32001R1601

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1601/2001

2001 m. rugpjūčio 2 d.

nustatantis galutinius antidempingo muitus Čekijos, Rusijos, Tailando ir Turkijos kilmės tam tikrų geležinių ir plieninių lynų bei kabelių importui ir galutinai surenkantis nustatytus laikinuosius antidempingo muitus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių šalių [1], ypač jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Laikinosios priemonės

(1) Vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 230/2001 [2] (toliau – laikinasis reglamentas), Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą už tam tikrų geležinių ir plieninių lynų ir kabelių (toliau – SWR), kurių kilmės šalys yra Čekija, Rusija, Tailandas ir Turkija, importą ir priėmė įsipareigojimus, pasiūlytus kai kurių Čekijos ir Turkijos eksportuotojų,

(2) Prekių importui iš Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) ir Malaizijos, atsižvelgiant į nustatytus de minimis dempingo skirtumus, nebuvo taikomos jokios laikinosios priemonės.

2. Tolesnė procedūra

(3) Po esminių faktų atskleidimo ir svarstymų, kurių pagrindu buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kai kurios suinteresuotos šalys pateikė rašytines pastabas. Kai kurioms šalims jų prašymu buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(4) Komisija siekė surinkti ir patikrinti visą informaciją, kuri galėjo būti reikalinga siekiant nustatyti galutines išvadas.

(5) Visos šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir svarstymus, kurių pagrindu buvo ketinta rekomenduoti:

a) nustatyti galutinius muitus už Čekijos, Rusijos, Tailando ir Turkijos SWR importą ir galutinai surinkti sumas, užtikrintas laikinuoju muitu;

b) nutraukti tyrimą dėl Korėjos ir Malaizijos kilmės SWR importo, nenustatant jokių priemonių.

(6) Joms taip pat buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo kreiptis su atitinkamais prašymais po faktų nustatymo.

(7) Buvo apsvarstytos šalių pateiktos žodinės ir rašytinės pastabos, ir tam tikrais atvejais atsižvelgiant į jas buvo pakeistos galutinės išvados.

B. SVARSTOMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Svarstomas produktas

(8) Laikinasis reglamentas svarstomą produktą apibūdino kaip plieninius lynus ir kabelius, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, tačiau išskyrus nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, kurių maksimalus išorinis skersmuo yra didesnis nei 3 mm, su pritvirtintomis arba įmontuotomis jungiamosiomis detalėmis (fitingais) (pramoninėje terminologijoje – suvyta viela iš plieno arba SWR).

(9) Kai kurios suinteresuotos šalys pakartotinai tvirtino, kad SWR turėtų būti suskirstyti į dvi grupes: vieni išskyrė vadinamuosius bendros paskirties (BP) SWR, kiti – specialios paskirties (SP) SWR, dar kiti išskyrė standartinius bendros paskirties lynus ir specialios paskirties lynus. Buvo tvirtinama, kad jie negali būti laikomi vienu produktu, jeigu atsižvelgiama į jų akivaizdžias fizines ir technines savybes, pagrindinius gamybos būdus, akivaizdų negalėjimą keisti juos vieną kitu, skirtingas tikslines rinkas ir akivaizdžios konkurencijos stoką.

(10) Pirma, šiuo atžvilgiu būtina pažymėti, kad nors gaminami labai skirtingų rūšių SWR, pasižymintys tam tikrais fiziniais ir techniniais skirtumais, jie visi turi tokias pačias pagrindines fizines savybes (plieninės vielos supintos į juostas, apvyniotas aplink šerdį, kurią sudaro lynas ir jo šerdis) ir tokias pačias pagrindines technines savybes (visi jie turi tam tikrą skaičių vielų pintoje juostoje, tam tikrą pintų juostų skaičių lyne, tam tikrą skersmenį ir formą). Nors SWR prekių grupės pradžioje ir pabaigoje esantys produktai tarpusavyje negali būti pakeičiami, nustatyta, kad į gretimas prekių grupes įeinantys SWR gali būti vienas kito pakaitalais. Padaryta išvada, kad egzistuoja tam tikras SWR persidengimas ir konkurencija skirtingose grupėse. Be to, produktai, įeinantys į tą pačią grupę, gali būti skirtingos paskirties.

(11) Antra, SWR skirstymas į BR ir SP SWR paremtas SWR paskirtimis, t. y. vienas SWR gali būti pritaikomas įvairioms paskirtims, o kito SWR paskirtis gali būti tik speciali. Reikėtų pažymėti, kad suinteresuotos šalys negalėjo nurodyti linijos, aiškiai skiriančios šias dvi grupes. Be to, taip skirstant neatsižvelgiama į tai, kad gretimose grupėse bendros paskirties SWR tiesiogiai konkuruoja su specialios paskirties SWR ir dėl šios priežastis gali būti tarpusavyje pakeičiami.

(12) Galiausiai SWR skirstomi į standartinius ir specialius, nes vieni iš jų gaminami pagal standartą (ISO, DIN ir t. t.), o kiti – nesilaikant standarto ("specialūs SWR"; šie specialūs SWR kartais reiškia nukrypimą nuo standarto), neatsižvelgiant į specialią SWR paskirtį. Reikėtų pažymėti, kad pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra būdingos ir standartiniams SWR, ir specialiems SWR. Be to, gretimose grupėse standartinis SWR konkuruoja su specialiu SWR, nes gali turėti vienodą paskirtį, ir dėl šios priežastis jie gali būti tarpusavyje pakeičiami.

(13) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 9–13 konstatuojamosiose dalyse.

2. Panašus produktas

(14) Laikinajame reglamente nustatyta, kad Bendrijos pramonės gaminami bei Bendrijoje parduodami SWR buvo panašūs į SWR, eksportuojamus iš suinteresuotų šalių į Bendriją ir gaminamus bei parduodamus suinteresuotų šalių vidaus rinkose. Atitinkamai Korėjos vidaus rinkoje gaminami ir parduodami SWR buvo panašūs į Rusijos kilmės SWR, eksportuojamus į Bendriją.

(15) Kai kurios suinteresuotos šalys teigė, kad Bendrijoje Bendrijos pramonės parduoti SWR nebuvo panašūs į SWR, importuotus iš suinteresuotų šalių. Ypač buvo teigiama, kad SWR, importuoti iš suinteresuotų šalių, dažniausiai buvo BP SWR, o Bendrijos pramonės parduoti SWR dažniausiai buvo SP SWR; dėl šios priežasties tyrimas turėtų apsiriboti BP SWR, jeigu jis iš viso būtų atliekamas. Taip pat buvo prašoma, kad priemonės nebūtų taikomos konkretiems projektams skirtiems SWR, nes faktiškai Bendrijos pramonė yra išskirtinis jų tiekėjas Bendrijos rinkoje.

(16) Reikėtų pažymėti, kad antidempingo tyrimo metu svarstomas produktas ir panašus produktas apibrėžiami remiantis jų pagrindinėmis, techninėmis ir (ar) cheminėmis savybėmis bei pagrindine naudojimo paskirtimi. Apibrėžus svarstomą produktą, t. y. suinteresuotose šalyse gaminamą ir į Bendriją eksportuojamą produktą, reikėtų nustatyti, ar suinteresuotų šalių vidaus rinkose gaminamas ir parduodamas produktas ir Bendrijos pramonės gaminamas ir Bendrijoje parduodamas produktas yra panašūs į svarstomą produktą. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, kad tam tikros rūšies produktas Bendrijoje negaminamas.

(17) Atsižvelgiant į tai, kad konkretiems projektams skirti SWR yra kuriami pagal klientų pageidavimus ir gaminami dažniausiai po konkurso sudarius kontraktą, reikėtų pažymėti,kad jie taip pat pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis kaip ir kiti SWR. Bet kuriuo atveju netgi geografinis Bendrijos pramonės pranašumas netrukdo eksportuojantiems gamintojams dalyvauti konkursuose.

(18) Dėl to buvo padaryta išvada, kad tiek iš atitinkamų šalių importuotų, tiek Bendrijos pramonės pagamintų ir Bendrijoje parduotų SWR pagrindinės, techninės ir (ar) cheminės savybės bei pagrindinė naudojimo paskirtis yra panašios.

(19) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 14–16 konstatuojamosiose dalyse.

D. DEMPINGAS

1. Bendroji metodologija

a) Normalioji vertė

(20) Kai kurie bendradarbiauti linkę eksportuojantys gamintojai pareiškė prieštaravimus dėl prie gamybos kaštų ir prie pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) sąnaudų priskaičiuojamo pridėtinės vertės dydžio apskaičiavimo metodologijos tais atvejais, kai pagrindu laikomos apskaičiuojamosios normaliosios vertės. Komisija bendradarbiauti linkusiems eksportuojantiems gamintojams iš Rusijos ir Tailando tariamai nepagrįstai padidino dempingo skirtumą, bendrą grynąjį pelną apskaičiuodama remdamasi tik įprastomis prekybos sąlygomis atliktomis pardavimo operacijomis, o ne bendra svarstomo produkto vidaus prekybos apyvarta. Komisija tariamai turėjo neatsižvelgti į bendradarbiauti linkusio eksportuojančio gamintojo iš Čekijos SWR vidaus pardavimo operacijas tuomet, kai parduodami kiekiai buvo mažesni nei 5 % tos pačios rūšies produktų eksporto į Bendriją. Atsižvelgiant į tai, kad taip parduodamų produktų kainų tipiškumas yra nedidelis, apskaičiuojant normaliąją vertę, į jas paprastai neatsižvelgiama; į šias kainas taip pat turėtų būti neatsižvelgiama apskaičiuojant pelno normą.

