31997R0894

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 894/97

1997 m. balandžio 29 d.

nustatantis tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomon [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

(1) kadangi 1986 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3094/86, nustatantis tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones [3], buvo dažnai ir iš esmės keičiamas; kadangi, siekiant aiškumo ir racionalumo, šis reglamentas turėtų būti susistemintas;

(2) kadangi, siekiant užtikrinti jūros biologinių išteklių apsaugą ir subalansuotą žuvininkystės išteklių naudojimą, atitinkantį tiek žvejų, tiek vartotojų interesus, žuvininkystės išteklių apsaugai turi būti nustatytos techninės priemonės, kuriose, inter alia, nurodomi leistini tinklų akių dydžiai, priegaudos ir žuvų dydžiai, taip pat apribojimai žvejoti tam tikrose vietose, tam tikrais laikotarpiais ir su tam tikrais įrankiais;

(3) kadangi reikia surasti pusiausvyrą tarp techninių apsaugos priemonių pritaikymo žvejybos būdų įvairovei ir poreikio turėti vienodas, lengviau taikomas taisykles;

(4) kadangi į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos žvejybos veiklą Skagerrak ir Kattegat sąsiauriuose reguliuojančios taisyklės, dėl kurių susitarė Bendrija su Norvegija ir Švedija; kadangi atsižvelgiant į mokslinius patarimus, tam tikrai žvejybai Skagerrak ir Kattegat būtina taikyti sezoninius apribojimus;

(5) kadangi Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija turi priimti valdymo priemones, susijusias su žvejyba Baltijos jūroje;

(6) kadangi pastaruoju metu neleistinai daug prarandama išmetant dalį laimikio; kadangi draudimas žvejoti naudojant nepakankamai selektyvias technologijas arba jauniklių susitelkimo vietose, taip pat tinklo akių padidinimas ir draudimas naudoti įrankius, dėl kurių daugėja išmetimų, yra pirmieji žingsniai visiškai atsisakant veiklos, nesuderinamos su išteklių apsauga ir tinkamu naudojimu; kadangi būtina įvesti aiškią valdymo ir naudojimo sistemą, maksimaliai sumažinančią išmetimą;

(7) kadangi gaudant kai kurių rūšių žuvis, taip pat priegaudas ir saugomas rūšis, tikslinga apibūdinti žvejybos būdą;

(8) kadangi daugkartiniai bandymai parodė, kad kvadratinių tinklo akių sekcijos naudojimas užmetant juos priekyje ir virš tralo maišo žymiai padeda sumažinti per mažo dydžio žuvų patekimą į tinklus;

(9) kadangi pramoninė žvejyba yra nuolatinė veikla ir kadangi dėl to ją reguliuojančios sąlygos taip pat turėtų būti nekintamos;

(10) kadangi kai kurias rūšis, kurios bus perdirbamos į žuvies miltus ir taukus, galima gaudyti tinklais, kurių akys sumažintos, saugantis, kad tokia žvejyba nedarytų neigiamos įtakos kitiems priedugnio žuvų ištekliams, ypač Atlanto menkėms ir juodadėmėms menkėms;

(11) kadangi didėja tendencija naudoti vis mažesnes tinklo akis dugniniuose statomuose žiauniniuose tinklose, pinkliuose tinkluose ir sieniniuose tinkluose, o tai žymiai padidina verslinių rūšių jauniklių mirtingumo koeficientą;

(12) kadangi ši tendencija turi būti kontroliuojama, ir statomų įrankių, tokių, kaip dugniniai žiauniniai tinklai, pinklūs tinklai ir sieniniai tinklai, akys turėtų būti apskaičiuojamos taip, kad būtų selektyviai žvejojamos verslinės rūšys arba jų grupės;

(13) kadangi atitinkamų rūšių žuvų biologoniai parametrai skiriasi priklausomai nuo geografininių zonų; kadangi šie skirtumai pateisina skirtingų priemonių taikymą tose zonose;

(14) kadangi siekiant suteikti žvejams galimybę pritaikyti turimus įrankius prie naujų reikalavimų, turėtų būti skirtas pakankamas pereinamasis laikotarpis;

(15) kadangi turėtų būti apibrėžtas būdas, kaip matuoti vėžiagyvius ir moliuskus;

(16) kadangi taisyklės dėl žvejybos 12 mylių priekrantės zonoje turėtų būti sudarytos taip, kad jų būtų galima laikytis;

(17) kadangi dėl to valstybių narių pakrančių zonose turėtų būti numatyta atsiganymo plotų apsauga, atkreipiant dėmesį į specifines biologines įvairių zonų sąlygas;

(18) kadangi neselektyvus gaubiamųjų tinklų naudojimas tunų būriams ir kitų rūšių žuvims, besilaikančioms kartu arba greta jūros žinduolių, gali sąlygoti nereikalingą tų žinduolių gaudymą ir žudymą;

(19) kadangi tais atvejais, kai gaubiamieji tinklai naudojami teisingai ir atsakingai, jie yra efektyvus tam tikros pasirinktos verslinės rūšies žuvų gaudymo būdas; kadangi laikantis šių sąlygų, šis būdas nekelia grėsmės jūrų žinduolių apsaugai;

(20) kadangi 1989 m. gruodžio 22 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Rezoliuciją 44/225 dėl didelės apimties žvejybos pelaginiais dreifuojančiais tinklais ir jos įtakos gyviesiems pasaulio vandenynų ir jūrų ištekliams;

(21) kadangi Sprendimu 82/72 EEB [4] Taryba pavirtino Konvenciją dėl Europos gyvūnijos ir natūralių buveinių apsaugos (Berno Konvencija);

(22) kadangi Bendrija pasirašė Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, kurioje reikalaujama, kad visos tarptautinės bendrijos narės bendradarbiautų išsaugant ir valdant atvirų jūrų gyvuosius išteklius;

(23) kadangi nekontroliuojama ir didėjanti žvejyba dreifuojančiais tinklais gali sukelti didelių trūkumų dėl pernelyg intensyvios žvejybos pastangų ir padidėjusių ne verslinių rūšių priegaudų; kadangi dėl šios priežasties reikia sureguliuoti žvejybą dreifuojančiais tinklais;

(24) kadangi, siekiant netrukdyti moksliniams tyrimams, šis reglamentas neturi būti taikomas veiklai, kuri, kad ir pavieniais atvejais, gali būti reikalinga vykdant tokius tyrimus;

(25) kadangi tais atvejais, kai apsaugai kyla rimtas pavojus, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama imtis atitinkamų laikinų priemonių;

(26) kadangi, priėmus šį reglamentą, papildomos vietinės reikšmės nacionalinės priemonės neturėtų būti paskelbtos negaliojančiomis arba joms neturėtų būti daromos kliūtys;

(27) kadangi dėl tos priežasties tokios priemonės gali būti palaikomos arba priimamos tik Komisijai įvertinus, ar jos atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendrąją žuvininkystės politiką;

(28) kadangi šis reglamentas turėtų būti taikomas nepažeidžiant tam tikrų nacionalinių priemonių, viršijančių jame išdėstytus būtiniausius reikalavimus;

(29) kadangi gali prireikti skubių naujų apsaugos priemonių ir išsamių šio reglamento įgyvendinimo taisyklių; kadangi šios priemonės ir taisyklės turėtų būti priimtos 1992 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3760/92, įsteigiančio Bendrijos žuvininkystės ir akvakultūros sistemą [5], 18 straipsnyje nustatyta tvarka,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Zonų apibrėžimai

1. Šis reglamentas taikomas išteklių žvejojimui ir iškrovimui, kuris vyksta visuose jūrų vandenyse, priklausančiuose valstybių narių suverenitetui arba jurisdikcijai, išskyrus atvejus, numatytus 6 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 17 dalyje ir 11 straipsnio 3 dalyje, ir esančiuose viename iš šių regionų:

1 regionas

Visi vandenys, esantys į šiaurę ir į vakarus nuo linijos, nubrėžtos per tašką, kurio koordinatės – 48° šiaurės platumos ir 18° vakarų ilgumos taško; iš ten – tiesiai į šiaurę iki 60° šiaurės platumos, iš ten – tiesiai į rytus iki 5° vakarų ilgumos, iš ten – tiesiai į šiaurę iki 60°30' šiaurės platumos, iš ten – tiesiai į rytus iki 4° vakarų ilgumos, iš ten – tiesiai į šiaurę iki 64° šiaurės platumos, iš ten – tiesiai į rytus iki Norvegijos pakrantės.

2 regionas

Visi vandenys į šiaurę nuo 48° šiaurės platumos, išskyrus 1 regiono ir ICES III b, III c ir III d kvadratų vandenis.

3 regionas

Visi ICES VIII ir IX parajonių vandenys.

4 regionas

Visi ICES X parajonio vandenys.

5 regionas

Visi rytų Atlanto centrinės dalies, apimančios 34.1.1, 34.1.2, 34.1.3 kvadratus ir FAO–CECAF regiono 34 žvejybos zonos 34.2.0 parajonį, išskyrus Ispanijos suverenitetui ir jurisdikcijai priklausančius vandenis aplink Kanarų salas.

6 regionas

Visi Prancūzijos Gvianos departamento priekrantės vandenys.

7 regionas

Visi Prancūzijos Martinikos ir Gvadelupos departamento priekrančių vandenys.

8 regionas

Visi Prancūzijos Réuniono departamento priekrančių vandenys.

2. Šiame reglamente raidėmis "NAFO", "ICES" ir "FAO" pažymėtos geografinės zonos yra atitinkamai Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos, Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos apibrėžtos zonos. Jos apibūdintos atsižvelgiant į visus vėlesnius keitimus, padarytus 1978 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3179/78 dėl Europos ekonominės bendrijos priimtos Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejojant šiaurės vakarų Atlante [6] ir Komisijos komunikatuose Nr. 85/C 335/02 [7] ir Nr. 85/C 347/05 [8].

3. 1 straipsnio dalyje nurodyti regionai, ypač remiantis 2 dalyje pateiktais apibrėžimais, 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skirstomi į geografines zonas.

4. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, šiame reglamente Kattegat iš šiaurės ribojamas linija, brėžiama nuo Skagen švyturio iki Tistlarna švyturio, o iš ten – iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, ir iš pietų ribojamas linija, brėžiama nuo Hasenore Head iki Gniben Point, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg iki Kullen.

Skagerrak iš vakarų ribojamas linija, brėžiama nuo Hanstholm švyturio iki Lindesnes švyturio, ir iš pietų ribojamas linija, brėžiama nuo Skagen švyturio ir Tistlarna švyturio, ir iš čia – iki artimiausio Švedijos pakrantės taško.

5. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies, šiame reglamente Šiaurės jūrai priskiriamas ICES IV parajonis, ICES IIa kvadrato gretima dalis į pietus nuo 64° šiaurės platumos, ir ICES IIIa kvadrato ta dalis, kuriai netaikomas 4 straipsnio dalyje pateiktas Skagerrak apibrėžimas.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TINKLAI IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

2 straipsnis

Minimalus akių dydis

1. Visuose I priede nurodytuose regionuose arba geografiniuose rajonuose, atsižvelgiant, jei reikia, į laikotarpį ir variklio galingumą, draudžiama naudoti bet kokį tralą, danišką velkamąjį tinklą arba panašų traukiamąjį tinklą, išskyrus tuos, kurių tinklo akių dydis toje tinklo dalyje, kur jos mažiausios, yra lygus arba didesnis už vieną iš priede išvardytų mažiausių tinklo akių dydį, toliau vadinamą "orientaciniu minimaliu tinklo akių dydžiu", ir jei tais tinklais sužvejotas ir laive laikomas laimikis apima:

- patvirtintų verslinių rūšių procentinį santykį, lygų arba didesnį už I priede nurodytą,

- saugomų rūšių procentinį santykį, kuris neviršija nurodyto I priede,

kalbant apie orientacinį minimaliu tinklo akių dydį.

Nepaisant šio straipsnio 1 dalies pirmosios įtraukos, minimalų verslinių rūšių procentinį santykį galima apskaičiuoti sudėjus visų sužvejotų verslinių rūšių kiekius, jei:

- tai yra verslinės rūšys, tarp kurių saugomos rūšys sudaro daugiausiai 10 %,

- tai yra verslinės rūšys, kurioms minimalus orientacinis tinklo akių dydis yra toks pat arba mažesnis už naudojamo tinklo akių dydį,

- visos saugomos rūšys sudaro ne daugiau kaip 10 % bendro visų verslinių rūšių svorio.

Šiame reglamente saugomos rūšys apibrėžiamos kaip rūšys, kurių verslinis dydis nurodytas II priede arba kurios atpažįstamos tame priede pagal žvaigždutę prie atitinkamo regiono.

Šios straipsnio dalies nuostatos nepažeidžia šio straipsnio 2–9 dalyse nustatytų specialių nuostatų.

2. Dragoms šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos. Tačiau, žvejojant dragomis, draudžiama laive turėti arba iškrauti daugiau nei 10 % saugomų rūšių.

3. I priede nurodytas procentinis santykis apskaičiuojamas proporcingai visų žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų, išrūšiuotų ar iškraunamų, svoriui, atsižvelgiant į visą perkrautą kiekį.

Nepaisant straipsnio 1 dalies nuostatos, laive laikomų tobinių, sužvejotų tinklais mažesnėmis kaip 16 mm akimis, laimikio procentinis santykis gali būti apskaičiuojamas prieš išrūšiavimą. Ši nuostata netaikoma Skagerrak ir Kattegat sąsiauriuose.

Procentinį santykį galima apskaičiuoti remiantis vienu arba keliais rinktiniais mėginiais. Mėginių atrankos taisyklės gali būti sudaromos 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Rūšiuojama vos ištraukus tinklus. Jei saugomų rūšių sugavimo procentinis santykis viršija nustatytą I priede, jos tuoj pat išmetamos į jūrą.

5. Jei to paties reiso metu laimikiai buvo sužvejoti naudojant skirtingų rūšių tinklus su skirtingų dydžių akimis arba skirtinguose regionuose, geografinėse zonose arba papildomomis skirtingomis sąlygomis (tokiomis kaip skirtingi laikotarpiai) ir jei šios skirtingos žvejojimo sąlygos reiškia I priede išvardytų orientacinių minimalių tinklo akių dydžių pokyčius (su atitinkamais procentais), procentai apskaičiuojami kiekvienam laimikiui atskirai pagal kiekvieną skirtingą sąlygą.

Visi laimikiai laikomi ištrauktais mažiausias akis turinčiu laivo tinklu, jei kitaip nenurodyta laivo žurnale, pildomame laikantis 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemą [9], 6 straipsnio ir taisyklių, nustatytų įgyvendinant šį straipsnį.

6. Laimikis vertinamas kaip gyvasis svoris.

Šiame straipsnyje neišdarinėto norveginio omaro svorio ekvivalentas apskaičiuojamas jo uodegėlių svorį dauginant iš trijų.

7. Tinklai, kurių akių dydžiai yra mažesni už akis tų tinklų, kurie atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, laivuose nelaikomi, jei jie nėra surišti arba sukrauti taip, kad jų nebūtų galima skubiai panaudoti. Specialios taisyklės dėl įrankių laikymo gali būti sudarytos 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Variklio galia apibūdinama kaip didžiausia bendra ilgalaikė galia, kurią gali pasiekti kiekvieno variklio smagratis, ir kuri mechaninėmis, elektros energijos, hidraulinėmis ir kitomis priemonėmis gali būti laivo varomąja jėga. Tačiau jei variklyje yra greičių dėžė, galia matuojama prie greičių dėžės išėjimo antbriaunio.

Pagalbinių mechanizmų variklių galia neišskaičiuojama.

Variklio galia išreiškiama kilovatais (kW).

Ilgalaikė variklio galia nustatoma vadovaujantis reikalavimais, kuriuos priėmė Tarptautinė standartizacijos organizacija ir kurie paskelbti Tarptautiniame standarte ISO 3046/1, 1981 m. spalio mėn. antrajame leidime.

Pakeitimai, būtini derinant ketvirtoje pastraipoje numatytus reikalavimus su technikos pažanga, priimami 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Draudžiama laikyti laive arba naudoti bet kokį tralą, danišką velkamąjį tinklą arba panašų traukiamąjį tinklą, kurių akių minimalus dydis – 90 mm arba daugiau, turintį daugiau kaip 100 akių bent tralo maišo sensu stricto apskritimo tinkliniame audinyje be audinio jungčių ir kraštų.

Bet kurio tralo, daniško velkamojo tinklo arba panašaus traukiamojo tinklo, kurio akių dydis yra lygus arba didesnis nei 100 mm, viršutinėje tralo maišo dalyje gali būti įtaisyta kvadratinių tinklo akių tinklinio audeklo sekcija (plokštė arba langas), pritvirtinta prie jungčių ir kraštų, kurios akių dydis – 90 mm arba daugiau.

"Kvadratinių akių tinklinis audeklas" yra tinklinis audeklas, uždėtas taip, kad abi plokštę sudarančių tinklo akių kryptys AB viena kryptimi būtų lygiagrečios tralo maišo sensu stricto išilginei ašiai, o kita kryptimi – stačiu kampu kirstų išilginę ašį. AB kryptis yra kryptis, lygiagreti stulpelio tiesinei sekai, imant kiekvieną greta esančią akį.

10. a) Dugniniai statomi žiauniniai tinklai, pinklūs tinklai ir sieniniai tinklai, kurių akių dydžiai neatitinka nė vienos V arba VI priede nurodytos kategorijos, draudžiami, ir jų negalima laikyti žvejybos laivuose. Šiame reglamente nurodytas sieninių tinklų akių dydis atitinka tinklo gabalo su mažiausiomis akimis dydį.

b) Kai 1 ir (arba) 2 regione žvejojama žvejybos laivais, naudojančiais dugninius statomus žiauninius tinklus, pinklius tinklus ir (arba) sieninius tinklus, kurių akių dydžiai atitinka vieną iš V priede nustatytų kategorijų, laive gali būti paliekamas ne mažesnis kaip 70 % vienos arba kelių rūšių ar rūšių grupių, nurodytų atitinkamoje tinklo akių dydžio kategorijoje, gyvo svorio procentinis santykis.

c) Kai 3 regione žvejojama žvejybos laivais, naudojančiais dugninius statomus žiauninius tinklus, pinklius tinklus ir (arba) sieninius tinklus, kurių akių dydžiai atitinka vieną iš VI priede nustatytų kategorijų, laive gali būti paliekamas ne mažesnis kaip 70 % vienos arba kelių rūšių ar rūšių grupių, nurodytų atitinkamoje tinklo akių dydžio kategorijoje, gyvo svorio procentinis santykis.

d) Šiame reglamente vartojamos tokios sąvokos:

i) "dugniniai statomi žiauniniai tinklai arba pinklūs tinklai" : yra bet kokie statomieji, iš vieno tinklinio audeklo gabalo pagaminti tinklai, bet kokiomis priemonėmis pritvirtinti prie jūros dugno;

ii) "sieniniai tinklai" yra bet kokie statomieji tinklai iš dviejų arba kelių tinklo gabalų, lygiagrečiai pakabintų prie vienos pavaros, bet kokiomis priemonėmis pritvirtinti prie jūros dugno.

e) a, b ir c punktai netaikomi salmonidae ir agnatha laimikiams.

Išsamios taisyklės dėl šios straipsnio dalies taikymo, taip pat dėl tinklo akių dydžio matavimo priimamos ne vėliau kaip 1997 m. gruodžio 31 d. 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

3 straipsnis

Tinklo akių dydžio nustatymas

Tinklo akių dydžio nustatymo techninės taisyklės sudaromos 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

4 straipsnis

Priedai prie tinklų

Nenaudojama joks įtaisas, dėl kurio bet kurioje tinklo dalyje esanti akis būtų užblokuota arba žymiai sumažinta kitokiu būdu.

Ši nuostata neatmeta galimybės naudoti tam tikrus įtaisus, kurių sąrašas ir techninis aprašymas sudaromas 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ŽUVŲ, VĖŽIAGYVIŲ IR MOLIUSKŲ VERSLINIS DYDIS

5 straipsnis

1. Nepakankamo dydžio laikomos tos žuvys, vėžiagyviai arba moliuskai, kurių matmenys yra mažesni už II arba III priede nurodytuosius, taikomus atitinkamoms rūšims ir regionui arba konkrečiai geografinei zonai, jei nurodyta. Jei numatyta daugiau nei vienas verslinio dydžio matavimo būdas, verslinio dydžio žuvimi, vėžiagyviu arba moliusku laikomas toks, kurio bent vienas matmuo yra didesnis už atitinkamą minimalų matmenį.

2. a) Žuvies dydis matuojamas nuo snukio galo iki uodegos peleko galo.

b) Norveginio omaro ir omarų dydis matuojamas taip, kaip nurodyta IV priede:

- per visą kiaukuto ilgį, lygiagrečiai kūno vidurio linijai arba nuo užpakalinio akiduobių krašto iki kiaukuto išorinio krašto,

- per visą ilgį, nuo rostrumo galo iki telsono užpakalinio krašto, neįtraukiant šerelių.

Atskirtos norveginių omarų uodegėlės matuojamos nuo uodegėlės pirmojo segmento priekinio krašto iki telsono užpakalinio krašto (be šerelių).

c) Valgomųjų krabų dydis matuojamas taip, kaip nurodyta IV priede:

- per visą kiaukuto ilgį, palei vidurinę liniją nuo akiduobių iki kiaukuto užpakalinio krašto,

- per plačiausią šarvo vietą statmenai šarvo vidurio linijai,

- per bet kurios iš žnyplių paskutiniųjų dviejų segmentų didžiausią ilgį.

d) Kaip nurodyta IV priede, didžiojo krabo voro dydis matuojamas palei vidurio liniją, nuo kiaukuto krašto tarp rostrumų iki kiaukuto užpakalinio krašto.

e) Kaip nurodyta IV priede, dvigeldžiai moliuskai matuojami skersai per ilgiausią kiaukuto vietą.

f) Galvakojų moliuskų dydis matuojamas palei nugaros vidurio liniją nuo užpakalinio mantijos galo link priešakinio mantijos krašto, jei tai kalmarai ir sepijos, o jei aštuonkojai – matuojama iki akių lygio.

