartinta rašytine tvarka, jei dėl reikalo skubumo tokia procedūra reikalinga;

c) mokslinio komiteto, atsakingo už klausimų, bendrų daugiau negu vienam moksliniam komitetui, tvarkymą, paskyrimas;

d) mokslinių komitetų koordinavimo, įskaitant reikalus, susijusius su rizikos įvertinimo derinimu, užtikrinimo procedūros;

e) mokslinių komitetų darbo grupių kūrimas ir organizacija;

f) nepriklausomų ekspertų ir ANNSPMK asocijuotų narių dalyvavimas;

g) pranešėjų skyrimas ir jų užduočių apibūdinimas ryšium su mokslinių komitetų nuomonių projektų rengimu;

h) mokslinių nuomonių forma ir turinys bei procedūros, užtikrinančios ir gerinančios jų darnumą;

i) nesutampančių nuomonių su panašius uždavinius atliekančiais Bendrijos ir tarptautiniais organais nustatymo, sprendimo ar išsiaiškinimo procedūros, įskaitant keitimąsi informacija ir bendrų posėdžių organizavimą;

j) pramonės ar kitų specialių interesų grupių išklausymo organizavimas;

k) narių, asocijuotų narių ir nepriklausomų ekspertų atsakomybė ir pareigos ryšium su jų santykiais su prašytojais, specialių interesų grupėmis ir kitais suinteresuotais asmenimis;

l) mokslinio komiteto atstovavimas išorės veikloje, ypač santykiuose su kitais Bendrijos ar tarptautiniais organais, dalyvaujančiais iš dalies tapačioje veikloje.

11 straipsnis

Balsavimo taisyklės

Kiekvienas mokslinis komitetas sprendžia savo narių balsų dauguma.

12 straipsnis

Mokslinių nuomonių tvirtinimas

Moksliniai komitetai savo mokslines nuomones tvirtina komitetą sudarančių narių balsų dauguma.

13 straipsnis

Nesutampančios nuomonės

1. Moksliniai komitetai padeda Komisijai dar ankstyvoje stadijoje nustatyti potencialų arba faktišką savo mokslinių nuomonių ir Bendrijos bei tarptautinių organų, atliekančių panašius uždavinius, mokslinių nuomonių nesutapimą. Jie padeda Komisijai išvengti, išspręsti ar išsiaiškinti nesutampančias nuomones.

2. Tais atvejais, kai nustatomas didesnis nesutarimas moksliniais klausimais ir atitinkamas organas yra Bendrijos organas, atitinkami moksliniai komitetai Komisijos prašymu bendradarbiauja su atitinkamu organu siekdami išspręsti nesutarimą arba pateikti Komisijai bendrą dokumentą, išaiškinantį ginčytinus mokslinius klausimus ir nustatantį abejones dėl turimų duomenų.

14 straipsnis

Nepriklausomumas

1. Mokslinių komitetų nariai ir asocijuoti nariai skiriami asmeniškai. Jie negali pavesti savo pareigų kitam nariui arba trečiajam asmeniui.

2. Mokslinių komitetų nariai ir asocijuoti nariai įsipareigoja veikti nepriklausydami nuo jokios išorinės įtakos.

Tuo tikslu jie pateikia pasižadėjimą veikti visuomenės labui ir interesų deklaraciją, nurodydami bet kokių interesų, kurie galėtų būti laikomi kenkiančiais jų nepriklausomumui, buvimą arba nebuvimą.

Šios deklaracijos pateikiamos raštu ir paviešinamos. Mokslinių komitetų nariai teikia metines deklaracijas.

3. Mokslinių komitetų nariai, asocijuoti nariai ir nepriklausomi ekspertai, dalyvaujantys darbo grupių veikloje, kiekviename posėdyje turi pareikšti apie bet kurį konkretų interesą, kuris galėtų būti laikomas kenkiančiu jų nepriklausomumui darbotvarkėje svarstomais klausimais.