(21) Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 384/96 (toliau – pagrindinis reglamentas) 2 straipsnio 6 dalies įžanginiu sakiniu, pelnas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis apie tiriamo panašaus produkto gamybą ir pardavimus įprastomis prekybos sąlygomis eksportuojančios šalies vidaus rinkoje, jeigu tokie duomenys yra. Atitinkamai nėra jokio pagrindo pagrįstą pelno normą pagrįsti faktiniais duomenimis, susijusiais ir su tomis pardavimo operacijomis, į kurias buvo neatsižvelgta dėl to, kad jos nebuvo vykdomos įprastomis prekybos sąlygomis. Tai taip pat reiškia, kad nustačius, jog vidaus prekyba panašiais produktais, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, yra tipiška, būtų tikslinga atsižvelgti į visas įprastomis prekybos sąlygomis įvykdytas pardavimo operacijas. Be to, pelno norma, naudojama apskaičiuojant normaliąją vertę, yra nustatoma atsižvelgiant į bendrovę arba pagal panašius produktus. Panašios įprastomis prekybos sąlygomis atliktos vidaus pardavimo operacijos gali duoti nevienodų rezultatų, jeigu šios operacijos, lyginant su eksporto apimtimi, yra susijusios su netipiškais kiekiais. Dėl šios priežasties, siekiant apskaičiuoti eksportuojamo panašaus modelio normaliąją vertę, taip parduodamų prekių kainos yra ignoruojamos dėl jų netipiškumo. Bet kokių duomenų, galinčių stokoti tipiškumo, įtaka neutralizuojama apibendrinant visus bendrovės modelių pardavimus vidaus rinkoje su sąlyga, kad įprastomis prekybos sąlygomis atliktos visos vidaus pardavimo operacijos viršija 5 % eksporto į Bendriją.

(22) Be to, bendradarbiauti linkęs eksportuojantis gamintojas iš Tailando abejojo pelno normos, nustatytos taikant pirmiau nurodytą metodologiją, pagrįstumu. Pelno norma buvo nustatyta bendradarbiauti linkusių eksportuojančių gamintojų pateiktiems duomenims tiesiogiai pritaikius atitinkamą metodologiją.

(23) Dėl to šie skundai buvo atmesti.

(24) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 18–25 ir 68–70 konstatuojamosiose dalyse.

b) Eksporto kaina ir palyginimas

(25) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie bendrą eksporto kainos apskaičiavimo metodologiją ir normaliosios vertės bei eksporto kainos palyginimą, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 26–28 konstatuojamosiose dalyse.

c) Tiriamoms bendrovėms nustatytas dempingo skirtumas

(26) Patvirtinama bendra bendrovių, tiriamų vadovaujantis laikinojo reglamento 29 konstatuojamąja dalimi, dempingo skirtumų apskaičiavimo metodologija.

(27) Galiausiai reikėtų pažymėti, kad jeigu eksportuojantis gamintojas į Bendriją eksportavo daugiau nei vienos rūšies produktus, bendro dempingo skirtumo svertinis vidurkis buvo apskaičiuotas remiantis kiekvienai produkto rūšiai nustatytu dempingu, dempingo nenustačius ant nulio neigiamų skirtumų tarp normaliosios vertės ir atskiroms rūšims nustatytos eksporto kainos.

d) Nebendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytas dempingo skirtumas

(28) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie bendrą likutinių dempingo skirtumų apskaičiavimo metodologiją, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 30–34 konstatuojamosiose dalyse.

2. Čekijos Respublika

(29) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie vieno Čekijos Respublikos eksportuojančio gamintojo vengimą bendradarbiauti, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 35 konstatuojamojoje dalyje.

a) Normalioji vertė

(30) Nustačius laikinąsias priemones, ŽDB a.s. pateikė papildomą paaiškinimą dėl PBA sąnaudų. PBA sąnaudos buvo pakoreguotos atimant išlaidas, kurios, kaip Komisijai buvo įtikinamai įrodyta, nebuvo susijusios su svarstomo produkto gamyba ir pardavimu.

b) Eksporto kaina

(31) ŽDB a.s. tvirtino, kad apskaičiuojant eksporto kainą nereikėtų atsižvelgti į eksportuotojo, susijusio su šia bendrove, vykdomą prekių eksportą į Bendriją. Šis prašymas buvo paremtas tuo, kad šis susijęs eksportuotojas nebeeksportuos SWR į Bendriją, nes 2000 m. rugsėjo mėn. (po TL pabaigos) ŽDB a.s. demontavo vieną iš savo gamyklų, gaminusių daugumą SWR, kuriuos susijęs eksportuotojas parduodavo TL.

(32) Šis teiginys negali būti priimtinas. Į pokyčius po TL gali būti atsižvelgta išimtiniais atvejais su sąlyga, kad antidempingo muitas, nustatytas atsižvelgiant į TL, yra akivaizdžiai netinkamas. Iš tikrųjų į šiuos pokyčius gali būti atsižvelgta tik tuomet, kai jų padariniai yra akivaizdūs, neginčijami, ilgalaikiai, nesuklastojami ir nekiltų dėl tyčinių suinteresuotų šalių veiksmų. Tai, kad viena iš gamyklų buvo paprasčiausiai uždaryta, neužkerta susijusiam eksportuotojui kelio prekiauti kitoje ŽDB a.s. gamykloje gaminamais SWR. Iš tikrųjų reikėtų taip pat pažymėti, kad kartais TL šis susijęs eksportuotojas prekiaudavo kitoje gamykloje gaminamais SWR. Dėl šios priežasties daroma išvada, kad šiomis aplinkybėmis negalima atsižvelgti į tariamą susijusio eksportuotojo SWR eksporto nutraukimą, siekiant apskaičiuoti ŽDB a.s. eksporto kainą.

(33) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje.

c) Palyginimas

(34) ŽDB a.s. pareiškė prieštaravimą dėl 5 % dydžio fiktyvių komisinių, išskaičiuotų iš susijusio eksportuotojo kainos, nustatytos nepriklausomiems klientams Bendrijoje, pakoregavimo, nes tai neatitiko faktinio komisinių sumokėjimo. Be to, ji tvirtino, kad susijęs eksportuotojas turėjo būti laikomas ŽDB a.s. eksporto pardavimų padaliniu. Fiktyvios nuolaidos išskaičiavimas negalėjo būti pagrįstas, nes abi bendrovės buvo susijusios ir sudarė vieną juridinį asmenį.

(35) Tyrimo metu buvo nustatyta, kad susijęs eksportuotojas nepakeitė ŽDB a.s. eksporto pardavimų padalinio. Iš tikrųjų ŽDB a.s. eksporto pardavimų padalinys prekes eksportuoja pats be susijusio eksportuotojo pagalbos. Norint atlikti tikslų palyginimą ex-works lygmeniu, iš susijusio eksportuotojo nepriklausomiems klientams Bendrijoje nustatytos kainos būtina išskaičiuoti fiktyvią nuolaidą, atsižvelgiant į pagalbinį susijusio eksportuotojo vaidmenį prekyboje, kuris gali būti prilygintas prekybininko, prekiaujančio už komisinius, vaidmeniui. Atitinkamai buvo patvirtintas pakoregavimas dėl 5 %.

(36) ŽDB a.s. reikalavo, kad nustatytos normaliosios vertės būtų pakoreguotos atsižvelgiant į pakavimo sąnaudas, įtrauktas į PBA sąnaudas, ir tai, kad eksporto kaina būtų pakoreguota atsižvelgiant į išlaidas ritėms. Komisija nustatė, kad nėra tariamų skirtumų tarp pakavimo sąnaudų, įtrauktų į eksporto kainą, ir normaliosios vertės ex-works lygmeniu. Iš tikrųjų nurodytos PBA sąnaudas sudarančios transporto, draudimo ir pakavimo išlaidos neapėmė pakavimo sąnaudų, nes jos buvo tapačios išlaidoms, dėl kurių buvo pateiktas vien tik prašymas pakoreguoti išlaidas už krovinių pervežimą sausumoje ir už draudimą. Iš tikrųjų nurodytos PBA sąnaudas sudarančios transporto, draudimo ir pakavimo išlaidos neapėmė pakavimo sąnaudų, nes jos buvo tapačios pakoreguotoms išlaidoms už krovinių pervežimą sausumoje ir draudimo išlaidoms. Net ir darant prielaidą, kad ŽDB a.s. neišskaidė transporto, draudimo ir pakavimo išlaidų, siekdama, kad normalioji vertė būtų pakoreguota, toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes buvo pakoreguotos nurodytos sąnaudos, prilygintos krovinių pervežimo sausumoje ir draudimo išlaidoms. Atitinkamai šis prašymas buvo atmestas.

(37) Buvo pakoreguotos transporto išlaidos, susijusios su vienu sandoriu, ir taikomos faktinės išlaidos, nes pradiniame etape dėl informacijos stokos jos buvo paremtos apytikriu apskaičiavimu.

(38) Dėl šios priežasties, išskyrus koregavimą pirmiau aprašytais atvejais, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse.

d) Dempingo skirtumas

(39) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvieno svarstomo produkto rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su visų eksporto kainų svertiniu vidurkiu.

(40) Pakoregavus apskaičiavimus, galutinai apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas kaip CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentinis dydis iki apmokestinimo muitais:

- ŽDB a.s. atžvilgiu yra 30,7 %.

(41) Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo pateikta naujos informacijos, patvirtinama likutinio dempingo skirtumo apskaičiavimo metodologija, nurodyta laikinojo reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo pagrindu galutinis likutinis dempingo skirtumas yra 47,1 %.

3. Korėjos Respublika

a) Normalioji vertė

(42) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie normaliosios vertės apskaičiavimo metodologiją, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 45–49 konstatuojamosiose dalyse.

b) Eksporto kaina

(43) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie eksporto kainos apskaičiavimo metodologiją, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje.

c) Palyginimas

(44) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie palyginimo metodologiją, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 51–54 konstatuojamosiose dalyse.

d) Dempingo skirtumas

(45) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvieno svarstomo produkto rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su visų eksporto kainų svertiniu vidurkiu.

(46) Pakoregavus apskaičiavimus, galutinai apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas kaip CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentinis dydis iki apmokestinimo muitais:

- Kiswire Ltd atžvilgiu yra 0 %

- Chung Woo Rope Co. atžvilgiu yra 0 %

- DSR Wire Corp. atžvilgiu yra 0 %.