3. Nepakankamo dydžio žuvys, vėžiagyviai ir moliuskai nepaliekami laive arba neperkraunami, neiškraunami, nevežami, nesandėliuojami, neparduodami, nepateikiami arba nesiūlomi pardavimui, o tuoj pat paleidžiami į jūrą.

Tačiau ši nuostata netaikoma:

a) saugomų rūšių laimikiams, sužvejotiems laikantis 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų, kurios nebuvo atskirtos nuo patvirtintų verslinių rūšių ir kurios nėra parduodamos, pateikiamos arba siūlomos pardavimui bei skirtos žmonėms vartoti;

b) toliau nurodytoms rūšims, kai jos sudaro ne daugiau kaip 10 % bendro šių rūšių laimikio svorio:

- bet kurioje geografinėje zonoje sužvejotoms silkėms,

- Šiaurės jūroje sugautoms skumbrėms,

- II arba III prieduose išvardytoms rūšims, sugautoms Skagerrak arba Kattegat sąsiauriuose;

c) stauridėms (Trachurus spp.), skumbrėms (Scomber spp.) ir ančiuviams (Engraulis encrasicholus), naudojamiems kaip gyvas masalas.

Nepakankamo dydžio žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų procentinis santykis apskaičiuojamas pagal 2 straipsnio 3–6 dalių nuostatas.

4. Omarų, kurie buvo sužvejoti III priede nurodytuose regionuose arba geografinėse zonose ir kurių rūšims yra nurodyti versliniai dydžiai, nuo kūno atskirtas uodegėles arba žnyples iškrauti draudžiama.

Galima iškrauti tik neišdarinėtas šukutes (Pecten spp.).

5. II arba III priede žvaigždutėmis pažymėtų rūšių verslinis dydis nustatomas 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ŽVEJYBOS DRAUDIMAS

6 straipsnis

Lašiša ir šlakis

1. Lašiša ir šlakis negali būti laikomi laive arba perkraunami, iškraunami, vežami, sandėliuojami, parduodami, pateikiami arba siūlomi pardavimui, o tuoj pat paleidžiami į jūrą, jei jie buvo sužvejoti:

a) vandenyse, esančiuose už 12 mylių ribos, matuojamos nuo valstybių narių bazinių linijų 1, 2, 3 ir 4 regionuose;

b) nukrypstant nuo 1 straipsnio 1 dalies, 1, 2, 3 ir 4 regionuose už valstybių narių suverenitetui ir jurisdikcijai priklausančių vandenų ribos;

c) žvejojant tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais traukiamaisiais tinklais, kurių akių dydis – mažiau kaip 70 mm.

2. Skagerrak ir Kattegat sąsiauriuose draudžiama žvejoti lašišą ir šlakį toliau kaip per keturias mylias nuo bazinės linijos.

7 straipsnis

Silkė

1. Kasmet nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 30 d. draudžiama gaudyti silkę geografinėje zonoje, kurios ribos brėžiamos linijomis, jungiančiomis šiuos taškus:

- Butt of Lewis,

- Wrath iškyšulį,

- 58° 55′ šiaurės platumos, 5° 00′ vakarų ilgumos,

- 58° 55′ šiaurės platumos, 7° 10′ vakarų ilgumos,

- 58° 20′ šiaurės platumos, 8° 20′ vakarų ilgumos,

- 57° 40′ šiaurės platumos, 8° 20′ vakarų ilgumos.

- Šiaurės Uist vakarinę pakrantę ties 57° 40′ šiaurės platumos, iš ten – išilgai salos šiaurinės pakrantės iki 57° 40′ 36′′ šiaurės platumos, 7° 20′ 39′′ vakarų ilgumos,

- 57° 50′ 03′′ šiaurės platumos, 7° 08′ 06′′ vakarų ilgumos,

- į šiaurės rytus palei Lewis vakarinę pakrantę iki pradinio taško (Butt of Lewis).

2. Laive draudžiama laikyti daugiau nei 5 % silkės nuo bendro svorio žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų, sužvejotų toje zonoje per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį. Procentai apskaičiuojami pagal 2 straipsnio 3–6 dalių nuostatas.

3. Nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d. draudžiama gaudyti silkę zonoje, kurios ribos apibrėžtos šiomis koordinatėmis:

- Danijos vakarine pakrantė ties 55° 30′ šiaurės platumos,

- 55° 30′ šiaurės platumos, 7° 00′ rytų ilgumos,

- 57° 00′ šiaurės platumos, 7° 00′ rytų ilgumos,

- Danijos vakarinė pakrantė ties 57° 00′ šiaurės platumos.

4. Nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 30 d. draudžiama žvejoti silkę zonoje tarp 6 ir 12 mylios nuo Jungtinės Karalystės rytinės pakrantės, matuojant nuo bazinės linijos tarp 54° 10′ šiaurės platumos ir 54° 45′ šiaurės platumos, o nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d. – tarp 55° 30′ šiaurės platumos ir 55° 45′ šiaurės platumos.

5. Airijos jūroje (ICES VII a kvadratas) jūros zonoje tarp Škotijos, Anglijos ir Velso vakarinių pakrančių ir linijos, esančios 12 mylių atstumu nuo tų pakrančių bazinių linijų, pietuose brėžiamos iki 53° 20′ šiaurės platumos, o šiaurės vakaruose – iki linijos, brėžiamos tarp Galloway kyšulio (Škotija) ir Point of Ayre (Meno sala), silkės žvejyba draudžiama ištisus metus.

6. Nuo rugsėjo 21 d. iki gruodžio 31 d. silkės žvejyba draudžiama tose Airijos jūros dalyse (ICES VII a rajonas), kurias apibrėžia šios koordinatės:

a) - Meno salos rytinė pakrantė ties 54° 20′ šiaurės platumos,

- 54° 20′ šiaurės platumos, 3° 40′ vakarų ilgumos,

- 53° 50′ šiaurės platumos, 3° 50′ vakarų ilgumos,

- 53° 50′ šiaurės platumos, 4° 50′ vakarų ilgumos,

- Meno salos pietvakarinė pakrantė ties 4° 50′ vakarų ilgumos,

b) - Šiaurės Airijos rytinė pakrantė ties 54° 15′ šiaurės platumos,

- 54° 15′ šiaurės platumos ir 5° 15′ vakarų ilgumos,

- 53° 50′ šiaurės platumos ir 5° 50′ vakarų ilgumos,

- Airijos rytinė pakrantė ties 53° 50′ šiaurės platumos.

Logan įlankoje, kuri apibūdinama kaip vandenys į rytus nuo linijos, besitęsiančios nuo Logano kyšulio ties 54° 44′ šiaurės platumos ir 4° 59′ vakarų ilgumos iki Laggantalluch Head ties 54° 41′ šiaurės platumos ir 4° 58′ vakarų ilgumos.

7. Nepaisant šio straipsnio 6 dalies, laivams, kurių ilgis neviršija 12,2 m, ir kurie stovi uostuose, esančiuose Airijos ir Šiaurės Airijos rytinėje pakrantėje tarp 53° 00′ šiaurės platumos ir 55° 00′ šiaurės platumos, galima žvejoti silkę draudžiamoje zonoje, apibūdintoje šio straipsnio 6 dalies b punkte. Vienintelis patvirtintas žvejojimo būdas yra žvejyba dreifuojančiais tinklais, kurių minimalus akių dydis yra 54 mm.

8. Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti silkę jūros plotuose, esančiuose į šiaurės rytus nuo linijos, jungiančios Kintyre kyšulį ir Corsewall Point.

9. Šiame straipsnyje apibūdintos zonos ir laikotarpiai gali būti pakeisti 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

8 straipsnis

Šprotai

1. Skagerrak ir Kattegat sąsiauriuose ištisus metus draudžiama gaudyti šprotus tralu, kurio akių dydis mažesnis nei 32 mm.

2. Šprotų žvejyba draudžiama:

a) nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d. zonoje, kurią riboja per šuos taškus nubrėžtos linijos:

- Danijos vakarinė priekrantė ties 55° 30′ šiaurės platumos,

- 55° 30′ šiaurės platumos ir 7° 00′ rytų ilgumos,

- 57° 00′ šiaurės platumos ir 7° 00′ rytų ilgumos,

- Danijos vakarinė priekrantė ties 57° 00′ šiaurės platumos.

b) ICES statistiniame rajone 39E8 nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šiame reglamente šis ICES rajonas yra teritorija, kurią riboja linija, einanti tiesiai į rytus nuo Jungtinės Karalystės rytinės pakrantės palei 55° 00′ šiaurės platumos iki taško ties 1° 00′ vakarų ilgumos, iš ten – tiesiai į šiaurę iki taško ties 55° 30′ šiaurės platumos, lygiagrete, o iš ten – tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės.

c) Moray įlankos vidaus vandenyse į vakarus nuo 3° 30′ vakarų ilgumos ir Forth įlankos vidaus vandenyse į vakarus nuo 3° 00′ vakarų ilgumos – nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

9 straipsnis

Skumbrė

1. Draudžiama laikyti laive skumbrę, sužvejotą geografinėje zonoje, kurios ribos apibrėžtos šiomis koordinatėmis:

- taškas Anglijos pietinėje pakrantėje ties 2° 00′ ties vakarų ilgumos,

- 49° 30′ šiaurės platumos, 02° 00′ vakarų ilgumos,

- 49° 30′ šiaurės platumos, 07° 00′ vakarų ilgumos,

- 52° 00′ šiaurės platumos, 07 00′ vakarų ilgumos,

- taškas Velso vakarinėje pakrantėje ties 52° 00′ šiaurės platumos,

jei skumbrės svoris neviršija 15 % visų šioje zonoje sugautų ir laive esančių skumbrės ir kitų rūšių žuvų bendro svorio.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a) laivams, iš kurių žvejojama žiauniniais tinklais arba rankinėmis ūdomis;

b) laivams, žvejojantiems dugniniais tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba kitais panašiais traukiamaisiais tinklais, jei laive bent 75 % visų laive esančių rūšių žuvies bendro svorio sudaro:

- norveginis omaras, kai laivuose naudojami tinklai, kurių akių dydis yra nustatytas I priede nurodytiems konkretiems geografiniams regionams arba zonoms,

- norveginis omaras ir II priede išvardytų rūšių, kai laivuose naudojami tinklai, kurių akių dydis konkrečioms rūšims ir geografiniams regionams arba zonoms yra nustatytas I priede;

c) laivams, kurie vyksta per šią teritoriją tranzitu, su sąlyga, kad visi žvejybos įrankiai yra sukrauti laikantis 2 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų;

d) laivams, kurie neturi žvejojimo įrangos ir į kuriuos skumbrės yra perkraunamos.

3. Visa laive esanti skumbrė laikoma sužvejota šio straipsnio 1 dalyje numatytoje zonoje, išskyrus tas, kurios tolesnėse pastraipose nurodyta tvarka buvo deklaruotos kaip buvusios laive prieš laivui įplaukiant į tą zoną.

