32003L0126

Komisijos direktyva 2003/126/EB

2003 m. gruodžio 23 d.

dėl gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių nustatymo analizės metodo, taikomo valstybinei pašarų kontrolei

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1970 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 70/373/EEB dėl Bendrijos mėginių paėmimo ir analizės metodų, taikomų valstybinei pašarų kontrolei, įvedimo [1], ypač į jos 2 straipsnį,

kadangi:

(1) Pagal Direktyvą 70/373/EEB oficiali pašarų kontrolė, skirta patikrinti, ar pašarų kokybė ir sudėtis atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus, turi būti atliekama naudojantis Bendrijos mėginių ėmimo ir analizės metodais.

(2) Pašarų žymėjimo nuostatos ir reikalavimai, draudžiantys naudoti tam tikrų tipų gyvūninius baltymus pašaruose, skirtuose tam tikroms gyvūnų kategorijoms, parodo, jog būtina numatyti patikimus analizės metodus minėtų medžiagų buvimui ir prireikus jų kiekiui procentais, nustatyti.

(3) 1998 m. lapkričio 13 d. Komisijos direktyvoje 98/88/EB, nustatančioje gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių mikroskopinio nustatymo ir įvertinimo rekomendacijas, skirtas oficialiai pašarų kontrolei [2], apibūdintas metodas šiuo metu yra vienintelis metodas, patvirtintas gyvūninės kilmės baltymų, įskaitant ir apdorotus 133 °C/3 Bar/20, esančių pašaruose, kontrolei.

(4) Palyginamieji apdorotų gyvūninės kilmės baltymų nustatymo tyrimai neseniai parodė, kad mikroskopinių mėginių, nustatytų Direktyvoje 98/88/EB, taikymo įvairovė lėmė didelius metodo jautrumo, specifiškumo ir tikslumo skirtumus. Siekiant suderinti ir pagerinti apdorotų gyvūninės kilmės baltymų nustatymą, su mikroskopiniu metodu susijusios nuostatos turėtų būti toliau nustatomos ir tapti privalomos. Būtina užtikrinti, kad metodą naudojantis analitikas būtų atitinkamai paruoštas, kadangi darbo kokybė priklauso nuo analitiko įgūdžių.

(5) Todėl Direktyva 98/88/EB turėtų būti pakeista.

(6) Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės numato, kad kai atliekama oficiali pašarų analizė, skirta oficialiai kontroliuoti gyvūninės kilmės sudėtinių dalių buvimui, identifikavimui ir (arba) jų kiekio įvertinimui pašaruose pagal suderintas patikrinimo programas gyvūnų mitybos srityje pagal Tarybos direktyvą 95/53/EB [3], ji yra atliekama laikantis šios direktyvos priedo nuostatų.

2 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad oficialią gyvūninės kilmės sudėtinių dalių buvimo pašaruose kontrolę atliekančios laboratorijos periodiškai dalyvauja analizės metodų atlikimo kvalifikacijos tikrinime, ir kad tyrimus atliekantys laboratorijos darbuotojai yra atitinkamai mokomi.

3 straipsnis

Direktyva 98/88/EB panaikinama.

Nuorodos į panaikintąją Direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

4 straipsnis

1. Valstybės narės įgyvendina įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 2004 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai šių nuostatų tekstus ir šių nuostatų bei šios direktyvos koreliacinę lentelę.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro juose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinių teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Šis direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2003 m. gruodžio 23 d.

Komisijos vardu

David Byrne

Komisijos narys

[1] OL L 170, 1970 8 3, p. 2. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

[2] OL L 318, 1998 11 27, p. 45.

[3] OL L 265, 1995 11 8, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/46/EB (OL L 234, 2001 8 1, p. 55).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Pašarų sudedamųjų gyvūninės kilmės dalių mikroskopinio aptikimo, identifikavimo ar įvertinimo sąlygos

1. Taikymo tikslas ir sritis

Šių sąlygų yra laikomasi, kai gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių (apibrėžtų kaip produktai, gauti perdirbant žinduolių, naminių paukščių ir žuvų kūnus ir kūnų dalis) nustatymui pašaruose atliekamas mikroskopinis tyrimas pagal suderintą patikrinimo programą gyvūnų mitybos srityje laikantis Tarybos direktyvos 95/53/EB nuostatų. Jei šiame priede pateikti metodai naudojami visuose oficialiuose tyrimuose, tai kitas tyrimas taip pat gali būti atliekamas naudojant kitus arba alternatyvius metodus, siekiant pagerinti tam tikrų gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių nustatymą ar toliau tikslinti gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių kilmę. Be to, gali būti naudojamas kitas protokolas nustatant konkrečias tam tikras gyvūninės kilmės sudedamąsias dalis, tokias kaip plazma ar kaulai lajuje (taip pat žiūrėti 9 punktą), su sąlyga, kad šios analizės atliekamos papildomai analizėms, numatytoms suderintoje patikrinimo programoje.