(47) Laikinojo reglamento 57 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad, remiantis Eurostat pateiktais duomenimis apie importą, šiems trims bendradarbiauti linkusiems eksportuojantiems gamintojams akivaizdžiai teko visas svarstomo produkto eksportas iš Bendrijos į Korėją. Pareiškėjas teigė, kad tyrime nebendradarbiavę Korėjos gamintojai TL iš tikrųjų eksportavo prekes į Bendriją, todėl galėtų būti nustatytas likutinis muitas. Komisija gali patvirtinti, kad iš tikrųjų TL mažiausiai vienas bendradarbiauti vengęs gamintojas eksportavo prekes į Bendriją.

(48) Nors bendradarbiavimo lygis ir buvo aukštas, nustatyta, kad vienas gamintojas sąmoningai nebendradarbiavo, todėl nustatytas likutinis dempingo skirtumas siekė aukščiausią dempingo skirtumą, nustatytą pagal bendradarbiauti linkusių eksportuojančių gamintojų sudarytus tipiškus sandorius.

(49) Galiausiai Korėjos dempingo skirtumo svertinis vidurkis taip pat buvo perskaičiuotas. Bendradarbiauti vengusių eksportuotojų prekių eksporto į Bendriją dalis turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu. Šiuo atveju buvo panaudoti ankstesnio tyrimo duomenys apie tą patį produktą. Nustatytas Korėjos dempingo skirtumas, išreikštas kaip CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentinis dydis iki apmokestinimo muitais, yra mažesnis 2 %. Dėl šios priežasties, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalimi, tyrimas Korėjos Respublikos atžvilgiu turėtų būti nutrauktas.

4. Malaizija

a) Normalioji vertė

(50) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie normaliosios vertės apskaičiavimo metodologiją, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 59 ir 60 konstatuojamosiose dalyse.

b) Eksporto kaina

(51) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie eksporto kainos apskaičiavimo metodologiją, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 61 konstatuojamojoje dalyje.

c) Palyginimas

(52) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie palyginimo metodologiją, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 62 ir 63 konstatuojamosiose dalyse.

d) Dempingo skirtumas

(53) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvieno svarstomo produkto rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su visų eksporto sandorių kainų svertiniu vidurkiu.

(54) Pakoregavus apskaičiavimus, galutinai apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas kaip CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentinis dydis iki apmokestinimo muitais:

- Kiswire Sdn. Bhd. atžvilgiu yra 0 %.

(55) Pareiškėjas teigė, kad tyrime nebendradarbiavę Malaizijos gamintojai galėjo eksportuoti prekes į Bendriją TL. Atsižvelgdama į tai, kad šį teiginį galėję pagrįsti įrodymai nebuvo pateikti, Komisija negali patvirtinti, kad TL bendradarbiauti vengę gamintojai iš tikrųjų eksportavo prekes į Bendriją.

(56) Dėl to patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šios priežasties, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalimi, tyrimas Malaizijos atžvilgiu turėtų būti nutrauktas.

5. Tailandas

a) Normalioji vertė

(57) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie normaliosios vertės apskaičiavimo metodologiją, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 68 ir 70 konstatuojamosiose dalyse.

b) Eksporto kaina

(58) Bendradarbiauti linkęs eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad, apskaičiuodama eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, Komisija turėjo taikyti su juo susijusių importuotojų pateiktus duomenis apie pelno normas. Jis pareiškė, kad trečiųjų šalių kilmės svarstomus produktus šie susiję importuotojai įveždavo kaip nesusiję importuotojai, todėl turėtų būti taikoma tos prekybos sąlygomis gauto pelno norma.

(59) Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis reikalauja, kad eksporto kainai apskaičiuoti naudojama pelno norma būtų pagrįsta. Reikia pažymėti, kad vienas iš suinteresuotų susijusių importuotojų visiškai negauna pelno, o kito suinteresuoto susijusio importuotojo pelno norma sudaro tik 0,8 % apyvartos. Toks pelnas negalėtų būti laikomas pagrįstu, ypač lyginant su pelno norma, nurodyta bendradarbiauti linkusių nepriklausomų importuotojų ankstesniame tyrime dėl svarstomo produkto.

(60) Be to, abejotina, ar pelno norma, susijusio importuotojo gauta jam tariamai esant nepriklausomu importuotoju, gali būti laikoma patikima, nes greičiausia jai įtaką galėjo daryti pardavimai tarp susijusių šalių, taikančių įskaitomas kainas.

(61) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 71 konstatuojamojoje dalyje.

c) Palyginimas

(62) Bendradarbiauti linkęs gamintojas tvirtino, kad Komisijos naudota atskirų produkto rūšių normaliųjų verčių, kurios, eksportuojančio gamintojo nuomone, yra itin panašios, pakoregavimo metodologija, siekiant sudaryti galimybes palyginti jas su eksporto kainomis, yra netiksli, nes ji be gamybos kaštų skirtumo papildomai apima PBA sąnaudas ir pajamas, į kurias neturėtų būti atsižvelgta.

(63) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktu, tokio koregavimo suma turi atitikti pagrįstą fizinių savybių skirtumo rinkos vertę. Atitinkamai pagrįstas apytikris apskaičiavimas negali apsiriboti vien tik gamybos kaštų skirtumais ir turi apimti pagrįsto dydžio pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pajamas.

(64) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 72 ir 73 konstatuojamosiose dalyse.

d) Dempingo skirtumas

(65) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvieno svarstomo produkto rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su visų eksporto kainų svertiniu vidurkiu.

(66) Patikslinus apskaičiavimus, galutinai apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas kaip CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentinis dydis iki apmokestinimo muitais:

- Usha Siam Steel Industries Public Company Limited atžvilgiu yra 28,9 %.

(67) Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo pateikta naujos informacijos apie likutinio dempingo skirtumo apskaičiavimo metodologiją, patvirtinamos laikinosios išvados, nurodytos laikinojo reglamento 76 konstatuojamojoje dalyje, ir galutinis likutinis dempingo skirtumas yra 42,8 %.

6. Turkija

a) Normalioji vertė ir eksporto kaina

(68) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie normaliąją vertę ir eksporto kainą, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 78 ir 80 konstatuojamosiose dalyse.

b) Palyginimas

(69) Buvo pateikti nauji įrodymai dėl vieno eksportuojančio gamintojo reikalavimo pakoreguoti normaliąją vertę, atsižvelgiant į 3 % mokestį už importuotas žaliavas, dėl kurio sumokėjimo termino buvo susitarta ir kuriuo neapmokestinamos žaliavos, naudojamos eksportuoti skirtų SWR gamyboje. Komisijai buvo priimtinu būdu įrodyta, kad 3 % mokestis buvo taikytas žaliavoms, naudotoms gaminant vidaus rinkoje parduotus SWR, tačiau juo nebuvo apmokestintos žaliavos, naudotos gaminant į Bendriją eksportuotus SWR. Dėl to skundas buvo patenkintas.

(70) Vienas eksportuojantis gamintojas pakartojo savo prašymą pakoreguoti normaliąją vertę atsižvelgiant į prekybos lygio skirtumus, remdamasis tuo, kad visos į Bendriją importuotos prekės buvo skirtos mažmenininkams, o vidaus rinkoje prekės buvo parduotos mažmenininkams ir galutinio produkto vartotojams. Buvo pateikti nauji paaiškinimai ir įrodymai, turėję patvirtinti, kad šiuose skirtinguose prekių platinimo kanaluose šio eksportuojančio gamintojo prekyba taip pat skyrėsi. Pirmiau nurodyta informacija buvo pateikta tyrimui jau tolokai pažengus ir buvo prieš tai nepaminėta, nors peržiūrėjus atsakymus į anketos klausimus bei vėliau patikrinimo įmonėje metu buvo pateikti klausimai apie pardavimo galutinio produkto vartotojams ir mažmenininkams skirtumus. Atsakymai į anketos klausimus bei prašymus pateikti papildomą informaciją, taip pat aplankytose svarstomose įmonėse pateikti paaiškinimai pateisino kainų skirtumus tik dėl to, kad mažmenininkai turėjo perparduoti produktą ir dėl to negalėjo sutikti su vartotojams siūlomomis kainomis. Be to, atsižvelgdama į aukštą infliacijos lygį Turkijoje TL, Komisija, lygindama galutiniams vartotojams ir mažmenininkams tą patį mėnesį nustatytas tos pačios SWR rūšies kainas, pakartotinai patikrino, ar kainų skirtumas buvo pastovus. Toks palyginimas parodė, kad kainos, nustatytos vidaus rinkoje tos pačios kategorijos vartotojams, yra labai skirtingos, ir neleido nustatyti, kad galutiniams vartotojams taikytos kainos buvo nuolat aukštesnės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašymas atmestas ir patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 83 konstatuojamojoje dalyje.

(71) Dėl šios priežasties, išskyrus koregavimą pirmiau aprašytais atvejais, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 81 ir 83–88 konstatuojamosiose dalyse.

d) Dempingo skirtumas

(72) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvieno svarstomo produkto rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su visų eksporto kainų svertiniu vidurkiu.

(73) Patikslinus apskaičiavimus, galutinai apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas kaip CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentinis dydis iki apmokestinimo muitais:

- Celik Halat ve Tel. Sanayii A. S. atžvilgiu yra 55,2 %

- Has Celik ve Halat San Tic A. S. atžvilgiu 17,8 %.

(74) Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo pateikta naujos informacijos, patvirtinama laikinojo reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje nustatyta likutinio dempingo apskaičiavimo metodologija. Šiuo pagrindu bendradarbiaujančioms bendrovėms galutinis likutinis dempingo skirtumas buvo nustatytas ties aukščiausiu apskaičiuotu skirtumu, t. y. 55,2 %.