Laivo, kuriame laikoma skumbrė ir kuris ketina įplaukti į šią zoną bei jame žvejoti, kapitonas valstybės narės, kurios zonoje jis ketina žvejoti, kontrolės institucijai ne anksčiau kaip 36 valandos ir ne vėliau kaip 24 valandos iki laivui įplaukiant į šią zoną praneša apie apskaičiuotą savo atplaukimo laiką ir vietą.

Įplaukdamas į zoną, kapitonas atsakingai kontrolės institucijai praneša apie laive turimus skumbrės kiekius ir kurie įrašyti laivo žurnale. Gali būti reikalaujama, kad laivo kapitonas kompetetingos kontrolės institucijos nustatytu laiku ir jos nurodytoje vietoje laivo sugavimus ir laivo žurnalą pateiktų patikrinti. Laikas patikrinimui atlikti negali būti skiriamas vėliau kaip po šešių valandų nuo to momento, kada kompetetinga kontrolės institucija gauna pranešimą apie laive laikomų skumbrių kiekį, o vieta privalo būti kiek įmanoma arčiau to taško, ties kuriuo laivas įplaukia į zoną.

Laivo, ketinančio įplaukti į zoną, kad į jį būtų perkrautos skumbrės, kapitonas valstybės narės, kurios zonoje skumbrės perkraunamos, kompetetingai kontrolės institucijai ne anksčiau kaip 36 valandos ir ne vėliau kaip 24 valandos iki perkrovimo pradžios praneša apie numatomą operacijos laiką ir vietą. Užbaigus perkrovimą kapitonas kompetetingai kontrolės institucijai nedelsdamas praneša apie į jo laivą perkrautos skumbrės kiekį.

Atsakingos kontrolės institucijos:

- Pranzūzijoje:

Mimer, teleksas: Paris 250823,

- Airijoje:

Department of Marine, teleksas: Dublin 91798 MRNE,

- Jungtinėje Karalystėje:

Ministry of Agriculture, Fisheries and Food, teleksas: London 21274.

Ši straipsnio dalis nereiškia, kad laivas, plaukiantis su valstybės narės vėliava arba įregistruotas valstybėje narėje, kuri neturi skumbrės kvotos šioje zonoje arba kurių kvota išeikvota, turi leidimą laikyti laive skumbrę, jei šios skumbrės yra priegauda, sugauta kartu su stauridžių ir sardinių laimikiais, ir skumbrės kiekis neviršija 10 % laive esančių skumbrių, stauridžių ir sardinių bendro svorio, išskyrus tuos atvejus, kai kapitonas gali įrodyti, jog skumbrė buvo sužvejota kitur.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

TAM TIKRŲ ŽVEJYBOS BŪDŲ APRIBOJIMAI

10 straipsnis

Apribojimai naudoti tam tikrų rūšių laivus ir įrankius tam tikrais laikotarpiais ir tam tikrose geografinėse zonose žvejojant tam tikrų rūšių žuvis

1. Draudžiama naudoti gaubiamuosius tinklus:

a) gaudant silkę ICES VII g–k kvadratuose ir geografinėje zonoje, kurią apibrėžia:

- šiaurėje – 52° 30′ šiaurės platumos,

- pietuose – 52° šiaurės platumos,

- vakaruose – Airijos pakrantė,

- rytuose – Jungtinės Karalystės pakrantė;

b) žvejojant II priede išvardytas rūšis atitinkamame regione arba geografinėje zonoje.

Žvejojant gaubiamaisiais tinklais, draudžiama turėti laive:

- tokį kiekį II priede išvardytų rūšių žuvų, kuris 5 % viršija bendrą laive esančių žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų svorį, ir

- žvejojant pirmosios pastraipos pirmoje įtraukoje apibūdintoje zonoje tokį silkės kiekį, kuris sudaro daugiau kaip 5 % bendro laive esančių žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų svorio.

Procentai skaičiuojami pagal 2 straipsnio 3–6 dalis.

2. a) Laivuose draudžiama turėti arba naudoti sijinius tralus, kurių bendras sijų ilgis, gautas sudėjus kiekvienos sijos ilgius, yra daugiau kaip 24 m arba gali būti dar ilgesnis.

b) Sijinius tralus draudžiama naudoti Kattegat sąsiauryje.

3. a) 12 mylių zonoje nuo Prancūzijos, į šiaurę nuo 51° 00′ šiaurės platumos lygiagretės, Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos pakrančių ir Danijos vakarinės pakrantės iki Hirtshals švyturio, matuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys, nežvejojama jokiais laivais, kurių bendras ilgis yra daugiau nei aštuoni metrai, naudojant bet kokias sijas arba dugninį tralą.

Nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. pirmiau minėta zona išplečiama iki geografinės zonos, kuri ribojama linija, jungiančia šias kordinates:

- tašką Danijos vakarinėje pakrantėje ties 57° 00′ šiaurės platumos,

- 57° 00′ šiaurės platumos, 7° 15′ rytų ilgumos,

- 55° 00′ šiaurės platumos, 7° 15′ rytų ilgumos,

- 55° 00′ šiaurės platumos, 7° 00′ rytų ilgumos,

- 54° 30′ šiaurės platumos, 7° 00′ rytų ilgumos,

- 54° 30′ šiaurės platumos, 7° 30′ rytų ilgumos,

- 54° 00′ šiaurės platumos, 7° 30′ rytų ilgumos,

- 54° 00′ šiaurės platumos, 6° 00′ rytų ilgumos,

- 53° 50′ šiaurės platumos, 6° 00′ rytų ilgumos,

- 53° 50′ šiaurės platumos, 5° 00′ rytų ilgumos,

- 53° 30′ šiaurės platumos, 5° 00′ rytų ilgumos,

- 53° 30′ šiaurės platumos, 4° 15′ rytų ilgumos,

- 53° 00′ šiaurės platumos, 4° 15′ rytų ilgumos,

- tašką Nyderlandų pakrantėje ties 53° 00′ šiaurės platumos.

b) Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies a punkto, laivais, kurių pavadinimai ir techninė charakteristika yra sąraše, sudaromame 18 straipsnyje nustatyta tvarka, leidžiama žvejoti minėtoje zonoje sijiniais tralais tais laikotarpiais, kuriais paprastai sijiniais tralais žvejoti draudžiama.

Laivai, kurie gali būti nurodyti šios straipsnio dalies pirmoje pastraipoje minimame sąraše, turi atitikti šiuos kriterijus:

- turi būti pradėti eksploatuoti iki 1987 m. sausio 1 d.,

- išskyrus laivus, kuriais žvejojami vėžiagyviai, jų variklio galia turi neviršyti 221 kW, o sumažintos galios variklių atveju – ne didesnė kaip 300 kW iki galios sumažinimo.

Sąraše esantis laivas gali būti pakeistas bet kuriuo laivu su nesumažintos galios varikliu, kurio galia neviršija 221 kW ir kurio bendras ilgis, apibūdintas šio straipsnio 13 dalyje, neviršija 24 m.

Sąraše esančio laivo variklis gali būti pakeistas tik tokiu varikliu, kurio galia nesumažinta ir neviršija 221 kW.

c) Tačiau draudžiama naudoti sijinius tralus, kurių bendras sijų ilgis, gaunamas sudėjus visų sijų ilgius, yra didesnis nei devyni metrai arba gali būti padidintas, kad viršytų devynis metrus, išskyrus tuos atvejus, kai dirbama su įrankiais, sukonstruotais ir naudojamais krevetėms (Crangon spp.) arba (Pandalus montagui) gaudyti.

Tačiau laivuose, kurių pagrindinė paskirtis yra gaudyti krevetes (Crangon spp.), leidžiama naudoti sijas, kurių bendras ilgis yra daugiau nei devyni metrai, kai žvejojami jūrų liežuviai, jei tie laivai yra kasmet sudaromuose sąrašuose.

d) Nepaisant šio straipsnio 3 dalies a punkto, dugniniai tralai, kurių variklio galia neviršija 221 kW, o sumažintos galios variklių atveju – ne didesnė kaip 300 kW iki galios sumažinimo, galima žvejoti toje straipsnio dalyje nurodytoje zonoje.

e) Nepaisant šio straipsnio 3 dalies a punkto, laivais, kurių variklio galia viršija 221 kW, galima žvejoti toje straipsnio dalyje nurodytoje zonoje dugniniais tralais su sąlyga, kad sužvejota jūrų plekšnė ir jūrų liežuvis bus tuoj pat išleidžiami į jūrą, jei jie sudarys daugiau kaip 5 % bendro laive esančio laimikio svorio.

Procentai apskaičiuojami laikantis 2 straipsnio 3–6 dalių.

4. 12 mylių zonoje nuo Jungtinės Karalystės ir Airijos pakrančių, matuojamoje nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys, nežvejojama jokiais laivais, naudojančiais sijinius tralus.

Tačiau visų kitų toliau išvardytų kategorijų laivais galima žvejoti minėtoje zonoje naudojant sijinius tralus:

- laivais, kuriuos pradėta eksploatuoti iki 1987 m. sausio 1 d., išskyrus vėžiagyvius žvejojančius laivus, kurių variklių galia neviršija 221 kW, o sumažintos galios variklių atveju – ne didesnė kaip 300 kW iki galios sumažinimo,

- laivais, kuriuos pradėta eksploatuoti po 1986 m. gruodžio 31 d., kurių variklių galia nesumažinta ir neviršija 221 kW ir kurių bendras ilgis, apibrėžtas šio straipsnio 13 dalyje, neviršija 24 metrų,

- laivais, kurių varikliai po 1986 m. gruodžio 31 d. buvo pakeisti varikliais, kurių galia nebuvo sumažinta ir ji neviršija 221 kW.

Tačiau draudžiama naudoti sijinius tralus, kurių sijų bendras ilgis, matuojamas sudedant visų sijų ilgius, yra didesnis nei devyni metrai, išskyrus tuos atvejus, kai dirbama su įrankiais, sukonstruotais ir naudojamais krevetėms (Crangon spp.) arba (Pandalus montagui) gaudyti.

5. Žvejybos laivams, neatitinkantiems kriterijų, leidžiančių įtraukti juos į sąrašus, sudaromus laikantis šio straipsnio 3 ir 4 dalių, draudžiama užsiimti tose straipsnio dalyse nurodyta žvejybine veikla.

6. Išsamios šio straipsnio 3 ir 4 dalių įgyvendinimo taisyklės, įtraukiant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąrašų sudarymo taisyklės, sudaromos 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Variklio galia apibūdinama taip, kaip nurodyta 2 straipsnio 8 dalyje.

8. Eksploatacijos pradžia laikoma ta diena, kai pirmą kartą buvo išduotas oficialus saugos sertifikatas.

Jei oficialus saugos sertifikatas nebuvo išduotas, eksploatacijos pradžia laikoma diena, kai laivas buvo pirmą kartą įrašytas į oficialų žvejybos laivų registrą.

Tačiau žvejybos laivų, kuriais pradėta žvejoti iki 1986 m. spalio 14 d., eksploatacijos pradžia laikoma diena, kai jie pirmą kartą buvo įrašyti į oficialų žvejybos laivų registrą.

9. Nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 15 d. vandenyse, esančiuose trijų mylių atstumu nuo Skagerrak ir Kattegat bazinių linijų, draudžiama žvejoti tralais, kurių akių dydis mažesnis nei 32 mm.

Tačiau šiuose vandenyse ir šiuo laikotarpiu tralais žvejojant:

- giliavandenes krevetes (Pandalus borealis), galima naudoti tinklus, kurių minimalus akių dydis 30 mm,

- gyvagimdes vėgėles (Zoarces viviparas), grundalus (Gobiidae) arba skorpenines žuvis (Cottus spp.), naudotinas masalui, galima naudoti tinklus su bet kokio dydžio akimis.

10. ICES VII C kvadrate draudžiama žvejoti ančiuvius pelaginiais tralais.

11. Šiame straipsnyje nurodytose zonose, kuriose negalima naudoti tralų, sijinių tralų, daniškų velkamųjų tinklų arba panašių traukiamųjų tinklų, tokius tinklus draudžiama laikyti laive, jei jie tinkamai nesurišti ir nesukrauti pagal 2 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

12. Draudžiama naudoti žvejybai sprogmenis, nuodingas arba svaiginančias medžiagas bei ginklus. Tačiau tunus ir milžinryklius galima gaudyti žeberklais.

Išskyrus tunus ir milžinryklius, Skagerrak ir Kattegat sąsiauriuose draudžiama gaudyti žuvis naudojant elektros srovę.

13. Laivo ilgis yra bendras ilgis, apibrėžiamas kaip tiesus atstumas tarp laivo pirmagalio priekinio taško ir laivagalio paskutiniojo taško.

Laivo pirmagalį sudaro vandeniui nepralaidi korpuso konstrukcija, priekinis denis, stiebas ir priekinis banglaužis, jei jis yra, bet neįtraukiant baušpritų ir saugos bėgių.

Laivagalį sudaro vandeniui nepralaidi korpuso konstrukcija, skersinė sija, iškeltinis keltas, tralo rampa ir banglaužis, bet nepriskirtini saugos bėgiai, lieptai, pagrindinis mechanizmas, vairas ir vairavimo įrenginys, narų kopėčios bei platformos.

Bendras ilgis matuojamas metrais dviejų ženklų po kablelio tikslumu.

14. Sijinio tralo ilgis matuojamas nuo vieno labiausiai nutolusio krašto iki kito, įskaitant visus priedus.

15. a) Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti bet kokiais tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais traukiamaisiais tinklais geografinėse zonose, kurių ribos apibrėžiamos linija, jungiančia šias koordinates:

- kyšulį Ispanijos šiaurinėje pakrantėje, vadinamą Cabo Prior (43° 34′ šiaurės platumos, 8° 19′ vakarų ilgumos),

- 43° 50′ šiaurės platumos ir 8° 19′ vakarų ilgumos,

- 43° 25′ šiaurės platumos, 9° 12′ vakarų ilgumos lygiagretes,

- kyšulį Ispanijos vakarinėje pakrantėje, vadinamą Cabo Villano (43° 10′ šiaurės platumos, 9° 12′ vakarų ilgumos).

b) Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti bet kokiais tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais traukiamaisiais tinklais geografinėse zonose, kurių ribos apibrėžiamos linija, jungiančia šias koordinates:

- kyšulį Ispanijos vakarinėje pakrantėje, vadinamą Cabo Corrubedo (42° 35′ šiaurės platumos, 9° 05′ vakarų ilgumos),

- 42° 35′ šiaurės platumos, 9° 25′ vakarų ilgumos,

- 43° 00′ šiaurės platumos, 9° 30′ vakarų ilgumos,

- taškas Ispanijos vakarinėje pakrantėje ties 43° 00′ šiaurės platumos.

c) Nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų paskutinės vasario mėnesio dienos draudžiama žvejoti bet kokiais tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais traukiamaisiais tinklais geografinėse zonose, kurių ribos apibrėžiamos linija, jungiančia šias koordinates:

- tašką Portugalijos vakarinėje pakrantėje ties 37° 50′ šiaurės platumos,

- 37° 50′ šiaurės platumos, 9° 03′ vakarų ilgumos,

- 37° 00′ šiaurės platumos, 9° 06′ vakarų ilgumos,

- tašką Portugalijos vakarinėje pakrantėje ties 37° 00′ šiaurės platumos.

16. Laivuose, kuriuose naudojami gaubiamieji tinklai arba traukiamieji įrankiai, kurių akių dydis yra leistinas tik skumbres, silkes ir staurides žvejoti, draudžiama turėti automatinę rūšiavimo įrangą.

Nepaisant ankstesnės pastraipos, laivams-šaldikliams suteikiama teisė gabenti automatinę rūšiavimo įrangą, jei jos pagrindinė funkcija yra visos sugautos ir šaldymui skirtos žuvies komercinis rūšiavimas. Automatinė rūšiavimo įranga instaliuojama taip, kad išrūšiuotas laimikis tuoj pat būtų užšaldytas prekybai ir jo nebūtų galima lengvai išmesti į jūrą.

17. Gaudant tunus arba kitų rūšių žuvis, draudžiama apsupti jūrų žinduolių būrius arba grupes gaubiamaisiais tinklais.

Nepaisant 1 straipsnio 1 dalies, ši straipsnio dalis taikoma visiems laivams, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava arba registruotiems valstybėje narėje, esantiems visuose valstybių narių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, taip pat ir už jų ribų.

18. Skagerrak sąsiauryje nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio vidurnakčio ir Kattegat sąsiauryje nuo penktadienio vidurnakčio iki sekmadienio vidurnakčio draudžiama žvejoti skumbres, šprotus ir silkes tralais ir gaubiamaisiais tinklais.

19. Gaubiamieji tinklai nenaudojami gaudyti tropinius tunus (melsvąjį šedą, raudonuosius rifų ešerius ir tunus ilgapelekius) Portugalijos suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, ICES X kvadrate į šiaurę nuo 36° 30′ šiaurės lygiagretės arba CECAF zonose į šiaurę nuo 31 šiaurės platumos ir į rytus nuo 17° 30′ vakarų ilgumos.

11 straipsnis

Dreifuojančių tinklų naudojimo apribojimai

1. Jokiame laive negalima laikyti arba naudoti žvejybai dreifuojančių tinklų, kurių individualus arba bendras ilgis yra 2,5 km.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minimos žvejybos metu tinklas turi būti pritvirtintas prie laivo, jei jis yra ne daugiau kaip vieno kilometro ilgio. Tačiau 12 mylių priekrantės juostoje laivas gali atsiskirti nuo tinklo su sąlyga, kad tinklas bus nuolatos stebimas.

3. Nepaisant 1 straipsnio 1 dalies, šis straipsnis taikomas visiems žvejybos laivams, plaukiojantiems su valstybių narių vėliavomis arba registruotais valstybėje narėje, esantiems visuose valstybių narių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, išskyrus Baltijos jūrą, Beltų ir Zundo sąsiaurius, taip pat ir už jų ribų.

12 straipsnis

Jokie laivai negali naudoti dreifuojančių tinklų gaudyti tunus Ispanijos arba Portugalijos suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, ICES VIII, IX arba X pakvadračiuose, arba, nepaisant 1 straipsnio, Ispanijos suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse esančiose Cecaf zonose už Kanarų salų.

13 straipsnis

Apdorojimo operacijos

Žvejybos laivuose draudžiama atlikti bet kokį fizinį arba cheminį žuvies apdorojimą, susijusį su žuvies miltų, taukų ar panašių produktų gamyba. Šis draudimas netaikomas subproduktų perdirbimui.

14 straipsnis

Moksliniai tyrimai

Šis reglamentas netaikomas, kai žvejojama atliekant mokslinius tyrinėjimus, kuriems išduotas atinkamos valstybės narės arba valstybių narių leidimas arba įgaliojimas, ir kai apie juos Komisijai bei valstybei narei arba valstybėms narėms, kurių vandenyse tyrinėjimai atliekami, iš anksto pranešama.

Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytu tikslu sugautas žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus galima parduoti, sandėliuoti, pateikti arba pasiūlyti pardavimui, jei:

- jūros gyvūnai atitinka šio reglamento XII priede nustatytus standartus ir prekybos standartus, priimtus laikantis 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3759/92 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo [10] 2 straipsnio,

arba

- jūros gyvūnai parduodami tiesiogiai kitais tikslais nei žmonėms vartoti.

15 straipsnis

Dirbtinis išteklių atkūrimas ir perkėlimas

Šis reglamentas netaikomas, kai žvejojama siekiant dirbtinai atkurti arba perkelti žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų išteklius.

Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytu tikslu sužvejotas žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus galima parduoti žmonėms vartoti tik tuo atveju, jei laikomasi kitų šio reglamento nuostatų.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

1. Jeigu dėl žuvų, vėžiagyvių arba moliuskų išteklių apsaugos reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, Komisija, papildydama arba nukrypdama nuo šio reglamento, 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali priimti visas reikalingas priemones.

2. Jeigu tam tikrų rūšių arba žvejybos plotų apsaugai iškyla didelė grėsmė ir jeigu delsiant bus padaryta žala, kurią būtų sunku atitaisyti, valstybė narė, jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, gali imtis atitinkamų nediskriminacinių apsaugos priemonių.

3. Pranešimas apie straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones kartu su paaiškinamuoju dokumentu Komisijai ir kitoms valstybėms narėms perduodamas šias priemonės priėmus.

4. Komisija, gavusi nurodytą pranešimą, per 10 darbo dienų apie straipsnio 2 dalyje nurodytaspriemones patvirtina arba reikalauja jas atšaukti, arba pakeisti. Apie Komisijos sprendimą nedelsiant pranešama valstybėms narėms.

5. Valstybės narės, gavusios Komisijos sprendimą, nurodytą straipsnio 4 dalyje, per 10 darbo dienų gali perduoti jį Tarybai.

6. Taryba kvalifikuota dauguma per vieną mėnesį gali priimti kitokį sprendimą.

17 straipsnis

1. Valstybės narės gali imtis priemonių ištekliams apsaugoti ir valdyti:

a) dėl išimtinai vietinės reikšmės išteklių, kuriais suinteresuoti tik atitinkamos valstybės narės žvejai; arba

b) nustatydamos sąlygas ar išsamius susitarimus, skirtus riboti žvejybą techninėmis priemonėmis:

i) papildydamos Bendrijos žuvininkystės teisės aktus; arba

ii) keisdamos būtiniausius reikalavimus, nustatytus minėtuose teisės aktuose;

jeigu šios priemonės, taikomos tik atitinkamos valstybės narės žvejams, atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendrąją žuvininkystės politiką.

2. Komisijai pranešama apie visus ketinimus nustatyti ar keisti nacionalines technines priemones taip, kad Komisija turėtų laiko pateikti savo pastabas.

Jeigu per mėnesį nuo šio pranešimo įteikimo Komisija to reikalauja, atitinkama valstybė narė numatytų priemonių įsigaliojimą atideda trims mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodyto pranešimo įteikimo tam, kad per šį laikotarpį Komisija galėtų nuspręsti, ar aptariamos priemonės atitinka 1 straipsnio dalies nuostatas.