2. Jautris

Atsižvelgiant į gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių prigimtį, pašaruose galima nustatyti labai mažus (< 0,1 %) kiekius.

3. Metodo esmė

Identifikavimui naudojamas tinkamai paruoštas mėginys, paimtas pagal 1976 m. kovo 1 d. Komisijos direktyvos 76/371/EEB, nustatančios oficialiai pašarų kontrolei taikytinus Bendrijos mėginių atrankos metodus [1], nuostatas. Šis protokolas yra pritaikytas pašarui, turinčiam mažai drėgmės, paruošti. Daugiau kaip 14 % drėgmės turintis pašaras prieš paruošimą yra džiovinamas (sutirštinamas). Tam tikriems pašarams ar pašarų medžiagoms (pvz., riebalams, aliejams) reikia specialaus apdorojimo (žiūrėti 9 punktą). Gyvūninės kilmės sudedamosios dalys identifikuojamos pagal tipiškas, mikroskopiškai nustatomas savybes (t. y. raumenų skaidulas ir kitas mėsos daleles, kremzles, kaulus, ragus, plaukus, šerius, kraują, plunksnas, kiaušinių lukštus, žuvų kaulus, žvynus). Identifikuoti būtina pagal sieto frakciją (6.1) ir mėginio koncentruotas nuosėdas (6.2).

4. Reagentai

4.1. Įliejimo medžiaga

4.1.1. Cloralio hidratas (vandeninis, 60 % m/v).

4.1.2. Šarmas (NaOH 2,5 % m/v arba KOH 2,5 % m/v) sieto frakcijai.

4.1.3. Parafininė alyva arba glicerolis (klampumas: 68–81) nuosėdų mikroskopiniam stebėjimui.

4.2. Plovimo medžiagos

4.2.1. Alkoholis, 96 %.

4.2.2. Acetonas.

4.3. Koncentravimo medžiaga

4.3.1. Tetrachloretilenas (tankis 1,62).

4.4. Dažymo reagentai

4.4.1. Jodas ir kalio jodido tirpalas (2 g kalio jodido ištirpinami 100 ml vandens ir, dažnai purtant, pridedama1g jodo).

4.4.2. Raudonasis alizarinas (2,5 ml 1M vandenilio chlorido atskiedžiama 100 ml vandens ir į šį tirpalą įdedama 200 mg raudonojo alizarino).

4.4.3. Cistino reagentas (2 g švino acetato, 10 g NaOH/100 ml H2O).

4.4.4. Jodas ir kalio jodido tirpalas (ištirpintas 70 % etanolio).

4.5. Balinimo reagentas

4.5.1. Komercinis natrio hipochlorito tirpalas (9,6 % aktyvaus chloro).

5. Įranga ir priedai

5.1. Analizinės svarstyklės (tikslumas 0,01 g, išskyrus koncentruotoms nuosėdoms: 0,001 g).

5.2. Malimo priemonė (malūnas ar grūstuvė, ypač pašaro, turinčio > 15 % riebalų analizei).

5.3. Sietas su kvadratinėmis akutėmis, kurių didžiausios yra 0,50 mm dydžio.

5.4. Dalijamasis piltuvas ar nusodinimo menzūra kūginiu dugnu.

5.5. Stereomikroskopas (didinimas mažiausiai iki 40').

5.6. Sudėtinis mikroskopas (didinimas mažiausiai iki 400'), praeinamosios šviesos ar poliarizuotosios šviesos.

5.7. Standartiniai laboratoriniai stikliniai indai.

Visa įranga kruopščiai išvaloma. Atskyrimo piltuvėlius ir stiklinius indus reikia plauti plovimo mašinoje. Sietus reikia valyti kietų šerių šepečiu.