7. Rusija

a) Bendrieji aspektai

i) Rinkos ekonomikos būklės analizė

(75) Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta naujos informacijos, patvirtinamos išvados, kad šis vienintelis Rusijos eksportuojantis gamintojas buvo laikomas nelinkusiu bendradarbiauti tyrime. Po laikinojo reglamento paskelbimo bendradarbiauti linkę eksportuojantys gamintojai pateikė pastabas dėl rinkos ekonomikos būklės (toliau – REB) konstatavimo, daugiausia atkartojusias pirmiau pareikštas pastabas, kurios jau buvo pateiktos pranešus apie pasiūlytus sprendimus dėl REB prašymų ir į kurias buvo atsakyta, paskelbus preliminarias išvadas. Reikėtų pažymėti, kad po pasiūlymų dėl REB konstatavimo JSC ChSPZ jau turėjo galimybę pateikti savo pastabas ir atsižvelgiant į tai, kad šios pastabos neatskleidė jokių naujų faktų ar svarstymų, kurie būtų paneigę Komisijos išvadas, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktu, šis REB konstatavimas galioja per visą tyrimą. Bet kuriuo atveju po laikinojo reglamento paskelbimo pareikšti prieštaravimai nebūtų padarę įtakos REB konstatavimui.

(76) Bendradarbiauti linkęs eksportuojantis gamintojas pareiškė prieštaravimą dėl jo REB paraiškos atmetimo, nurodydamas tris priežastis. Bendrovė tvirtino, kad: i) nustatymui naudojamo trijų mėnesių laikotarpio nepaisymas pažeidė jos teisinius lūkesčius, teisę į gynybą ir gero administravimo principą, ii) reikalavimas pateikti išsamius atsakymus į anketos klausimus apie dempingą (įskaitant duomenis, susijusius su normaliosios vertės apskaičiavimu) bendrovei užkrovė nereikalingą darbą bei iii) REB konstatavimas buvo paremtas neteisingu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto interpretavimu ir neteisingu faktinės pareiškėjo būklės aiškinimu bei analize. Jos nuomone, sąnaudos, kurios, kaip nustatyta, iš esmės neatspindėjo rinkos verčių, nebuvo svarbios; ji iš tikrųjų tvarkė vieną aiškią buhalterinę apskaitą (knygos buvo tvarkomos pagal Rusijos teisės aktus); nepriklausomas auditas patikrino jos buhalterinę apskaitą vadovaudamasis tarptautiniais apskaitos standartais ir prašymas dėl REB galėtų būti tikslinamas arba derinamas, atsižvelgiant į skirtumus tarp Rusijos ir tarptautinių apskaitos standartų, siekiant neatmesti prašymo; TL vykdyti mokėjimai išskaičiuojant skolas buvo išimtiniai ir atitiko realią rinkos vertę, buvo susiję su nedidelėmis sąnaudomis, nesusijusiomis su svarstomu produktu, ir gali būti laikomi barteriniais mainais arba kompensacine prekyba.

(77) Nors neabejotina, kad per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios Komisija negalėjo užbaigti REB konstatavimo, išvados bendrovei buvo atskleistos, kiek galima anksčiau, laikantis tinkamo administravimo principo. Bendrovės teisė į gynybą ir jos galimybės pateikti pastabas dėl bet kurio pasiūlymo bei atitinkamą informaciją dėl REB konstatavimo nebuvo pažeistos, nes jai buvo pasiūlyta pateikti savo nuomonę ir kontrargumentus dėl siūlomo REB konstatavimo, šiuo tikslu jai suteikiant tinkamą laiko tarpą. Jai taip pat buvo pasiūlyta pateikti pastabas dėl analogiškos šalies pasirinkimo. Kaip buvo nurodyta pirmiau, pastabos, gautos po REB konstatavimo atskleidimo, neatskleidė jokių naujų faktų ar svarstymų, kurie būtų nuginčiję Komisijos išvadas.

(78) Tuo atveju, jeigu REB būtų pagrįsta, buvo nutarta paprašyti pateikti atsakymus į visus anketos klausimus, kad Komisija, galėtų nustatyti normaliąją vertę atsižvelgdama į bendrovės pateiktus duomenis. Kalbant apie darbo krūvį, susijusį su atsakymų į anketos klausimus pateikimu, reikia pažymėti, kad tam tikra atsakyti į anketos klausimus reikalinga informacija taip pat turėjo būti pateikta REB skundo formoje. Bet kuriuo atveju į aplinkybes, su kuriomis bendrovė susidūrė, buvo tinkamai atsižvelgta, galutinis terminas jai buvo pratęstas du kartus, kaskart iki vienos savaitės trukmės.

(79) Skirtingai nei nurodyta bendrovės pateiktuose dokumentuose, patikrinimas vietoje ir bendrovės pateikti paaiškinimai faktiškai atskleidė, kad kai kurios svarbios sąnaudos iš esmės neatspindėjo rinkos verčių. Svarbu pažymėti, kad bendrovė turėjo daugiau nei vieną finansinę ataskaitą. Ji pateikė: i) finansines ataskaitas JAV doleriais, parengtas pagal tarptautinius apskaitos standartus, tačiau nepatikrintus audito, ii) finansines ataskaitas, patikrintas audito pagal Rusijos standartus, besiskiriančius nuo Tarptautinių pripažintų apskaitos standartų. Nors ir buvo kelis kartu paprašyta, bendrovė negalėjo paaiškinti, kaip suderinti rastus neatitikimus tarp šių skirtingų finansinių ataskaitų, taip nesugebėdama įrodyti, kad yra vienas finansinių ataskaitų rinkinys. Be to, nepateikta jokių įrodymų, kad nepriklausomas auditas būtų patikrinęs kurią nors iš šių finansinių ataskaitų, atsižvelgdamas į tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus. 1998 m. finansinėje ataskaitoje JAV doleriais buvo paminėta daug "trišalių" sandorių. Bendrovė negalėjo pateikti tokių ataskaitų už 1999 m., leidžiančių nustatyti, ar ši praktika nebuvo būdinga TL, ir Komisija nustatė, kad mokėjimus už didelį sandorių skaičių (žemės panaudos rinkliava 1999 m., vandens tiekimas, t. y. su visais produktais susijusios bendrosios sąnaudos) vykdė iš dalies kita bendrovė arba jie buvo vykdomi bendrai, kaip ir pati bendrovė pripažino.

ii) Analogiškos šalies parinkimas

(80) Po laikinojo reglamento paskelbimo pareiškėjas abejojo ne Čekijos, o Korėjos kaip analogiškos šalies pasirinkimu. Pranešime dėl tyrimo inicijavimo Čekija (kartu su Brazilija) buvo siūloma kaip tinkama analogiška šalis. Pareiškėjas tvirtino, kad Korėjos pasirinkimas, kaip matyti iš skirtumų tarp Rusijos ir Čekijos preliminarių dempingo skirtumų, buvo palankus Rusijos eksportuojantiems gamintojams. Tai, kad Čekijos ir Rusijos gamintojų prekių katalogai siūlė tą patį SWR, skirtų parduoti vidaus rinkoje ir eksportuoti, asortimentą, taip pat turėtų paneigti argumentus dėl atsisakymo pasirinkti Čekiją, pateiktus laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje.

(81) Atliekant tyrimą tinkamu metu visoms suinteresuotoms šalims buvo nurodytos Korėjos kaip tinkamos trečiosios rinkos ekonomikos šalies pasirinkimo priežastys. Pastabos buvo gautos tik iš tų suinteresuotų prekes eksportuojančių gamintojų, kurie pritarė šiam pasirinkimui. Atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimų nebuvo, Korėja buvo pasirinkta kaip tinkama analogiška šalis. Be to, šiuo atveju yra nereikšminga, kad Čekijos ir Rusijos gamintojų prekių kataloguose buvo siūlomos tos pačios SWR rūšys, nes TL Rusijos eksportuojančių gamintojų į Bendriją eksportuojamų SWR rūšys ir Čekijos eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamų SWR rūšys sutapo nedaug. Kitų argumentų, leidžiančių abejoti Korėjos kaip panašios šalies pasirinkimo tikslingumu, nebuvo pateikta.

(82) Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo patvirtintas sprendimas pasirinkti Korėją kaip tinkamą analogišką šalį.

iii) Individualus režimas

(83) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie individualų režimą, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 101–105 konstatuojamosiose dalyse.

b) Normalioji vertė

(84) Bendradarbiauti linkęs eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad taikomos apskaičiuotos normaliosios vertės nepagrįstai padidino jo dempingo skirtumą. Jis pasiūlė praplėsti vidaus pardavimo kainų naudojimą, nustatant ne tokius griežtus reikalavimus, naudojamus apibrėžiant įvairius SWR modelius ir rūšis, ir taip padidinti Korėjos rinkoje parduodamų SWR rūšių, panašių į šio produkto rūšis, kurias ji buvo eksportavusi į Bendriją, skaičių.

(85) Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktas numato, kad, kai prekės įvežamos iš tokių šalių kaip Rusija, normaliosios vertės nustatomos remiantis kaina arba trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje apskaičiuota verte, išskyrus tuomet, kai prekes eksportuojantis gamintojas atitinka pirmiau minėto straipsnio c punkte nustatytus reikalavimus. Dėl šios priežasties šio prašymo nebuvo galima patenkinti.

(86) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje.

b) Eksporto kaina

(87) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie eksporto kainą, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 107 konstatuojamojoje dalyje.

c) Palyginimas

(88) Bendradarbiauti linkęs eksportuojantis gamintojas prieštaravo, kad būtų taikomos analogiškos šalies sąnaudos, siekiant pakoreguoti eksporto kainas atsižvelgiant į transporto ir kitas susijusias (tvarkymo, pakrovimo ir papildomas) išlaidas. Jis tvirtino, kad turėtų būti taikomos jo paties sąnaudos, nes jos sumokėtos nepriklausomiems vežėjams ir draudimo įmonėms ir dėl to atitinka rinkos kainas. Toks požiūris atitiktų Komisijos požiūrį į išlaidas agentams, pakavimo ir kreditavimo sąnaudas. Iš kitos pusės, bendradarbiauti linkęs eksportuojantis gamintojas paprašė patikrinti transporto išlaidų pakoregavimą, kurį jis laikė nepagrįstu.