15 straipsnis

Skaidrumas

1. Neuždelsiant ir atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti komercinį konfidencialumą viešai paskelbiamos mokslinių komitetų nuomonių prašymai, darbotvarkės, posėdžių protokolai ir pareikštos nuomonės.

2. Mažumos nuomonės visada įrašomos į mokslinių komitetų nuomones ir priskiriamos atitinkamiems nariams ar asocijuotiems nariams.

3. Darbo tvarkos taisyklės skelbiamos Komisijos interneto svetainėje.

4. Mokslinių komitetų narių pavardės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajme leidinyje. Jos taip pat prieinamos Komisijos interneto svetainėje kartu su kiekvieno nario trumpu darbo veiklos aprašymu.

Darbo grupėse dalyvaujančiųjų pavardės pateikiamos kartu su nuomone, kurią rengiant jie prisidėjo.

5. Rezervinis sąrašas, sudaromas paskelbus kvietimą pareikšti suinteresuotumą, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taip pat prieinamas Komisijos interneto svetainėje.

16 straipsnis

Konfidencialumas

Mokslinių komitetų nariai, asocijuoti nariai ir nepriklausomi ekspertai neatskleidžia informacijos, gautos dirbant moksliniuose komitetuose ar vienoje iš darbo grupių, kai jiems pranešama, kad šią informaciją reikalaujama laikyti konfidencialia.

17 straipsnis

Komisijos mokslinių komitetų sekretoriatas

1. Moksliniai komitetai ir jų darbo grupės sušaukiamos Komisijos iniciatyva.

2. Komisija rūpinasi mokslinių komitetų ir darbo grupių moksliniu ir administraciniu sekretoriatu.

3. Sekretoriatas yra atsakingas už mokslinės ir administracinės paramos, reikalingos lengvinti veiksmingą mokslinių komitetų darbą laikantis darbo tvarkos taisyklių, ypač ryšium su tobulumo, nepriklausomumo ir skaidrumo reikalavimais, teikimą.

4. Sekretoriatas užtikrina mokslinių komitetų veiklos mokslinį ir techninį koordinavimą ir prireikus jų veiklos koordinavimą su kitų Bendrijos ir tarptautinių organų veikla.

18 straipsnis

Mokslinių komitetų keitimas

Moksliniai komitetai, įsteigti pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį, pakeičia esamus mokslinius komitetus, įsteigtus Sprendimu 97/579/EB, tokia tvarka:

a) Vartotojų produktų mokslinis komitetas pakeičia Vartotojams skirtų kosmetikos produktų ir ne maisto produktų mokslinį komitetą;

b) Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas pakeičia Toksiškumo, ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinį komitetą;

c) Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas pakeičia Medicinos produktų ir medicinos prietaisų mokslinį komitetą.

19 straipsnis

Panaikinimai

1. Sprendimai 97/404/EB ir 97/579/EB panaikinami.

Tačiau trys komitetai, įsteigti tais sprendimais, atlieka savo pareigas tol, kol pradės eiti savo pareigas šiuo sprendimu įsteigti moksliniai komitetai.

2. Nuorodos į panaikintus sprendimus laikomos nuorodomis į šį sprendimą; nuorodos į komitetus ir skyrius, įsteigtus panaikintais sprendimais, laikomos nuorodomis į atitinkamus šiuo sprendimu įkurtus komitetus.

Priimta Briuselyje, 2004 m. kovo 3 d.

Komisijos vardu

David Byrne

Komisijos narys

[1] OL L 169, 1997 6 27, p. 85. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/443/EB (OL L 179, 2000 7 18, p. 13).

[2] OL L 237, 1997 8 28, p. 18. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/443/EB.

[3] OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).

[4] 2002 m. gruodžio 11 d. KOM (2002) 713 galutinis dėl "Komisijos atliekamo specialių žinių rinkimo ir naudojimo: principai ir gairės. Žinojimo gerinimas geresnių politikos krypčių labui".