6. Darbo eiga

Granuliuotus pašarus galima pirma išsijoti, jei abi frakcijos bus analizuojamos kaip atskiri mėginiai.

Apdorojamas mažiausiai 50 g svorio mėginys (jei reikia, atsargiai sumalamas, naudojant tinkamą malimo įrangą (5.2), kad būtų gauta atitinkama struktūra). Apdorotas mėginys padalinamas į dvi tipiškas dalis. Viena (mažiausiai 5 g) skiriama sieto frakcijai (6.1), kita (mažiausiai 5 g) – koncentruotoms nuosėdoms gauti (6.2.). Identifikavimui galima dažyti dažančiais reagentais (6.3).

Siekiant nustatyti gyvūninių baltymų prigimtį ir dalelių kilmę, galima naudoti sprendimų paramos sistemą, tokią kaip Aries, o etaloniniai pavyzdžiai gali būti patvirtinami dokumentais.

6.1. Gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių identifikavimas sieto frakcijoje

Mažiausiai 5g mėginio sijojama per sietą (5.3) į dvi frakcijas.

Sieto frakcija (-os), turinti dideles daleles, (arba frakcijos tipiška dalis) plonu sluoksniu paskleidžiama ant tinkamo pagrindo ir sistemingai tiriama po stereomikroskopu (5.6) esant įvairiam didinimui gyvūninės kilmės sudedamosioms dalims rasti.

6.2. Gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių identifikavimas koncentruotose nuosėdose

Mažiausiai 5 g (0,01 tikslumu) mėginio įdedama į dalijamąjį piltuvą ar nusodinimo menzūrą ir apdorojama bent 50 ml tetrachloretileno (4.3.1). Mišinys kelis kartus purtomas ar maišomas.

- Jei naudojamas uždaras dalijamasis piltuvas, nuosėdoms atskirti nuosėdos paliekamos stovėti pakankamą laiką (mažiausiai tris minutes). Pakartotinai papurtoma ir nuosėdos vėl paliekamos stovėti bent tris minutes.

- Jei naudojama atvira menzūra, nuosėdoms atskirti nuosėdos paliekamos stovėti bent penkias minutes.

Visos nuosėdos išdžiovinamos ir vėliau sveriamos (0,001 g tikslumu). Sverti būtina tik jei reikia įvertinti kiekį. Jei nuosėdose yra daug didelių dalelių, jos gali būti sijojamos per sietą (5.3) į dvi frakcijas. Išdžiovintos nuosėdos tiriamos ieškant kaulų sudedamųjų dalių po stereomikroskopu (5.5) ir sudėtiniu mikroskopu (5.6).

6.3. Įliejimo medžiagų ir dažymo reagentų naudojimas

Gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių identifikavimas gali būti palengvinamas naudojant specialius įliejimo medžiagas ir dažymo reagentus.

Chloralio hidratas (4.1.1): | atsargiai šildant, ląstelių sandarą galima matyti aiškiau, nes krakmolo grūdeliai virsta geliu ir pašalinamas nereikalingas ląstelių turinys. |

Šarmas (4.1.2): | natrio ar kalio hidroksidas nuvalo pašarų medžiagą, padėdamas aptikti raumenų skaidulas, plaukus ir kitas keratino struktūras. |

Parafino alyva ir glicerolis (4.4.3): | šiame įliejimo medžiagoje galima gerai identifikuoti kaulų sudedamąsias dalis, nes didesnė įdubų dalis lieka užpildyta oru ir atrodo kaip juodos maždaug 5–15 μm dydžio angos. |

Jodas ir kalio jodido tirpalas (4.4.1): | naudojamas krakmolui (mėlynai violetinė spalva) ir baltymams (geltonai oranžinė spalva) rasti. Prireikus tirpalus galima skiesti. |