(89) Negalima patenkinti prašymo pagrįsti pakoregavimą Rusijos eksportuojančio gamintojo patirtomis transporto ir kitomis susijusiomis išlaidomis. Iš tikrųjų šiam gamintojui rinkos ekonomikos statusas nebuvo suteiktas. Be to, nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad šios išlaidos atspindėjo įprastą rinkos veiksnių įtaką. Transporto išlaidų pakoregavimas buvo paremtas panašioje šalyje surinktais ir patikrintais duomenimis. Remiantis prašymu, gautos išvados buvo patikrintos ir patvirtintos.

(90) Po pirmiau minėto prašymo ir atsižvelgdama į ankstesniojoje pastraipoje išdėstytas išvadas, Komisija peržiūrėjo savo požiūrį į pakavimo sąnaudas ir pagrindė pakoregavimą iš panašios šalies gamintojo gautais duomenimis.

(91) Su kreditavimu ir agentų veikla susijusių išlaidų pakoregavimas nesikeitė, nes rinkos ekonomika tikriausiai negalėjo iškraipyti šių išlaidų.

(92) Dėl šios priežasties, išskyrus tuomet, kai išlaidos buvo tikslinamos pirmiau aprašytais atvejais, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 108 ir 109 konstatuojamosiose dalyse.

d) Dempingo skirtumas

(93) Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, kiekvieno svarstomo produkto rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo palygintas su visų eksporto kainų svertiniu vidurkiu.

(94) Patikslinus apskaičiavimus, galutinai apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas kaip CIF importo kainos Bendrijos pasienyje procentinis dydis iki apmokestinimo muitais:

- Cherepovetsky Staleprokatny Zavod atžvilgiu yra 36,1 %.

(95) Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nebuvo pateikta naujos informacijos, patvirtinama laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje nustatyta likutinio dempingo apskaičiavimo metodologija. Šiuo pagrindu nustatytas likutinis dempingo skirtumas yra 50,7 %.

D. BENDRIJOS PRAMONĖ

(96) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie Bendrijos pramonę, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 114–120 konstatuojamosiose dalyse.

E. ŽALA

1. Duomenų apie žalą surinkimas

(97) Kai kurios suinteresuotos šalys nesutiko su Komisijos patvirtinta metodologija, pagal kurią visa su svarstomu produktu susijusi Bendrijos pramonė yra prašoma pateikti informaciją apie gamybą, pajėgumus, pajėgumų panaudojimą, pardavimus, atsargas ir darbuotojus ir likusių žalos rodiklių analizė grindžiama atrinktų Bendrijos pramonę sudarančių bendrovių modeliu. Jie tvirtino, kad remiantis šia metodologija Komisijos įsipareigojimai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį negali būti laikomi įvykdytais.

(98) Padarydama preliminarias išvadas, atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, Komisija įvertino visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, susijusius su pramonės būkle, ir naudojo pagrindinio reglamento 17 straipsnyje aprašytą atrankos metodologiją. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalies reikalavimus visiškai atitinkanti atranka buvo būtina atsižvelgiant į prašymą pateikusių ar jį parėmusių Bendrijos gamintojų skaičių ir būtinybę apsiriboti šalių, kurias būtų galima per turimą laiką deramai ištirti, tipišku skaičiumi (penkių bendrovių modelis), siekiant taip nustatyti tyrimo ribas. Reikėtų pažymėti, kad nė viena suinteresuota šalis neprieštaravo nei modelio pasirinkimui, nei jo tipiškumui.

(99) Atsižvelgiant į tai, patvirtinama laikinojo reglamento 123–125 konstatuojamosiose dalyse nurodyta metodologija.

2. Tikrasis Bendrijos suvartojimas

(100) Viena suinteresuota šalis prieštaravo 128 konstatuojamojoje dalyje pateiktam teiginiui, kad tikrojo suvartojimo sumažėjimą 1999 m. galima paaiškinti importuotojų bei prekybininkų 1998 m. sukauptų prekių atsargų pardavimu. Ji tvirtino, kad tikrojo suvartojimo sumažėjimo priežastys buvo Bendrijos laivininkystės ir žuvininkystės sektorių sprendimas pirkti SWR trečiosiose šalyse neatliekant muitinės formalumų Bendrijoje ir tam tikrų importuotojų sprendimas padidinti SWR pardavimus už Bendrijos ribų esančioms ofšorinėms naftos gavybos platformoms, taip siekiant išvengti taikomų antidempingo priemonių padarinių.

(101) Pirma, reikia paminėti, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius.

(102) Antra, reikia prisiminti, kad tikrasis suvartojimas, t. y. Bendrijos gamintojų pardavimų apimtys trečiųjų šalių kilmės prekių importo į Bendriją apimtys, nebūtinai atspindi realų suinteresuotų vartotojų suvartojimo mastą.

(103) Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta ankstesnio tyrimo metu, SWR tenka tik nedidelė vartotojų bendrų išlaidų dalis, nepanašu, kad dėl laivininkystės ir žuvininkystės sektoriai dėl SRW pirkimo apsispręstų pagal savo maršrutus.

(104) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 126–128 konstatuojamosiose dalyse.

3. Atitinkamo importo poveikio bendrasis įvertinimas

(105) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie atitinkamo importo poveikio bendrąjį įvertinimą, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 129 ir 132 konstatuojamosiose dalyse.

4. Prekių importas iš atitinkamų šalių

a) Dempingo kaina importuotų prekių kiekis ir rinkos dalis

(106) Tailando eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad svarstomu laikotarpiu jo eksportas į Bendriją buvo nežymus.

(107) Tailando kilmės SWR importas 1999 m. sudarė 1,5 %, o TL – 2 %, todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalimi, nebuvo nereikšmingas. Be to, jis sudarė 4,6 % trečiųjų šalių kilmės svarstomo produkto importo Bendrijoje apimties 1999 m. ir 6,5 % – TL, todėl taip pat viršijo 3 % ribą, nustatytą PPO susitarime dėl antidempingo.

(108) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 133 ir 134 konstatuojamosiose dalyse.

b) Dempingo kaina importuotų prekių kaina

i) Kainos pokytis

(109) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie kainos pokytį, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 135 konstatuojamojoje dalyje.

ii) Kainos numušimas

(110) Viena suinteresuota šalis pareiškė, kad Komisija, du kartus perskaičiuodama iš sąskaitoje nurodytos valiutos į eksportuojančios šalies nacionalinę valiutą ir vėl į EUR, pažeidė PPO susitarimo dėl antidempingo 2.4.1 straipsnį.

(111) Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad PPO susitarimo dėl antidempingo 2.4.1 straipsnis taikomas apskaičiuojant ne kainos numušimą, o dempingą. Tačiau remiantis prašymu ir siekiant išvengti bet kokio netikslumo dėl dvigubo valiutos perskaičiavimo, visų prekes eksportuojančių gamintojų CIF kainos buvo perskaičiuotos. Eksportuojančio gamintojo nurodyta valiuta išreikštos CIF kainos, naudojant atitinkamus valiutos keitimo kursus, buvo tiesiogiai perverstos į EUR.

(112) Vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad pagal skirtumus tarp prekybos lygių padarytas pakoregavimas buvo atliktas pasirinkus netinkamą importuotoją, nes pastarasis nebuvo eksportuojančio gamintojo klientu ar SWR importuotoju iš Turkijos. Be to, jis tvirtino, kad pakoregavimas buvo pernelyg nereikšmingas. Pagrįsdamas šį teiginį, eksportuojantis gamintojas pateikė nepriklausomam importuotojui Bendrijoje išrašytų sąskaitų, susijusių su kai kuriomis SWR rūšimis, ir pastarojo klientams Bendrijoje išrašytų sąskaitų pavyzdžius. Vėliau siekiant pagrįsti šį teiginį, buvo pateiktos nepriklausomo importuotojo finansinės ataskaitos. Tokiu būdu nustatytas skirtumas, atspindėjęs bendrą skirtumą tarp pirkimo ir perpardavimo, buvo didesnis už tą, kurį Komisija taikė pradiniame etape.

(113) Pirma, reikėtų paminėti, kad šiuo klausimu negavus patikimos informacijos iš vienintelio bendradarbiauti linkusio nepriklausomo importuotojo, eksportuojančių gamintojų kainos buvo pakoreguotos, atsižvelgiant į skirtumus tarp prekybos lygių ir remiantis turima informacija, t. y. Bendrijos importuotojų asociacijos pateiktais duomenimis, paremtais vieno iš jos narių pateiktais įrodymais. Šiuo atžvilgiu verta pažymėti, kad tyrimo pradžioje Komisija susisiekė su Turkijos eksportuojančio gamintojo pasiūlytu nepriklausomu importuotoju, tačiau jis nepateikė atsakymų į anketos klausimus ir atitinkamos informacijos. Importuotojų asociacija buvo supažindinta su padarytais pakoregavimais, tačiau nepareiškė jokių prieštaravimų. Be to, pakoregavimas buvo padarytas atsižvelgiant į bet kokias susijusias išlaidas, kurias nesusijęs importuotojas patyrė nuo pardavimo ex-works iki importo, todėl jis neatspindėjo bendro skirtumo tarp pirkimo ir perpardavimo, kaip tvirtino Turkijos eksportuojantis gamintojas. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad pradiniame etape padaryti pakoregavimai tinkamai atspindi skirtumus tarp prekybos lygių. Dėl to prašymas buvo atmestas.

(114) Kai kurios suinteresuotos šalys tvirtino, kad tempiamojo įtempio riba, skirtingai nei Komisija tvirtina laikinojo reglamento 137 konstatuojamojoje dalyje, buvo pagrindinis darantis įtaką kainai veiksnys, ir reikalavo taikyti šį kriterijų, taip siekdamos išvengti padidintų kainos numušimo skirtumų.

(115) Nors bendrovėje atliktų skirtingų svarstomo produkto rūšių tempiamojo įtempio ribos analizė neparodė aiškių kainos tendencijų, eksportuojančių gamintojų kainų palyginimas su Bendrijos pramonės kainomis parodė, kad tempimo stiprumo riba iš tikrųjų buvo darantis įtaką kainai veiksnys. Dėl to kainos numušimas buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į tempimo stiprumo ribą kaip produkto klasifikavimo kriterijų.