Jeigu Komisija sprendime, kuris perduodamas visoms valstybėms narėms, nustato, kad numatomos priemonės neatitinka 1 straipsnio dalies nuostatų, atitinkama valstybė narė, neatlikusi reikalingų pakeitimų, jų taikyti negali.

Atitinkama valstybė narė, atlikusi visus reikalingus pakeitimus, apie priimtas priemones nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3. Komisijos prašymu valstybės narės jai pateikia visus aprašus, reikalingus įvertinti, ar nacionalinės techninės priemonės atitinka 1 straipsnio dalies nuostatas.

4. Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu dėl klausimo, ar nacionalinės techninės priemonės atitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatas, 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas. Jeigu šis sprendimas priimamas, mutatis mutandis laikomasi 2 straipsnio dalies 3 ir 4 pastraipų nuostatų.

5. Apie priemones, skirtas žvejybai nuo kranto, atitinkamos valstybės narės Komisiją tik informuoja.

18 straipsnis

Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

19 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 3094/86 panaikinamas.

Nuorodos į minėtą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos atsižvelgiant į VII priedo A dalyje pateiktą koreliacinę lentelę.

20 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Tačiau 2 straipsnio 10 dalies nuostatos ir V bei VI priedų nuostatos įsigalioja 1997 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 1997 m. balandžio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. Van Mierlo

[1] OL C 362, 1966 12 2, p. 318.

[2] OL C 30, 1997 1 30, p. 93.

[3] OL L 288, 1986 10 11, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3071/95 (OL L 329, 1995 12 30, p. 14).

[4] OL L 38, 1982 2 10, p. 1.

[5] OL L 389, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[6] OL L 378, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 654/81 (OL L 69, 1981 3 14, p. 1).

[7] OL C 335, 1985 12 24, p. 2.

[8] OL C 347, 1985 12 31, p. 14.

[9] OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2870/95 (OL L 301, 1995 12 14, p. 1).

[10] Draudžiama turėti laive bet kokį tralą arba tinklą, kurio akių dydis mažesnis nei 90 mm.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Regionas | Geografinė zona | Papildomos sąlygos | Minimalus akių dydis (mm) | Patvirtintos verslinės rūšys | Minimalus verslinių rūšių procen tinis santykis | Maksimalus saugomų rūšių procentinis santykis |

| |

1 ir 2 | Visas regionas | 100 rombinės [1] | Visos | 100 |

Šiaurės jūra, į pietus nuo 55° šiaurės platumos | | 80 [2] | Paprastasis (europinis) jūrų liežuvis (Solea vulgaris) | 5 | 100, iš kurių ne daugiau kaip 10 % sudaro Atlanto menkė, juodadėmė menkė ir ledjūrio menkė |

Vakarų Škotija irRockall [ICES VI pakvadratis] [3] | | 80 | Visos | 100 |

ICES VII pakvadratis | | 80 | Visos | 100 |

Visas regionas | | 70 | Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) | 30 | 60 |

ICES II, IV, V ir VI pakvadračiai į šiaurę nuo 56° šiaurės platumos | [9] | [10] | Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus) | 70 [11] | 100, iš kurių ne daugiau kaip 10 % sudaro Atlanto menkė, juodadėmė menkė ir ledjūrio menkė ir ne daugiau kaip 10 % – jūrų plekšnė |

Visas regionas, išskyrus Skagerrak ir Kattegat | | 32 | Skumbrė (Scomber scombrus) | 50 | Arba kartu 80 | 10 |

| Paprastoji stauridė (Trachurus trachurus) | 50 |

| Atlantinė silkė (Clupea harengus) | 50 |

| Pelaginiai cefalopodai | 50 |

| Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | 50 |

| Šiaurinis žydrasis merlangas [4] (Micromesistius poutassou) | 50 |

Visas regionas, išskyrus Skagerrak ir Kattegat | | 35 | Krevetės (Pandalus spp., išskyrus Pandalus montagui) | 30 | 50 |

Skagerrak ir Kattegat | | 32 | Atlantinė silkė (Clupea harengus) | 50 | 10 |

| Šprotai (Sprattus sprattus) |

Visas regionas | | 30 | Argentinos (Argentina spp.) | 50 | 10 |

Visas regionas, išskyrus Skagerrak ir Kattegat | | 20 | Krevetės (Pandalus montagui ir Crangon spp.) | 30 | 50 |

Visas regionas, išskyrus Skagerrak ir Kattegat | | 16 | Šprotai (Sprattus sprattus) | 50 | 10 |

Visas regionas | | 16 | Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) | 20 | 10 |

Skagerrak ir Kattegat, už keturių mylių nuo bazinių linijų ribos | | 35 | Krevetės (Crangon spp. ir Palaemon adspersus) | 20 | 50 |

Skagerrak ir Kattegat, keturių mylių nuo bazinių linijų ribose | | 16 | Krevetės (Crangon spp. ir Palaemon adspersus) | 20 | 50 |

| 16 | Jūrų drakonas (Trachinus draco) | 50 | 10 |

| Moliuskai, išskyrus paprastąją sepiją (Sepia officinalis) |

| Paprastoji vėjažuvė, vėjo tobis (Belone belone) |

| Pilkasis jūrų gaidys (Eutrigla gumardus) |

Skagerrak ir Kattegat | | 16 | Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou) | 50 | 10 |

Skagerrak | Nuo lapkričio 1 d. iki paskutinės vasario dienos | 16 | Tobinės (Ammodytidae) | 50 | 10 |

Kattegat | Nuo rugpjūčio 1 d. iki paskutinės vasario dienos | 16 | Tobinės (Ammodytidae) | 50 | 10 |

Nuo kovo l d. iki liepos 31 d. | — | Tobinės (Ammodytidae) | 50 | 10 |

Visas regionas, išskyrus sektorių, kuriame žvejojama Norveginė stintmenkė [5] | | 16 | Norveginė stintmenkė (Trisopterus esmarkii) | 50 | 15, iš kurių ne daugiau kaip 5 % sudaro Atlanto menkė ir juodadėmė menkė |

Šiaurės Jūra | Nuo lapkričio l d. iki paskutinės vasario dienos | 16 | Tobinės (Ammodytidae) | 50 | 10 |

Nuo kovo 1 d. iki spalio 31 d. | — | Tobinės (Ammodytidae) | 50 | 10 |

Visas regionas, išskyrus Šiaurės jūrą bei Skagerrak ir Kattegat | | — | Tobinės (Ammodytidae) | 50 | 10 |

Skagerrak Kattegat | | 90 | Visos | 100 |

| 70 | Merlangas (Merlangius merlangus) | 50 | 30 išskyrus merlangus |

| 35 | Paprastoji šiaurinė krevetė (Pandalus Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus)borealis) | 20 | 50 |

| 32 | Paprastoji stauridės (Trachurus trachurus) | 50 | 10 |

| Selektyviniai tinklai |

3 | Visas regionas | | 65 | Visos | 100 |

| 40 | Skumbrė (Scomber spp.) | 50 | arba 80 kartu | 10 |

| Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou) | 50 |

| VisoAtlantinė silkė (Clupea harengus) | 50 |

| Pelaginis celalopoidas | 50 |

| Stauridė (Trachurus spp.) | 50 |

Selektyviniai tinklai | 65 [6] 50 [6] | Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) | 30 [7] | 60 |

Neselek–tyviniai tinklai | 55 | Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) | 30 [7] | 60 |

| 55 | Giliavandenė rožinė krevetė (Parapenaeus longirostris, Aristeus antennatus ir Aristaeomorpha foliacea) | 30 | 50 |

Kadiso įlanka [8] | | 40 | Visos rūšys, išskyrus II priede išvardytas 3 regiono Europinė sardinė (Sardina pilchardus) rūšis | 50 | 10 |

Visas regionas | | 20 | Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | 50 | 10 |

| Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) |

12 mylių ribose nuo valstybių narių bazinės linijos | 20 | Paprastoji krevetė (Crangon spp. ir Palaemon spp.) | 30 | 50 |

| 16 | Tobinės (Ammodytidae) | 50 | 10 |

| Atlanto šprotas (Sprattus sprattus) |

| Europinis ančiuvis (Engraulis encrasicholus) |

4 | Visas regionas | | |

5 | Visas regionas | | 65 | Visos | 100 |

| 40 | Skumbrė (Scomber spp.) | 80 | 10 |

| ir stauridė (Trachurus spp.) |

| 20 | Dryžasis jūrų karosas (Boops boops) | 50 | 10 |

| Europinė sardinė (Sardina pilchardus) |

6 | Visas regionas | | 100 | Visos | | | 100 |

| 45 | Krevetės (Penaeus subtilis, brazilinė krevetė (Penaeus brasiliensis), Atlanto ūsuotoji krevetė (Xiphopenaeus kroyeri) | 30 | 50 |

7 | Visas regionas | | | | | | |

8 | Visas regionas | | | | | | |

[1] Tralo maišo viršutinėje dalyje gali būti tinklinio audinio iš kvadratinių akių, kurių dydis yra lygus 90 mm arba didesnis, sekcija (plokštė arba langas), pritvirtinta prie kraštų ir sujungimų.

[2] Laive draudžiama laikyti bet kokį tralą arba tinklą, kurio akių dydis mažesnis nei to tinklo, kuriuo žvejojama.

[3] Į pietus nuo linijos, vedančios į vakarus nuo Sound of Jura rytinės pakrantės ties 56° 00′ šiaurės platumos.

[4] Šiaurinis žydrasis merlangas nėra patvirtinta verslinė rūšis zonoje, kuri šiaurėje ribojasi 52° 30′ šiaurės platumos, o į rytus – 7° 00′ vakarų ilgumos.

[5] Norveginės stintmenkės žvejybos sektorius suprantamas kaip Šiaurės jūros dalis, priklausanti valstybės narės suverenitetui arba jurisdikcijai, į pietus apribota linija, kuri prasideda rytinėje Škotijos pakrantėje, taške ties 56° šiaurės platumos ir baigiasi 2° rytų ilgumos, toliau eina į šiaurę iki 58° šiaurės platumos ir į vakarus iki 0° 30′ vakarų ilgumos, į šiaurę iki 59° 15′ šiaurės platumos, į rytus iki 1° rytų ilgumos, į šiaurę iki 60° šiaurės platumos, į vakarus iki 0° 00′ vakarų ilgumos, iš čia į šiaurę iki 60° 30′, į vakarus iki Šetlando salų pakrantės, tada į vakarus nuo 60° šiaurės platumos Šetlando salų vakarinėje pakrantėje iki 3° vakarų ilgumos, į pietus iki 58° 30′ šiaurės platumos ir pagaliau į vakarus iki Škotijos pakrantės.

[6] Selektyviniuose traluose turi būti paviršinis tralo maišas, kurio minimalus akių dydis yra 65 mm, ir dugninis tralo maišas, kurio minimalus akių dydis – 50 mm, atskirtus horizontalia tinklo plokšte.

[7] Laikotarpyje nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. – 25 %.

[8] Kadiso įlanka apibrėžiama kaip ICES IX kvadratui priklausanti zona, esanti į rytus nuo linijos, išvestos tiesiai į pietus nuo taško Portugalijos pietinėje pakrantėje ties 7° 52′ vakarų ilgumos.