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

KOMPETENCIJOS SRITIS

1. Vartotojų produktų mokslinis komitetas

Jis teikia nuomones klausimais, susijusiais su vartotojų produktų (vartotojams skirtų ne maisto produktų) sauga. Konkrečiai, jis svarsto klausimus, susijusius su kosmetikos produktų ir ingredientų sauga ir alerginėmis savybėmis dėl jų poveikio vartotojų sveikatai, žaislais, tekstilės gaminiais, apranga, asmeninės priežiūros produktais, namų ūkiui skirtais produktais, tokiais kaip plovikliai, ir vartotojų paslaugomis, tokiomis kaip tatuiruočių darymas.

2. Sveikatos ir aplinkos pavojų mokslinis komitetas

Jis teikia nuomones klausimais, susijusiais su cheminių, biocheminių ir biologinių junginių, kurių naudojimas gali turėti kenksmingų padarinių žmonių sveikatai ir aplinkai, toksiškumu ir ekotoksiškumu. Konkrečiai jis svarsto klausimus, susijusius su naujais ir esamais chemikalais, pavojingų medžiagų apribojimais ir pardavimu, biocidais, atliekomis, aplinkos teršalais, plastikinių ir kitų medžiagų naudojimu vandens vamzdynams (pvz., naujų organinių medžiagų), geriamojo vandens, patalpų ir aplinkos oro kokybe.

Jis svarsto klausimus, susijusius su žmonių sąlyčiu su chemikalų mišiniais, endokrinus ardančių cheminių medžiagų nustatymu.

3. Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų mokslinis komitetas

Jis teikia nuomones klausimais, susijusiais su atsirandančiais ar naujai nustatomais pavojais apskritai, sudėtingais ar daugiadalykiais klausimais, reikalaujančiais visapusiško pavojų vartotojų saugai ar visuomenės sveikatai įvertinimo, ir su jais susijusiais klausimais, kurių neaprėpia kiti Bendrijos rizikos įvertinimo organai.

Potencialių veiklos sričių pavyzdžiai: potencialūs pavojai, susiję su rizikos faktorių sąveika, sinergetiniai efektai, kumuliatyviniai efektai, antimikrobinis atsparumas, naujos technologijos, tokios kaip nanotechnologijos, medicinos prietaisai, įskaitant tuos, kuriuose naudojami gyvūnų ir (arba) žmogaus kilmės medžiagos, audinių inžinerija, kraujo produktai, vaisingumo mažėjimas, endokrininių organų vėžys, fiziniai pavojai, tokie kaip triukšmas ir elektromagnetiniai laukai (iš judriųjų telefonų, siųstuvų ir elektroniniu būdu kontroliuojamos namų aplinkos), bei naujų pavojų įvertinimo metodologijos.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

ATLYGIAI

Mokslinių komitetų nariai, asocijuoti nariai ir nepriklausomi ekspertai turi teisę gauti tokius atlygius, susijusius su dalyvavimu mokslinių komitetų veikloje:

Už dalyvavimą posėdžiuose:

- 300 eurų už kiekvieną visą dalyvavimo dieną arba 150 eurų už dalyvavimą rytiniame ar popietiniame mokslinio komiteto, darbo grupės arba išoriniame posėdyje, lankomame ryšium su mokslinio komiteto darbu.

Už pranešėjo klausimu, reikalaujančiu ne mažiau kaip vienos dienos nuomonės projektui parengti, pareigas ir su išankstiniu Komisijos rašytiniu sutikimu:

- 300 eurų.

- Tais atvejais, kai visiškai pateisinama, ir atsižvelgiant į biudžeto galimybes, ši suma gali būti išimties tvarka padidinta iki 600 eurų už klausimus, kurie siejami su itin dideliu darbo krūviu.

Ypatingai sudėtingiems daugiadalykio pobūdžio klausimams gali būti skiriamas daugiau negu vienas pranešėjas.

--------------------------------------------------