(116) Remiantis laikinojo reglamento 136–139 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta metodologija ir atsižvelgiant į pirmiau minėtus pakoregavimus bei rašymo klaidų ištaisymus, toliau pateiktoje lentelėje nurodomas skirtumas tarp kainų, išreikštų procentiniu dydžiu lyginant su Bendrijos pramonės kainos (ex-works) svertiniu vidurkiu, t. y. kainos numušimo skirtumas.

Šalis | Bendrovė | Kainos numušimo skirtumas, % |

Čekijos Respublika | ŽDB a.s. | 24,1 |

Rusija | Cherepovetsky Staleprokatny Zavod | 41,8 |

Tailandas | Usha Siam Steel Ind. Plc. | 14,2 |

Turkija | Celik Halat ve Tel. Sanayii A. Ş. | 16,4 |

Has Celik ve Halat Sanayii Ticaret A. S. | 27,0 |

5. Bendrijos pramonės būklė

a) Investicijos ir gebėjimai pritraukti kapitalą

(117) Kai kurios suinteresuotos šalys tvirtino, kad investicijų poveikis negali būti apvarstytas vien tik atsižvelgus į nuvertėjimą ir procentus, sumokėtus finansuoti investicijoms, nes ši analizė turėtų apimti ir kredito pajėgumą, gerą valią ir finansinių resursų panaudojimo kaštus (pelną).

(118) Reikėtų pažymėti, kad kredito pajėgumo įvertinimas yra pateiktas laikinojo reglamento 153 konstatuojamojoje dalyje.

(119) Verslo vertė gali būti apibrėžiama kaip už iš dalies ar visiškai perimamą veikiančią įmonę mokėtina suma, viršijanti įmonės pagrindinį kapitalą neto (įsigyta verslo vertė kapitalizuojama kaip aktyvusis balanso straipsnis). Tokiu būdu įvertinimas būtų atliktas tik tuomet, kai verslo vertės sumažėjimas padarė įtakos pelningumui, nors šiuo atveju taip nėra.

(120) Galiausiai į tyrimo sritį nepatenka Bendrijos pramonės investicijų kaštų bei pelno analizė, kuri yra platesnė už investicijų įtakos pelningumui analizę.

(121) Tos pačios suinteresuotos šalys tvirtino, kad ankstesnio antidempingo tyrimo metu Komisija nustatė, kad nuo 1994 m. iki 1998 m. Bendrijos pramonės investicijos žymiai itin išaugo, ir todėl taip pat reikėtų įvertinti jų įtaką nuvertėjimui ir procentams, sumokėtiems svarstomu laikotarpiu.

(122) Nors svarstomu laikotarpiu nuvertėjimas padidėjo 9 %, gamyklų ir įrangos nuvertėjimas iš tikrųjų sumažėjo 3 %, o tai rodo, kad investicijos nebuvo pernelyg didelės, tačiau buvo reikalingos siekiant pakeisti visiškai nusidėvėjusius įrenginius. Nuvertėjimą apibūdinantys skaičiai taip pat atspindi išlaidas dėl nuvertėjimo, atsižvelgiant į investicijas iki svarstomo laikotarpio. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 152 konstatuojamojoje dalyje, nuvertėjimo padidėjimo poveikis pelningumui yra nedidelis.

(123) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 151–153 konstatuojamosiose dalyse.

b) Kiti veiksniai

(124) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie kitus svarbius veiksnius, susijusius su žala, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 141–150 ir 154–157 konstatuojamosiose dalyse.

c) Išvada dėl žalos

(125) Remiantis pirmiau pateikta informacija, patvirtinama, kad po antidempingo priemonių nustatymo 1999 m. Bendrijos pramonės būklė stabilizavosi TL, tačiau išliko silpna: gamyba liko iš esmės stabili, pajėgumų panaudojimas buvo inertiškas, o prekių asortimentas iš esmės nesikeitė. Nors pardavimai nedaug padidėjo nuo 66331 tonų 1999 m. iki 67671 tonų TL, Bendrijos pramonės rinkos dalis nedidėjo nepaisant atnaujintos ir veiksmingos šalių, kurioms taikytos antidempingo priemonės, konkurencijos. Bendrijos pramonės pardavimo kainos taip pat iš esmės liko nepakitusios, nepaisant 1999 m. nustatytų antidempingo priemonių.

(126) Nors Bendrijos ekonomikos šakos pelningumas per svarstomą laikotarpį nedaug pagerėjo nuo – 1,4 % iki išlaidų padengimo bei pelno ir nuostolių susibalansavimo, jis vis vien liko toks mažas, kad negalėjo užtikrinti Bendrijos pramonės pajėgumo žvelgiant į tolimesnę perspektyvą.

(127) Atsižvelgiant į tai, vargu, ar Bendrijos pramonė galėjo turėti naudos iš antidempingo priemonių nustatymo 1999 m., nes padidėjo prekių, importuojamų iš suinteresuotų šalių už kainas, ypač numušusias Bendrijos pramonės kainas, kiekiai.

(128) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 158–161 konstatuojamosiose dalyse, t. y. Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

F. PRIEŽASTINIS RYŠYS

(129) Po preliminarių išvadų paskelbimo kai kurios suinteresuotos šalys tvirtino, kad tarp prekių importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonei padarytos žalos nebuvo jokio priežastinio ryšio ir kad žala, jei ji padaryta, turėtų būti susieta su šių veiksnių deriniais: suvartojimo mažėjimas, žala, padaryta sau dėl klaidingų Bendrijos pramonės sprendimų dėl investicijų ir gamybos pajėgumų, bei prekių importas iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Korėją ir Malaiziją, kurioms dempingas nebuvo nustatytas.

(130) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie kitų Bendrijos gamintojų būklę ir žaliavos kainų kitimą, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 172, 173 ir 180–182 konstatuojamosiose dalyse.

1. Tikrojo vartojimo pokyčiai

(131) Kai kurios suinteresuotos šalys tvirtino, kad Bendrijos pramonės pardavimų ir gamybos mažėjimo tendencija atitiko tikrojo vartojimo pokyčių tendencijas, o tai patvirtino, kad ne prekių importas iš atitinkamų šalių dempingo kaina, o pastarasis veiksnys ir lėmė Bendrijos pramonei padarytą žalą.

(132) Naudinga prisiminti laikinojo reglamento 126–128 ir 169–171 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas, susijusias su tikrojo vartojimo pokyčiais.

(133) Nors vartojimas 1989 m. labai padidėjo (9 %), vargu, ar jis davė naudos Bendrijos pramonei (2 % padidėjo pardavimai nepriklausomiems klientams Bendrijoje), tačiau tais pačiais metais, kai antidempingo priemonės negaliojo, atitinkamų šalių eksportas į Bendriją padidėjo 42 %. Staigus tikrojo vartojimo sumažėjimas 1999 m. (- 14 %), sutapęs su antidempingo priemonių nustatymu, nepadarė įtakos atitinkamoms šalims, užfiksavusioms, kad eksportas į Bendriją išaugo dar 89 %. Tai aiškiai rodo, kad Bendrijos pramonei žalą daro ne mažėjantis vartojimas, o kiti veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis ir didėjantis atitinkamų šalių kilmės prekių importas dempingo kaina.

(134) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 169–171 konstatuojamosiose dalyse.

2. Dėl klaidingų investavimo sprendimų sau padaryta žala

(135) Kai kurios suinteresuotos šalys tvirtino, kad TL mažą Bendrijos pramonės pelningumą (0 %) lėmė klaidingi Bendrijos pramonės sprendimai padidinti investicijas.

(136) Kaip jau buvo paaiškinta pirmiau nurodytoje 122 konstatuojamojoje dalyje, svarstomu laikotarpiu gamyklos ir įrenginių nuvertėjimas sumažėjo 3 %, o tai rodo, kad investicijos nebuvo per didelės, tačiau buvo reikalingos siekiant pakeisti visiškai nusidėvėjusius senuosius įrenginius. Šios investicijos akivaizdžiai padidino gebėjimus, tačiau tai buvo reikalinga siekiant išlaikyti Bendrijos pramonės konkurencingumą. Mažą Bendrijos pramonės konkurencingumą daugiausia lėmė mažesnės pardavimų apimtys ir tai, kad ji turėjo savo kainas sulyginti su atitinkamų šalių kilmės mažai kainuojančių prekių, gabenamų dempingo kaina, kainomis.

(137) Be to, tos pačios suinteresuotos šalys tvirtino, kad kai kuriems Bendrijos gamintojams nepavyko atsilaikyti prieš konkurenciją, nes jie neinvestavo į naujas gamybos technologijas, neatnaujino prekių asortimento, vykdydamos tyrimus ir plėtrą, bei neatliko bendro operacijų racionalizavimo.

(138) Nustatyta, kad Bendrijos pramonė iš tikrųjų investavo į naujas gamybos technologijas, turėjo galimybių diegti inovacijas ir racionalizuoti vykdomas operacijas.

(139) Dėl to daroma išvada, kad TL susiklosčiusi situacija Bendrijos pramonėje negali būti pagrįsta Bendrijos pramonės sprendimų dėl jos investicijų klaidingumu.

3. Importas iš kitų trečiųjų šalių

(140) Kai kurios suinteresuotos šalys paprašė užtikrinti, kad prekių importo iš kitų trečiųjų šalių įtaka nebūtų tapatinama su importo iš atitinkamų šalių įtaka. Rusijos eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Rumunijos kilmės prekių importas numušė ne tik Bendrijos pramonės nustatytas kainas, bet ir jų nustatytas kainas.

a) Korėja ir Malaizija

(141) Nustatyta, kad svarstomu laikotarpiu prekių importas iš Korėjos ir Malaizijos itin išaugo (288 %) ir šių šalių rinkos dalis padidėjo nuo 2,4 % 1997 m. iki 10 % TL. Be to, nustatyta, kad jų kainos, išskyrus vieną eksportuojantį gamintoją iš Korėjos, numušė Bendrijos pramonės pardavimo kainas TL.

