ES žuvininkystės kontrolės sistema

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Pagrindiniai kontrolės sistemos tikslai yra šie:
  • užtikrinti, kad komerciniais tikslais būtų sužvejojami arba surenkami tik leidžiami jūrų biologinių išteklių kiekiai;
  • rinkti žuvų ištekliams valdyti būtinus duomenis;
  • patikslinti ES valstybių narių, Europos Komisijos ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) vaidmenis;
  • užtikrinti, kad BŽP taisyklės būtų taikomos, kontroliuojamos ir jų vykdymas užtikrinamas vienodai visuose žvejybos rajonuose ir visų operatorių atžvilgiu, taip pat kad visoje ES būtų taikomos suderintos sankcijos;
  • užtikrinti, kad visos žuvininkystės ir akvakultūros produktų partijos¹ būtų skaitmeniniu būdu atsekamos visoje tiekimo grandinėje, nuo jų sužvejojimo iki pateikimo vartotojui, įskaitant visus sužvejojimo ar surinkimo, iškrovimo, perdirbimo, vežimo ir prekybos etapus.
• Šis reglamentas taikomas:
  • visai žvejybos veiklai ES vandenyse;
  • visai ES žvejybos laivų žvejybos veiklai ES ir ES nepriklausančių šalių vandenyse;
  • komercinei žvejybai be laivo;
  • tiekimo grandinės operatoriams, kurie tvarko žuvininkystės ir akvakultūros produktų partijas, kurios gali būti neįvežamos arba įvežamos į ES;
  • mėgėjų žvejybai.

Galimybė naudotis vandenimis ir ištekliais

• Žvejybos laivas gali būti naudojamas jūrų biologinių išteklių išnaudojimui komerciniais tikslais tik tuo atveju, jei jis turi vėliavos valstybės narės išduotą galiojančią žvejybos licenciją. Licencijoje pateikta informacija turi būti tiksli ir atitikti ES laivyno registre pateiktą informaciją.
• ES vandenyse veiklą vykdančiam žvejybos laivui žvejybos veiklą leidžiama vykdyti tik tiek, kiek tos veiklos nurodyta galiojančiame žvejybos leidime. Leidžiamai veiklai gali būti taikoma žvejybos pastangų sistema, daugiametis planas, ribojamos žvejybos rajonas arba žvejyba mokslo tikslais.
• Nustatomos išsamios žvejybos laivų ir jų žvejybos įrankių ženklinimo ir atpažinimo taisyklės.
• Kiekviena valstybė narė turi naudoti palydovinę laivų stebėjimo sistemą (LSS), kuria sistemingai stebi laivų geografinę padėtį ir judėjimą. Didesniuose laivuose turi būti įmontuotas LLS įtaisas. Mažesniuose laivuose, kurių ilgis yra mažesnis nei 12 metrų, LLS įtaiso nereikia, tačiau juose turi būti įrenginys, leidžiantis reguliariai nustatyti jų buvimo vietą ir juos identifikuoti naudojant stebėsenos įtaisą. Tam tikriems mažesniems pakrančių laivams, kurių ilgis yra mažesnis nei devyni metrai, LLS reikalavimas netaikomas iki 2029 m. gruodžio 31 d.
• Kiekviena valstybė narė turi įsteigti žvejybos stebėjimo centrą, kuris stebėtų su jos vėliava plaukiojančių laivų žvejybos veiklą ir žvejybos pastangas, taip pat kitų valstybių narių ir šalių, kurioms leidžiama žvejoti jos vandenyse, laivų žvejybos veiklą ir žvejybos pastangas, bei užtikrinti jo veiklą.