Raudonojo alizarino tirpalas (4.4.2): | kaulus, žuvų kaulus ir žvynus nudažo raudona ir rožine spalva. Prieš džiovinant nuosėdas (žr. 6.2 papunktį), visos nuosėdos supilamos į stiklinį sūkurinį vamzdį ir du kartus plaunamos maždaug 5 ml alkoholio (4.2.1) (kiekvieną kartą naudojamas sūkurys, tirpalui leidžiama nusistovėti maždaug vieną minutę, po to jis išpilamas). Prieš dažant šiuo reagentu, nuosėdos balinamos, pridedant bent 1 ml kalio hipochlorito tirpalo (4.5.1). Reakcija turi vykti 10 minučių. Vamzdis pripilamas vandens, nuosėdoms leidžiama nusistovėti dvi – tris minutes, po to vanduo ir plaukiojančios dalelės išpilami. Nuosėdos plaunamos daugiau kaip du kartus maždaug 10 ml vandens (kiekvieną kartą naudojamas sūkurys, leidžiama nusistoti ir vanduo išpilamas). Įlašinama nuo dviejų iki 10 ir daugiau lašų (priklausomai nuo nuosėdų kiekio) raudonojo alizarino tirpalo. Mišinys supurtomas ir reakcijai leidžiama vykti kelias sekundes. Nusidažę nuosėdos du kartus plaunamos maždaug 5 ml alkoholio (4.2.1) ir vieną kartą acetonu (4.2.2) (kiekvieną kartą naudojamas sūkurys, tirpalui leidžiama nusistoti apie vieną minutę ir išpilama). Dabar nuosėdos yra paruoštos džiovinimui. |

Cistino reagentas (4.4.3) | atsargiai šildant, cistino turinčios sudedamosios dalys (plaukai, plunksnos ir t. t.) tampa juodai rudomis. |

6.4. Tyrimas pašarų, kuriuose gali būti žuvų miltų

Mažiausiai po vieną smulkiosios sieto frakcijos ir nuosėdų smulkiosios frakcijos objektinį stiklelį tiriama sudėtiniu mikroskopu (žr. 6.1 ir 6.2 papunkčius).

Kai etiketėje nurodyta, kad sudėtinėse dalyse yra žuvų miltų, ar įtariama, kad jų yra, arba jie buvo rasti pirminio tyrimo metu, tiriami mažiausiai du pradinio mėginio papildomi smulkiosios sieto frakcijos objektiniai stikleliai ir visa nuosėdų frakcija.

7. Apskaičiavimas ir įvertinimas

Valstybės narės užtikrina, kad, atliekant oficialų tyrimą gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių kiekiui įvertinti (o ne tik buvimui nustatyti), yra laikomasi šiame punkte nurodytos darbo eigos.

Apskaičiavimus galima daryti, jei gyvūninės kilmės sudedamosios dalys turi kaulų dalelių.

Sausumos šiltakraujų rūšių (t. y. žinduolių ir naminių paukščių) kaulų dalelės ir įvairių tipų žuvų kaulai ant mikroskopo objektinio stiklelio gali būti atskirti pagal tipiškas įdubas. Gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių dalis mėginio medžiagoje įvertinama atsižvelgiant į:

- įvertintą kaulų dalelių dalį ( % masės) koncentruotose nuosėdose, ir

- kaulų dalelių dalį ( % masės) gyvūninės kilmės sudedamose dalyse.

Įvertinimas turi būti pagrįstas bent trimis (jei įmanoma) objektiniais stikleliais ir bent penkiais laukais viename stiklelyje. Dažniausiai, kombinuotųjų pašarų koncentruotose nuosėdose yra ne tik sausumos gyvūnų ir žuvų kaulų dalelių, bet ir kitų didelio santykinio tankio dalelių, pvz., mineralų, smėlio, sumedėjusių augalų dalių ir panašių dalelių.

7.1. Apskaičiuotoji kaulų dalelių procentinės dalies vertė:

sausumos gyvūnų kaulų dalelių % =,

žuvų kaulų ir žvynų dalelių % =

(S = nuosėdų masė (mg), c = nuosėdose esančių sausumos gyvūnų kaulų dalelių apskaičiuotosios dalies pataisos koeficientas ( %), d = nuosėdose esančių žuvų kaulų ir žvynų dalelių apskaičiuotosios dalies pataisos koeficientas ( %), W = nusodinimui paimto mėginio medžiagos masė (mg)).

7.2. Apskaičiuotoji gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių vertė

Kaulų dalis gyvūniniuose produktuose gali būti labai skirtinga. (Kaulų dalelių dalis kaulų miltuose yra 50–60 %, o mėsos miltuose – 20–30 %; žuvų miltuose kaulų ir žvynų kiekis skiriasi atsižvelgiant į žuvies miltų rūšį ir kilmę, ir paprastai lygus 10–20 %).