[9] Visi laimikiai bus laikomi sužvejoti tais laive rastais tinklais, kurių akys mažiausios. Sugautų ir laive turimų rūšių paskirstymas po išrūšiavimo arba perkėlimo ar iškrovimo metu turi būti atliekamas laikantis atitinkamam minimaliam akių dydžiui taikomų nuostatų. Tuo atveju, kai laivai traukia tinklą kartu, kiekviename laive esančio laimikio sudėtis turi atitikti to laivo tinklą su mažiausiomis akimis.

[10] Draudžiama turėti laive bet kokį tralą arba tinklą, kurio akių dydis mažesnis nei 90 mm.

[11] Apskaičiuojant merlangų procentinį santykį, atsižvelgiama į visus sugautus merlangus, juodadėmes menkes, ledjūrio menkes ir menkes.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Versliniai saugomų rūšių dydžiai, nustatyti 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje

(cm) |

Rūšis | regionas 1 | regionas2 | regionas 3 | regionas 4 | regionas 5 |

Išskyrus Skagerrak ir Kattegat | Skagerrak ir Kattegat |

Sturys, atlanto eršketas (Acipenser sturio) | — | — | — | 145 | [3] | — |

Alsės, perpelės (Alosa spp.) | — | 30 | — | 30 | [3] | [3] |

Atlanto lašiša (Salmo salar) | — | [3] | [3] | 50 | [3] | — |

Šlakys, jūrinis upėtakis (Salmo trutta) | — | [3] | [3] | 25 | [3] | — |

Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) | — | [3] | [3] | [3] | — | — |

Atlantinis jūrų ungurys (Conger conger) | — | 58 | — | 58 | [3] | [3] |

Atlanto menkė (Gadus morhua) | 35 | 35 | 30 | 35 | — | — |

Paprastoji molva (Molva molva) | — | [3] | — | 63 | [3] | [3] |

Melsvoji molva (Molva dypterygia) | — | 70 | — | 70 | — | — |

Juodadėmė menkė, pikša (Melanogrammus aeglefinus) | 30 | 30 | 27 | 30 | — | — |

Amerikinis polakas, ledjūrio menkė (Pollachius virens) | 35 | 35 | 30 | 35 | — | — |

Polakas, sidabrinė saida (Pollachius pollachius) | — | 30 | — | 30 | — | — |

Merlangas (Merlangius merlangus) | 27 | 23 | 23 | 23 | [3] | — |

Europinė jūrų lydeka (Merluccius merluccius) | 30 | 30 | 30 | 27 | [3] | [3] |

Kefalės (Mugil spp.) | — | 20 | — | 20 | [3] | [3] |

Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus labrax) | — | 36 | — | 36 | [3] | [3] |

Raudonpelekis pagelas (Pagellus bogaraveo) | — | 25 | — | 25 | [3] | [3] |

Daugiadantis karosas (kantaras) (Spondyliosoma cantharus) | — | 23 | — | 23 | — | — |

Auksinė dorada (Sparus aurata) | — | — | — | 19 | — | — |

Viduržemio jūros barzdotė (Mullus surmuletus) | — | 15 | — | 15 | [3] | [3] |

Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) | 25 | 25 [1] | 27 | 25 | [3] | [3] |

Raudonoji (atlantinė ilgoji) plekšnė (Glyptocephalus cynoglossus) | 28 | 28 | 28 | 28 | — | — |

Paprastoji limanda (Gelsvapelekė plekšnė) (Limanda limanda) | 15 | 15 [2] | 23 | 23 | [3] | — |

Europinė mažažiotė plekšnė (Microstomus kitt) | 25 | 25 | 25 | 25 | [3] | — |

Upinė plekšnė (Platichthys flesus) | — | 25 | 20 | 25 | [3] | — |

Paprastasis jūrų liežuvis (Solea vulgaris) | 24 | 24 | 24 | 24 | [3] | [3] |

Paprastasis jūrų liežuvėlis (Dicologoglossa cuneata) | — | — | — | 15 | — | — |

Megrimai (Lepidorhombus spp.) | 25 | 25 | 5 | 20 | [3] | [3] |

Rombas (Scolphthalmus rhombus) | 30 | 30 | 30 | 30 | [3] | — |

Paprastasis otas, akmenbutė (Psetta maxima) | 30 | 30 | 30 | 30 | [3] | [3] |

Europinis jūrų velnias (Lophius piscatorius, Lophius budegassa) | — | [3] | — | [3] | [3] | [3] |

Sepija (Sepia spp.) | [3] | [3] | — | [3] | [3] | [3] |

[1] Išskyrus Šiaurės jūrą, kur verslinis dydis – 27 cm.

[2] Išskyrus Šiaurės jūrą, kur verslinis dydis – 23 cm.

[3] Dydį reikia nustatyti (žr. 2 straipsnio 1 dalį).

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

Verslinis dydis, nustatytas 5 straipsnyje

Rūšis | Regionas | Geografinė zona | Verslinis dydis |

Atlanto silkė (Clupea harengus) | 1 | ICES V b rajonas (EB zona) | 20 cm |

2 | Išskyrus Skagerrak ir Kattegat | 20 cm |

Skagerrak ir Kattegat | 18 cm |

3 | | 20 cm |

Skumbrė (Scomber spp.) | 1, 2, 3 ir 5 | Išskyrus Šiaurės jūrą | 20 cm |

2 | Šiaurės jūra | 30 cm |

Skumbrė (pramonei) | 2 | Tik Skagerrak ir Kattegat | 30 cm |

Prancūzinė stintmenkė (Trisopterus luscus) | 3 | | [1] |

Europinis ančiuvis (Engraulis encrasicholus) | 3 | Išskyrus ICES IX a rajoną | 12 cm |

3 | ICES IX a rajoną | 10 cm |

Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | 3 | | [1] |

Stauridė (Trachurus spp.) | 1, 2, 3 ir 5 | | 15 cm |

Visi norveginiai omarai (Nephrops norvegicus) | 2 | Tik Skagerrak ir Kattegat | Kiaukuto ilgis – 40 mm Visas ilgis – 130 mm |

2 | Išskyrus Vakarų Škotiją ir Airijos jūrą (ICES VI a ir VII a rajonus) ir Skagerrak bei Kattegat | Kiaukuto ilgis – 25 mm Visas ilgis – 85 mm |

2 | Vakarų Škotija ir Airijos jūra (ICES VI a ir VII a rajonai) | Kiaukuto ilgis – 20 mm Visas ilgis – 70 mm |

3 | | Šarvo ilgis – 20 mm Visas ilgis –70 mm |

Norveginio omaro uodegėlės | 2 | Tik Skagerrak ir Kattegat | 72 mm |

2 | Išskyrus Vakarų Škotiją ir Airijos jūrą (ICES VI a ir VII a rajonus) ir Skagerrak bei Kattegat | 46 mm |

2 | Vakarų Škotija ir Airijos jūra (ICES VI a ir VII a rajonus) | 37 mm |

3 | | 37 mm |

Omaras (Homarus gammarus) | 2 | Išskyrus Skagerrak ir Kattegat | Kiaukuto ilgis – 85 mm Visas ilgis – 24 cm |

2 | Tik Skagerrak ir Kattegat | Kiaukuto ilgis – 78 mm Visas ilgis – 22 cm |

Didysis krabas voras (Maia squinado) | 2 | | 120 mm |

3 | | 120 mm |

Paprastasis krabas miegalius (Cancer pagurus) | 2 | | plotis [1] |

| ilgis [1] |

| žnyplės [1] |

3 | | plotis [1] |

| ilgis [1] |

| žnyplės [1] |

Didžiosioji šukutė (Pecten maximus) | 2 ir 3 | Išskyrus ICES VII d rajoną | 100 mm |

2 | ICES VII d rajonas | 110 mm |

Moliuskai (Venus verrucosa) | 2 | Tik ICES VII d ir VII e rajonai | 40 mm |

Paprastasis kalmaras (Loligo vulgaris) | 3 | | [1] |

[1] Dydį reikia nustatyti.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

Vėžiagyvių ir moliuskų dydžio nustatymo būdas

(Homarus) Omaras | (Nephrops) Norveginis omaras |

+++++ TIFF +++++

a) Kiaukuto ilgis

b) Visas ilgis

+++++ TIFF +++++

a) Maksimalus kiaukuto ilgis

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

a) Maksimalus kiaukuto plotis

b) Kiaukuto ilgis

c) Žnyplių ilgis

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

1 ir 2 regionai

Rūšis/akių dydis | 10–30 mm | 50–70 mm | 90–99 mm | 100–119 mm | 120–219 mm | ≥ 220 mm |

Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | * | * | * | * | * | * |

Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) | * | * | * | * | * | * |

Atlanto šprotas (Sprattus sprattus) | * | * | * | * | * | * |

Paprastoji stauridė (Trachurus trachurus) | | * | * | * | * | * |

Atlanto silkė (Clupea harengus) | | * | * | * | * | * |

Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus) | | * | * | * | * | * |

Barzdotės (Mullidae) | | * | * | * | * | * |

Paprastoji vėjažuvė, vėjo tobis (Belone spp.) | | * | * | * | * | * |

Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus labrax) | | | * | * | * | * |

Kefalės (Mugilidae) | | | * | * | * | * |

Paprastoji limanda, gelsvapelekė plekšnė (Limanda limanda) | | | | * | * | * |

Juodadėmė menkė, pikša (Melanogrammus aeglefinus) | | | | * | * | * |

Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus) [2] | | | | * | * | * |

Paprastoji upinė plekšnė (Platichthys flesus) | | | | * | * | * |

Paprastasis jūrų liežuvis (Solea vulgaris) | | | | * | * | * |

Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) | | | | * | * | * |

Sepija (Sepia spp.) | | | | * | * | * |

Atlanto menkė (Gadus morhua) | | | | | * | * |

Polakas, sidabrinė saida (Pollachius pollachius) [3] | | | | | * | * |

Paprastoji molva (Molva molva) | | | | | * | * |

Amerikinis polakas, ledjūrio menkė (Pollachius virens) | | | | | * | * |

Europinė paprastoji jūrų lydeka (Merluccius merluccius) [3] | | | | | * | * |

Paprastasis dygliaryklis (Squalus acanthias) | | | | | * | * |

Paprastieji katrykliai (Scyliorhinus spp.) | | | | | * | * |

Megrimai (Lepidorhombus spp.) | | | | | * | * |

Ciegorius, jūrų gegužės (Jūrų rupūžė, kiškiai, žvirbliai) (Cyclopterus lumpus) | | | | | * | * |

Kitos | | | | | | * [1] |

[1] Jūrų velnio (Lophius spp.) laimikiai, sugauti ICES VI ir VII rajonuose ir viršijantys 30 % visų laive esančių laimikių, sugautų šiose zonose, turi būti sugautos tinklu, kurio minimalus akių dydis 250 mm arba daugiau.

[2] Dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo ICES VIIe ir VIId rajonuose minimalus akių dydis bus 90 mm.

[3] Dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo ICES VIIe ir VIId rajonuose minimalus akių dydis bus 110 mm.