Žuvininkystės kontrolė

• Žvejybos laivų kapitonai turi naudoti elektroninio duomenų perdavimo sistemas, kurios registruoja ir perduoda duomenis apie žvejybos veiklą, įskaitant laimikį, perkrovimo operacijas ir iškrovimus. Nuo 2028 m. šias sistemas turės įdiegti visi laivai, tačiau iki to laiko mažesniems laivams taikomos tam tikros išimtys.
• Reglamente išsamiai nurodoma informacija, kuri turi būti įrašoma į žurnalą. Tam tikriems didesniems laivams bus naudojamos nuotolinės elektroninės stebėsenos priemonės, kad nepageidaujami sugavimai nebūtų išmetami į jūrą pažeidžiant iškrovimo prievolę.
• Valstybės narės privalo registruoti visus susijusius duomenis apie sugavimus ir žvejybos pastangas ir perduoti juos Komisijai. Jos užtikrina, kad bendras žvejybos licencijose nurodytas žvejybos pajėgumas bet kuriuo metu neviršytų jų didžiausio žvejybos pajėgumo. Be to, jos privalo nedelsdamos informuoti Komisiją, jeigu nustato, kad išnaudota 80 proc. kvotos arba 80 proc. didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, susijusių su žvejybos įrankiu ar žvejyba.
• Pakrantės valstybės narės privalo įdiegti elektroninę sistemą, skirtą registruoti ir pranešti apie pramoginės žvejybos laimikį, kad būtų renkama informacija apie rūšių, išteklių ar išteklių grupių, kurių žvejybos galimybes yra nustačiusi ES ir kuriems taikomas daugiametis planas arba įpareigojimas iškrauti laimikį, mėgėjų žvejybą vykdančių fizinių asmenų laimikį.

Tiekimo grandinės valdymas

• Kiekviena valstybė narė atsako už BŽP taisyklių taikymo savo teritorijoje kontrolę visuose žuvininkystės ir akvakultūros produktų pardavimo etapuose – nuo pateikimo rinkai iki mažmeninės prekybos, įskaitant šių produktų gabenimą. Jos turi užtikrinti, kad žuvininkystės produktai, kurie nesiekia taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio ir kuriems taikomas Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 nustatytas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, būtų naudojami tik kitoms reikmėms nei žmonėms tiesiogiai vartoti.
• Valstybės narės turi užtikrinti, kad produktai, kuriems taikomi bendri prekybos standartai, būtų teikiami rinkai tik tuo atveju, jeigu jie atitinka šiuos standartus. Jos turi atlikti patikrinimus, kad užtikrintų reikalavimų laikymąsi visuose tiekimo grandinės etapuose, įskaitant transportavimą ir maitinimo sektorių.
• Apibrėžiama Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatyta Kombinuotosios nomenklatūros (KN) 3 skirsniui priskiriamų žuvininkystės produktų ar akvakultūros produktų partijų sudėtis ir nustatoma keletas šių taisyklių išimčių, taikytinų prieš atitinkamus produktus (žuvį, vėžiagyvius, moliuskus ir vandens bestuburius) pateikiant rinkai.
• Operatoriai turi užtikrinti, kad žuvininkystės ir akvakultūros produktai būtų suskirstomi į partijas ir atsekami visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose: nuo sugavimo ar surinkimo iki mažmeninės prekybos.
• Operatoriai privalo turėti sistemas ir procedūras, užtikrinančias, kad kiekvienos žuvininkystės ar akvakultūros produkto partijos, kuriai taikomas KN 3 skirsnis, būtiniausia atsekamumo informacija būtų registruojama ir skaitmeniniu būdu pateikiama operatoriui (-iams), kuriam (-iems) tie produktai buvo tiekiami, ir, paprašius, kompetentingoms institucijoms.
• Apibrėžiama būtiniausia žuvininkystės arba akvakultūros produkto partijos, kuriai taikomas KN 3 skirsnis, atsekamumo informacija. Taisyklės, susijusios su daugeliu žuvininkystės ar akvakultūros produktų, kuriems taikomas šis KN skirsnis, bus taikomos iki 2026 m. sausio 10 d.
• Žuvininkystės arba akvakultūros produktų partijoms, priskiriamoms KN 16 skirsnio 1604 ir 1605 pozicijoms (gaminiai iš žuvies, vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių), ir žuvininkystės arba akvakultūros produktų partijoms, priskiriamoms KN 12 skirsnio 1212 21 subpozicijai (jūriniai vandens augalai ir kiti dumbliai), būtiniausia atsekamumo informacija, įskaitant naudotinas skaitmenines sistemas, bus nustatyta deleguotaisiais aktais ir taikoma nuo 2029 m. sausio 10 d.
• Valstybės narės gali netaikyti šių atsekamumo reikalavimų nedideliems žuvies produktų kiekiams, kurie parduodami tiesiogiai vartotojams, jeigu tie produktai skirti tik asmeniniam vartojimui ir jų kiekis neviršija 10 kg žuvies produktų vienam vartotojui per dieną. Baltijos jūros atveju ši riba neturi viršyti dviejų atskirų lašišų vienam vartotojui per dieną.