(142) Nors svarstomu laikotarpiu suinteresuotų trečiųjų šalių kilmės prekių importo padidėjimas buvo mažesnis (215 %), TL jų rinkos dalis (10,8 %) vis vien buvo didesnė nei Korėjos ir Malaizijos rinkos dalys. Be to, TL Korėjos ir Malaizijos atžvilgiu nustatytas bendras kainos numušimo dydis buvo gerokai mažesnis nei atitinkamų šalių.

(143) Dėl šios priežasties Bendrijos pramonė būtų greičiausiai galėjusi padidinti savo pardavimus, jeigu nebūtų buvę prekių importo dempingo kaina iš atitinkamų šalių, nepaisant Korėjos ir Malaizijos kilmės prekių importo keliamos konkurencijos. Dėl to šio importo įtaka buvo nepakankama, kad nutrauktų priežastinį ryšį tarp prekių importo dempingo kaina ir situacijos Bendrijos pramonėje.

b) Kitos trečiosios šalys, išskyrus Korėją ir Malaiziją

(144) Svarstomu laikotarpiu į šį tyrimą neįtrauktų trečiųjų šalių pardavimų apimtys, daugiausia dėl prekių importo iš šalių, kurioms buvo nustatytos antidempingo priemonės, sumažėjimo, krito 63 %. Šiuo atžvilgiu kitų trečiųjų šalių (išskyrus atitinkamas šalis – Korėją ir Malaiziją) rinkos dalis sumažėjo nuo 24,6 % 1997 m. iki 9,7 % TL. Tarp šalių, nurodytų suinteresuotų šalių ir padariusių žalos Bendrijos pramonei, tik Lenkijos ir Rumunijos TL turima rinkos dalis siekė bent 1 %.

(145) Svarstomu laikotarpiu Lenkijos rinkos dalis sumažėjo nuo 3,3 % iki 2,9 % ir jos pardavimo kainos už kilogramą išaugo 23 %. Šiuo atžvilgiu negalima tvirtinti, kad Lenkija prisidėjo prie Bendrijos pramonei padarytos materialinės žalos.

(146) Svarstomu laikotarpiu Rumunijos rinkos dalis liko stabili (1997 m. 0,9 %, 1998 m. 1,1 %, 1999 m. 0,9 % ir TL 1 %), tačiau šios šalies kilmės prekių importas padidėjo 8 % - nuo 1398 tonų 1997 m. iki 1510 tonų TL. Svarstomu laikotarpiu, išskyrus 1998 m., Rumunijos kilmės SWR kilogramo kaina buvo didesnė nei Rusijos eksportuojančių gamintojų kainos ir mažesnė nei Bendrijos pramonės kainos. Atsižvelgiant į stabilią, tačiau 1997 m. ir 1998 m. nežymią Rumunijos rinkos dalį, galima daryti prielaidą, kad jos įtaka Bendrijos pramonei buvo nepakankama, kad nutrauktų priežastinį ryšį tarp atitinkamo prekių importo ir situacijos Bendrijos pramonėje.

(147) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 174–179 konstatuojamosiose dalyse.

4. Išvada

(148) Patvirtinama, kad nors kiti veiksniai, būtent prekių importas iš Korėjos, Malaizijos ir Rumunijos, galėjo turėti neigiamos įtakos situacijai Bendrijos pramonėje TL, ši įtaka buvo nepakankama, kad nutrauktų priežastinį ryšį tarp prekių importo dempingo kaina ir situacijos Bendrijos pramonėje. Dėl šios priežasties nustatyta, kad atskirai paimtas prekių importas iš atitinkamų šalių padarė materialinės žalos Bendrijos pramonei, kaip nurodyta laikinojo reglamento 164–168 konstatuojamosiose dalyse.

G. BENDRIJOS INTERESAI

1. Informacijos surinkimas ir Bendrijos pramonės interesai

(149) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie informacijos surinkimą ir Bendrijos pramonės interesus, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 186–196 konstatuojamosiose dalyse.

2. Tiekėjų pramonės interesai

(150) Viena suinteresuota šalis tvirtino, kad priemonių patvirtinimas neigiamai paveiktų žaliavų tiekėjus, nes Komisija neatsižvelgė į žalingus galiojančių antidempingo priemonių padarinius trečiųjų šalių gamintojams, kuriems taikomos priemonės, eksportuojantiems vielų tiekėjams.

(151) Vienintelis bendradarbiauti linkęs žaliavų tiekėjas, gaminantis vielas iš plieno, nurodė, kad priemonių patvirtinimas jo verslui būtų naudingas. Ši bendrovė taip pat eksportavo į trečiąsias šalis, įskaitant šalis, įtrauktas į ankstesnį ir dabartinį tyrimus. Be to, žaliavų tiekėjai nepareiškė prieštaravimų laikinajame reglamente patvirtintoms išvadoms dėl tiekėjų pramonės interesų.

(152) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 197–201 konstatuojamosiose dalyse.

3. Importuotojų (prekybininkų) interesai

(153) Viena importuotojų asociacija tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog su SWR susijusi daugelio importuotojų veikla yra pagrindinis jų verslas, svarbu, kad jų pardavimų apimtys būtų gana didelės, jog šis verslas būtų perspektyvus. Be to, ji teigė, kad Bendrijos gamintojai turi savus bendrus tiekimo kanalus ir nesutinka parduoti prekių per nepriklausomus prekybininkus. Todėl importuotojų situacija taps vis labiau pavojinga, atsižvelgiant į šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, skaičių.

(154) Pirma, suinteresuotos šalys nepateikė apie tai naujų duomenų, kurie būtų leidę pakeisti pradiniame etape padarytas išvadas.

(155) Be to, buvo nustatyta, kad egzistuoja alternatyvūs tiekimo kanalai, kuriems netaikomos priemonės, įskaitant Bendrijos pramonę. Nors ir tiesa, kad daug Bendrijos gamintojų turi savus bendrus tiekimo kanalus, Bendrijos pramonės pateikta informacija rodo, kad savo prekes Bendrijoje jie taip pat parduoda ir nepriklausomiems importuotojams (prekybininkams). Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

(156) Kita suinteresuota šalis tvirtino, kad šios priemonės užkirstų kelią konkurencijai tarp importuojamų prekių ir tai būtų naudinga Korėjai ir Malaizijai, kurių SWR užplūstų Bendrijos rinką. Tai padarytų didesnę žalą Bendrijos pramonei, apribotų tiekimo šaltinius ir sukeltų atitinkamų šalių kilmės SWR vartotojų diskriminaciją.

(157) Nors Korėjos ir Malaizijos eksportuojantys gamintojai greičiausiai padidins savo rinkos dalis, atsižvelgiant į dabartinį aukštą jų pajėgumų panaudojimo lygį ir tai, kad šioms šalims nustatyto kainos numušimo lygis yra žemesnis (arba, pavyzdžiui, Korėjos eksportuojančio gamintojo atveju jo nėra) už nustatytąjį suinteresuotų šalių atžvilgiu, nepanašu, kad jų prekės užplūs Bendrijos rinką. Svarbu pažymėti, kad šiuo atžvilgiu diskriminacijos nėra, nes nenustatyta, kad prekės iš Korėjos ir Malaizijos, skirtingai nei iš kitų suinteresuotų šalių, būtų buvę importuotos dempingo kaina. Dėl to šis tvirtinimas turėtų būti atmestas.

(158) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 202–207 konstatuojamosiose dalyse.

4. Naudotojų interesai

(159) Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta naujos informacijos apie naudotojų interesus, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 208–211 konstatuojamosiose dalyse.

5. Išvada dėl Bendrijos interesų

(160) Atsižvelgiant į tai, patvirtinamos preliminarios išvados, pateiktos laikinojo reglamento 212–215 konstatuojamosiose dalyse, t. y. nėra įtikinamos priežasties, susijusios su Bendrijos interesu, dėl kurios nebūtų galima nustatyti antidempingo priemonių.

H. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1. Žalos pašalinimo lygis

(161) Remiantis laikinojo reglamento 216–219 konstatuojamosiose dalyse pateikta metodika ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytose 111 ir 115 konstatuojamosiose dalyse minėtus pakoregavimus ir rašymo klaidų ištaisymus, SWR eksporto kainos svertinis vidurkis buvo palygintas su Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje nustatytomis pardavimo kainomis, patikslinant taip, kad pelno norma siektų 5 %. Po to šis skirtumas buvo išreikštas kaip CIF eksportuojančių gamintojų nustatytos eksporto kainos Bendrijos pasienyje procentinis dydis.

2. Galutinės antidempingo priemonės

(162) Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manoma, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas apskaičiuoto dempingo skirtumo dydžio galutinis antidempingo muitas, išskyrus dvi bendroves – vieną Tailande ir kitą Turkijoje, kurioms turėtų būti nustatytas žalos dydžio muitas, nes ji yra mažesnė.

Šalis | Bendrovė | Galutinis muitas, % |

Čekijos Respublika | ŽDB a. s. | 30,7 % |

Visos kitos bendrovės | 47,1 % |

Rusija | Cherepovetsky Staleprokatny Zavod | 36,1 % |

Visos kitos bendrovės | 50,7 % |

Tailandas | Usha Siam Steel Industries Plc. | 24,8 % |

Visos kitos bendrovės | 42,8 % |

Turkija | Celik Halat ve Tel. Sanayii A. S. | 31 % |

Has Celik ve Halat San Tic A. S. | 17,8 % |

Visos kitos bendrovės | 31 % |

3. Procedūros dėl Korėjos ir Malaizijos nutraukimas, nenustatant jokių priemonių

(163) Atsižvelgiant į tyrimo, susijusio su Korėja ir Malaizija, rezultatus ir tai, kad šioms dviems bendrovėms nustatyti dempingo skirtumai nesiekė 2 % ribos, nustatytos pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, tyrimas dėl Korėjos ir Malaizijos kilmės svarstomų produktų importo turėtų būti nutrauktas nepatvirtinant antidempingo priemonių. Procedūra dėl Korėjos ir Malaizijos kilmės svarstomų produktų importo buvo nutraukta 2001 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimu 2001/602/EB priimant įsipareigojimus, pateiktus dėl antidempingo procedūros dėl tam tikrų geležies arba plieno lynų ir kabelių, kurių kilmės šalys yra Čekijos Respublika, Korėjos Respublika, Malaizija, Rusija, Tailandas ir Turkija, importo, ir nutraukiant procedūrą dėl Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės importo [3].