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

regionas3

Rūšis/akies dydis | < 40 mm | 40–49 mm | 50–59 mm | 60–79 mm | 80–99 mm | ≥ 100 mm |

Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | * | * | * | * | * | * |

Krevetės (Palaemon spp.) | * | * | * | * | * | * |

Paprastasis jūrų junkeris, koris (Coris julis) | * | * | * | * | * | * |

Dryžasis jūrų karosas (Boops boops) | * | * | * | * | * | * |

Krevetės (Penaeus spp.) | | * | * | * | * | * |

Vėžys maldininkas (Squilla mantis) | | * | * | * | * | * |

Kefalės (Mullidae) | | * | * | * | * | * |

Paprastasis jūrų liežuvėlis (Dicologoglossa cuneata) | | * | * | * | * | * |

Lūpažuvinės (Labridae) | | * | * | * | * | * |

Paprastoji stauridė (Trachurus trachurus) | | | * | * | * | * |

Dėmėtoji skumbrė (Scomber scombrus) | | | * | * | * | * |

Prancūzinė stintmenkė (Trisopterus luscus) | | | * | * | * | * |

Sepija (Sepia spp.) | | | * | * | * | * |

Jūrgaidžiai (Triglidae) | | | * | * | * | * |

Jūrų karosai, sparinės (Sparidae) | | | | * | * | * |

Skorpeninės, skorpioninės (Scorpaenidae) | | | | * | * | * |

Spygliuotasis jūrų liežuvis (Microchirus acevia) | | | | * | * | * |

Kalmarai (Ommastrephidae) | | | | * | * | * |

Atlantinis jūrų ungurys (Conger conger) | | | | * | * | * |

Siūlapelekės vėgėlės (Phycis spp.) | | | | * | * | * |

Rombas (Scophtalmus rhombus) | | | | * | * | * |

Drakoniukinės, jūrų drakoniukai (Trachinidae) | | | | * | * | * |

Smaridinės (Centracanthidae) | | | | * | * | * |

Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus labrax) | | | | | * | * |

Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus) | | | | | * | * |

Paprastasis otas, otas, akmenbutė (Psetta maxima) | | | | | * | * |

Polakas, sidabrinė saida (Pollachius pollachius) | | | | | * | * |

Jūrinės plekšnės (Pleuronectidae) | | | | | * | * |

Paprastasis (europinis) jūrų liežuvis (Solea vulgaris) [1] | | | | | | * |

Europinė paprastoji jūrų lydeka (Merluccius merluccius) [1] | | | | | | * |

Kitos [2] | | | | | | * |

[1] ICES VIIIc ir IX kvadratuose minimalus akių dydis – 80–99 mm. Tačiau dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo minimalus akių dydis bus 60 mm.

[2] Jūrų velnio (Lophius spp.) laimikiai, esantys laive ir viršijantys 30 % visų laive esančių laimikių, turi būti sugauti tinklu, kurio minimalus akių dydis 220 mm ar daugiau.

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

A DALIS

Koreliacinė lentelė

Reglamentas (EEB) Nr. 3094/86 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 2 dalis |

2 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnio 3 dalis |

2 straipsnio 4 dalis | 2 straipsnio 4 dalis |

2 straipsnio 5 dalis | 2 straipsnio 5 dalis |

2 straipsnio 6 dalis | 2 straipsnio 6 dalis |

2 straipsnio 7 dalis | 2 straipsnio 7 dalis |

2 straipsnio 10 dalis | 2 straipsnio 8 dalis |

2 straipsnio 11 dalis | 2 straipsnio 9 dalis |

2 straipsnio 12 dalis | 2 straipsnio 10 dalis |

3 straipsnis | 3 straipsnis |

4 straipsnis | 4 straipsnis |

5 straipsnio 1 dalis | 5 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 2 dalis | 5 straipsnio 2 dalis |

5 straipsnio 3 dalies a punktas | 5 straipsnio 3 dalies a punktas |

5 straipsnio 3 dalies b punkto pirmoji įtrauka | 5 straipsnio 3 dalies b punkto pirmoji įtrauka |

5 straipsnio 3 dalies b punkto antroji įtrauka | 5 straipsnio 3 dalies b punkto antroji įtrauka |

5 straipsnio 3 dalies b punkto trečioji įtrauka | 5 straipsnio 3 dalies b punkto trečioji įtrauka |

5 straipsnio 3 dalies b punkto ketvirtoji įtrauka | — |

5 straipsnio 3 dalies c punktas | 5 straipsnio 3 dalies c punktas |

5 straipsnio 4 dalis | 5 straipsnio 4 dalis |

5 straipsnio 5 dalis | 5 straipsnio 5 dalis |

6 straipsnis | 6 straipsnis |

7 straipsnis | 7 straipsnis |

7a straipsnis | 8 straipsnis |

8 straipsnis | 9 straipsnis |

9 straipsnio 1 dalis | 10 straipsnio 1 dalis |

9 straipsnio 2 dalis | 10 straipsnio 2 dalis |

9 straipsnio 3 dalis | 10 straipsnio 3 dalis |

9 straipsnio 4 dalis | 10 straipsnio 4 dalis |

9 straipsnio 4a dalis | 10 straipsnio 5 dalis |

9 straipsnio 5 dalis | 10 straipsnio 6 dalis |

9 straipsnio 6 dalis | 10 straipsnio 7 dalis |

9 straipsnio 7 dalis | 10 straipsnio 8 dalis |

9 straipsnio 8 dalis | 10 straipsnio 9 dalis |

9 straipsnio 9 dalis | 10 straipsnio 10 dalis |

9 straipsnio 10 dalis | 10 straipsnio 11 dalis |

9 straipsnio 11 dalis | 10 straipsnio 12 dalis |

9 straipsnio 12 dalis | 10 straipsnio 13 dalis |

9 straipsnio 13 dalis | 10 straipsnio 14 dalis |

9 straipsnio 15 dalis | 10 straipsnio 15 dalis |

9 straipsnio 16 dalis | 10 straipsnio 16 dalis |

9 straipsnio 17 dalis | 10 straipsnio 17 dalis |

9 straipsnio 18 dalis | 10 straipsnio 18 dalis |

9 straipsnio 19 dalis | 10 straipsnio 19 dalis |

9a straipsnio 1 dalis | 11 straipsnio 1 dalis |

9a straipsnio 2 dalis | — |

9a straipsnio 3 dalis | 11 straipsnio 2 dalis |

9a straipsnio 4 dalis | 11 straipsnio 3 dalis |

9b straipsnis | 12 straipsnis |

10 straipsnis | 13 straipsnis |

11 straipsnis | 14 straipsnis |

12 straipsnis | 15 straipsnis |

13 straipsnis | 16 straipsnis |

14 straipsnio 1 dalis | 17 straipsnio 1 dalis |

14 straipsnio 2 dalis | 17 straipsnio 2 dalis |

14 straipsnio 3 dalis | 17 straipsnio 3 dalis |

14 straipsnio 4 dalis | 17 straipsnio 4 dalis |

14 straipsnio 5 dalis | — |

14 straipsnio 6 dalis | — |

14 straipsnio 7 dalis | 17 straipsnio 5 dalis |

15 straipsnis | 18 straipsnis |

— | 19 straipsnis |

— | 20 straipsnis |

I PRIEDASI | I PRIEDAS |

PRIEDAS — (1) išnaša | I PRIEDAS — (1) išnaša |

I PRIEDAS — (2) išnaša | I PRIEDAS — (2) išnaša |

I PRIEDAS — (3) išnaša | I PRIEDAS — (3) išnaša |

I PRIEDAS — (4) išnaša | I PRIEDAS — (4) išnaša |

I PRIEDAS — (5) išnaša | I PRIEDAS — (5) išnaša |

I PRIEDAS — (6) išnaša | I PRIEDAS — (6)išnaša |

I PRIEDAS — (7) išnaša | I PRIEDAS — (7) išnaša |

I PRIEDAS — (8) išnaša | — |

I PRIEDAS — (9) išnaša | I PRIEDAS — (8) išnaša |

I PRIEDAS — (10) išnaša | — |

I PRIEDAS — (11) išnaša | I PRIEDAS — (9) išnaša |

I PRIEDAS — (12) išnaša | I PRIEDAS — (10) išnaša |

I PRIEDAS — (13) išnaša | I PRIEDAS — (11) išnaša |

II PRIEDAS — (2) išnaša | — |

II PRIEDAS — (3) išnaša | — |

II PRIEDAS — (4) išnaša | — |

II PRIEDAS — (5) išnaša | II PRIEDAS — (1) išnaša |

II PRIEDAS — (6) išnaša | II PRIEDAS — (2) išnaša |

II PRIEDAS — (*) išnaša | II PRIEDAS — (*) išnaša |

PRIEDAS III | PRIEDAS III |

PRIEDAS IV | PRIEDAS IV |

PRIEDAS VI | PRIEDAS V |

VII PRIEDAS | VI PRIEDAS |

V PRIEDAS | VII PRIEDAS |

B DALIS

Reglamentai, iš dalies keičiantys panaikintą Reglamentą (EEB) Nr. 3094/86

| Oficialusis leidinys |

| Nr. | Puslapis | Data |

Reglamentas (EEB) Nr. 4026/86 | L 376 | 1 | 1986 12 31 |

Reglamentas(EEB) Nr. 2968/87 | L 280 | 1 | 1987 10 3 |

Reglamentas (EEB) Nr. 3953/87 | L 371 | 9 | 1987 12 30 |

Reglamentas (EEB) Nr. 1555/88 | L 140 | 1 | 1988 6 7 |

Reglamentas (EEB) Nr. 2024/88 | L 179 | 1 | 1988 7 9 |

Reglamentas (EEB) Nr. 3287/88 | L 292 | 5 | 1988 10 26 |

Reglamentas(EEB) Nr. 4193/88 | L 369 | 1 | 1988 12 31 |

Reglamentas (EEB) Nr. 2220/89 | L 211 | 6 | 1989 7 22 |

Reglamentas (EEB) Nr. 4056/89 | L 389 | 75 | 1989 12 30 |

Reglamentas (EEB) Nr. 3500/91 | L 331 | 2 | 1991 12 3 |

Reglamentas (EEB) Nr. 345/92 | L 42 | 15 | 1992 2 18 |

Reglamentas (EEB) Nr. 1465/92 | L 155 | 1 | 1992 6 6 |

Reglamentas (EEB) Nr. 2120/92 | L 213 | 3 | 1992 7 29 |

Reglamentas (EEB) Nr. 3034/92 | L 307 | 1 | 1992 10 23 |

Reglamentas (EEB Nr. 3919/92 | L 397 | 1 | 1992 12 31 |

Reglamentas (EB) Nr. 1796/94 | L 187 | 1 | 1994 7 22 |

Reglamentas (EB) Nr. 1173/95 | L 118 | 15 | 1995 5 25 |

Reglamentas (EB) Nr. 1909/95 | L 184 | 1 | 1995 8 3 |

Reglamentas (EB) Nr 2251/95 | L 230 | 11 | 1995 9 27 |

Reglamentas (EB) Nr. 3701/95 | L 329 | 14 | 1995 12 30 |

--------------------------------------------------