Priežiūra ir inspektavimas

• Nustatomos išsamios taisyklės, taikytinos ES inspektorių, kurie gali veikti valstybių narių teritorijoje ir ES vandenyse, taip pat ES žvejybos laivuose už ES vandenų, vykdomai priežiūrai ir inspektavimui.
• Valstybės narės yra atsakingos už BŽP kontrolę ir vykdymo užtikrinimą bei privalo turėti pareigūnų, galinčių atlikti inspektavimus, sąrašą.
• Laikantis nediskriminavimo principo, inspektavimai turi būti vykdomi jūroje, uostuose, gabenimo metu, gamybinėse patalpose ir parduodant žuvininkystės produktus.
• Reglamentu nustatoma ES kontroliuojančių stebėtojų, dirbančių žvejybos laivuose, veiklos sistema. Šie stebėtojai turi tikrinti, ar laivai laikosi BŽP taisyklių, įskaitant taisykles dėl jų saugos ir nepriklausomumo nuo operatorių.

Komisijos atliekamas vertinimas ir kontrolė

Komisija atliks auditus, patikras ir savarankišką inspektavimą, kad patikrintų ir įvertintų, kaip valstybės narės taiko BŽP taisykles.

Sankcijos

• Nustačius taisyklių pažeidimą, valstybės narės privalo imtis atitinkamų administracinių veiksmų, kaip antai sankcijų ar baudžiamojo proceso veiksmų. Rimtų pažeidimų atveju jos taip pat privalo žvejybos leidimų turėtojams ir žvejybos laivų kapitonams taikyti baudos taškų sistemą. Surinkus tam tikrą taškų skaičių, leidimas gali būti sustabdytas ir galiausiai panaikintas.
• Valstybės narės taip pat gali būti baudžiamos už netinkamą BŽP taisyklių vykdymo užtikrinimą, įskaitant žvejybos uždraudimą arba kvotų sumažinimą (peržvejojimo atveju).

Duomenų rinkimas

• Valstybės narės privalo turėti saugią duomenų bazę, prieinamą Komisijai, į kurią įkeliama visa informacija, surinkta vykdant šiame reglamente numatytus įpareigojimus. Jos turi sukurti oficialią interneto svetainę, kurioje būtų pateikiama informacija apie paskirtus uostus, žvejybos draudimus realiuoju laiku, informacinius centrus ir svorio matavimus atlikti įgaliotų operatorių sąrašą bei kita informacija.
• Reglamentu taip pat įvedama valstybių narių, Komisijos, EŽKA ir ES nepriklausančių šalių savitarpio pagalbos, administracinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija sistema.

Koordinavimas

• Siekdama paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia praktika, EŽKA organizuoja bendras kontrolės kampanijas, kuriose dalyvauja įvairių valstybių narių inspektoriai.

Taisyklės dėl tam tikros žvejybos specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų

• Komisija gali priimti taisykles dėl tam tikros žvejybos specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų. 2018 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/1986, kuriuo nustatomos tam tikros žvejybos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos, kurias bendrai kontroliuoja atitinkamos valstybės narės, koordinuojant EŽKA pagal atitinkamus jungtinės veiklos planus.