4. Įsipareigojimai

(164) Pradiniame etape buvo priimti Čekijos ir Turkijos eksportuojančių gamintojų pasiūlyti įsipareigojimai. Nustatytos minimalios kainos buvo pakoreguotos, siekiant atsižvelgti į galutines tyrimo išvadas.

(165) Po preliminarių išvadų atskleidimo, vadovaudamiesi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, Rusijos ir Tailando eksportuojantys gamintojai pateikė įsipareigojimus dėl kainos. Tą darydami, jie sutiko svarstomą produktą pardavinėti bent jau už tokias kainas, kurios užkirstų kelią žalingiems dempingo padariniams. Be to, bendrovės reguliariai teiks Komisijai išsamią informaciją apie eksportą į Bendriją, taip leisdamos Komisijai veiksmingai prižiūrėti, kaip vykdomi šie įsipareigojimai. Be to, tokios produkto savybės, bendrovių struktūra ir jų pardavimo būdai užtikrina, kad būtų apribota prisiimtų įsipareigojimų apėjimo rizika.

(166) Atsižvelgiant į tai, pasiūlymai dėl įsipareigojimų laikomi priimtinais ir suinteresuotos bendrovės buvo informuotos apie esminius faktus, svarstymus ir įpareigojimus, kuriais remiantis jie buvo patvirtinti.

(167) Siekiant suteikti daugiau galimybių Komisijai veiksmingai prižiūrėti, kaip bendrovės laikosi savo įsipareigojimų, nuo antidempingo muito galima atleisti su sąlyga, kad pateikiant atitinkamai muitinės įstaigai prašymą išleisti prekes laisvai cirkuliuoti, kartu bus pateikta komercinė sąskaita, kurioje bent jau nurodomi priede išvardyti duomenys. Tokia informacija taip pat leidžia muitinei pakankamai tiksliai nustatyti, kad gabenamos prekės atitinka komerciniuose dokumentuose pateiktus duomenis. Kai tokia sąskaita nepateikiama arba kai ji nesutampa su muitinei deklaruojamais produktais, vietoj to bus sumokėtas atitinkamo dydžio antidempingo muitas.

(168) Reikėtų pažymėti, kad pažeidus įsipareigojimą ar jį atšaukus arba įtarus, kad įsipareigojimas buvo pažeistas, antidempingo muitas gali būti nustatytas vadovaujantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 ir 10 dalimis.

(169) Be to, remiantis pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalimi, dempingo, žalos ir Bendrijos interesų tyrimas suinteresuotų šalių atžvilgiu buvo baigtas nepaisant tyrimo metu prisiimtų įsipareigojimų. Dviejų prekes eksportuojančių gamintojų iš Tailando ir Rusijos pasiūlyti įsipareigojimai buvo patvirtinti vadovaujantis Sprendimu 2001/602/EB),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šiuo straipsniu plieninių lynų ir kabelių, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, tačiau išskyrus nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, kurių maksimalus išorinis skerspjūvio matmuo yra didesnis nei 3 mm, su pritvirtintomis arba įmontuotomis jungiamosiomis detalėmis arba be jų, klasifikuojamų taikant KN kodus 73121082, 73121084, 73121086, 73121088 ir 73121099, kurių kilmės šalys Čekija, Rusija, Tailandas ir Turkija, importui įvedamas galutinis antidempingo muitas.

2. Nustatomo muito, taikomo grynai, franko Bendrijos pasienyje kainai už produktus, kurių kilmės šalys išvardytos toliau, tarifo dydis iki apmokestinimo muitais yra:

Šalis | Muito norma, % | Papildomas TARIC kodas |

Čekijos Respublika | 47,1 % | A999 |

Rusija | 50,7 % | A999 |

Tailandas | 42,8 % | A999 |

Turkija | 31 % | A999 |

3. Pirmiau paminėti muito tarifai netaikomi toliau išvardytų kompanijų gaminamiems produktams, kuriems taikomi šie antidempingo muito tarifai:

Šalis | Bendrovė | Muito norma, % | Papildomas TARIC kodas |

Čekijos Respublika | ŽDB as Bezrucova 300, 73593 Bohumín Čekija | 30,7 % | A216 |

Rusija | Open Joint Stock Company Cherepovetsky Staleprokatny Zavod Rusija, 162600 Cherepovets,Vologda Region | 36,1 % | A217 |

Tailandas | Usha Siam Steel Ind. Public Company Limited 888/116 Mahatun Plaza BuildingPloenchit Road, Bangkok 10330 Tailandas | 24,8 % | A218 |

Turkija | Celik Halat ve Tel. Sanayii A. Ş. Fahrettin Kerim Gokai Cad. Nr. 14 Denizciler iş Merkezi A. Blok Kat. 1 | 31 % | A219 |

Has Celik ve Halat Sanayii Ticaret A. S. Hacilar Yolu 8.Km Kayseri Turkija | 17,8 % | A220 |

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų mokesčių.

2 straipsnis

1. Toliau įvardytų bendrovių gaminamų ir Bendrijoje importuotojo veikla užsiimančiai bendrovei tiesiogiai eksportuotų, t. y. išsiųstų pagal išrašytą sąskaitą, prekių, klasifikuojamų taikant šiuos papildomus TARIC kodus, importas atleidžiamas nuo 1 straipsnyje nustatytų antidempingo muitų su sąlyga, kad jos importuojamos vadovaujantis 2 dalimi.

Šalis | Bendrovė | Papildomas TARIC kodas |

Čekijos Respublika | ŽDB a.s. Bezrucova 300, 73593 Bohumín Čekija | A 216 |

Rusija | Open Joint Stock Company Cherepovetsky Staleprokatny Zavod Rusija, 162600 Cherepovets,Vologda Region | A 217 |

Tailandas | Usha Siam Steel Ind. Public Company Limited 888/116 Mahatun Plaza BuildingPloenchit Road, Bangkok 10330 Tailandas | A 218 |

Turkija | Celik Halat ve Tel. Sanayii A. Ş. Fahrettin Kerim Gokai Cad. Nr. 14 Denizciler iş Merkezi A. Blok Kat. 1 | A 219 |

Has Celik ve Halat Sanayii Ticaret A. S. Hacilar Yolu 8.Km Kayseri Turkija | A 220 |

2. 1 dalyje paminėtų prekių importas atleidžiamas nuo muito su sąlyga, jei:

a) pateikiant valstybės narės muitinei deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą, kartu pateikiama komercinė sąskaita, kurioje nurodomi bent jau priede paminėti duomenys;

b) muitinei deklaruotos ir paminėtos prekės tiksliai atitinka komercinėje sąskaitoje nurodytus aprašymus.

3 straipsnis

1. Sumos, užtikrintos laikinuoju antidempingo muitu, įvestu pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 230/2001 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto Čekijos, Tailando ir Turkijos kilmės produkto importui, galutinai surenkamos taikant galutinai įvesto muito normą. Gautos sumos, viršijančios galutinę antidempingo muito normą, grąžinamos.

2. Sumos, užtikrintos laikinuoju antidempingo muitu, įvestu pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 230/2001 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto Rusijos kilmės produkto importui, galutinai surenkamos taikant galutinai įvesto muito normą.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. rugpjūčio 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. Michel

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2238/2000 (OL L 257, 2000 10 11, p. 2).

[2] OL L 34, 2001 2 3, p. 4.

[3] Žr. šio Oficialiojo leidinio 47 psl.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Komercinėje sąskaitoje nurodytina informacija apie sandorius, įvykdytus laikantis įsipareigojimo

1. Antraštė "KOMERCINĖ SĄSKAITA UŽ PREKES, KURIOMS TAIKOMAS ĮSIPAREIGOJIMAS".

2. Komercinę sąskaitą išrašančios bendrovės, paminėtos 2 straipsnio 1 dalyje, pavadinimas.

3. Komercinės sąskaitos numeris.

4. Komercinės sąskaitos data.

5. Papildomas TARIC kodas, taikomas sąskaitoje nurodytoms prekėms, deklaruotinoms Bendrijos pasienio muitinėje.

6. Tikslus prekių aprašymas, įskaitant:

- produkto kodo numerį (PKN), nustatytą svarstomo eksportuojančio gamintojo pateiktame pasiūlyme dėl įsipareigojimo;

- vijų skaičių, vielų skaičių vijoje, vielų išdėstymą vijoje (pvz., Standard, Seal, Warrington ir t. t.); lyno savybes (atsparus sukimuisi, suspaustas ir t. t.);

- bendrovės produkto kodo numerį (PKN), kai taikoma;

- KN kodą;

- kiekį (nurodoma kg ir ilgio matais).

7. Pardavimo sąlygų aprašymas, įskaitant:

- kainą už kg;

- taikomas apmokėjimo sąlygas;

- taikomas pristatymo sąlygas;

- bendras nuolaidas ir grąžinimus.

8. Prekes importuojančios bendrovės, kuriai bendrovė tiesiogiai išrašo sąskaitą, pavadinimas.

9. Bendrovės darbuotojo, išrašiusio sąskaitą, vardas ir pavardė bei šis parašu patvirtintas pareiškimas:

"Aš, toliau pasirašęs, patvirtinu, kad šioje sąskaitoje nurodytos prekės, skirtos eksportuoti į Europos bendriją, parduodamos laikantis (bendrovė) pasiūlyto įsipareigojimo, patvirtinto Europos Komisijos sprendimu 2001/602/EB, ir neviršijant jo apimties. Pareiškiu, kad šioje sąskaitoje pateikta informacija yra išsami ir teisinga."

--------------------------------------------------