Jei mėginyje esančių gyvūninių miltų tipas yra žinomas, įmanoma įvertinti kiekį:

Sausumos gyvūnų produktų sudedamųjų dalių apskaičiuotasis kiekis ( %) = × 100,

Žuvų produktų sudedamųjų dalių apskaičiuotasis kiekis ( %) = × 100.

(S = nuosėdų masė (mg), c = nuosėdose esančių sausumos gyvūnų kaulų dalelių apskaičiuotosios dalies pataisos koeficientas, d = nuosėdose esančių žuvų kaulų ir žvynų dalelių apskaičiuotosios dalies pataisos koeficientas, f = kaulų dalies tirto mėginio gyvūninės kilmės sudedamosiose dalyse pataisos koeficientas, W = nusodinimui paimto mėginio medžiagos masė (mg)).

8. Tyrimo rezultato išraiška

Ataskaitoje pateikiama bent jau informacija apie sudedamąsias dalis, kilusias iš sausumos gyvūnų ir žuvies miltų. Apie skirtingus atvejus galėtų būti pateikta taip:

8.1. Apie sausumos gyvūnų kilmės sudedamąsias dalis:

- kiek buvo įmanoma įžiūrėti mikroskopu, sausumos gyvūnų kilmės sudedamųjų dalių pateiktame mėginyje nebuvo rasta,

arba:

- kiek buvo įmanoma įžiūrėti mikroskopu, pateiktame mėginyje buvo rastos sausumos gyvūnų kilmės sudedamosios dalys.

8.2. Apie žuvų miltų kilmės sudedamąsias dalis:

- kiek buvo įmanoma įžiūrėti mikroskopu, žuvų miltų kilmės sudedamųjų dalių pateiktame mėginyje nebuvo rasta,

arba:

- kiek buvo įmanoma įžiūrėti mikroskopu, pateiktame mėginyje buvo rastos žuvų miltų kilmės sudedamosios dalys.

Jei buvo rastos gyvūninės kilmės sudedamosios dalys, tyrimo rezultatų ataskaitoje, jei reikia, gali būti nurodomas nustatytų sudedamųjų dalių apskaičiuotas kiekis (x %, < 0,1 %, 0,1–0,5 %, 0,5–5 % ar > 5 %), papildomai patikslintas, jei įmanoma, sausumos gyvūnų tipas ir nustatytos gyvūninės kilmės sudedamosios dalys (raumenų skaidulos, kremzlės, kaulai, ragai, plaukai, šeriai, plunksnos, kraujas, kiaušinių lukštai, žuvų kaulai, žvynai).

Kai apskaičiuojamas gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių kiekis, turi būti paminėtas pataisos koeficientas f.

Nustačius, kad yra sausumos gyvūnų kaulų dalelių, ataskaitoje yra papildomas sakinys:

"Negalima atmesti galimybės, kad pirmiau nurodytos sudedamosios dalys yra gautos iš žinduolių."

Šis sakinys nebūtinas tais atvejais, jei sausumos gyvūnų kaulų dalelės buvo apibrėžtos kaip naminių paukščių arba žinduolių kaulų dalelės.

9. Neprivalomas protokolas riebalams ar aliejui tirti

Riebalams arba aliejui tirti gali būti naudojamas šis protokolas:

- Jei riebalai kieti, jie šildomi, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelėje, kol suskystėja.

- 40 ml riebalų iš mėginio dugno pipete perkeliama į centrifugavimo vamzdį.

- Centrifuguojama 10 minučių 4000 apsisukimų per minutę greičiu.

- Jei po centrifugavimo riebalai yra kieti, jie dar kartą šildomi mikrobangų krosnelėje, kol suskystėja. Dar kartą centrifuguojama penkias minutes 4000 apsisukimų per minutę greičiu.

- Šaukšteliu ar mentele pusė filtruotų priemaišų perkeliama į petri lėkštelę ar ant mikroskopo stiklelio, kad mikroskopu būtų nustatytas galimas gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių turinys (mėsos skaidulos, plunksnos, kaulų dalelės). Kaip įliejimo medžiagą mikroskopavimui rekomenduojama naudoti parafino alyvą ar glicerolį.

- Likusios priemaišos naudojamos nusodinimui, kaip aprašyta 6.2 papunktyje.

[1] OL L 102, 1976 4 15, p. 1.

--------------------------------------------------